Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja),

teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu dalyvaujant pareiškėjos atstovams Vitalijui Katėnui, direktoriui G.B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų švara” skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Nurodo, kad ginčijamu nutarimu Departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėja pareiškėjai skyrė ekonominę sankciją – 1 575 Eur, už tai, jog Departamento Klaipėdos valdybos Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcija 2020-01-14 surašė patikrinimo aktą Nr. PA25-I8 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame padarė išvadą, kad pareiškėja, neturėdama taršos leidimo, neteisėtai išleido į aplinkų gamybines nuotekas ir taip užteršė paviršinius vandens telkinius - Kretainio ir Smiltelės upelius. Argumentuoja, jog skyriaus vedėja, tinkamai neatlikusi įrodymų tyrimo, tariamai objektyviai įvertino Departamento surinktus įrodymus, juos patvirtino ir priėmė sprendimą bendrovei taikyti ekonominę sankciją. Nesutinka su ginčijamu sprendimu, nes jis neteisėtas ir nepagrįstas. Teigia, kad Departamentas šališkai, neobjektyviai, paviršutiniškai išnagrinėjo bylą, neatskleidė jos esmės, pažeidė įrodymų rungtyniškumo principus, dėl ko byla buvo išnagrinėta neobjektyviai, skubotai. Pažymi, kad byloje nebuvo visiškai vertinti ir tirti pateikti rašytiniai įrodymai - dokumentai, neanalizuoti pateikti UAB „Vakarų švara” vardu paaiškinimai tiek dėl patikrinimo akto, tiek dėl darbo organizavimo, jo eigos, nustatytų tyrimo rezultatų. Atkreipia dėmesį, kad nepagrįstai buvo atsisakyta atlikti įrodymų tyrimą - eksperimentą, kuris būtų pateikęs atsakymus į klausimus, ar tikrai teršalai buvo išleisti (duomenys neskelbtini), teritorijoje, ar šie tariami teršalai tikrai ištekėjo į Kretainio upelį. Mano, kad tokiais savo veiksmais Departamentas užkirto kelią tinkamos bylos išnagrinėjimui, kas sukėlė bendrovei teisines pasekmes - ekonominę sankciją. Nurodo, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena grindžiama teisėtumo, objektyvumo bei kitais teisės principais. Atkreipia dėmesį, jog ANK nuostatos įpareigoja institucijas (pareigūnus) visapusiškai, pilnai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. Pažymi, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius ATPK numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jeigu yra nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020-07-24 nutarimo „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J23-2” teisėtumo ir pagrįstumo.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas nagrinėjamose bylose dėl ekonominių sankcijų taikymo, yra konstatavęs, jog nors jos tiesiogiai ir nėra nuobaudos už administracinius teisės pažeidimus, tačiau pagal savo prigimtį gali būti prilygintos minėtoms nuobaudoms. Teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, jog įstatymo formuluotėmis ir vartojama sąvoka „baudžiami” („užtraukia baudą”) įstatymo leidėjas ekonominėms sankcijoms siekė suteikti represinį pobūdį, t. y. nubausti pažeidimą padariusį asmenį. Tuo pačiu įstatymų leidėjas siekė ir prevencinių tikslų tiek specialiosios, tiek ir bendrosios prevencijos prasme (žr., mutatis mutandis (pakeitus tai, kas keistina) 2005-03-23 sprendimą administracinėje byloje Nr. A15-39/2005, 2013-08-05 sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-351/2013 ir kt.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008-03-21 nutarime taip pat išaiškino, jog piniginė bauda yra represinio pobūdžio sankcija, kuria nubaudžiamas teisės pažeidėjas – ūkio subjektas, ir kuria daromas tiesioginis neigiamas poveikis to ūkio subjekto turtinei, ekonominei padėčiai, taigi ir nuosavybės teisei bei ūkinės veiklos laisvei, nes yra nusavinamos jo piniginės lėšos. Konstitucinio Teismo teigimu, pritaikius minėtas „ekonomines sankcijas”, teisės pažeidėjai – ūkio subjektai patiria, be kita ko, turtinio pobūdžio suvaržymus – tai yra viešosios valdžios atsakas į jų padarytas viešąjį interesą pažeidžiančias ir teisės draudžiamas veikas.

