Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gamtos energija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gamtos energija“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Gamtos energija“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018 m. gruodžio 11 d. nutarimą Nr. TAAI-2/ABNS-17 (toliau – ir Nutarimas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad gavo iš Departamento Šiaulių valdybos Telšių aplinkos apsaugos inspekcijos 2018 m. lapkričio 21 d. Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. TAAI-2 (toliau – ir Protokolas). Pareiškėjas Departamentui pateikė 2018 m. gruodžio 3 d. rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė nesutikimo argumentus su Protokole ir 2018 m. rugpjūčio 31 d. patikrinimo akte (toliau – ir Patikrinimo aktas) išdėstytomis aplinkybėmis ir bylą prašė nutraukti. Pareiškėjas gavo 2018 m. gruodžio 11 d. nutarimą „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. TAAI-2/ABNS-17“, kuriame nurodyta, jog atlikus Kuodžių hidroelektrinės (toliau – ir Hidroelektrinė, HE), esančios adresu (duomenys neskelbtini), neplaninius patikrinimus nustatyta, kad Hidroelektrinės eksploatacijos metu atsakingas asmuo neužtikrino, jog nebūtų pažeistas Hidroelektrinės darbo režimas, t. y. 2018 m. rugpjūčio 28 d. nebuvo praleidžiamas šiai Hidroelektrinei, kurioje sumontuotos 4 turbinos po 150 kW, nustatytas 1,75 m³/s gamtosauginis debitas, dėl ko vandens pratekėjimas į žemutinį bjefą pro Hidroelektrinės įrenginius (turbinos neveikė ir nepakeltas skydas, kuris neveikiant turbinoms turėtų būti pakeltas per 6,5 cm) buvo visiškai sustabdytas ir neužtikrintas Hidroelektrinės 2005 m. parengtų ir Aplinkos apsaugos agentūros patvirtintų Tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklių (toliau – ir Tvenkinio taisyklės) nustatytas žemutinio bjefo 39,55 m žemutinis vidutinis lygis. Nepraleidžiant Hidroelektrinei nustatyto 1,75 m³/s gamtosauginio debito, nebuvo užtikrintos minimalios Ventos upės ekosistemų gyvavimo sąlygos. Ventos upėje ties Leckava staigiai nukritus vandens lygiui ir vyraujant aukštai temperatūrai (+30⁰C) bei trūkstant vandenyje deguonies, ėmė dusti žuvys. Buvo padaryta žala žuvų ištekliams. Iš Ventos upės ties Leckava 2018 m. rugpjūčio 28 d. buvo surinkta nugaišusių 229 kg ešerių, raudžių, kuojų, 14 vnt. karšių, 193 vnt. žiobrių ir 112 vnt. šlapalų (iš viso 360 kg), Hidroelektrinės buvo paprašyta pateikti Tvenkinio taisykles bei praleisti vandenį į žemutinį bjefą. Hidroelektrinė atsisakė tai padaryti. Dėl to buvo pažeisti Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1997 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 109 patvirtintų Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių (LAND 2-95) (toliau – ir Tipinės taisyklės) III skyriaus 15 ir 17 punktai, VII skyriaus 42.1 punktas ir Tvenkinio taisyklių III skyriaus 15 ir 17 punktų reikalavimai. Pareiškėjui paskirta 1 000 Eur ekonominė sankcija.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad Nutarimas negali būti laikomas pagrįstu objektyviais duomenimis, kadangi toje pačioje aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. TAAI-2/ABNS-17 pateikti duomenys byloja visiškai skirtingus faktus: Patikrinimo akte ir Protokole nurodoma, jog aplinkybės dėl minimalaus gamtosauginio debito nepraleidimo yra nustatytos 2018 m. liepos 28 d., kai tuo tarpu Nutarime nurodoma, jog pažeidimas padarytas 2018 m. rugpjūčio 28 d. Pareiškėjo vertinimu, Patikrinimo akte, Protokole ir jais grindžiamame Nutarime konstatavus visiškai skirtingas ir viena su kita nesusijusias pažeidimo datas, Nutarimas, kaip individualus administracinis aktas, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintų reikalavimų, dėl ko turi būti panaikintas.

4. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad Protokole, kurio pagrindu buvo surašytas Nutarimas, nurodoma, jog duomenys apie įrodymus, kuriais grindžiamas pažeidimo padarymas, yra Patikrinimo akte su priedais. Patikrinimo akte nurodoma, jog 2018 m. liepos 28 d., dalyvaujant informacijos pranešėjui D. S., buvo apžiūrėta Hidroelektrinė ir apžiūros metu nustatyta, kad Hidroelektrinė nedirbo, minimalus gamtosauginis debitas per turbinas nebuvo praleidžiamas, taip pat nustatyta, kad gamtosauginis debitas nebuvo praleidžiamas ir per vieną iš skydų, kuris neveikiant turbinoms turėtų būti pakeltas per 6,5 cm. Pareiškėjas manė, jog D. S. paaiškinimai negali būti vertinami kaip įrodymas dėl minimalaus gamtosauginio debito nepraleidimo ir turbinų neveikimo, kadangi pašalinis asmuo, pastebėjęs nugaišusias žuvis, nėra kompetentingas spręsti apie turbinų veiklą ir praleidžiamą ar nepraleidžiamą gamtosauginį debitą. Be to, inspekcijos specialistai neatliko jokio tyrimo dėl gamtosauginio debito, jo neišmatavo. Gamtosauginis debitas automatiškai praleidžiamas per sustojusios turbinos neužsidariusį kreipratį. Vizualiai akimi nustatyti vandens tėkmės greičio yra neįmanoma, kadangi, dirbant Hidroelektrinės turbinai, pro ją teka 3–4 kartus didesnis debitas už gamtosauginį, todėl sustojus turbinai, dirbančiai automatiniu režimu, ir pradėjus tekėti gamtosauginiam debitui, gali susidaryti įspūdis, kad vanduo neteka, nes vanduo pasiskirsto plačioje upės vagoje ir vandens tėkmės greitis žymiai sumažėja. Teisės aktai nereglamentuoja, kas yra „staigus vandens lygio kritimas“, todėl vandens lygio kritimo „staigumas“ Patikrinimo akte yra nustatytas nekompetentingų asmenų subjektyviu vertinimu, kuriuo remiantis administracinė atsakomybė pareiškėjui negali būti taikoma.

5. Vertinant kartu su Patikrinimo aktu pateiktos 2018 m. rugpjūčio 8 d. darytos nuotraukos vandens lygio atskaitos tašką (kaip rašoma Patikrinimo akte, vandens lygis žemutiniame bjefe – 40,40 m) bei vertinant 2018 m. liepos 28 d. nuotrauką, vizualiai matyti, kad vanduo nėra nukritęs žemiau leistino lygio – 39,55 m, kadangi iš nuotraukų matosi, jog tarp vandens lygių nėra 85 cm skirtumo (40,40 m - 39,55 m = 0,85 m). Be to, kartu su skundu pareiškėjas pateikė Hidroelektrinės hidrologinius duomenis 2018 m. liepos 27 d. ir 2018 m. liepos 28 d., iš kurių matyti, jog visu šiuo laikotarpiu žemutinio bjefo vandens lygis (toliau – ir ŽBVL) nebuvo žemesnis nei žemutinio bjefo 39,55 m žemutinis vidutinis lygis. Reikalavimas išlaikyti žemutinio bjefo žemiausią leistiną vandens lygį (39.55 m) nebuvo pažeistas, atitinkamai ir reikalavimas išlaikyti gamtosauginius debitus buvo įgyvendintas.

