- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-08
- Bylos Nr.
- e2-52-998/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00568-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Bučienė
- Ieškovas
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
- 2.6.10.5.2.19Kiti žalos atlyginimo atvejai
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
dalyvaujant ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovei J. P.,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovams direktoriui G. B., advokatui V. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos aplinkai atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės 15 358,64 Eur žalos atlyginimą valstybės naudai, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Nurodo, kad Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau ? Departamentas, ieškovas) bendruoju elektroniniu paštu (info@aad.am.lt) gavo pranešimą dėl galimo neteisėto nuotekų šalinimo į lietaus nuotekų tinklus, adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat elektroniniu paštu pateiktos šį faktą liudijančios nuotraukos, kuriose užfiksuota kaip (duomenys neskelbtini) (toliau ? atsakovė, įmonė) priklausantis nuotekų siurbimo ir transportavimo automobilis šalina nuotekas į lietaus nuotekų tinklus. Tiriant šį faktą, Departamento Klaipėdos valdybos Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai 2019 m. liepos 20 d. pradėjo atsakovės neplaninį patikrinimą (2020 m. sausio 14 d. surašytas patikrinimo aktas Nr. PA25-18), kurio metu nustatyta, kad atsakovė pagal sutartį teikė gamybinių nuotekų išvežimo į Dumpių kaime esančią AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų valyklą paslaugą UAB „Klaipėdos kartono tara“. Patikrinimo metu surinktais duomenimis nustatyta, kad dalį nuotekų atsakovė nuvežė į nuotekų valyklą Dumpių kaime, kitą dalį laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 30 d. iki 2019 m. lapkričio 18 d. išpylė į lietaus nuotekų tinklus įmonės teritorijoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini). Šiais tinklais lietaus nuotekos be papildomo valymo išteka į Kretainio ir toliau į Smeltalės upelius. Nustatyta, kad į aplinką buvo išpilta 115 m³ gamybinių nuotekų, kurios buvo užterštos: aliuminiu, cinku, nikeliu, švinu, vanadžiu, variu, gyvsidabriu, detergentais, biocheminiu deguonies suvartojimu per septynias paras (toliau ? BDS7), skendinčiomis medžiagomis, bendruoju azotu, chloridais, bendruoju chromu, ir taip užteršė paviršinius vandens telkinius – Kretainio ir Smeltalės upelius.
1.2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 471 (aktuali redakcija nuo 2018 m. liepos 1 d.) patvirtintos aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos (toliau ? Metodika) priedu, teršalai, kuriuos įmonė išleido į vandens telkinį, suskirstyti pagal teršalų grupes: II-grupės teršalai – gyvsidabris, vanadis (šių teršalų į aplinką išleista 0,00038 kg); III-nikelis, švinas, varis (šių teršalų į aplinką išleista 0,86 kg); IV-cinkas, detergentai (šių teršalų į aplinką išleista į aplinką 0,77 kg); V- BDS7, skendinčios medžiagos, bendras azotas, chloridai, aliuminis, bendras chromas (šių teršalų į aplinką išleista 463,82 kg).
1.3. Nustatyta, kad išleidžiamos į gamtinę aplinką nuotekos, kuriose nepriklausomai nuo nuotekų kiekio/debito prioritetinių medžiagų koncentracija yra lygi arba didesnė už reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 (toliau ? Reglamentas) 2 priedo A dalyje „Ribinė koncentracija į gamtinę aplinką“ nurodytą vertę ir (ar) kuriose yra prioritetinių pavojingų medžiagų (nepriklausomai nuo išleidžiamų prioritetinių pavojingų medžiagų kiekio). Atsakovė išsiurbdama nuotekas iš UAB „Klaipėdos kartono tara“ ir vietoj to, kad nuvežtų jas išpilti į AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų valyklą, neteisėtai, neturėdama taršos leidimo, išleisdama į aplinką (lietaus nuotekų surinkimo tinklus, adresu (duomenys neskelbtini)) gamybines nuotekas ir taip užteršdama paviršinius vandens telkinius – Kretainio ir Smiltelės upelius, ? pažeidė Reglamento 6 punkto, Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 18 straipsnio 2 punkto 5 papunkčio, Taisyklių 6 punkto reikalavimus, ir padarė žalą paviršiniams vandens telkiniams (Kretainio ir Smiltelės upeliams). Dėl šių neteisėtų veiksmų atsakovei paskirta 1 575 Eur ekonominė sankcija už pažeidimus. Be to, atsakovės vadovas – G. B. ? įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais taip pat buvo nubaustas už tai, kad „UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai, neturėdama taršos leidimo išleido į aplinką (lietaus nuotekų surinkimo tinklus, adresu (duomenys neskelbtini)) gamybines nuotekas ir taip užteršė paviršinius vandens telkinius – Kretainio ir Smiltelės upelius.
1.4. Atsakovei, vadovaujantis Metodikos 28 punktu, remiantis Aplinkos apsaugos agentūros tyrimų 2019 m. gruodžio 19 d. protokoluose Nr. P-001-2019-490/1, Nr. P-001-2019-491/1, 2019 m. gruodžio 5 d. protokole Nr. P-105-2019200-/1, 2019 m. gruodžio 3 d. protokole Nr. P-105-2019-197/1 nurodytais duomenimis, buvo apskaičiuotas aplinkai padarytos žalos dydis, kuris sudaro 15 358,64 Eur. Atsakovės atstovas – vadovas G. B. ? buvo supažindintas su žalos aplinkai apskaičiavimu, nesutiko su juo. 2022 m. balandžio 25 d. atsakovei buvo išsiųstas pasiūlymas Nr. (3.0)-AD5-7285 atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą 15 358,64 Eur dydžio žalą paviršiniams vandenims, tačiau žala atlyginta nebuvo.
1.5. Kadangi atsakovė neteisėtai išleido į aplinką (lietaus nuotekų surinkimo tinklus, adresu (duomenys neskelbtini)) gamybines nuotekas ir taip užteršė paviršinius vandens telkinius – Kretainio ir Smiltelės upelius, buvo padaryta žala gamtai. Dėl atsakovės neteisėtos veikos gamybinės nuotekos, kurios, kaip nustatyta, buvo užterštos aliuminiu, cinku, nikeliu, švinu, vanadžiu, variu, gyvsidabriu, detergentais, BDS7, skendinčiomis medžiagomis, bendruoju azotu, chloridais, bendruoju chromu, kanalizacijos šuliniu, kuris pagal pateiktą AB „Klaipėdos vanduo“ tinklų sistemą yra lietaus nuotekų šulinys, kuris nuo nuotekų išleidimo vietos lietaus nuotekų surinkimo sistemą per lietaus nuotekų išleidėją Nr. 11 atiteka į Kretainio upelį, pateko į aplinką ir dėl šios neteisėtos veikos buvo padaryta žala aplinkai, todėl tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepimu prašo ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2.1. Nurodo, kad su pateiktu ieškiniu nesutinka, jis neteisėtas ir neįrodytas. Įrodymai, kuriais yra grindžiamas ieškinys, neparemtas faktinėmis aplinkybėmis, išvados paremtos prielaidomis. Renkant tyrimo objektus, kurie buvo vėliau perduoti labaratoriniams tyrimams, buvo pažeista jų rinkimo procedūra bei metodika. Pati žalos apskaičiavimo metodika pritaikyta netinkamai, ydingai, padarytos analizės ir subjektyvios išvados dėl galimai išleistų nuotekų į tinklus, neparemtos įrodymais. Ieškovas remdamasis teismų priimtais sprendimais vadovaujasi ne bylų nagrinėjimo metu byloje esančiais įrodymais, o priimtų sprendimų rezoliucine dalimi. Tiek apylinkės teismas, tiek regionų teismas, nagrinėdami UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus G. B. veiksmus, tiek juridinio asmens veiksmus, tinkamai neištyrė pateiktų gynybos argumentų, atmetė/netenkino prašymų atlikti tyrimo veiksmų (tyrimo eksperimento), ko pasėkoje buvo priimti neteisingi teismų sprendimai. Šiuo klausimu atsakovė mano, kad nagrinėjant šios kategorijos bylas, reikalingos mokslinės žinios, būtina apklausti kompetentingus specialistus ir skirti ekspertizę prieštaravimams pašalinti.
2.2. Dėl argumento, jog įmonė, neturėdama taršos leidimo, neteisėtai išleido į aplinką gamybines nuotekas, nurodo, kad patikrinimo akte nėra nurodytas konkretus taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D259 (toliau ? Taisyklės) 1 priedo kriterijus, kuris atitiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės veiklos pobūdį, kas sukurtų prievolę ūkio subjektui turėti taršos leidimą. Pagal patikrinimo akte formuluojamą pažeidimo („nuotekų išleidimas į aplinką“) pobūdį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimai neturėjo taršos leidimo, kurį galimai privalėjo turėti atitinkant Taisyklių 1.4. punkto kriterijų – išleidžiamos į gamtinę aplinką nuotekos, kuriose nepriklausomai nuo nuotekų kiekio/debito prioritetinių medžiagų koncentracija yra lygi arba didesnė už Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236, 2 priedo A dalyje „Ribinė koncentracija į gamtinę aplinką“ nurodytą vertę ir (ar) kuriose yra prioritetinių pavojingų medžiagų (nepriklausomai nuo išleidžiamų prioritetinių pavojingų medžiagų kiekio).
