Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2024-12-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-332-1202/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2024-12-05Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2025-05-20Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-12-05
Bylos Nr.
1-332-1202/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-17491-2023-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Justas Pažarskis
Kaltinamasis
R. D.
Nukentėjusysis
A. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-332-1202/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17491-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.2.14.9.3; 2.1.15.2.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 5 d.VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis
sekretoriaujant Saulei Gaidelytei, Gabijai Musneckytei,prokurorui Benediktui Leišiui,kaltinamajam R. D., jo gynėjui advokatui R. J.,nukentėjusiajam A. K., jo atstovui advokatui M. P.,psichologei E. R. C.,Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovei D. Č.,vertėjoms E. K., O. V.,

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso tvarka (iš dalies per programą „Zoom“) išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

R. D. buvo kaltinamas tuo, kad grasino A. K. nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, o būtent: jis, 2023 m. gegužės 14 d., apie 14.00 val., būdamas garaže, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su nukentėjusiuoju A. K., dešinėje rankoje laikydamas peilį, kartu su nukentėjusiuoju buvusiam (duomenys neskelbtini) T. P. pasakė žodžius: „išeik iš čia, aš jį papjausiu, man liudytojų nereikia“, konfliktui tęsiantis lauke, šalia namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dešinėje rankoje laikydamas peilį pakartojo žodžius: „išeik iš čia, man liudytojų nereikia“ bei pasakė nukentėjusiajam A. K.: „ateik čia, aš tave papjausiu“, tokiu būdu nukentėjusiajam A. K. sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Šie R. D. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat, R. D. sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, 2023 m. gegužės 15 d. apie 14.00 val., būdamas šalia garažo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), konflikto su A. K. metu, tyčia su ramentu 10 kartų sudavė į pastarojo naudojamo nukentėjusiajai I. K. priklausančio automobilio „TOYOTA PRIUS“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulą ir apgadino galinį statramstį, tuo padarydamas 94,17 Eur dydžio žalą, bei dešinės pusės galines dureles, tuo padarydamas 93,15 Eur dydžio žalą, po ko paėmęs akmenį, metė jį ir išdaužė automobilio galinio lango stiklą, kurio vertė 287,42 Eur, tokiu būdu sugadino svetimą, nukentėjusiajai I. K. priklausantį 474,74 Eur vertės turtą.

R. D. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis R. D. nurodė, kaltinamajame akte neteisingai nurodyta įvykio diena, tai buvo gegužės 14 d., vieta nurodyta teisingai. Su A. K. pažįstami seniai, jis jo brolio klasės draugas, per paskutinius 2 metus pas jį vis prašydavo nudažyti automobilius. Dažydavo automobilius naudodamasis ramentais, tuo metu dar buvo sveikesnis. Pats nevykdė auto remonto darbų, A. K. pats juos vykdė tik naudojosi jo įrankiais. A. K. pas jį atvyko įvykio dieną, nes norėjo, kad jis sutvarkytų automobilio sudužusį bamperį. 2023 m. gegužės 14 d. iš ryto jam paskambino A. K., pareiškė, kad atvyks, atsiskaitys dalinai pinigais ir išardys tą automobilį, kur žadėjo, kadangi jis dažė jo automobilį. Apie pietus buvo garaže, užėjo A. K. ir pradėjo kalbėtis. Paklausė ar atvežė pinigų. Atsakė, kad neatvežė, bet pasakė einam pasižiūrėsim jam reikia dar bamperį padažyti, o jis pasakė, kodėl jis jam nieko nesumoka. Konfliktas tarp jo ir A. K. prasidėjo dėl pinigų. Prasidėjo žodinis konfliktas, A. K. jį pastūmė su ranka, jis gindamasis irgi pastūmė jį atgal, dalinai taip jie susistumdė ir jis supykęs jį išvarė iš garažo. Pasakė „dink nuo mano galvos, kad aš tavęs nematyčiau“. Pirmas iš garažo į lauką išėjo A. K., jis ilgai nelaukęs išėjo iš paskos, kadangi su ramentais, garaže dar jo automobilis stovėjo, tai užtruko gal 5 min. Išėjus iš garažo, lauke tęsėsi žodinis konfliktas. Neperaugo iš karto į fizinį. Fizinis kontaktas tarp jo ir A. K. prasidėjo, kai jis priėjo prie jo automobilio, reikėjo paeiti virš 20 m. Tuo metu A. K. buvo lauke prie savo automobilio, automobilis stovėjo ne prie garažo, o prie namo ant šlaito į kurį jam sunku įlipti. Priėjo prie jo iš galo automobilio ir pradėjo toliau kalbėtis, tada A. K. vėl pradėjo jį stumdyti, jis jau suprato, jog pinigų negaus ir pradėjo stumdytis. Tada A. K. pradėjo jį rimčiau trankyti, į veidą netrankė, į rankas, į krūtinę. Nedaužė A. K. automobilio, buvo prie pat automobilio galo, gal buvo į automobilį atsirėmęs, nes stovėti net ir su ramentais sunku. Be ramentų nugriūtų. Kai A. K. pradėjo jį mušti, jis pradėjo gintis nuo su ramentais. A. K. iš jo atėmė abu ramentus ir numetė kaimynui į daržą už 10 m. Kai A. K. iš jo atėmė ramentus buvo prie pat automobilio galo. Nugriuvo prie mašinos galo, tada A. K. jam bandė įspirti ir jis nusirideno nuo kalno 5 m į kraštą. Nemėtė akmenų į A. K. automobilį, nei kai A. K. bandė su automobiliu išvažiuoti. Kai nugriuvo A. K. dar bandė jį spardyti, porą kartų įspyrė. Nesakė pareigūnams, jog metė akmenį į A. K. ir akmuo atšoko nuo jo ir pataikė į stiklą. Yra įsitikinęs, kad A. K. pats sudaužė savo automobilio lango stiklą, kai atiminėjo iš jo ramentus, gal išslydo. Ten daug nereikia, nes ramentai metaliniai, jeigu į kampą užkabinsi, tai grūdintas stiklas iš karto sutrūks. Kai nudažė A. K. automobilį, jis buvo be apgadinimų. A. K. sakė, jog jis jam duris sulankstė, bet jis net fiziškai negalėjo prieiti prie tų automobilio durų, stovint automobiliui prieiti nebuvo vietos, nes yra šlaitas, krūmai. Įvykį, visą ar dalinai matė jo sūnus ir kaimynas.

Vėliau A. K. iš jo pradėjo reikalauti pinigų, dėl sudaužyto stiklo. A. K. sakė kvies policiją. Kol atvažiavo policija jis buvo su savo sūnėnu, pastoviai kalbėjosi. Kiek suprato, mokė, ką sakyti, nes tas sūnėnas lietuviškai nesupranta, jis (duomenys neskelbtini). A. K. posūnis nebuvo atėjęs į garažo vidų, visą laiką žaidė lauke su telefonu. Nebuvo jokio tikslo posūniui kažką sakyti, net jeigu būtų kažką pasakęs lietuviškai jis nebūtų supratęs. Įvykio metu buvo pavartojęs alkoholio, bet 300 g alkoholio vartojimas jo (duomenys neskelbtini) kg svoriui neturi įtakos. Nepakenkė 1,8 promilių neblaivumas, įvykio metu gerai viską atsimena, buvo neseniai išgėręs, todėl buvo tokie rezultatai. A. K. negrasino, keiksmažodžiais persimesdavo. Garaže jokių peilių neturi, pas jį garaže spec. įrankiai automobiliams tvarkyti. Įvykio metu garažo vartai buvo uždaryti per stiklą žiūrėjo, o durys automatiškai uždarytos. Ten plastikiniai langai, labai jau reikia gerą klausą turėti, reikia atidaryti duris, kad kažką iš lauko viduje girdėti. Vaizdo įraše matoma tvora mano garažas yra prie rodomos mašinos, už tos mašinos. Kur čerpinis stogas, tai jau kaimyno garažas. Jo garažas, kur matomi atidaryti langai ir durys. Viename garaže tvarkėsi jo sūnus, kitame jis. Vaizdo įraše matomas automobilis „Ford Focus“ įvykio metu visą laiką stovėjo toje pačioje vietoje, trukdė jam praeiti, reikėjo jį apeiti aplinkui. Neatkreipė dėmesio ar A. K. automobilio langas buvo išdaužtas jau prieš konfliktą, langas užtamsintas, plėvelė, galėjo būti ir sudaužytas, tik neįgriuvęs. A. K. automobilis stovėjo (duomenys neskelbtini) g., priekiu stovėjo į įkalnę. Civilinio ieškinio nepripažįsta.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis A. K. nurodė, kad su R. D. yra pažįstami (duomenys neskelbtini) metus, iki įvykio draugiškai bendravo. Įvykio dieną atvažiavo pas R. D., į (duomenys neskelbtini) g., buvo susitarę, jog jis padės R. D. automobilį išardyti. Kartu su savo posūniu atvažiavę pas R. D. užėjo į garažą, R. D. sėdėjo vienas ant kėdės, jis priėjo, pasisveikino. Jau tada R. D. buvo agresyviai nusiteikęs, nes kai priėjo pasisveikinti, šis pradėjo jį už rankos tempti link savęs, imti už sprando, buvo jį paėmęs už kaklo. Jis atsistūmė nuo jo ir stovėjo poros metrų atstumu. Tada pasiėmęs peilį pradėjo jo posūniui (duomenys neskelbtini) sakyti: „išeik iš čia, man liudytojų nereikia“. Grasinimus sakė sėdėdamas, peilį laikė prie krūtinės ašmenimis į viršų. Jis jam pasakė, kad eitų išsiblaivyti. Kai R. D. grasino išsigando. Suvokė, jog R. D. gali realiai įgyvendinti savo grasinimus, nežino, ką jis girtas galėjo padaryti. Pasirodė, jog R. D. grasinimai realūs nors jis ir yra (duomenys neskelbtini). Bijodamas su posūniu išėjo į lauką, lauke stovėjo R. D. sūnus. Pasikalbėjo kelias minutes su R. D. sūnumi, jis pasakė, jog tėvas geria jau 5 dieną ir su juo neišeina susitvarkyti. Iš garažo išėjo R. D.. Priėjo su peiliu rankoje, pakartojo seniau išsakytą (duomenys neskelbtini) frazę. Jis atėmė peilį ir išmetė, o tada R. D. su ramentais pradėjo daužyti Toyota Prius automobilį, kuris stovėjo 10-15 m nuo garažo. Kai daužė automobilį, peilio nebeturėjo. Į langą trenkė bent 5 kartus, į šonus trenkė ir pasakė: „o, langas nesudužo“. Iš pradžių žiūrėjo, kaip daužo automobilį ir nieko nedarė, vėliau kai pradėjo daužyti per kitą automobilio šoną, jis paėmė R. D. ramentus ir pargriovė jį. Kai paėmė iš R. D. ramentus tarp jų grumtynių nebuvo, nes ramentus lengvai ištraukė. Ramentus išmetė. Tada R. D. pradėjo akmenis mėtyti. Automobilis stovėjo įkalnėje, jis skubėjo automobilį patraukti, automobilis užsibuksavo ir tada R. D. su akmeniu pataikė į stiklą ir jį išdaužė. Metė 3-5 kartus kumščio dydžio akmenis. Atėjo prie R. D. ir pasakė: „sumokėk už stiklą arba aš kviečiu policiją“ jis jį pasiuntė naudodamas necenzūrinius žodžius. Iškvietė policiją. Bendraujant su kaltinamuoju įvykio metu, jis pasirodė neblaivus. Konfliktą matė M. D.

