- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-03
- Bylos Nr.
- e2A-506-280/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-01187-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eigirdas Činka, Laimutė Sankauskaitė (pran.), Zina Mickevičiutė
- Ieškovas
- J. G.
- Atsakovas
- D. J. T., D. T.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus rajono 1-o notarų biuro
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal J. G. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-280-786/2018 pagal ieškovo J. G. ieškinį atsakovams D. J. T., D. T., trečiajam asmeniui Vilniaus rajono 1-o notarų biuro notarei D. S. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti 2017-07-18 Vilniaus 1-ojo notarų biure sudarytą dovanojimo sutartį Nr.(duomenys neskelbtini), kuria atsakovė D.J. T. padovanojo savo sūnui atsakovui D. T. 5/56 dalis žemės sklypo, ir ½ dalį pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento, taikyti restituciją ir grąžinti daiktus atsakovės D.J. T. nuosavybėn bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovui priklauso kita dalis gyvenamojo namo su priklausiniais.
2. Nurodė, kad 2016 m. birželio 17 d. audros metu lūždamas medis apgadino dalį ūkinio pastato stogo, kurį reikia pakeisti. Stogo remontui reikalingos sumos ieškovas neturi, todėl pareikalavo, kad pusę sumos sumokėtų bendraturtė atsakovė D.J. T., kuri atsisakė mokėti. Po to ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės D.J. T. 3592,88 Eur, t.y. pusę sumos stogo dangos ir konstrukcijų būsimų tvarkymo išlaidų. Pateikęs ieškinį teismui, sužinojo, kad atsakovė D.J. T. nebėra pastatų savininkė, nes savo turto dalį padovanojo sūnui atsakovui D. T.. Mano, kad sudarydama dovanojimo sutartį, atsakovė siekė išvengti bendraturčio pareigos išlaikyti ir tvarkyti bendrą turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2018-01-08 sprendimu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu atmetė, priteisė atsakovui D. T. iš ieškovo J. G. 1350 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą, panaikino laikinąsias apsaugos priemones.
4. Teismas nustatė, kad ½ dalis gyvenamo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė nuo 2001-01-09, o 5/56 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso nuo 2007-03-30 ieškovui. I. J. G. pastatai priklauso pagal paveldėjimo teisės liudijimą nuo 2005-06-10, o žemės sklypo dalis nuo 2007-04-25 .
5. A. D. J. T. 2017 m. liepos 18 d. dovanojimo sutartimi padovanojo sūnui D. T. 5/56 dalį žemės sklypo ir ½ dalį gyvenamo namo ir ½ kitų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Šiuo metu minėta žemės sklypo ir pastatų dalis nuosavybės teise priklauso D. T..
6. Teismas, pagal esančius rašytinius dokumentus, atsakovų pateiktus atsiliepimus ir atsakovų atstovo paaiškinimą, nusprendė, jog nėra aplinkybių, dėl kurių būtų galima teigti, kad sudaryti ginčijamą dovanojimo sutartį buvo draudžiama įstatymu, o jo sudarymu buvo pažeistas geros moralės kriterijus ar veikta nesąžiningai atsakovo atžvilgiu.
7. Pateikta ir ginčijama dovanojimo sutartis jokių neaptartų ar nutylėtų sąlygų neturi, dėl sutarties turinio abejonių nekyla, todėl nėra pagrindo įtarti, kad sutarties turinys slepia kitas faktines aplinkybes.
8. Teismas padarė išvadą, kad pagal faktines bylos aplinkybes kilusiam ginčui spręsti actio Pauliana instituto nuostatos, kaip prašė ieškovas, negali būti taikomos. Sudarytas dovanojimo sandoris neužkerta kelio ieškovui pasinaudoti priklausančiomis bendratučio teisėmis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu J. G. prašo apeliacinį skundą priimti ir jį patenkinti pilna apimtimi, panaikinti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. kovo 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-280-786/2018 ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atsakovams patenkinti pilna apimtimi, priteisti jam visas bylinėjimosi išlaidas. Bylą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka.
10. Apeliantas pažymi, kad byloje ginčija tarp atsakovų 2017 m. liepos 18 d. Vilniaus rajono 1 – ojo notarų biure sudarytą dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – dovanojimo sandoris), patvirtintą notarės D. S., kuria atsakovė padovanojo atsakovui 5/56 dalis 0,5600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį 105,08 kv. m. ploto pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį 30 kv. m. ploto pastato – ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (tualeto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini)., siekdamas ją pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento.