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021-03-24 sprendime administracinėje byloje Nr. eA-358-492/2021 pažymėjo, kad pasisakydamas dėl ekonominių sankcijų pagal Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 1 dalį teisinės prigimties, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog teisės pažeidimų tyrimo ir ekonominių sankcijų taikymo pagal Alkoholio kontrolės įstatymą procedūra negali būti sutapatinama su administracinių teisės pažeidimų teisena, tačiau yra glaudžiai su ja susijusi. Atsižvelgiant į tai, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnyje nėra taisyklių, kurios būtų priskirtinos bendrajai administracinių teisės pažeidimų teisei, konstatuotina teisės spraga, kuri turi būti užpildyta pagal įstatymo analogiją, taikant Administracinių teisės pažeidimų kodekso bendrosios dalies normas (žr., pvz., 2004-12-22 sprendimą administracinėje byloje Nr. A15-1056/2004, 2011-09-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2928/2011, 2013-08-05 sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-351/2013). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021-03-24 sprendime administracinėje byloje Nr. eA-358-492/2021 konstatavo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimai dėl ekonominės sankcijos už padarytus Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus taikymo taisyklių yra aktualūs ir sprendžiant dėl baudų bei ekonominių sankcijų taikymo už Aplinkos apsaugos įstatymo pažeidimus – neteisėtą teršalų išmetimą į vandenį, žemės paviršių ir (ar) gelmes bei kt. (Aplinkos apsaugos įstatymo 8 skyriaus 55–128 str.), nes atsakomybės už padarytus teisės pažeidimus taikymo principai yra universalūs – turi būti nustatomi teisės pažeidimo sudėties esminiai elementai, suteikiama galimybė pažeidėjui pateikti paaiškinimą, įvertinamos pažeidimo padarymo aplinkybės, sunkinančios ir / ar lengvinančios pažeidėjo atsakomybę, bei kitos atsakomybės taikymui konkrečiu atveju reikšmingos aplinkybės.

Aplinkos apsaugos įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu atveju pareigūnui išnagrinėjus bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo, priimant nutarimą turi būti nurodyta, be kita ko, pažeidimo esmė, pažeidimo padarymo aplinkybės ir motyvuotas jų įvertinimas; pažeidėjo kaltę pagrindžiantys įrodymai; pažeidėjo paaiškinimai dėl padaryto pažeidimo; šio įstatymo straipsnis ar jo dalis, numatantis (numatanti) atsakomybę už pažeidėjo padarytą veiką; pareigūno priimtas nutarimas skirti ekonominę sankciją, nutarimo priėmimo motyvai; atsakomybę sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės, skiriamos baudos dydis, sąskaita, į kurią turi būti sumokėta bauda, baudos sumokėjimo terminas; nutarimo apskundimo terminai ir tvarka. Tai reiškia, kad nutarimo priėmimo motyvuose turi būti įvertinti padaryto pažeidimo sudėties elementai, taip pat pareiškėjo kaltę patvirtinantys ar ją paneigiantys duomenys.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog prieš asmeniui taikant ekonominę sankciją, turi būti aišku dėl kokių pažeidimų padarymo yra nagrinėjama ekonominės sankcijos byla, taigi šie duomenys dėl nagrinėjamų pažeidimų turi būti aiškiai apibrėžti patikrinimo akte ir protokole (žr., pvz., 2020-12-16 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2178-602/2020, 2021-03-24 sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-358-492/2021 ir kt.).

Iš 2020-01-14 patikrinimo akto Nr. PA25-18 matyti, kad 2019-11-20 pareiškėjos neplaninio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja pagal sutartį teikė gamybinių nuotekų išvežimo į Dumpių kaime esančią AB „Klaipėdos vanduo” nuotekų valyklą paslaugą bendrovei UAB „Klaipėdos kartono tara”. 2020-01-14 patikrinimo akte Nr. PA25-18 nustatyta, kad dalį nuotekų pareiškėja nuvežė į nuotekų valyklą Dumpių kaime, kitą dalį laikotarpiu nuo 2019-10-30 iki 2019-11-18 išpylė į lietaus nuotekų tinklus teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini). Šiais tinklais lietaus nuotekos be papildomo valymo išteka į Kretainio ir toliau į Smeltalės upelius. 2020-01-14 patikrinimo akte Nr. PA25-18 nustatyta, kad į aplinką buvo išpilta 115 kv.m gamybinių nuotekų, kurios užterštos: aliuminiu, cinku, nikeliu, švinu, vanadžiu, variu, gyvsidabriu, detergentais, biocheminiu deguonies suvartojimu per septynias paras, skendinčiomis medžiagomis, bendruoju azotu, chloridais, bendruoju chromu. Apskaičiuotas aplinkai ir jos komponentams padarytos žalos dydis yra 15 358,64 Eur.