2.3. Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcija, tiriant faktines aplinkybes, nepagrįstai padarė išvadą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „Klaipėdos kartono tara“ paimtų gamybinių nuotekų, tariamai išleistų į miesto lietaus tinklus, kiekių. Tai yra, patikrinimo akte buvo padaryta išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 30 d. iki 2019 m. lapkričio 18 d. iš UAB „Klaipėdos kartono tara“ 28 kartus paėmė (t. y. autocisterna išsiurbė) gamybines nuotekas, iš kurių 23 kartus „išsiurbtos nuotekos nebuvo nuvežtos į nuotekų valyklą“. Ši neteisinga išvada, jog nagrinėjamu laikotarpiu 23 kartus paimtos nuotekos nebuvo nuvežtos į nuotekų valyklą (šiuo atveju AB „Klaipėdos vanduo“), grindžiama patikrinimo akte vertinant Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybai pateiktus UAB „Klaipėdos kartono tara“ 2019 m. gruodžio 17 d. raštu Nr. S-586 dokumentus. Pagal UAB „Klaipėdos kartono tara“ informacinį raštą, bendrovė perduodamų gamybinių nuotekų kiekių apskaitos neveda, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokama už reisą, o ne už išvežamą nuotekų kiekį. Bendrovės skystų atliekų surinkimo suvestinėje registruojami duomenys tik apie įvažiavimo ir išvažiavimo datą bei laiką, tačiau neregistruojant faktiškai paimamų ir išvežamų nuotekų kiekių. Todėl vien pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ autocisternos atvykimo į UAB „Klaipėdos kartono tara“ skaičių negalima daryti išvados, kad visais atvejais gamybinės nuotekos buvo paimamos, tuo pačiu ir apie išvežtų nuotekų kiekius. Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos specialistai vertindami UAB „Klaipėdos kartono tara“ gamybinį procesą nustatė, kad technologinis procesas nagrinėjamu laikotarpiu buvo be sutrikimų ir tolygus, pagal ką padarė išvadą, kad ir gamybinės nuotekos bendrovėje susidarydavo tolygiai kaupimo rezervuaruose Nr. 1 ir Nr. 2. Tuo buvo grindžiama išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ visais atvykimo atvejais nuotekas paimdavo. Tačiau vertinant technologinį procesą nebuvo atsižvelgta į susidarančių medžiagų, atliekų ir nuotekų balanso technologinį pobūdį, būtent – nebuvo atsižvelgta į tai, kad gamybinės nuotekos darbo pamainos laiko atžvilgiu gali susidaryti ne vienodu intensyvumu bei tolygumu. Todėl į UAB „Klaipėdos kartono tara“ atvykusi autocisterna ne visuomet nuotekas paimdavo, jeigu jų dar nebūdavo susikaupę rezervuaruose. Kadangi UAB „Klaipėdos kartono tara“ nagrinėjamu laikotarpiu nevedė susidarančių nuotekų apskaitos, nėra duomenų apie faktiškai gamyboje susidariusių ir išvežtų nuotekų kiekius. Be to, patikrinimo akte dalis faktinių aplinkybių buvo vertinamos remiantis visiškai nepagrįstais argumentais. Pavyzdžiui, patikrinimo akte padaryta išvada dėl 2019 m. spalio 30 d. tariamai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ autocisternos išleistų UAB „Klaipėdos kartono tara“ gamybinių nuotekų, kuri grindžiama Departamento pranešimų priėmimo skyriuje gauta informacija apie „tamsias nuotekas lietaus nuotekų sistemos ištekėjimo vietoje į atvirą paviršinį vandens telkinį t. y. Kretainio upelį“. Tuo būdu, patikrinimo akte formuluojamas tariamai priežastinis ryšys tarp pastebėtos nuotekų spalvos ties Kretainio upelio išleistuvu ir UAB „Klaipėdos kartono tara“ gamybinių nuotekų, kurias tariamai išleido UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pažymi, kad šiuo metu Lietuvoje nėra teisiškai reglamentuojamų metodikų pagal nuotekų spalvą įvertinti nuotekų sudėtį, todėl patikrinimo akte daroma tariama sąsaja tarp nuotekų spalvos ir tariamo nuotekų išleidimo į aplinką nėra pagrįsta.
2.4. Nurodo, kad patikrinimo akte buvo padaryta nepagrįsta sąsaja tarp UAB „Klaipėdos kartono tara“ gamybinių nuotekų laboratorinių tyrimų ir Aplinkos apsaugos agentūros (toliau ? AAA) 2019 m. spalio 30 d., 2019 m. lapkričio 11 d., 2019 m. lapkričio 13 d. ir 2019 m. lapkričio 18 d. atliktų tyrimų Kretainio ir Smeltalės upelių vandenyse. 2019 m. lapkričio 27 d. AAA specialistai paėmė gamybinių nuotekų mėginius iš dviejų UAB „Klaipėdos kartono tara“ rezervuarų Nr. 1 ir Nr. 2. Pagal nuotekų tyrimų rezultatus, UAB „Klaipėdos kartono tara“ rezervuaruose Nr. 1 ir Nr. 2 esančiose gamybinėse nuotekose nustatyti teršalai: aliuminis, bendrasis chromas, cinkas, nikelis, bendrasis azotas, nitratų azotas, nitritų azotas, chloridai. Patikrinimo akte nurodyta, kad „didžiąja dalimi“ nustatyti teršalai sutampa su teršalais, nustatytais lietaus nuotekų išleistuve Nr. 11, Smeltalės bei Kretainio upeliuose bei lietaus nuotekų šulinyje ties Plieno g. 18 namu. Pagal Klaipėdos miesto ir gretimų teritorijų lietaus nuotekų tinklų specialiojo plano, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T2-9, duomenis, per lietaus nuotekų išleistuvą Nr. 11 išleidžiamos lietaus nuotekos surenkamos nuo didelės Klaipėdos miesto teritorijos – lietaus nuotekų surinkimo baseino Nr. 11, LEZ teritorijos, pramoninės miesto dalies, Rimkų mikrorajono ir kt., kas sudaro ne mažiau kaip 500 ha teritorijos, nuo kurios surenkamos lietaus nuotekos, ploto. Lietaus nuotekų surinkimo baseinas Nr. 11 apima daug pramonės ir kitų ūkinę veiklą vykdančių įmonių, nuo kurių teritorijų potencialiai gali susidaryti teršalai, patenkantys su nuotekomis į lietaus tinklus. Vertinant AAA 2019 m. spalio 30 d., 2019 m. lapkričio 11 d., 2019 m. lapkričio 13 d. ir 2019 m. lapkričio 18 d. atliktų vandenų tyrimų rezultatus į tai nebuvo atsižvelgta, todėl nėra duomenų apie kitų teritorijoje veikiančių ūkio subjektų taršą su nuotekomis, kuriose galėjo būti teršalai, nustatyti UAB „Klaipėdos kartono tara“ gamybinėse nuotekose. Pažymi, kad UAB „Klaipėdos kartono tara“ taip pat yra lietaus nuotekų surinkimo baseino Nr. 11 zonoje, iš kurios potencialiai išleistos gamybinės nuotekos galėtų patekti per lietaus nuotekų išleistuvą Nr. 11. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovės teigimu, laikotarpiu: 2019 m. spalio 30 d., 2019 m. lapkričio 11 d., 2019 m. lapkričio 13 d., 2019 m. lapkričio 18 d. ir 2019 m. lapkričio 27 d. ? paimtų mėginių tyrimų rezultatai neįrodo jokio priežastinio ryšio tarp teršalų nomenklatūros bei momentinių koncentracijų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamai neteisėtos veikos. Patikrinimo akte faktinėmis aplinkybėmis nėra pagrįsta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 30 iki lapkričio 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ į miesto lietaus nuotekų tinklus išleido gamybines nuotekas, sutartiniais pagrindais surinktas iš UAB „Klaipėdos kartono tara“. Faktinėmis aplinkybėmis nėra nustatytas nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ autocisternos išleistų į lietaus tinklus nuotekų kiekis, nei išleistų nuotekų užterštumas autocisternoje ar betarpiškai išleidimo vietoje.
2.5. Dėl argumento, kad įmonė užteršė paviršinius vandens telkinius – Kretainio ir Smeltalės upelius ? atsakovė nurodo, kad AAA 2019 m. spalio 30 d., 2019 m. lapkričio 11 d., 2019 m. lapkričio 13 d. ir 2019 m. lapkričio 18 d. atliekant vandenų tyrimus, kurių rezultatais buvo padaryta prielaida dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimai aplinkos užteršimo teršalais su išleistomis nuotekomis į miesto lietaus tinklus, nebuvo paimtas nei vienas nuotekų mėginys iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamos asenizacinės automašinos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ar tariamos gamybinių nuotekų išleidimo vietos. Todėl atliktais Kretainio ir Smeltalės upelių vandenų laboratoriniais tyrimais nėra pagrįsta, kad paviršinių vandenų – Kretainio ir Smeltalės upeliuose ? fiksuota tarša buvo būtent dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos. Patikrinimo akte paviršinių vandenų – Kretainio ir Smeltalės upelių ? tarša grindžiama 2019 m. spalio 30 d., 2019 m. spalio 11 d., 2019 m. lapkričio 13 d. ir 2019 m. lapkričio 18 d. Kretainio ir Smeltalės upeliuose atliktais vandenų laboratoriniais tyrimais pagal patikrinimo akto 1 lentelėje nustatytus teršalus, tačiau nebuvo įvertinta jau esama foninė tarša šiais teršalais Kretainio ir Smeltelės upeliuose. Pagal viešai prieinamus Klaipėdos miesto savivaldybės aplinkos monitoringo duomenis, arčiausia paviršinio vandens stebėsenos vieta nuo Kretainio ir Smeltalės upelių (kuriuose AAA 2019 m. spalio 30 d., 2019 m. lapkričio 11 d., 2019 m. lapkričio 13 d. ir 2019 m. lapkričio 18 d. atliko vandenų tyrimus) yra Smiltelės žiotys ir Smiltelė prieš Klaipėdą. Pagal Klaipėdos miesto aplinkos monitoringo duomenis, 2012?2016 m. laikotarpiu Smiltelės žiočių ir Smiltelės prieš Klaipėdą stebėsenos vietose nustatytos šių teršalų vidutinės metinės koncentracijos: pH: 7,7-8,3; bendrojo azoto: 1,433 - 7,507 mg/1; amonio: 0,093 - 0,484 mg/1; nitratų: 0,501 -7,867 mg/1; nitritų: 0,038 - 0,265 mg/1; bendrojo fosforo: 0,026 - 0,177 mg/1; fosfatų: 0,040 - 0,102 mg/1,1. Be to, jau nuo 2005 metų, pradėjus vykdyti Klaipėdos miesto savivaldybės aplinkos monitoringą, stebėsenos vietose – Smiltelės upės žiotyse bei Smiltelėje prieš Klaipėdą, dugno nuosėdose nustatomos sunkiųjų metalų (chromo, cinko, nikelio, švino, kadmio, vario) koncentracijos. Pavyzdžiui, 2016 m. IV ket. Smeltalės upės žiotyse atliktų viršutinių dugno nuosėdų tyrimo rezultatais nustatytos teršiančių medžiagų koncentracijos (mg/kg sausos masės): chromo (Cr) - 26 mg/kg, cinko (Zn) - 64 mg/kg, nikelio (Ni) - 31 mg/kg, švino (Pb) - 5 mg/kg. Smeltalės upės dalyje atliktais Klaipėdos atliktų viršutinių dugno nuosėdų tyrimo rezultatais nustatytos teršiančių medžiagų koncentracijos (mg/kg sausos masės): chromo (Cr) - 23 mg/kg, cinko (Zn) - 27 mg/kg, nikelio (Ni) - 61 mg/kg, švino (Pb) - 6 mg/kg. Pagal Klaipėdos miesto savivaldybės aplinkos monitoringo išvadas, Smeltės (Smiltelės) upelis nėra geros ekologinės būklės, todėl galimi ir kitų 2019 m. spalio 30 d., 2019 m. lapkričio 11 d., 2019 m. spalio 13 d. ir 2019 m. lapkričio 18 d. nustatytų teršalų (detergentų, gyvsidabrio, aliuminio, vanadžio ir kt.), kurių neapima monitoringo tyrimai, buvimas vandenyje. Todėl patikrinimo akte nustatyta aplinkybė, kad 2019 m. lapkričio 27 d. iš UAB „Klaipėdos kartono tara“ paimtuose nuotekų mėginiuose nustatyti teršalai didžia dalimi sutampa su teršalais, nustatytais lietaus nuotekų išleistuve Nr. 11 ir Smeltalės bei Kretainio upeliuose, negali būti vertinama kaip priežastinis ryšys tarp Smeltelės ir Kretainio upelių vandenų būklės ir tariamo UAB „Vakarų švara“ nuotekų išleidimo.