11. Ieškovas prašo teismo sandorį pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento CK 1.81 straipsnyje nurodytu pagrindu, t. y. kaip prieštaraujančiu viešajai tvarkai ir gerai moralei, bet ne CK 1.86 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu, kaip tariamą sandorį.
12. Ieškovas byloje įrodinėjo aplinkybes, jog tarp ieškovo ir atsakovės kilo ginčas dėl nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini)., išlaikymo – stogo dangų remonto išlaidų padengimo. Minėtas ikiteisminis ginčas kilo dar 2016 m. spalio mėnesį, ieškovui pateikus atsakovei prašymą dėl bendraturčio pareigos įvykdymo (kadangi atsakovė bendraturčio pareigos geranoriškai prisidėti prie nekilnojamųjų daiktų išlaikymo nevykdė).
13. Atsakovei ir toliau vengiant bendradarbiauti su ieškovu, ieškovas 2017 m. gegužės 26 d. pateikė atsakovei priešteisminę pretenziją dėl piniginės sumos sumokėjimo (b. l. 90 – 94, t. 1). Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė ir toliau vengė bendradarbiauti su ieškovu, ieškovas dar 2017 m. liepos 12 d. kreipėsi su pareiškimu į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl 3 592,88 Eur nuostolių sumos priteisimo iš atsakovės ieškovo naudai.
Žemesnės instancijos teismas
14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 13 d. teismo įsakymu, priimtu civilinėje byloje Nr. eL2-34062-592/2017, ieškovo prašymą patenkino ir priteisė ieškovo naudai iš atsakovės 3 592,88 Eur nuostolių atlyginimui, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. liepos 13 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 220 Eur bylinėjimosi išlaidų.
15. Teismo įsakymas atsakovei įteiktas 2017 m. liepos 18 d.. Atsakovė, jau tarp šalių egzistuojant ginčui – ieškovo 2016 m. spalio 19 d. prašymas atsakovei dėl bendraturčio pareigos vykdymo įteiktas dar 2016 m. spalio 26 d., ieškovo 2017 m. gegužės 26 d. pretenzija atsakovei dėl piniginės sumos padengimo įteikta dar 2017 m. birželio 1 d. bei gavusi teismo procesinius dokumentus, t. y. 2017 m. liepos 18 d., elgdamasi nesąžiningai bei siekdama apsunkinti ieškovo reikalavimo patenkinimą, dovanojimo sandoriu perleido jai priklausančias nekilnojamųjų daiktų dalis atsakovui, kuris yra atsakovės sūnus. Ši aplinkybė paaiškėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-37379-592/2017 pagal I. J. G. pareikštą ieškinį atsakovei D. J. T. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, gavus atsakovės atsiliepimą į ieškinį.
16. Gavusi teismo procesinius dokumentus (2018 m. liepos 18 d.), sudarytu dovanojimo sandoriu perleido jai priklausančius nekilnojamuosius daiktus kitam asmeniui, t. y. savo sūnui. Tokiais savo nesąžiningais bei priešingais teisei aktyviais veiksmais apsunkino ieškovo galimybes ginti savo pažeistas subjektines teises bei teisėtus interesus. Tokias aplinkybes patvirtina ir pačios atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodyti teiginiai, jog ieškovo pareikštas ieškinys teismo turėtų būti atmestas, kadangi atsakovė nebesanti nekilnojamųjų daiktų savininkė (kaip neva reiškiamas reikalavimas netinkamam atsakovui).
17. Atsakovė perleistus nekilnojamuosius daiktus - statinius valdė dar nuo 2000 m. lapkričio 9 d., o kitą nekilnojamąjį daiktą – žemės sklypą nuo 2007 m. kovo 27 d. Tačiau perleidimo sandorį sudarė tik tuomet, kuomet jau buvo kilęs ne tik ikiteisminis, bet ir teisminis ginčas dėl nekilnojamųjų daiktų išlaikymo išlaidų priteisimo. Šioje vietoje susiklostė tokia situacija, jog asmuo, valdantis nekilnojamuosius daiktus beveik 17 bei 10 metų, juos perleidžia tuomet, kuomet gauna teismo procesinius dokumentus – 2017 m. liepos 18 d. (būtent tą pačią dieną). Tokios faktinės aplinkybės suponuoja vienintelę išvadą, jog atsakovė, žinodama apie jai pareikštą reikalavimą, sudarė dovanojimo sandorį, siekdama ne tik apsunkinti, bet ir apribodama ieškovui galimybes gauti reikalavimo patenkinimą.