Bandė su kaltinamuoju taikiai išspręsti šią situaciją. Kaltinamasis nenorėjo taikiai nieko daryti, sakydamas, jog per daug užsiprašė už automobilio apgadinimus. „Toyota“ automobilis registruotas žmonos vardu, tai yra šeimos automobilis iki įvykio jis buvo tvarkingas. Automobiliui padaryti apgadinimai: kai daužė stiklą įlenkė kėbulą prie stiklo, stiklą išdaužė ir duris su ramentais sudaužė, sudaužė mašinos dešinės pusės galines duris. Vertintojas įvertino, jog žala automobiliui 1207,49 Eur. Automobilio netvarkė tik pakeitė langą už kurį sumokėjo 400 Eur (vertė paskaičiuota eksperto). Prie civilinio ieškinio pridėtos lango pakeitimo išlaidos. Langas yra įdėtas laikinas, vėliau išims. Nusipirko atskirą, galinį dangtį su stiklu, kurį rado panaudotų detalių prekyvietėje. Nurodyta 280 Eur suma civiliniame ieškinyje yra tik už stiklą, dar yra stiklo įdėjimo, išėmimo darbai. Mokėjo vertintojui, kvitas išrašytas žmonos vardu. Neturtinė žala pasireiškia išgyvenimais, ir vaikui, ir jam buvo stresas, baimės jausmas. Reikėjo dviejų dienų atsigauti. Sūnus patyrė labai didelį stresą. Dėl patirto didelio streso vartojo valerijoną. Civilinis ieškinys yra tik jo ieškinys, ne kolektyvinis. Prašo neturtinę žalą atlyginti jam ir sūnui.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas S. V. nurodė, kad pažįsta R. D. (duomenys neskelbtini) metų, juos sieja normalūs santykiai. R. ir jis gyvena netoli vienas nuo kito. Pažįsta A. K. apie (duomenys neskelbtini) metus juos sieja normalūs santykiai. R. D. su A. K. bendraudavo, nes yra pažįstami. Įvykio nematė. Įvykio dieną buvo išėjęs, vėliau atėjo. Su R. D. vartojo alkoholį (degtinę), pirmiausia vartojo su R. D. namuose, tada išėjo, atėjo ir jau viskas buvo įvykę. Grįžo į įvykio vietą, pamatė A. K., kartu su juo buvo jo posūnis. Jis pasakė, jog R. jam išdaužė automobilio stiklą su ramentu. Automobilis buvo pabraižytas. Įvykio vietoje dar buvo R. D. sūnus. Kai atėjo į įvykio vietą R. D. sėdėjo toliau nuo garažo ant žemės, sėdėjo apie 15 metrų atstumo nuo „Toyota Prius“ automobilio. A. K. pasakė, jog R. D. jam išdaužė automobilio langą su ramentu. A. K. sakė apie akmenų mėtymą, bet ten toli mašina buvo, kaip ten pataikyti. A. K. nepasakojo, jog R. D. jam grasino su peiliu. R. D. būsena atrodė normali, nebuvo agresyviai nusiteikęs. Kai atėjo į įvykio vietą A. K. būseną įvardytų, kaip nukentėjusio, jam buvo išmuštas stiklas. Kai atėjo į įvykio vietą, policijos pareigūnų dar nebuvo, jie atvažiavo už kažkur 10 min. Jis trumpam nuėjo į garažą, grįžo į įvykio vietą ir policijos pareigūnai jau buvo atvažiavę. Nežino, dėl ko kilo ginčas tarp R. D. ir A. K.. Matė, jog nukentėjusiojo posūnis sėdėjo ant tvoros ir telefone kažką žiūrėjo. R. D. tuo laikotarpiu vaikščiodavo su ramentais, be ramentų toli nueiti negali.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. D. nurodė, kad buvo garaže ir išgirdo konfliktą, nes buvo kitame kambaryje, tiksliai negirdėjo, kas vyko. Po to jie išėjo į lauką, nepamena ar išėjo atskirai ar kartu. Žino, jog jie išėjo į lauką, po to išgirdo triukšmus, išėjo iš garažo ir mato, kaip tėvą numeta nuo ramentų. Iki įvykio santykiai tarp tėvo ir A. K. buvo draugiški, bendraudavo. Tėvas darydavo jam mašinas, A. K. turėdavo atsiskaityti kitokiais darbais, bet jis vengdavo parodyti iniciatyvą, dažnai apgaudavo tėvą. Girdėtas pradinis konfliktas nebuvo riksmai, kažkoks kivirčas. Buvo tame pačiame pastate, kur konfliktavo tėvas su A. K., tiesiog kitame kambaryje. Išgirdo kalbėjimą pakeltu tonu. Neprisimena konflikto metu išsakytų konkrečių žodžių. Garsai sklido iš tėvo garažo. Išgirdęs konfliktą iš garažo neišėjo, nes tai neatrodė, kaip piktas kivirčas. Toliau tvarkėsi, nelabai kreipė dėmesį. Po to išgirdo jau peraugantį kivirčą, tada sunerimo, išėjo į lauką ir pamatė momentą, kaip iš tėvo A. K. atiminėja ramentus, jis parkrenta ir ramentai numetami į kaimynų daržą. Jis prie jo priėjo, paklausė ką jis daro, nepradėjo kumščiuotis. Buvo atėjęs iki to, kai iš tėvo atėmė ramentus ir su A. K. persimetė porą žodžių. Konflikto lauke nematę, tik kaip atima ramentus. Nematė, kas daužė automobilį, kai atėjo automobilis jau buvo su išdaužtu stiklu. A. K. paėmė iš tėvo ramentus ir jis gan stipriai susimušė pilvą, tėvas nusirideno nuo šlaito. Padėjo tėvui atsisėsti. Neįsivaizduoja, kokiu atstumu padėjo tėvui atsisėsti nuo automobilio. Kai atėjo A. K. buvo labai piktas. Nebuvo tokių dalykų kaip, jog tėvas išsakė grasinimus A. K. atžvilgiu, nebent negirdėjo. Niekur nebuvo peilio, nei pas tėvą, nei kieme. Nežino, kodėl A. K. atvyko pas tėvą, tikriausiai reikėjo pagalbos, galbūt automobilį padažyti. Kartu su nukentėjusiuoju buvo S., jo sūnus, buvo 2-3 kaimynai. Kai kalbėjosi su A. K. įvykio vietoje buvo tik jo sūnus, kuris stovėjo už garažo durų. Vaikas tikriausiai nejaukumo jausmą jautė, bet didelių jausmų neišreiškė. Tėvas sakė, kad langas buvo išdaužtas ramentais, kai grūmėsi, A. K. pasakojo tą patį.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas T. P. nurodė, kad šis įvykis buvo prieš pusantrų metų, gegužės mėnesį. Prie R. D. namo adresu (duomenys neskelbtini) namas ar (duomenys neskelbtini) namas. Buvo 14 arba 13 valanda. Atvažiavo pas tėčio draugą R. Su tėčiu atvažiavo prie jo namo ir mašiną paliko prie jo namo garažo, įėjo į garažą ir jis susitiko savo draugą R. D. ir jie pradėjo kalbėtis. A. K. R. D. turėjo padėti kažką sutvarkyti. R. D. kažką daro su detalėmis, mašinomis ir A. K. turėjo atvažiuoti, kažką padėti. R. D. paėmė už gerklės A. K. ir pradėjo smaugti, nežino dėl ko. A. K. pavyko ištrūkti. R. D. tiesiog paėmė ir pasakė, jog jam nupjaus galvą, bet nesakė kodėl. Ir pasakė, kad jis turėtų išeiti iš garažo, kad liudytojų nebūtų. R. D. paėmė už gerklės gal su viena ranka ar abiem, nelabai prisimena. Negirdėjo apie ką kalbėjo R. D. su A. K. prieš tai, kai R. D. paėmė A. K. už gerklės. Jis iš karto išėjo su tėvu ir vėliau R. D. išėjo, bet su peiliu jau. Išėjus A. K. sutiko R. D. sūnų, pradėjo kalbėti apie visą situaciją ir tada išėjo R. D. su ramentais ir peiliu. Peilis buvo juodas, naminis su kuriuo galima duoną pjauti. Kai buvo garaže peilis gulėjo ant stalo. Garaže peilio niekas nebuvo paėmęs. R. D. iš garažo išėjo po 2-3 min. Kai R. D. su peiliu priėjo prie A. K., A. K. peilį atėmė ir išmetė. Išėjęs R. D. vėl pasakė „aš tau nupjausiu galvą“ ir pasakė, kad jis išeitų. A. K. pasakė, jog jie išvažiuos, jei tokia situacija. R. D. pradėjo daužyti automobilį su ramentais, R. D. turi problemą jis negali paeiti pats, jam reikalingi ramentai. Buvo du ramentai. R. D. su ramentais daužė į bamperį, stiklą. Su ramentais trenkė į automobilį apie 3-4 kartus. A. K. atėmė ramentus ir R. D. atsisėdo ant žemės, nes negalėjo pats eiti. Jie atsisėdo į automobilį, kad išvažiuotų, bet negalėjo išvažiuoti, nes ratai pradėjo buksuoti, nes buvo kalnelis. Tada R. D. pradėjo mėtyti į automobilį akmenis ir sudaužė stiklą. Akmenys gulėjo po juo. Akmenis metė į automobilį apie 2-3 kartus. Su akmenimis pataikė į galinį stiklą ir sudaužė. Jie išėjo iškvietė policiją ir laukė. Policija atvyko po 30 minučių. Nežino kodėl R. D. taip elgėsi. R. D. su A. K. kalbėjo (duomenys neskelbtini) kalba, jis suprato apie kalbėjo, nes jis (duomenys neskelbtini). Jis bijojo tos situacijos, galvojo, jog prasidės taip kaip R. D. sakė. Kai jie išlipo ir iškvietė policiją buvo R. D. sūnus, o daugiau žmonių nebuvo. Jie su A. K. buvo prie pat garažo apie 5 m atstumu. Kai R. D. su peiliu išėjo iš garažo jo sūnus tuo metu buvo ir matė. Kai A. K. atėmė ramentus ir peilį iš R. D. jis buvo prie pat jo 1-2 m atstumu už nugaros. A. K. pasakojo pareigūnams apie peilį. R. D. automobilį daužė gal su vienu ramentu.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. Š. nurodė, kad A. K. pažįsta seniai. Daugelį metų jis per išeigines ir paprastomis dienomis atvažiuodavo remontuoti savo motorolerio, o R. D. jam padėjo, kadangi gerai išmano automobilių technines subtilybes. Tikslios įvykio datos negalėtų nurodyti, bet atsimena, jog tai buvo vasaros metu, įsiminė tą dieną, nes buvo policija atvažiavusi. Įvykis vyko 15 m. nuo jo namų. Viskas vyko R. D. garaže, tą dieną jis buvo šalia, savo sklype pjovė žolę. Pamatė akies krašteliu, jog atvyko A. K. jie įėjo į R. D. garažą. Vėliau, pamatė juos išeinančius ir kalbančius pakeltu balsu, jie nuėjo link įkalnės, tuo metu R. D. buvo su dviem ramentais. Nematė, kad R. D. neštųsi peilį, nes ėjo pasiremdamas dviem ramentais. A. K. ir R. D. kartu išėjo iš garažo. Jis stovėjo priešais savo garažą ir šonu matė, kas ten vyksta. Atsižvelgiant į tai tarp jų garažų yra 7 metrų atstumas, buvo beveik viename kieme, nes sklypai yra nedideli, viskas vyko šalia. Jau vėliau, kai jie užėjo už kampo, tada nebematė. Garažo durys buvo atidarytos. Matė jaunesnį R. D. sūnų M. D.. R. D. su A. K. pasuko už namo, vėliau juos pasekė M. D., už kampo girdėjo vykstantį konfliktą. Nematė, jog kažkas kažką muštų. Kadangi pamatė, jog nuėjo M. D. pats nebėjo. Pamatė R. D. gulintį apačioje prie lazdyno, be ramentų. Vėliau matė, jog atvyko policija. Įvyko žodinis santykių aiškinimasis ir jis nežino, galbūt R. D. užkabino, užkliudė su ramentu, nežino kokie ten buvo pažeidimai. R. D. yra labai ramaus būdo, žmogui reikia padaryti kažką neįtikėtino, jog pavyktų jį išvesti iš kantrybės. R. D. daug darė A. K., padėdavo ir nemokamai. A. K. R. D. buvo skolingas pinigų. R. D. visą laiką vaikščiojo su ramentais, turėjo problemų su kojomis, buvo pakankamai sudėtinga sveikatos būklė.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja V. P. nurodė, kad buvo vasaros diena, dirbo sode, ėjo į savo ūkinį pastatą pasiimti sodo įrankių ir eidama pamatė, jog po riešutmedžiu guli R. D., o jo ūkinis pastatas keli metrai nuo tos vietos. Manė, jog jis ten guli dėl (duomenys neskelbtini) problemų, vėliau pamatė prie savo eglės ramentą, paėmė ramentą ir padavė jo sūnui M. D.. Galvojo, jog jam su sveikata negerai ir nuėjo dirbti, daugiau nieko nežino. Ten buvo R. sūnus, todėl nieko nedarė dėl gulinčio R.. Nepažįsta nukentėjusiojo. Įvykio nematė, net nežinojo, kas įvyko, nieko negirdėjo, konflikto, taip pat negirdėjo. Ramentas buvo jos sklype netoli ūkinio pastato, keli metrai nuo kur gulėjo R. D.. Kai atnešė ramentą policijos pareigūnų dar nebuvo.

