Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-260-392/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-02-11
Bylos Nr.: e2A-260-392/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-51-3-00568-2022-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Visvaldas Kazakiūnas, Virginijus Kairevičius, Rosita Patackienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų švara“
Ieškovas: Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos

Kategorijos

2.6.10.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-260-392/2025Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00568-2022-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.5.2. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Visvaldo Kazakiūno ir Rositos Patackienės, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų švara“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vakarų švara“ dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos aplinkai atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės 15 358,64 Eur žalos atlyginimą valstybės naudai, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje bei teismo posėdžio metu nurodė, kad Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau ? Departamentas, ieškovas) bendruoju elektroniniu paštu (info@aad.am.lt) gavo pranešimą dėl galimo neteisėto nuotekų šalinimo į lietaus nuotekų tinklus, adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat elektroniniu paštu pateiktos šį faktą liudijančios nuotraukos, kuriose užfiksuota kaip UAB „Vakarų švara“ (toliau ? atsakovė, įmonė) priklausantis nuotekų siurbimo ir transportavimo automobilis šalina nuotekas į lietaus nuotekų tinklus. Tiriant šį faktą, Departamento Klaipėdos valdybos Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai 2019 m. liepos 20 d. pradėjo atsakovės neplaninį patikrinimą (2020 m. sausio 14 d. surašytas patikrinimo aktas Nr. PA25-18), kurio metu nustatyta, kad atsakovė pagal sutartį teikė gamybinių nuotekų išvežimo į (duomenys neskelbtini) kaime esančią AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų valyklą paslaugą UAB „Klaipėdos kartono tara“. Patikrinimo metu surinktais duomenimis nustatyta, kad dalį nuotekų atsakovė nuvežė į nuotekų valyklą (duomenys neskelbtini) kaime, kitą dalį laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 30 d. iki 2019 m. lapkričio 18 d. išpylė į lietaus nuotekų tinklus įmonės teritorijoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini). Šiais tinklais lietaus nuotekos be papildomo valymo išteka į (duomenys neskelbtini) ir toliau į (duomenys neskelbtini) upelius. Nustatyta, kad į aplinką buvo išpilta 115 m³ gamybinių nuotekų, kurios buvo užterštos: aliuminiu, cinku, nikeliu, švinu, vanadžiu, variu, gyvsidabriu, detergentais, biocheminiu deguonies suvartojimu per septynias paras (toliau ? BDS7), skendinčiomis medžiagomis, bendruoju azotu, chloridais, bendruoju chromu, ir taip užteršė paviršinius vandens telkinius – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) upelius. Atsakovė išsiurbdama nuotekas iš UAB „Klaipėdos kartono tara“ ir vietoj to, kad nuvežtų jas išpilti į AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų valyklą, neteisėtai, neturėdama taršos leidimo, išleisdama į aplinką (lietaus nuotekų surinkimo tinklus, adresu (duomenys neskelbtini)) gamybines nuotekas ir taip užteršdama paviršinius vandens telkinius – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) upelius, ? pažeidė Reglamento 6 punkto, Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 18 straipsnio 2 punkto 5 papunkčio, Taisyklių 6 punkto reikalavimus, ir padarė žalą paviršiniams vandens telkiniams ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) upeliams). Dėl šių neteisėtų veiksmų atsakovei paskirta 1 575 Eur ekonominė sankcija už pažeidimus. Be to, atsakovės vadovas – G. B. ? įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais taip pat buvo nubaustas už tai, kad „UAB „Vakarų švara“ neteisėtai, neturėdama taršos leidimo išleido į aplinką (lietaus nuotekų surinkimo tinklus, adresu (duomenys neskelbtini)) gamybines nuotekas ir taip užteršė paviršinius vandens telkinius – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) upelius.Atsakovei, vadovaujantis Metodikos 28 punktu, remiantis Aplinkos apsaugos agentūros tyrimų 2019 m. gruodžio 19 d. protokoluose Nr. P-001-2019-490/1, Nr. P-001-2019-491/1, 2019 m. gruodžio 5 d. protokole Nr. P-105-2019-200/1, 2019 m. gruodžio 3 d. protokole Nr. P-105-2019-197/1 nurodytais duomenimis, buvo apskaičiuotas aplinkai padarytos žalos dydis, kuris sudaro 15 358,64 Eur.

3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad reikalavimas yra neteisėtas ir neįrodytas. Įrodymai, kuriais yra grindžiamas ieškinys, neparemtas faktinėmis aplinkybėmis, išvados paremtos prielaidomis. Renkant tyrimo objektus, kurie buvo vėliau perduoti labaratoriniams tyrimams, buvo pažeista jų rinkimo procedūra bei metodika. Pati žalos apskaičiavimo metodika pritaikyta netinkamai, ydingai, padarytos analizės ir subjektyvios išvados dėl galimai išleistų nuotekų į tinklus, neparemtos įrodymais. Ieškovas remdamasis teismų priimtais sprendimais vadovaujasi ne bylų nagrinėjimo metu byloje esančiais įrodymais, o priimtų sprendimų rezoliucine dalimi. Tiek apylinkės teismas, tiek regionų teismas, nagrinėdami UAB „Vakarų švara“ direktoriaus G. B. veiksmus, tiek juridinio asmens veiksmus, tinkamai neištyrė pateiktų gynybos argumentų, atmetė/ netenkino prašymų atlikti tyrimo veiksmų (tyrimo eksperimento), ko pasėkoje buvo priimti neteisingi teismų sprendimai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. spalio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų švara“ 15 358,64 Eur žalos aplinkai atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 15 358,64 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2022 m. liepos 25 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 346 Eur žyminį mokestį valstybei.

