Utenos apylinkės teismo nutartis, eA2-680-266/2019

Teismas: Utenos apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-02-07
Bylos Nr.: eA2-680-266/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-14-3-01187-2017-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Zita Gavėnienė
Atsakovas: D. J. T.
Advokatai: Darius Ališauskas, Paulius Gutauskas

Kategorijos

3.3.4.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti

. Civilinė byla Nr.eA2-680-266/2019

Proceso Nr.2-14-3-01187-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.2.2;3.2.7.1 (S)

UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. vasario 7 d.Anykščiai

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Zita Gavėnienė,sekretoriaujant Jūratei Kaušylienei,dalyvaujant pareiškėjo (ieškovo) J. G. atstovui advokatui Pauliui Gutauskui,atsakovų D. J. T. ir D. T. atstovui advokatui Dariui Ališauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (ieškovo) J. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2 - 280 - 786/2018,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas (ieškovas) J. G. su prašymu dėl proceso atnaujinimo kreipėsi į teismą ir prašė atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-280-786/2018. Atnaujinus procesą ir šnagrinėjus bylą , panaikinti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018m. kovo 20d., sprendimą ir priimti naują sprendimą- ieškovo patikslintą ieškinį atsakovams tenkinti pilna apimtimi. Prašyme nurodė, jog Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2018 m. kovo 20 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-280-786/2018, ieškovo ieškinį atmetė ir iš ieškovo atsakovams priteisė 1 350 EUR išlaidų už advokato teisinę pagalbą bei 17,43 EUR pašto išlaidų. Dėl priimto sprendimo buvo pateiktas apeliacinis skundas, tačiau Panevėžio apygardos teismas išnagrinėjęs apeliacinį skundą, jį atmetė. Toliau prašyme pareiškėjas nurodo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjo nuomone, procesas šioje byloje turi būti atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, kadangi paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui (kadangi jos nebuvo nagrinėjamos pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme) bylos nagrinėjimo metu. Ieškovas J. G. kartu su atsakove bendrosios dalinės nuosavybės teise iki 2017 m. liepos 18 d. valdė nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), tai 1) 0,5600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2) 105,08 kv. m. ploto pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3) 30 kv. m. ploto pastatą – ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4) kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (tualetą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Atsakovė 2017 m. liepos 18 d., jau Vilniaus miesto apylinkės teisme esant jos atžvilgiu iškeltai civilinei bylai dėl nuostolių atlyginimo priteisimo (civilinės bylos Nr. e2-1698-592/2018) bei gavusi procesinius dokumentus, elgdamasi nesąžiningai bei siekdama apsunkinti ieškovo reikalavimo patenkinimą, Vilniaus rajono 1 – ojo notarų biure sudaryta dovanojimo sutartimi perleido jai priklausančias – žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir tualeto dalis atsakovui, kuris yra atsakovės sūnus. Atsakovai išnagrinėtoje byloje suformulavo poziciją, jog atsakovė tokį sandorį atliko dėl sveikatos būklės nebepajėgdama nekilnojamaisiais daiktais rūpintis, o jais neva tinkamai pasirūpins jos sūnus. Tokios aplinkybės nurodomos tiek atsakovų pateiktuose atsiliepimuose į ieškinį , tiek ir atsakovų atstovo pakartotos 2018 m. kovo 1 d. vykusio teismo posėdžio metu. 2018 m. kovo 20 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-280-786/2018, teismas konstatavo, jog atsakovė D.J. T. ir jos atstovas nurodė, kad atsakovė dėl sveikatos ir ieškovo elgesio, kad turtas būtų perleistas jam, negalinti rūpintis turimu turtu, todėl savo turtą padovanojo sūnui atsakovui D. T., kuris pajėgus rūpintis ir prižiūrėti turimą turtą, bei konstatavo, kad atsakovė dėl amžiaus ir sveikatos būklės negali rūpintis pastatais (atsakovės sveikatos būklę patvirtina pateikti medicininiai dokumentai), todėl padovanojo savo sūnui atsakovui D. T., kuris pajėgus rūpintis ir prižiūrėti pastatus ir būtent dėl tokios aplinkybės bei nurodytų sandorio sudarymo tikslų, pirmosios instancijos teismas ginčijamo sandorio nelaikė kaip prieštaraujančio gerai tvarkai ar moralei bei apsimestinio . Ieškovas prašyme pažymi, kad aplinkybes dėl atsakovės turtinės padėties teismas nagrinėjo tik tuomet, kuomet buvo pareikštas ieškovo prašymas dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo . Tuo metu, pirmosios instancijos teismo sprendimas jau buvo įsiteisėjęs. Tik pirmosios instancijos teismui 2018 m. spalio 3 d. priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. e2VP-5926-786/2018, kuria ieškovo pareikštas prašymas dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo atmestas pradėjo aiškėti aplinkybės dėl tikrosios atsakovės turtinės padėties (turimo nekilnojamojo turto, gaunamų pajamų ir kt.) ir tikrųjų ginčijamo sandorio tikslų. Aiškinantis tikrąją atsakovės turtinę padėtį, paaiškėjo aplinkybė, jog atsakovė ginčijamu dovanojimo sandoriu perleido savo sūnui tik nekilnojamuosius daiktus, dėl kurių išlaikymo išlaidų priteisimo jau prieš tai buvo kilęs ikiteisminis ir teisminis ginčas, t. y. gyvenamojo namo ir ūkinio pastato dalį bei jų priklausinį – tualeto dalį ir dalį žemės sklypo ant kurio stovi ginčo gyvenamasis namas. Daugiau jokie kiti nekilnojamieji daiktai, išskyrus atsakovės ir ieškovo bendrai valdytus, ginčijamu sandoriu perleisti nebuvo. Atsakovė ir toliau nuosavybės teise valdo 15,92 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Taigi, minėtas žemės sklypas sudarytu dovanojimo sandoriu perleistas nebuvo , nors yra visiškai greta (per 100 metrų atstumą) nuo atsakovės ir ieškovo bendrai valdytų nekilnojamųjų daiktų . Todėl, atsakovės byloje nurodytos aplinkybės, jog ji