2023 m. birželio 2 d. R. D. įtariamojo apklausos protokole nurodė, kad kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2023 m. gegužės 15 d. nuo ryto jis buvo savo garaže, prie savo namų, adresu (duomenys neskelbtini), su kaimynu S. V. vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė degtinę, išgėrė 0.7 litrų talpos butelį. Jiems išgėrus butelį, apie 13.30 val. į garažą užėjo A. K., jį pažįsta apie (duomenys neskelbtini) metų, kuris S. už degtinės butelį siūlė išardyti automobilį, tačiau šis nesutiko. A. atvyko su savo posūniu, kuriam apie (duomenys neskelbtini) metų. Jis buvo savo garaže, A. užėjo vienas, vaikas buvo lauke. S. tuo metu nuėjo namo. A. užėjus, jo paklausė, ar šis jam atvežė skolą (jis yra ir skolinęs pinigų, ir gėrė kartu, ir dažė jo automobilį, viso A. jam skolingas apie 100 Eur, o už automobilio dažymą jam atidirbs), jis atsakė, kad neatvežė, kad neturi. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, po ko jie šiek tiek susistumdė ir jis pasakė A., kad eitų lauk iš jo garažo, nes nenori jo matyti. Jokio peilio jis jokioje rankoje nelaikė, ir niekam negrasino. A. išėjus iš garažo, nuėjo paskui jį. Prie automobilio jie toliau su A. K. konfliktavo dėl jam negražintos skolos. Tuo metu prie automobilio buvo jis, A. K. ir jo posūnis. Žodinio konflikto metu A. K. vėl jį užsipuolė, pradėjo jį stumdyti, jis su ramentais pradėjo nuo jo gintis, tada A. atėmė iš jo ramentus ir jis nugriuvo ant žemės. Atėmęs ramentus, A. juos išmėtė į kaimyno daržą. Galimai atimdamas iš jo ramentus, pats ir sudaužė savo automobilio stiklą. Jis stiklo nedaužė ir jokio akmens nemetė. Jam jau gulint ant žemės, jo kaimyno žmona atnešė jo ramentus. Maždaug po 10 – 15 min. atvyko policijos pareigūnai, kurios iškvietė A. K.. Policijos pareigūnai patikrino jo blaivumą, jis tuo metu įpūtė gailimai 1.80 prom., tiksliai neatsimena. A. K. dar tą pačią dieną siūlė jam nuvykti į autosąvartyną, kuriame rado galinį dangtį su stiklu ir jį pakeisti, davinėjo pinigus. Konfliktas kilo dėl to, kad A. K. jam negražina pasiskolintų pinigų, pats pradėjo jį stumdyti, jis ramentais tik gynėsi, jokio peilio neturėjo ir niekam juo negrasino, taip pat nemėtė jokio akmens į automobilį ir stiklo nedaužė, ramentais nedaužė ir automobilio (1 t., b. l. 112-113).

2023 m. rugsėjo 25 d. R. D. įtariamojo apklausos protokole nurodyta, kad jis kaltu neprisipažino ir parodė, jog pasilieka prie parodymų, duotų 2023 m. birželio 2 d., tik dar kartą nori patikslinti, kad A. K. į garažą užėjo vienas, jo posūnis liko lauke, į garažą jis užėjęs nebuvo, todėl jokių įtarime minimų žodžių pastarajam nesakė, taip pat rankoje nelaikė jokio peilio ir nesakė A. K., kad jį papjaus. Po jų su A. K. žodinio konflikto, įvykusio garaže, A. išėjo į lauką, jis po kurio laiko taip pat išėjo, tačiau rankoje taip pat nelaikė jokio peilio, rankoje jis laikė ramentus, kadangi be jų vaikščioti negali. Tuo metu prie automobilio buvo jis ir A. K., jo posūnio nematė, jį pamatė tik tuo metu, kai A. K. jau jį pargriovė ant žemės. Iki tol, ar posūnis buvo lauke ar automobilyje, jis nežino nematė ir jam (posūniui) nieko nesakė. A. K. jis taip pat negrasino, jo papjauti nežadėjo. Į jo automobilį jokių akmenų nemetė, kaip dužo galinis automobilio stiklas jis nežino, nematė, galimai A. K., kai atiminėjo iš jo ramentus, pats išdaužė galinį stiklą, ir apgadino savo automobilio statramstį ir galines duris (1 t., b. l. 132-133).

Šalies argumentai

2023 m. gegužės 14 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole apklaustas A. K. nurodė, kad 2023 m. gegužės 15 d. apie 14.00 val., jis kartu su sūnum T. P. atvažiavo su „TOYOTA“ markės automobiliu, v. n (duomenys neskelbtini), priklausančiu jo žmonai I., adresu (duomenys neskelbtini), pas draugą R. D.. Užėjus kartu su sūnumi į garažą pastebėjo, kad jo draugas yra akivaizdžiai neblaivus. Pradėjus bendrauti pastebėjo, kad jo draugas R. gan agresyvėja, negražiai bendrauja su juo. Dėl ko šis taip elgėsi, tiksliai atsakyti negali, bet R. reikalavo butelio. Vėliau sėdėdamas ant fotelio paėmė už peilio ir pradėjo sakyti vaikui: „T. išeik iš garažo, kad nebūtų liudininkų“, ir prie vaiko pasakė, kad nori papjauti jį. Kadangi suprato, kad gražiuoju nesibaigs, nusprendė su sūnumi išeiti iš garažo, kadangi su asmeniu nebuvo įmanoma susišnekėti. Po kelių minučių R. atėjo į lauką vėl su peiliu paskui juos ir toliau grasino papjauti, vaikščiojo rankose su peiliu, o jis tuo tarpu kalbėjo su R. sūnumi M. D.. T. R. galimai kažkur numetė peilį, nes nematė kur jis dingo, ir su ramentais pradėjo daužyti į automobilio „TOYOTA PRIUS“ v. n., (duomenys neskelbtini) galinį stiklą, trenkė į stiklą apie 3-4 kartus, tada pasakė: „o, neišdužo stiklas“, tuomet trenkė ramentu į galines dešinės pusės dureles ir jas apgadino. Pamatęs, kad situacija nevaldoma, nusprendė iš R. atimti ramentus ir paguldė jį ant žemės, kad apsiramintų. Sėdo su vaiku į automobilį ir norėjo išvažiuoti, tačiau R. nuo žemės paėmė akmenį ir metė į automobilį, pataikė į galinį automobilio stiklą ir stiklas sudužo. Tada nusprendė su juo pakalbėti, kad atlygintų jam žalą, tačiau R. buvo kategoriškai nusiteikęs ir sakė, duokit jam akmenį, susižalos ir pasakys, kad jis jį sumušė. Nusprendė iškviesti policiją, nes susitarti nepavyko, o atvykus policijai, asmuo toliau nenorėjo susitarti. Žalą vertina apie 500 Eur, teiks civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo. Automobilis priklauso jo žmonai I. K., jį kartais pasiskolina tvarkant reikalus (1 t., b. l. 10-14).

2023 m. liepos 20 d. A. K. apklausos protokole nurodyta, kad 2023 m. gegužės 15 d. apie 14.00 val. jis su sūnumi T. P. gim. (duomenys neskelbtini) m. atvyko pas savo draugą R. D., adresu (duomenys neskelbtini). Atvyko jo žmonai I. K. priklausančiu automobiliu „TOYOTA PRIUS“ v. n. (duomenys neskelbtini). Jiems atvykus, jis su T. užėjo į garažą, kuriame tuo metu buvo R. D., kuris sėdėjo ant kedės, garažo dešinėje pusėje, jis buvo vienas. Jis atvyko pas R. padėti išardyti jam automobilį, kadangi yra žadėjęs, tačiau žadėjo ne dėl to, kad yra skolingas jam pinigų, nes jokių pinigų nėra skolingas. Jiems užėjus, jis priėjo prie R., kokiu atstumu buvo nuo jo nežino, maždaug iki metro, T. stovėjo už jo, jis pastebėjo, kad R. yra labai agresyvus. R. pradėjo su juo konfliktuoti, jį įžeidinėti, dėl ko jis taip elgėsi jis nežino, nesuprato, kadangi tarp jų nebuvo jokio konflikto. R. sėdėdamas sofoje, savo dešine ranka paėmė jį už kaklo ir pradėjo tempti, nuo jo atsistūmė ir išsilaisvino, po ko vėl pradėjo jį įžeidinėti įvairiais žodžiais. Tuo metu nuo stalo, kuris stovi šalia kėdės, ant kurios sėdėjo R., į dešinę ranka paėmė virtuvinį peilį (peilis buvo apie 30 cm. ilgio, tamsios spalvos geležte, bei tamsiai rudos spalvos rankena) ir pasakė T.: „Išeik iš čia, mums liudytojų nereikia“, tačiau T. niekur nėjo, toliau stovėjo jam už nugaros. Po ko jis supratęs, kad R. yra neadekvatus, kartu su T. išėjo į lauką. Lauke tuo metu stovėjo R. sūnus M., su kurio jie pradėjo šnekėtis, jis papasakojo situaciją garaže, sūnus pasakė, kad R. geria jau 5 diena. Jie su M. pakalbėjo apie 5 min, po ko iš garažo su ramentais išėjo R., kuris taip pat kartu su ramentu, dešinėje rankoje laikė peilį, ir priėjęs prie jo, maždaug 2-3 metru atstumu nuo jo, laikydamas peilį dešinėje rankoje, pakartojo T., kad išeitų, nes nereikia liudininkų, ir pasakė jam: „ateik čia, aš tave papjausiu“, į ką jis atsakė, kad eitų prasiblaivyti. Ką tuo metu darė M., jis neatsimena, tačiau tikrai stovėjo laukė ir viską matė. R. priėjo prie jo žmonos automobilio „TOYOTA PRIUS“ v. n. (duomenys neskelbtini) ir paėmęs ramentą (šiuo metu neatsimena, ar jis abiem rankom paėmęs ramentą, o pats stovėjo įsirėmęs į kitą ramentą, ar viena ranka) pradėjo ramentu daužyti automobilį, daužė galinę dalį, galinį stiklą, galinę „stoikę“, dešinės pusės galines duris, viso sudavė apie 10 smūgių į automobilį. Tuomet jis priėjo prie R., paėmė iš jo ramentus ir numetė į šalia esančius krūmus o jį paguldė ant žemės, kad nusiramintų. Tuo metu R. ėmė nuo žemės akmenis ir dešine ranka juos mėtė į automobilį. Jis tuo metu atsisėdo į automobilį ir pradėjo važiuoti, o R. toliau metė akmenis, pirmus du kartus jis pataikė į galinę automobilio dalį, o paskutinį kartą pataikė į galinį automobilio stiklą ir šis dužo, tuo metu jis sustabdė automobilį ir išlipęs pasakė R., kad arba jis sumoka pinigus jam arba jis kviečia policijos pareigūnus. R. nesutikus, jis iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę juos apklausė, patikrino R. blaivumą. Taip pat jis neatsimena, kur dingo peilis, po to, kai R. jau išėjęs į lauką, jam grasino, galimai kažkur išmetė. Dėl minėto įvykio jis patyrė turtinę žalą, jis pasidarė ekspertizę, todėl žalai atlyginti vėliau teiks civilinį ieškinį. Po įvykio jo automobilyje yra įlenkta kairės pusės „stoikė“, išdaužtas galinis stiklas, įlenktos galinės dešinės pusės duris. Šiuo metu automobilio jis dar netvarkė, po įvykio jis pasidarė kelių transporto priemonės ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuria galinio stiklo vertė yra 287,42 Eur, galinės dešinės pusės duris ir galinė kairės pusės „stoikės“ keičiamos nebus, jos bus remontuojamos bei dažomos. Viso pagal aukščiau minėta ataskaita automobilio remontas jam kainuos 832,64 Eur be PVM ir 1007,49 Eur su PVM (1 t., b. l. 35-36).

2023 m. rugsėjo 7 d. A. K. apklausos protokole nurodyta, kad prie ankščiau duotų parodymų nori pasakyti, kad po įvykio jis pasidarė kelių transporto priemonės ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią galinio stiklo vertė yra 287,42 Eur, galinės dešinės pusės duris ir galinė kairės pusės statramstis keičiamas nebus, jie bus remontuojami bei dažomi. Galinių durų remontas pagal sąmatą jam kainuos 16,72 Eur, dažymas 76,43 Eur, o galinio statramsčio remontas jam kainos 33,44 Eur, dažymas – 60,73 Eur. Taip pat į remonto kaina yra įskaičiuota ir daliu išardymas bei surinkimas, taip pat medžiagų užsakymas, todėl bendrai jam dėl sugadinto automobilio pagal aukščiau minėta ataskaita remontas jam kainuos 832,64 Eur be PVM ir 1007,49 Eur su PVM. Taip pat jiems būnant garaže, R. D. laikydamas peilį dešinėje rankoje, pasakė su juo buvusiam (duomenys neskelbtini) T. „išeik iš čia, aš jį papjausiu, man liudytojų nereikia“, o būdamas lauke, jis su ramentais išėjo iš garažo, taip pat kartu su ramentu, dešinėje rankoje laikė peilį, ir priėjęs prie jo, maždaug 2-3 metru atstumu nuo jo, laikydamas peilį dešinėje rankoje, pakartojo T. „išeik iš čia, man liudytojų nereikia“ o jam pasakė „ateik čia, aš tave papjausiu“ (1 t., b. l. 67-68).

