- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-25
- Bylos Nr.
- II-1267-818/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01290-2025-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. P. (toliau – ir pareiškėja), gim. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro (toliau – ir Institucija) specialistės M. Č. 2025 m. rugpjūčio 4 d. nutarimo Nr. RC-ANR_N-2239-2025 (ROIK: 25275478003).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
Institucijos specialistė M. Č. 2025 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu nustatė, kad D. P. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, nes ji, Juridinių asmenų registro duomenimis būdama VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Įmonė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovė, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinio asmenų registro tvarkytojui 2023 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 58 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Vadovaujantis CK 2.66 straipsnio 4 dalimi, ABĮ 58 straipsnio 2 ir 3 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „D. J. asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Juridinio asmens registro nuostatų (toliau – Nuostatai) 120.16, 122(1) ir 123 punktais, juridinių asmenų metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikta Juridinių asmenų registro tvarkytojui.
Pagal Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 6 punktą visuotinis dalininkų susirinkimas per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos tvirtina viešosios įstaigos metinių finansinių ataskaitų rinkinį arba metinę ataskaitą.
Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir VšĮ steigimo dokumentus (įstatus), Bendrovės finansiniai metai sutampa kalendoriniais metais, todėl VšĮ 2023 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 1 d.
Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktu, Nuostatų 38.2 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą laiku Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas. Pavėluotas finansinių ataskaitų rinkimo pateikimas neatleidžia juridinio asmens vadovo nuo atsakomybės.
D. P. paskirta administracinė nuobauda – 615 Eur dydžio bauda.
II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
D. P. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo pakeisti Institucijos specialistės M. Č. 2025 m. rugpjūčio 4 d. nutarimą Nr. RC-ANR_N-2239-2025 ir sumažinti paskirtą administracinę nuobaudą – baudą.
Pareiškėja skunde nurodo, kad ji, kaip viešosios įstaigos vadovė rūpinasi įstaigos veiklą, sąžiningai prižiūri bei ugdo vaikelius, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą pagal pavedimą tvarkė samdoma UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl kilusių sunkumų įmonės veikloje buvo sprendžiamas klausimas, ar laikinai sustabdyti įmonės veiklą, ar atsisakyti veiklos. Minėtos bendrovės vadovės A. S. buvo paprašyta sutvarkyti įmonės apskaitą bei pateikti atsakingoms institucijoms privalomus finansinės atskaitomybės duomenis, tačiau tas prašymas dėl duomenų pateikimo įvykdytas nebuvo, o ji, kaip įmonės vadove nesukontroliavo to proceso, supranta, jog visą atsakomybę dėl privalomų duomenų nepateikimo tenka jai pačiai. Savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Be to, pareiškėjos teigimu jos šeimoje sunkiai susirgo vyras, kuriam reikia nuolatinę priežiūrą. Prašo nustatyti jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei sumažinti paskirtos baudos dydį.
Atsiliepimas
Institucijos atstovė J. P. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė atsiliepimą į pareiškėjos D. P. skundą, kuriuo prašo Institucijos skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.
Atsiliepime nurodoma, kad Juridinių asmenų registrui (toliau – ir Registras) pateikto 2022-08-23 prašymo ir kitų dokumentų pagrindu Registre 2022-08-24 įregistruoti duomenys apie tai, kad D. B.-P. nuo 2022-08-23 VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Įstaiga) vadovės pareigas.
Registrų centre 2025-06-11 automatiniu būdu buvo surašytas administracinio nusižengimo Protokolas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. B.-P., už tai, kad ji padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje. Protokole nurodyta, kad Įstaigos vadovė per nustatytą laikotarpį nepateikė Registro tvarkytojui 2023 metų Įstaigos metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo (toliau – VŠĮĮ) 23 straipsnio 3 dalyje.
Protokolas su administraciniu nurodymu, pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo, informacija apie bylos nagrinėjimo datą 2025-07-31 bei teisę iki 2025-06-25 pateikti paaiškinimą buvo išsiųsti D. B. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kuris Administracinių nusižengimų registre (toliau - ANR) nurodomas kaip Pareiškėjos elektroninio pašto adresas, gautas iš valstybės informacinių sistemų (registrų) ir atitinkantis ANK 573 straipsnio kriterijus.
