Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kauno vandenys“ (toliau – ir Bendrovė) 2019 m. vasario 21 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2019 m. sausio 22 d. nutarimą dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. JA-KA-17/2 (toliau – ir Nutarimas).

2. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas, konstatuodamas, jog pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir AAĮ) nuostatas, ir skirdamas jam ekonominę sankciją – 1 850 Eur baudą, ištyrė tik objektyviąją pažeidimo pusę, neišsiaiškino visų įvykio aplinkybių, neįvertino pareiškėjo kaltės, todėl buvo pažeisti AAĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto, AAĮ 50 straipsnio 2 dalies reikalavimai. Paaiškino, kad pareiškėjas pats 2018 m. spalio 30 d. raštu Nr. (37-09.31) 8-2838 informavo atsakovą apie avarijos ir jos likvidavimo aplinkybes Bendrovei priklausančioje spaudiminėje buitinių nuotekų linijoje. Nuotekų išsiliejimas į Neries upę dėl kilusios avarijos negali būti laikomas AAĮ 63 straipsnio 4 dalies pažeidimu, kadangi avarija įvyko ne dėl pareiškėjo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, o dėl išorės veiksnių, t. y. galbūt dėl smarkios liūties, sukėlusios hidraulinį smūgį. Pasibaigus liūčiai ir į buitinių nuotekų tinklus patekus paviršinėms lietaus nuotekoms, vamzdyne smarkiai padidėjo pratekančių nuotekų kiekis ir tekėjimo greitis, dėl ko, tikėtina, vamzdyne įvyko hidraulinis smūgis, kuris suardė ketinį Dn 1000 mm vamzdį. Avarijos vietoje rastas nuplautas šlaitas į Neries upę ir išlūžęs d1000 spaudiminės linijos magistralinis vamzdis. Nevalytos nuotekos į upę buvo išleistos esant būtinojo reikalingumo sąlygoms, nes, prasidėjus avarijai, esant dideliam nuotekų srautui d1000 linijoje, kuri yra viena iš pagrindinių miesto trasų, siekiant, kad sudaryti galimybę sustabdyti į aplinką išsiliejančių nuotekų srautą ir likviduoti avariją (pakeisti vamzdžio dalį nauju), buvo sumažintas nuotekų srautas, pasinaudojant avariniu išleidėju. Pareiškėjas tvirtino, jog jam priklausanti spaudiminė buitinių nuotekų linija, kurioje įvyko avarija, nebuvo nusidėvėjusi. Nuotekų vamzdis iki įvykio buvo geros būklės. Vamzdynas buvo pradėtas eksploatuoti 1972 m. gruodžio 1 d. Ketinio vamzdžio, naudojamo buitinių nuotekų transportavimui, maksimalus eksploatacijos laikas yra 50 metų („Ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) minimalūs ir maksimalūs normatyvai“). Pareiškėjas ėmėsi veiksmų nuotekų vamzdžiui pakeisti dar nesuėjus šiam terminui, be kita ko, 2017 m. liepos 24 d. sudarė sutartį dėl naujo spaudiminio kolektoriaus paklojimo lygiagrečiai esamajam, vamzdžio modernizavimo darbai buvo pradėti vykdyti iki avarijos. Nuotekų vamzdyno remontas paskutinį kartą buvo atliktas 2016 m. birželio 10 d. Nuotekų vamzdžio specialūs patikrinimo darbai nebuvo atliekami, nes nuotekų vamzdis yra paklotas po žeme ir nuolat funkcionuoja, todėl fiziškai neįmanoma jo apžiūrėti. Norint patikrinti tokį vamzdį, reikėtų atkasti didelį kiekį grunto, vamzdžio ilgis yra 4,65 km. Pareiškėjas teigė neturintis duomenų, sudarančių pagrindą manyti, jog spaudiminės linijos magistralinis vamzdis išlūžo dėl neatitikimo nustatytiems reikalavimams (techniniams parametrams) ar netinkamo eksploatavimo. Pareiškėjo įsitikinimu, joks vidutinis protingai apdairus ir rūpestingas asmuo (bonus pater familias) tokioje pačioje situacijoje tokios avarijos atitinkamomis sąlygomis negalėjo numatyti ir tikėtis, nuo jos kokiu nors būdu apsisaugoti. Avarija atitinka force majeure (nenugalimos jėgos) požymius: buvo nenumanoma ir neišvengiama. Taigi, ekonominės sankcijos skyrimo pareiškėjui teisena negalėjo būti pradėta, o pradėtoji, paaiškėjus šioms aplinkybėms, turėjo būti nutraukta.