2023 m. birželio 22 d. liudytojo apklausos protokole T. P. nurodė, kad šiuo metu tiksliai datos neprisimena, tačiau 2023 m. gegužės mėnesiu jis su savo patėviu A. K. atvyko pas jo galimai draugą, tiksliai nežino, atvyko į jo garažą adresu (duomenys neskelbtini) g. galimai arba (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), tiksliai nežino, (duomenys neskelbtini). Atvykę jie kartu su patėviu užėjo į garažą, garaže tuo metu jie buvo trise - jis, jo patėvis A. ir R. Jiems užėjus, jo patėvis su R. kalbėjosi apie 2 min., kalbėjosi ramiai, jokių konfliktų nebuvo, apie ką kalbėjo jis nežino, negirdėjo. Po to R. paėmė jo patėvį „už gerklės“ (kaip paėmė neatsimena, ar viena ranka, ar abejomis), tuo metu šalia R. prie stalo gulėjo peilis, tačiau jis nežino, ar R. tuo metu jį laikė rankoje, neatsimena, paėmęs „už gerklės“ R. pasakė jo patėviui, kad nupjaus jam galvą, po ko pasakė jam, kad jis išeitų iš garažo, kad nebūtų liudininkų. Patėvis kažkaip išsivadavo iš R. ir jie abu išėjo iš garažo. Lauke jie sutiko R. sūnų, jo jokių duomenų jis nežino. Patėvis kalbėjosi su R. sūnumi, apie ką jie kalbėjo jis nežino, negirdėjo. Paskui iš garažo išėjo R., jis išėjo su ramentais ir rankoje laikė peilį, kurioje rankoje tiksliai pasakyti negali, galimai dešinėje, vėl jam pakartojo, kad jis išeitų, kad nebūtų liudininkų. Ar tuo metu R. sūnus dar buvo, ar jau buvo išėjęs, jis neatsimena, galimai buvo išėjęs. Tada jo patėvis atėmė iš R. peilį ir išmėtė į šalia esančius krūmus, tuomet R. savo ramentais pradėjo daužyti jų automobilį „Toyota Prius“, v. n. (duomenys neskelbtini), daužė galimai automobilio galinę dalį, tiksliai neprisimena. Patėvis atėmė iš R. ramentus ir taip pat išmėtė į krūmus, tuo metu R. atsisėdo ant žemės, nežino, ar atsisėdo pats, ar jam padėjo patėvis, nematė. R. atsisėdus ant žemės, jie su A. atsisėdo į automobilį ir norėjo išvažiuoti, tačiau automobilis nevažiavo, kadangi ten stati įkalnė, nusėta akmenimis, automobilio ratai pradėjo prasisukinėti, tuo metu R. sėdėdamas ar gulėdamas, neatsimena, būdamas ant žemės mėtė akmenis į jų automobilį, jie kaip jau minėjo, negalėjo išvažiuoti, kadangi jų automobilio ratai prasisukinėjo, jis metė galimai tris kartus į automobilio galinę dalį, taip pat pataikė į galinį stiklą, kuris įtrūko ir išdužo. Po to, kai išdužo galinis automobilio stiklas, jie su patėviu išlipo iš automobilio ir iškvietė policijos pareigūnus. Policija atvyko maždaug po 30 min. R. prieš jį jokio smurto nenaudojo, tačiau jam buvo baisu po to, kai R. išėjo su peiliu, jis bijojo dėl A., kad šis jam kažką padarys (1 t., b. l. 78-79).

2023 m. liepos 14 d. liudytojo apklausos protokole M. D. nurodė, kad sutinka duoti parodymus apie savo artimą žmogų. Šiuo metu tiksliai datos ir laiko neatsimena, tačiau galimai 2023 m. gegužės 14 d. apie 14.30 val. jis buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tvarkėsi garaže. Jo tėvas R. D. tuo metu buvo kitame garaže, buvo vienas. Jis girdėjo, kad pas tėvą kažkas atvyko, tačiau kas, nekreipė dėmesio, kadangi pas jį dažnai kažkas atvažiuoja. Vyriškis (jokių jo duomenų jis nežino) prieš užeinant pas tėvą į garažą, atėjo pas jį į kitą garažą ir paklausė, ar jis galės už butelį išardyti automobilį, jis nesutiko, po ko jis dar skambino jų kaimynui S. (daugiau jokių jo duomenų nežino), jam taip pat siūlė išardyti automobilį, tačiau jis taip pat nesutiko. Po ko jis nuėjo pas tėvą į garažą, ar jis ten užėjo vienas, ar su vaiku, su kuriuo atvyko (jo jokių duomenų jis taip pat nežino), jis nematė. Būdamas garaže, girdėjo žodinį konfliktą tarp jo tėvo ir to vyriškio. Konfliktas tarp jų įvyko dėl to, kad jo tėvas dažė atvykusiam vyriškiui automobilį, ir šis su tėvu už tai neatsiskaitė, žadėjo, kad padarys tam tikrus darbus, išardys automobilį, tačiau nieko nedarė, žadėjo atvykti, bet apie pusę metų taip ir neatvyko. Po ko, išgirdęs garsus, išėjo iš garažo ir pamatė, kad jo tėvas stovi lauke, šalia jo stovi atvykęs vyriškis ir atima iš jo tėvo ramentus, po ko jo tėvas nukrenta ant žemės, kadangi be ramentų jis vaikščioti negali. Tuo metu atvykusio vyriškio galinis automobilio langas jau buvo išdaužtas, kaip ir kokiu būdu langas išdužo, jis nematė, taip pat nematė, ar jis tikrai išdužo būtent čia, ar galimai jis atvyko jau su išdaužtu prašyti jo tėvo, kad šis jį pakeistų. Pamatęs aukščiau minėtą vaizdą, jis paklausė vyriškio, kas čia vyksta, ką jis jam atsakė - neatsimena, vyriškis aiškino, kad tėvas jį užpuolė (koks tai buvo puolimas, ar sudavė kokius smūgius kažkas kam nors jis jam nesakė, taip pat neminėjo ir apie peilį). Po ko minėtas vyriškis iškvietė policijos pareigūnus, kuriems pasakė, kad jo tėvas grasino su peiliu bei išdaužė jam galinį automobilio stiklą. Pareigūnai klausė vyriškio, dėl ko įvyko konfliktas, jis atsakė, kad nežino, taip pat aiškino, kad jis nėra skolingas pinigų jo tėvui, tačiau tai netiesa, kadangi kaip jau minėjo, jo tėvas jam dažė automobilį ir su juo už tai neatsiskaitė. Jis nematė, kad tėvas būtų laikęs rankoje, ar kažkur šalia jo, lauke, būtų koks nors peilis, nors po to, kai vyriškis pradėjo pasakoti pareigūnams apie peilį, jis žiūrėjo, tačiau nerado. Taip pat nori paminėti, kad jo tėvas sunkiai vaikšto su ramentais, vaikšto su abiem ramentais, todėl rankoje laikyti peilį jis neturėjo jokios galimybės. Šiuo metu tiksliai neatsimena, ar prieš atvykstant pareigūnams, ar po to kai jie išvyko, tačiau vyriškis prašė jo, kad nuvyktų į autosąvartyną, nupirktų visą bagažinę, kartu su galiniu stiklu jo automobiliui ir jį pakeistų, davė pinigų. Šis jo paklausė, kodėl negali pats, jis paaiškino, kad tame pačiame autosąvartyne yra skolingas pinigų, todėl ir nenori važiuoti pats. Jis iš pradžių sutiko, tačiau po to, kai sužinojo, kad vyras parašė pareiškimą ant jo tėvo, jam pinigus gražino, ir pasakė, kad nieko nedarys, tegul daro pats. Automobilyje „Toyota Prius“, valstybinių numerių neatsimena, su kurio atvyko vyriškis, buvo išdaužtas galinis stiklas, daugiau jokių sugadinimų jis nematė, bent jau tokių, kurie galėjo būti padaryti būtent tą dieną (1 t., b. l. 83-84).

2023 m. rugpjūčio 29 d. liudytojo apklausos protokole S. V. nurodė, kad šiuo metu tiksliai datos neatsimena, galimai 2023 m. gegužės 14 d. po pietų, galimai po 14 val. jam paskambino A. K., kuris jam pasakė, kad jis šiuo metu atvyko pas R. D., R. yra jo pažįstamas, ankščiau jie gyveno šalia. Jis atėjo prie R. namų, kelintą valanda nežino, maždaug po 15 min. po to, kai jam paskambino A.. Atėjęs pamatė, kad R. sėdi ant žemės, netoli stovi A. K., jo sūnus bei R. sūnus M. A. automobilio galinis stiklas jau buvo išdaužtas, ar buvo daugiau kažkokių apgadinimų jis neatkreipė dėmesio. Jam priėjus, A. pasakė, kad R. išdaužė jo automobilio galinį langą, šiuo metu neatsimena, ar sakė, kad ramentu išdaužė, ar akmeniu. Po to jis nuėjo į R. garažą, maždaug po 10 minučių jis grįžo, tuo metu jau buvo atvykę policijos pareigūnai. Kaip ir dėl ko įvyko konfliktas tarp A. ir R. jis nežino, nematė, taip pat nematė ir pačio įvykio, kadangi kaip jau minėjo, jis atėjo jau tuo metu, kai visi buvo lauke, o automobilio galinis stiklas jau buvo išdaužtas (1 t., b. l. 87-88).

2023 m. rugsėjo 26 d. liudytojo apklausos protokole I. K. nurodė, kad automobilis „Toyota Prius“ v. n. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso jai, tačiau dažniausiai juo naudojasi jos sutuoktinis A. K. gim. (duomenys neskelbtini) m., kadangi pati turi kitą automobilį ir juo naudojasi. 2023 m. gegužės 14 d. automobiliu taip pat naudojosi jos vyras, kur jis buvo išvykęs, ji nežino, jo neklausė. Žino, kad vyras buvo išvykęs su jos sūnumi T. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., todėl kas būtent įvyko 2023 m. gegužės 14 d. ji nežino, nematė, todėl nieko apie įvykį papasakoti negali. Šiuo metu jai priklausančiame automobilyje „Toyota Prius“ v. n. (duomenys neskelbtini) yra apgadintas galinis statramstis, dešinės pusės galinės duris bei išdaužtas galinis stiklas, tačiau kokia tiksliai padaryta žala jos automobiliui ji nurodyti negali, kaip jau minėjo, juo naudojasi, tvarko ir aptarnauja jos sutuoktinis A. K. (1 t., b. l. 92-94).

2023 m. gegužės 14 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad apžiūrėtas automobilis „TOYOTA PRIUS“, v. n. (duomenys neskelbtini). Automobilis stovi kieme, prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), priešais šviesios spalvos, dviejų aukštų namą. Automobilis stovi pastatytas įkalnėje priekiu į namo pusę. Automobilis stovi ant žvyro dangos. Netoli minėto automobilio auga medžiai. Automobilio galinis pusės išdaužtas langas, šalia automobilio galinės dalies, matomos daug šūkių bagažinės viduje. Ant priekinio dešinės pusės durelių matosi įbrėžimai bei įdubimas. Bendri kėbulo apgadinimai. Bagažinė uždaryta. Vaizdo stebėjimo kamerų nematyti (1 t., b. l. 10-18).

