Utenos apylinkės teismo sprendimas

Tretysis asmuo Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė Dalija Svirbutienė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas J. G. ir atsakovė D.J. T., buvo bendraturčiai žemės sklypo ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Atsakovė D.J. T. 2017 m. liepos 18 d. Dovanojimo sutartimi, kurią patvirtino notaras, savo dalį žemės sklypo ir pastatų padovanojo sūnui atsakovui D. T..

Ieškovas CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu pareiškė ieškinį, prašydamas pripažinti atsakovų 2017 m. liepos 18 d. sudarytą dovanojimo sutartį niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento ir taikyti restituciją.

Atsakovai ginčijo aplinkybę, jog buvo nesąžiningi sudarydami Dovanojimo sutartį ir nurodė, kad jų sudaryta Dovanojimo sutartis nepažeidžia ieškovo teisių.

Tariamas sandoris yra toks sandoris, kuris sudaromas neketinant pasiekti iš jo išplaukiančių teisinių padarinių. Pareiga įrodyti sandorį esant tariamu tenka asmeniui, prašančiam sandorį tokiu pripažinti (CPK 178 str.). Taigi, ieškovas, prašydamas pripažinti negaliojančiu dovanojimo sandorį, turi pateikti įrodymus , leidžiančius daryti išvadą, kad dovanojimo sutartis tariamo pobūdžio.

Iš byloje esamų rašytinių dokumentų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad dovanojimo sutartį sudarė veiksnios šalys, sutartis yra patvirtinta notaro ir sukėlė tokias teisines pasekmes, kokių siekė šalys. Atsakovė D. J. T., kaip turto savininkė, turėjo teisę laisvai disponuoti savo turtu, kuris nebuvo apsunkintas kokiais nors įsipareigojimais, pasirinkti asmenį, kuriam dovanoja, ir tuo nepažeidė ieškovo teisių ar teisėtų interesų.

Ieškovas nurodo, kad dovanojimo sutartis sudaryta pažeidžiant CK 1.81 straipsnio reikalavimus, yra tariama bei sudaryta neketinant sukurti teisinių padarinių Ieškovas nurodo, kad sudaryta dovanojimo sutartis pažeidžia jo interesus, nes atsakovė siekia išvengti atsakomybės dėl bendro turto išlaikymo, trukdys patenkinti ieškovo reikalavimams.

Kaip nurodė atsakovai pateiktame atsiliepime ir jų atstovas posėdžio metu, atsakovė dėl amžiaus ir sveikatos būklės negali rūpinti pastatais (atsakovės sveikatos būklę patvirtina pateikti medicininiai dokumentai), todėl padovanojo savo sūnui atsakovui D. T., kuris pajėgus rūpintis ir prižiūrėti pastatus.

Ieškovas nurodo, kad dovanojimo sutartį atsakovė sudarė, gavusi dokumentus iš teismo. Tačiau šiuos ieškovo teiginius paneigia byloje esantys rašytiniai dokumentai ir atsakovų paaiškinimai.

Iš byloje esamo prašymo, matyti kad atsakovė D.J. T. į notarą dėl dovanojimo sutarties sudarymo kreipėsi 2017 m. liepos12 d., o procesinius dokumentus gavo 2017m. liepos 18d.

Civiliniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.). Pagal CK 1.81.straipsnio 1 dalį viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.

Įstatymai nenustato „viešosios tvarkos“ ar „geros moralės“ sampratų. „Viešoji tvarka“ apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Sąvoka „gera moralė“ taip pat yra vertinamoji ir kilus geros moralės taikymo klausimui, teismas privalo taikyti bylos nagrinėjimo metu pripažįstamus moralės standartus, vadovaudamasis objektyviuoju protingumo kriterijumi. Geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas (LAT 2009 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2009). Sprendžiant, ar sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei, būtina įvertinti, kokie padariniai gali atsirasti ar atsiranda ne tik visuomenei, valstybei, bet ir atskiriems asmenims (LAT 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006)

Prieštaraujančiais viešajai tvarkai ar gerai moralei laikomi sandoriai, kuriuos sudaryti draudžiama įstatymo.

Pagal byloje esantį VĮ Registrų centro duomenų išrašą matyti, kad ½ dalis gyvenamo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė nuo 2001-01-09, o 5/56 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso nuo 2007-03-30. Iš VĮ Registrų centro duomenų išrašo matyti, kad ieškovui J. G. pastatai priklauso pagal paveldėjimo teisės liudijimą nuo 2005-06-10, o žemės sklypo dalis nuo 2007-04-25.

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė D. J. T. 2017 m. liepos 18 d. dovanojimo sutartimi padovanojo sūnui D. T. 5/56 dalį žemės sklypo ir ½ dalį gyvenamo namo ir ½ kitų pastatų, esančių Buivydų km.3, Anykščių r. Šiuo metu minėta žemės sklypo ir pastatų dalis nuosavybės teise priklauso D. T. pagal ieškovo ginčijamą dovanojimo sutartį. Teismas, pagal esančius rašytinius dokumentus, atsakovų pateiktus atsiliepimus ir atsakovų atstovo paaiškinimą, sprendžia, jog nėra aplinkybių, dėl kurių būtų galima teigti, kad sudaryti ginčijamą dovanojimo sutartį buvo draudžiama įstatymu, o jo sudarymu buvo pažeistas geros moralės kriterijus ar veikta nesąžiningai.

Ieškovas ir jo atstovas įrodinėja, jog šis sandoris buvo apsimestinis, jog šalių valia buvo nukreipta išvengti pareigos išlaikyti bendrą turtą. Tai įrodinėja tik savo samprotavimais, o jokių objektyvių įrodymų nepateikė. Atsakovė D.J. T. ir jos atstovas nurodė, kad atsakovė dėl sveikatos ir ieškovo elgesio, kad turtas būtų perleistas jam, negalinti rūpintis turimu turtu, todėl savo turtą padovanojo sūnui atsakovui D. T., kuris pajėgus rūpintis ir prižiūrėti turimą turtą.

Byloje ieškovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu, sandorio šalys būtų siekusios kitų tikslų. Bylos nagrinėjimo metu atsakovai nurodė, tai patvirtinta ir rašytiniais įrodymais, kad D.J. T. padovanojo turtą, kuris jai priklausė asmeninės nuosavybės teise, kuris nėra įkeistas, areštuotas ar kitaip būtų suvaržyta teisė turimu turtu. Taigi ieškovas nepateikė įrodymų, paneigiančių rašytinėje dovanojimo sutartyje ir valstybės įgalioto asmens – notaro patvirtintoje dovanojimo sutartyje esančių duomenų, t. y. D.J. T. asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto dovanojimo fakto, todėl nėra pagrindo daryti išvados jog nustatytas apsimestinio sandorio sudarymo faktas.

Actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Tam, kad būtų galima taikyti actio Pauliana institutą, reikia nustatyti CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas sąlygas.

Ieškovas yra nurodęs, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl busimų nuostolių atlyginimo už bendro turto remontą. Ieškovas nurodė, kad išlaidų neturėjo, o tik nori remontuoti ūkinį pastatą bei keisti gyvenamo namo stogą ir reikalauja, kad pusę būsimų, jo paskaičiuotų, išlaidų padengtų atsakovė D.J. T.. Teismas mano, kad pagal faktines bylos aplinkybes kilusiam ginčui spręsti actio Pauliana instituto nuostatos negali būti taikomos. Sudarytas dovanojimo sandoris neužkerta kelio ieškovui pasinaudoti priklausančiomis teisėmis.