6. Be to, skunde pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad kartu su Patikrinimo aktu pateiktose nuotraukose matomas nugaišusių žuvų rinkimas. Iš nuotraukų matyti, jog nugaišusias žuvis renkantis asmuo yra upėje sušlapęs iki juosmens, tai reiškia, kad vandens lygis upėje buvo bent 70–80 cm. Aplinkybę, jog Hidroelektrinės darbas negalėjo turėti jokios įtakos atsiradusiam vandens lygio kritimui, pagrindžia ir tai, kad pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) vandens matavimo stoties vandens lygių registracijos duomenis, vandens lygio kritimas buvo užfiksuotas jau 2018 m. liepos 27 d. 17.00 val., kai pagal akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ir ESO) pateiktus duomenis, Hidroelektrinės turbinos pradėjo nedirbti tik nuo 2018 m. liepos 27 d. 19.00 val., t. y. tik po dviejų valandų. Nėra pateikti jokie oficialūs Leckavos vandens matavimo stoties metrologinės patikros dokumentai, kurie neabejotinai patvirtintų vandens lygio duomenis. Leckavos vandens matavimo stoties pateiktos Excel formato lentelės ir grafikai nepatvirtinti jokių atsakingų asmenų parašais, nepasirašyti jie neturi jokios teisinės galios. Be to, Patikrinimo akte ir jo prieduose nėra pateikta jokių duomenų apie fiksuotą vandens lygį prie Hidroelektrinės pažeidimo nustatymo momentu.

7. Pareiškėjas pabrėžė, jog nėra gavęs iš Departamento ar kitų kompetentingų asmenų jokių nurodymų dėl papildomo vandens praleidimo į žemutinį bjefą, todėl neturėjo jokių objektyvių galimybių jų įvykdyti. Be kita ko, Nutarime buvo įrašytos naujos aplinkybės dėl pažeidimo, t. y. jog buvo neužtikrintas Tvenkinio taisyklių nustatytas žemutinio bjefo 39,55 m žemutinis vidutinis lygis, nors Protokole, kurio pagrindu buvo surašytas Nutarimas, toks pažeidimas nebuvo minimas. Pareiškėjas manė, jog priimant Nutarimą buvo pažeista jo teisė būti išklausytam.

8. Pareiškėjas darė išvadą, jog Tipinių taisyklių III skyriaus 42.1 punkto pažeidimas Nutarime yra konstatuotas nepagrįstai, kadangi Nutarime nėra pateikiama jokių duomenų apie minėtos nuostatos pažeidimą; Vandens įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatos pažeidimas yra konstatuotas dėl to, kad, kaip nurodoma Nutarime, paprašius pateikti Tvenkinio taisykles, pareiškėjas atsisakė tai daryti. Taigi pačiame Patikrinimo akte patvirtinama, jog teisės aktų reikalavimai yra išpildyti, kadangi Tvenkinio taisyklės yra parengtos, Departamento Šiaulių valdybos Telšių aplinkos apsaugos inspekcija, kuri atliko patikrinimą ir surašė Patikrinimo aktą, su jomis yra susipažinusi, kadangi duomenis apie jas yra pateikusi Patikrinimo akte, žurnalas, kuriame fiksuojami vandens lygiai tvenkinyje, viršutiniame ir žemutiniame bjefuose, yra tvarkomas, todėl pareiškėjui nesuprantamas Nutarime pateiktas teiginys, jog jis atsisakė pateikti Tvenkinio taisykles. Be to, kartu su Patikrinimo aktu nebuvo pateikta jokių duomenų, jog pareigūnai būtų reikalavę pareiškėjo pateikti Tvenkinio taisykles.

9. Dėl atsakomybę sunkinančių aplinkybių pareiškėjas pažymėjo, jog neatsisakė pateikti Tvenkinio taisyklių ir neatsisakė praleisti vandenį į žemutinį bjefą, kadangi tokių reikalavimų iš atsakovo nėra gavęs. Vadinasi, nebelieka pagrindo sunkinančioms aplinkybėms konstatuoti. Be to, pažeidimo padarymas ir jo būdas negali būti kvalifikuojamas kaip atsakomybę sunkinanti ir baudą didinanti aplinkybė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-2285/2012).

