Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-356-544/2019

teisėja Zita Gavėnienė Teisminio proceso Nr. 2-14-3-01187-2017-7

2019 m. balandžio 24 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. G. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2019 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-680-266/2019 pagal pareiškėjo J. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-280-786/2018 pagal ieškovo J. G. ieškinį atsakovams D. J. T., D. T., trečiajam asmeniui Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarei D. S. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmetamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų

19. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus arba kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016).

20. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų apie apelianto bei atsakovų piktnaudžiavimą įrodymų teikimo teise, ir vertindamas, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, akcentuojant teisingą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, bei pažymėdamas, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinio proceso neužvilkins, siekdamas užtikrinti šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus, priima šalių kartu su atskiruoju skundu bei atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus naujus įrodymus ir vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl ginčo esmės

21. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti civilinės bylos procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, teisėtumo ir pagrįstumo.

22. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo motyvuodamas tuo, kad jo nurodytos aplinkybės nėra laikytinos naujai paaiškėjusiomis ir turinčiomis esminę reikšmę nagrinėtai bylai, be to, pats prašymas paduotas praleidus įstatymo nustatytą terminą. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, jog teismas netinkamai aiškino faktines aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas su atskirojo skundo argumentais neturi pagrindo sutikti.

23. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, turi būti reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007).

24. Ieškovas J. G. (civilinė byla Nr. e2-280-786/2018) kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti 2017 m. liepos 18 d. Vilniaus 1-ojo notarų biure sudarytą dovanojimo sutartį Nr. 6819, kuria atsakovė D. J. T. padovanojo savo sūnui atsakovui D. T. 5/56 dalis žemės sklypo ir ½ dalį pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento, taikyti restituciją ir grąžinti daiktus atsakovės D. J. T. nuosavybėn. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2018 m. kovo 20 d. sprendimu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu atmetė, priteisė atsakovui D. T. iš ieškovo 1 350 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą ir priteisė iš ieškovo 550 Eur advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme atsakovo D. T. naudai.

25. Pareiškėjas (ieškovas) pateikė prašymą atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, t. y. jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Jo manymu, naujai paaiškėjusi aplinkybė yra susijusi su tikrąja atsakovės D. J. T. turtine padėtimi (turimu nekilnojamuoju turtu, gaunamomis pajamomis) ir tikraisiais ginčijamo sandorio tikslais, kuri paaiškėjo tik 2018 m. spalio 3 d. teismui priėmus nutartį, kuria buvo atmestas ieškovo prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo.

26. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-916/2017). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios būtų pagrindu atnaujinti procesą, nenustatytos. Tokia išvada daroma įvertinus tai, kad ieškovo nurodomos neva naujai paaiškėjusios aplinkybės neatitinka 2, 3 ir 4 naujai paaiškėjusių aplinkybių CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme požymių, suformuluotų pateiktoje kasacinio teismo praktikoje.

27. Kaip matyti, išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-280-786/2018 ieškovas kėlė klausimą dėl atsakovės nesąžiningumo, teigdamas, jog ji, žinodama apie prasidėjusį teismo procesą, perleido savo turimo turto dalį sūnui, taip sukeldama ieškovui neigiamas pasekmės – apsunkindama jam galimybę prisiteisti skolą. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai konstatavo, jog nėra aplinkybių, dėl kurių būtų galima teigti, kad sudaryti ginčijamą dovanojimo sutartį buvo draudžiama įstatymu, o jo sudarymu buvo pažeistas geros moralės kriterijus ar veikta nesąžiningai priešingos šalies atžvilgiu; pateikta ir ginčijama dovanojimo sutartis jokių neaptartų ar nutylėtų sąlygų neturi, dėl sutarties turinio abejonių nekyla, todėl nėra pagrindo įtarti, kad sutarties turinys slepia kitas faktines aplinkybes. Kaip matyti, šalys dovanojimo sandorį sudarė būdamos veiksnios, sutartis yra patvirtinta notaro, jokių draudimų turtą perleisti nebuvo, todėl sandoris sukėlė pasekmes tokias, kokių siekė šalys. Aplinkybes, dėl kurių buvo sudarytas sandoris, atsakovai nurodė savo atsiliepimuose į ieškinį, t. y. dėl ieškovo elgesio ir dėl prastos atsakovės sveikatos. Šiuo atveju svarbu tai, kad nekilnojamojo turto savininko pasikeitimas neturi esminės įtakos ieškovo teisėms, nes jis savo reikalavimą gali pareikšti tiek naujam, tiek senam bendraturčiui, priklausomai nuo to, kada tas išlaidas ar nuostolius kitas bendraturtis dėl kitos nuosavybės dalies išsaugojimo patyrė.