5. Teismas nustatė, kad Departamentas bendruoju elektroniniu paštu 2019 m. lapkričio 19 d. gavo pranešimą dėl galimo neteisėto nuotekų šalinimo į lietaus nuotekų tinklus, adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat elektroniniu paštu pateiktos šį faktą liudijančios nuotraukos, kuriose užfiksuota, kaip atsakovei priklausanti nuotekų siurbimo ir transportavimo mašina šalina nuotekas į lietaus nuotekų tinklus. Departamento Klaipėdos valdybos Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai, tirdami nurodyto pranešimo pagrįstumą, 2019 m. lapkričio 20 d. pradėjo atsakovės neplaninį patikrinimą.

6. 2020 m. sausio 14 d. surašytas patikrinimo aktas Nr. PA25-18, kuriame nurodyta, jog 2019 m. lapkričio 20 d. atsakovės neplaninio patikrinimo metu nustatyta, kad atsakovė pagal sutartį teikė gamybinių nuotekų išvežimo į (duomenys neskelbtini) kaime esančią AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų valyklą paslaugą bendrovei UAB „Klaipėdos kartono tara“. 2020 m. sausio 14 d. patikrinimo akte Nr. PA25-18 nustatyta, kad dalį nuotekų atsakovė nuvežė į nuotekų valyklą (duomenys neskelbtini) kaime, kitą dalį laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 30 d. iki 2019 m. lapkričio 18 d. išpylė į lietaus nuotekų tinklus teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini). Šiais tinklais lietaus nuotekos be papildomo valymo išteka į (duomenys neskelbtini) ir toliau į (duomenys neskelbtini) upelius. 2020 m. sausio 14 d. patikrinimo akte Nr. PA25-18 nustatyta, kad į aplinką buvo išpilta 115 m³ gamybinių nuotekų, kurios užterštos: aliuminiu, cinku, nikeliu, švinu, vanadžiu, variu, gyvsidabriu, detergentais, biocheminiu deguonies suvartojimu per septynias paras, skendinčiomis medžiagomis, bendruoju azotu, chloridais, bendruoju chromu. Apskaičiuotas aplinkai ir jos komponentams padarytos žalos dydis yra 15 358,64 Eur.

7. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2020 m. balandžio 22 d. nutarimu G. B. (atsakovės direktorius) pripažino padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ? ANK) 235 straipsnio 4 dalyje (administracinė atsakomybė kyla už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme ar kituose aplinkos apsaugą ar gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyto leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, arba nesilaikant šiame leidime nustatytų sąlygų, arba kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka neatliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba nepriimtas sprendimas leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, arba pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus ir normatyvus), 246 straipsnio 2 dalyje (administracinė atsakomybė kyla už nuotekų išleidimą į aplinką be nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal teisės aktus šis leidimas yra reikalingas, nuotekų išleidimą į drenažo sistemas), ir skyrė administracines nuobaudas. Teismas padarė išvadą, kad G. B., būdamas juridinio asmens UAB „Vakarų švara“ direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento 6 punktą, Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 18 straipsnio 2 punkto 5 papunktį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 patvirtintų Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 6 punktą, kadangi UAB „Vakarų švara“, neturėdama taršos leidimo, neteisėtai išleido į aplinką (lietaus nuotekų surinkimo tinklus, adresu (duomenys neskelbtini)) gamybines nuotekas ir taip užteršė paviršinius vandens telkinius – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) upelius. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. birželio 25 d. nutartimi paliko Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. balandžio 22 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. B. apeliacinio skundo netenkino.

8. 2020 m. liepos 24 d. Departamentas nutarimu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 51 straipsniu, nutarė atsakovei skirti 1 575 Eur ekonominę sankciją už pažeidimus, numatytus Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje (ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, neturint taršos leidimo, kai pagal teisės aktus toks leidimas yra reikalingas), 60 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą, taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta iki 0,1 kilogramo II teršalų grupės teršalų), 61 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą, taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta iki 1 kilogramo III teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I-V teršalų grupes, tačiau kurie yra kitos Lietuvoje kontroliuojamos medžiagos) 62 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą, taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta iki 10 kilogramų IV teršalų grupės teršalų), 63 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą, taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta iki 20 kilogramų V teršalų grupės teršalų, BDS7, bendro azoto, bendro fosforo, suspenduotų medžiagų, sulfatų ir (ar) chloridų).

9. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. gegužės 25 d. sprendimu UAB „Vakarų švara“ skundą dėl 2020 m. liepos 24 d. Departamento nutarimo atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. vasario 2 d. nutarimu UAB „Vakarų švara“ apeliacinį skundą atmetė, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gegužės 25 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

10. 2022 m. balandžio 25 d. ieškovas raštu Nr. (3.0)-AD5-7285 pasiūlė atsakovei aplinkai padarytą 15 358,64 Eur dydžio žalą sumokėti iki 2022 m. birželio 1 d. Atsakovė iki 2022 m. birželio 1 d. 15 358,64 Eur nesumokėjo, todėl ieškovas kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo.