Registrų centras, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal D. B.-P. surašytą Protokolą, 2025-08-04 priėmė Nutarimą, kuriuo D. B.- P. paskyrė administracinę nuobaudą – 615 Eur dydžio baudą. Nutarimas surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, kaip tai numatyta ANK 616 straipsnio 1 dalyje. Nutarime nurodoma, kad atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Minėtas nutarimas Pareiškėjai buvo išsiųstas 2025-08-04 elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja dėl Nutarimo Registrų centrui pateikė Skundą, iš kurio turinio suprantama, kad ji
prašo sumažinti baudą iki 300 Eur.
CK 2.66 straipsnio 4 dalyje, Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-11-12 nutarimu Nr. 1407 „D. J. asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai), 120.16, 122(1) ir 123 punktuose nurodyta, kad ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti Registrui. Pagal VŠĮĮ 12 straipsnio 1 dalies 6 punktą visuotinis dalininkų susirinkimas per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos tvirtina viešosios įstaigos metinių finansinių ataskaitų rinkinį arba metinę ataskaitą. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir Įstaigos steigimo dokumentus (įstatus), Įstaigos finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl Įstaigos 2023 metų finansinių ataskaitų rinkinys arba metinė ataskaita privalėjo būti pateikti Registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2024-06-01. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, VŠĮĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktu, Nuostatų 38.2 ir 41 punktus, už dokumentų ir duomenų pateikimą laiku Registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas. Pavėluotas finansinių ataskaitų rinkinio arba metinės ataskaitos pateikimas neatleidžia juridinio asmens vadovo nuo atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), vadovybės ataskaitos (konsoliduotosios vadovybės ataskaitos), veiklos ataskaitos, metinės ataskaitos, auditoriaus išvados, tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvados nepateikimą Registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.
Aukščiau išdėstytos teisės aktų nuostatos patvirtina, kad viešosios įstaigos vadovas turi pareigą teikti kiekvienais metais finansinių atskaitų rinkinio dokumentus, ir už šios pareigos neįvykdymą ar pavėluotą įvykdymą įstaigos vadovas, vadovaujantis ANK 223 straipsnio 2 dalimi, yra traukiamas atsakomybėn ir jam turi būti paskirta administracinė nuobauda. Kaip jau minėjome, šiuo atveju D. B.-P., būdama Įstaigos vadove, 2023 metų Įstaigos finansinių ataskaitų rinkinio dokumentų Registro tvarkytojui per teisės aktuose nustatytą terminą nepateikė, todėl Registrų centras priėmė teisėtą ir pagrįstą Nutarimą, paskirdamas D. B.-P. 615 Eur baudą.
Akcentuotina, kad ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalauja kokių nors pasekmių (Šiaulių apygardos teismo 2018-02-27 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-45-744/2018). Tai, kad Įstaiga veiklos nevykdo, nesudaro pagrindo įmonės vadovui nevykdyti teisės aktuose įtvirtintos pareigos teikti metines finansines ataskaitas Registro tvarkytojui. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos (Klaipėdos apygardos teismo 2018-02-28 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-64-557/2018; Kauno apygardos teismo 2017-12-01 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-653-478/2017). Teismų praktikoje taip pat konstatuojama, kad būtent bendrovės vadovas turi užtikrinti, jog finansinių ataskaitų ruošimui ir pateikimui reikalingi procesai bendrovės viduje (buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančios bendrovės veiksmai) būtų organizuoti ir atlikti laiku ir nesudarytų kliūčių atlikti laiku įvykdyti įstatymuose nustatytas pareigas (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-25 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A8.-5079-271/2019).