18. Atsakovė dar nuo 2016 m. spalio 26 d. (kuomet jai buvo įteiktas ieškovo prašymas) žinojo apie tarp šalių kilusį ikiteisminį ginčą, pati jame aktyviai dalyvavo – į kiekvieną ieškovo reikalavimą pateikė raštišką atsakymą, juose keldama savo atitinkamus reikalavimus.
19. Iš byloje pateiktų medicininių išrašų matyti, kad atsakovė nuo 2017 m. gegužės 2 d. iki 2017 m. gegužės 12 d. gydėsi VŠĮ M. M. ligoninėje (kiti gydymo periodai seka po sandorio sudarymo), tačiau tokia aplinkybė bei sveikatos būklė jai nesutrukdė aktyviai dalyvauti ikiteisminiame ginče su ieškovu.
Atsiliepimas
20. Atsakovės atstovo pirmosios instancijos teisme teiginiai, jog atsakovė perleido nekilnojamuosius daiktus savo sūnui dėl prastos sveikatos ar tuo labiau dėl neva esamų ieškovo veiksmų, neatitinka tikrosios situacijos, to nepatvirtinta ir byloje esanti medžiaga (CPK 178 str.). Vien atsakovės atstovo į bylą pateikti medicininiai išrašai negali būti pagrindas pripažinti tą aplinkybę, jog atsakovė perleido nekilnojamuosius daiktus savo sūnui būtent nebegalint pasirūpinti nekilnojamaisiais daiktais, kadangi pateikiami rašytiniai įrodymai patvirtina buvus visiškai priešingą situaciją.
21. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, du kartus: tiek 2018 m. vasario 7 d. teismo posėdyje, tiek 2018 m. kovo 1 d. teismo posėdyje, netenkino ieškovo prašymo dėl pripažinimo atsakovų dalyvavimo teismo posėdyje būtinu bei atsakovų apklausos, siekiant išsiaiškinti sandorio šalių tikruosius ketinimus bei tą aplinkybę ar sandorio šalys, sudarydamos jį, buvo sąžiningos bei veikė sąžiningai. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas, apribodamas ieškovo teises bei galimybes įrodinėti ieškinio pagrindą bei dalyką, nevertino sandorio šalių tikrųjų ketinimų bei negalėjo padaryti pagrįstos bei teisėtos išvados, jog sudarydamos dovanojimo sandorį šalys buvo sąžiningos (CPK 177 str. 2 d., 185 str.).
22. Kadangi sąžiningumas šioje situacijoje yra fakto, bet ne teisės klausimas, minėtą faktą pirmosios instancijos teismas turėjo ir privalėjo aiškintis ne per atsakovų atstovą, t. y. atstovą teisės, bet ne fakto klausimu, bet tiesiogiai apklausdamas pačius atsakovus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-187-421/2017). Atsakovų atstovas nurodė, kad su atsakovais buvo susitikęs vieną kartą, atsakovų atstovo susitarimas su atsakove sudarytas 2017 m. lapkričio 6 d.. Iš tokių duomenų sunku įsivaizduoti situaciją, jog vieno susitikimo su atsakove metu, vykusiu likus iki teismo posėdžio net keturiems mėnesiams, atsakovės atstovas būtų išsiaiškinęs visą faktinę situaciją bei jam ji būtų pilnai žinoma. Todėl, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, yra būtina apklausti pačius atsakovus, siekiant išsiaiškinti tikrąją susiklosčiusią faktinę situaciją bei pilnai atskleisti šalių sąžiningumo turinį ginčijamo sandorio sudarymo metu.
23. Atsakovės prievolė CK 4.76 straipsnio pagrindu, t. y. išlaikyti bendrą daiktą buvo kilusi dar gerokai prieš ieškovui atliekant teisminius veiksmus, siekiant gauti savo reikalavimo patenkinimą, tuo labiau ši prievolė buvo kilusi gerokai prieš tai, kuomet atsakovė sudarė dovanojimo sandorį. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė turėjo prievolę išlaikyti bendrą daiktą, o sudarius dovanojimo sandorį siekia išvengti tokios prievolės bei ieškovo pareikšto reikalavimo patenkinimo, todėl tokie atsakovės veiksmai, perleidžiant nekilnojamuosius daiktus savo sūnui bei tokiu būdu siekiant išvengti pareikšto reikalavimo patenkinimo, turėtų būti apeliacinės instancijos teismo vertinami kaip nesąžiningi ir CK 6.67 straipsnio aspektu, t. y. šiuo atveju turėtų būti taikoma skolininko nesąžiningumo prezumpcija.