Įvertinus ginčijamo nutarimo ir 2020-01-14 patikrinimo akto turinį, teisėjų kolegija pažymi, kad nuobauda pareiškėjai buvo skirta už tai, kad ji neturėdama taršos leidimo, neteisėtai išleido į aplinką gamybines nuotekas ir užteršė paviršinius vandens telkinius - Kretainio ir Smeltelės upelius. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčo dėl to, jog pareiškėja nustatytoms medžiagoms išleisti į aplinką neturėjo taršos leidimo, nėra. Pareiškėja iš esmės teigia, kad atsakovas nepagrindė aplinkybės, kad ji leido į aplinką gamybines nuotekas ir taip užteršė paviršinius vandens telkinius.

Atsakovas pareiškėjos kaltę už pažeidimus, numatytus Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje, 60 straipsnio 1 dalyje, 61 straipsnio 1 dalyje, 62 straipsnio 1 dalyje, 63 straipsnio 1 dalyje, grindžiama šiais rašytiniais duomenimis: 2020-01-14 žalos aplinkai apskaičiavimu, Departamento Klaipėdos valdybos Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto 2020-01-14 patikrinimo aktu; 2020-02-26 administracinio nusižengimo protokolu; AB „Klaipėdos vanduo” 2019-12-30 tyrimo protokolu su lietaus nuotekų šulinio schema; Departamento pranešimų priėmimo centre fiksuotais pranešimais apie taršą Kretainio upelyje, pranešimu apie nuotekų išpylimą, adresu (duomenys neskelbtini) su fotonuotraukomis, liudininko paaiškinimu, gautu 2019-12-08 elektroniniu paštu, Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Cheminių tyrimo skyriaus tyrimo rezultatų protokolais ir jų priedais: 2019-12-19 Nr. P-001-2019-490/1 (UAB „Klaipėdos kartono tara” gamybinės nuotekos. Dažų nuotekų rezervuaras Nr. 1), 2019-12-19 Nr. P-001-2019-491/1 (UAB „Klaipėdos kartono tara” gamybinės nuotekos. Klijų nuotekų rezervuaras Nr. 2), 2019-12-05 Nr. P-105-2019-200/1 (UAB „Klaipėdos kartono tara” dažų nuotekų rezervuaras Nr. 1 (gamybinės nuotekos)), 2019-12-03 Nr. P-105-2019-197/1 (UAB „Klaipėdos kartono tara” gamybinės nuotekos Dažų nuotekų rezervuaras Nr. 1); 2019-11-21 Nr. P-105-2019-185/1 (Kretainio upelio vanduo ištekėjime į Smeltalės upelį), 2019-11-08 Nr. P-105-2019-168/1 (Smeltalės upelis, 100 metrų nuo sankryžos link Žardupės kaimo), 2019-11-08 Nr. P-105-2019-177/1 (Klaipėdos miesto paviršinių nuotekų išleistuvas (nuotekos iš kanalo)), 2019-11-08 Nr. P-105-2019-166/1 (Smeltalės upelis, 100 metrų nuo sankryžos link Žardupės kaimo), 2019-11-26 Nr. P-105-2019-190/1 (Kretainio upelis (ties Jūrininkų-Vingio-Žardupės g. sankirta) į kurį pajungtas paviršutinių nuotekų išleistuvas Nr. 11), 2019-11-26 Nr. P-105-2019-191/1 (Paviršinių nuotekų šulinys ties (duomenys neskelbtini). Nuotekos išleidime į Kretainio upelį), 2019-11-26 Nr. P-105-2019-192/1 (Kretainio upelis (ties Jūrininkų-Vingio-Žardupės g. sankirta) į kurį pajungtas paviršutinių nuotekų išleistuvas Nr. 11), 2019-11-26 Nr. P-001-2019-409/1 (Klaipėdos miesto paviršinių nuotekų išleistuvas (nuotekos iš kanalo)), 2019-11-20 Nr. P-001-2019-398/1 (Smeltalės upelis, 100 metrų nuo sankryžos link Žardupės kaimo), 2019-11-29 Nr. P-001-2019-428/1 (Kretainio upelis (ties Jūrininkų-Vingio-Žardupės g. sankirta) į kurį pajungtas paviršutinių nuotekų išleistuvas Nr. 11), 2019-11-20 Nr. P-001-2019-399/1 (Klaipėdos miesto paviršinių nuotekų išleistuvas ties Žardupės g. pradžia (nuotekos išleidime į Smeltalę)); UAB „Klaipėdos kartono tara” 2019-12-17 raštu Nr. S-585 su priedais (informaciniu raštu, skystų atliekų surinkimo suvestine nuo 2019-10-01 iki 2019-10-31, gofruotojo kartono gamybos baro darbo grafikais 2019 m. spalio – lapkričio mėn.); Teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), kurioje įsikūrusi UAB „Vakarų švara”, paviršutinių nuotekų brėžiniais (schemomis) kartu su fotonuotrauka; UAB „Vakarų švara” pateiktais nuotekų pridavimo AB „Klaipėdos vanduo” nuotekų valykloje – Dumpių k. – kvitais; UAB „Vakarų švara” transporto priemonės kelionės lapu; UAB „Vakarų švara” PVM sąskaita faktūra Serija VŠ Nr. 19 249; 2013-08-01 nuotekų priėmimo ir tvarkymo sutartimi Nr. N11-201300008, sudaryta tarp UAB „Vakarų švara” ir AB „Klaipėdos vanduo”, kurioje nurodyta, kad šios sutarties pagrindu į AB „Klaipėdos vanduo” nuotekų valyklą UAB „Vakarų švara” gabena susidariusias gamybines nuotekas iš UAB „Klaipėdos kartono tara”, ir priedais; 2013-08-01 nuotekų priėmimo ir tvarkymo sutartimi Nr. N N11-201300007, sudaryta tarp UAB „Vakarų švara” ir AB „Klaipėdos vanduo”, kurioje nurodyta, kad AB „Klaipėdos vanduo” priima tvarkyti Klaipėdos miesto gyventojų nuotekas, kurias atgabena UAB „Vakarą švara”, ir priedais.