2.6. Departamentas konstatuojamoje dalyje, grįsdamas pažeidimo faktą AAA tyrimų rezultatų protokolais, tinkamai neįvertino faktinių aplinkybių tyrimų rezultatų protokoluose: 2019 m. lapkričio 8 d., Nr. P-105-2019-168/1, 2019 m. lapkričio 8 d., Nr. P-105-2019-166/1, 2019 m. lapkričio 26 d., Nr. P-l 05-2019-191/1, 2019 m. lapkričio 8 d. Nr. P-105-2019-177/1, ir 2019 m. lapkričio 26 d. Nr. P-001-2019-409/1, 2019 m. lapkričio 20 d., Nr. P-001-2019-33/1. Ieškovas ieškinį grindžia teismų priimtais sprendimais, tačiau, atsakovės teigimu, jais vadovautis negalima, nes netinkamai ir neobjektyviai buvo ištirtos įvykio faktinės aplinkybės. Atsakovė nesutinka, kad ji į nagrinėjamą bylą nepateikė įrodymų, kurie paneigtų ieškovo nustatytas aplinkybes. Teismas, nebūdamas specialistu, padarė išvadą, jog atstumas nuo užfiksuoto nuotekų išpylimo taško ((duomenys neskelbtini)) iki vietos, kur lietaus tinklai išteka į Kretainio upelį ir nuotekos tampa matomos gyventojams (iki tos vietos lietaus tinklai uždari, teka po žeme ir jų pakitusi spalva negali būti atsitiktinai pastebėta), yra trys kilometrai lietaus nuotekų tinklų, todėl, išpylus nuotekas į šulinį (duomenys neskelbtini) kieme, tik po kurio laiko šios užterštos nuotekos atiteka į Kretainio upelį ir gali būti pastebėtos gyventojų. Kokiais įrodymais remiantis teismas padarė tokią išvadą, sprendime nėra nurodyta. Pastebi, kad pareiškėjas prašė teismo leisti atlikti eksperimentą būtent šioms aplinkybėms išsiaiškinti. Šis prašymas teismo nutartimi buvo nepagrįstai atmestas, tad iš čia kyla klausimas, kokiais įrodymais remiantis teismas padarė išvadą apie nuotekų tekėjimą iš (duomenys neskelbtini), iki Kretainio upelio. Tą dieną, kai neva buvo užfiksuotas nuotekų išleidimas į šulinį, esantį (duomenys neskelbtini), atvykus Aplinkos departamento pareigūnams, šulinyje nebuvo aptikta jokių pėdsakų, patvirtinančių apie kažkokių nuotekų išleidimą. Tai yra, šulinyje nebuvo aptikta nuotekų (medžiagų) pėdsakų, kurios neva buvo ištekėjusios į Kraitenio upelį. Iš šulinio nebuvo paimti jokie mėginiai, pats šulinys buvo tik vizualiai apžiūrėtas ir įsitikinus, kad jame nėra jokių nuotekų, būdingų savo savybėmis iš „Klaipėdos kartono tara“, jis buvo uždarytas. Šias aplinkybes patvirtino ir ieškovė. Todėl yra nesuprantama, kokiais dokumentais (įrodymais) remiantis buvo padaryta išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ reguliariai išleidinėjo nuotekas į lietaus nuotekų sistemą. Didelę nuostabą sukėlė teismo argumentas, kad bendrovės automobiliui būnant AB „Klaipėdos vandenys“ nuotekų valykloje, buvo pastebėti teršalai Kretainio upelyje. Teismas padarė išvadą, kad nors tai yra užfiksuota dokumentais (automobilis 2020 m. spalio 30 d. 16.05?16.50 val. stovi AB „Klaipėdos vandenys“, tuo pačiu metu fiksuojami teršalai), tačiau, pagal teismą, bendrovė teršalus galėjo išleisti anksčiau, o paskui važiuoti į valymo įrengimus. Kokiais įrodymais remiantis tokią išvadą padarė teismas, atsakovui neaišku. Taip pat nori pažymėti, kad teismui buvo pateiki įrodymai – fotonuotraukos apie Kretainio upelio tekėjimą iš vamzdžių. Pastebi, kad vanduo, ištekantis iš išleistuvų, teka pakankamai dideliu greičiu ir didele apimtimi. Todėl, logiškai mąstant, kaip, kokioms aplinkybėms esant buvo paimti mėginiai, kai vanduo tekantis yra sraunus, lieka neaišku. Pastebi ir tai, kad tuomet, kai nepagrįstai ir neteisėtai buvo imti mėginiai, įvykio vietos fiksuotos nebuvo, fotografijos sudarytos nebuvo, todėl šie veiksmai kelia pagrįstą abejonę dėl jų teisėtumo ir objektyvumo. Nesant objektyvių įrodymų, šie mėginiai galėjo būti paiimti ir iš kitų, atsakovui nežinomų vietų. Patikrinimo akte paviršinių vandenų – Kretainio ir Smiltelės upelių ? tarša grindžiama 2019 m. spalio 30 d., 2019 m. lapkričio 11 d., 2019 m. lapkričio 13 d. ir 2019 m. spalio 18 d. Kretainio ir Smeltalės upeliuose atliktais vandenų laboratoriniais tyrimais pagal Patikrinimo akto 1 lentelėje nustatytus teršalus. Todėl teismas turėjo tinkamai atsižvelgti į pačių tyrimų protokolų, kaip pirminių faktines aplinkybes fiksuojančių dokumentų, duomenis. Pažymi, kad teismui Departamento pateiktoje bylos medžiagoje dalies tyrimų protokolų (Nr. P-105-2019-200/1, P-001 -2019-491/1, P-001-2019-490/1, P-105-2019-197/1, P-105-2019-177/1, P-001-2019-398/1, P-001-2019-399/1) kopijos yra tiek prastos kokybės, kad nėra galimybės tinkamai įskaityti teršalų koncentracijų skaitinių verčių, t. y. – pirminiais dokumentais užfiksuotų faktinių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, teismas net fiziškai negalėjo susipažinti su dalies pirminių dokumentų informacija, tuo pačiu juos kritiškai vertinti. Dalyje protokolų (Nr. P-001-2019- 398/1) klaidingai nurodytos mėginių paėmimo vietos: „Smeltalės upelis ties Vingio – Jūrininkų prospekto sankryža, Klaipėdos miestas“, tačiau ties šia sankryža prateka ne Smeltalės, o Kretainio upelis, į kurį išteka miesto lietaus išleistuvas Nr. 11, tačiau teismas ir į tai neatsižvelgė. Tiek ieškovas, tiek teismas, nagrinėjęs skundus, tinkamai neįvertino, kad didžioji dalis tirtų mėginių buvo paimti nesilaikant Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento nustatytų nuotekų mėginių ėmimo procedūrų. Tai yra ieškovas ir teismas kritiškai neįvertino dalies mėginių patikimumo (paėmimo vietos, laiko ir paėmimo kokybės atžvilgiu). Kadangi Departamento pareigūnai tariamos aplinkos taršos faktą grindė mėginių tyrimų rezultatais, tai mėginių paėmimo patikimumą teismas turėjo tinkamai įvertinti, ko nepadarė. 2019 m. spalio 30 d. 15.30 val. mėginį iš Kretainio upelio kanalo (klaidingai nurodytu Smeltalės upeliu), ties savitakinių lietaus nuotekų tinklų šuliniu Nr. 211a, paėmė fizinis asmuo, kuris mėginį pats pristatė į AAA ATD Vakarų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus laboratoriją (Taikos pr. 26, Klaipėda) (Nuotekų ir paviršinio vandens mėginių ėmimo ir matavimo protokolas Nr. N105-2019-111). Mėginį paėmęs ir į AAA laboratoriją pristatęs fizinis asmuo pats nurodė ir mėginio paėmimo laiką bei vietą, tačiau nėra jokių duomenų ir liudytojų iš aplinkos apsaugos pareigūnų pusės, kad paimtas mėginys buvo tikrai iš nurodytos vietos bei nurodytu laiku. Mėginių ėmimo procedūros 5.6 punkte nustatyta, kad tekančiame paviršiniame vandenyje (šiuo atveju Kretainio upelyje) mėginiai imami aukščiau nuotekų išleistuvo išleidžiamų teršalų nepaveiktoje vietoje (t. y. neteršiamoje vietoje, nustatant foninį telkinio užterštumą) ir žemiau išleistuvo (iki 0,5 km). Tačiau 2019 m. spalio 30 d. 15.30 val. paimtas mėginys buvo tik iš pačio išleistuvo, nepaimant mėginio aukščiau išleistuvo teršalų nepaveiktoje vietoje, tuo pažeidžiant Mėginių ėmimo procedūros 5.6 punkto reikalavimą. Be to, Mėginių ėmimo procedūros 5.7 punkte yra nustatyti reikalavimai mėginių ėmimo indams ir jų paruošimui prieš imant mėginį: nustatant gyvsidabrį mėginys turi būti imamas borosilikatiniu indu, detergentus – tamsaus stiklo praplautu metilo alkoholiu, sunkiuosius metalus – polietileno. Indus ruošia bei užtikrina jų tinkamumą mėginių ėmimui AAA ATD specialistai. Tačiau 2019 m. spalio 30 d. 15.30 val. paimtas mėginys, kuriame buvo tiriami gyvsidabrio, sunkiųjų metalų, naftos produktų, detergentų ir kt. teršalų parametrai, kurio indą (-us) ruošė ne AAA ATD specialistai, o pats fizinis asmuo, neturintis žinių ir įgūdžių apie mėginių ėmimo procedūras. Kadangi mėginys buvo paimtas nesilaikant nustatytų mėginių ėmimo procedūrų (dėl indų tinkamo paruošimo bei mėginių paėmimo vietų parinkimo), tai tikėtina, kad gauti ir neteisingi (t. y. iškreipti) mėginio tyrimų rezultatai. 