Atsiliepimas
24. Atsakovai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir 2018-03-20 Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų sprendimą palikti nepakeistu; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Pirmos instancijos teismas ieškinį atmetė, sprendimą motyvuodamas tuo, kad dovanojimo sutartį sudarė veiksnios šalys, sutartis yra patvirtinta notaro ir sukėlė tokias teisines pasekmes, kokių siekė šalys.
Žemesnės instancijos teismas
25. A. D. J. T., kaip turto savininkė, turėjo teisę laisvai disponuoti savo turtu, kuris tuo metu nebuvo apsunkintas kokiais nors įsipareigojimais, pasirinkti asmenį, kuriam dovanoja, ir tuo nepažeidė ieškovo teisių ar teisėtų interesų vien dėl to, kad su juo nesutarė, nesutiko su jo reikalavimais dėl bendro turto valdymo ir naudojimo.
26. Teismas ieškovo nurodytas aplinkybes (kurios iš esmės tiek ieškinyje, tiek duodant paaiškinimus teisme buvo dėstomos painiai ir neaiškiai), patikrino ne tik paties ieškovo nurodytu, bet ir kitais galimais, atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, teisiniais pagrindais.
27. Ieškovas perleidimo dieną neturėjo į atsakovę jokios neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės, taigi iš viso negali būti laikomas „kreditoriumi“. Apeliantas nurodo, kad jo, kaip kreditoriaus, teisės yra „kitaip pažeidžiamos“, teigdamas, kad dėl turto perleidinėjimo jam sukeliami apsunkinimai bylinėtis dėl „nuostolių priteisimo“, nes neva jam tektų keisti netinkamą atsakovą tinkamu kitoje, Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje, byloje. Atsakovo pakeitimas tinkamu yra nesudėtingas procesinis veiksmas, neužkerta kelio reikalavimams reikšti. Atsakovai, sudarydami sandorį, nežinojo ir neturėjo žinoti apie pareikštą pareiškimą dėl teismo įsakymo priėmimo, ieškinys dėl nuostolių atlyginimo atsakovei buvo pareikštas vėliau, jau po sandorio sudarymo. Tai, kad ieškovas jau kėlė ginčą anksčiau, tik patvirtina atsakovės nurodomą aplinkybę apie kylančius nesutarimus, kurie ją vargino, kėlė nepatogumus.
28. Turto perleidimas dovanojimo sutartimi niekaip nepažeidžia ieškovo teisėtų interesų, nes reikalavimą dėl remonto išlaidų atlyginimo jis gali ir galės reikšti bet kuriam – tiek buvusiam savininkui (D.J. T.) tiek naujajam (bei bet kuriam būsimam) turto savininkui – savo pasirinkimu, kuriam manytų esant tinkama tokį ieškinį pareikšti. Šiuo metu jis tokį ieškinį yra pareiškęs atsakovei D.J. T. ir byla yra nagrinėjama.
29. Ieškovo reikštos pretenzijos dėl nuostolių atlyginimo (ieškovo taip vadinamas „ikiteisminis ginčas“) negalėjo būti kliūtimi atsakovams sudaryti dovanojimo sandorį dėl nekilnojamųjų daiktų perleidimo, nes dėl jų įsipareigojimų D. J. T. neprisiėmė.
Žemesnės instancijos teismas
30. Apeliantas argumentuoja, kad atsakovų sudarytas sandoris yra nesąžiningas, nes jam, kaip kreditoriui, apsunkinamos teisės įgyvendinti savo reikalavimą dėl „nuostolių“ atlyginimo, nes dėl pasikeitusio daikto savininko jam tektų keisti netinkamą atsakovą tinkamu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje. Tačiau toje byloje, teismui kelis kartus išaiškinus tokią teisę, ieškovas atsisakė tai padaryti, nurodydamas, kad jis palaiko savo reikalavimą, nukreiptą į atsakovę D. J. T., t.y. buvusią bendraturtę, nepaisant to, kad ji nebėra turto savininkė.