10. Papildomai pareiškėjas pažymėjo, jog: 1) kaip matyti iš Patikrinimo akto turinio, pirmieji vandens mėginiai dėl cheminės taršos paimti tik 2018 m. liepos 28 d. 18.05 val., o žuvys jau buvo nugaišusios, vadinasi, visa cheminė tarša, kuri galėjo būti tikroji žuvų gaišimo priežastis, jau galėjo būti nutekėjusi pagal upės tėkmę. Atliktas vandens cheminės taršos tyrimas negali būti laikomas pakankamu pagrindu konstatuoti, jog žuvų gaišimas negalėjo įvykti dėl cheminės taršos, juo labiau, kad nugaišusi žuvis taip ir nebuvo ištirta ir nebuvo nustatytos jos nugaišimo tikrosios priežastys; 2) nugaišusi žuvis nebuvo ištirta dėl neva netinkamų mėginių, kadangi mėginius priėmusi Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nurodė, jog pateikti žuvų mėginiai netinkami, nes mėginių paėmimo metu vandens temperatūra buvo +26⁰C, aplinkos temperatūra +30⁰C. Surinkti įrodymai neabejotinai nepatvirtina, jog žuvis galėjo nugaišti dėl deguonies trūkumo.

11. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

12. Atsakovas nurodė, kad Nutarime buvo padaryta techninė klaida – neteisingai nurodytas pažeidimo padarymo mėnesio pavadinimas. Nutarimo tekste pirmame lape šeštoje eilutėje nuo apačios ir Nutarimo antrame lape penktoje eilutėje nuo viršaus nurodytų datų „..2018 m. rugpjūčio 28 d. ...“ mėnesio pavadinimas turi būti nurodoma kaip „...liepos...“ ir tekste turi būti skaitoma: „... 2018 m. liepos 28 d. ...“. Kad pažeidimo padarymo data yra 2018 m. liepos 28 d., o ne 2018 m. rugpjūčio 28 d., liudija byloje esantys dokumentai.

13. Apie pastebėtą nukritusį vandens lygį Ventos upėje ir rastas nugaišusias žuvis Ventos upės vagoje, einant pagal upės tėkmę už Hidroelektrinės, pranešė asmenys: D. S., S. L., A. D. ir V. D., kurie bylos nagrinėjimo metu pateikė savo rašytinius paaiškinimus, kurie pridėti prie bylos medžiagos. Tvenkinio taisyklių III skyriaus 15 punkte yra išsamiai nurodyta, kad dirbant Hidroelektrinei ar žuvitakiui, nurodytas 1,75 m³/s gamtosauginis debitas, praleidžiamas per turbinas ir žuvų taką, o nedirbant Hidroelektrinei: a) kada vandens lygis tvenkinyje aukštesnis už normaliai patvenktą vandens lygį (NPL) – per vandens pertekliaus pralaidą (toliau – VPP) (slenkstį), b) kada vandens lygis tvenkinyje yra žemesnis už NPL – per VPP (slenkstį), pakėlus vieną iš skydų per 6,5 cm. Tvenkinio taisyklėse jokio kitokio gamtosauginio debito praleidimo žemyn Ventos upe, nedirbant Hidroelektrinei, nėra nurodyta. Nustatyta, kad gamtosauginio debito praleidimas per sustojusios turbinos neužsidariusį kreipratį buvo atliekamas pažeidžiant Tvenkinio taisyklių III skyriaus 15 punktą.

14. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad gamtosauginis vandens debitas – tai minimalus vandentakio vandens debitas, reikalingas, kad būtų užtikrinamos minimalios ekosistemų gyvavimo sąlygos Ventos upėje žemyn upe nuo Hidroelektrinės. Nesant minimaliam vandentakio vandens debitui upėje, numatomas upės ekosistemų gyvavimo sąlygų blogėjimas t. y. upės floros ir faunos žūtis. Nesilaikant nustatyto gamtosauginio vandens debito reikalavimų, padaroma žala gamtai – kas ir buvo padaryta nesilaikant Tvenkinio taisyklėse nurodytų reikalavimų ir neteisingai eksploatuojant Hidroelektrinę.

