- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-24
- Bylos Nr.
- II-886-667/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00658-2024-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Alvydas Rimkevičius
- Pareiškėjas
- S. V.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. V. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiojo tyrėjo A. M. 2024 m. liepos 2 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-13697-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. M. 2024 m. liepos 2 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-13697-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) S. V. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 428 straipsnio 7 dalyje, 224 straipsnio 2 dalyje, numatytų administracinių nusižengimų padarymą, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, buvo nubaustas 720 Eur bauda. Nutarime nurodyta, kad S. V. 2024 m. birželio 8 d. 20.35 val. Kaune, (duomenys neskelbtini)Vairavo dviratį, būdamas neblaivus, kai alkotesteriu nustatyta 0,66 promilės neblaivumas (prietaiso paklaida įvertinta). Pareigūnui pareikalavus prisistatyti, prisistatė svetimo asmens vardu ir pavarde, tai yra prisistatė kaip E. U., gimęs (duomenys neskelbtini)d., toliais savo veiksmai, apgavystės būdu bandė išvengti administracinės atsakomybės. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą ir padarė administracinius nusižengimus numatytus ANK 428 straipsnio 7 dalyje, 224 straipsnio 2 dalyje.
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. V., nesutikdamas su Institucijos 2024 m. liepos 2 d. nutarimu, pateikė skundą, kuriuo prašo pakeisti Institucijos nutarimą ir panaikinti nuobaudą, paskirtą už ANK 224 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, bei sumažinti už ANK 428 straipsnio 7 dalyje numatytą nusižengimą paskirtą nuobaudą iki minimalios. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis prisipažįsta vairavęs dviratį išgėręs ir labai dėl to gailisi. Pareigūnui pareikalavus pristatyti jis tik pajuokavo, ištardamas draugo vardą. Atsiprašo už šį netinkamą juoką, nepagalvojo, jog jis bus suprastas kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės. Prakalbus apie nuobaudą, dokumentą pateikė ir prisistatė savo vardu. Labai gailisi dėl savo kvailo juoko, kuris buvo neapgalvotas ir įtakotas susikaupusius įtampos dėl asmeninių ir sveikatos problemų. Šiuo metu lanko psichoterapijos užsiėmimus ir stengiasi atsisakyti alkoholio. Jis augina vaiką, bando taupyti pinigus, kad galėtų užtikrinti vaiko poreikius ir ši bauda gan stipriai sumažintų jo gaunamas pajamas ir pakenktų vaiko poreikių patenkinimui.
Atsiliepimas
Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų skyrius atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka. Nurodė, kad Pareiškėjas skunde neneigia įvykdęs veikas, Institucija laikosi pozicijos, kad asmens veikos įrodytos administracinio nusižengimo byloje esančiais duomenimis ir įrodymais. ANK 428 straipsnio 7 dalyje numatyta atsakomybė asmenims už dviračių, motorinių dviračių, elektrinių mikrojudumo priemonių vairavimą, vadeliojimą ir jojimą, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) asmenys, ir užtraukia jiems baudą nuo aštuoniasdešimt iki vieno šimto penkiasdešimt eurų.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (aktualios redakcijos) Kelių eismo taisyklių 14 punktas reglamentuoja, kad „Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.“. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo policijos atliktų neblaivumo patikrinimo rezultatų neginčija, su jais sutinka. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ 43 p. reglamentuota neblaivumo sąvoka: Neblaivumas- etilo alkoholio vartojusio asmens būsena, kai šio alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse (iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose) viršija įstatymų nustatytą leidžiamą normą. Asmenų, vairuojančių transporto priemones, iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama didžiausia etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4 promilės. Pradedantieji vairuotojai, lengvųjų automobilių, kuriais vežami keleiviai už atlygį pagal užsakymą, taksi automobilių, mopedų, motociklų, triračių, lengvųjų keturračių, keturračių, galingųjų keturračių, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5 t arba kurios turi daugiau kaip 9 sėdimąsias vietas, arba kuriomis vežami pavojingieji kroviniai, vairuotojai laikomi neblaiviais, kai etilo alkoholio koncentracija jų iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose yra daugiau kaip 0 promilių.“.