Atsiliepimas
31. Atsakovai pažymi, kad savo ketinimus atskleidė ir logiškai paaiškino tiek atsiliepime į ieškinį, tiek atstovui duodant paaiškinimus teismo posėdžio metu, jų laikosi ir juos patvirtina šiuo atsiliepimu į apeliacinį skundą.
32. Atsakovė D.J. T. nurodė, kad ji nekilnojamąjį turtą, toli nuo jos gyvenamosios vietos esančios sodybos dalį, perleido sūnui, nes pati naudotis juo nebenorėjo dėl pašlijusių santykių su ieškovu – turto bendrasavininku, kuris nesąžiningu spaudimu (neadekvačiai didele deklaruojamo esą būtino remonto suma) siekė ją priversti perleisti jam savo turto dalį, kad jis taptų vieninteliu sodybos, esančios geroje vietoje, savininku. Nepajėgdama kęsti nuolatinio spaudimo, dėl kurio jai rimtai sušlubavo sveikata, savo turto dalį ji perleido sūnui.
33. Atsakovų atstovas atsakė į visus ieškovo atstovo klausimus; negana to – jam buvo suteikta galimybė patikslinti klausimus, papildomai aiškintis jam rūpimas aplinkybes, į visus klausimus buvo atsakyta, daugiau klausimų ieškovo atstovas neturėjo. Byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad atsakovo atstovas netinkamai atstovautų savo klientams.
Šalies argumentai
34. Apeliantas prašo prijungti prie bylos naujus įrodymus, tačiau nenurodė, kas sutrukdė šiuos įrodymus pateikti pirmosios instancijos teisme, kodėl būtinybė juos pateikti iškilo tik vėliau (išskyrus neigiamo apeliantui teismo sprendimo priėmimą). Galimybę priimti šiuos įrodymus atsakovai palieka vertinti teismui.
35. Apeliantas, prašydamas žodinio bylos nagrinėjimo, konkrečiai nenurodo, kokie prieštaravimai tarp ieškovo ir atsakovų paaiškinimų nebuvo pašalinti ir kokią įtaką tos prieštaraujančios aplinkybės turi sprendimo priėmimui. Atsakovams sudarant ginčijamą sandorį, ieškovas nedalyvavo, taigi jis negali žinoti jokių sandorio sudarymo aplinkybių, taigi jokių prieštaravimų kilti negali. Todėl sandorio sudarymo aplinkybės gali būti ginčijamos kitais įrodymais, tačiau ne ieškovo, nedalyvavusio sandoryje ir nieko apie jį nežinojusio, paaiškinimais. Kitos ieškovo ir atsakovų nurodomos faktinės aplinkybės (pvz. jų tarpusavio santykiai, bendravimas ir pan.) yra iš viso nesusiję su nagrinėjama byla.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Teisėjų kolegija konstatuoja:
36. Apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos sprendimas paliekamas nepakeistas (Civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 326 str. 1 d. 1 p.)
37. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų (CPK 329 str. 2 ir 3 d.).
38. Apeliantas apeliaciniu skundu prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme nebuvo išsiaiškinta aplinkybė, ar ieškovė turės galimybę išmokėti priteistą piniginę kompensaciją apeliantui. Tačiau ji yra jam nurodžiusi, kad nesutinka mokėti pinigų.
39. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pagal bendrąją CPK 322 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje pareikšto apelianto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkina, kadangi apelianto nurodytas argumentas nesudaro pagrindą teismui spręsti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Nagrinėjamu atveju nesprendžiamas klausimas dėl kokio tai apmokėjimo. Ieškovas ginčija dovanojimo sutartį, faktinės bylos aplinkybės iš esmės yra aiškios ir atskleistos, šalių pozicijos išdėstytos procesiniuose dokumentuose, be to, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovas davė paaiškinimus žodžiu ir nėra pagrindo daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, pagal esamą bylos medžiagą negalėtų dėl šalių ginčo priimti teisingo sprendimo.
40. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl statinių ir žemės sklypo dalies dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.81 straipsnio pagrindu.
41. CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Įstatyme neatskleistas formuluotės viešoji tvarka ar gera moralė turinys. Jis sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis. Sprendžiant, ar sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei, būtina įvertinti, kokie padariniai gali atsirasti ar atsiranda ne tik visuomenei, valstybei, bet ir atskiriems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006; ir kt.).