Žemesnės instancijos teismas

11. Atsakovės veiksmų neteisėtumas grindžiamas tuo, kad atsakovė pažeidė Reglamento 6 punktą (prieš išleidžiant į gamtinę aplinką nuotekos turi būti tvarkomos reikalavimus atitinkančiose centralizuotose, atskirose arba grupinėse nuotekų tvarkymo sistemose. Draudžiama bet kokias nuotekas tiesiogiai išleisti į požeminį vandenį ar skleisti ant žemės paviršiaus, išskyrus kituose teisės aktuose numatytas išimtis), Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 18 straipsnio 2 punkto 5 papunktį (išleidžiamos (planuojamos išleisti) į gamtinę aplinką nuotekos (išskyrus buitines nuotekas), kuriose prioritetinių medžiagų, kurių išleidimas turi būti nuosekliai nutrauktas, koncentracija viršija aplinkos ministro nustatytas išleidžiamųjų teršalų ribines vertes), Taisyklių 6 punktą (veiklos vykdytojai eksploatuojantys įrenginį, atitinkantį vieną ar kelis Taisyklių 1 priede nustatytus kriterijus, privalo turėti Taršos leidimą), nes atsakovė išsiurbė nuotekas iš UAB „Klaipėdos kartono tara“ ir neteisėtai, neturėdama taršos leidimo, jas išleido į aplinką per lietaus nuotekų surinkimo tinklus, adresu (duomenys neskelbtini), taip užteršė paviršinius vandens telkinius – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) upelius.

12. Teismo vertinimu, atsakovė nesilaikė teisės aktų reikalavimų tinkamai sutvarkyti nuotekas, jas išpilti į AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų valyklą. Byloje pateikti duomenys įrodo nevalytų nuotekų su teršalais patekimą į aplinką ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) upelius). Atsakovė pažeidė aplinkosauginius norminius teisės aktus – Reglamento 6 punktą, Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 18 straipsnio 2 punkto 5 papunktį, Taisyklių 6 punktą.

13. Nors atsakovė kvestionuoja savo prievolę turėti taršos leidimą, taip pat posėdžio metu atsakovės atstovai kėlė klausimus dėl pilamų nuotekų į lietaus nuotekų surinkimo tinklus faktą, teigė, jog ieškovės surinkti duomenys yra nepatikimi, tačiau atsakovės neteisėti veiksmai yra nustatyti įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 2 punktas nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

14. Nagrinėjamu atveju tyrimų rezultatais (AAA Aplinkos tyrimų departamento Cheminių tyrimo skyriaus tyrimo rezultatų protokolai ir jų priedai), objektyviai nustatytas atsakovės išleistose gamybinėse nuotekose per lietaus nuotekų surinkimo tinklus, adresu (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) upelius buvusių teršalų kiekis ir kuriai grupei jie priskiriami (2020 m. sausio 14 d. Departamento žalos aplinkai aktas ir apskaičiavimas). Nors, atsakovės teigimu, tyrimai buvo atlikti nesilaikant mėginių paėmimų procedūrų, nebuvo paimtas nei vienas nuotekų mėginys iš UAB „Vakarų švara“ naudojamos asenizacinės automašinos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ar tariamos gamybinių nuotekų išleidimo vietos, taip pat nebuvo įvertinta jau esama foninė tarša šiais teršalais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) upeliuose, tačiau, teismo vertinimu, šiuos atsakovės teiginius paneigia byloje pateikti įrodymai. Byloje buvo paskirta žalos aplinkai ekspertizė, kurią atliko dr. M. R.. Teismo posėdžio metu ekspertas akcentavo, kad žala gamtai buvo nustatyta paėmus vieną mėginį, kas nėra tikslinga, tačiau ekspertas taip pat nepaneigė, kad žala gamtai nepadaryta, kas yra savaime akivaizdu. Taip pat ekspertas ekspertizės akte nurodė, kad jeigu ant šulinio sienų ar dugno lieka pėdsakai ir nesusidaro reikiamas vandens kiekis, tai paimti mėginį ir ištirti pėdsakų cheminę sudėtį nėra įmanoma, todėl teismas daro išvadą, kad mėginio paėmimas iš gamybinių nuotekų išleidimo vietos nebūtų tikslingas. Dėl teiginių, jog nebuvo įvertinta jau esama tarša, pažymėtina, kad būtent po atsakovės neteisėtų veiksmų (neteisėtai išleido į aplinką gamybines nuotekas) buvo atliktas tyrimas ir nustatyta tarša, tai paneigiančių duomenų byloje nėra.