Pažymėtina, kad pareiškėjas tyčia policijos pareigūnams davė melagingus, kito asmens anketinius duomenis, taip siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Asmens tyčinius veiksmus įrodo administracinio nusižengimo byloje esančių vaizdo įrašų, darytų iš policijos pareigūnų kūno kamerų, analizė. Vaizdo įrašuose: export-n2ogl.mp4 ir export-h0nh3.mp4, užfiksuota, kai Pareiškėjas policijos pareigūnams melagingai nurodo kito asmens anketinius duomenis, kuriuos policijos pareigūnė įtraukia į alkotesterio „Alcotest 7510“ Nr. ARPK-0111 „Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalą“. Pažymėtina, kad Pareiškėjo policijos pareigūnė paprašė pakartoti anketinius duomenis ir jis melagingus duomenis pakartoja. Taip pat Pareiškėjas pasirašo žurnale, o Pareiškėjo parašas skiriasi nuo to, kurį jis uždėjo ant jam surašyto administracinio nusižengimo protokolo. Pažymėtina, kad Pareiškėjas žurnale pasirašydamas panaudojo paraše inicialo „E“ raidę, kas sutampa su jo melagingai duoto asmens vardo inicialu. Tai tik suponuoja išvadą, kad asmuo įvykdydamas ANK 224 straipsnio 2 dalyje nusižengimą veikė tyčia, nusižengimas padarytas tiesiogine tyčia. Pareiškėjas atskleidė tikruosius savo duomenis tik tada, kai policijos pareigūnai sutikrino asmens duomenis policijos duomenų bazėje ir pamatė, kad Pareiškėjo melagingai nurodyto asmens duomenų bazėje esanti nuotrauka neatitinka Pareiškėjo atvaizdui. T. y. asmens melagystė atskleista ne dėl nuo Pareiškėjo pastangų priklausančios priežasties. Pareiškėjo įvykdyta veika baigtinė. Institucija pažymi, kad asmens skunde pateikta versija, kad jis pajuokavo policijos pareigūnams duodamas melagingus savo anketinius duomenis yra vertinama, kaip gynybinė asmens pozicija, bandymas sušvelninti savo padėtį, išvengti administracinės atsakomybes. Pareiškėjas tyčia policijos pareigūnams melavo. Vertinant veikos pavojingumo atžvilgiu Institucija vertina Pareiškėjo veiką, kaip ypač pavojingą, nes asmuo vengdamas atsakomybės nurodė kito realaus žmogaus (E. U., gimęs (duomenys neskelbtini)d.) anketinius duomenis ir pavykus Pareiškėjo apgavystei administracinis nusižengimas būtų įformintas nekaltam asmeniui bei nekaltam asmeniui sukeltų teisinių, materialinių pasekmių. Asmens interesas išvengti atsakomybės pagal įstatymo nustatytas sankcijas Institucijos vertinimu negali paminti visuomenės intereso, prevencinių atsakomybės taikymo tikslų ir pažeidėjo nubaudimo, tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas.
Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, eismo saugumas suprantamas kaip kelių eismo ypatybių visuma, rodanti, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių. Iš šios nuostatos seka, kad grėsmės eismo saugumui sudarymo konstatavimui užtenka to, kad dėl tam tikrų, neleistinų asmens veiksmų, tokia grėsmė galėjo kilti. O šiuo konkrečiu atveju vairavimas neblaiviam yra labai pavojingas kitų eismo dalyvių atžvilgiu. Duotuoju atveju asmuo viršijo leistiną neblaivumo ribą (0,9 prom.- pritaikius prietaiso paklaidą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai- 0,88 prom., antrojo patikrinimo alkotesteriu metu buvo nustatytas 0,68 prom. - pritaikius prietaiso paklaidą- 0,66 prom. neblaivumas). Esant tokio lygio neblaivumui asmuo tikrai; turėjo jausti neigiamą poveikį sveikatai, apsvaigimą, sulėtėjusią reakciją išplinką. Tai suponuoja išvadą, kad asmuo nusižengimą įvykdė tyčia. Atkreipiame nubaustojo dėmesį į tai, jog numatant griežtas sankcijas už aptariamo pobūdžio pažeidimus, yra vertinamas visuomenės interesas, prevenciniai atsakomybės taikymo tikslai ir pažeidėjo nubaudimas tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas. Šiuo atveju privatus asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su jo darbu ar šeimyniniais įsipareigojimais, yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas ir negali būti vertinamas ignoruojant viešąjį interesą. Sutikti su pareiškėjo skundo reikalavimais negalima ir dėl to, kad būdamas pakankamai brandi asmenybė, turėdamas bendro pobūdžio teisių ir pareigų visumą, ką pareiškėjas akcentuoja ir skunde, jis nepaisė galimų savo neteisėto elgesio pasekmių. Administracinė nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus administracinio nusižengimo rezultatas, apie kurį asmenys yra iš anksto informuojami įstatyme įvardijant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pabrėžtina, kad darydamas administracinį nusižengimą, asmuo prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl dėl administracinės nuobaudos ir/ar poveikio priemonės taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto nusižengimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats, neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tai atitinka formuojamą teismų praktiką (žr. pvz., kasacinė nutartis Nr. 2AT-28-3 03/2020, Kauno apygardos teismo nutartys Nr. AN-2-498/2017, Nr. AN2-485-498/2017, Nr. AN2-510-317/2017, Nr. AN2-251-593/2018, Nr. AN2-260-348/2021, Nr. eAN2-20-594/2022, Nr. AN2-27-397/2022, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-32-935/2022, Šiaulių apygardos teismo nutartis Nr. AN2-34-354/2022 ir kt.). Pažymėtina, kad asmuo Teismo prašo išskirtinių sąlygų, t. y. save iškelia aukščiau įstatymo reguliavimo, kitų eismo dalyvių interesų dėl saugios aplinkos, saugaus eismo. Institucijos nuomone tokių pritaikymas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui neatitiktų ANK 22 straipsnyje reglamentuotų administracinės nuobaudos tikslų ir paskirties, pažeistų proporcingumo ir protingumo principus. Pareiškėjo padarytas nusižengimas yra vienas šiurkščiausių ir pavojingiausių, kadangi, būdamas neblaivus, jis valdė padidinto pavojaus šaltinį - transporto priemonę, jo neblaivumas žymiai viršijo leistiną normą. Taip pat asmuo siekdamas išvengti atsakomybės policijos pareigūnams suteikė melagingus kito realaus žmogaus anketinius duomenis. Pareiškėjo byloje nėra nustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ar tenkinti kitus prašymus, todėl vadovaudamiesi tuo, kas išdėstyta, siekiant užtikrinti teisės aktų laikymąsi, kitų asmenų teisę į saugią aplinką, auklėti, gerbti bendro gyvenimo taisykles Teismo prašome skundo netenkinti ir palikti Institucijos nutarimą nepakeistą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas S. V. skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde išdėstytų argumentų pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas dalinai.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą), visuma.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. M. 2024 m. liepos 2 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-13697-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) S. V. už ANK 428 straipsnio 7 dalyje, 224 straipsnio 2 dalyje, numatytų administracinių nusižengimų padarymą, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, buvo nubaustas 720 Eur bauda. Nutarime nurodyta, kad S. V. 2024 m. birželio 8 d. 20.35 val. Kaune, (duomenys neskelbtini)vairavo dviratį, būdamas neblaivus, kai alkotesteriu nustatyta 0,66 promilės neblaivumas (prietaiso paklaida įvertinta). Pareigūnui pareikalavus prisistatyti, prisistatė svetimo asmens vardu ir pavarde, tai yra prisistatė kaip E. U., gimęs (duomenys neskelbtini)d., toliais savo veiksmai, apgavystės būdu bandė išvengti administracinės atsakomybės. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą ir padarė administracinius nusižengimus numatytus ANK 428 straipsnio 7 dalyje, 224 straipsnio 2 dalyje.
ANK 428 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad dviračių, motorinių dviračių, elektrinių mikrojudumo priemonių vairavimas, vadeliojimas ir jojimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) asmenys, užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt iki vieno šimto penkiasdešimt eurų.
KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas S. V. vairavo dviratį, būdamas neblaivus, kai alkotesteriu atlikus jo blaivumo patikrinimą pirmu tikrinimu nustatytas 0,9 promilės neblaivumas, įvertinus paklaidą - 0,88 promilių neblaivumas, antrojo patikrinimo alkotesteriu metu buvo nustatytas 0,68 promilių neblaivumas, įvertinus paklaidą- 0,66 promilės neblaivumas. Pareiškėjas neginčija padaryto nusižengimo, gailisi. Ginčo dėl šio nusižengimo padarymo aplinkybių nėra.
ANK 224 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad melagingų liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų davimas, melagingos eksperto išvados ar specialisto paaiškinimo teikimas, melagingas ar žinomai neteisingas vertimas administracinio nusižengimo byloje, išskyrus atvejus, kai administracinio nusižengimo byla nagrinėjama teisme, vengimas ar atsisakymas duoti liudytojo parodymus administracinio nusižengimo byloje, įrodymų naikinimas ar jų slėpimas, naudojimasis negaliojančiais, fiktyviais ar kito asmens dokumentais arba kitokia apgavystė administracinio nusižengimo byloje užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų šešiasdešimt eurų.
