Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Bandė su kaltinamuoju taikiai išspręsti šią situaciją. Kaltinamasis nenorėjo taikiai nieko daryti, sakydamas, jog per daug užsiprašė už automobilio apgadinimus. „Toyota“ automobilis registruotas žmonos vardu, tai yra šeimos automobilis iki įvykio jis buvo tvarkingas. Automobiliui padaryti apgadinimai: kai daužė stiklą įlenkė kėbulą prie stiklo, stiklą išdaužė ir duris su ramentais sudaužė, sudaužė mašinos dešinės pusės galines duris. Vertintojas įvertino, jog žala automobiliui 1207,49 Eur. Automobilio netvarkė tik pakeitė langą už kurį sumokėjo 400 Eur (vertė paskaičiuota eksperto). Prie civilinio ieškinio pridėtos lango pakeitimo išlaidos. Langas yra įdėtas laikinas, vėliau išims. Nusipirko atskirą, galinį dangtį su stiklu, kurį rado panaudotų detalių prekyvietėje. Nurodyta 280 Eur suma civiliniame ieškinyje yra tik už stiklą, dar yra stiklo įdėjimo, išėmimo darbai. Mokėjo vertintojui, kvitas išrašytas žmonos vardu. Neturtinė žala pasireiškia išgyvenimais, ir vaikui, ir jam buvo stresas, baimės jausmas. Reikėjo dviejų dienų atsigauti. Sūnus patyrė labai didelį stresą. Dėl patirto didelio streso vartojo valerijoną. Civilinis ieškinys yra tik jo ieškinys, ne kolektyvinis. Prašo neturtinę žalą atlyginti jam ir sūnui.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas S. V. nurodė, kad pažįsta R. D. (duomenys neskelbtini) metų, juos sieja normalūs santykiai. R. ir jis gyvena netoli vienas nuo kito. Pažįsta A. K. apie (duomenys neskelbtini) metus juos sieja normalūs santykiai. R. D. su A. K. bendraudavo, nes yra pažįstami. Įvykio nematė. Įvykio dieną buvo išėjęs, vėliau atėjo. Su R. D. vartojo alkoholį (degtinę), pirmiausia vartojo su R. D. namuose, tada išėjo, atėjo ir jau viskas buvo įvykę. Grįžo į įvykio vietą, pamatė A. K., kartu su juo buvo jo posūnis. Jis pasakė, jog R. jam išdaužė automobilio stiklą su ramentu. Automobilis buvo pabraižytas. Įvykio vietoje dar buvo R. D. sūnus. Kai atėjo į įvykio vietą R. D. sėdėjo toliau nuo garažo ant žemės, sėdėjo apie 15 metrų atstumo nuo „Toyota Prius“ automobilio. A. K. pasakė, jog R. D. jam išdaužė automobilio langą su ramentu. A. K. sakė apie akmenų mėtymą, bet ten toli mašina buvo, kaip ten pataikyti. A. K. nepasakojo, jog R. D. jam grasino su peiliu. R. D. būsena atrodė normali, nebuvo agresyviai nusiteikęs. Kai atėjo į įvykio vietą A. K. būseną įvardytų, kaip nukentėjusio, jam buvo išmuštas stiklas. Kai atėjo į įvykio vietą, policijos pareigūnų dar nebuvo, jie atvažiavo už kažkur 10 min. Jis trumpam nuėjo į garažą, grįžo į įvykio vietą ir policijos pareigūnai jau buvo atvažiavę. Nežino, dėl ko kilo ginčas tarp R. D. ir A. K.. Matė, jog nukentėjusiojo posūnis sėdėjo ant tvoros ir telefone kažką žiūrėjo. R. D. tuo laikotarpiu vaikščiodavo su ramentais, be ramentų toli nueiti negali.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. D. nurodė, kad buvo garaže ir išgirdo konfliktą, nes buvo kitame kambaryje, tiksliai negirdėjo, kas vyko. Po to jie išėjo į lauką, nepamena ar išėjo atskirai ar kartu. Žino, jog jie išėjo į lauką, po to išgirdo triukšmus, išėjo iš garažo ir mato, kaip tėvą numeta nuo ramentų. Iki įvykio santykiai tarp tėvo ir A. K. buvo draugiški, bendraudavo. Tėvas darydavo jam mašinas, A. K. turėdavo atsiskaityti kitokiais darbais, bet jis vengdavo parodyti iniciatyvą, dažnai apgaudavo tėvą. Girdėtas pradinis konfliktas nebuvo riksmai, kažkoks kivirčas. Buvo tame pačiame pastate, kur konfliktavo tėvas su A. K., tiesiog kitame kambaryje. Išgirdo kalbėjimą pakeltu tonu. Neprisimena konflikto metu išsakytų konkrečių žodžių. Garsai sklido iš tėvo garažo. Išgirdęs konfliktą iš garažo neišėjo, nes tai neatrodė, kaip piktas kivirčas. Toliau tvarkėsi, nelabai kreipė dėmesį. Po to išgirdo jau peraugantį kivirčą, tada sunerimo, išėjo į lauką ir pamatė momentą, kaip iš tėvo A. K. atiminėja ramentus, jis parkrenta ir ramentai numetami į kaimynų daržą. Jis prie jo priėjo, paklausė ką jis daro, nepradėjo kumščiuotis. Buvo atėjęs iki to, kai iš tėvo atėmė ramentus ir su A. K. persimetė porą žodžių. Konflikto lauke nematę, tik kaip atima ramentus. Nematė, kas daužė automobilį, kai atėjo automobilis jau buvo su išdaužtu stiklu. A. K. paėmė iš tėvo ramentus ir jis gan stipriai susimušė pilvą, tėvas nusirideno nuo šlaito. Padėjo tėvui atsisėsti. Neįsivaizduoja, kokiu atstumu padėjo tėvui atsisėsti nuo automobilio. Kai atėjo A. K. buvo labai piktas. Nebuvo tokių dalykų kaip, jog tėvas išsakė grasinimus A. K. atžvilgiu, nebent negirdėjo. Niekur nebuvo peilio, nei pas tėvą, nei kieme. Nežino, kodėl A. K. atvyko pas tėvą, tikriausiai reikėjo pagalbos, galbūt automobilį padažyti. Kartu su nukentėjusiuoju buvo S., jo sūnus, buvo 2-3 kaimynai. Kai kalbėjosi su A. K. įvykio vietoje buvo tik jo sūnus, kuris stovėjo už garažo durų. Vaikas tikriausiai nejaukumo jausmą jautė, bet didelių jausmų neišreiškė. Tėvas sakė, kad langas buvo išdaužtas ramentais, kai grūmėsi, A. K. pasakojo tą patį.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas T. P. nurodė, kad šis įvykis buvo prieš pusantrų metų, gegužės mėnesį. Prie R. D. namo adresu (duomenys neskelbtini) namas ar (duomenys neskelbtini) namas. Buvo 14 arba 13 valanda. Atvažiavo pas tėčio draugą R. Su tėčiu atvažiavo prie jo namo ir mašiną paliko prie jo namo garažo, įėjo į garažą ir jis susitiko savo draugą R. D. ir jie pradėjo kalbėtis. A. K. R. D. turėjo padėti kažką sutvarkyti. R. D. kažką daro su detalėmis, mašinomis ir A. K. turėjo atvažiuoti, kažką padėti. R. D. paėmė už gerklės A. K. ir pradėjo smaugti, nežino dėl ko. A. K. pavyko ištrūkti. R. D. tiesiog paėmė ir pasakė, jog jam nupjaus galvą, bet nesakė kodėl. Ir pasakė, kad jis turėtų išeiti iš garažo, kad liudytojų nebūtų. R. D. paėmė už gerklės gal su viena ranka ar abiem, nelabai prisimena. Negirdėjo apie ką kalbėjo R. D. su A. K. prieš tai, kai R. D. paėmė A. K. už gerklės. Jis iš karto išėjo su tėvu ir vėliau R. D. išėjo, bet su peiliu jau. Išėjus A. K. sutiko R. D. sūnų, pradėjo kalbėti apie visą situaciją ir tada išėjo R. D. su ramentais ir peiliu. Peilis buvo juodas, naminis su kuriuo galima duoną pjauti. Kai buvo garaže peilis gulėjo ant stalo. Garaže peilio niekas nebuvo paėmęs. R. D. iš garažo išėjo po 2-3 min. Kai R. D. su peiliu priėjo prie A. K., A. K. peilį atėmė ir išmetė. Išėjęs R. D. vėl pasakė „aš tau nupjausiu galvą“ ir pasakė, kad jis išeitų. A. K. pasakė, jog jie išvažiuos, jei tokia situacija. R. D. pradėjo daužyti automobilį su ramentais, R. D. turi problemą jis negali paeiti pats, jam reikalingi ramentai. Buvo du ramentai. R. D. su ramentais daužė į bamperį, stiklą. Su ramentais trenkė į automobilį apie 3-4 kartus. A. K. atėmė ramentus ir R. D. atsisėdo ant žemės, nes negalėjo pats eiti. Jie atsisėdo į automobilį, kad išvažiuotų, bet negalėjo išvažiuoti, nes ratai pradėjo buksuoti, nes buvo kalnelis. Tada R. D. pradėjo mėtyti į automobilį akmenis ir sudaužė stiklą. Akmenys gulėjo po juo. Akmenis metė į automobilį apie 2-3 kartus. Su akmenimis pataikė į galinį stiklą ir sudaužė. Jie išėjo iškvietė policiją ir laukė. Policija atvyko po 30 minučių. Nežino kodėl R. D. taip elgėsi. R. D. su A. K. kalbėjo (duomenys neskelbtini) kalba, jis suprato apie kalbėjo, nes jis (duomenys neskelbtini). Jis bijojo tos situacijos, galvojo, jog prasidės taip kaip R. D. sakė. Kai jie išlipo ir iškvietė policiją buvo R. D. sūnus, o daugiau žmonių nebuvo. Jie su A. K. buvo prie pat garažo apie 5 m atstumu. Kai R. D. su peiliu išėjo iš garažo jo sūnus tuo metu buvo ir matė. Kai A. K. atėmė ramentus ir peilį iš R. D. jis buvo prie pat jo 1-2 m atstumu už nugaros. A. K. pasakojo pareigūnams apie peilį. R. D. automobilį daužė gal su vienu ramentu.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. Š. nurodė, kad A. K. pažįsta seniai. Daugelį metų jis per išeigines ir paprastomis dienomis atvažiuodavo remontuoti savo motorolerio, o R. D. jam padėjo, kadangi gerai išmano automobilių technines subtilybes. Tikslios įvykio datos negalėtų nurodyti, bet atsimena, jog tai buvo vasaros metu, įsiminė tą dieną, nes buvo policija atvažiavusi. Įvykis vyko 15 m. nuo jo namų. Viskas vyko R. D. garaže, tą dieną jis buvo šalia, savo sklype pjovė žolę. Pamatė akies krašteliu, jog atvyko A. K. jie įėjo į R. D. garažą. Vėliau, pamatė juos išeinančius ir kalbančius pakeltu balsu, jie nuėjo link įkalnės, tuo metu R. D. buvo su dviem ramentais. Nematė, kad R. D. neštųsi peilį, nes ėjo pasiremdamas dviem ramentais. A. K. ir R. D. kartu išėjo iš garažo. Jis stovėjo priešais savo garažą ir šonu matė, kas ten vyksta. Atsižvelgiant į tai tarp jų garažų yra 7 metrų atstumas, buvo beveik viename kieme, nes sklypai yra nedideli, viskas vyko šalia. Jau vėliau, kai jie užėjo už kampo, tada nebematė. Garažo durys buvo atidarytos. Matė jaunesnį R. D. sūnų M. D.. R. D. su A. K. pasuko už namo, vėliau juos pasekė M. D., už kampo girdėjo vykstantį konfliktą. Nematė, jog kažkas kažką muštų. Kadangi pamatė, jog nuėjo M. D. pats nebėjo. Pamatė R. D. gulintį apačioje prie lazdyno, be ramentų. Vėliau matė, jog atvyko policija. Įvyko žodinis santykių aiškinimasis ir jis nežino, galbūt R. D. užkabino, užkliudė su ramentu, nežino kokie ten buvo pažeidimai. R. D. yra labai ramaus būdo, žmogui reikia padaryti kažką neįtikėtino, jog pavyktų jį išvesti iš kantrybės. R. D. daug darė A. K., padėdavo ir nemokamai. A. K. R. D. buvo skolingas pinigų. R. D. visą laiką vaikščiojo su ramentais, turėjo problemų su kojomis, buvo pakankamai sudėtinga sveikatos būklė.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja V. P. nurodė, kad buvo vasaros diena, dirbo sode, ėjo į savo ūkinį pastatą pasiimti sodo įrankių ir eidama pamatė, jog po riešutmedžiu guli R. D., o jo ūkinis pastatas keli metrai nuo tos vietos. Manė, jog jis ten guli dėl (duomenys neskelbtini) problemų, vėliau pamatė prie savo eglės ramentą, paėmė ramentą ir padavė jo sūnui M. D.. Galvojo, jog jam su sveikata negerai ir nuėjo dirbti, daugiau nieko nežino. Ten buvo R. sūnus, todėl nieko nedarė dėl gulinčio R.. Nepažįsta nukentėjusiojo. Įvykio nematė, net nežinojo, kas įvyko, nieko negirdėjo, konflikto, taip pat negirdėjo. Ramentas buvo jos sklype netoli ūkinio pastato, keli metrai nuo kur gulėjo R. D.. Kai atnešė ramentą policijos pareigūnų dar nebuvo.