Pareiškėja, nesutikdama su ginčijamu nutarimu, argumentuoja, jog nagrinėjamu atveju nebuvo vertinti ir tirti pateikti rašytiniai įrodymai; buvo atsisakyta atlikti įrodymų tyrimą - eksperimentą, kuris būtų pateikęs atsakymus į klausimus, ar tikrai teršalai buvo išleisti (duomenys neskelbtini), teritorijoje, ar šie tariami teršalai tikrai ištekėjo į Kretainio upelį.

Teisėjų kolegija nesutinka su anksčiau nurodytais pareiškėjos argumentais. Iš ginčijamo nutarimo turinio matyti, kad sprendžiant klausimą dėl sankcijos skyrimo pareiškėjai, Departamentas vertino pareiškėjos argumentus dėl protokole nustatytų aplinkybių, be kita ko, buvo vertinti pareiškėjos pateikti dokumentai (sutartis su UAB „Klaipėdos kartono tara” dėl gamybinių nuotekų tvarkymo, sutartis su AB „Klaipėdos vanduo” dėl gamybinių nuotekų iš UAB „Klaipėdos kartono tara” pridavimo, bendrovės autocisterna, 2019 m. lapkričio mėnesio kelionės lapas, nuotekų pridavimo AB „Klaipėdos vanduo” nuotekų valykloje kvitai, UAB „Klaipėdos kartono tara” pateiktas nuotekų surinkimo suvestinė). Vadovaujantis nurodytais dokumentais, atsakovas išanalizavo situaciją ir padarė išvadą, kad net 23 kartus pareiškėjos išsiurbtos gamybinės nuotekos iš UAB „Klaipėdos kartono tara” nebuvo nuvežtos į nuotekų valyklą. Pareiškėja nurodytos aplinkybės iš esmės nepaneigė. Pažymėtina, kad atsakovas paaiškino, jog Departamento Pranešimų priėmimo skyrius 2019-10-30 ir 2019-11-11 gavo telefoninius pranešimus, apie tai, kad Vingio g. ir Jūrininkų pr., sankryžoje, kur yra lietaus nuotekų išleistuvas Nr. 11 į Kretainio upelį, bėga tamsios spalvos, putotas vanduo. 2019-11-19 Departamentas elektroniniu paštu gavo dvi nuotraukas, kuriose užfiksuota pareiškėjos teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), stovinti asenizacinė automašina, kurios žarna nuvesta į kieme esantį kanalizacijos šulinį. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog nuotraukoje užfiksuotas kanalizacijos šulinys pagal pateiktą AB „Klaipėdos vanduo” tinklų schemą yra lietaus nuotekų šulinys, kuris nuo nuotekų išleidimo vietos, lietaus nuotekų surinkimo sistema per lietaus nuotekų išleidėją Nr. 11 atiteka į Kretainio upelį. 2019-12-08 Departamento Klaipėdos valdybai pateiktas raštiškas liudijimas, kuriame nurodytos aplinkybės kaip 2019-11-18 buvo pastebėtos pilamos nuotekos, o atidarius šulinį, pastebėta kad jame vanduo teka tamsus, putotas ir primenantis nuotekas.