Pareiškėjas tyčia policijos pareigūnams davė melagingus, kito asmens anketinius duomenis, taip siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už vairavimą neblaiviam. Policijos pareigūnų pateiktuose kūno kamerų vaizdo įrašuose užfiksuota, kai Pareiškėjas policijos pareigūnams melagingai nurodo kito asmens anketinius duomenis, kuriuos policijos pareigūnė įtraukia į alkotesterio „Alcotest 7510“ Nr. ARPK-0111 „Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalą“. Pareiškėjo policijos pareigūnė paprašė pakartoti anketinius duomenis ir jis pakartoja anksčiau nurodytus melagingus duomenis. Pareiškėjas žurnale pasirašydamas panaudojo paraše inicialo „E“ raidę, kas sutampa su jo melagingai duoto asmens (E. U.) vardo inicialu, o jo parašas administracinio nusižengimo protokole skyrėsi. Tai patvirtina išvadą, kad pareiškėjas veikė tyčia. Pareiškėjas atskleidė tikruosius savo duomenis tik tada, kai policijos pareigūnai sutikrino asmens duomenis policijos duomenų bazėje ir pamatė, kad Pareiškėjo melagingai nurodyto asmens duomenų bazėje esanti nuotrauka neatitinka Pareiškėjo atvaizdui. Pareiškėjo nurodė, kad jis pajuokavo policijos pareigūnams duodamas melagingus savo anketinius duomenis, dabar supranta savo veiksmų esmę ir gresiančias pasekmes, gailisi padaręs nusižengimą.
Kaip matyti iš bylos medžiagos ir pareiškėjo paaiškinimų teismo posėdžio metu, Pareiškėjas pripažįsta padaręs nusižengimus ir gailisi nusižengęs, ginčo dėl veikų padarymo aplinkybių nėra.
Iš bylos duomenų matyti, kad Institucija 2024 m. liepos 2 d. nutarimu S. V. pripažino padarius ANK 428 straipsnio 7 dalyje bei 224 straipsnio 2 dalyje numatytus nusižengimus. Kaip matyti iš Institucijos nutarimo, pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvo nenustatyta, bei nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusižengimą padarė būdamas neblaivus. Institucijos pareigūnas pareiškėjui už ANK 428 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą paskyrė 115 Eur baudą, už ANK 224 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą – 720 Eur baudą. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirtos nuobaudos subendrintos ir S. V. paskirta galutinė nuobauda – 720 Eur bauda.
Institucija nurodė, kad pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.
ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia tada, jei kaltininkas pripažįsta esmines padarytos veikos aplinkybes, o nuoširdus gailėjimasis paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-43-719/2020). Nuoširdus gailėjimasis dėl nusižengimo nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą nusižengimą, kaltės visišką pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki nusižengimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad skunde pareiškėjas padarytų administracinių nusižengimų neginčija, dėl jų padarymo savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi.
Kaip matyti iš administracinio nusižengimo protokolo, S. V. pripažino padaręs nusižengimus. Apie tai, kad jis gailisi padaręs nusižengimus, matyti ir iš pareiškėjo skundo bei iš jo paaiškinimų teismo posėdžio metu, todėl, teismo vertinimu, todėl tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).
Pareiškėjas nurodo, kad jis turėjo asmeninių ir sveikatos problemų, dabar lanko psichoterapijos užsiėmimus, stengiasi atsisakyti alkoholio vartojimo Be to, pareiškėjas paaiškino, kad dėl didelės baudos ir sunkios finansinės padėties jam būtų sunku patenkinti vaiko poreikius, todėl prašo skirti minimalią baudą.
Atsižvelgiant į tai, kad egzistuoja viena S. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kai skundžiamo nutarimo priėmimo metu Institucija pripažino tik S. V. atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir laikė, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, taip pat įvertinus pareiškėjo asmenybę, į tai, kad jis nėra baustas administracine tvarka, dabar keičia savo neigiamus įpročius, lanko psichoterapijos kursus, bei į tai, kad pareiškėjas supranta pažeidimų esmę ir pasiryžęs daugiau nebenusižengti, 2024 m. liepos 2 d. nutarimas keistinas dalyje dėl administracinės nuobaudos už ANK 224 straipsnio 2 dalyje paskyrimo ir pareiškėjui skirtina minimali ANK 224 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta 300 eurų bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, subendrinus nuobaudas, paskirtas už ANK 428 straipsnio 7 dalyje ir 224 straipsnio 2 dalyje numatytų nusižengimų padarymą, skirtina galutinė 300 eurų bauda. Taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį sąlygų byloje nėra.
Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas tenkinamas dalinai ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. M. 2024 m. liepos 2 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-13697-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) pakeistinas, S. V. už ANK 224 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirtina 300 eurų bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, subendrinus nuobaudas, paskirtas už ANK 428 straipsnio 7 dalyje ir 224 straipsnio 2 dalyje numatytus nusižengimus, skirtina galutinė 300 eurų bauda.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
S. V. skundą tenkinti dalinai.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. M. 2024 m. liepos 2 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-13697-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) dalyje pakeisti ir S. V. už ANK 224 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirti 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą.
Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, subendrinus nuobaudas, paskirtas S. V. už ANK 428 straipsnio 7 dalyje ir 224 straipsnio 2 dalyje numatytus nusižengimus, skirti galutinę 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą.
Likusioje dalyje Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. M. 2024 m. liepos 2 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-13697-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) nekeisti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.