28. Apelianto teigimu, išnagrinėtoje civilinėje byloje teismų nurodytus argumentus paneigia ir sudaro pagrindą dėl ginčijamo sandorio spręsti priešingai tai, kad atsakovė, perleisdama dalį savo nekilnojamojo, tuo pačiu neperleido šalia perleisto nekilnojamojo turto turimo 15,92 ha žemės sklypo bei kito turimo turto, kas neva atskleidžia tikruosius dovanojimo sutarties ketinimus. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog, nors pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu, tačiau ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtų, kuriuos nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas nepagrįstai teigia, kad aplinkybė, jog atsakovė turi kito turto, kurio ji neperleido, paneigia nurodytus motyvus, kad sandoriu perleistą turtą ji perleido dėl amžiaus ir sveikatos būklės, t. y. negalėjimo turtu rūpintis. Priešingai, visų pirma, atsakovės prastą sveikatą patvirtina ne tik jos senyvas amžius, bet ir išnagrinėtoje byloje pateikti medicininiai dokumentai. Ieškovas, išskyrus savo deklaratyvius teiginius, jokių konkrečių įrodymų dėl nesąžiningų sandorio šalių ketinimų nepateikė, ką iš esmės ir konstatavo pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai. Pažymėtina, kad, net jei ir būtų paneigta atsakovės nurodyta aplinkybė, jog turtas perleistas dėl silpnos sveikatos ir negalėjimo rūpintis turtu, tai savaime nereikštų, kad toks turtas buvo perleistas ieškovo nurodomu tikslu, siekiant išvengti jo turtinių pretenzijų. Sutiktina su atsakovais, jog šiuo atveju jie apskritai galėjo nenurodyti jokio sandorio sudarymo motyvo. Būtent ieškovas turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis jis remiasi, t. y. pateikti įrodymus, kurie patvirtina sandorio prieštaravimą viešajai tvarkai ir gerai moralei, imperatyvioms įstatymo normos ir kt.

30. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad atsakovė dovanojimo sutartimi savo sūnui perleido sodybą, t. y. namų valdos žemės sklypą su gyvenamojo namo ir ūkių pastatų dalimi. Taigi, tokio turto paskirtis yra gyvenamoji, kuriam reikalinga nuolatinė priežiūra. Tuo tarpu perleistas turtas ir likęs atsakovės nuosavybėje, yra skirtingos paskirties, nereikalaujantis asmeninės priežiūros. Tikėtina, ko neneigia ir pats ieškovas, kad šio turto priežiūra užsiima ūkininkai, sudarytų panaudos sutarčių pagrindu, todėl atsakovei fiziškai šia žeme rūpintis ir jos dirbti nereikia. Taigi, šio turto atsisakyti, perleisti kitiems asmenims reikalingumo nebuvo, dėl ko teigti, kad vienas nekilnojamojo turto objektas buvo nesąžiningai išskirtas tik dėl to, kad dėl jo atsakovei buvo pareikštos tam tikros pretenzijos, pagrindo nėra.