2023 m. gegužės 22 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimi du 2023 m. gegužės 14 d. policijos pareigūno vaizdo registratoriaus („Body kameros“) vaizdo įrašai. Atidarius pirmą vaizdo įrašą, pavadintą „(duomenys neskelbtini)“. Įrašas yra spalvotas su garsu. Įrašo trukmė 00.30.00 val. Vaizdo įraše matome policijos pareigūnus važiuojančius automobilyje. Atvykusius pareigūnus pasitiko du vyriškiai ir vaikas. Vyriškis apsirengęs baltais marškinėliais, kaip vėliau nustatyta, tai A. K., pasakoja „<...> geria, pradėjo daužyti, šokinėt, daužyt mašiną su ramentais, atėmiau tuos ramentus, nunešiau ten (parodo) ir išvažiuojant jis paėmė sudaužė stiklą, duris išdaužė, subraižė, ten daugiau aš niuansu nenoriu, išvežkite jį, aš nežinau į blaivyklą ar dar kažkur“. Pareigūnė prieina prie ant žemės gulinčio vyriškio, kaip nustatyta, tai R. D., kuris sako „jis man skolingas“, pareigūnė paklausia „už ką?“, R. D. atsako „už mašinos dažymą ir ten dar pilną, nu apie 1000“, pareigūnė sako „tai gerai, jeigu skolingas reikia...“, R. D. toliau pasakoja „atvažiavo čia <...> aš išėjau, su ramentais, nes aš (duomenys neskelbtini), jis man ramentą išlupo iš rankų ir aš nukritau, atsikelti be ramentų, nu ir tai aplamai, atsikelti negaliu, nu tai paėmiau akmenį, mečiau į jį, nuo jo atšoko ir į stiklą pataikė ir jis dabar iš manęs reikalauja pinigų:, pareigūnė klausia „tai jus pasakėte, kad metėte į žmogų, nuo žmogaus nušoko...“, R. D. patvirtina. Toliau R. D. sako „yra mano sūnus, yra kaimynas, jie viską matė“ Pareigūnė paklausia netoli sėdinčio vyriškio, ar jis kažką matė, jis atsako „aš buvau išėjęs, kai grįžau, va“. Toliau R. D. pasakoja „aš guliu ne dėl to, kad esu girtas, o todėl, kad negaliu atsistoti, o negaliu atsistoti, todėl, kad pas mane liga yra, sąnariai <...>„, pareigūnė sako „aš matau, bet ir alkoholis dar duoda savo“, toliau pareigūnai kalbasi tarpusavyje, po apie 09.28 pareigūnas patikrina R. D. blaivumą, R. D. įpučia 1.8 prom. <...> po ko A. K. sako pareigūnei „jeigu jis su peiliu šoko, iš pradžių su peiliu šoko, aš atėmiau ramentus, numėčiau, pradėjo daužyti automobilį… bandžiau išvažiuoti, pasiėmė akmenį ir ...“. R. D. sėdėdamas kažką pasakoja, pareigūnė paklausia „o prieš mums atvykstant kas buvo“, R. D. atsako „jeigu jis nebūtų pradėjęs manęs daužyti, nebūčiau aš nieko daręs, jis mane pradėjo daužyti“, pareigūnė paklausia „o dėl ko daužyti pradėjo?“, R. D. atsako „todėl, kad „na haliavu“ išsisukt norėjo“. Toliau vaizdo įraše tyrimui reikšmingos informacijos nėra. Atidarius antrą vaizdo įrašą, pavadintą „(duomenys neskelbtini)“. Įrašas yra spalvotas su garsu. Įrašo trukmė 00:21:23 val. Vaizdo įraše tyrimui reikšmingos informacijos nėra (1 t., b. l. 27-28).

Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad automobilio „TOYOTA PRIUS“ v. n. (duomenys neskelbtini) atkūrimo kaštai yra 1007 Eur (su PVM), transporto priemonės rinkos vertė iki apgadinimo yra 6350 Eur. Turto vertinimą atliko E. L. (1 t., b. l. 38-65).

BIRT ataskaitų žiūryklėje nurodyta, kad 2023 m. gegužės 14 d., 14.30 val. buvo gautas pranešimas, pranešėjo numeris (duomenys neskelbtini), jog prieš 2 min. pranešėjo draugas neblaivus stvėrė peilį, grasino pranešėjui ir išdaužė pranešėjo a/m Toyota v. n. (duomenys neskelbtini) langą. Vyksta konfliktas (1 t., b. l. 5-6).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Žemesnės instancijos teismas

Pažymėtina, kad kaltinime įvykio diena nurodyta 2023 m. gegužės 15 d. Ši data yra klaidinga. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad analizuojamas įvykis vyko 2023 m. gegužės 14 d. Šis netikslumas ištaisytinas.

Dėl BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje R. D. kaltinamas tuo, kad 2023 m. gegužės 14 d. apie 14.00 val., būdamas garaže, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su nukentėjusiuoju A. K., dešinėje rankoje laikydamas peilį, kartu su nukentėjusiuoju buvusiam (duomenys neskelbtini) T. P. pasakė žodžius: „išeik iš čia, aš jį papjausiu, man liudytojų nereikia“, konfliktui tęsiantis lauke, šalia namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dešinėje rankoje laikydamas peilį pakartojo žodžius: „išeik iš čia, man liudytojų nereikia“ bei pasakė nukentėjusiajam A. K.: „ateik čia, aš tave papjausiu“, tokiu būdu nukentėjusiajam A. K. sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Įstatymas nenustato, kokiomis priemonėmis turi būti išreikštas grasinimas, taigi jis gali būti išreiškiamas įvairiomis formomis, pvz., žodžiu, raštu, pasitelkiant elektronines ryšio priemones, konkliudentiniais veiksmais. Grasinimas – tai bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas. Grasinimas turi būti realus. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010).

R. D. apklausiamas teisme nurodė, kad atvykus A. K. ir šiam užėjus į garažą, žodinis konfliktas prasidėjo dėl pinigų. Jie susistumdė ir jis išvarė A. K. iš garažo pasakydamas „dink nuo mano galvos, kad aš tavęs nematyčiau“. A. K. posūnis į garažą įėjęs nebuvo, todėl jam jokių frazių pasakyti negalėjo. A. K. išėjus, jis pats iš garažo išėjo po maždaug 5 minučių. Lauke tęsėsi žodinis konfliktas. Kaltinamasis neigia grasinęs A. K. peiliu ar išsakęs grasinančio pobūdžio frazes. Iš garažo išeidamas į lauką peilio nesinešė, nes abiem rankomis naudojosi eidamas su ramentais. Iš esmės tapačias aplinkybes R. D. nurodė apklausiamas ir ikiteisminio tyrimo metu.

Nukentėjusysis A. K. ir (duomenys neskelbtini) liudytojas T. P. tvirtino priešingas aplinkybes.

Nukentėjusysis A. K. teisme paaiškino, kad atvykę pas R. D. į garažą įėjo kartu su posūniu T. P.. R. D. sėdėjo vienas ant kėdės ir buvo agresyviai nusiteikęs, nes kai nukentėjusysis priėjo pasisveikinti, šis pradėjo jį už rankos tempti link savęs, imti už sprando, buvo jį paėmęs už kaklo. Jis atsistūmė nuo jo ir stovėjo poros metrų atstumu. Tada R. D. pasiėmęs peilį pradėjo jo posūniui (duomenys neskelbtini) sakyti: „išeik iš čia, man liudytojų nereikia“. Grasinimus sakė sėdėdamas, peilį laikė prie krūtinės ašmenimis į viršų. Jis jam pasakė, kad eitų išsiblaivyti. Bijodamas su posūniu išėjo į lauką ir kelias minutes bendravo su R. D. sūnumi. Po to, iš garažo išėjo R. D. ir vienoje rankoje turėjo peilį, pakartojo seniau sakytą (duomenys neskelbtini) frazę. Jis atėmė peilį ir išmetė.

Liudytojas (duomenys neskelbtini) T. P. teisme paaiškino, kad kartu su tėčiu (A. K.) atvyko pas tėčio draugą R. D. įėjo į garažą ir jie pradėjo kalbėtis. R. D. paėmė už gerklės A. K. ir pradėjo smaugti. A. K. pavyko ištrūkti. R. D. tiesiog paėmė ir pasakė, jog jam nupjaus galvą ir pasakė, kad jis turėtų išeiti iš garažo, kad liudytojų nebūtų. Jis iš karto išėjo su tėvu ir sutiko R. D. sūnų, su kuriuo pradėjo kalbėtis. R. D. išėjo iš garažo, bet su ramentais ir peiliu jau. Peilis buvo juodas, naminis su kuriuo galima duoną pjauti. Kai buvo garaže peilis gulėjo ant stalo. Garaže peilio niekas nebuvo paėmęs. R. D. iš garažo išėjo po 2-3 min. Išėjęs R. D. vėl pasakė „aš tau nupjausiu galvą“ ir pasakė, kad jis išeitų. Kalbėjo (duomenys neskelbtini). Kai R. D. su peiliu priėjo prie A. K., šis peilį atėmė ir išmetė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad nors didžiojoje dalyje nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai sutampa, tačiau aplinkybės dėl R. D. turėto peilio buvo skirtingos. A. K. paaiškino, kad garaže R. D. turėjo peilį ir sėdėdamas bei grasindamas jį laikė rankoje. T. P. teigė, kad garaže peilį matė gulintį ant stalo, bet jo garaže niekas nebuvo paėmęs, o peilį R. D. turėjo tik lauke.

Be to, paties nukentėjusiojo A. K. parodymai nebuvo nuoseklūs ir tam tikrose dalyse skyrėsi nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. K. pirmos apklausos metu (2023 m. gegužės 14 d.) tvirtino, kad išėjęs iš garažo R. D. turėjo peilį ir grasino juo papjauti, bet po to peilį pats kažkur išmetė, nes nematė kaip jis dingo. Pirminės apklausos metu A. K. neminėjo, kad R. D. jį garaže suėmė už kaklo. Papildomos apklausos metu (2023 m. liepos 20 d.) A. K. paminėjo, kad sėdėdamas sofoje R. D. savo dešine ranka paėmė jį už kaklo, pradėjo tempti, bet jis išsilaisvino. Atkreiptinas dėmesys, kad tuose pačiuose parodymuose prieštaringai nurodoma, kad R. D. sėdėjo tai ant sofos, tai ant kėdės. Grindžiama, kad iš garažo R. D. išėjo su ramentais ir kartu su ramentu dešinėje rankoje laikė peilį, toliau grasino – T. P. sakė „išeik iš čia, man liudytojų nereikia“, o jam pasakė „ateik čia, aš tave papjausiu“. Šiuose parodymuose A. K. taip pat nurodė neatsimenantis, kur dingo peilis, po to kai R. D. jau išėjęs į lauką, jam grasino. Kaip minėta, duodamas parodymus teisme A. K. nurodė, kad lauke peilį iš R. D. atėmė ir išmetė.

Pažymėtina, kad jokio peilio, kuriuo būtų grasinta, kuris būtų išmestas kieme, pareigūnai nerado. Iš byloje pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad pareigūnai peilio įvykio vietoje ir neieškojo, nors BIRT ataskaitų žiūryklėje nurodyta, kad pirminiame pranešime apie įvykį buvo užsiminta apie peilį ir grasinimus. Be to, apie peilį ir išreikštus grasinimus A. K. informavo atvykusią pareigūnę. Pabrėždamas, kad R. D. pavojingas, A. K. užsiminė, kad peiliu jam buvo grasinama, jis peilį atėmė, bet prašė pareigūnės šios aplinkybės neforminti. Šios aplinkybės užfiksuotos policijos pareigūnės Body kameros vaizdo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) (14:40- 15:08).

Žemesnės instancijos teismas

Svarbu ir tai, kad teisme apklausti liudytojai M. D. ir D. Š. nenurodė jokių aplinkybių, kad būtų matę R. D. su peiliu grasinant A. K.. Liudytojas D. Š. paaiškino, kad girdėjo tarp A. K. ir R. D. konfliktą, jie kalbėjo pakeltu tonu. A. K. ir R. D. kartu išėjo iš garažo, tuo metu R. D. buvo su dviem ramentais ir su savimi peilio neturėjo, nes turėjo remtis rankomis į ramentus. Jie nuėjo link įkalnės už namo kampo, už kampo girdėjo žodinį konfliktą, bet vėliau paskui juos nuėjo ir kaltinamojo sūnus M. D., todėl liudytojas pats į situaciją nebesigilino. Liudytojas M. D. teisme paaiškino, kad išgirdo lauke žodinį konfliktą ir atėjo į lauką tuo momentu, kai A. K. atėmė iš jo tėvo ramentus, konflikto pradžios nematė.

Byloje iš surinktų įrodymų negalima neginčijamai nustatyti, kad R. D. nukentėjusiajam A. K. grasino naudodamasis peiliu. Duomenų neatitikimai ir prieštaravimai, kurių nėra galimybės pašalinti, vertinami kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Be to, teismas neanalizuoja aplinkybių dėl R. D. veiksmų garaže, kai jis, neva, suėmė A. K. už kaklo, nes tokie veiksmai kaltinime nėra inkriminuojami jokia apimtimi.

Teismų praktikoje pažymima, kad nors yra svarbu įvertinti, kaip grasinančiojo žodžius ir elgesį suprato nukentėjusysis, tačiau nukentėjusiojo asmens suvokimas nėra vienintelis grasinimo fakto, turinio ir realumo nustatymo kriterijus. Nukentėjusiojo manymas turi būti pagrįstas ir objektyviais duomenimis, iš kurių galima spręsti, jog šis asmuo iš tikrųjų buvo bauginamas. Nors grasinimo realumui konstatuoti nėra būtina, jog grasinantysis realiai ketintų įgyvendinti grasinimą, tačiau visada reikia įsitikinti, kad nukentėjusysis turėjo objektyvų pagrindą bijoti dėl savo gyvybės ar sveikatos, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-542/2011, 2K-94/2013, 2K-300/2013, 2K-347/2014, 2K-410-693/2015, 2K-553-942/2015, 2K-238-699/2016, 2K-172-788/2017 , 2K-269-303/2020).??? ???