2019 m. lapkričio 11 d. 12.30 val. mėginį iš Kretainio upelio kanalo, ties savitakinių lietaus nuotekų tinklų šuliniu Nr. 211a, paėmė Departamento Klaipėdos valdybos vyr. specialistas B. K., kuris mėginį tą pačią dieną, 13.30 val., pats pristatė į AAA ATD Vakarų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus laboratoriją (Taikos pr. 26, Klaipėda) (Nuotekų ir paviršinio vandens mėginių ėmimo ir matavimo protokolas Nr. N105-2019-120). Mėginių ėmimo procedūros 5.6 punkte nustatyta, kad tekančiame paviršiniame vandenyje (šiuo atveju Kretainio upelyje) mėginiai imami aukščiau nuotekų išleistuvo išleidžiamų teršalų nepaveiktoje vietoje (t. y., neteršiamoje vietoje, nustatant foninį telkinio užterštumą) ir žemiau išleistuvo (iki 0,5 km). Tačiau 2019 m. lapkričio 11 d. 12.30 val. paimtas mėginys buvo tik iš pačio išleistuvo, nepaimant mėginio aukščiau išleistuvo teršalų nepaveiktoje vietoje, tuo pažeidžiant mėginių ėmimo procedūros 5.6 punkto reikalavimą. Be to, mėginių ėmimo procedūros 5.7 punkte yra nustatyti reikalavimai mėginių ėmimo indams ir jų paruošimui prieš imant mėginį: nustatant gyvsidabrį mėginys turi būti imamas borosilikatiniu indu, sunkiuosius metalus – polietileno. Indus ruošia bei užtikrina jų tinkamumą mėginių ėmimui AAA ATD specialistai. Tačiau 2019 m. lapkričio 11 d. 12.30 val. paimtas mėginys, kuriame buvo tiriami gyvsidabrio ir sunkiųjų metalų parametrai, kurio indą (-us) ruošė ne AAA ATD specialistai, o AAD Klaipėdos valdybos specialistas, neturintis žinių ir įgūdžių apie mėginių ėmimo procedūras. Kadangi mėginys buvo paimtas nesilaikant nustatytų Mėginių ėmimo procedūrų (dėl indų tinkamo paruošimo bei mėginių paėmimo vietų parinkimo), tai tikėtina, kad gauti ir neteisingi (t. y., iškreipti) mėginio tyrimų rezultatai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, tiek ieškovas, tiek teismas neįvertino, kad 2019 m. spalio 30 d. 15.30 val. ir 2019 m. lapkričio 11 d. 12.30 val. atlikti mėginių paėmimai buvo ydingi, t. y. dėl nustatytų mėginių ėmimo procedūrų nesilaikymo, tikėtina, kad buvo gauti neteisingi mėginio tyrimų rezultatai. Todėl mano, kad: 2019 m. spalio 30 d. 15.30 val. paimto nuotekų mėginio tyrimų rezultatai, įforminti Aplinkos tyrimų departamento Cheminių tyrimų skyriaus tyrimų rezultatų protokolais: 2019 m. lapkričio 8 d. Nr. P-105- 2019-168/1, 2019 m. lapkričio 20 d. Nr. P-001-2019-398/1, Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Vakarų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus 2019 m. lapkričio 8 d. tyrimų rezultatų protokolu Nr. P-105-2019-166/1, negali būti laikomi patikimais, todėl tyrimų rezultatais Departamentas negalėjo grįsti daromos išvados dėl tariamos aplinkos taršos; 2019 m. lapkričio 11 d. 12.30 val. paimto nuotekų mėginio tyrimų rezultatai, įforminti Aplinkos tyrimų departamento Cheminių tyrimų skyriaus tyrimų rezultatų protokolais: 2019 m. lapkričio 18 d. Nr. P-105-2019-177/1, 2019 m. lapkričio 26 d. Nr. P-001-2019-409/1, negali būti laikomi patikimais, todėl tyrimų rezultatais Departamentas negalėjo grįsti daromos išvados dėl tariamos aplinkos taršos. Ieškovas ir teismas kritiškai neįvertino, kad didžioji dalis mėginių buvo paimta vietose, kurios nėra tinkamos mėginių nuotekų sudėčiai objektyviai reprezentuoti. 2019 m. lapkričio 13 d. mėginys buvo paimtas Kretainio upelio ištekėjime į Smeltalę, o 2019 m. spalio 30 d., 2019 m. lapkričio 11 d., 2019 m. lapkričio 18 d. mėginiai buvo paimti iš kanalo griovio Kretainio upelyje (ties Vingio, Jūrininkų ir Žardupės gatvių sankirta). Visi šie mėginiai buvo paimti ne iš specialiai mėginių paėmimui įrengtų vietų (šulinių), o iš Kretainio kanalų atvirų vietų (teritorijų), iš esmės – mažo gylio griovių, kuriuos sąlygoja įvairūs išorės veiksniai, todėl mėginių tyrimų rezultatai negali būti laikomi patikimais įrodymais vertinant priežastinį ryšį tarp nustatytų teršalų koncentracijos ir tariamos taršos. Tokių teršalų, kaip suspenduotųjų dalelių (t. y. smėlio/molio frakcijos), BDS7 (organikos), koncentracijos žymiai padidėja, kuomet imant mėginius iš negilių kanalų susidrumsčia kanalo dugne esantis smėlis su organinės kilmės sąnašomis, augalų/dumblių puvimo liekanomis ir pan.), kuris į kanalą patenka iš aplinkinių teritorijų, o ne vien tik iš tariamos taršos vietos. Atsakovė mano, kad 2019 m. spalio 30 d., 2019 m. lapkričio 11 d., 2019 m. lapkričio 18 d. paimtuose mėginiuose nustatytos skendinčių medžiagų ir BDS7 koncentracijos negali būti vertinamos patikimais įrodymais, darant klaidingą išvadą dėl tariamos aplinkos taršos. Teismas kritiškai neįvertino, kad Departamento pareigūnai Patikrinimo akte ir administracinio nusižengimo protokole padarė klaidingą išvadą dėl UAB „Klaipėdos kartono tara“ gamybinių nuotekų ir AAA atliktų vandens tyrimų teršalų sudėties sutapties. Departamento pareigūnai tariamos taršos faktą iš esmės argumentavo teršalų sudėties sutaptimi tarp teršalų, nustatytų UAB „Klaipėdos kartono tara“ gamybinėse nuotekose ir AAA atliktų tyrimų vandens mėginiuose Kretainio upelyje bei lietaus nuotekų šulinyje, ties Plieno g. 18 Klaipėdoje. Departamento Patikrinimo akte nurodoma, kad AAA nustatytų teršalų (Kretainio upelyje, ties išleistuvu Nr. 11) ir AB „Klaipėdos kartono tara“ gamybinėse nuotekose sudėtis didžiąja dalimi sutapo, tačiau nenurodė, kokie konkrečiai teršalai sutapo. Pagal AAA tyrimų protokolų duomenis, chloridų, sulfatų, amonio azotų, nitratų azotų, nitritų azotų, bendro azoto, kadmio, švino, naftos produktų, alavo, arseno nematuota arba matuota, bet nenustatyta. Teismas, vertindamas Departamento pateiktus įrodymus, netinkamai įvertino nuotekų teršalų sudėties sutapties (Kretainio upelyje ir AB „Klaipėdos kartono tara“ gamybinėse nuotekose) pakankamumą. Teismas rėmėsi Departamento Patikrinimo akte suformuluota išvada, kad nuotekų, tirtų Kretainio upelyje, ir gamybinių nuotekų, paimtų iš UAB „Klaipėdos kartono tara“, teršalų sudėtis didžia dalimi sutampa. Tačiau teismas tinkamai neatsižvelgė į tai, kad teršalų sudėties sutapimas nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad nuotekas išleido būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pažymi, kad nebuvo paimtas nei vienas nuotekų mėginys iš tariamos taršos vietos – lietaus šulinio, todėl teršalų sudėties sutapimas negali būti vertinamas kaip tariamos taršos įrodymas. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad išleistuvo Nr. 11 baseino teritorijoje yra nemažai kitų įmonių, kurių veikloje gali susidaryti nuotekos, turinčios analogišką teršalų sudėtį, kaip ir UAB „Klaipėdos kartono tara“. Atkreipia dėmesį, kad tokie teršalai, kaip skendinčios medžiagos, BDS7, išvestinis parametras – cheminis deguonies suvartojimas, paviršiniuose vandenyse (šiuo atveju Kretainio upelyje) ir lietaus nuotekų tinkluose gali susidaryti ne tik ūkinės veiklos metu naudojant chemines medžiagas, bet ir vykstant natūraliems procesams – augalinės ir gyvūninės kilmės medžiagų puvimui, smėlio pritekėjimui į vandenį ar tinklus. Be to, šios medžiagos ir anijoninės aktyvios medžiagos (detergentai) gali susidaryti skalbimo paslaugas ir cheminio valymo paslaugas teikiančiose įmonėse. Sunkieji metalai (cinkas, varis, chromas, nikelis, gyvsidabris, vanadis, aliuminis) būna dažų sudėtyje, todėl šie teršalai į lietaus nuotekų tinklus (tuo pačiu ir aplinką per išleidėjus) gali patekti iš dažus naudojančių įmonių. Lietaus nuotekų baseino teritorijoje yra nemažai įmonių, vykdančių prekybą dažais bei paviršių dažymo darbus (pavyzdžiui, UAB „Dažmeta“, Svajonės g. 33, UAB „Divinitus“, Svajonės g. 8, UAB „Dažų servisas“, Mainų g. 8, UAB „Pir Stop“, Šilutės pl. 105b ir kt.), kuriose gali susidaryti ir į lietaus tinklus patekti dažų likučiai. Išleistuvo Nr. 11 baseino teritorijoje taip pat veiklą vykdo pavojingas atliekas, įskaitant ir dažų bei kitų cheminių medžiagų) laikymą, UAB „Žalvaris“, kur taip pat galėtų susidaryti nuotekos, turinčios analogišką teršalų sudėtį, kaip ir UAB „Klaipėdos kartono tara“. Atsakovės manymu, teismas priimdamas sprendimą byloje vadovavosi ne pirminių dokumentų (šiuo atveju tyrimų rezultatų protokolų) vertinimu, o Departamento pareigūnų patikrinimo akte (t. y. išvestiniame dokumente) suformuluotomis nekritiškomis išvadomis.