15. Bylos duomenimis, įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatyta, kad be teisinio pagrindo į paviršinius vandenis išleista 465,45038 kg teršalų. Nors neįmanoma tiksliai nustatyti, koks tose nuotekose buvusių teršalų kiekis nutekėjo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) upeliais į kitus vandens telkinius, kiek jų pasiliko upelių vandenyje ar dugne, kaip konkrečiai tie teršalai paveikė minėtų upelių ar kitos vandens ekosistemos telkinio florą bei fauną, tačiau neabejotina, kad teršalai buvo išleisti į aplinką ir pakeitė vandens sudėtį, kokybę, vandenį užteršdamas. Visa tai patvirtinta ir ekspertizės akte. Teismo vertinimu, poveikis aplinkai teršalų išleidimo į aplinką metu gali būti akivaizdžiai nepastebimas, tačiau turintis neigiamas pasekmes vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei būklei, įvertinus tai, kad ne visos toksiškos medžiagos atsiskiedžia (sunkieji metalai) ir toksiškumas gali išlikti pakankamai ilgą laiką, bet koks teršalų kiekis, patenkantis į aplinką, yra kenksmingas. Pažymėtina, jog patikrinimai buvo atlikti, gavus pranešimus, jog (duomenys neskelbtini) sankryžoje, kur yra 11-tas lietaus nuotekų išleistuvas į (duomenys neskelbtini) upelį, bėga tamsus putojantis vanduo. Nėra aišku dėl tų teršalų poveikio upelio florai / faunai, tačiau tai rodo, kad dėl nevalytų nuotekų išleidimo gamtinei aplinkai buvo padarytas neigiamas poveikis. Pažymėtina ir tai, jog ne visos kenksmingos medžiagos atsiskiedžia, jų žalingas poveikis gali išlikti pakankamai ilgą laiką, o bet koks į aplinką patenkantis teršalų kiekis yra kenksmingas. Atsakovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad jos išleisti su nevalytomis nuotekomis teršalai nepavojingi ir niekaip nekenkia aplinkos elementams arba jie kokiu nors būdu buvo pašalinti iš vandens ekosistemos ar patys pasišalino (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teršalai nedingo – jie pateko į gamtinę aplinką, padarydami neigiamą pokytį aplinkai – užteršdami vandenį. Bet koks teršalų išleidimas kenkia vandenų kokybei ir daro tiesioginį neigiamą poveikį ekosistemai (didina vandenų užterštumą, blogina vandens būklę ir kokybę), net jeigu teršalų išleidimo vietoje nėra akivaizdžiai matoma. Atsakovės deklaratyvios abejonės taršos aplinkai faktas nepaneigtas. Atsakovės išleistose nuotekose buvo teršalai, o visuotinai žinoma, jog teršalai yra kenksmingos aplinkai medžiagos (Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 3 straipsnio 22 punktas). Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, daroma išvada, jog žalos aplinkai padarymo faktas yra įrodytas (CK 6.249 straipsnis, CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

16. Nustačius, kad atsakovė pažeidė Nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimus ir nevalytas nuotekas išleido ir draudžiamu būdu (neturint leidimo) ir, kaip nustatyta, dėl šių veiksmų buvo padaryta žala aplinkai, konstatuotinas atsakovės neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Pažymėtina, kad nors atsakovė kėlė klausimą dėl kitų asmenų galimai daromą taršą, tačiau byloje tokių duomenų nepateikė (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis).

17. Ieškovas žalos dydį apskaičiavo Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodika, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 471 „Dėl Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ 28 punktu, kai žala, padaryta vandens telkiniams, žemės paviršiui ir (ar) gilesniems jos sluoksniams. Pagal rekomenduotiną metodiką žalos skaičiavimui teršalų kiekis apskaičiuotas pagal aplinkos apsaugos agentūros tyrimų protokoluose nustatytas gamybinių nuotekų užterštumo koncentracijas; 2019 m. gruodžio 19 d. protokolas Nr. P-001-2019-490/1, 2019 m. gruodžio 19 d. protokolas Nr. P-001- 2019-491/1, 2019 m. gruodžio 5 d. protokolas Nr. P-105-2019-200/1, 2019 m. gruodžio 3 d. protokolas Nr. P-105-2019-197/1. Koncentracijos buvo skirtingos dviejose gamybinių nuotekų talpose, todėl nustatytas išleistas kiekis 115 m3 į aplinką padalintas lygiai į dvi dalis ir išleistų teršalų koncentracijos skaičiuotos atskirai iš kiekvienos gamybinių nuotekų talpos jas padauginant iš išleisto į aplinką nuotekų kiekio. Gautas išleistas kiekvieno teršalo kiekis išreikštas tonomis ir teršalų kiekiai iš skirtingų požeminių rezervuarų susumuoti į vieną. Ieškovas apskaičiavo, kad žala aplinkai sudaro 15 358,64 Eur.

18. Tiesioginius nuostolius patvirtinančių įrodymų nėra, ekspertai konkretaus žalos dydžio neapskaičiavo, žala aplinkai ieškovo buvo nustatyta tik apskaičiavimo būdu pagal Metodikoje nustatytus žalos atlyginimo dydžių skaičiavimo metodus, nes Metodika ir yra skirta įvertinti žalą aplinkai (jos komponentams), kuri pasireiškia tolimesnėje ateityje (Metodikos 2 punktas), t. y. nustatyta ne reali žala, bet skaičiavimo būdu nustatyta galima žala (galimi nuostoliai). Šiuo atveju, teismo vertinimu, būtina atsižvelgti į kuo daugiau veiksnių, galėjusių turėti įtakos išleistų nevalytų nuotekų kiekio ir jų užterštumo lygio nustatymui, todėl svarbia laikytina aplinkybė, jog atsakovė gamybines nuotekas išleido tiesiai į lietaus nuotekų vamzdį, žinodama savo neteisėtus veiksmus ir jų pasekmes, todėl tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad aplinkai buvo padaryta gana didelė žala. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad ieškovė įrodė aplinkai padarytą 15 358,64 Eur dydžio žalą (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2 dalį padariusieji žalos ūkio subjektai privalo atkurti aplinkos būklę, esant galimybei, iki pirminės būklės, buvusios iki žalos aplinkai atsiradimo, ir atlyginti visus nuostolius.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

19. Atsakovė (apeliantė) UAB „Vakarų švara“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2024-10-08 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimą kaip nepagrįstą, ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Teismas rėmėsi žalos apskaičiavimu, paremtu vienu mėginiu, kas kelia rimtų abejonių dėl objektyvumo. Ekspertas byloje liudijo, kad vieno mėginio analizė nėra pakankama, kad būtų nustatytas vidutinis teršalų kiekis, o tyrimas privalėjo būti atliktas naudojant reprezentatyvią mėginių seką.