2023 m. birželio 2 d. R. D. įtariamojo apklausos protokole nurodė, kad kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2023 m. gegužės 15 d. nuo ryto jis buvo savo garaže, prie savo namų, adresu (duomenys neskelbtini), su kaimynu S. V. vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė degtinę, išgėrė 0.7 litrų talpos butelį. Jiems išgėrus butelį, apie 13.30 val. į garažą užėjo A. K., jį pažįsta apie (duomenys neskelbtini) metų, kuris S. už degtinės butelį siūlė išardyti automobilį, tačiau šis nesutiko. A. atvyko su savo posūniu, kuriam apie (duomenys neskelbtini) metų. Jis buvo savo garaže, A. užėjo vienas, vaikas buvo lauke. S. tuo metu nuėjo namo. A. užėjus, jo paklausė, ar šis jam atvežė skolą (jis yra ir skolinęs pinigų, ir gėrė kartu, ir dažė jo automobilį, viso A. jam skolingas apie 100 Eur, o už automobilio dažymą jam atidirbs), jis atsakė, kad neatvežė, kad neturi. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, po ko jie šiek tiek susistumdė ir jis pasakė A., kad eitų lauk iš jo garažo, nes nenori jo matyti. Jokio peilio jis jokioje rankoje nelaikė, ir niekam negrasino. A. išėjus iš garažo, nuėjo paskui jį. Prie automobilio jie toliau su A. K. konfliktavo dėl jam negražintos skolos. Tuo metu prie automobilio buvo jis, A. K. ir jo posūnis. Žodinio konflikto metu A. K. vėl jį užsipuolė, pradėjo jį stumdyti, jis su ramentais pradėjo nuo jo gintis, tada A. atėmė iš jo ramentus ir jis nugriuvo ant žemės. Atėmęs ramentus, A. juos išmėtė į kaimyno daržą. Galimai atimdamas iš jo ramentus, pats ir sudaužė savo automobilio stiklą. Jis stiklo nedaužė ir jokio akmens nemetė. Jam jau gulint ant žemės, jo kaimyno žmona atnešė jo ramentus. Maždaug po 10 – 15 min. atvyko policijos pareigūnai, kurios iškvietė A. K.. Policijos pareigūnai patikrino jo blaivumą, jis tuo metu įpūtė gailimai 1.80 prom., tiksliai neatsimena. A. K. dar tą pačią dieną siūlė jam nuvykti į autosąvartyną, kuriame rado galinį dangtį su stiklu ir jį pakeisti, davinėjo pinigus. Konfliktas kilo dėl to, kad A. K. jam negražina pasiskolintų pinigų, pats pradėjo jį stumdyti, jis ramentais tik gynėsi, jokio peilio neturėjo ir niekam juo negrasino, taip pat nemėtė jokio akmens į automobilį ir stiklo nedaužė, ramentais nedaužė ir automobilio (1 t., b. l. 112-113).