Atsakovas nurodo, jog nuotekų mėginiai laboratoriniams tyrimams atlikti buvo imti 2019-10-30, 2019-11-11, 2019-11-13, 2019-11-18, 2019-10-30, 2019-11-11 iš Kretainio upelio ties Vingio g. ir Jūrininkų pr. sankryža iš lietaus nuotekų išleidėjo Nr. 11, 2019-11-13 - iš Smeltalės upelio, Kretainio upelio įtekėjimo vietoje, 2019-11-18 - iš lietaus nuotekų išleidėjo Nr. 11 ir iš lietaus nuotekų šulinio ties Plieno g. 18 namu (mėginys imtas po pranešimo apie nuotekų iš asenizacinės mašinos išleidimą į lietaus nuotekų tinklus teritorijoje (duomenys neskelbtini)). Dėl mėginių patikimumo, pažymėtina, kad pareiškėja nepagrindė aplinkybės, jog taros, kuriomis buvo imti mėginiai, buvo netinkamos, ar jos netinkamai buvo pateiktos. Tarp šalių nėra ginčo, jog dalį mėginių ėmė fiziniai asmenys, ginantys viešąjį interesą. Kita vertus, Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Cheminių tyrimo skyriaus tyrimo rezultatų protokolai patvirtina, jog tara ir mėginiai buvo vertinti Departamento specialistų. Sutiktina su atsakovu, kad pagal galiojusį teisinį reguliavimą, nebuvo reikalavimo, jog mėginius imtų tik Departamento specialistai (mėginius turėjo teisę imti asmenys, kurie turėjo taras). Atsakovo atstovė paaiškino, kad mėginius ėmę specialistai taras turėjo. Nurodytos aplinkybės atsakovės atstovai nepaneigė. Taip pat pažymėtina, jog atsakovas nurodo, kad Aplinkos apsaugos agentūros atlikti nuotekų laboratoriniai tyrimai, kai mėginiai semti nuo 2019-10-30 iki 2019-11-18, yra tik pirminis tyrimo dėl teršiamų Kretainio ir Smeltalės upelių etapas, atliktas reaguojant į gautus pranešimus iš piliečių dėl pastebėtos taršos; šie tyrimai nebuvo planuojami, siekiant įrodyti pareiškėjos kaltę, ir buvo atliekami, norint surasti upelių teršėją bei identifikuoti teršalus.

Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančią medžiagą, sutinka su atsakove, jog pagrindiniai pareiškėjo kaltę pagrindžiantys įrodymai yra 2019-11-19 elektroniniu paštu gautas pranešimas, jog pareiškėjai priklausantis asenizacinis automobilis, jos nuomojamų patalpų kieme, adresu (duomenys neskelbtini), į lietaus nuotekų tinklus išleidžia gamybines nuotekas, tai patvirtinančios liudytojo padarytos nuotraukos ir 2019-12-18 Departamento Klaipėdos valdybai pateiktas raštiškas paaiškinimas (liudijimas), kuriame objektyviai išdėstyta situacija. Be kita ko, ginčijamame nutarime nustatytas aplinkybes, jog 23 kartus UAB „Vakarų švara” išsiurbtos gamybinės nuotekos iš UAB „Klaipėdos kartono tara” nebuvo nuvežtos į nuotekų valyklą patvirtina UAB „Vakarų švara” pateikti dokumentai: sutartis su UAB „Klaipėdos kartono tara” dėl gamybinių nuotekų tvarkymo, sutartis su AB „Klaipėdos vanduo” dėl gamybinių nuotekų iš UAB „Klaipėdos kartono tara” pridavimo, UAB „Vakarų švara” asenizacinio automobilio 2019 m. lapkričio mėnesio kelionės lapas, nuotekų pridavimo AB „Klaipėdos vanduo” nuotekų valykloje čekiai, UAB „Klaipėdos kartono tara” pateikta nuotekų surinkimo suvestinė, kurioje fiksuojama data, kada atvyko UAB „Vakarų švara” asenizacinė mašina išsiurbti nuotekų, taip pat nurodomas tikslus laikas, kada buvo įvažiuota į įmonę bei kada išvažiuota. Iš pareiškėjos pateiktų nuotekų pridavimo kvitų galima daryti išvadą, kad vieni svarbiausių duomenų, patvirtinančių, jog nuotekos po išsiurbimo iš UAB „Klaipėdos kartono tara” nebuvo nuvežtos į AB „Klaipėdos vanduo” nuotekų valyklą, yra fiksuoti laikotarpiu nuo 2019-10-31 iki 2019-11-11, kai nė vieno karto nuotekos nebuvo nuvežtos išpilti į AB „Klaipėdos vanduo” nuotekų valyklą, o išsiurbti iš UAB „Klaipėdos kartono tara” važiuota net 16 kartų.

Dėl eksperimento pažymėtina, jog ginčijamame nutarime nurodyta, jog tyrimo metu dėl lietaus nuotekų tinklų buvo pasitelkti AB „Klaipėdos vanduo” specialistai, kurie dalyvavo 2019-11-18 reaguojant į pranešimą dėl galimo neteisėto nuotekų šalinimo į lietaus nuotekų tinklus, adresu (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija pažymi, jog AB „Klaipėdos vanduo” specialistai patvirtino, jog tai yra paviršinių nuotekų tinklai ir, kad jais nuotekos išteka iš išleidėjo Nr. 11 į Kretainio upelį. Dėl eksperimento taip pat atkreiptinas dėmesys, jog yra AB „Klaipėdos vanduo” pateikta paviršinių nuotekų surinkimo schema ištekančių per išleidėją Nr. 11, tai yra į Kretainio upelį, bei paviršinių nuotekų tinklų schema nuo (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, jog iš paviršinių nuotekų šulinio, esančio (duomenys neskelbtini), inžineriniai tinklai eina iki pažymėto išleidėjo Nr. 11.

Pareiškėja mano, jog Departamentas kritiškai neįvertino aplinkybės, kad į 2,7 km nuo tariamos taršos vietos einančią nuotekų trasą patenka paviršinės nuotekos nuo didelės dalies pramoninių bei gyvenamųjų kvartalų atvirų teritorijų. Pažymi, kad nebuvo įvertintas ir automobilio, kuriuo buvo išvežamos nuotekos, judėjimo laiko, krypties, datos, atvykimo ir išvykimo laiko, pasikrovimo ir išsikrovimo laiko, krovimo dokumentų ir kitų aplinkybių, kurios turėjo įtakos įvykio aplinkybėms konstatuoti ir priimtam sprendimui priimti.