15. Atsakovas nurodė, kad vandens lygis Ventos upėje ties Leckava pagal pateiktus Tarnybos duomenis dirbant Hidroelektrinei nuo 2018 m. liepos 24 d. 17.00 val. iki 2018 m. liepos 27 d. 17.00 val. buvo pastovus su 1–3 cm pakitimais nuo nustatytos VMS nulio altitudės 39,77 m LAS07 (toliau – ir Altitudė). Staigus vandens lygio kritimas (max 30 cm žemiau Altitudės) Ventos upėje ties Leckava užfiksuotas nuo 2018 m. liepos 27 d. 22.00 val. iki 2018 m. liepos 28 d. 15.00 val., kai nedirbo Hidroelektrinė, žr.: ESO Hidroelektrinės turbinų darbo grafiką, Tarnybos 2018 m. rugpjūčio 13 d. pažymą Nr. (9.39)-BB-1891 ir Tarnybos 2019 m. vasario 5 d. pažymą Nr. (8.42-10)-B8-552, kuriose pateikti vandens lygio matavimo duomenys Ventos upėje ties Leckava nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. Kai nedirbo Hidroelektrinė, pritekantis Ventos upės vanduo buvo kaupiamas Hidroelektrinės tvenkinyje ir nebuvo praleidžiamas į Hidroelektrinės žemutinį bjefą. Tokiu veiksmu atsakingi už Hidroelektrinės eksploataciją asmenys pažeidė Tvenkinio taisyklių III skyriaus 17 punktą.

16. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjo direktorius, 2018 m. gruodžio 11d. atvykęs į bylos nagrinėjimą, pateikė 2018 m. liepos 27 d. ir 2018 m. liepos 28 d. Hidroelektrinės registruojamus duomenis, kurių pareiškėjo atstovas, 2018 m. liepos 28 d. paprašius Departamento pareigūnui, nebuvo pateikęs. Taip pat pareiškėjo atstovas 2018 m. liepos 28 d. Departamento pareigūnui paprašius nepateikė Tvenkinio taisyklių ir atsisakė Tvenkinio taisyklėse nurodytu metodu, t. y. pakėlus vieną iš skydų, per susidariusį 6,5 cm tarpą praleisti nurodytą gamtosauginį debitą į Hidroelektrinės žemutinį bjefą. 2018 m. liepos 28 d. 7.00 val. Hidroelektrinės registracijos duomenyse rodoma VBVL 43,95 m altitudė, o jau nuo 2018 m. liepos 28 d. 8.00 val. VBVL nurodomas 44,97 m. Bylos nagrinėjimo metu bylą nagrinėjantis Departamento pareigūnas paprašė pareiškėjo atstovo paaiškinti tokį esamą VBVL vienos valandos skirtumą. Pareiškėjo atstovas atsisakė tai padaryti.

17. Dėl nuotraukose užfiksuotų asmenų renkant nugaišusias žuvis atsakovas paaiškino, jog byloje nėra nustatyta aplinkybė, kad nuotraukoje esantys asmenys arba asmuo būtų sušlapę iki juosmens. Atsakovas pažymėjo, kad Hidroelektrinės patikrinimo metu Departamento pareigūnų prašomų Hidroelektrinės registruojamų duomenų pareiškėjo atstovai nepateikė ir taip pažeidė Tipinių taisyklių 42 punktą. Duomenų bazėje registruoti vandens lygiai turi būti kaupiami ir saugomi ne mažiau kaip 1 metus. Hidroelektrinės savininkas turi užtikrinti galimybę kontroliuojančioms institucijoms gauti duomenų bazėje registruojamus duomenis. Hidroelektrinės savininkas atsako už automatinių vandens lygio matavimo ir registravimo priemonių įrengimą, priežiūrą, pastovų vandens lygių matavimą, duomenų perdavimo operatoriaus ir duomenų bazės tvarkytojo parinkimą bei matuojamų ir registruojamų vandens lygių duomenų teisingumą.

18. Dėl bylos teismingumo atsakovas manė, kad nagrinėjama byla yra teisminga Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams.

II.

19. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 29 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Gamtos energija“ skundą atmetė.