2023 m. rugsėjo 25 d. R. D. įtariamojo apklausos protokole nurodyta, kad jis kaltu neprisipažino ir parodė, jog pasilieka prie parodymų, duotų 2023 m. birželio 2 d., tik dar kartą nori patikslinti, kad A. K. į garažą užėjo vienas, jo posūnis liko lauke, į garažą jis užėjęs nebuvo, todėl jokių įtarime minimų žodžių pastarajam nesakė, taip pat rankoje nelaikė jokio peilio ir nesakė A. K., kad jį papjaus. Po jų su A. K. žodinio konflikto, įvykusio garaže, A. išėjo į lauką, jis po kurio laiko taip pat išėjo, tačiau rankoje taip pat nelaikė jokio peilio, rankoje jis laikė ramentus, kadangi be jų vaikščioti negali. Tuo metu prie automobilio buvo jis ir A. K., jo posūnio nematė, jį pamatė tik tuo metu, kai A. K. jau jį pargriovė ant žemės. Iki tol, ar posūnis buvo lauke ar automobilyje, jis nežino nematė ir jam (posūniui) nieko nesakė. A. K. jis taip pat negrasino, jo papjauti nežadėjo. Į jo automobilį jokių akmenų nemetė, kaip dužo galinis automobilio stiklas jis nežino, nematė, galimai A. K., kai atiminėjo iš jo ramentus, pats išdaužė galinį stiklą, ir apgadino savo automobilio statramstį ir galines duris (1 t., b. l. 132-133).