Apklausiamas teisme A. K. teigė, kad įvykio metu išsigando ir suvokė, kad R. D. gali realiai įgyvendinti savo grasinimus. Buvo įsitikinęs, kad grasinimai realūs, nors R. D. ir yra (duomenys neskelbtini). Visgi, kaip nurodyta teismų praktikoje, nustatant grasinimų realumo faktą svarbu įvertinti ne tik nukentėjusio asmens išsakomą grasinimo turinio suvokimą, bet ir objektyvias aplinkybes apibūdinančias situaciją – ar nukentėjusysis turėjo objektyvų pagrindą bijoti dėl savo gyvybės ar sveikatos.

Iš A. K. parodymų matyti, kad grasinimai garaže jam buvo išsakyti netiesiogiai, kadangi R. D. kreipėsi į jo posūnį nurodydamas: „išeik iš čia, aš jį papjausiu, man liudytojų nereikia“. Svarbu tai, kad pagal nukentėjusiojo ir liudytojo T. P. parodymus grasinimų išsakymo metu R. D. sėdėjo ir buvo kelių metrų atstumu nuo A. K.. Byloje yra duomenys ir A. K. buvo žinoma, kad R. D. yra (duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini) problemų ((duomenys neskelbtini) problemas patvirtina pateiktos medicininių dokumentų kopijos (2 t., b. l. 152-160)) ir sunkiai vaikšto be ramentų, taip pat nukentėjusysis suprato, kad R. D. yra galimai neblaivus. Įvertinus šias aplinkybes situacijos, kurioje buvo išsakyti grasinimai (garaže) pavojingumas yra nedidelis ir pagal grasinimo išraišką A. K. neturėjo objektyvaus pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti realiai įgyvendintas ir bijoti tokio grasinimo. Svarbu ir tai, kad A. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad iš garažo išėjo ne todėl, kad išsigando, o todėl, kad suprato, jog R. D. elgiasi neadekvačiai ir su juo nieko nesusitars. Išėjęs iš garažo iš įvykio vietos nesišalino, o stovėdamas prie garažo bendravo su M. D., tai rodo, kad A. K. situacija nepasirodė grėsminga, pavojinga ar įtempta.

Iš A. K. parodymų matyti, kad konfliktui persikėlus į lauką, grasinimai jam buvo išsakyti ir tiesiogiai „ateik čia, aš tave papjausiu“ ir kreipiantis į T. P. pasikartojančia fraze, kad šis išeitų, nes nereikia liudininkų. A. K. nurodė, kad išgirdęs grasinimus pasiūlė R. D. išsiblaivyti, tai indikuoja, kad nukentėjusysis grasinimo nesureikšmino ir nepriėmė rimtai. Pažymėtina, kad remiantis A. K. ir T. P. parodymais R. D. išėjęs iš garažo su ramentais, peilį laikė ta pačia ranka kaip ir vieną iš ramentų. Atkreiptinas dėmesys, kad R. D. išsakytas grasinimas buvo su sąlyga, jog jis įgyvendintų savo grasinimą sužaloti A. K., jeigu pats nukentėjusysis prieitų prie jo. Negana to, nukentėjusysis teisme parodė, kad priėjęs atėmė peilį ir jį išmetė. Jeigu laikytis šios nukentėjusiojo versijos, darytina išvada kad jis nebijojo R. D. išsakytų grasinimų ir visiškai netikėjo jų realumu. Apibūdintos situacijos modelis ir jos pavojingumo projekcija neleidžia spręsti, kad išreikštas grasinimas kaltinamojo galėjo būti realiai įvykdytas. A. K. neturėjo objektyvaus pagrindo manyti, kad R. D. išsakyti grasinimai gali būti įgyvendinti.

Nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Aptartos aplinkybės rodo, kad kilusio žodinio konflikto metu A. K. buvo išsakytos frazės, nepagarbūs žodžiai, turintys grasinančio pobūdžio elementų, tačiau kaltinamasis neturėjo tyčios grasinti nužudymu ar sunkių sveikatos sutrikdymu taip, kad nukentėjusysis turėtų pagrindą patikėti šių grasinimų realumu.

BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. To pačio įstatymo ketvirtojoje dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Taigi, siekiant patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, reikia nustatyti, ar kaltininko veika padaryta ta kaltės forma, kuri numatyta baudžiamajame įstatyme. Taip pat privalu nustatyti baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių visumą.

Išanalizuotų kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymų, kitų byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma teismui neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad R. D. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad kaltinamojo R. D. išsakyti žodžiai A. K. atžvilgiu nebuvo realūs grasinimai, nes kaltininkas neturėjo nei tyčios, nei objektyviai realios galimybės įvykdyti savo grasinimus A. K., kaltinamasis R. D. dėl kaltinimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį išteisintinas, nes nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

BK 187 straipsnio 3 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės ir jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turto sugadinimas – tai toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. Šio nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia alternatyviais veiksmais – svetimo turto sunaikinimu arba sugadinimu. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių padarinių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Šios nusikalstamos veikos motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128-511/2022, 2K-60-495/2023).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad nagrinėjama nusikalstamas veika padaryta 2023 m. gegužės 15 d. – galiojant BK 190 straipsnio įstatymo redakcijai (2014 m. gruodžio 18 d. įstatymo redakcija Nr. XII-1481 (galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d.)), kurioje buvo numatyta, kad nedidelės vertės turtas yra tuomet, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL. Visgi, šioje situacijoje aktuali po veikos padarymo įsigaliojusi baudžiamojo įstatymo 190 straipsnio redakcija (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925 (galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.)), kuri numato, kad turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Naujausia įstatymo redakcija yra švelninanti R. D. teisinę padėtį, nes priešingu atveju pagal ankstesnę baudžiamojo įstatymo redakciją jo veika pagal inkriminuotą sugadinto turto vertę (474,74 Eur (9,49 MGL)) būtų kvalifikuojama pagal pavojingesnę 187 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis R. D. viso proceso metu nepripažino apgadinęs I. K. priklausantį turtą – Toyota Prius automobilį. Teisme paaiškino, kad fizinis kontaktas tarp jo ir A. K. prasidėjo, kai jis priėjo prie Toyota automobilio, kuris stovėjo prie namo ant šlaito į kurį jam sunku įlipti. Priėjo prie automobilio iš galo, pradėjo kalbėtis ir A. K. pradėjo jį stumdyti ir jis pats pradėjo stumdytis. Nedaužė A. K. automobilio, buvo prie pat automobilio galo, gal buvo į automobilį atsirėmęs, nes stovėti net ir su ramentais sunku. Kai A. K. pradėjo jį mušti, į rankas ir krūtinę, jis pradėjo gintis nuo jo su ramentais. A. K. iš jo atėmė abu ramentus ir numetė kaimynui į daržą. Kai A. K. iš jo atėmė ramentus buvo prie pat automobilio galo. Nugriuvo prie mašinos galo, tada A. K. jam bandė įspirti ir jis nusirideno nuo kalno 5 m į kraštą. Nemėtė akmenų į A. K. automobilį. Yra įsitikinęs, kad A. K. pats sudaužė savo automobilio lango stiklą, kai atiminėjo iš jo ramentus. A. K. sakė, jog jis jam duris sulankstė, bet jis net fiziškai negalėjo prieiti prie tų automobilio durų, stovint automobiliui prieiti nebuvo vietos, nes yra šlaitas, krūmai. Tokios pačios pozicijos R. D. laikėsi ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, papildomai buvo nurodęs, kad ir kiti apgadinimai ant automobilio galėjo atsirasti tuomet, kai A. K. bandė iš jo atimti ramentus.

Visiškai priešingas aplinkybes dėl automobilio apgadinimų nurodė nukentėjusysis A. K.. Teisme nurodė, kad po to, kai atėmė peilį iš R. D., šis pradėjo su ramentais daužyti Toyota Prius automobilį. Į langą trenkė bent 5 kartus ir pasakė: „o, langas nesudužo“ ir į šonus trenkė. Iš pradžių žiūrėjo, kaip daužo automobilį ir nieko nedarė, vėliau kai pradėjo daužyti per kitą automobilio šoną, jis paėmė R. D. ramentus ir pargriovė jį, o ramentus išmetė. Tada R. D. pradėjo akmenis mėtyti. Automobilio nespėjo patraukti, nes užstrigo įkalnėje ir tada R. D. su akmeniu pataikė į stiklą ir jį išdaužė. Metė 3-5 kartus kumščio dydžio akmenis. Dėl automobilių apgadinimų A. K. poziciją viso proceso metu buvo pakankamai nuosekli. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu nurodė iš esmės panašias aplinkybes, skyrėsi tik suduotų smūgių skaičius (nurodė kad į automobilį viso buvo trenkta apie 10 kartų) ir detalizuotas vietos kurios buvo daužomos ramentu (galinis kairės pusės statramstis, galinis langas, galinės dešinės pusės durelės).

Nukentėjusiojo parodymus iš esmės patvirtino (duomenys neskelbtini) liudytojas T. P., kuris apklaustas teisme paaiškino, kad R. D. pradėjo daužyti automobilį su ramentais. Daužė į bamperį, stiklą. Su ramentais trenkė į automobilį apie 3-4 kartus. A. K. atėmė ramentus ir R. D. atsisėdo ant žemės, nes negalėjo pats eiti. Jie atsisėdo į automobilį, kad išvažiuotų, bet negalėjo išvažiuoti, nes ratai pradėjo buksuoti, nes buvo kalnelis. Tada R. D. pradėjo mėtyti į automobilį akmenis ir sudaužė stiklą. Akmenys gulėjo po juo. Akmenis metė į automobilį apie 2-3 kartus.

Teisme apklaustos liudytojos V. P. parodymai patvirtina, kad R. D. ramentai buvo paimti ir išmesti. Liudytoja paaiškino, kad savo sklype rado vieną ramentą ir atnešė bei padavė kaimyno R. D. sūnui. R. D. gulėjo nuokalnėje po medžiu, netoli tos vietos prie ūkinio pastato savo sklype ji rado jo ramentą. Liudytojas S. V. konflikto ir automobilio daužymo veiksmų nematė. Atėjo, kai automobilio langas jau buvo išmuštas. A. K. jam pasisakė, kad langą R. D. išmušė ramentu. Liudytojas D. Š. tik girdėjo vykstantį, konfliktą, bet jo nematė ir tik vėliau pamatė R. D. gulintį po medžiu be ramentų. Liudytojas M. D. nurodė, kad išgirdęs triukšmą ir stiprėjantį konfliktą išėjo į lauką ir tuo momentu pamatė, kaip A. K. atėmė iš jo tėvo ramentus, tėvas nugriuvo, o ramentus A. K. išmetė į kaimynų daržą. Kas daužė automobilį nematė, kai atėjo automobilis jau buvo su išdaužtu stiklu. Tėvas sakė, kad langas buvo išdaužtas ramentais, kai grūmėsi, A. K. pasakojo tą patį.

M. D. išsakytas teiginys, kad A. K. nurodė, jog automobilio stiklas buvo išdaužtas ramentu, yra netikslus ir teismas juo nesivadovauja. Viso proceso metu nukentėjusysis nuosekliai tvirtino, kad stiklas buvo išdaužtas akmeniu, tokias aplinkybes jis nurodė ir atvykusiai pareigūnei. A. K. teigė, kad stiklas buvo daužomas ramentu, bet išdaužtas buvo akmeniu. A. K. paaiškinimai užfiksuoti ir policijos pareigūnės Body kameros vaizdo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) (14:40- 15:08).

Nors liudytojas M. D. teigė, kad atėjęs pamatė, kad automobilio stiklas jau buvo išdaužtas, apie akmenų mėtymą neužsiminė, o akmenų mėtymo faktą R. D. teisme neigė. Byloje nustatytos priešingos aplinkybės. Policijos pareigūnės Body kameros vaizdo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) (1:29-1:55) užfiksuota, jog R. D. nurodė, kad nugriuvęs paėmė akmenį metė į A. K., bet akmuo nuo jo atšoko ir pataikė į stiklą. Šie duomenys iš esmės atitinka A. K. ir liudytojo T. P. tvirtintas aplinkybes bei įrodo, kad R. D. automobilio stiklą išdaužė mesdamas akmenį.