Šalies argumentai
3. Ieškovas pateikė papildomus paaiškinimus.
3.1. Nurodo, kad UAB „Klaipėdos kartono tara“ atsakymuose į atsakovės paklausimus nurodoma, kokius po nustatyto ir šioje byloje tiriamo pažeidimo gamybinių nuotekų kiekius tam tikru laikotarpiu išvežė atsakovė bei kitos įmonės, kai buvo nutraukta su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartis dėl nuotekų išvežimo, tačiau šiuose raštuose nėra nurodyta jokių tikslesnių duomenų apie nurodytais laikotarpiais UAB „Klaipėdos kartono tara“ vykdytą gamybinę veiklą, gamybinius procesus, per kiek kartų buvo išvežamas nurodytas gamybinių nuotekų kiekis ir pan. Remiantis tik šiais duomenimis, jokių konkrečių išvadų daryti negalima. Antra, apie išvežtų nuotekų kiekius įmonė pateikė duomenis tik remdamasi paties paslaugų tiekėjo (nuotekų vežėjo) pateiktais duomenimis – AB „Klaipėdos vanduo“ išduotais kvitais, ? tačiau nagrinėjamos bylos duomenys rodo (į tai atkreipė dėmesį ir ekspertas savo ekspertinėje išvadoje), kad atsakovės atvežtų nuotekų pridavimas į AB „Klaipėdos vanduo“ priklausančią nuotekų valyklą Dumpių km. buvo nekontroliuojamas ir vairuotojas pats laisva valia sprendė, ką nurodyti nuotekų pridavimo metu, t. y. iš kur jos buvo atvežtos. Pažymi, kad atsakovė vežė nuotekas ne tik iš UAB „Klaipėdos kartono tara“, bet ir iš gyventojų bei kitų pramonės įmonių. Taigi, atsakovė žinodama, kad jos mokėtini mokesčiai už nuotekų išvalymą priklauso nuo priduodamų nuotekų užterštumo, turėjo visas galimybes piktnaudžiauti susiklosčiusia situacija ir nevežti iš AB „Klaipėdos kartono tara“ išsiurbtų nuotekų arba priduoti jų tik dalį, ir taip gauti mažesnę sąskaitą už nuotekų tvarkymą, kas, šiuo atveju, ir buvo daroma. Nepaisant to, jog iš byloje esančių AB „Klaipėdos vanduo“ išduotų kvitų matyti, kad juose išties užfiksuota, jog atsakovė priduodavo į AB „Klaipėdos vanduo“ valyklą vidutiniškai po 3,6 m³ gamybinių nuotekų, tačiau tai dar nereiškia, kad toks kiekis ir buvo išsiurbtas iš UAB „Klaipėdos kartono tara“ gamybinių rezervuarų. Tokį manymą pagrindžia pačios atsakovės pateikti kvitai bei UAB „Klaipėdos kartono tara“ pateiktos suvestinės, iš kurių matyti, kad nuotekų vežėjas net kelis kartus AB „Klaipėdos vanduo“ valykloje paeiliui nurodė, kad pristatytos nuotekos yra paimtos iš AB „Klaipėdos kartono tara“, nors tą dieną paimti gamybinių nuotekų į šią įmonę atsakovės ascenizacinė mašina nuvykusi net nebuvo (pvz., 2019 m. lapkričio 11 d. 14.19 val., 2019 m. lapkričio 11 d. 14.37 val.). Įvertinus visa tai, ieškovo teigimu, darytina išvada, kad remtis AB „Klaipėdos vanduo“ išduotais kvitais, nustatant apie iš UAB „Klaipėdos kartono tara“ išvežtų gamybinių nuotekų kiekius, nagrinėjamoje byloje negalima. Departamentas pažymi, kad atlikto patikrinimo metu nei atsakovė, nei UAB „Klaipėdos kartono tara“ nepateikė jokių objektyvių duomenų, kuriais būtų galima konstatuoti apie tikslius išvežamų gamybinių nuotekų kiekius, todėl siekiant nustatyti kiek tiksliai telpa nuotekų vieno nuotekų išsiurbimo metu, buvo nuspręsta sudalyvauti tokiame procese. Patikrinimo akte Nr. PA25- 18 užfiksuota, kad 2019 m. lapkričio 27 d. nuotekų paėmimas buvo vykdomas stebint ir fiksuojant aplinkos apsaugos pareigūnams. Buvo fiksuojama, kiek truko, kaip vyko nuotekų paėmimas, kokiu kiekiu užpildoma ascenizacinė automašina. Tuomet ją palydėjo iki nuotekų valyklos Dumpių km. ir fiksavo nuotekų pridavimo procesą bei priduotų nuotekų kiekį. Po to vairuotojas vyko išsiurbti antrąjį gamybinių nuotekų rezervuarą. Šie duomenys yra tikri ir patikimi, nes nuotekų paėmimo procesas buvo stebimas nuo pradžios iki pat pabaigos nepertraukiamai. Pažymi, jog atsakovės teiginiai apie tai, kad atsakovės vairuotojas kitais atvejais, kai nuvykdavo į UAB „Klaipėdos kartono tara“ teritoriją, nesiurbdavo nuotekų ar tik jas dalinai išsiurbdavo, yra klaidinantys ir niekaip negalėtų būti faktiškai įgyvendinami, nes kaip ir pati UAB „Klaipėdos kartono tara“ savo raštuose nurodė, šios įmonės atsakingi asmenys kiekvienąkart gamybinių nuotekų paėmimo ir išvežimo iš teritorijos metu kontroliavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmus. Departamento įsitikinimu, abejoti aplinkosaugos pareigūnų konstatuotomis aplinkybėmis dėl išsiurbto ir nenuvežto gamybinių nuotekų kiekio į valyklą šioje konkrečioje situacijoje pagrindo nėra.
Atsiliepimas
4. Atsakovė pateikė papildomus paaiškinimus.
4.1. Nurodo, kad UAB „Klaipėdos kartono tara“ kontroliavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmus paimant ir išvežant nuotekas iš teritorijos ribų, bet nesekė paimamų nuotekų kiekio, nesekė nuotekų susidarymo apimčių talpose. UAB „Klaipėdos kartono tara“ taip pat buvo paklausta: kiek atliekų per visus 2021 m. išvežė bendrovė UAB „Rimalva“ (atsakovę pakeitusi rangovė). UAB „Klaipėdos kartono tara“ 2024 m. liepos 2 d. raštu Nr. S-18 nurodė, kad išvežta 1472 m³ nuotekų, 330 reisų. Bendrovės gamybos apimtys, lyginant su 2019?2020 m. padidėjo 3,5 proc. Daro išvadą, kad UAB „Rimalva“ per mėnesį padarydavo po 27,5 reiso (330 reisus dalinant iš 12 mėn.). Kadangi UAB „Klaipėdos kartono tara“ gamybos apimtys 2021 m. išaugo 3,5 proc., iš to seka, kad nuotekų kiekis, lyginant su 2019 m. ir 2021 m., taip pat padidėjo 3,5 procento. Siekiant nustatyti susidarančių nuotekų vidurkį, išvežtų per 2021 m., iš nuotekų kiekio reiktų atimti 3,5 procento. Atlikus matematinius paskaičiavimus, iš išvežtų nuotekų per 2021 m. kiekio (1472 m³) atimant gamybos padidėjimą 3,5 procento, gauname, kad UAB „Rimalva“ per 2021 m išvežė 1420 m³. Gautą 1420 m³ kiekį padalinus iš 12 mėnesių, gauname, kad mėnesinis nuotekų susidarymo kiekis yra 118 m³. Šį kiekį padalinus iš važiavimo kartų per mėnesį, gauname, kad vienu reisu veždavo 4,3 m³ atliekų. Matematiškai vertinant 2021 m. lapkričio mėn. UAB „Rimalva“ važiuotų reisų skaičių (25 kartai), atsakovė daro išvadą, kad 2021 m. lapkričio mėnesio UAB „Klaipėdos kartono tara“ susidariusių gamyboje kiekis yra 107,5 m³. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. per lapkričio mėnesį į AB „Klaipėdos vanduo“ valyklą pridavė 97,838 m³ nuotekų. Nuotekos į AB „Klaipėdos vanduo“ buvo priduotos per 26 kartus, tačiau kaip matyti iš tyrimo medžiagos, atsakovės automobilis UAB „Klaipėdos kartono tara“ buvo 38 kartus. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovės automobilis UAB „Klaipėdos kartono tara“ ne kiekvienu važiavimu išsiurbdavo nuotekas. Apibendrinant naujai gautus duomenis bei analizuojant anksčiau išdėstytą, atsakovė daro neginčijamą išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2019 lapkričio mėnesį į AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų valyklą pridavė mažiau nei UAB „Rimalva“ 2021 m. lapkričio mėn., tik 9,62 m³., kuris apskaičiuotas nuo vidutinio matematiškai suskaičiuoto vidurkio. Taip pat pažymi, kad ADD bei eksperto teiginiai, neva bendrovė nuotekų valykloje UAB „Klaipėdos kartono tara“ vardu priduodavo nuotekas, paimtas iš buitinių vartotojų, o UAB „Klaipėdos kartono tara“ nuotekas išleisdavo į aplinką, prasilenkia su sveiku protu ir verslo logika. Pažymi, kad priduotų į valyklą UAB „Klaipėdos kartono tara“ 1 m³ nuotekų kaina yra 3,097 Eur, o buitinių vartotojų 1m³ nuotekų pridavimo kaina yra 2,347 Eur, tai yra mokant daugiau nei 30 proc. (pridedama PVM s/f Nr. 0494081). Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pelno siekianti organizacija ir šioje situacijoje yra visiškai nelogiška pridavinėti buitines nuotekas UAB „Klaipėdos kartono tara“ vardu, už jas mokant brangiau 30 proc. Šioje situacijoje gali sutikti tik su tuo, kad galėjo būti tik taip, kad UAB „Klaipėdos kartono tara“ nuotekos priduodamos kaip buitinių vartotojų, už jas mokant pigiau 30 proc., o ne atvirkščiai. Atsakovė mano, kad ieškovas neteisingai apskaičiavo 2019 m. lapkričio mėn. išvežtų nuotekų kiekius, todėl atsižvelgiant į surinktus duomenis, nustatyti kiekiai turi būti perskaičiuoti.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį prašė tenkinti. Rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais.
6. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai ieškinį prašė atmesti. Rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais.
7. Teismo posėdžio metu ekspertas dr. M. R. paaiškino, kad žala gamtai buvo apskaičiuota paėmus vieną mėginį. Teršalai iš įmonės teritorijos iki upelio geriausiu atveju teka pusę valandos, tačiau tai priklauso nuo daugybės veiksnių. Jeigu nėra nuotekų atvežta į nuotekų valyklą, tos nuotekos kažkur dingo, todėl daro išvadą, kad galimai nuotekos išpiltos įmonės teritorijoje. Iš kurio rezervuaro yra imamos nuotekos nėra fiksuojama. Ieškovas skaičiavo žalą pagal vieną mėginį, kas, eksperto nuomone, nėra tikslinga ir neparodo vidutinio kenksmingų medžiagų kiekio, tai buvo vienkartinis mėginys. Iš šulinio paimti mėginio nėra galimybės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas.
8. Bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad Departamentas bendruoju elektroniniu paštu 2019 m. lapkričio 19 d. gavo pranešimą dėl galimo neteisėto nuotekų šalinimo į lietaus nuotekų tinklus, adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat elektroniniu paštu pateiktos šį faktą liudijančios nuotraukos, kuriose užfiksuota, kaip atsakovei priklausanti nuotekų siurbimo ir transportavimo mašina šalina nuotekas į lietaus nuotekų tinklus.
9. Departamento Klaipėdos valdybos Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai, tirdami nurodyto pranešimo pagrįstumą, 2019 m. lapkričio 20 d. pradėjo atsakovės neplaninį patikrinimą.
10. 2020 m. sausio 14 d. surašytas patikrinimo aktas Nr. PA25-18, kuriame nurodyta, jog 2019 m. lapkričio 20 d. atsakovės neplaninio patikrinimo metu nustatyta, kad atsakovė pagal sutartį teikė gamybinių nuotekų išvežimo į Dumpių kaime esančią AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų valyklą paslaugą bendrovei UAB „Klaipėdos kartono tara“. 2020 m. sausio 14 d. patikrinimo akte Nr. PA25-18 nustatyta, kad dalį nuotekų atsakovė nuvežė į nuotekų valyklą Dumpių kaime, kitą dalį laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 30 d. iki 2019 m. lapkričio 18 d. išpylė į lietaus nuotekų tinklus teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini). Šiais tinklais lietaus nuotekos be papildomo valymo išteka į Kretainio ir toliau į Smeltalės upelius. 2020 m. sausio 14 d. patikrinimo akte Nr. PA25-18 nustatyta, kad į aplinką buvo išpilta 115 m³ gamybinių nuotekų, kurios užterštos: aliuminiu, cinku, nikeliu, švinu, vanadžiu, variu, gyvsidabriu, detergentais, biocheminiu deguonies suvartojimu per septynias paras, skendinčiomis medžiagomis, bendruoju azotu, chloridais, bendruoju chromu. Apskaičiuotas aplinkai ir jos komponentams padarytos žalos dydis yra 15 358,64 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
11. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2020 m. balandžio 22 d. nutarimu G. B. (atsakovės direktorius) pripažino padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ? ANK) 235 straipsnio 4 dalyje (administracinė atsakomybė kyla už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme ar kituose aplinkos apsaugą ar gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyto leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, arba nesilaikant šiame leidime nustatytų sąlygų, arba kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka neatliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba nepriimtas sprendimas leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, arba pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus ir normatyvus), 246 straipsnio 2 dalyje (administracinė atsakomybė kyla už nuotekų išleidimą į aplinką be nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal teisės aktus šis leidimas yra reikalingas, nuotekų išleidimą į drenažo sistemas), ir skyrė administracines nuobaudas. Teismas padarė išvadą, kad G. B., būdamas juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento 6 punktą, Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 18 straipsnio 2 punkto 5 papunktį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 patvirtintų Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 6 punktą, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“, neturėdama taršos leidimo, neteisėtai išleido į aplinką (lietaus nuotekų surinkimo tinklus, adresu (duomenys neskelbtini)) gamybines nuotekas ir taip užteršė paviršinius vandens telkinius – Kretainio ir Smeltalės upelius.
12. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. birželio 25 d. nutartimi paliko Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. balandžio 22 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. B. apeliacinio skundo netenkino.
13. 2020 m. liepos 24 d. Departamentas nutarimu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 51 straipsniu, nutarė atsakovei skirti 1 575 Eur ekonominę sankciją už pažeidimus, numatytus Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje (ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, neturint taršos leidimo, kai pagal teisės aktus toks leidimas yra reikalingas), 60 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą, taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta iki 0,1 kilogramo II teršalų grupės teršalų), 61 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą, taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta iki 1 kilogramo III teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I-V teršalų grupes, tačiau kurie yra kitos Lietuvoje kontroliuojamos medžiagos) 62 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą, taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta iki 10 kilogramų IV teršalų grupės teršalų), 63 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą, taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta iki 20 kilogramų V teršalų grupės teršalų, BDS7, bendro azoto, bendro fosforo, suspenduotų medžiagų, sulfatų ir (ar) chloridų).
14. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. gegužės 25 d. sprendimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą dėl 2020 m. liepos 24 d. Departamento nutarimo atmetė kaip nepagrįstą.
15. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. vasario 2 d. nutarimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą atmetė, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gegužės 25 d. sprendimą paliko nepakeistą.
16. 2022 m. balandžio 25 d. ieškovas raštu Nr. (3.0)-AD5-7285 pasiūlė atsakovei aplinkai padarytą 15 358,64 Eur dydžio žalą sumokėti iki 2022 m. birželio 1 d.
17. Atsakovė iki 2022 m. birželio 1 d. 15 358,64 Eur nesumokėjo, todėl ieškovas kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo.
18. Šioje byloje ieškovas reikalauja iš atsakovės atlyginti aplinkai padarytą žalą, atsakovė su tuo nesutinka. Esminis ginčas yra kilęs dėl žalos fakto ir žalos dydžio.
Dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų.
19. Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti šias bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis). Nustačius neteisėtus veiksmus, kaltė yra preziumuojama. Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, pažeidę aplinkos apsaugos reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675-219/2015).
20. Civilinė atsakomybė už padarytą žalą aplinkai kyla, kai ieškovas įrodo civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas, t. y. pirma, konkrečius neteisėtus veiksmus, kuriais pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus aplinkai padaroma žala. Antra, žalą aplinkai, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradusį neigiamą aplinkos ar jos elementų pokytį arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei) pablogėjimą. Įrodinėdamas šią civilinės atsakomybės sąlygą ieškovas privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprasta tvarka. Žalos dydis, kai žala padaroma aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas. Trečia, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, t. y. atlyginama tik ta žala aplinkai, kuri atsirado dėl neteisėtų žalą sukėlusio asmens veiksmų. Kaltė, minėta, padarius tokio pobūdžio pažeidimus yra preziumuojama.
21. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 246 straipsnio 1 dalis).
22. Konstitucijos 53 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių, 54 straipsnyje nustatyta, kad įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai ir skurdinti augaliją ir gyvūniją.
23. Fizinio ar juridinio asmens neveikimo ar veikimo neteisėtumas, sprendžiant dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo, reiškia įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų aplinkosaugos reikalavimų nesilaikymą. Taigi, sprendžiant, ar nagrinėjamo ginčo atveju atsakovė veikė neteisėtai, būtina nustatyti, kokius veiksmus ji atliko, ir ar jos elgesys (veiksmai) nepažeidė aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
24. Nagrinėjamu atveju ieškovas atsakovės veiksmų neteisėtumą grindžia tuo, kad atsakovė pažeidė Reglamento 6 punktą (prieš išleidžiant į gamtinę aplinką nuotekos turi būti tvarkomos reikalavimus atitinkančiose centralizuotose, atskirose arba grupinėse nuotekų tvarkymo sistemose. Draudžiama bet kokias nuotekas tiesiogiai išleisti į požeminį vandenį ar skleisti ant žemės paviršiaus, išskyrus kituose teisės aktuose numatytas išimtis), Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 18 straipsnio 2 punkto 5 papunktį (išleidžiamos (planuojamos išleisti) į gamtinę aplinką nuotekos (išskyrus buitines nuotekas), kuriose prioritetinių medžiagų, kurių išleidimas turi būti nuosekliai nutrauktas, koncentracija viršija aplinkos ministro nustatytas išleidžiamųjų teršalų ribines vertes), Taisyklių 6 punktą (veiklos vykdytojai eksploatuojantys įrenginį, atitinkantį vieną ar kelis Taisyklių 1 priede nustatytus kriterijus, privalo turėti Taršos leidimą), nes atsakovė išsiurbė nuotekas iš UAB „Klaipėdos kartono tara“ ir neteisėtai, neturėdama taršos leidimo, jas išleido į aplinką per lietaus nuotekų surinkimo tinklus, adresu (duomenys neskelbtini), taip užteršė paviršinius vandens telkinius – Kretainio ir Smiltelės upelius.