dėl sveikatos būklės perleido nekilnojamuosius daiktus atsakovui, kadangi jais nebeturi galimybės rūpintis, teismo turėtų būti atmestos kaip visiškai nepagrįstos – kadangi atsakovė ir toliau disponuoja ir rūpinasi žemės sklypu, esančiu greta ginčijamu sandoriu perleistų nekilnojamųjų daiktų (be kita ko žemės sklypas yra dirbamas, tikėtina išnuomotas trečiajam asmeniui). Tokia aplinkybė suponuoja vienintelę išvadą, jog atsakovė ginčijamu sandoriu perleido tik kartu su ieškovu bendrai valdytus nekilnojamuosius daiktus, dėl kurių išlaikymo kilo ginčas kitoje civilinėje byloje, tokiu būdu nesąžiningai, visais įmanomais, būdais stengdamasi išvengti jai galimai kilsiančios atsakomybės. Tad, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog atsakovė negali ir neturi galimybės rūpintis bendrai su ieškovu valdytu nekilnojamuoju turtu neatitinka faktinės situacijos. Ieškovas prašyme taip pat pažymi, kad siekiant nustatyti, ar skolininko sandoris pažeidė kreditoriaus teises, be kita ko, būtina nustatyti skolininko nemokumą (kad dėl jo sandorio sudarymo tapo nemokus ar sudarydamas sandorį buvo nemokus) arba kad dėl sandorio reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos nebelieka. Visais šiais atvejais būtina nustatyti aplinkybes, susijusias su skolininko turtine padėtimi, kurių pagrindu ir sprendžiama, ar pažeistos kreditoriaus teisės . 2018 m. spalio 3 d. priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. e2VP-5926-786/2018 , kuria ieškovo prašymas dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo atmestas, tuo pačiu nustatė ir aplinkybę, jog atsakovo D. T. pajamos nėra didelės – 240 Eur per mėnesį. Nagrinėdamas minėtą prašymą, teismas taip pat nustatė aplinkybę, jog atsakovės kasmėnesinės pajamos yra didesnės už atsakovo ir sudaro 260,61 EUR per mėnesį . Taigi, ta aplinkybė, jog dovanojimo sandoriu atsakovės perleistas nekilnojamasis turtas yra perleistas atsakovui, kurio turtinė padėtis galimai yra sudėtingesnė, paaiškėjo tik pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus ieškovo pareikštą prašymą dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo bei pirmosios instancijos teismui 2018 m. spalio 3 d. priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. e2VP-5926-786/2018 . Prašyme nurodyta, jog tik 2018m. spalio 3d., teismui priėmus nutartį, ieškovui tapo žinoma tikra atsakovės turtinė padėtis ir, kad atsakovės turtinė padėtis nebuvo nagrinėjama nagrinėjant bylą pagal ieškovo patikslintą ieškinį, tai yra naujai paaiškėjusi aplinkybė, kuri būtų turėjusi esminę reikšmę aiškinantis tikrus dovanojimo sandorio ketinimus ir būtų turėjusi įtakos priimant teismo sprendimą, todėl teigia, jog yra pagrindas atnaujinti procesą išnagrinėtose civilinėje byloje.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo (ieškovo) J. G. atstovas palaikė prašyme išdėstytus argumentus dėl kurių procesas turi būti atnaujintas ir paaiškino, jog ieškovas ir atsakovė D. J. T. bendrosios dalinės nuosavybės teise nuo 2000 metų iki 2017m. liepos 18d., valdė nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), t.y., valdė gyvenamąjį namą su ūkio pastatais ir žemės sklypą ant kurio stovi pastatai. 2017m. liepos 18d., atsakovė dalį valdytų pastatų ir dalį žemės sklypo padovanojo atsakovui- savo sūnui. Pareiškėjas (ieškovas) teisme ginčijo sudarytą dovanojimo sandorį, tačiau teismas atmetė jo ieškinį. Teismas sprendime konstatavo, jog atsakovė tokį sandorį atliko dėl sveikatos būklės nepajėgdama rūpintis nekilnojamaisiais daiktai ir, kad tais daiktais pasirūpins jos sūnus. Pareiškėjo (ieškovo) atstovas nurodė, jog nagrinėjant bylą teisme dėl dovanojimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia, nebuvo nagrinėjama tikra atsakovės turtinė padėtis. Nauja aplinkybė, jog atsakovė be perleisto turto , dar turi ir kitą turtą, tai tame pačiame kaime, netoli pastatų , esantį 15,92 ha žemės sklypą, kurio ji sūnui neperleido, ieškovui nagrinėjant bylą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu , nebuvo žinoma. Tai pareiškėjas (ieškovas) sužinojo tik 2018m. spalio 3d., kai teismas priėmė nutartį civilinėje byloje pagal ieškovo prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo . Tik tuomet pradėjo aiškėti aplinkybės dėl tikrosios atsakovės turtinės padėties ir tikrųjų ginčijamo sandorio tikslų. Ši naujai paaiškėjusi aplinkybė dėl atsakovės tikros turtinės padėties suponuoja vienintelę išvadą, kad atsakovė ginčijamu sandoriu perleido tik kartu su ieškovu bendrai valdytus nekilnojamuosius daiktus, dėl kurių išlaikymo kilo ginčas kitoje civilinėje byloje, tokiu būdu nesąžiningai , visais įmanomais būdas stengiamasi išvengti atsakovei galimai kilsiančios atsakomybės. Tad, nurodė pareiškėjo (ieškovo) atstovas , jog pirmos instancijos teismo padaryta išvada, jog atsakovė negali ir neturi galimybės rūpintis bendrai su ieškovu valdomu nekilnojamuoju turtu neatitinka faktinės situacijos, todėl mano, jog atnaujinus procesą byloje, atsakovai, kurių dalyvavimą teismo posėdyje prašo pripažinti būtinu, paaiškins tikruosius ketinimus sudarant dovanojimo sandorį. Be to, pareiškėjo(ieškovo) atstovas nurodė, jog būtina aiškintis ir atsakovų mokumą , tai yra nustatyti aplinkybes , susijusias su skolininko turtine padėtimi. Teismas 2018m. spalio 3d., teismo nutartimi konstatavo, jog atsakovo turtinė padėtis yra blogesnė nei atsakovės. Atstovas teigė, jog visos šios aplinkybės paaiškėjo jau išnagrinėjus bylą ir įsiteisėjus teismo sprendimui, todėl vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu prašė atnaujinti procesą . Dėl termino prašymui paduoti, atstovas nurodė, jog ieškovas nepraleido nustatyto 3 mėnesių termino, nes naujos aplinkybės paaiškėjo tik 2018m. spalio 3d., po priimto teismo nutartis , tačiau jei teismas manytų, jog terminas kelias dienas yra praleistas, tai prašė jį atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, nes buvo per trumpas laikas kreiptis Registrų centrą aiškinantis atsakovės tikrą turtinę padėtį.