Atkreiptinas dėmesys, kad ūkio subjektai privalo atlikti veiksmus, nurodytus įstatymuose, priešingu atveju jų veiksmai prieštarautų ūkinės veiklos sąžiningai praktikai, galėtų pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, trukdytų civilinėje apyvartoje priimti finansiškai naudingus sprendimus. Registro duomenys, jame kaupiami dokumentai ir bet kokia kita Registrui pateikta informacija yra vieša (CK 2.71 straipsnio 1 dalis), o kiekvienas asmuo turi teisę gauti bet kokius Registro duomenis, jame saugomų dokumentų ar informacijos kopijas (CK 2.72 straipsnio 3 dalis). Taigi, Įstaigos metinių finansinių ataskaitų nepateikimas Registro tvarkytojui laiku pažeidžia ne tik teisės aktų nuostatas, bet ir trečiųjų asmenų teises susipažinti su šiais dokumentais ir tai nelaikytina mažareikšmiu pažeidimu. Pažymėtina, kad Įstaiga nėra likviduojama ir tai nesudaro pagrindo Įstaigos vadovei nevykdyti imperatyvios pareigos teikti finansinės atskaitomybės dokumentus Registro tvarkytojui
Registrų centras pažymi, kad Įstaigos 2023 metų finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2024-06-01, todėl būdama Įstaigos vadove, Pareiškėja privalėjo užtikrinti, kad Įstaigos finansinės ataskaitos būtų pateiktos laiku, tačiau šiuo konkrečiu atveju to nepadarė. Įstaigos vadovas yra įstaigos valdymo organas ir yra saistomas pareigų, reglamentuotų Lietuvos Respublikos darbo kodekse, CK, VŠĮĮ ir kt. Už netinkamą pareigų vykdymą bendrovės vadovui gali būti taikoma materialinė, civilinė, administracinė, baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vadovas civiline tvarka atsako ne tik už nepagrįstus verslo sprendimus, bet ir už imperatyvių pareigų, nustatytų valdymo organams, pažeidimą. Vienasmenio juridinio asmens valdymo organo pareigos yra įtvirtintos CK bei specialiuosiuose įstatymuose. <...> Kadangi šios pareigos kyla ne iš „vidinių“ darbo teisinių santykių, o iš juridinio asmens veiklą reglamentuojančių įstatymų („išoriniai“ teisiniai santykiai), tais atvejais, kai pažeidžiamos specialiuosiuose įstatymuose nustatytos pareigos, vadovui taikoma civilinė deliktinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017).
Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, būtent D. B.-P., kaip Įstaigos vadovė, yra atsakinga už patvirtintų metinių finansinių ataskaitų rinkinio pateikimą Registro tvarkytojui laiku. To nepadarius laiku, laikytina, kad D. B.-P. yra kalta. Įstaigos vadovas, kaip vienasmenis įstaigos valdymo organas, privalo veikti rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, o tai, be kita ko, reiškia ir įmonės vidinės veiklos organizavimą taip, kad jo vadovaujamoje įstaigoje įstatymų nustatytais terminais ir tvarka būtų patvirtinti ir pateikti įmonės finansinių ataskaitų rinkiniai.
Skunde nurodoma, kad Įstaigos buhalterinę apskaitą veda samdoma įmonė. Pareiškėja besąlygiškai pasitikėjo samdoma buhalterine įmone, kad ši pateiks reikalingas ataskaitas, todėl pati nieko nesiėmė tvarkyti.
Akcentuotina, tai, kad Įstaigos buhalterinę apskaitą veda samdoma įmonė, nesudaro pagrindo įmonės vadovui nevykdyti teisės aktuose įtvirtintos pareigos teikti metines finansines ataskaitas Registro tvarkytojui. Aukščiau pateiktoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos. Teismų praktikoje taip pat konstatuojama, kad būtent bendrovės vadovas turi užtikrinti, jog finansinių ataskaitų ruošimui ir pateikimui reikalingi procesai bendrovės viduje (buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančios bendrovės veiksmai) būtų organizuoti ir atlikti laiku ir nesudarytų kliūčių atlikti laiku įvykdyti įstatymuose nustatytas pareigas (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-25 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A8.-5079-271/2019).
Nepaisant to, ar bendrovė turi savo buhalterį, ar samdo bendrovę, kuri tvarkys jos buhalterinę apskaitą, bendrovės vadovas privalo kontroliuoti jų tinkamą darbą, todėl jų pareigų neatlikimas, savaime nešalina bendrovės vadovo kaltės (Klaipėdos apygardos teismo 2019-10-18 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-305-651/2019).