25. Teismo vertinimu, atsakovė nesilaikė teisės aktų reikalavimų tinkamai sutvarkyti nuotekas, jas išpilti į AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų valyklą. Byloje pateikti duomenys: 2019 m. gruodžio 30 d. AB „Klaipėdos vanduo“ tyrimo protokolas su lietaus nuotekų šulinio schema; 2019 m. gruodžio 17 d. UAB „Klaipėdos kartono tara“ raštas Nr. S-585 su priedais – informaciniu raštu, skystų atliekų surinkimo suvestine nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d., gofruotojo kartono gamybos baro darbo grafikais 2019 m. spalio–lapkričio mėn.; teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), kurioje įsikūrusi UAB „(duomenys neskelbtini)“, paviršutinių nuotekų brėžiniais (schemomis) kartu su fotonuotrauka; UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų pridavimo AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų valykloje – Dumpių k. – kvitai; UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonės kelionės lapas; UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaita faktūra Serija VŠ Nr. 19 249; 2013 m. rugpjūčio 1 d. nuotekų priėmimo ir tvarkymo sutartis Nr. N11-201300008, sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „Klaipėdos vanduo“, kurioje nurodyta, kad šios sutarties pagrindu į AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų valyklą UAB „(duomenys neskelbtini)“ gabena susidariusias gamybines nuotekas iš UAB „Klaipėdos kartono tara“; 2013 m. rugpjūčio 1 d. nuotekų priėmimo ir tvarkymo sutartis Nr. N N11-201300007, sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „Klaipėdos vanduo“, kurioje nurodyta, kad AB „Klaipėdos vanduo“ priima tvarkyti Klaipėdos miesto gyventojų nuotekas, kurias atgabena UAB „(duomenys neskelbtini)“; AAA Aplinkos tyrimų departamento Cheminių tyrimo skyriaus tyrimo rezultatų protokolai ir jų priedai: 2019 m. gruodžio 19 d. Nr. P-001-2019-490/1 (UAB „Klaipėdos kartono tara“ gamybinės nuotekos. Dažų nuotekų rezervuaras Nr. 1), 2019 m. gruodžio 19 d. Nr. P-001-2019-491/1 (UAB „Klaipėdos kartono tara“ gamybinės nuotekos. Klijų nuotekų rezervuaras Nr. 2), 2019 m. gruodžio 5 d. Nr. P-105-2019-200/1 (UAB „Klaipėdos kartono tara“ dažų nuotekų rezervuaras Nr. 1 (gamybinės nuotekos)), 2019 m. gruodžio 3 d. Nr. P-105-2019-197/1 (UAB „Klaipėdos kartono tara“ gamybinės nuotekos Dažų nuotekų rezervuaras Nr. 1); 2019 m. lapkričio 21 d. Nr. P-105-2019-185/1 (Kretainio upelio vanduo ištekėjime į Smeltalės upelį), 2019 m. lapkričio 8 d. Nr. P-105-2019-168/1 (Smeltalės upelis, 100 metrų nuo sankryžos link Žardupės kaimo), 2019 m. lapkričio 8 d. Nr. P-105-2019-177/1 (Klaipėdos miesto paviršinių nuotekų išleistuvas (nuotekos iš kanalo)), 2019 m. lapkričio 8 d. Nr. P-105-2019-166/1 (Smeltalės upelis, 100 metrų nuo sankryžos link Žardupės kaimo), 2019 m. lapkričio 26 d. Nr. P-105-2019-190/1 (Kretainio upelis (ties Jūrininkų?Vingio?Žardupės g. sankirta) į kurį pajungtas paviršutinių nuotekų išleistuvas Nr. 11), 2019 m. lapkričio 26 d. Nr. P-105-2019-191/1 (Paviršinių nuotekų šulinys ties Plieno g. 18. Nuotekos išleidime į Kretainio upelį), 2019 m. lapkričio 26 d. Nr. P-105-2019-192/1 (Kretainio upelis (ties Jūrininkų?Vingio?Žardupės g. sankirta) į kurį pajungtas paviršutinių nuotekų išleistuvas Nr. 11), 2019 m. lapkričio 26 d. Nr. P-001-2019-409/1 (Klaipėdos miesto paviršinių nuotekų išleistuvas (nuotekos iš kanalo)), 2019 m. lapkričio 20 d. Nr. P-001-2019-398/1 (Smeltalės upelis, 100 metrų nuo sankryžos link Žardupės kaimo), 2019 m. lapkričio 29 d. Nr. P-001-2019-428/1 (Kretainio upelis (ties Jūrininkų?Vingio?Žardupės g. sankirta) į kurį pajungtas paviršutinių nuotekų išleistuvas Nr. 11), 2019 m. lapkričio 20 d. Nr. P-001-2019-399/1 (Klaipėdos miesto paviršinių nuotekų išleistuvas ties Žardupės g. pradžia (nuotekos išleidime į Smeltalę)), įrodo nevalytų nuotekų su teršalais patekimą į aplinką (Kretainio ir Smiltelės upelius). Atsakovė pažeidė aplinkosauginius norminius teisės aktus – Reglamento 6 punktą, Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 18 straipsnio 2 punkto 5 papunktį, Taisyklių 6 punktą.
26. Nors atsakovė kvestionuoja savo prievolę turėti taršos leidimą, taip pat posėdžio metu atsakovės atstovai kėlė klausimus dėl pilamų nuotekų į lietaus nuotekų surinkimo tinklus faktą, teigė, jog ieškovės surinkti duomenys yra nepatikimi, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovės neteisėti veiksmai yra nustatyti įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 182 straipsnio 2 punktas nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019).
27. Bylos duomenimis, 2020 m. vasario 26 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. Nr. AM-AAD-ANR_P-532-2020, kuriuo atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį ir 246 straipsnio 2 dalį. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2020 m. balandžio 22 d. nutarimu G. B. pripažino padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 235 straipsnio 4 dalyje, 246 straipsnio 2 dalyje, ir skyrė administracines nuobaudas. Kaip minėta, teismas padarė išvadą, kad G. B., būdamas juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pažeidė įstatymus, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“, neturėdama taršos leidimo, neteisėtai išleido į aplinką (lietaus nuotekų surinkimo tinklus, adresu (duomenys neskelbtini)) gamybines nuotekas ir taip užteršė paviršinius vandens telkinius – Kretainio ir Smeltalės upelius. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. birželio 25 d. nutartimi paliko Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. balandžio 22 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. B. apeliacinio skundo netenkino. Taip pat atsakovės neteisėtus veiksmus patvirtina ir byloje esantis 2020 m. liepos 24 d. Departamento nutarimas, kuriuo atsakovei skirta 1 575 Eur ekonominė sankcija už pažeidimus. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. gegužės 25 d. sprendimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą dėl 2020 m. liepos 24 d. Departamento nutarimo atmetė, kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. vasario 2 d. nutarimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą atmetė, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gegužės 25 d. sprendimą paliko nepakeistą. Minėtose bylose dalyvavo tie patys asmenys, juose buvo įrodinėjamas šiai bylai reikšmingos aplinkybės, tai yra tai, jog atsakovės neteisėtais veiksmais buvo užteršti vandens paviršiai (Kretainio ir Smeltalės upeliai) ir tokiu būdu buvo padaryta žala aplinkai. Taigi, atsakovės veiksmų neteisėtumas, padarytos aplinkai žalos pobūdis ir dydis sutampa su išnagrinėtose bylose ir šioje byloje nustatinėtinais neteisėtais atsakovės veiksmais. Paminėtose bylose įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuoti atsakovės neteisėti veiksmai bei padaryta žala aplinkai, todėl, nepaisant to, jog atsakovės vertinimu teismai netinkamai vertino bylos įrodymus, teismas neturi pagrindo kvestionuoti įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytas faktines aplinkybes. Tokiu būdu konstatuotina, jog yra nustatyta atsakovės deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 182 straipsnis, 185 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
28. Pagal bendrąją taisyklę žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Lietuvos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – AAĮ) 1 straipsnio 1 dalies 21 punktas (redakcija, galiojusi atsakovės atliktų veiksmų metu) nustato, kad žala aplinkai – tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, augalų, gyvūnų, kitų gyvųjų organizmų, organinių ir neorganinių medžiagų, juos vienijančių natūraliųjų ir antropogeninių sistemų, įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę, buveines) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių (toliau – funkcijos) pablogėjimas.
29. Pagal AAĮ nuostatas pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis: 1) palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių palankiai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei, 2) paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam pajėgumui; 3) žemei, tai yra žemės užteršimas, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę ar po ja (į žemės gelmes); 4) kitiems aplinkos elementams ar kitoms jų funkcijoms (32 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktai).
30. Dėl žalos aplinkai fakto kasacinio teismo išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010).
31. Nagrinėjamu atveju tyrimų rezultatais (AAA Aplinkos tyrimų departamento Cheminių tyrimo skyriaus tyrimo rezultatų protokolai ir jų priedai), objektyviai nustatytas atsakovės išleistose gamybinėse nuotekose per lietaus nuotekų surinkimo tinklus, adresu (duomenys neskelbtini), į Kretainio ir Smeltelės upelius buvusių teršalų kiekis ir kuriai grupei jie priskiriami (2020 m. sausio 14 d. Departamento žalos aplinkai aktas ir apskaičiavimas). Nors, atsakovės teigimu, tyrimai buvo atlikti nesilaikant mėginių paėmimų procedūrų, nebuvo paimtas nei vienas nuotekų mėginys iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamos asenizacinės automašinos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ar tariamos gamybinių nuotekų išleidimo vietos, taip pat nebuvo įvertinta jau esama foninė tarša šiais teršalais Kretainio ir Smeltelės upeliuose, tačiau, teismo vertinimu, šiuos atsakovės teiginius paneigia byloje pateikti įrodymai. Byloje buvo paskirta žalos aplinkai ekspertizė, kurią atliko dr. M. R.. Teismo posėdžio metu ekspertas akcentavo, kad žala gamtai buvo nustatyta paėmus vieną mėginį, kas nėra tikslinga, tačiau ekspertas taip pat nepaneigė, kad žala gamtai nepadaryta, kas yra savaime akivaizdu. Taip pat ekspertas ekspertizės akte nurodė, kad jeigu ant šulinio sienų ar dugno lieka pėdsakai ir nesusidaro reikiamas vandens kiekis, tai paimti mėginį ir ištirti pėdsakų cheminę sudėtį nėra įmanoma, todėl teismas daro išvadą, kad mėginio paėmimas iš gamybinių nuotekų išleidimo vietos nebūtų tikslingas. Dėl teiginių, jog nebuvo įvertinta jau esama tarša, pažymėtina, kad būtent po atsakovės neteisėtų veiksmų (neteisėtai išleido į aplinką gamybines nuotekas) buvo atliktas tyrimas ir nustatyta tarša, tai paneigiančių duomenų byloje nėra.