Atsiliepimas

Atsakovai D. J. T. , D. T. ir jų atstovas teismui pateikė atsiliepimą į pareiškėjo (ieškovo) prašymą dėl proceso atnaujinimo ir nurodė, jog atsakovai su tokiu prašymu nesutinka, prašė jį atmesti kaip visiškai nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, jog ieškovas akivaizdžiai piktnaudžiauja procesu, siekdamas varginančiais teisminiais procesais priversti atsakovus atsisakyti turto ieškovo naudai ir naudingomis sąlygomis. Be to, šio teismo sprendimo įsiteisėjimas jam yra labai nenaudingas kitoje teisminėje byloje, t.y. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. Nr. e2-1698-592/2018, kurioje pareiškėjas pareiškė ieškinį atsakovei D.J. T. kaip turto bendrasavininkei. Teismui atsisakius panaikinti dovanojimo sandorį, negalėjo būti patenkintas ir jo ieškinys toje byloje (kaip pareikštas netinkamam atsakovui, nes atsakovė nebėra bendrasavininkė), o tai ieškovui reiškia didelius turtinius nuostolius, susijusius su statybinės ekspertizės skyrimu, bylinėjimosi išlaidų priteisimu ir pan. Todėl ieškovas siekia bet kokia kaina atnaujinti procesą, bylinėtis toliau, vilkinti ir kuo labiau supainioti situaciją minėtose bylose. Toks ieškovo elgesys neatitinka kasacinio teismo išaiškinimų. Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu . Ieškovas nurodo, kad jis aplinkybės dėl atsakovės turtinės padėties (turimo kito nekilnojamojo turto, gaunamų pajamų) nežinojo, nes jos nebuvo nagrinėtos nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teisme metu, o išaiškėjo vėliau. Su tokia ieškovo pozicija negalima sutikti. Atsakovė apie aplinkybes, dėl kurių ji sudarė ginčijamą dovanojimo sandorį (t.y. kad ji negali tinkamai rūpintis turtu dėl amžiaus ir silpnos sveikatos, be to, negali sodybos naudoti poilsiui dėl tolimo atstumo, nesutarimų su ieškovu, ir pan.) nurodė tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teikiant paaiškinimus teisme. Jos nurodyti turto perleidimo motyvai nebuvo išimtinai susiję su aplinkybėmis dėl jos turtinės padėties. Taip pat jos nurodytos aplinkybės niekaip nėra susiję su aplinkybe apie kitą jos valdomą turtą, kadangi galėjimas rūpintis ar naudotis sodyba nėra tiesiogiai susijęs su galėjimu rūpintis ar naudotis kitu, kitos paskirties turtu. Be to, atsakovė neteigė ir nemelavo neturinti kito nekilnojamojo turto, šios aplinkybės neslėpė ir jos nenurodė tik dėl to, kad to nereikalavo ir nesiaiškino pats ieškovas. Civiliniame procese galioja įrodymų pakankamumo, sąsajumo su nagrinėjamu dalyku principai, todėl atsakovai ir neteikė duomenų nei apie visą kitą jų valdomą turtą, nei apie jų pajamas. Atsiliepime nurodyta, jog ieškovui tenka pareiga tinkamai suformuluoti ieškinio reikalavimą ir jį pagrįsti. Taigi ieškovas, grįsdamas ieškinį atsakovų nesąžiningumu, privalėjo ir pateikti įrodymus, patvirtinančius šią aplinkybę. Nurodė, kad atsakovų turtinė padėtis per bylos nagrinėjimo laikotarpį niekaip nepasikeitė. Visas nekilnojamasis turtas, kuris yra registruotas jų vardu, egzistavo ir nagrinėjant bylą pirmojoje instancijoje metu. Nekilnojamojo turto registro duomenys yra vieši, juos ieškovas galėjo gauti bet kuriuo metu, todėl nėra CPK 366 str. 1 d. 2 p. nustatytos sąlygos, kad naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, kadangi pareiškėjui jos galėjo būti žinomos. Ieškovas nurodo, kad jo minimos aplinkybės apie atsakovų turtinę padėtį jam tapo žinomos tik pirmosios instancijos teismui 2018 m. spalio 3 d. priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. e2VP-5926-786/2018, kuria ieškovo pareikštas prašymas dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo atmestas. Atsakovų įsitikinimu, pareiškėjui (ieškovui) šios aplinkybės ne tik galėjo, bet ir buvo žinomos gerokai anksčiau, nei jis nurodo. Pirma, minimoje civilinėje byloje Nr. e2VP-5926-786/2018 dėl sprendimo vykdymo išdėstymo aplinkybės apie atsakovų turtinę padėtį, pagrindžiant jas pridedamais įrodymais – NTR išrašais, pajamų deklaracija ir kitais rašytiniais įrodymais, teismui ir ieškovui buvo atskleistos anksčiau – su atsakovų atsiliepimu į prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, kuris teismui buvo pateiktas 2018-09-24 d. Aplinkybę, kad su šiais duomenimis ieškovas susipažino tą pačią dieną, patvirtina jo tą pačią 2018-09-24 d. pateikti rašytiniai paaiškinimai, kuriais ieškovas atsikirto į pateiktą atsiliepimą. Antra, ieškovas aplinkybę apie atsakovės valdomą kitą nekilnojamąjį turtą sužinojo dar anksčiau, kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tas pats ieškovas J. G., atstovaujamas to paties atstovo P. Gutausko, ir ta pati atsakovė D. J. T.. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-15584-808/2018 dėl nekilnojamojo daikto išlaikymo išlaidų priteisimo atsakovė dar 2018-04-20 d. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė aplinkybę, kad ji rūpintis turimomis šalia sodybos esančiomis dirbamomis žemės ūkio paskirties žemėmis ir mišku. Taigi, aiškiai nurodė, kad valdo daugiau nekilnojamojo turto. Be to atsiliepime nurodyta, kad ieškovas ir atsakovai yra giminaičiai, daugelį metų vienas kitą pažįstantys ir kartu valdantys bendrą turtą, todėl vienas kito turtinė padėtis ir valdomi žemės sklypai jiems, bent jau apytiksliai, buvo žinomi todėl pareiškėjo prašymui dėl proceso atnaujinimo tenkinti nėra CPK 366 str. 1 d. 2 p. nustatytos sąlygos . Be to, pareiškėjo (ieškovo) prašymas dėl proceso atnaujinimo turi būti atmestas ir tuo pagrindu, kad yra pareikštas praleidus CPK 368 str. 1 d. nustatytą trijų mėnesių terminą, o pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ir nenurodo jokių svarbių šio termino praleidimo priežasčių. Atsiliepime taip pat nurodoma , kad pareiškėjo (ieškovo) nurodyta aplinkybė apie atsakovų turtinę padėtį turi esminę reikšmę bylai, niekuo nepagrįsta. Teigia, kad atsakovės D. J. T. byloje nurodytos aplinkybės, jog perleido nekilnojamuosius daiktus atsakovui D. T. dėl sveikatos būklės, kadangi jais nebeturi galimybės rūpintis, yra nepagrįstos, kadangi atsakovė ir toliau disponuoja ir rūpinasi žemės sklypu, esančiu greta ginčijamu sandoriu perleistų nekilnojamųjų daiktų . Tokia aplinkybė, pagal pareiškėją (ieškovą) suponuoja vienintelę išvadą, jog atsakovė ginčijamu sandoriu perleido kartu su ieškovu bendrai valdytus nekilnojamuosius daiktus, dėl kurių išlaikymo kilo ginčas kitoje civilinėje byloje, ne dėl jos nurodytų priežasčių, bet nesąžiningai siekdama išvengti jai galimai kilsiančios atsakomybės. Toks aiškinimas yra visiškai nelogiškas ir atmestinas. Šios pareiškėjo(ieškovo) nurodomos aplinkybės yra teisiškai nereikšmingos ir esminės reikšmės kitokio teismo sprendimo priėmimui neturi. Atsakovės turtinė padėtis nėra susijusi su atsakovės sveikatos būkle. Tai, kad atsakovė turi kito nekilnojamojo turto, nepaneigia atsakovės įrodytų ir teismo konstatuotų aplinkybių, susijusių su jos sveikatos būkle. Atsakovės prastą sveikatą patvirtina ne tik jos senyvas amžius, bet ir į bylą pateikti medicininiai dokumentai . Atsiliepime nurodoma, jog pareiškėjas( ieškovas) nepagrįstai sieja atsakovų turtinę padėtį kaip reikšmingą aplinkybę sandorio pripažinimui negaliojančiu actio Pauliana ieškinio pagrindu, nes nėra jokių sąlygų taikyti actio Pauliana institutą pripažįstant dovanojimo sandorį negaliojančiu tarp atsakovų . Prašė pareiškėjo (ieškovo) prašymą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas visiškai palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus ir paaiškino, jog toliau vyksta atsakovų persekiojimas. Buvo iškeltos ieškovo kelios jiems civilinės bylos ir jas ieškovas pralaimėjo. Pareiškėjas (ieškovas) turi galimybes teikti ieškinius , prašymus atsakovams, nes ji atstovauja sūnus advokatas. Atsakovai sudarė teisėtą nekilnojamojo turto dovanojimo sandorį, nes jie turi teisę disponuoti savo turtu kaip nori. Šis dovanojimo sandoris buvo inspiruotas dėl ieškovo spaudimo remontuoti bendrai su atsakove valdomą turtą. Atsakovė suprato, jog dėl amžiaus ir blogos sveikatos nepajėgs dalyvauti turimo turto išlaikyme, remonte , todėl ir perleido dalį valdomų pastatų ir žemės, ant kurios stovi pastatai, sūnui, kad jis galėtų turtu rūpintis. Tai ieškovui nepatiko, nes jam reikia visos sodybos. Nagrinėjant bylą pagal ieškovo ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teisme dėl neva patirtų nuostolių remontuojant pastatus, atsakovei perleidus turtą sūnui, teismas kelis kartus siūlė ieškovui keisti atsakovą, tačiau ieškovas tokia teisė nesinaudojo. Iki šiol ieškovas nesutaria su atsakove, reikalauja, jog turtas grįžtų atgal atsakovei ir, kad ieškovas galėtų ją toliau spausti . Ieškovas nėra patyręs nuostolių dėl pastatų remonto, todėl negali reikalauti nuostolių atlyginimo. Turtas niekur neišnyko, jis perėjo kitam atsakovui, todėl niekas netrukdo ieškovui tartis su atsakovu dėl pastatų remonto, bei išlaidų. Atstovas nurodė, jog dovanojimo sandoris teisėtas ir pagrįstas, patvirtintas notaro ir tai nustatė pirmos instancijos teismas, bei patvirtino apeliacinės instancijos teismas. Ieškovas neįrodė atsakovų nesąžiningumo