18.2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad mėginiai buvo paimti nesilaikant Aplinkos apsaugos agentūros nustatytų reikalavimų. Mėginiai turėjo būti imami ir iš prieš išleistuvą esančios vietos, nustatant foninį užterštumo lygį, kad būtų galima objektyviai įvertinti atsakovės veiksmų poveikį aplinkai. Tokie procedūriniai trūkumai daro įtaką tyrimų rezultatų patikimumui.

18.3. Sprendimas dėl atsakovės kaltės paremtas prielaidomis, jog nesant įrodymų apie nuotekas valykloje, jos buvo išleistos į aplinką. Tačiau byloje nebuvo pateikta tiesioginių įrodymų, kad nuotekos buvo išleistos atsakovės teritorijoje, ir nebuvo atlikti tyrimai, kurie objektyviai įrodytų atsakovės veiksmų poveikį aplinkai.

18.4. Byloje pateikti laboratorinių tyrimų protokolai yra neįskaitomi arba netinkamai parengti. Tokia protokolų kokybė riboja galimybę objektyviai vertinti juose pateiktus rezultatus, todėl teismo sprendimas, remiantis šiais duomenimis, yra nepagrįstas.

18.5. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) upeliai gauna nuotekas iš pramoninės Klaipėdos zonos, kurioje veikia įvairios įmonės, galinčios išleisti panašių teršalų. Teismas neįvertino galimo šių įmonių įnašo į upelių taršą, nors tai yra reikšminga aplinkybė, galinti lemti taršos šaltinio identifikavimą.

18.6. UAB „Klaipėdos kartono tara“ nurodė, kad nesekė paimamų nuotekų kiekio ir nevedė detalių duomenų apie susidarančių nuotekų apimtis, o tai patvirtina, jog ieškovo pateiktas žalos skaičiavimas yra grindžiamas prielaidomis, neturinčiomis realaus faktinio pagrindo. Apeliantė pastebi, kad išnuomotų talpų turinys buvo nuosekliai pristatomas į AB „Klaipėdos vanduo“, ir nėra pagrindo teigti, jog dalis nuotekų buvo išleista į aplinką be valymo.

18.7. Atsižvelgiant į faktinę situaciją, UAB „Vakarų švara“ ne kiekvieną kartą išsiurbdavo nuotekas, kai apsilankydavo UAB „Klaipėdos kartono tara“. Iš 38 apsilankymų per 2019 m. lapkritį, tik 26 kartus nuotekos buvo pristatytos į valymo įrenginius, o tai patvirtina, kad ne visi apsilankymai reikšdavo nuotekų išsiurbimą ir transportavimą.

18.8. Apeliantė pabrėžia, kad paviršinių vandens telkinių užterštumas galėjo būti nulemtas kitų šaltinių, nes aptariamame lietaus nuotekų baseine Nr. 11 yra daugelis pramoninių įmonių. Tinkamai neįvertinus kitų taršos šaltinių galimybės, ieškovo teiginiai apie konkrečią žalą yra nepakankamai pagrįsti.

18.9. Apeliantė nurodo, kad ieškovo pateiktuose tyrimų protokoluose nustatyti reikšmingi neatitikimai – pavyzdžiui, kai kurių mėginių paėmimo vietos nenurodytos konkrečiai, be to, nėra aišku, kaip šie mėginiai patikimai atspindi situaciją. Be to, tyrimų protokolai pateikti tokios prastos kokybės, kad dalies reikšmių neįmanoma patikimai įskaityti.

18.10. Apeliantė pateikia argumentą, kad būtų visiškai nelogiška, jei įmonė pristatinėtų buitines nuotekas kaip pramonines ir mokėtų už jų pridavimą daugiau nei 30 proc., nes tai prieštarauja įmonės veiklos ekonominiams interesams. Toks ieškovo teiginys neturi realaus pagrindo.

18.11. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovės prašymą atlikti eksperimentinį tyrimą, kuris galėjo patikimai patvirtinti nuotekų kelią nuo išpylimo taško iki aplinkos užterštumo vietos. Apeliantė nurodo, kad teismas, remdamasis vien prielaidomis, priėmė neteisingą sprendimą, neatsižvelgęs į šalių lygybės principą, užkirtęs kelią įrodymams rinkti.

18.12. Aplinkai padarytos žalos apskaičiavimo metodika, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakyme, reikalauja atsižvelgti į pirminę aplinkos būklę, natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybes ir poveikio reikšmingumą. Šiuo atveju ieškovas neįvertino, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) upelių užterštumas gali būti susijęs su kitais aplinkos veiksniais ir kitų ūkio subjektų tarša. Todėl žala buvo apskaičiuota neatsižvelgiant į šių vandens telkinių natūralią foninę būklę, kuri yra prasta dėl pramoninės miesto zonos.

18.13. Ieškovas rėmėsi UAB „Klaipėdos kartono tara“ ūkine veikla susidariusių nuotekų mėginių analize, tačiau šie mėginiai neatspindi realios atsakovės išleistų teršalų sudėties. Pagal žalos apskaičiavimo metodiką, nuotekų kiekiai ir jų poveikis turi būti vertinami remiantis tiesioginiais įrodymais apie taršą, tačiau šiame atvejyje tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „Vakarų švara“ išleido nustatytą teršalų kiekį į lietaus nuotekų sistemą, nėra. Patikrinimo akte padaryta prielaida, kad tam tikra teršalų koncentracija (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) upeliuose atspindi atsakovės veiklą, tačiau šios prielaidos nepagrindė objektyvūs tyrimai.