42. Sąžiningas ir teisingas asmuo vykdo teisinius reikalavimus ir netrukdo kitiems asmenims naudotis jų teisėmis. Jeigu asmuo sąmoningai atlieka veiksmus, dėl kurių kitam asmeniui užkertamas kelias pasinaudoti jam priklausančiomis teisėmis, tai vertybiniu požiūriu yra netoleruotinas ir morališkai smerktinas elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015).
43. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį sutarties šalių ketinimai turi svarbią reikšmę. Remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2014; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015).
44. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas J. G. ir atsakovė D.J. T. buvo žemės sklypo ir jo priklausinių (duomenys neskelbtini)r. bendratučiai, tarp jų kilo ginčas dėl turto išsaugojimo. Tačiau reikalavimai dėl turto valdymo nėra asmeniniai, tie reikalavimai priklauso tik turto savininkui. Jeigu pasikeičia turto savininkas, tai nereiškia, kad reikalavimas nebegalioja. Ji pereina naujam savininkui, jeigu jos nepatenkino ankstesnis savininkas. Ginčo nagrinėjimo dienai ieškovas išlaidų namo ir jo priklausinių remontui nėra patyręs, taigi realiai atsakovė nėra jam skolinga.
45. Ieškovas 2017 m. liepos 13 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl būsimų bendro turto remonto išlaidų priteisimo iš atsakovės. Taigi būsimų remonto išlaidų galima bus reikalauti ir iš naujo bendratučio.
46. 2017 m. liepos 18 d. D.J. T. padovanojo atsakovui D. T. 5/56 dalis žemės sklypo, ir ½ dalį pastatų, esančių (duomenys neskelbtini)r.
47. Apelianto teigimu, ieškovė elgėsi nesąžiningai, nes žinodama apie prasidėjusį teismo procesą perleido savo turimo turto dalį sūnui, taip sukeldama atsakovui neigiamas pasekmės – apsunkindama ieškovui galimybę prisiteisti skolą, keičiant atsakovą.
48. CK 4.75 straipsnio nuostatos reglamentuoja bendraturčių teises ir pareigas naudojantis ir išlaikant bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą. Tai yra daiktinės teisės norma, reglamentuojanti santykius, susijusius su nuosavybės teisės į daiktą įgyvendinimu. Šioje normoje nustatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių, proporcingai savo daliai, privalo apmokėti išlaidas turtui išlaikyti ir išsaugoti, o jeigu vienas iš jų nevykdo savo pareigos, tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą.
49. Nagrinėjamu atveju nekilnojamojo turto savininko pasikeitimas neturi esminės įtakos ieškovo teisėms, nes jis savo reikalavimą gali pareikšti tiek naujam, tiek senam bendraturčiui, priklausomai nuo to, kada tas išlaidas ar nuostolius kitas bendraturtis dėl kitos nuosavybės dalies išsaugojimo patyrė. Pasikeitus turto savininkui jau bylos nagrinėjimo metu, ieškovui toje byloje reiktų atlikti procesinius veiksmus – netinkamą atsakovą, pakeisti tinkamu (CPK 45 str.). Byloje nenustatyta ir ieškovas neįrodinėja, kad naujasis savininkas neturės galimybės turtu rūpintis, jį išlaikyti ar pan., t.y. tokiu būdu siekiama pažeisti jo, bendraturčio, teises į turtą.
50. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šalys dovanojimo sandorį sudarė būdamos veiksnios, sutartis yra patvirtinta notaro, jokių draudimų turtą perleisti nebuvo, todėl sandoris sukėlė pasekmes tokias, kokių siekė šalys. Aplinkybes, dėl kurių buvo sudarytas sandoris, atsakovai nurodė savo atsiliepimuose į ieškinį, t.y. dėl ieškovo elgesio ir dėl prastos atsakovės sveikatos. Pastarąją aplinkybę iš dalies patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai. Dėl kitokių ketinimų duomenų byloje nėra, jų nenurodo ieškovas, o reikalaudamas, kad byloje būtų apklausta atsakovė, nurodo tik savo spėjimus apie šios kitus blogus ketinimus.
51. Tai, kad sandoris buvo sudarytas ieškovui jau pareiškus ieškinį teisme dėl būsimų remonto bendro turto išlaidų priteisimo, nėra pakankamas pagrindas įgijėjo nesąžiningumui ir sandorio prieštaravimui gerai moralei pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį dėl jau nurodytų aplinkybių.