ir ieškinį grindė tik savo samprotavimais, ką pažymėjo ir teismai savo sprendimuose. Pareiškėjas( ieškovas) tuo pačiu pagrindu bando vėl prikelti tuos sandorio ketinimus. Tikrus sandorio ketinimus turi įrodyti ieškovas , o ne atsakovai . Pareiškėjo(ieškovo) atstovo argumentai, jog ketinimai prieštaringi ir dėl to turi būti atnaujintas procesas nesudaro pagrindo naikinti dovanojimo sutartį. Ketinimų gali būti daug ir jų neprivalo atskleisti. Atsakovo atstovo manymu , atsakovės turtinė padėtis nėra aktuali sprendžiant sudaryto sandorio teisėtumą. Nagrinėjant ieškovo ieškinį , pirmos instancijos teismas tokių aplinkybių nenagrinėjo. Ieškovas tuo irgi nesirūpino, nes jam nebuvo svarbu ir negalėjo būti svarbu. Atsakovų atstovas nurodė, jog jam visiškai nesuprantami , nelogiški pareiškėjo(ieškovo) atstovo argumentai, kodėl atsakovė sūnui perleido tik dalį turto, tai yra dalį pastatų ir dalį žemės sklypo, o kito žemės sklypo 15,92 ha , esančio netoli sodybos , sūnui nedovanojo. Atsakovė dovanojimo sutartimi sūnui perleido sodybą, t.y. namų valdos žemės sklypą su gyvenamojo namo ir ūkių pastatų dalimi. Akivaizdu, kad tokio turto paskirtis yra gyvenamoji. Šiam turtui reikalinga nuolatinė priežiūra, nes pastatai yra seni, juos reikia tvarkyti, prižiūrėti. Ieškovė, kaip ligota senyvo amžiaus moteris, negalėtų savo darbu prisidėti prie šios sodybos tvarkymo, priežiūros. Dovanojimo sandoriu buvo perleistas visiškai kitokios paskirties, būklės ir svarbumo nekilnojamasis turtas, nei tas turtas, kuris liko atsakovei, todėl jų lyginti ir teigti, kad esą vienas nekilnojamojo turto objektas buvo nesąžiningai išskirtas tik dėl to, kad dėl jo atsakovei buvo pareikštos tam tikros nepagrįstos pretenzijos, negalima. Žemė nereikalauja priežiūros. Sklypo dalis pagal panaudos sutartį yra atiduota ūkininkui, o kita dalis sklypo yra miškas, todėl šiuo žemės sklypu atsakovei rūpintis nereikia. Atsakovų atstovas nurodė, jog pareiškėjui( ieškovui) aplinkybė, jog atsakovė turi ir daugiau nekilnojamojo turto ne tik galėjo , bet buvo žinoma gerokai ankščiau nei teigia pareiškėjo(ieškovo) atstovas. Tai yra nagrinėjant Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinę bylą pagal pareiškėjo (ieškovo) ieškinį atsakovei dėl nekilnojamojo daikto išlaikymo išlaidų. Atsakovai 2018-04-20 į bylą pateikė atsiliepimą ir jame nurodė, jog šalia sodybos turi žemės ūkio paskirties sklypą ir mišką . Be to, nagrinėjant pareiškėjo(ieškovo) prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo , buvo tiriamos aplinkybės apie atsakovų turtinę ir į bylą buvo 2019-09-24 atsakovų buvo pateikti nekilnojamojo turto išrašai , deklaracijos apie turtą, o pareiškėjo (ieškovo) atstovas tą pačią dieną susipažino su atsakovės pateiktais dokumentais ir pateikė rašytinius paaiškinimus , todėl niekuo nepagrįstas pareiškėjo(ieškovo) atstovo teiginys, jog apie atsakovės valdomą ir kitą turtą jis sužinojo tik 2018-10-03 teismui priėmus nutartį. Atsakovų atstovas nurodė, jog atsakovas praleido ir 3 mėnesių terminą prašymui pateikti, o jo nurodytos aplinkybės dėl prašymo atnaujinti praleistą terminą niekuo nepagrįstos ir nėra svarbios. Dėl visų jo nurodytų motyvų, atsakovų atstovas prašė prašymą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai civilinėje byloje Nr. e2-280-786/2018, 2018 m. kovo 20d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškovo J. G. patikslintą ieškinį atsakovams D. J. T. ir D. T., trečiajam asmeniui Vilniaus rajono I-ojo notarų biuro notarei D. S. dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo atmetė. Dėl priimto sprendimo ieškovas pateikė apeliacinį skundą. 2018m. rugsėjo 3d., Panevėžio apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija ieškovo J. G. skundą atmetė ir teismo sprendimą paliko nepakeistą. Sprendimas įsiteisėjęs . 2018m. spalio 3d., Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai priėmė nutartį civilinėje byloje e2VP-5926-786/2018, kuria ieškovo J. G. prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo atmėtė. 2019 m. sausio 3d., pareiškėjas(ieškovas) J. G. teismui pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-280-786/2018 . Prašymą motyvuoja tuo, jog nagrinėjant bylą teisme dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu nebuvo žinoma ir tiriama tikroji atsakovės D. J. T. turtinė padėtis, kuri būtų turėjusi esminę reikšmę teismui priimant teismo sprendimą. Atsakovai pateikė atsiliepimą į pareiškėjo (ieškovo) prašymą, kuriame nurodė, jog prašymas visiškai nepagrįstas ir prašė jį atmesti.

Teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Esant pagrindui abejoti priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, atsisakymas atnaujinti procesą vien formaliais argumentais reikštų atsisakymą vykdyti teisingumą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 )

Kasacinio teismo praktika dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių kaip proceso atnaujinimo pagrindo (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra suformuota. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 )

Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų. Kaip nustatyta, pareiškėjas (ieškovas) J. G. savo prašymą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kad aplinkybė dėl tikrosios atsakovės D. J. T. turtinės padėties (turimo nekilnojamojo turto, gaunamų pajamų) ir tikrųjų ginčijamo sandorio tikslų, pradėjo aiškėti tik 2018m. spalio 3d., teismui priėmus nutartį , kuria buvo atmestas ieškovo prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo. Pareiškėjo(ieškovo) atstovo nuomone procesas turi būti atnaujintas , kadangi paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui (ieškovui) , nes jos nebuvo nagrinėjamas pirmos instancijos ir apeliacinės distancijos teisme. Tokie pareiškėjo(ieškovo) , jo atstovo argumentai niekuo nepagrįsti ir prieštarauja kasacinio teismo praktikai tokios kategorijos byloje . Kaip nustatyta, pareiškėjas (ieškovas J. G. ir atsakovė D. J. T. bendrosios dalinės nuosavybės teise iki 2017m., liepos 18d., valdė nekilnojamuosius daiktus- gyvenamąjį namą su ūkio pastatais ir žemės sklypą ant kurio stovi pastatai, esančius (duomenys neskelbtini). 2017m.liepos 18d., atsakovė savo dali pastatų ir žemės sklypo dovanojimo sutartimi dovanojo savo sūnui D. T.. Nagrinėjant bylą teisme pagal pareiškėjo(ieškovo) ieškinį dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, atsakovai nurodė, jog tokį sandorį atsakovė atliko dėl sveikatos būklės, dėl kurios ji nebegalėjo toliau rūpintis turimais pastatais. Tą konstatavo ir teismas priimdamas sprendimą . Pareiškėjas(ieškovas) jo atstovas teigia, jog atsakovė perleisdama dalį savo nekilnojamojo turto dėl to, kad juo dėl blogos sveikatos nebegalėjo rūpintis, neperleido šalia perleisto nekilnojamojo turto turimą 15 ,92 ha žemės sklypą , bei kito turimo turto Vilniuje ir, kad ši aplinkybė atskleidžia tikruosius dovanojimo sutarties ketinimus, kad atsakovė dalį savo nekilnojamojo turto, kurį valdė kartu su pareiškėju( ieškovu) perleido tik dėl to, kad apsunkintų pareiškėjui(ieškovui) rūpintis pastatais, kuriuos neva reikia remontuoti, ir tokiu būdu atsakovė išvengė prievolės kreditoriui (pareiškėjui) prisiteisti nuostolius dėl pastatų remonto. Tokie pareiškėjo (ieškovo) , jo atstovo argumentai niekuo nepagrįsti ir atmestini. Visų pirma tai, jog atsakovė turi ir kito nekilnojamojo turto pareiškėjui(ieškovui) buvo žinoma nuo 2018m balandžio 20d., kuomet atsakovė pateikė atsiliepimą į bylą pagal pareiškėjo(ieškovo) ieškinį atsakovei dėl nekilnojamojo daiktų išlaikymo išlaidų priteisimo , kuri buvo nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme. Jame atsakovė nurodė, jog turi rūpintis turimomis šalia sodybos (duomenys neskelbtini), esančiomis dirbamomis žemės ūkio paskirties žemėmis ir mišku. Kaip įrodymą atsakovų atstovas pateikė nurodytą atsiliepimą į šią bylą kartus su atsiliepimu . Be to , aplinkybė, kad atsakovė turi ir kito nekilnojamojo turto, buvo žinoma ir išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2VP-5926-786/2018 pagal pareiškėjo(ieškovo) prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Atsiliepiant į pareiškėjo(ieškovo) prašymą, atsakovai 2018m. rugsėjo 24d., pateikė atsiliepimą ir prie jo išrašus iš NTR , pajamų deklaracijas apie turimą nekilnojamąjį turtą. Su atsakovų pateiktų atsiliepimu pareiškėjo(ieškovo) atstovas susipažino tą pačią dieną ir atsikirto į juos. Tai visiškai paneigia pareiškėjo(ieškovo) atstovo teiginius, jog aplinkybės apie atsakovės tikrąją turtinę padėtį pareiškėjas(ieškovas) sužinojo iš 2018m. spalio 3d., teismo nutarties. Pažymėtina, jog NTR yra vieši ir pareiškėjas(ieškovas) turėjo galimybę patikrinti atsakovės turtinę padėtį daug ankščiau. Be to, byloje nustatyta, jog pareiškėjas(ieškovas) ir atsakovai yra giminės, daugelį metų yra pažįstami , kartu valdė bendrą turtą ir neabejotinai pareiškėjas(ieškovas) žinojo , jog atsakovė šalia jų valdomos sodybos (duomenys neskelbtini), turi ir kitą turtą, tai 15,92 ha žemės sklypą . Taigi, aplinkybė, jog atsakovė turi ir kito nekilnojamojo turto galėjo būti žinoma ir buvo žinoma daug ankščiau nei per tris mėnesius po priimto teismo sprendimo, todėl visiškai neatitinka CPK 366straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų.