32. Taigi, nagrinėjamu atveju bylos duomenimis, įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatyta, kad be teisinio pagrindo į paviršinius vandenis išleista 465,45038 kg teršalų. Nors neįmanoma tiksliai nustatyti, koks tose nuotekose buvusių teršalų kiekis nutekėjo Kretainio ir Smeltelės upeliais į kitus vandens telkinius, kiek jų pasiliko upelių vandenyje ar dugne, kaip konkrečiai tie teršalai paveikė minėtų upelių ar kitos vandens ekosistemos telkinio florą bei fauną, tačiau neabejotina, kad teršalai buvo išleisti į aplinką ir pakeitė vandens sudėtį, kokybę, vandenį užteršdamas. Visa tai patvirtinta ir ekspertizės akte. Teismo vertinimu, poveikis aplinkai teršalų išleidimo į aplinką metu gali būti akivaizdžiai nepastebimas, tačiau turintis neigiamas pasekmes vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei būklei, įvertinus tai, kad ne visos toksiškos medžiagos atsiskiedžia (sunkieji metalai) ir toksiškumas gali išlikti pakankamai ilgą laiką, bet koks teršalų kiekis, patenkantis į aplinką, yra kenksmingas. Pažymėtina, jog patikrinimai buvo atlikti, gavus pranešimus, jog Vingio g. ir Jūrininkų pr. sankryžoje, kur yra 11-tas lietaus nuotekų išleistuvas į Kretainio upelį, bėga tamsus putojantis vanduo. Nėra aišku dėl tų teršalų poveikio upelio florai / faunai, tačiau tai rodo, kad dėl nevalytų nuotekų išleidimo gamtinei aplinkai buvo padarytas neigiamas poveikis. Pažymėtina ir tai, jog ne visos kenksmingos medžiagos atsiskiedžia, jų žalingas poveikis gali išlikti pakankamai ilgą laiką, o bet koks į aplinką patenkantis teršalų kiekis yra kenksmingas. Atsakovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad jos išleisti su nevalytomis nuotekomis teršalai nepavojingi ir niekaip nekenkia aplinkos elementams arba jie kokiu nors būdu buvo pašalinti iš vandens ekosistemos ar patys pasišalino (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teršalai nedingo – jie pateko į gamtinę aplinką, padarydami neigiamą pokytį aplinkai – užteršdami vandenį. Bet koks teršalų išleidimas kenkia vandenų kokybei ir daro tiesioginį neigiamą poveikį ekosistemai (didina vandenų užterštumą, blogina vandens būklę ir kokybę), net jeigu teršalų išleidimo vietoje nėra akivaizdžiai matoma. Atsakovės deklaratyvios abejonės taršos aplinkai faktas nepaneigtas. Atsakovės išleistose nuotekose buvo teršalai, o visuotinai žinoma, jog teršalai yra kenksmingos aplinkai medžiagos (Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 3 straipsnio 22 punktas). Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, daroma išvada, jog žalos aplinkai padarymo faktas yra įrodytas (CK 6.249 straipsnis, CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
33. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nustačius, kad atsakovė pažeidė Nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimus ir nevalytas nuotekas išleido ir draudžiamu būdu (neturint leidimo) ir, kaip nustatyta, dėl šių veiksmų buvo padaryta žala aplinkai, konstatuotinas atsakovės neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Pažymėtina, kad nors atsakovė kėlė klausimą dėl kitų asmenų galimai daromą taršą, tačiau byloje tokių duomenų nepateikė (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis).
34. Žalos dydis yra nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas, tačiau kai kurių deliktų atveju, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų – ir aplinkai, jos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas. Dėl to teismas tam tikrais atvejais gali nukrypti nuo metodikose nustatytų žalos apskaičiavimo dydžių ir sumažinti priteistinos žalos dydį, jeigu atsakovas patikimais įrodymais paneigia nurodytus dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008, 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-675-219/2015).
35. AAĮ 32 straipsnio 4 dalyje (redakcijos, galiojusios žalos padarymo metu) nustatyta, kad žala aplinkai vertinama ir žalos aplinkai atlyginimo dydis apskaičiuojamas pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką, įvertinant pirminę aplinkos būklę (sąlygas), neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumą, natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybes ir laiką, atliktus veiksmus, užtikrinančius teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą, siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, taip pat pritaikytas aplinkos atkūrimo priemones. Žalos aplinkai atlyginimo dydis apskaičiuojamas pagal aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 471 patvirtintą Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodiką (toliau ? Metodika).
36. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad AAĮ 32 straipsnio taikymas turi būti derinamas kartu su CK 6.251 straipsnyje įtvirtintu visišku nuostolių atlyginimo principu. Šio principo turinys atskleidžia tai, kad pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensuoti padarytą žalą. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), padarytos žalos aplinkai atvejais – atkurti aplinkos būklę, buvusią iki užteršimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2014).
37. Ieškovas žalos dydį apskaičiavo Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodika, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 471 „Dėl Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ 28 punktu, kai žala, padaryta vandens telkiniams, žemės paviršiui ir (ar) gilesniems jos sluoksniams. Pagal rekomenduotiną metodiką žalos skaičiavimui teršalų kiekis apskaičiuotas pagal aplinkos apsaugos agentūros tyrimų protokoluose nustatytas gamybinių nuotekų užterštumo koncentracijas; 2019 m. gruodžio 19 d. protokolas Nr. P-001-2019-490/1, 2019 m. gruodžio 19 d. protokolas Nr. P-001- 2019-491/1, 2019 m. gruodžio 5 d. protokolas Nr. P-105-2019-200/1, 2019 m. gruodžio 3 d. protokolas Nr. P-105-2019-197/1. Koncentracijos buvo skirtingos dviejose gamybinių nuotekų talpose, todėl nustatytas išleistas kiekis 115 m³ į aplinką padalintas lygiai į dvi dalis ir išleistų teršalų koncentracijos skaičiuotos atskirai iš kiekvienos gamybinių nuotekų talpos jas padauginant iš išleisto į aplinką nuotekų kiekio. Gautas išleistas kiekvieno teršalo kiekis išreikštas tonomis ir teršalų kiekiai iš skirtingų požeminių rezervuarų susumuoti į vieną. Ieškovas apskaičiavo, kad žala aplinkai sudaro 15 358,64 Eur.
38. Atsakovė ginčijo nustatytą žalos dydį, teigdama, jog jis nepagrįstas, kadangi niekas nesekė paimamų nuotekų kiekio, nesekė nuotekų susidarymo apimčių talpose. Šiuo atveju teismas kritiškai vertina atsakovės tokius teiginius. Atsakovė byloje nepateikė jokių duomenų, grindžiančių jos nurodytus argumentus. Vien deklaratyvūs teiginiai, jog cisternos nebuvo pilnos ir nenustatytos nuotekų apimtys, nėra pagrindas ginčyti ieškovo apskaičiuotą žalos dydį. Nors ekspertas taip pat kritikavo žalos aplinkai apskaičiavimą, nurodydamas, kad yra netinkamai paimtas vieno nuotekų išvežimo talpos tūris – 5 m³, o pagal pateiktus kvitus vidutinis išvežamų nuotekų kiekis buvo apie 3,6 m³, tačiau pažymėtina, kad pateiktos eksperto išvados yra preliminarios, nuspėjamos, nėra apskaičiuotas konkretus manomas žalos dydis, todėl šiuo atveju teismas negali remtis eksperto pasvarstymais apie netinkamai apskaičiuotą žalą.
39. Teisingumas, protingumas ir sąžiningumas yra vertybiniai kriterijai, sudarantys galimybes teismui kiekvienoje byloje spręsti žalos atlyginimo klausimą, nes įstatymų leidėjas negali kiekvienai faktinei situacijai sukurti specialios taisyklės ar sprendimo varianto. Minėti principai leidžia atsižvelgti į konkrečios bylos ypatumus, užpildyti teisinio reglamentavimo spragas. Teisingumo tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas. Šis principas įpareigoja, kad būtų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau kartu turi būti atsižvelgta į žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, kitas bylos aplinkybes. Protingumo principas reikalauja, kad kiekvienas asmuo elgtųsi apdairiai, rūpestingai, atidžiai ir sąžiningai. Protingumo principas, kaip ir teisingumo principas, reikalauja neginti asmens, kuris elgiasi neprotingai – neatidžiai, nerūpestingai, neapdairiai, nesąžiningai, neteisingai, piktnaudžiauja savo teisėmis ir t.t. Protingumo principas reikalauja iš asmenų, kad šie aktyviai gilintų savo žinias ir įgūdžius, kadangi įstatymų nežinojimas, jų nesuvokimas ar netinkamas suvokimas rodo, kad asmuo nepakankamai domėjosi savo teisėmis ir pareigomis.
40. Nagrinėjamo ginčo atveju akivaizdu, kad tiesioginius nuostolius patvirtinančių įrodymų nėra, ekspertai konkretaus žalos dydžio neapskaičiavo, žala aplinkai ieškovo buvo nustatyta tik apskaičiavimo būdu pagal Metodikoje nustatytus žalos atlyginimo dydžių skaičiavimo metodus, nes Metodika ir yra skirta įvertinti žalą aplinkai (jos komponentams), kuri pasireiškia tolimesnėje ateityje (Metodikos 2 punktas), t. y. nustatyta ne reali žala, bet skaičiavimo būdu nustatyta galima žala (galimi nuostoliai). Šiuo atveju, teismo vertinimu, būtina atsižvelgti į kuo daugiau veiksnių, galėjusių turėti įtakos išleistų nevalytų nuotekų kiekio ir jų užterštumo lygio nustatymui, todėl svarbia laikytina aplinkybė, jog atsakovė gamybines nuotekas išleido tiesiai į lietaus nuotekų vamzdį, žinodama savo neteisėtus veiksmus ir jų pasekmes, todėl tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad aplinkai buvo padaryta gana didelė žala. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad ieškovė įrodė aplinkai padarytą 15 358,64 Eur dydžio žalą (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2 dalį padariusieji žalos ūkio subjektai privalo atkurti aplinkos būklę, esant galimybei, iki pirminės būklės, buvusios iki žalos aplinkai atsiradimo, ir atlyginti visus nuostolius.
41. Apibendrinant tai, kas paminėta, vadovaujantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, taip pat vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, ieškinys tenkintinas, ieškovui iš atsakovo priteistinas 15 358,64 Eur žalos atlyginimas (CK 6.246–6.249 straipsniai, CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Dėl procesinių palūkanų priteisimo.
42. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimiems nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui.
43. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011).
44. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos 15 358,64 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. liepos 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl kitų ieškovo bei atsakovės argumentų
45. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).
46. Šiuo atveju teismas sprendžia, kad kiti ieškinio, atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
47. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
48. Žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista, sudaro 346 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Kadangi ieškinys tenkintas visiškai, iš atsakovės priteistinas 346 Eur dydžio žyminis mokestis valstybei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259–260, 263, 268–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 15 358,64 Eur žalos aplinkai atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 15 358,64 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2022 m. liepos 25 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Nurodyti, jog atsakovė priteistas lėšas turi pervesti į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Luminor Bank, nurodant mokėjimo paskirtį – žala.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 346 Eur žyminį mokestį valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.