2023 m. liepos 20 d. A. K. apklausos protokole nurodyta, kad 2023 m. gegužės 15 d. apie 14.00 val. jis su sūnumi T. P. gim. (duomenys neskelbtini) m. atvyko pas savo draugą R. D., adresu (duomenys neskelbtini). Atvyko jo žmonai I. K. priklausančiu automobiliu „TOYOTA PRIUS“ v. n. (duomenys neskelbtini). Jiems atvykus, jis su T. užėjo į garažą, kuriame tuo metu buvo R. D., kuris sėdėjo ant kedės, garažo dešinėje pusėje, jis buvo vienas. Jis atvyko pas R. padėti išardyti jam automobilį, kadangi yra žadėjęs, tačiau žadėjo ne dėl to, kad yra skolingas jam pinigų, nes jokių pinigų nėra skolingas. Jiems užėjus, jis priėjo prie R., kokiu atstumu buvo nuo jo nežino, maždaug iki metro, T. stovėjo už jo, jis pastebėjo, kad R. yra labai agresyvus. R. pradėjo su juo konfliktuoti, jį įžeidinėti, dėl ko jis taip elgėsi jis nežino, nesuprato, kadangi tarp jų nebuvo jokio konflikto. R. sėdėdamas sofoje, savo dešine ranka paėmė jį už kaklo ir pradėjo tempti, nuo jo atsistūmė ir išsilaisvino, po ko vėl pradėjo jį įžeidinėti įvairiais žodžiais. Tuo metu nuo stalo, kuris stovi šalia kėdės, ant kurios sėdėjo R., į dešinę ranka paėmė virtuvinį peilį (peilis buvo apie 30 cm. ilgio, tamsios spalvos geležte, bei tamsiai rudos spalvos rankena) ir pasakė T.: „Išeik iš čia, mums liudytojų nereikia“, tačiau T. niekur nėjo, toliau stovėjo jam už nugaros. Po ko jis supratęs, kad R. yra neadekvatus, kartu su T. išėjo į lauką. Lauke tuo metu stovėjo R. sūnus M., su kurio jie pradėjo šnekėtis, jis papasakojo situaciją garaže, sūnus pasakė, kad R. geria jau 5 diena. Jie su M. pakalbėjo apie 5 min, po ko iš garažo su ramentais išėjo R., kuris taip pat kartu su ramentu, dešinėje rankoje laikė peilį, ir priėjęs prie jo, maždaug 2-3 metru atstumu nuo jo, laikydamas peilį dešinėje rankoje, pakartojo T., kad išeitų, nes nereikia liudininkų, ir pasakė jam: „ateik čia, aš tave papjausiu“, į ką jis atsakė, kad eitų prasiblaivyti. Ką tuo metu darė M., jis neatsimena, tačiau tikrai stovėjo laukė ir viską matė. R. priėjo prie jo žmonos automobilio „TOYOTA PRIUS“ v. n. (duomenys neskelbtini) ir paėmęs ramentą (šiuo metu neatsimena, ar jis abiem rankom paėmęs ramentą, o pats stovėjo įsirėmęs į kitą ramentą, ar viena ranka) pradėjo ramentu daužyti automobilį, daužė galinę dalį, galinį stiklą, galinę „stoikę“, dešinės pusės galines duris, viso sudavė apie 10 smūgių į automobilį. Tuomet jis priėjo prie R., paėmė iš jo ramentus ir numetė į šalia esančius krūmus o jį paguldė ant žemės, kad nusiramintų. Tuo metu R. ėmė nuo žemės akmenis ir dešine ranka juos mėtė į automobilį. Jis tuo metu atsisėdo į automobilį ir pradėjo važiuoti, o R. toliau metė akmenis, pirmus du kartus jis pataikė į galinę automobilio dalį, o paskutinį kartą pataikė į galinį automobilio stiklą ir šis dužo, tuo metu jis sustabdė automobilį ir išlipęs pasakė R., kad arba jis sumoka pinigus jam arba jis kviečia policijos pareigūnus. R. nesutikus, jis iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę juos apklausė, patikrino R. blaivumą. Taip pat jis neatsimena, kur dingo peilis, po to, kai R. jau išėjęs į lauką, jam grasino, galimai kažkur išmetė. Dėl minėto įvykio jis patyrė turtinę žalą, jis pasidarė ekspertizę, todėl žalai atlyginti vėliau teiks civilinį ieškinį. Po įvykio jo automobilyje yra įlenkta kairės pusės „stoikė“, išdaužtas galinis stiklas, įlenktos galinės dešinės pusės duris. Šiuo metu automobilio jis dar netvarkė, po įvykio jis pasidarė kelių transporto priemonės ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuria galinio stiklo vertė yra 287,42 Eur, galinės dešinės pusės duris ir galinė kairės pusės „stoikės“ keičiamos nebus, jos bus remontuojamos bei dažomos. Viso pagal aukščiau minėta ataskaita automobilio remontas jam kainuos 832,64 Eur be PVM ir 1007,49 Eur su PVM (1 t., b. l. 35-36).

2023 m. rugsėjo 7 d. A. K. apklausos protokole nurodyta, kad prie ankščiau duotų parodymų nori pasakyti, kad po įvykio jis pasidarė kelių transporto priemonės ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią galinio stiklo vertė yra 287,42 Eur, galinės dešinės pusės duris ir galinė kairės pusės statramstis keičiamas nebus, jie bus remontuojami bei dažomi. Galinių durų remontas pagal sąmatą jam kainuos 16,72 Eur, dažymas 76,43 Eur, o galinio statramsčio remontas jam kainos 33,44 Eur, dažymas – 60,73 Eur. Taip pat į remonto kaina yra įskaičiuota ir daliu išardymas bei surinkimas, taip pat medžiagų užsakymas, todėl bendrai jam dėl sugadinto automobilio pagal aukščiau minėta ataskaita remontas jam kainuos 832,64 Eur be PVM ir 1007,49 Eur su PVM. Taip pat jiems būnant garaže, R. D. laikydamas peilį dešinėje rankoje, pasakė su juo buvusiam (duomenys neskelbtini) T. „išeik iš čia, aš jį papjausiu, man liudytojų nereikia“, o būdamas lauke, jis su ramentais išėjo iš garažo, taip pat kartu su ramentu, dešinėje rankoje laikė peilį, ir priėjęs prie jo, maždaug 2-3 metru atstumu nuo jo, laikydamas peilį dešinėje rankoje, pakartojo T. „išeik iš čia, man liudytojų nereikia“ o jam pasakė „ateik čia, aš tave papjausiu“ (1 t., b. l. 67-68).

2023 m. birželio 22 d. liudytojo apklausos protokole T. P. nurodė, kad šiuo metu tiksliai datos neprisimena, tačiau 2023 m. gegužės mėnesiu jis su savo patėviu A. K. atvyko pas jo galimai draugą, tiksliai nežino, atvyko į jo garažą adresu (duomenys neskelbtini) g. galimai arba (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), tiksliai nežino, (duomenys neskelbtini). Atvykę jie kartu su patėviu užėjo į garažą, garaže tuo metu jie buvo trise - jis, jo patėvis A. ir R. Jiems užėjus, jo patėvis su R. kalbėjosi apie 2 min., kalbėjosi ramiai, jokių konfliktų nebuvo, apie ką kalbėjo jis nežino, negirdėjo. Po to R. paėmė jo patėvį „už gerklės“ (kaip paėmė neatsimena, ar viena ranka, ar abejomis), tuo metu šalia R. prie stalo gulėjo peilis, tačiau jis nežino, ar R. tuo metu jį laikė rankoje, neatsimena, paėmęs „už gerklės“ R. pasakė jo patėviui, kad nupjaus jam galvą, po ko pasakė jam, kad jis išeitų iš garažo, kad nebūtų liudininkų. Patėvis kažkaip išsivadavo iš R. ir jie abu išėjo iš garažo. Lauke jie sutiko R. sūnų, jo jokių duomenų jis nežino. Patėvis kalbėjosi su R. sūnumi, apie ką jie kalbėjo jis nežino, negirdėjo. Paskui iš garažo išėjo R., jis išėjo su ramentais ir rankoje laikė peilį, kurioje rankoje tiksliai pasakyti negali, galimai dešinėje, vėl jam pakartojo, kad jis išeitų, kad nebūtų liudininkų. Ar tuo metu R. sūnus dar buvo, ar jau buvo išėjęs, jis neatsimena, galimai buvo išėjęs. Tada jo patėvis atėmė iš R. peilį ir išmėtė į šalia esančius krūmus, tuomet R. savo ramentais pradėjo daužyti jų automobilį „Toyota Prius“, v. n. (duomenys neskelbtini), daužė galimai automobilio galinę dalį, tiksliai neprisimena. Patėvis atėmė iš R. ramentus ir taip pat išmėtė į krūmus, tuo metu R. atsisėdo ant žemės, nežino, ar atsisėdo pats, ar jam padėjo patėvis, nematė. R. atsisėdus ant žemės, jie su A. atsisėdo į automobilį ir norėjo išvažiuoti, tačiau automobilis nevažiavo, kadangi ten stati įkalnė, nusėta akmenimis, automobilio ratai pradėjo prasisukinėti, tuo metu R. sėdėdamas ar gulėdamas, neatsimena, būdamas ant žemės mėtė akmenis į jų automobilį, jie kaip jau minėjo, negalėjo išvažiuoti, kadangi jų automobilio ratai prasisukinėjo, jis metė galimai tris kartus į automobilio galinę dalį, taip pat pataikė į galinį stiklą, kuris įtrūko ir išdužo. Po to, kai išdužo galinis automobilio stiklas, jie su patėviu išlipo iš automobilio ir iškvietė policijos pareigūnus. Policija atvyko maždaug po 30 min. R. prieš jį jokio smurto nenaudojo, tačiau jam buvo baisu po to, kai R. išėjo su peiliu, jis bijojo dėl A., kad šis jam kažką padarys (1 t., b. l. 78-79).