Bylos nagrinėjimo metu R. D. teigė, kad negalėjo prieiti iš dešinės automobilio pusės ir jo apgadinti, nes ten nėra vietos – auga krūmai, šlaitas. Įvertinus policijos pareigūnės Body kameros vaizdo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotą vaizdą (2:46), matyti, kad tarpas tarp automobilio ir šalia esančių krūmų yra pakankamas ir negalėjo sudaryti reikšmingos kliūties prieiti prie automobilio iš dešinės pusės. R. D. išsakyta versija, kad automobilis apgadintas atimant ramentus grumtynių metu, nepagrįsta, nes automobilis apgadintas iš dviejų pusių. Kairėje pusėje apgadintas statramstis (apgadinimus patvirtina vaizdo įrašas 25:16, taip pat 1 t., b. l. 56 esančios nuotraukos), o iš dešinės pusės apgadintos galinės durys (apgadinimus patvirtina 1 t., b. l. 17 esančios nuotraukos). Byloje nėra duomenų, kad grumtynės vyko aplink visą automobilio galinę dalį. A. K. nurodė, kad ramentus iš R. D. atėmė ir R. D. nugriovė, kai šis pradėjo daužyti ir kitą automobilio pusę. Ramentus ištraukė lengvai ir grumtynių nebuvo.

Aukščiau aptarti įrodymai, patvirtina, kad kaltinamasis R. D. veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis ramentu daužydamas I. K. priklausančio Toyota Prius automobilio galinę dalį (apgadindamas statramstį, dureles), mesdamas akmenį ir išdauždamas galinį automobilio stiklą, neabejotinai suvokė savo veikos pavojingumą, numatė, kad tokiais veiksmais bus apgadintas svetimas turtas, ir to norėjo.

Kaltinamojo gynėjas baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad kaltinime nurodyta išdaužto stiklo vertė yra nepagrįsta. Stiklas nebuvo išsaugotas, o A. K. nurodė, kad galinį stiklą įsidėjo pats, pirko su visu bagažinės dangčiu už 400 Eur. Kiek kainuotų pats stiklas nežino. Bylos nagrinėjimo metu advokatas pateikė keletą skelbimų iš naudotų automobilių detalių platformos „(duomenys neskelbtini)“ su Toyota Prius 2011 m. galinių bagažinės dangčių kainomis, kurių sumos buvo nuo 80 Eur iki 130 Eur (2 t., b. l. 161-164). Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinime R. D. inkriminuotas galinio stiklo sugadinimas (sudaužymas), todėl veikos kvalifikavimui negali turėti įtakos aplinkybė, kiek kainuoja tokio paties automobilio naudotas galinis bagažinės dangtis su stiklu, nes tai savaime nėra tapati detalė. Veikos kvalifikavimui taip pat neturi įtakos kokiu būdu A. K. automobilį pataisė, nes vertinamas tik sugadintas/sunaikintas turtas.

Turto vertė gali būti nustatoma įvairiais būdais: pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo sąnaudas ir kt. Teismų praktikoje daikto savininko nuomonė apie to daikto vertę pripažįstama reikšmingu įrodymu nustatant turto vertę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-155/2013, Nr. 2K-147-511/2016, Nr. 2K-126-495/2021) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-148-511/2022). Baudžiamosiose bylose turto kaip nusikalstamos veikos dalyko vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Šaltiniai, pagal kuriuos nustatoma turto vertė, gali būti skirtingi ir jų pasirinkimas priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Kai tokių duomenų byloje nėra, turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2015, Nr. 2K-147-511/2016, Nr. 2K-282-788/2018 ir kt.).

Internetinėje naudotų automobilių detalių parduotuvėje (duomenys neskelbtini) Toyota Prius 2009-2015 metų laidos (duomenys neskelbtini) galinio bagažinės dangčio stiklo kaina vyrauja nuo 260 Eur iki 324 Eur (2 t., b. l. 193-195). Panaši Toyota Prius automobilio galinio stiklo vertė nustatyta ir turto vertintojo E. L. Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 58-65), kurioje nurodoma, kad vidutinė tokio automobilio galinio stiklo kaina, veikos padarymo laikotarpiu, buvo 287,42 Eur. Taigi kaltinime nurodyta galinio stiklo vertė yra pagrįsta ir atitinka vidutinę tokio daikto rinkos vertę.

Kaltinamojo gynėjas baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad kaltinimas yra klaidingas ir netikslus. Kaltinime grindžiama, kad kaltininkas savo veiksmais padarė 94,17 Eur dydžio žalą (dėl galinio statramsčio apgadinimo), 93,15 Eur žalą dėl dešinės pusės galinių durelių apgadinimo ir išdaužė galinio lango stiklą, kurio vertė 287,42 Eur. Sąvokos žala ir vertė kaltinime yra ydingai sutapatintos, nors BK 190 straipsnis šias sąvokas diferencijuoja, nes atsakomybė pagal BK 187 straipsnį priklauso nuo turto vertės, o ne žalos jam dydžio. Žala – civilinio ieškinio instituto dalykas, vertė – baudžiamojo teisinio vertinimo kriterijus. Turto vertė gali turėti įtakos veikos kvalifikavimui pagal vieną ar kitą BK straipsnio dalį, todėl siekiant teisingai kvalifikuoti veika, svarbu tinkamai nustatyti sugadinto turto vertę ir ją atskirti nuo visos asmens dėl nusikalstamos veikos patirtos žalos.

Sunaikinto ar sugadinto turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nusikalstama veika kvalifikuojama kaip nesunkus (BK 187 straipsnio 1 dalis) ar apysunkis nusikaltimas (2 dalis), baudžiamasis nusižengimas (3 dalis) ar administracinis nusižengimas (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 115 straipsnis).

Teismų praktika dėl turto vertės nustatymo nėra visiškai vienoda ir formuojama kategoriškai. Vienais atvejais pasisakyta, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 187 straipsnį, sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte (tačiau ne tokio daikto (turto) atkūrimo (atstatymo) sąnaudomis (kaštais) ar jo sunaikinimo pasekmėmis, kurios nėra šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis) veikos padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-167/2009, 2K-73-677/2016, 2K-5-628/2019 ir kt.). Tačiau yra atvejų, kai teismų praktikoje išaiškinta, jog turto vertė gali būti nustatoma įvairiais būdais: pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus, daikto vertė – (didmeninė, rinkos, komiso kaina) – nustatoma nusikalstamos veikos padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-298-697/2016, 2K-14-387/2022, 2K-268-628/2023).

Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, jog BK 187 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektų (kilnojamojo ir nekilnojamojo turto) ir jų sugadinimo būdų gali būti labai įvairių ir dėl to gali kilti labai įvairių padarinių, todėl ne visais atvejais turi būti nustatyta aplinkybė – negalėjimas naudoti objektą pagal funkcinę paskirtį dėl tam tikrų savybių sumažėjimo ar praradimo, kaip vienas iš turto sugadinimo nustatymo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-387/2022). Kartu šioje kasacinės instancijos teismo nutartyje atkreiptas dėmesys į tai, kad toks poveikis turtui, kai pakeičiama turto estetinė išvaizda, o jai atkurti reikalinga atlikti remonto darbus, BK 187 straipsnio prasme laikytinas turto sugadinimu. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse 2K-14-387/2022 ir 2K-268-628/2023 dėl žalos dydžio spręsta būtent pagal turto atkūrimo kaštus.

Vadinasi turto sugadinimo atveju, kai dėl kaltininko veiksmų sumažėja jo vertė, tačiau ji iš esmės gali būti atstatyta ženkliai mažesnėmis sąnaudomis, tokio turto vertės nustatymas galimas ir pagal tokio turto atkūrimo (atstatymo) kaštus. Tokios pozicijos analogiško pobūdžio byloje dėl automobilio apgadinimo ir žalos kaip turto atkūrimo kaštų vertinimo laikėsi ir apeliacinės instancijos teismas (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-106-957/2024).

Byloje nustatyta, kad Toyota Prius automobilio galinis statramstis ir durelės buvo apgadintos paviršutiniškai ir jų keitimas būtų brangesnis ir sudėtingesnis, nei remontas. Kaltinamajame akte inkriminuojant statramsčio ir durelių apgadinimų mastą ir padarytų nuostolių dydį, vadovautasi turto vertintojo E. L. Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 58-65). Ataskaitoje pateikta preliminari remonto sąmata sugeneruota ((duomenys neskelbtini) sistemoje). Paskaičiuota, kad galinių durų remonto darbai yra 16,72 Eur, o galinio statramsčio 33,44 Eur. Durų perdažymo medžiagų kaina 76,43 Eur, o statramsčio 60,73 Eur. Šių dydžių sumos, atitinkamai 94,17 Eur už dureles ir 93,15 Eur už statramstį, kaltinime įvertintos kaip padaryta žala, kuriai atitaisyti reikalingi atkūrimo kaštai ir būtent šie atkūrimo kaštai atitinka sugadinto turto vertę. Pažymėtina, kad galutinė suma su išdaužtu stiklu nurodoma kaip bendra sugadinto turto vertė – 474,74 Eur.

Šioje situacijoje kaltinamajam tyčia sugadinus automobilio išorinę kėbulo detalę (statramstį) ir dureles, buvo sugadinta estetinė automobilio išvaizda ir sumažinta rinkos vertė. Ši vertė iš esmės gali būti atkurta atlikus pažeidimų šalinimo darbus, kurie viso turto vertės kontekste, nėra didelės vertės. Nebūtų teisinga spręsti dėl sugadinto turto vertės pagal paties automobilio, ar net atskiros jo dalies (durelių), vertę, kadangi bendra turto vertė gali būti atkurta ženkliai mažesnėmis sąnaudomis. Priešingu atveju sugadinto turto vertę skaičiuojant pagal sugadintų dalių pilną kainą, sugadinto turto vertės dydžiai būtų gerokai didesni ir kaltininko padėtis būtų nepagrįstai apsunkinama.

Taigi kaltinime nurodant sugadintų automobilių dalių nuostolių dydį kaip žalą ir išdaužto stiklo nuostolių dydį kaip vertę nebuvo padaryta reikšminga klaida, dėl kurios pareiktas kaltinimas būtų nepagrįstas, neteisėtas ir pažeistų kaltinamojo teisę į gynybą.

Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. D. sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, 2023 m. gegužės 15 d., apie 14.00 val., būdamas šalia garažo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), konflikto su A. K. metu, tyčia su ramentu 10 kartų sudavė į pastarojo naudojamo nukentėjusiajai I. K. priklausančio automobilio „TOYOTA PRIUS“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulą ir apgadino galinį statramstį, tuo padarydamas 94,17 Eur dydžio žalą, bei dešinės pusės galines dureles, tuo padarydamas 93,15 Eur dydžio žalą, po ko paėmęs akmenį, metė jį ir išdaužė automobilio galinio lango stiklą, kurio vertė 287,42 Eur, tokiu būdu sugadino svetimą, nukentėjusiajai I. K. priklausantį 474,74 Eur vertės turtą. R. D. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, kuri tinkamai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 3 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Vertinant visas reikšmingas aplinkybes teismas vadovaujasi BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytu reguliavimu.

Teismas, skirdamas bausmę R. D., atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – R. D. padarė vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei. Savo veiksmais sugadino svetimą turtą, nusikalstama veika buvo padaryta reali turtinė žala.

R. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinime nurodyta viena R. D. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šių veikų padarymui. Nors nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. D. įvykio metu buvo galimai apsvaigęs nuo alkoholio, visgi ši aplinkybė nepripažintina R. D. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nes byloje nėra pateikta pakankamai konkrečių duomenų dėl po įvykio R. D. nustatyto neblaivumo lygio. R. D. teigė, kad nors įvykio metu buvo pavartojęs alkoholio (0,7 l talpos degtinės butelį su kaimynu), jis neturėjo įtakos jo elgesiui ir situacijos suvokimui. Vaizdo įraše užfiksuota, kad nustatytas neblaivumas yra virš 1,8 promilės, BIRT ataskaitų žiūryklėje nurodyta, kad nustatytas neblaivumas buvo 1,83 promilės, tačiau byloje nėra pateikta jokių tai objektyviai patvirtinančių rašytinių dokumentų. Byloje nėra nei alkotesterio rodmenų kvito su nustatyto neblaivumo duomenimis, nei alkotesterio patikros sertifikato, nei neblaivumo nustatymo akto. Remiantis vien vaizdo įraše pareigūnų išsakytu R. D. neblaivumo lygiu negalima remtis nustatant kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Konstatuotina, kad R. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nenustatyta.

Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. R. D. ankščiau neteistas (1 t., b. l. 96). (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Baustas administracine tvarka už KET pažeidimą (1 t., b. l. 99). Byloje nėra duomenų apie R. D. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas, įvertinęs visumą bausmės individualizavimui ir skyrimui reikšmingų aplinkybių, sprendžia, kad R. D. nėra linkęs nusikalsti, jo antivisuomeninės nuostatos nėra susiformavusios neigiama linkme, padaryta veika atsitiktinio pobūdžio. Teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą parinkus BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurios dydis būtų artimas sankcijoje numatytam šios rūšies bausmės minimumui. Teismo vertinimu, švelnesnėmis, nei laisvės apribojimas bausmėmis, nebus pasiekti bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje. Viešųjų darbų ir baudos bausmė R. D. neskirtina, nes jis yra (duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini) problemų, nedirba todėl viešųjų darbų bausmės atlikimas ir baudos bausmė būtų sunkiai įgyvendinamos. Taigi už BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą R. D. skirtina 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

BK 48 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo būvimo vietos pagal nustatyta laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nagrinėjamu atveju R. D. laisvės apribojimo bausmė skiriama be intensyvios priežiūros, nes jos paskirtis neatitinka nagrinėjamų nusikalstamų veikų pobūdžio. Vietoje intensyvios priežiūros R. D. skirtinas įpareigojimas – per laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (624,58 Eur) (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas) bei draudimas visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (tarp jų ir alkoholį) (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

V. Civilinio ieškinio išsprendimas ir kiti klausimai

Nukentėjusiojo A. K. įgaliotas atstovas advokatas M. P. šioje baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš R. D. priteisti 1207,49 Eur turtinės žalos ir 2000 Eur neturtinės žalos (2 t., b. l. 1-2). Civilinio ieškinio dalyje dėl 1207,49 Eur turtinės žalos atlyginimo nurodoma, kad nukentėjusysis po įvykio darė kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą, kurios padarymas kainavo 200 Eur. Pagal ataskaitą galinio stiklo vertė 287,42 Eur, galinės dešinės pusės durų remontas pagal sąmatą jam kainuos 16,72 Eur, dažymas 76,43 Eur, o galinio statramsčio remontas jam kainuos 33,44 Eur, dažymas 60,73 Eur. Taip pat į remonto kainą yra įskaičiuota ir dalių išardymas bei surinkimas, taip pat medžiagų užsakymas, todėl bendrai jam dėl sugadinto automobilio pagal pateiktą remonto ataskaitą, įvertinus keičiamų dalių nuvertėjimas, jam automobilio remontas kainuos 1 007,49 Eur. Viso bendra turtinės žalos suma sudaro 1207,49 Eur. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad apgadintas automobilis yra registruotas A. K. žmonos I. K. vardu, tačiau A. K. yra tinkamas ieškovas sprendžiant klausimą dėl turtinės žalos atlyginimo, nes automobilis yra šeimos turtas. Civilinio ieškinio dalyje dėl neturtinės žalos nurodoma, kad dėl neteisėtų R. D. veiksmų A. K. labai išsigando, patyrė stresą, buvo pažemintas aplinkinių ir savo sūnaus akivaizdoje, patyrė didelę baimę ir šoką dėl sūnaus sveikatos ir gyvybės. Po įvykio jautė pastovią baimę ir įtampą. Sutriko miegas, turėjo naudoti raminančius vaistus. Buvo sukelti dvasiniai išgyvenimai ir nepatogumai, patyrė laiko ir finansines išlaidas susijusias su situacijos sureguliavimu, todėl jam buvo padaryta 2000 Eur neturtinė žala.

BPK 109 straipsnyje įtvirtinta asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.

Grindžiant civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo A. K. įgaliotas atstovas advokatas M. P. pateikė padarytą žalą patvirtinančius dokumentus. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad teisiamojo posėdžio metu A. K. palaikė pareikštą civilinį ieškinį, jo atstovas baigiamųjų kalbų metu prašė priteisti visą civiliniame ieškinyje nurodytą sumą. Teismas konstatuoja, kad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos pagrįstas iš dalies. Byloje pateikti dėl automobilio apgadinimo remonto išlaidas patvirtinantys dokumentai: E. L. kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita, su preliminaria remonto sąmata, transporto priemonės apžiūros, vertinimo paslaugos sąskaita-faktūra (2 t., b. l. 17), 2023 m. liepos 4 d. kasos pajamų orderis (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 18), 2023 m. birželio 29 d. pinigų priėmimo kvitas (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 19). Pažymėtina, kad pateikta preliminari remonto sąmata nerodo, jog remonto darbai buvo realiai atliekami, joje tik paskaičiuotos tikėtinos vidutinės išlaidos, kurių prireiktų siekiant suremontuoti apgadintą automobilį. Todėl sąmatoje nurodytos remonto darbų kainos nevertinamos kaip realiai patirtos ir atsižvelgiama tik į pateikiamas apgadintų detalių ir remontui reikalingų medžiagų (dažų) kainas. Tuo labiau, kad bylos nagrinėjimo metu A. K. pats nurodė, kad automobilio sulankstymai liko netvarkyti. Naujas stiklas nebuvo įdėtas, bet laikinai už 400 Eur pakeistas visas automobilio galinės bagažinės dangtis kartu su stiklu (2 t., b. l. 78). Šias išlaidas patvirtinančių duomenų A. K. teismui taip pat nepateikė. Taigi civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies, toje apimtyje, kuri susijusi su automobilio stiklo verte, dažų kaina ir turto vertinimo ataskaitos atlikimą patvirtinančiomis išlaidomis – viso 624,58 Eur (76,43+60,73+287,42+200).

BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas numato, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju R. D. dėl BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos padarymo išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti šios nusikalstamos veikos požymių. Civiliniame ieškinyje nenurodyta, kad dėl BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos A. K. patyrė neturtinę žalą, todėl A. K. įgalioto atstovo advokato M. P. civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos paliekamas nenagrinėtas ir visumoje civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies tik jau aptartoje dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo.

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusiojo A. K. atstovas advokatas M. P. prašė teismo išspręsti klausimą dėl nukentėjusiojo patirtų atstovavimo išlaidų priteisimo iš kaltinamojo R. D.. Byloje pateikta 2024 m. rugpjūčio 19 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) , kurioje nurodytos suteiktos teisinės paslaugos, darbų laiko apimtis ir šių paslaugų įkainiai, kurių suma 1000 Eur (2 t., b. l. 170). Byloje pateiktas ir šios sąskaitos apmokėjimą patvirtinantis dokumentas – kasos pajamų orderis (2 t., b. l. 170 kita pusė). Pažymėtina, kad kasos pajamų orderyje nurodyta suma „vienas tūkstantis litų“. Teismo vertinimu, tai yra techninio pobūdžio klaida, nes ir baigiamųjų kalbų metu (2 t., b. l. 175), ir prašyme (2 t., b. l. 169), ir minėtoje sąskaitoje faktūroje suma nurodoma eurais.

BPK 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Sprendžiant prašymą dėl tokių išlaidų priteisimo, teismas privalo atsižvelgti ir į nuteistojo turtinę padėtį ir gali tokių išlaidų nepriteisti arba jų dydį sumažinti. Pabrėžtina, kad pagal minėtą normą teismas turi teisę, bet ne pareigą, asmenį pripažinus kaltu iš pastarojo priteisti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas. Tai nėra imperatyvus įstatymo reikalavimas, todėl bylą nagrinėjantis teismas turi diskreciją dėl to priimti sprendimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Paminėta įstatymo nuostata nesukuria proceso dalyviams, taip pat ir nukentėjusiajam, teisinio lūkesčio, kad baudžiamojoje byloje bus kompensuotos bet kokio dydžio ir visos patirtos teisinės išlaidos.

Teismas pažymi, kad išlaidos, susijusios su teisine pagalba priteisiamos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes.

Apskaičiuojant išlaidų dydį vadovaujamasi 2022 m. balandžio 29 d. Nr. (duomenys neskelbtini) teisingumo ministro įsakymu priimtomis rekomendacijomis dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos).

Rekomendacijose numatyta, kad baudžiamosiose bylose atlygintinų išlaidų rekomenduojamas maksimalus dydis už visas suteiktas teisines paslaugas ikiteisminio tyrimo metu, kai ginamasis įtariamas padaręs nesunkų nusikaltimą – 1,5 (10.1.3 punktas), už procesinių dokumentų parengimą bylos proceso pirmosios instancijos teisme metu – 2,5 (10.2. punktas), 10.12. už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą – 0,1 (10.12 punktas). Koeficientas skaičiuojamas pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių) dydį. 2024 metų II (užpraeitas nuo dabartinio) ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Lietuvoje buvo 2 196,4 Eur.

Advokatas M. P. nukentėjusįjį atstovavo tik bylą nagrinėjant teisme (2 t., b. l. 196), parengė civilinį ieškinį, (3 lapų apimties), atstovavo nukentėjusiojo interesus. Šiame baudžiamajame procese nukentėjusiojo atstovas dalyvavo bylą nagrinėjant teisme penkiuose iš šešių teisiamųjų posėdžių. Advokatas M. P. neatvyko į bylos nagrinėjimą, kuris vyko 2024 m. birželio 19 d., bet sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad už pasiruošimą ir dalyvavimą šiame teismo posėdyje teisinių paslaugų suteikta už 80 Eur ir prašoma priteisti šias atstovavimo išlaidas. Už šį teismo posėdį sąskaitoje faktūroje nurodoma suteiktų teisinių paslaugų suma (80 Eur) nepriteistina, kadangi advokatas teismo posėdyje nedalyvavo ir savo funkcijų neatliko. Byloje buvo tiriami įrodymai, nors byla nedidelės apimties, tačiau atliktos liudytojų apklausos (tarp jų ir (duomenys neskelbtini)), buvo peržiūrimi vaizdo įrašai (vaizdo įrašo peržiūroje nedalyvavo). Įvertinus išdėstytas aplinkybes ir tai, kad papildomai už atstovavimą 2024 m. spalio 30 d. teismo posėdyje išlaidų neprašoma priteisti, darytina išvada, kad procesinės išlaidos buvo būtinos, o jų dydis, atsižvelgus į bylos sudėtingumą ir rekomendacijas, yra ne per didelis ir proporcingas. Teismas, atsižvelgdamas į bylos esmę, specialių žinių reikalingumą, įvertinęs pagal ieškinio turinį advokato laiko sąnaudas, suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, vadovaudamasis kitais ankščiau išdėstytais argumentais, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad prašymas priteisti atstovavimo išlaidas tenkinamas iš dalies ir iš R. D. nukentėjusiajam A. K. priteistina 920 Eur už turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Kaltinamojo R. D. gynėjas advokatas R. J. pateikė prašymą dėl R. D. patirtų išlaidų atlyginimo advokato paslaugomas apmokėti ir tokių išlaidų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus (2 t., b. l. 184-192). Prašymas priteisti atstovavimo išlaidas atmetamas, nes R. D. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Tai, kad dėl vienos veikos kaltinamasis buvo išteisintas nesudaro pagrindo priteisti dalies atstovavimo išlaidų. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, pagal kurią, remiantis BPK 106 straipsnio 3 dalimi, išlaidos iš valstybės biudžeto už advokato suteiktas paslaugas paprastai atlyginamos tik tada, kai asmuo išteisinamas dėl visų jam inkriminuotų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-489/2023, 2K-204-719/2023, 2K-105-788/2024, 2K-103-1214/2024) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atrankos kolegijos 2024 m. birželio 10 d. nutarimas Nr. 2AT-29-594/2024).

2023 m. birželio 2 d. nutarimu (1 t., b. l. 116-117) R. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Kaltinamasis R. D. ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, procesinių išlaidų nėra.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – byloje esančios laikmenos (CD) su vaizdo įrašais, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui paliktinos saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoje jos skiriant įpareigojimą per laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (624,58 Eur) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas) bei draudimą visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (tarp jų ir alkoholį) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Bausmės pradžią R. D. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

R. D. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiojo A. K. atstovo advokato M. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš R. D. priteisti nukentėjusiajam 624,58 Eur (šešis šimtus dvidešimt keturis eurus, penkiasdešimt aštuonis centus) turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo A. K. atstovo advokato M. P. prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies ir iš R. D. nukentėjusiojo A. K. naudai priteisti 920 Eur (devynis šimtus dvidešimt eurų) turėtų išlaidų advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiosios atstovo, paslaugoms apmokėti.

Atmesti advokato R. J. prašymą dėl gynybos išlaidų priteisimo.

R. D. išteisinti dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais – įsiteisėjus teismo nuosprendžiui palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti R. D. kad:

0 laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnis.

1 Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos; atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

2 Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

3 Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4 Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, LT-08351 Vilnius, el. p. vilnius@probacija.lt, tel. (8 5) 212 3551). Daugiau informacijos galima rasti http:// www.kaldep.lt. Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

Teisėjas Justas Pažarskis