18.14. Aplinkos apsaugos įstatyme nurodyta, kad žala aplinkai turi būti nustatyta remiantis nešališkais duomenimis ir nepriklausomais tyrimais. Šiuo atveju atlikti mėginių tyrimai buvo prastos kokybės – jų protokolai buvo nepakankamai išsamūs arba neįskaitomi. Be to, mėginių paėmimo procedūros buvo pažeistos: kai kuriuos mėginius paėmė nepatikimi šaltiniai, o foninių mėginių nebuvo paimta, nors tai būtina pagal žalos apskaičiavimo metodiką, siekiant nustatyti taršos foną.

18.15. Žalos apskaičiavimo metodika įpareigoja įvertinti visus galimus taršos šaltinius. Šiuo atveju ieškovas nepagrįstai priskyrė taršą tik UAB „Vakarų švara“ veiklai, nors lietaus nuotekų surinkimo baseine Nr. 11, į kurį patenka (duomenys neskelbtini) upelis, veikia daugelis pramoninių įmonių. Neatlikus tyrimo, galinčio nustatyti specifinį atsakovės nuotekų taršos profilį, teismo sprendimas laikyti žalos apskaičiavimą pagrįstu neatitinka metodikos reikalavimų objektyviam įvertinimui.

18.16. Atsižvelgiant į pateiktus duomenis, tikėtina, kad apskaičiuotas žalos dydis buvo paremtas neteisingais nuotekų kiekiais. Pagal UAB „Klaipėdos kartono tara“ veiklos apimtis ir išvežtų nuotekų apskaitą, nustatyta, kad per 2019 m. lapkritį atsakovė pristatė tik 97,838 m³ nuotekų į AB „Klaipėdos vanduo“ valyklą. Tačiau ieškovas teigė, kad 115 m³ nuotekų buvo išleista į aplinką. Netikslumai apskaičiuojant nuotekų kiekį, kuris realiai buvo perdirbtas, rodo, kad žalos dydis yra nepagrįstai išpūstas, o metodika nebuvo taikyta tinkamai.

Atsiliepimas

2. Ieškovas atsiliepimu prašė atsakovės UAB „Vakarų švara“ apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024-10-08 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog Teismas, darydamas išvadą, jog Atsakovės veiksmais buvo padaryta žala aplinkai, tinkamai neįvertino byloje surinktų įrodymų visumos, savo išvadą dėl žalos fakto ir priežastinio ryšio tarp Atsakovės neteisėtų veiksmų bei žalos paviršinių vandens telkinių būklei grindė prielaidomis, kadangi, Atsakovės įsitikinimu, byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų, jog ji išleido gamybines nuotekas į lietaus nuotekų tinklus savo veiklos teritorijoje, taip pat nebuvo atlikta jokių tyrimų, kurie objektyviai įrodytų Atsakovės veiksmų poveikį aplinkai. Tokie Atsakovės argumentai yra nepagrįsti. Šioje civilinėje byloje buvo nustatytos visos Atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, tarp jų ir Atsakovės neteisėti veiksmai bei priežastinis ryšys tarp Atsakovės neteisėtų veiksmų bei žalos paviršinių vandens telkinių būklei. Teismas jas nustatė ir įvertino teisingai. Departamento įsitikinimu, tokios Atsakovės keliamos abejonės įrodymų nepakankamumu ir netinkamu jų vertinimu traktuotinos kaip nepagrįsta objektyviais duomenimis gynybinė pozicija, siekiant išvengti gręsiančios civilinės atsakomybės.

19.2. Šioje byloje Atsakovės neteisėti veiksmai yra daugiau nei akivaizdūs. Jie yra nustatyti įsiteisėjusiais teismų sprendimais, į ką atkreipė ir Teismas skundžiamame Sprendime (žr. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021-05-25 sprendimą administracinėje byloje Nr. I3-336-342/2021 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022-02-02 nutartį Nr. A-513- 815/2022 bei Klaipėdos apylinkės teismo 2020-04-22 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A11-456-563/2020 ir Klaipėdos apygardos teismo 2020-06-25 nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-130-795/2020). Nagrinėjamai civilinei bylai yra reikšmingi minėtų teismų atlikti faktinių aplinkybių vertinimai, nes šiose bylose buvo vertinamos tapačios šiai bylai objektyvios aplinkybės. Teismas skundžiamame Sprendime teisingai pažymėjo, jog minėtose bylose dalyvavo tie patys asmenys, juose buvo įrodinėjamos šiai bylai reikšmingos aplinkybės, tai yra tai, jog Atsakovės neteisėtais veiksmais buvo užteršti vandens paviršiniai vandenys ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) upeliai) ir tokiu būdu buvo padaryta žala aplinkai, todėl visiškai sutiktina su Teismo išsakyta pozicija, kad, nepaisant to, jog Atsakovės vertinimu, teismai netinkamai vertino bylos įrodymus, kvestionuoti įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytas faktines aplinkybes šiuo atveju pagrindo nėra.

19.3. Į bylą pateiktų duomenų visetas patvirtina, jog Atsakovė neteisėtai, neturint tam jokio leidimo, 115 m³ gamybinių nuotekų, užterštų įvairiais teršalais, išleido į aplinką, tokiu būdu ji pažeidė Nuotekų tvarkymo reglamento 6 punkto, Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 18 straipsnio 2 punkto 5 papunkčio, Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 6 punkto reikalavimus.