2023 m. liepos 14 d. liudytojo apklausos protokole M. D. nurodė, kad sutinka duoti parodymus apie savo artimą žmogų. Šiuo metu tiksliai datos ir laiko neatsimena, tačiau galimai 2023 m. gegužės 14 d. apie 14.30 val. jis buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tvarkėsi garaže. Jo tėvas R. D. tuo metu buvo kitame garaže, buvo vienas. Jis girdėjo, kad pas tėvą kažkas atvyko, tačiau kas, nekreipė dėmesio, kadangi pas jį dažnai kažkas atvažiuoja. Vyriškis (jokių jo duomenų jis nežino) prieš užeinant pas tėvą į garažą, atėjo pas jį į kitą garažą ir paklausė, ar jis galės už butelį išardyti automobilį, jis nesutiko, po ko jis dar skambino jų kaimynui S. (daugiau jokių jo duomenų nežino), jam taip pat siūlė išardyti automobilį, tačiau jis taip pat nesutiko. Po ko jis nuėjo pas tėvą į garažą, ar jis ten užėjo vienas, ar su vaiku, su kuriuo atvyko (jo jokių duomenų jis taip pat nežino), jis nematė. Būdamas garaže, girdėjo žodinį konfliktą tarp jo tėvo ir to vyriškio. Konfliktas tarp jų įvyko dėl to, kad jo tėvas dažė atvykusiam vyriškiui automobilį, ir šis su tėvu už tai neatsiskaitė, žadėjo, kad padarys tam tikrus darbus, išardys automobilį, tačiau nieko nedarė, žadėjo atvykti, bet apie pusę metų taip ir neatvyko. Po ko, išgirdęs garsus, išėjo iš garažo ir pamatė, kad jo tėvas stovi lauke, šalia jo stovi atvykęs vyriškis ir atima iš jo tėvo ramentus, po ko jo tėvas nukrenta ant žemės, kadangi be ramentų jis vaikščioti negali. Tuo metu atvykusio vyriškio galinis automobilio langas jau buvo išdaužtas, kaip ir kokiu būdu langas išdužo, jis nematė, taip pat nematė, ar jis tikrai išdužo būtent čia, ar galimai jis atvyko jau su išdaužtu prašyti jo tėvo, kad šis jį pakeistų. Pamatęs aukščiau minėtą vaizdą, jis paklausė vyriškio, kas čia vyksta, ką jis jam atsakė - neatsimena, vyriškis aiškino, kad tėvas jį užpuolė (koks tai buvo puolimas, ar sudavė kokius smūgius kažkas kam nors jis jam nesakė, taip pat neminėjo ir apie peilį). Po ko minėtas vyriškis iškvietė policijos pareigūnus, kuriems pasakė, kad jo tėvas grasino su peiliu bei išdaužė jam galinį automobilio stiklą. Pareigūnai klausė vyriškio, dėl ko įvyko konfliktas, jis atsakė, kad nežino, taip pat aiškino, kad jis nėra skolingas pinigų jo tėvui, tačiau tai netiesa, kadangi kaip jau minėjo, jo tėvas jam dažė automobilį ir su juo už tai neatsiskaitė. Jis nematė, kad tėvas būtų laikęs rankoje, ar kažkur šalia jo, lauke, būtų koks nors peilis, nors po to, kai vyriškis pradėjo pasakoti pareigūnams apie peilį, jis žiūrėjo, tačiau nerado. Taip pat nori paminėti, kad jo tėvas sunkiai vaikšto su ramentais, vaikšto su abiem ramentais, todėl rankoje laikyti peilį jis neturėjo jokios galimybės. Šiuo metu tiksliai neatsimena, ar prieš atvykstant pareigūnams, ar po to kai jie išvyko, tačiau vyriškis prašė jo, kad nuvyktų į autosąvartyną, nupirktų visą bagažinę, kartu su galiniu stiklu jo automobiliui ir jį pakeistų, davė pinigų. Šis jo paklausė, kodėl negali pats, jis paaiškino, kad tame pačiame autosąvartyne yra skolingas pinigų, todėl ir nenori važiuoti pats. Jis iš pradžių sutiko, tačiau po to, kai sužinojo, kad vyras parašė pareiškimą ant jo tėvo, jam pinigus gražino, ir pasakė, kad nieko nedarys, tegul daro pats. Automobilyje „Toyota Prius“, valstybinių numerių neatsimena, su kurio atvyko vyriškis, buvo išdaužtas galinis stiklas, daugiau jokių sugadinimų jis nematė, bent jau tokių, kurie galėjo būti padaryti būtent tą dieną (1 t., b. l. 83-84).