Vertinant nurodytus pareiškėjos argumentus, teisėjų kolegija sutinka su ginčijamame sprendime ir atsakovo atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis dėl pareiškėjos nurodyto laiko nesutapimo, kada vairuotojas atvykdavo išsiurbti nuotekų ir būdavo gaunami pranešimai iš gyventojų apie taršą. Kaip nurodo atsakovas, atstumas nuo UAB „Klaipėdos kartono tara” ir UAB „Vakarų švara” teritorijos, kurioje buvo užfiksuotas nuotekų išpylimas, yra tik 1 kilometras. Vairuotojas, atvykęs išsiurbti nuotekų, pavyzdžiui, 2019-11-11 9.30–10.00 val., į įmonę vėl siurbti nuotekų atvažiuoja 10.30–10.50 val., t. y. tik po 30 minučių nuo išvykimo su pilna autocisterna. Sutiktina su atsakovo pozicija, kad per šį laiką vairuotojas spėja sugrįžti į UAB „Vakarų švara” teritoriją, išpilti nuotekas į lietaus šulinį ir vėl grįžti tuščias siurbti nuotekų. Pažymėtina, jog 2019-11-11 pranešimas apie taršą iš lietaus nuotekų išleistuvo Nr. 11 į Kretainio upelį buvo gautas 10:27 val., t. y. prieš atvažiuojant antrą kartą siurbti nuotekų, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog laiko atžvilgiu įvykių seka išlieka sklandi ir logiška. Tarp AB „Klaipėdos vanduo” Dumpių kaime esančios nuotekų valyklos ir UAB „Klaipėdos kartono tara” yra 9 km, todėl per nurodytą laiką vairuotojas nuvažiuoti išpilti nuotekų ir grįžti nespėtų. Pareiškėjas nurodytos aplinkybės paneigiančių duomenų nepateikė. Atkreiptinas dėmesys ir į aplinkybę, jog atstumas nuo užfiksuoto nuotekų išpylimo taško ((duomenys neskelbtini)) iki vietos, kur lietaus tinklai išteka į Kretainio upelį ir nuotekos tampa matomos gyventojams (iki tos vietos lietaus tinklai yra uždari, teka po žeme ir jų pakitusi spalva negali būti atsitiktinai pastebėta), yra beveik 3 kilometrai lietaus nuotekų tinklų, todėl, išpylus nuotekas į šulinį (duomenys neskelbtini)kieme, tik po kurio laiko šios užterštos nuotekos atiteka į Kretainio upelį ir gali būti pastebėtos gyventojų. Be kita ko, sutiktina su atsakovo nurodytais argumentais, jog dėl to, kad įvykio fiksavimas, pranešimas tarnyboms ir jų atvykimas užtrunka, tai paimti mėginius nuotekų išleidimo vietoje nėra galimybių; toliau gamybinės nuotekos, tekėdamos lietaus tinklais, prasiskiedžia su lietaus vandeniu, taip pat su Kretainio upelio vandeniu ir negali būti prilyginamos identiškai gamybinių nuotekų sudėčiai. Be kita ko, bylos duomenys patvirtina aplinkybę, jog palyginus nuotekų (nelyginant jų koncentracijų), tirtų iš Kretainio upelio, ir gamybinių nuotekų, paimtų iš UAB „Klaipėdos kartono tara”, sudėtis didžiąja dalimi teršalai sutampa su nustatytais lietaus nuotekų išleistuve Nr. 11 ir Smeltalės bei Kretainio upeliuose.

Dėl pareiškėjos argumento, kad į lietaus nuotekų šulinį galimai buvo pilamas gėlas geriamas vanduo, pažymėtina, jog švarus vanduo taip pat yra nuotekos, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymu 2007-04-02 patvirtintu Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentu, joms taikomi visi nuotekoms išleisti į aplinką nustatyti reikalavimai - draudžiama bet kokias nuotekas tiesiogiai išleisti į požeminį vandenį ar skleisti ant žemės paviršiaus. Sutiktina su atsakovo pozicija, jog ir švarus vanduo, laikomas uždarytoje talpoje, rūgsta ir jame susidaro teršalas – biocheminis deguonies suvartojimas per septynias paras (BDS7), todėl tokį vandenį pareiškėja galėjo išpilti (priduoti) tik į AB „Klaipėdos vanduo” nuotakyną kartu su priduodamomis gamybinėmis nuotekomis.

Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnyje įtvirtinta, jog piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų. Aptariamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, juridinis asmuo ar jo padalinys (įskaitant užsienio valstybės juridinį asmenį ir kitą organizaciją, taip pat jų padalinį), prieš pradėdamas eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą, privalo šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą arba įrenginį įregistruoti. Fizinis ar juridinis asmuo ūkinės veiklos objektą eksploatuoja pagal leidime nustatytas sąlygas ir neviršydamas aplinkos apsaugos normatyvų bei standartų (Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalis). Nuotekų tvarkymo reglamento, numatančio pagrindinius aplinkosaugos reikalavimus nuotekų surinkimui, valymui ir išleidimui siekiant apsaugoti aplinką nuo taršos (Reglamento 1 punktas), 6 punkte nustatyta, jog prieš išleidžiant į gamtinę aplinką nuotekos turi būti tvarkomos reikalavimus atitinkančiose centralizuotose, atskirose arba grupinėse nuotekų tvarkymo sistemose. Draudžiama bet kokias nuotekas tiesiogiai išleisti į požeminį vandenį ar skleisti ant žemės paviršiaus, išskyrus kituose teisės aktuose numatytas išimtis. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-03-06 įsakymu Nr. Dl-258 patvirtintų Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 6 punkte nustatyta, jog veiklos vykdytojai eksploatuojantys įrenginį, atitinkantį vieną ar kelis Taisyklių l priede nurodytus kriterijus, privalo turėti Taršos leidimą. Šių Taisyklių 1 priede nustatyt kriterijai, kuriuos atitinkančių įrenginių eksploatavimui reikia specialiosios dalies nuotekų tvarkymui ir išleidimui. Aptariamo priedo 1.4 punkte buvo nustatyta, kad išleidžiamos į gamtinę aplinką nuotekos, kuriose nepriklausomai nuo nuotekų kiekio/debito prioritetinių medžiagų koncentracija yra lygi arba didesnė už Nuotekų tvarkymo reglamento 2 priedo A dalyje „Ribinė koncentracija į gamtinę aplinką” nurodytą vertę ir (ar) kuriose yra prioritetinių pavojingų medžiagų (nepriklausomai nuo išleidžiamų prioritetinių pavojingų medžiagų kiekio). Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede nustatyta prioritetinių pavojingų medžiagų didžiausia leidžiama koncentracija nuotekose ir aplinkos kokybės standartai. Nurodytame Reglamento priede nurodyti kriterijai (didžiausia leidžiama koncentracija), kuriais vadovaujantis gyvsidabris priskiriamas prie pavojingų prioritetinių medžiagų, kurioms išleisti į aplinką reikalinga gauti taršos leidimą.

Teisėjų kolegija įvertinusi šalių paaiškinimus, rašytinę administracinės bylos medžiagą ir rašytinius duomenis, kuriais grindžiamas pareiškėjos atliktas pažeidimas, konstatuoja, jog atsakovas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą jog pareiškėja pažeidė Nuotekų tvarkymo reglamento 6 punktą, Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 18 straipsnio 2 punkto 5 papunktį, Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 6 punktą, nes pareiškėja, neturėdama taršos leidimo, neteisėtai išleido į aplinką (lietaus nuotekų surinkimo tinklus, adresu (duomenys neskelbtini)) gamybines nuotekas ir taip užteršė paviršinius vandens telkinius - Kretainio ir Smiltelės upelius. Pareiškėja į bylą nepateikė įrodymų, kurie paneigtų atsakovo nustatytas aplinkybes (ABTĮ 56 straipsnis). Vien tai, kad pareiškėja nesutinka su nutarime išdėstytu įrodymų vertinimu, nėra pagrindas daryti išvadą, jog ginčijamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo nutarimo atitikimą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui, konstatuoja, kad atsakovo priimtas Nutarimas pareiškėjos atžvilgiu šiuos reikalavimus atitinka – jame nuosekliai išdėstytos faktinės aplinkybės, atliktas jas patvirtinančių įrodymų vertinimas, nurodytos konkrečios Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo nuostatos, kuriais pasireiškė pareiškėjos atžvilgiu nustatyti pažeidimai, pateikiama šių veiksmų teisinė kvalifikacija, nurodytas pareiškėjos atsakomybės teisinis pagrindas bei išdėstyti motyvai, susiję su paskirtos baudos dydžiu. Nutarimas yra priimtas kompetentingo subjekto, teisiškai pagrįstas, motyvų išdėstymas pakankamas, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo jį naikinti. Nutarimas visiškai atitinka jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog ginčijamas nutarimas, kuriuo pareiškėjai skirta 1 575 Eur ekonominė sankcija yra teisėtas ir pagrįstas. Nėra teisinio pagrindo jį panaikinti pareiškėjos skunde išdėstytais ir kitais argumentais.

Pareiškėja prašo priteisti išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis). Atmetus pareiškėjos skundą, bylinėjimosi išlaidos jai nepriteistinos (ABTĮ 40 straipsnis).

Apibendrinus tai, kas buvo išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų švara” skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.