19.4. Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nustatyta, kad pripažįstama, jog žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam pajėgumui (potencialui), kaip tai apibūdinta Vandens įstatyme. Atsakovės teršimu padarytas neigiamas poveikis (teršimas gamybinėmis nuotekomis ir kartu su jomis išmestais teršalais) pasireiškė tokiu paviršinių telkinių - (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) upelių (kaip vandens) neigiamu pokyčiu ir funkcijų pablogėjimu (kas ir yra laikytina žala aplinkai).

19.5. Šiuo atveju išleistų į gamtinę aplinką kiekis buvo nustatytas remiantis objektyviais, patikimais duomenimis. Kaip matyti, byloje buvo pateikti patikimi duomenys, kai būtent 2019-11-27 nuotekų paėmimas buvo vykdomas stebint ir fiksuojant aplinkos apsaugos pareigūnams. Fiksuojama kiek truko, kaip vyko nuotekų paėmimas, ir kiek užpildoma ascenizacinė mobili cisterna. Stebimo nuotekų išsiurbimo metu buvo išsiurbtos požeminės talpos. Po to, aplinkos apsaugos pareigūnai lydėjo krovinį iki pat nuotekų pridavimo vietos ir joje fiksavo nuotekų pridavimo procesą ir priduotų nuotekų kiekį, t. y. buvo priduota 5 m³. Šie duomenys yra tikri ir patikimi, nes nuotekų paėmimo procesas buvo stebimas nuo pradžios iki pat galutinio taško nepertraukiamai. Būtent įvertinus šiuos duomenis bei tai, kad Atsakovė nepristatė net 23 kartus gamybinių nuotekų į valyklą, ir buvo apskaičiuota, jog Atsakovė išleido viso 115 m3 gamybinių nuotekų.

19.6. Vertinant Atsakovės apeliacinio skundo teiginius apie tai, kad Departamento pareigūnai turėjo remtis UAB „Klaipėdos kartono tara“ veiklos apimtimis bei išvežtų nuotekų apskaitoje atspindėtais duomenimis apie išvežtų nuotekų kiekį, būtina atkreipti apeliacinės instancijos teismo dėmesį, kad iš byloje pateiktų UAB „Klaipėdos kartono tara“ atsakymų matyti, kad pažeidimo padarymo metu UAB „Klaipėdos kartono tara“ nebuvo vedama skystų nuotekų kiekio apskaita, o Atsakovės su minėta įmone dėl nuotekų tvarkymo sudarytoje sutartyje buvo numatyta, kad atsiskaitoma už nuotekų išvežimo reisą. Pagal byloje esančius duomenis, nuotekų pridavimas buvo nekontroliuojamas ir Atsakovė siekdama finansinės naudos, turėjo visas galimybes nevežti gamybinių nuotekų į valyklą, priduoti tik dalį, o taip pat priduoti ir aplamai ne iš UAB „Klaipėdos kartono tara“ paimtas nuotekas, nes pagal su AB „Klaipėdos vanduo“ pasirašytą sutartį buvo svarbiausia, kad priduodamos nuotekos neviršytų tam tikro užterštumo. Taigi šios aplinkybės rodo, kad remtis byloje Atsakovės pateiktais kvitais, kurie tik parodo Atsakovės pristatytų nuotekų į AB „Klaipėdos vanduo“ valyklą kiekį, apskaičiuojant išvežtų nuotekų kiekį pagrindo nebuvo.

19.7. Kalbant apie Atsakovės iškeltas abejones dėl vieno mėginio ėmimo gamybinių nuotekų užterštumui įvertinti, atkreiptinas apeliacinio teismo dėmesys į tai, kad joks teisės aktas neįpareigoja mėginius imti kelis kartus. Šiuo atveju šios abejonės buvo iškeltos eksperto, kuris teikė byloje ekspertizės išvadą, tačiau net ir pats ekspertas nepaneigė, kad toks naudotas gamybinių nuotekų užterštumo įvertinimas bei žalos dydžio nustatymas yra netinkamas.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

20. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti skundo ribas, nenustatyta.

21. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė atsikirtimus į atsakovo atsiliepimą ir papildomus paaiškinimus dėl nuotekų išvežimo ir žalos apskaičiavimo teisingumo. Teismo vertinimu šis procesinis dokumentas savo turinio esme yra apeliacinio skundo papildymas. CPK 323 str. pasakyta, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama, todėl šį procesinį dokumentą atsisakytina priimti.

22. Byloje nustatyta, kad ieškovas elektroniniu paštu 2019 m. lapkričio 19 d. gavo pranešimą dėl galimo neteisėto nuotekų šalinimo į lietaus nuotekų tinklus, adresu (duomenys neskelbtini). Užfiksuota, kaip atsakovei priklausanti nuotekų siurbimo ir transportavimo mašina šalina nuotekas į lietaus nuotekų tinklus. 2020 m. sausio 14 d. patikrinimo akte Nr. PA25-18 nustatyta, kad į aplinką buvo išpilta 115 m3 gamybinių nuotekų, kurios užterštos: aliuminiu, cinku, nikeliu, švinu, vanadžiu, variu, gyvsidabriu, detergentais, biocheminiu deguonies suvartojimu per septynias paras, skendinčiomis medžiagomis, bendruoju azotu, chloridais, bendruoju chromu. Apskaičiuotas aplinkai ir jos komponentams padarytos žalos dydis yra 15 358,64 Eur.

23. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2020 m. balandžio 22 d. nutarimu G. B. (atsakovės direktorius) pripažino padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 235 straipsnio 4 dalyje, 246 straipsnio 2 dalyje ir skyrė administracines nuobaudas. Teismas padarė išvadą, kad G. B., būdamas juridinio asmens UAB „Vakarų švara“ direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento 6 punktą, Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 18 straipsnio 2 punkto 5 papunktį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 patvirtintų Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 6 punktą, kadangi UAB „Vakarų švara“, neturėdama taršos leidimo, neteisėtai išleido į aplinką (lietaus nuotekų surinkimo tinklus, adresu (duomenys neskelbtini)) gamybines nuotekas ir taip užteršė paviršinius vandens telkinius – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) upelius. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. birželio 25 d. nutartimi paliko Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. balandžio 22 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. B. apeliacinio skundo netenkino.

24. 2020 m. liepos 24 d. Departamentas nutarimu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 51 straipsniu, nutarė atsakovei skirti 1 575 Eur ekonominę sankciją už pažeidimus, numatytus Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje, 60 straipsnio 1 dalyje, 61 straipsnio 1 dalyje, 62 straipsnio 1 dalyje, 63 straipsnio 1 dalyje.

25. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. gegužės 25 d. sprendimu UAB „Vakarų švara“ skundą dėl 2020 m. liepos 24 d. Departamento nutarimo atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. vasario 2 d. nutarimu UAB „Vakarų švara“ apeliacinį skundą atmetė, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gegužės 25 d. sprendimą paliko nepakeistą.

26. Ieškovas apskaičiavo aplinkai padarytą 15 358,64 Eur dydžio žalą, kurią atlyginti atsakovė nesutinka.

27. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovės UAB „Vakarų švara“ 15 358,64 Eur žalos aplinkai atlyginimą.

28. Atsakovė su priimtu sprendimu nesutinka visiškai. Nurodo, kad teismas, tenkindamas ieškinį neįvertino byloje surinktų įrodymų visumos, savo išvadas grindė prielaidomis; žalai paskaičiuoti buvo paimtas tik vienas mėginys; mėginiai turėjo būti imami ir iš prieš išleistuvą esančios vietos, nustatant foninį užterštumo lygį; kai kurių mėginių paėmimo vietos nenurodytos; laboratorinių tyrimų protokolai yra neįskaitomi arba netinkamai parengti; (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) upeliai gauna nuotekas iš pramoninės Klaipėdos zonos, kurioje veikia įvairios įmonės, galinčios išleisti panašių teršalų; teismas nepagrįstai atmetė atsakovės prašymą atlikti eksperimentinį tyrimą.

29. Teisėjų kolegija šiuos atsakovės argumentus vertina kritiškai. Byloje buvo nustatytos visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos. T. y. atsakovės neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei žalos vandens telkiniams, paskaičiuota žala. Byloje iš esmės nėra net ginčo, kad atsakovė neteisėtai išleido nuotekas į aplinką. Bylos medžiaga ir eksperto išvada patvirtina, kad atsakovės teršimu padarytas neigiamas poveikis pasireiškė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) upelių užteršimu. Atsakovė per lietaus nuotekų sistemą išleido didžiulį kiekį nevalytų gamybinių nuotekų su teršalais. Agentūros tyrimo protokolų pagrindu, Departamentas nustatė atsakovės į aplinką neteisėtai išleistų teršalų kiekius (iš viso Atsakovė išleido 0,46 kg V teršalų grupės - BDS7, aliuminio, bendro azoto, bendro chromo, suspenduotų medžiagų, chloridų (teršalų), 0,728 kg IV teršalų grupės - detergentų, 0,909 kg III teršalų grupės - cinko, nikelio, vanadžio, vario, švino, 0,0000213 kg II teršalų grupės - gyvsidabrio teršalų).

30. Atsakovė nesutinka su paskaičiuotų teršalų kiekiu. Tačiau tikslaus į vandens telkinius išleisto teršalų kiekio apskaičiuoti neįmanoma. Žalos aplinkai dydis visuomet yra apskaičiuojamas pagal Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodiką ir tai yra tiesiogiai įtvirtinta Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje. 2019-11-27 nuotekų paėmimas buvo vykdomas stebint ir fiksuojant aplinkos apsaugos pareigūnams. Fiksuojama kiek truko, kaip vyko nuotekų paėmimas, ir kiek užpildoma ascenizacinė mobili cisterna. Stebimo nuotekų išsiurbimo metu buvo išsiurbtos požeminės talpos. Po to, aplinkos apsaugos pareigūnai lydėjo krovinį iki pat nuotekų pridavimo vietos ir joje fiksavo nuotekų pridavimo procesą ir priduotų nuotekų kiekį, t. y. buvo priduota 5 m³. Šie duomenys yra patikimi, nes nuotekų paėmimo procesas buvo stebimas nuo pradžios iki pat galutinio taško nepertraukiamai.

31. Nors atsakovė nurodo, kad žalai paskaičiuoti buvo paimtas tik vienas mėginys, o mėginiai turėjo būti imami ir iš prieš išleistuvą esančios vietos, nustatant foninį užterštumo lygį, tačiau atsakovė nepateikia, o tai padaryti netrukdomai galėjo, įrodymų apie vandens telkinių užterštumą iki nuotekų išleidimo vietos. Atsakovė niekaip nedetalizuoja kokie be jos yra vandens telkinių teršėjai ir kiek įprastai yra užteršti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) upeliai.

32. Tai kad protokolai fiksuojantys atsakovės pažeidimą yra jos atstovams nevisiškai įskaitomi, ar kad nebuvo paimta daugiau mėginių, nešalina atsakovės pažeidimo fakto.

33. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skunde nurodytų argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

34. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

35. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Virginijus KairevičiusVisvaldas KazakiūnasRosita Patackienė