2023 m. rugpjūčio 29 d. liudytojo apklausos protokole S. V. nurodė, kad šiuo metu tiksliai datos neatsimena, galimai 2023 m. gegužės 14 d. po pietų, galimai po 14 val. jam paskambino A. K., kuris jam pasakė, kad jis šiuo metu atvyko pas R. D., R. yra jo pažįstamas, ankščiau jie gyveno šalia. Jis atėjo prie R. namų, kelintą valanda nežino, maždaug po 15 min. po to, kai jam paskambino A.. Atėjęs pamatė, kad R. sėdi ant žemės, netoli stovi A. K., jo sūnus bei R. sūnus M. A. automobilio galinis stiklas jau buvo išdaužtas, ar buvo daugiau kažkokių apgadinimų jis neatkreipė dėmesio. Jam priėjus, A. pasakė, kad R. išdaužė jo automobilio galinį langą, šiuo metu neatsimena, ar sakė, kad ramentu išdaužė, ar akmeniu. Po to jis nuėjo į R. garažą, maždaug po 10 minučių jis grįžo, tuo metu jau buvo atvykę policijos pareigūnai. Kaip ir dėl ko įvyko konfliktas tarp A. ir R. jis nežino, nematė, taip pat nematė ir pačio įvykio, kadangi kaip jau minėjo, jis atėjo jau tuo metu, kai visi buvo lauke, o automobilio galinis stiklas jau buvo išdaužtas (1 t., b. l. 87-88).

2023 m. rugsėjo 26 d. liudytojo apklausos protokole I. K. nurodė, kad automobilis „Toyota Prius“ v. n. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso jai, tačiau dažniausiai juo naudojasi jos sutuoktinis A. K. gim. (duomenys neskelbtini) m., kadangi pati turi kitą automobilį ir juo naudojasi. 2023 m. gegužės 14 d. automobiliu taip pat naudojosi jos vyras, kur jis buvo išvykęs, ji nežino, jo neklausė. Žino, kad vyras buvo išvykęs su jos sūnumi T. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., todėl kas būtent įvyko 2023 m. gegužės 14 d. ji nežino, nematė, todėl nieko apie įvykį papasakoti negali. Šiuo metu jai priklausančiame automobilyje „Toyota Prius“ v. n. (duomenys neskelbtini) yra apgadintas galinis statramstis, dešinės pusės galinės duris bei išdaužtas galinis stiklas, tačiau kokia tiksliai padaryta žala jos automobiliui ji nurodyti negali, kaip jau minėjo, juo naudojasi, tvarko ir aptarnauja jos sutuoktinis A. K. (1 t., b. l. 92-94).

2023 m. gegužės 14 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad apžiūrėtas automobilis „TOYOTA PRIUS“, v. n. (duomenys neskelbtini). Automobilis stovi kieme, prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), priešais šviesios spalvos, dviejų aukštų namą. Automobilis stovi pastatytas įkalnėje priekiu į namo pusę. Automobilis stovi ant žvyro dangos. Netoli minėto automobilio auga medžiai. Automobilio galinis pusės išdaužtas langas, šalia automobilio galinės dalies, matomos daug šūkių bagažinės viduje. Ant priekinio dešinės pusės durelių matosi įbrėžimai bei įdubimas. Bendri kėbulo apgadinimai. Bagažinė uždaryta. Vaizdo stebėjimo kamerų nematyti (1 t., b. l. 10-18).

Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad automobilio „TOYOTA PRIUS“ v. n. (duomenys neskelbtini) atkūrimo kaštai yra 1007 Eur (su PVM), transporto priemonės rinkos vertė iki apgadinimo yra 6350 Eur. Turto vertinimą atliko E. L. (1 t., b. l. 38-65).

BIRT ataskaitų žiūryklėje nurodyta, kad 2023 m. gegužės 14 d., 14.30 val. buvo gautas pranešimas, pranešėjo numeris (duomenys neskelbtini), jog prieš 2 min. pranešėjo draugas neblaivus stvėrė peilį, grasino pranešėjui ir išdaužė pranešėjo a/m Toyota v. n. (duomenys neskelbtini) langą. Vyksta konfliktas (1 t., b. l. 5-6).

Nukentėjusysis A. K. ir (duomenys neskelbtini) liudytojas T. P. tvirtino priešingas aplinkybes.

Nukentėjusysis A. K. teisme paaiškino, kad atvykę pas R. D. į garažą įėjo kartu su posūniu T. P.. R. D. sėdėjo vienas ant kėdės ir buvo agresyviai nusiteikęs, nes kai nukentėjusysis priėjo pasisveikinti, šis pradėjo jį už rankos tempti link savęs, imti už sprando, buvo jį paėmęs už kaklo. Jis atsistūmė nuo jo ir stovėjo poros metrų atstumu. Tada R. D. pasiėmęs peilį pradėjo jo posūniui (duomenys neskelbtini) sakyti: „išeik iš čia, man liudytojų nereikia“. Grasinimus sakė sėdėdamas, peilį laikė prie krūtinės ašmenimis į viršų. Jis jam pasakė, kad eitų išsiblaivyti. Bijodamas su posūniu išėjo į lauką ir kelias minutes bendravo su R. D. sūnumi. Po to, iš garažo išėjo R. D. ir vienoje rankoje turėjo peilį, pakartojo seniau sakytą (duomenys neskelbtini) frazę. Jis atėmė peilį ir išmetė.

Liudytojas (duomenys neskelbtini) T. P. teisme paaiškino, kad kartu su tėčiu (A. K.) atvyko pas tėčio draugą R. D. įėjo į garažą ir jie pradėjo kalbėtis. R. D. paėmė už gerklės A. K. ir pradėjo smaugti. A. K. pavyko ištrūkti. R. D. tiesiog paėmė ir pasakė, jog jam nupjaus galvą ir pasakė, kad jis turėtų išeiti iš garažo, kad liudytojų nebūtų. Jis iš karto išėjo su tėvu ir sutiko R. D. sūnų, su kuriuo pradėjo kalbėtis. R. D. išėjo iš garažo, bet su ramentais ir peiliu jau. Peilis buvo juodas, naminis su kuriuo galima duoną pjauti. Kai buvo garaže peilis gulėjo ant stalo. Garaže peilio niekas nebuvo paėmęs. R. D. iš garažo išėjo po 2-3 min. Išėjęs R. D. vėl pasakė „aš tau nupjausiu galvą“ ir pasakė, kad jis išeitų. Kalbėjo (duomenys neskelbtini). Kai R. D. su peiliu priėjo prie A. K., šis peilį atėmė ir išmetė.