Teismas, priimdamas sprendimą dėl šio prašymo remiasi ir suformuota Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-684/2015 ) Įvertinus pareiškėjo(ieškovo) nurodytas aplinkybes dėl kurių remiantis CPK 366straipsnio 1 dalies 2 punktu, procesas byloje turėtų būti atnaujintas , teismas konstatuoja, jog atsakovės tikroji turtinė padėtis nėra esminė nauja aplinkybė, dėl kurios procesas byloje turėtų būti atnaujintas. Ši aplinkybė neturi jokios teisinės svarbos jau išnagrinėtoje civilinėje byloje dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir tai nėra pagrindas panaikinti priimtą teismo sprendimą ir reikalavimus išspręsti kitaip. Kad atsakovė, be jau padovanoto turto sūnui D. T., turi ir kito nekilnojamojo turto , neturi jokios reikšmės teismo sprendimui. Kaip nustatyta išnagrinėtoje byloje , nekilnojamojo turto dovanojimo sandoris buvo sudarytas notarų biure, turtas nebuvo suvaržytas. Dovanoto nekilnojamojo turto išlaikymo aplinkybė teismui buvo žinoma ir teismas nenustatė, jog tai yra pagrindas naikinti dovanojimo sandorį. Pareiškėjas(ieškovas) nori įrodyti, jog atsakovė nesąžiningai perleido dalį savo nekilnojamojo turto sūnui, tačiau tokių aplinkybių nėra nustatyta ir ta aplinkybė, jog atsakovė turi ir daugiau nekilnojamojo turto, kurio nepadovanojo sūnui, niekaip neatskleidžia dovanojimo sandorių ketinimų. Asmuo dėl įvairių ketinimų gali dovanoti dalį savo turto kitam asmeniui ir nėra uždrausta. Pažymėtina, jog dovanotas turtas niekur nedingo, jis yra, tik pasikeitė jo savininkas. Visiškai niekuo nepagrįsti pareiškėjo (ieškovo), jo atstovo teiginiai, jog atsakovė perleisdama savo dalį nekilnojamojo turto, kurį valdė kartu su pareiškėju (ieškovu) , apsunkino pareiškėjo (ieškovo) padėtį rūpintis nekilnojamuoju turtu, o atsakovė išvengė prievolės rūpintis sodyba, nemoka draudimo išmokų. Kaip nustatyta , iki šiol pareiškėjas( ieškovas) nėra patyręs jokių nuostolių dėl sodybos remonto ir kita, nes jo ieškiniai atsakovei dėl nuostolių priteisimo nebuvo patenkinti. Taigi, tai tik pareiškėjo(ieškovo) ir jo atstovo teiginiai ir samprotavimai dėl to, kuriuo nėra niekuo nepagrįsti. Kaip nustatyta, po dovanojimo sandorio, pasikeitė tik pastatų dalies savininkas. Juo tapo atsakovas D. T., tačiau iki šiol jis nėra gavęs iš pareiškėjo(ieškovo) pretenzijų dėl patirtų nuostolių ar kita, todėl niekuo nepagrįsti pareiškėjo(ieškovo) ir jo atstovo teiginiai, jog atsakovė vengia prievolės atlyginti nuostolius. Taip pat niekuo nepagrįstas pareiškėjo(ieškovo) teiginys ir prašymas , jog atsakovai nagrinėjant ieškovo ieškinį pirmos instancijos teisme ir nagrinėjant jo apeliacinį skundą , posėdžiuose nedalyvavo, todėl nebuvo išsiaiškinti tikri atsakovės turto dovanojimo tikslai , todėl atnaujinus procesą būtina atsakovų dalyvavimą teismo posėdyje pripažinti būtinu ir tada bus nustatyti tikri atsakovės ketinimai dovanojant dalį turto sūnui. Tai tik pareiškėjo(ieškovo) jo atstovo samprotavimai, kurie nėra pagrįsti. Dovanojimo sandorio motyvų gali būti daug ir nebūtina jų visų nustatyti ir atskleisti. Nagrinėjant pareiškėjo (ieškovo) ieškinį dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu buvo nustatyta viena aplinkybė, jog atsakovė dėl blogos sveikatos būklės ir dėl pareiškėjo(ieškovo) spaudimo rūpintis turimu turtu, nebegalėjo tuo turto rūpintis ir jį perleido jaunesniam ir sveikam sūnui . Ši aplinkybė pagrįsta ir teisėta .Teismų praktikoje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimas neapsiriboja vien įstatymo prasme, o atsižvelgiant į proceso atnaujinimo tikslus ir uždavinius laikoma, kad procesas privalo būti atnaujintas, jeigu yra pagrįstas pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų sprendimai ar nutartys gali būti neteisėti ar nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2007). Todėl , teismas apibendrindamas visas nustatytas aplinkybes , konstatuoja, jog pareiškėjo (ieškovo) nurodytos aplinkybės , kurias jis įvardija kaip pagrindą atnaujinti procesą, niekaip nepakeis priimto teismo sprendimo civilinėje byloje dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, pareiškėjo (ieškovo) prašymas apnaujinti procesą civilinėje byloje , vadovaujantis LR CPK 366straipsnio 1 dalies 2 punktu, nepagrįstas ir atmestinas.