31. Sutiktina su ta aplinkybe, jog tai, kad atsakovė turi ir kito nekilnojamojo turto, pareiškėjui (ieškovui) turėjo būti žinoma jau nuo 2018 m. balandžio 20 d., kuomet atsakovė pateikė atsiliepimą į bylą pagal ieškovo J. G. ieškinį atsakovei D. J. T. dėl nekilnojamųjų daiktų išlaikymo išlaidų priteisimo (civilinės bylos Nr. e2-15584-808/2018). Kaip matyti, atsakovė konkrečiai nurodė, jog turi rūpintis turimomis šalia sodybos esančiomis dirbamomis žemės ūkio paskirties žemėmis ir mišku, keletą kartą per metus atvyksta į šį kaimą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau sodyba praktiškai nesinaudoja, ja naudojasi išimtinai ieškovas. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, tokios aplinkybės apie atsakovės kitą valdytą turtą nebuvo sąmoningai nutylėtos ar nuslėptos. Teismo vertinimu, logiška ir labiau tikėtina, kad ieškovas žinojo (turėjo žinoti), jog atsakovė šalia jų valdomos sodybos turi ir kitą turtą – 15,92 ha žemės sklypą, nes šalys yra tolimi giminaičiai, daugelį metų kartu valdė bendrą turtą, ilgą laiką bylinėjosi dėl to paties turto – sodybos pastatų ir panašiai.

32. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad aplinkybė, jog atsakovė turi ir kito nekilnojamojo turto, buvo žinoma ir išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2VP-5926-786/2018 pagal pareiškėjo (ieškovo) prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, kadangi atsakovai 2018 m. rugsėjo 24 d. pateikė atsiliepimą ir prie jo išrašus iš Nekilnojamojo turto registro, pajamų deklaracijas apie turimą nekilnojamąjį turtą; su atsakovų pateiktu atsiliepimu pareiškėjo atstovas susipažino tą pačią dieną ir atsikirto į juos. Šiuo aspektu teisėjų kolegija sutinka tiek su atskirojo skundo argumentu, tiek ir atsakovų pritarimu apelianto pozicijai, jog iš tiesų atsakovai, 2018 m. rugsėjo 24 d. pateikdami teismui atsiliepimą į ieškovo pareikštą prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, kartu su juo pateikė išrašus iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro ne apie atsakovei, bet apie ieškovui ir jo sutuoktinei priklausantį nekilnojamąjį turtą. Tačiau, teismo vertinimu, ši aplinkybė neturi esminės įtakos teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismo nutarčiai. Kadangi Nekilnojamojo turto registro duomenys yra vieši, juos ieškovas galėjo gauti ir patikrinti bet kuriuo metu, t. y. patikrinti, kiek ir kokio turto turi atsakovė, ar perleistas turtas buvo jos vienintelis turtas, kokį turtą ji dar turi prižiūrėti ir t. t. Be to, ieškovas teisminio proceso metu buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato, taigi, turėjo visas galimybes pateikti ir/ar išsireikalauti reikalingus įrodymus.

33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje, jei ir vertinti, kad prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas nebuvo praleistas arba praleistas nežymiai, kurį apeliantas prašo atnaujinti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, pagrindo atnaujinti procesą vis tiek nebūtų, kadangi ieškovo naujai nurodyta aplinkybė apie tai, kad neva buvo nuslėpta atsakovės tikroji turtinė padėtis, visiškai nėra esminė ir nepaneigia to, kad ieškovė dovanojimo sutartimi turtą perleido sąžiningai, turėdama tam teisę, o perleidimo motyvai ieškovo teisių neįtakoja, nėra esminiai ir negali būti pagrindu panaikinti sutartį. Atsižvelgiant į ginčo faktinę situaciją ir esančių įrodymų visumą, tikėtina, todėl laikytina, kad pareiškėjo nurodyta informacija jau buvo žinoma ir bylos, kurioje procesą prašo atnaujinti, nagrinėjimo metu. Šios aplinkybės eliminuoja bet kokias galimybes atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

34. Pažymėtina, kad atsakovės sūnui dovanoto nekilnojamojo turto išlaikymo aplinkybė teismui buvo žinoma, teismas nenustatė, jog tai yra pagrindas naikinti dovanojimo sandorį, o ta aplinkybė, jog atsakovė turi ir daugiau nekilnojamojo turto, kurio neperleido, niekaip neatskleidžia nesąžiningų dovanojimo sandorių ketinimų. Dovanojimo sandorio motyvų ir tikslų gali būti daug, įvairių ir joks galiojantis teisės aktas nereikalauja, kad juos visus dovanojimo sutarties šalys atskleistų tretiesiems asmenims. Ginčo atveju buvo nustatyta konkreti aplinkybė, jog atsakovė būtent dėl blogos sveikatos būklės ir dėl pareiškėjo (ieškovo) spaudimo rūpintis turimu turtu nebegalėjo juo rūpintis, todėl jį perleido jaunesniam, fiziškai pajėgesniam sūnui. Po dovanojimo sandorio sudarymo pasikeitė tik pastatų dalies savininkas, kuriuo tapo atsakovas D. T..

35. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys įrodymai buvo pateikti pažeidžiant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir CPK 98 straipsnio reikalavimus, todėl šios išlaidos iš jo negalėjo būti priteistos. Ieškovas tokią prielaidą buvo iškėlęs ir pirmosios instancijos teisme. Nors skundžiamu sprendimu teismas formaliai atmetė tokį ieškovo argumentą, tačiau, detaliau susipažinus su atsakovų pateiktais dokumentais dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų, spręstina, jog jie atitinka tokiems įrodymams keliamus leistinumo reikalavimus ir yra tinkami įrodymai turėtoms bylinėjimosi išlaidoms patvirtinti. Tai sudarė teisėtą pagrindą iš ieškovo priteisti atsakovams 875 Eur bylinėjimosi išlaidų, o už kokias paslaugas konkrečiai apmokama, yra išsamiai detalizuota pateiktoje advokato ataskaitoje.

36. Apeliantas taip pat kelia abejones, jog byloje neaišku, ar skirtingose bylose nėra pateikiami tie patys bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys įrodymai, tačiau atsakovų kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti ir prijungti su tuo susiję įrodymai aiškiai patvirtina, kad kitose bylose už suteiktas paslaugas buvo mokėta atskirai, skirtingu metu (skiriasi tiek bylos numeriai, tiek mokėjimo datos ir panašiai), todėl nei vienoje byloje pateikti bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys dokumentai nesidubliuoja.

37. Teisėjų kolegija kritiškai vertina apelianto argumentus, neva atsakovai yra nesąžiningi, kadangi Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. spalio 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2VP-5926-786/2018, nustatyta, jog atsakovo D. T. pajamos nėra didelės ir jos sudaro vos 240 Eur per mėnesį, tačiau tokia aplinkybė atsakovui netrukdo patirti ženklias išlaidas teisinėms paslaugoms apmokėti. Pažymėtina, kad, nors visais atvejais mokėtojas buvo atsakovas D. T., tačiau daugeliu atveju mokėjimas buvo atliekamas „už D. J. T.“. Todėl pagrįsti atsakovų paaiškinimai, jog šiuo atveju faktines išlaidas patyrė ir atsakovė D. J. T., kuri dėl savo amžiaus ir sunkios sveikatos negali nei pati atvykti pas advokatą, nei nuvykti į banką atlikti pavedimų, todėl įvykdyti mokėjimą (iš jos lėšų) patikėdavo sūnui. Be to, niekaip nepaneigta ir tai, kad bylinėjimosi išlaidas patyrė abu atsakovai, jas tarpusavyje pasidalindami ir susitardami dėl tarpusavio atsiskaitymo, kurias galėjo sumokėti ne tik iš pajamų, tačiau taip pat ir iš sukauptų santaupų ar skolindamiesi iš artimųjų.

38. Apeliantas nurodo visą eilę ir kitų, jo nuomone svarbių argumentų, tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

39. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, įvertinęs pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties argumentus, taip pat civilinės bylos medžiagą, konstatuoja, kad apeliantas nepagrįstai teigia apie skundžiamos nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą, nes pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, atsakė į pagrindinius pareiškimo dėl proceso atnaujinimo klausimus, todėl priėmė procesinį sprendimą, kurio keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

40. Už atsiliepimo į atskirąjį skundą paruošimą atsakovas D. T. sumokėjo 750 Eur. Šias išlaidas patvirtina mokėjimo dokumentai, jų dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl jos atsakovui priteistinos iš apelianto (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2019 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, D. T., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.