Iš A. K. parodymų matyti, kad grasinimai garaže jam buvo išsakyti netiesiogiai, kadangi R. D. kreipėsi į jo posūnį nurodydamas: „išeik iš čia, aš jį papjausiu, man liudytojų nereikia“. Svarbu tai, kad pagal nukentėjusiojo ir liudytojo T. P. parodymus grasinimų išsakymo metu R. D. sėdėjo ir buvo kelių metrų atstumu nuo A. K.. Byloje yra duomenys ir A. K. buvo žinoma, kad R. D. yra (duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini) problemų ((duomenys neskelbtini) problemas patvirtina pateiktos medicininių dokumentų kopijos (2 t., b. l. 152-160)) ir sunkiai vaikšto be ramentų, taip pat nukentėjusysis suprato, kad R. D. yra galimai neblaivus. Įvertinus šias aplinkybes situacijos, kurioje buvo išsakyti grasinimai (garaže) pavojingumas yra nedidelis ir pagal grasinimo išraišką A. K. neturėjo objektyvaus pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti realiai įgyvendintas ir bijoti tokio grasinimo. Svarbu ir tai, kad A. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad iš garažo išėjo ne todėl, kad išsigando, o todėl, kad suprato, jog R. D. elgiasi neadekvačiai ir su juo nieko nesusitars. Išėjęs iš garažo iš įvykio vietos nesišalino, o stovėdamas prie garažo bendravo su M. D., tai rodo, kad A. K. situacija nepasirodė grėsminga, pavojinga ar įtempta.

Iš A. K. parodymų matyti, kad konfliktui persikėlus į lauką, grasinimai jam buvo išsakyti ir tiesiogiai „ateik čia, aš tave papjausiu“ ir kreipiantis į T. P. pasikartojančia fraze, kad šis išeitų, nes nereikia liudininkų. A. K. nurodė, kad išgirdęs grasinimus pasiūlė R. D. išsiblaivyti, tai indikuoja, kad nukentėjusysis grasinimo nesureikšmino ir nepriėmė rimtai. Pažymėtina, kad remiantis A. K. ir T. P. parodymais R. D. išėjęs iš garažo su ramentais, peilį laikė ta pačia ranka kaip ir vieną iš ramentų. Atkreiptinas dėmesys, kad R. D. išsakytas grasinimas buvo su sąlyga, jog jis įgyvendintų savo grasinimą sužaloti A. K., jeigu pats nukentėjusysis prieitų prie jo. Negana to, nukentėjusysis teisme parodė, kad priėjęs atėmė peilį ir jį išmetė. Jeigu laikytis šios nukentėjusiojo versijos, darytina išvada kad jis nebijojo R. D. išsakytų grasinimų ir visiškai netikėjo jų realumu. Apibūdintos situacijos modelis ir jos pavojingumo projekcija neleidžia spręsti, kad išreikštas grasinimas kaltinamojo galėjo būti realiai įvykdytas. A. K. neturėjo objektyvaus pagrindo manyti, kad R. D. išsakyti grasinimai gali būti įgyvendinti.

Nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Aptartos aplinkybės rodo, kad kilusio žodinio konflikto metu A. K. buvo išsakytos frazės, nepagarbūs žodžiai, turintys grasinančio pobūdžio elementų, tačiau kaltinamasis neturėjo tyčios grasinti nužudymu ar sunkių sveikatos sutrikdymu taip, kad nukentėjusysis turėtų pagrindą patikėti šių grasinimų realumu.

BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. To pačio įstatymo ketvirtojoje dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Taigi, siekiant patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, reikia nustatyti, ar kaltininko veika padaryta ta kaltės forma, kuri numatyta baudžiamajame įstatyme. Taip pat privalu nustatyti baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių visumą.

Išanalizuotų kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymų, kitų byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma teismui neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad R. D. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad kaltinamojo R. D. išsakyti žodžiai A. K. atžvilgiu nebuvo realūs grasinimai, nes kaltininkas neturėjo nei tyčios, nei objektyviai realios galimybės įvykdyti savo grasinimus A. K., kaltinamasis R. D. dėl kaltinimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį išteisintinas, nes nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Visiškai priešingas aplinkybes dėl automobilio apgadinimų nurodė nukentėjusysis A. K.. Teisme nurodė, kad po to, kai atėmė peilį iš R. D., šis pradėjo su ramentais daužyti Toyota Prius automobilį. Į langą trenkė bent 5 kartus ir pasakė: „o, langas nesudužo“ ir į šonus trenkė. Iš pradžių žiūrėjo, kaip daužo automobilį ir nieko nedarė, vėliau kai pradėjo daužyti per kitą automobilio šoną, jis paėmė R. D. ramentus ir pargriovė jį, o ramentus išmetė. Tada R. D. pradėjo akmenis mėtyti. Automobilio nespėjo patraukti, nes užstrigo įkalnėje ir tada R. D. su akmeniu pataikė į stiklą ir jį išdaužė. Metė 3-5 kartus kumščio dydžio akmenis. Dėl automobilių apgadinimų A. K. poziciją viso proceso metu buvo pakankamai nuosekli. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu nurodė iš esmės panašias aplinkybes, skyrėsi tik suduotų smūgių skaičius (nurodė kad į automobilį viso buvo trenkta apie 10 kartų) ir detalizuotas vietos kurios buvo daužomos ramentu (galinis kairės pusės statramstis, galinis langas, galinės dešinės pusės durelės).

Nukentėjusiojo parodymus iš esmės patvirtino (duomenys neskelbtini) liudytojas T. P., kuris apklaustas teisme paaiškino, kad R. D. pradėjo daužyti automobilį su ramentais. Daužė į bamperį, stiklą. Su ramentais trenkė į automobilį apie 3-4 kartus. A. K. atėmė ramentus ir R. D. atsisėdo ant žemės, nes negalėjo pats eiti. Jie atsisėdo į automobilį, kad išvažiuotų, bet negalėjo išvažiuoti, nes ratai pradėjo buksuoti, nes buvo kalnelis. Tada R. D. pradėjo mėtyti į automobilį akmenis ir sudaužė stiklą. Akmenys gulėjo po juo. Akmenis metė į automobilį apie 2-3 kartus.

Teisme apklaustos liudytojos V. P. parodymai patvirtina, kad R. D. ramentai buvo paimti ir išmesti. Liudytoja paaiškino, kad savo sklype rado vieną ramentą ir atnešė bei padavė kaimyno R. D. sūnui. R. D. gulėjo nuokalnėje po medžiu, netoli tos vietos prie ūkinio pastato savo sklype ji rado jo ramentą. Liudytojas S. V. konflikto ir automobilio daužymo veiksmų nematė. Atėjo, kai automobilio langas jau buvo išmuštas. A. K. jam pasisakė, kad langą R. D. išmušė ramentu. Liudytojas D. Š. tik girdėjo vykstantį, konfliktą, bet jo nematė ir tik vėliau pamatė R. D. gulintį po medžiu be ramentų. Liudytojas M. D. nurodė, kad išgirdęs triukšmą ir stiprėjantį konfliktą išėjo į lauką ir tuo momentu pamatė, kaip A. K. atėmė iš jo tėvo ramentus, tėvas nugriuvo, o ramentus A. K. išmetė į kaimynų daržą. Kas daužė automobilį nematė, kai atėjo automobilis jau buvo su išdaužtu stiklu. Tėvas sakė, kad langas buvo išdaužtas ramentais, kai grūmėsi, A. K. pasakojo tą patį.