Dėl prašymo padavimo termino.

Teismas, įvertinęs prašyme nurodytas aplinkybes, atsakovų atsiliepime nurodytas aplinkybes , konstatuoja, jog pareiškėjas (ieškovas) praleido CPK 368 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą trijų mėnesių terminą prašymui paduoti. Prašymas teisme gautas 2019 m. sausio3d. Pareiškėjo (ieškovo) atstovas teigė, jog termino nepraleido, nes apie atsakovės tikrąją turtinę padėtį sužinojo tik 2018m spalio 3d., teismui priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. e2VP-5926-786/2018, kuria buvo atmestas pareiškėjo(ieškovo)prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, o jei teismas manytų, jog terminas yra praleistas, tai prašė jį atnaujinti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Tokie pareiškėjo (ieškovo) atstovo argumentai nepagrįsti. Prašymo nagrinėjimo metu visiškai pasitvirtino aplinkybė, jog apie atsakovės turimą ir kitą nekilnojamąjį turtą pareiškėjas (ieškovas) sužinojo ne 2018-10-03 teismui priėmus nutartį , o 2018-09-24, kuomet atsakovai atsiliepė į pareiškėjo (ieškovo) prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ir kartu su prašymu pateikė NTR išrašus, pajamų deklaracijas ir su šiais dokumentais pareiškėjo (ieškovo) atstovas susipažino tą pačią 2018m. rugsėjo 24d., ir pateikė atsikirtimus, todėl trijų mėnesių terminas skaičiuotinas ne nuo 2018-10-03 teismo nutarties priėmimo, o nuo 2018-09-24 . Prašymas atnaujinti procesą gautas 2019m. sausio 3d., t.y. praleidus nustatytą 3 mėnesių terminą. Netenkintinas pareiškėjo(ieškovo) atstovo prašymas atnaujinti praleistą terminą dėl svarbių priežasčių, neva buvo per trumpas laikas įsitikinti ir patikrinti tikrąją atsakovės turtinę padėtį. Ši aplinkybė nelaikytina svarbia priežastimi, nes kaip jau teismas aukščiau nutartyje konstatavo, pareiškėjui (ieškovui) apie atsakovės turimą ir kitą nekilnojamąjį turtą jau buvo žinoma daug ankščiau, t.y, net nuo 2018-04-20 dienos, kuomet atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį, nagrinėjant bylą Vilniaus miesto apylinkės teisme ir nurodė , kad turi ir kito nekilnojamojo turto. 2018m. rugsėjo 24d., atsakovų pateikti atsiliepimai į bylą nagrinėjant prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo dar kartą patvirtino atsakovės turimą nekilnojamąjį turtą, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog pareiškėjui (ieškovui ) buvo per trumpas laikas duomenų surinkimui. Todėl , ir šių aplinkybių prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas, nes paduotas praleistus įstatymo nustatytą terminą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Nagrinėjant pareiškėjo (ieškovo) J. G. prašymą, atsakovus D. J. T. ir D. T. atstovavo advokatas Darius Ališauskas. Dėl to atsakovai patyrė 875 eurų bylinėjimosi išlaidų, kurias prašė priteisti iš pareiškėjo(Ieškovo). Pareiškėjo(ieškovo) atstovas prašė tokio prašymo netenkinti, nes jo manymu atsakovų atstovo pateikti dokumentai- mokėjimo nurodymas ir pinigų priėmimo kvitas- pateikti pažeidžiant Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, todėl negali būti pagrindu priteisiant bylinėjimosi išlaidas. Tokie pareiškėjo(ieškovo) atstovo argumentai nepagrįsti ir atmestini. Atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsakovams iš pareiškėjo(ieškovo) J. G.. (CPK 93str.,)

Sutinkamai su LR CPK 88 straipsnio nuostatomis iš pareiškėjo(ieškovo) J. G. į valstybės biudžetą priteistinos teismo turėtos pašto išlaidos- 9,07 eurai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 370 str. 3 d., 290 str.,

nutarė:

Pareiškėjo (ieškovo) J. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-280-786/018 atmesti.

Priteisti iš J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovams D. J. T. ir D. T. 875 (aštuonis šimtus septyniasdešimt penkis) eurus bylinėjimosi išlaidų.

Išieškoti į valstybės biudžetą iš J. G. , a.k. (duomenys neskelbtini) 9,07 eurus teismo turėtų pašto išlaidų. ( Į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, arba LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, arba LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor bank AB , arba LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank a/s Lietuvos filialas, arba LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB ,,Citadele“ bankas . ( įmokos kodas 5660) .

Nutartis per 7 dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.

Teisėja Zita Gavėnienė