52. Atsakovė buvo teisėta turto savininkė, turto perleidimo galimybė jai nebuvo suvaržyta. Sudarius ginčijamą sandorį, nebus paneigtos kitų asmenų teisės ir ieškovui nebus sukliudyta įgyvendinti turimas teises.
53. Atsakovei dovanojus savo turimo turto dalį sūnui, jam perėjo visos teisės ir pareigos susijusios su bendrosios nuosavybės teisės objekto valdymu, naudojimu ir disponavimu (CK 4.75, 4.76 str.), todėl ir šiuo pagrindu negalima teigti, kad ginčo sandoris sudarytas siekiant išvengti atsiskaitymo su ieškovu. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybes apie apie silpną atsakovės sveikatą: ji ne kartą gydėsi stacionare, yra garbingo amžiaus, tinkamai pasirūpinti jai priklausančia turto dalimi sudėtinga, todėl atsakovės sudarytas dovanojimo sandoris, kuriuo savo turto dalį ji perleido savo sūnui, esant nesutarimams su bendraturčiu, atrodo logiškas ir suprantamas.
54. Apelianto teigimu, sandoriui nuginčyti turi būti taikomos actio Pauliana instituto nuostatos. Su tokiais argumentais negalima sutikti. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Actio Pauliana tikslas yra pripažinus skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu taikyti restituciją, sugrąžinant skolininkui turtą, kurį jis nesąžiningai perleido tretiesiems asmenims, ir šio turto sąskaita patenkinti kreditoriaus reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2007; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485.2010; 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2013).
55. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad šiam ginčui Actio Pauliana instituto nuostatos negali būti taikomos. Actio Pauliana institutui taikyti būtina, kad kreditorius turėtų neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, t. y. institutas taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies galiojančios prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Kreditorius turi pareigą įrodyti byloje, kad jis turi tokią, t. y. neabejotiną ir galiojančią, reikalavimo teisę, kad ši egzistuoja, nėra tariama, pasibaigusi, ginčijama ir pan.
56. Apeliantas šios bylos nagrinėjimo metu nėra atsakovės kreditorius, nes neturi galiojančios ir neginčijamos reikalavimo teisės į atsakovę. Tai, kad jis pareiškė ieškinį civilinėje byloje, kuris nėra patenkintas, negali būti laikoma galiojančia reikalavimo teise, tai vertinama tik kilusiu ir neišspręstu ginču. Nesant šiai sąlygai, pagrindo sandoriui nuginčyti taikyti Actio Pauliana nuostatas, nėra.
57. Dėl nurodytų aplinkybių visumos teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
58. Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pateiktų rašytinių įrodymų teismas nepriima ir nevertina, nes juos buvo galima pateikti pirmos instancijos teisme, be to, dalis jų nesusiję su nagrinėjamo ginčo bylos aplinkybėmis.
59. Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovo priteisiamos atsakovo D. T. turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovas D. T. turėjo 650 Eur advokato pagalbos išlaidų, jų dydis neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir 2015-03-19 įsakymu Nr.1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio įtvirtintų dydžių (Rekomendacijų 8.11 p.). Tačiau tiesiogiai atsiliepimui į apeliacinį skundą patirta 550 išlaidų. Į šias išlaidas turi patekti ir susipažinimas su apeliaciniu skundu bei atsiliepimo pateikimas teismui, nes advokatas atsiliepimą į skundą ruošė pagal apeliacinį skundą, taigi susipažinimas įeina į atsiliepimo surašymą. Už susipažinimą su apeliaciniu skundu advokatas paprašė 75 Eur, už atsiliepimo pateikimą- 25 Eur. Atsižvelgiant į tai, atsakovui iš ieškovo priteistina 550 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, nes bylos apimtis ir ginčo sudėtingumas nereikalauja atsiliepimui į apeliacinį skundą pateikti advokato nurodytų visų 650 Eur išlaidų, kai advokatas yra dalyvavęs ginčą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir už tai priteista 1350 Eur advokato pagalbos išlaidų.
60. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 str. 2 d. numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, taikomas protingumo kriterijus, nes teismas negali toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies 1 punktu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018-01-08 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo J. G., a.k(duomenys neskelbtini) , 550 Eur advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme atsakovo D. T. , a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.