M. D. išsakytas teiginys, kad A. K. nurodė, jog automobilio stiklas buvo išdaužtas ramentu, yra netikslus ir teismas juo nesivadovauja. Viso proceso metu nukentėjusysis nuosekliai tvirtino, kad stiklas buvo išdaužtas akmeniu, tokias aplinkybes jis nurodė ir atvykusiai pareigūnei. A. K. teigė, kad stiklas buvo daužomas ramentu, bet išdaužtas buvo akmeniu. A. K. paaiškinimai užfiksuoti ir policijos pareigūnės Body kameros vaizdo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) (14:40- 15:08).

Nors liudytojas M. D. teigė, kad atėjęs pamatė, kad automobilio stiklas jau buvo išdaužtas, apie akmenų mėtymą neužsiminė, o akmenų mėtymo faktą R. D. teisme neigė. Byloje nustatytos priešingos aplinkybės. Policijos pareigūnės Body kameros vaizdo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) (1:29-1:55) užfiksuota, jog R. D. nurodė, kad nugriuvęs paėmė akmenį metė į A. K., bet akmuo nuo jo atšoko ir pataikė į stiklą. Šie duomenys iš esmės atitinka A. K. ir liudytojo T. P. tvirtintas aplinkybes bei įrodo, kad R. D. automobilio stiklą išdaužė mesdamas akmenį.

Aukščiau aptarti įrodymai, patvirtina, kad kaltinamasis R. D. veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis ramentu daužydamas I. K. priklausančio Toyota Prius automobilio galinę dalį (apgadindamas statramstį, dureles), mesdamas akmenį ir išdauždamas galinį automobilio stiklą, neabejotinai suvokė savo veikos pavojingumą, numatė, kad tokiais veiksmais bus apgadintas svetimas turtas, ir to norėjo.

Kaltinamojo gynėjas baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad kaltinime nurodyta išdaužto stiklo vertė yra nepagrįsta. Stiklas nebuvo išsaugotas, o A. K. nurodė, kad galinį stiklą įsidėjo pats, pirko su visu bagažinės dangčiu už 400 Eur. Kiek kainuotų pats stiklas nežino. Bylos nagrinėjimo metu advokatas pateikė keletą skelbimų iš naudotų automobilių detalių platformos „(duomenys neskelbtini)“ su Toyota Prius 2011 m. galinių bagažinės dangčių kainomis, kurių sumos buvo nuo 80 Eur iki 130 Eur (2 t., b. l. 161-164). Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinime R. D. inkriminuotas galinio stiklo sugadinimas (sudaužymas), todėl veikos kvalifikavimui negali turėti įtakos aplinkybė, kiek kainuoja tokio paties automobilio naudotas galinis bagažinės dangtis su stiklu, nes tai savaime nėra tapati detalė. Veikos kvalifikavimui taip pat neturi įtakos kokiu būdu A. K. automobilį pataisė, nes vertinamas tik sugadintas/sunaikintas turtas.

Internetinėje naudotų automobilių detalių parduotuvėje (duomenys neskelbtini) Toyota Prius 2009-2015 metų laidos (duomenys neskelbtini) galinio bagažinės dangčio stiklo kaina vyrauja nuo 260 Eur iki 324 Eur (2 t., b. l. 193-195). Panaši Toyota Prius automobilio galinio stiklo vertė nustatyta ir turto vertintojo E. L. Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 58-65), kurioje nurodoma, kad vidutinė tokio automobilio galinio stiklo kaina, veikos padarymo laikotarpiu, buvo 287,42 Eur. Taigi kaltinime nurodyta galinio stiklo vertė yra pagrįsta ir atitinka vidutinę tokio daikto rinkos vertę.

Kaltinamojo gynėjas baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad kaltinimas yra klaidingas ir netikslus. Kaltinime grindžiama, kad kaltininkas savo veiksmais padarė 94,17 Eur dydžio žalą (dėl galinio statramsčio apgadinimo), 93,15 Eur žalą dėl dešinės pusės galinių durelių apgadinimo ir išdaužė galinio lango stiklą, kurio vertė 287,42 Eur. Sąvokos žala ir vertė kaltinime yra ydingai sutapatintos, nors BK 190 straipsnis šias sąvokas diferencijuoja, nes atsakomybė pagal BK 187 straipsnį priklauso nuo turto vertės, o ne žalos jam dydžio. Žala – civilinio ieškinio instituto dalykas, vertė – baudžiamojo teisinio vertinimo kriterijus. Turto vertė gali turėti įtakos veikos kvalifikavimui pagal vieną ar kitą BK straipsnio dalį, todėl siekiant teisingai kvalifikuoti veika, svarbu tinkamai nustatyti sugadinto turto vertę ir ją atskirti nuo visos asmens dėl nusikalstamos veikos patirtos žalos.

Teismų praktika dėl turto vertės nustatymo nėra visiškai vienoda ir formuojama kategoriškai. Vienais atvejais pasisakyta, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 187 straipsnį, sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte (tačiau ne tokio daikto (turto) atkūrimo (atstatymo) sąnaudomis (kaštais) ar jo sunaikinimo pasekmėmis, kurios nėra šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis) veikos padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-167/2009, 2K-73-677/2016, 2K-5-628/2019 ir kt.). Tačiau yra atvejų, kai teismų praktikoje išaiškinta, jog turto vertė gali būti nustatoma įvairiais būdais: pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus, daikto vertė – (didmeninė, rinkos, komiso kaina) – nustatoma nusikalstamos veikos padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-298-697/2016, 2K-14-387/2022, 2K-268-628/2023).

Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, jog BK 187 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektų (kilnojamojo ir nekilnojamojo turto) ir jų sugadinimo būdų gali būti labai įvairių ir dėl to gali kilti labai įvairių padarinių, todėl ne visais atvejais turi būti nustatyta aplinkybė – negalėjimas naudoti objektą pagal funkcinę paskirtį dėl tam tikrų savybių sumažėjimo ar praradimo, kaip vienas iš turto sugadinimo nustatymo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-387/2022). Kartu šioje kasacinės instancijos teismo nutartyje atkreiptas dėmesys į tai, kad toks poveikis turtui, kai pakeičiama turto estetinė išvaizda, o jai atkurti reikalinga atlikti remonto darbus, BK 187 straipsnio prasme laikytinas turto sugadinimu. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse 2K-14-387/2022 ir 2K-268-628/2023 dėl žalos dydžio spręsta būtent pagal turto atkūrimo kaštus.