Skunde Pareiškėja prašo sumažinti baudą arba visiškai neskirti, nurodo, kad jos ekonominė padėtis yra sunki, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad Pareiškėjos finansinė padėtis iš tiesų
yra sunki, kad ji neturi jokių pajamų, santaupų, turto ar, kad ji turi išlaikytinių. Todėl šis prašymas turėtų būti atmestas kaip neįrodytas ir nepagrįstas. Atkreiptinas dėmesys, kad Pareiškėja galėjo sumokėti 300 Eur baudą, kuri jai buvo paskirta Protokolu, tačiau ji galimai sąmoningai to nepadarė
tikėdamasi iš viso išvengti atsakomybės.
Finansinių ataskaitų rinkiniai daugeliui finansinių ataskaitų vartotojų padeda priimti tam tikrus ekonominius sprendimus, t. y. jų paskirtis yra patenkinti informacijos vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus. Ūkio subjektai privalo savalaikiai atlikti veiksmus, taip, kaip tai numato imperatyvios įstatymo nuostatos, priešingu atveju jų veiksmai prieštarautų ūkinės veiklos sąžiningai praktikai, galėtų pakenkti kito ūkio subjekto
galimybėms konkuruoti, trukdytų civilinėje apyvartoje priimti finansiškai naudingus sprendimus.
Taigi, bendrovės metinių finansinių ataskaitų nepateikimas Registro tvarkytojui laiku pažeidžia ne tik teisės aktų nuostatas, bet ir trečiųjų asmenų teises susipažinti su šiais dokumentais. Tuo pagrindu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytas administracinis nusižengimas, atsižvelgiant ir į įstatymų leidėjo už šio nusižengimo padarymą numatytą pakankamai griežtą administracinę nuobaudą, nelaikytinas mažareikšmiu ar nepavojingu, ir švelnesnės nuobaudos
paskyrimas aiškiai neatitiktų ne tik administracinių nuobaudų paskirties, įtvirtintos ANK 22 straipsnyje, bet ir teisingumo principo.
Skirtina administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka administracinių nuobaudų skyrimo pagrindus ir ANK 22 straipsnyje nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį, todėl nėra pažeisti nei protingumo, nei teisingumo principai. Pažymėtina, kad Pareiškėja yra darbingo amžiaus, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kas leistų mažinti paskirtą baudą.
III. Teismo išvados
D. P. skundas tenkinamas iš dalies.
D. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dėl padaryto administracinio nusižengimo savo kaltę visiškai pripažįstą, tyčios neteikti finansinės atskaitomybės duomenis, neturėjo, dėl asmeninių priežasčių (vyro ligos) ilgai nedirbo, save vertina kaip pavyzdingą Lietuvos Respublikos pilietę. 2024 metais susidarius sunkumams veikloje buvo sprendžiamas klausimas dėl darželio veiklos sustabdymo, ar iš viso uždarymo. Pasitarus su VšĮ buhalterinę apskaitą tvarkiusios samdytos bendrovės vadovę A. S., pastaroji patikino ją, kad įmonės veiklos stabdyti nereikęs, nes bus pateikti atskaitomybės finansiniai dokumentai Registrų centrui, tačiau tai padaryta nebuvo, o ji, kaip įmonės vadovė nesužiūrėjo šio klausimo, neparagino savo buhalterės, kad nusiųstų duomenis. Šiuo metu buhalterė visus reikalingus duomenis už 2023 metus pateikė Registrui. Tikslo išvengti duomenų pateikimo jį neturėjo, o administraciniu nurodymu jai siūlomą 300 Eurų nesumokėjo, nes laiku nepamatė Institucijos jai siųsto el. laiško. Pareiškėjos teigimu jos vyrui konstatuota sunki liga, finansinė situacija šeimoje nėra gera, prašo teismo sumažinti jai paskirtą baudą iki 300 Eurų.
Pareiškėja skunde ir teismo posėdžio metu sutiko, kad padarė administracinį nusižengimą, ir neginčijo jo padarymo aplinkybių. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad skundžiamu nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį.
D. P. skunde keliamas pagrindinis klausimas, susijęs su administracinės nuobaudos (baudos) dydžio proporcingumu.
ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta bauda juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų.
Skundžiamu nutarimu D. P. buvo paskirta 615 Eur dydžio bauda, t. y. šiek tiek didesnė, nei sankcijoje nustatyta minimali.
Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-9-746/2015, Nr. 2AT-88-697/2016, Nr. 2AT-38-895/2019).
Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-68-507/2015, Nr. 2AT-58-697/2017, Nr. 2AT-38-895/2019 ir kt.). Tokios pačios taisyklės galioja ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo.
Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti D. P. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti mažesnę baudą, nei ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta minimali.
Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia, kad D. P. padarė vieną administracinį nusižengimą, susijusį su prekyba, finansų sistema ir oficialiąja statistika. Ji pirmą kartą traukiama administracinėn atsakomybėn už šioje byloje įrodyto administracinio nusižengimo padarymą. Būtina įvertinti ir padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes. Pareiškėjos teigimu, VšĮ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai samdytai bendrovei buvo duotas nurodymas pateikti finansinės atskaitomybės duomenis Registrui, tačiau to nepadarius bei D. P. nesukontroliavus šio klausimo, ji manė, kad jos Įmonės veiklos ataskaitą yra pateikta ir jai nereikia teikti jokių dokumentų, kas yra susiję su Bendrovės veikla. Teismo vertinimu, pareiškėją galėjo suklaidinti samdomos bendrovės veiksmai, kas visgi nepašalina jos atsakomybės. Pripažintina, kad ANK 223 straipsnio 2 dalyje nustatytas administracinis nusižengimas buvo padarytas ne tyčia, o dėl neatsargumo. Administraciniai nusižengimai, padaryti dėl neatsargumo, paprastai yra mažesnio pavojingumo nei tyčiniai administraciniai nusižengimai. Teismas pažymi, kad nors ir pavėluotai, tačiau D. P. teigimu VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateikė Juridinio asmenų registro tvarkytojui Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinį už 2023 m. Taigi nustatytas pažeidimas yra pašalintas. Tai turi reikšmės dėl administracinės nuobaudos individualizavimo. D. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę pripažintina tai, jog ji sutiko su administraciniu nusižengimu, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Iš Administracinių nusižengimų registro matyti, kad D. P. administracinėn atsakomybėn buvo traukiama tik vieną kartą, LITEKO duomenimis neteista, nedirbanti, ištekėjusi. Šios aplinkybės rodo, kad D. P. nėra sisteminga visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių pažeidėja. Nagrinėjamu atveju nenustatyta iš esmės jokių D. P. asmenybę itin neigiamai apibūdinančių aplinkybių. Pareiškėjos asmenybė nėra tokia pavojinga, kad jai būtų pagrindas skirti net minimalią baudą, nustatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje.
Teismas, atsižvelgdamas į D. P. padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, į tai, kad administracinis nusižengimas padarytas neatsargia kaltės forma, į D. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybė, pareiškėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, asmenybę (iš esmės laikosi visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių), taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad šiuo atveju yra teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti D. P. mažesnę baudą, nei ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta minimali, t. y. 300 Eur. Teismo vertinimu, 300 Eur dydžio bauda bus teisinga ir proporcinga pareiškėjos padarytam administraciniam nusižengimui ir jos asmenybei, nevaržo jos teisių labiau, nei būtina ANK 22 straipsnyje nustatytiems administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Todėl skundžiamas nutarimas atitinkamai keičiamas. Šiame kontekste pasakytina, kad, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nėra būtina nustatyti kažkokias itin ypatingas aplinkybes, o užtenka konstatuoti, kad sankcijoje įtvirtintos administracinės nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos administracinės nuobaudos arba ją švelninant.
Iš viso neskirti D. P. administracinės nuobaudos – baudos – nėra pagrindo. D. P. yra pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje, minėto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalauja kokių nors pasekmių. Tai, kad pareiškėja pavėluotai pateikė Juridinio asmenų registro tvarkytojui Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinį už 2023 m., savaime nešalina administracinės atsakomybės ir nesudaro pagrindo neskirti administracinės nuobaudos – baudos. Nurodyta aplinkybė turėjo įtakos individualizuojant D. P. administracinės nuobaudos – baudos – dydį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
tenkinti D. P. skundą iš dalies.
Pakeisti Valstybinės įmonės Registrų centro specialistės M. Č. 2025 m. rugpjūčio 4 d. nutarimą Nr. RC-ANR_N-2239-2025:
D. P., pripažintai kalta padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, paskirtą baudą, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sumažinti iki 300 Eur (trijų šimtų eurų).
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.