20. Teismas nustatė, kad šioje byloje kilo ginčas dėl pareiškėjui paskirtos baudos pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 125 straipsnio 1 ir 3 dalį.

21. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad, gavusi pranešimą apie kritusį vandens lygį ir nugaišusias žuvis, Departamento Šiaulių valdybos Telšių aplinkos apsaugos inspekcija 2018 m. liepos 28 d. surašė patikrinimo aktą Nr. 16. Jame nurodė, kad 2018 m. liepos 28 d. žemiau Hidroelektrinės konstatuotas žemas Ventos upės vandens lygis, daug nugaišusios žuvies. Konstatuota, kad nėra praleidžiamas gamtosauginis debitas, žemutiniame bjefe esantis vandens lygis nukritęs žemiau liniuotės, deguonies lygis vandenyje kritęs, pabandžius susisiekti su pareiškėjo direktoriumi, šis atsisakė teikti paaiškinimus ir duomenis.

22. 2018 m. rugpjūčio 8 d. atliktas Hidroelektrinės patikrinimas ir 2018 m. rugpjūčio 31 d. surašytas patikrinimo aktas (II t, b. l. 43–46). Šiame akte konstatuota, kad Hidroelektrinės turbina 2018 m. liepos 28 d. nedirbo (remiantis duomenimis iš ESO) ir gamtosauginio debito 1,75 m³/s (Tvenkinio taisyklių 13.9 p. (II t., b. l. 111–119)) nepraleido, dėl šio įvykio gamtai padaryta žala atsirado dėl pažeidimo. Taip pat konstatuota, kad Hidroelektrinę eksploatuojantis pareiškėjas po to, kai buvo paprašytas raštu, nepateikė reikalaujamų duomenų apie vandens lygius bjefuose. Remiantis Tarnybos duomenimis, konstatuota (II t., b. l. 77–89, 105–108), kad vandens lygis 2018 m. liepos 28 d., kaip tik tuo metu, kai neveikė Hidroelektrinės turbina, buvo smarkiai sumažėjęs, sumažėjo ir deguonies kiekis vandenyje.

23. 2018 m. lapkričio 21 d. surašytas juridinio asmens padaryto pažeidimo protokolas (I t., b. l. 40–42). Jame konstatuota, kad Hidroelektrinės turbinos 2018 m. liepos 28 d. nedirbo, nei per jas, nei per skydus vanduo į žemutinį bjefą nebuvo praleidžiama, Hidroelektrinės savininkas duomenų apie vandens lygius bjefuose nepateikė, nurodyti pažeisti teisės aktai. 2018 m. gruodžio 11 d. nutarimu konstatuota sunkinanti aplinkybė – pareiškėjas atsisakė pateikti Tvenkinio taisykles bei praleisti vandenį į žemutinį bjefą, t. y. juridinis asmuo kliudė vykdyti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą arba tęsė pažeidimą, nepaisydamas kompetentingos institucijos įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus. Pareiškėjui skirtos baudos – pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 125 straipsnio 1 dalį – 500 Eur, pagal 3 dalį – 1 000 Eur.

24. Teismas vadovavosi Vandens įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, Tipinių taisyklių 15, 17, 42.1 punktais, Tvenkinio taisyklių 13.9, 15 punktais ir pažymėjo, kad pareiškėjas siekdamas paneigti Departamento išvadas dėl minimalaus gamtosauginio debito praleidimo, nurodė, kad vandens debitas buvo praleistas per neveikiančią turbiną. Kaip minėta, toks debito praleidimo būdas nėra numatytas Tvenkinio taisyklėse (II t., b. l. 111–119). Be to, Departamentas surinkti įrodymai įrodo, kad vandens lygis Ventos upėje buvo smarkiai sumažėjęs tuo metu, kai nedirbo Hidroelektrinė. Dėl sumažėjusio vandens lygio konstatuotas deguonies sumažėjimas ir didelis nugaišusių žuvų kiekis (žala gamtai konstatuota, II t., b. l. 96). Tai reiškia, kad vandens debitas akivaizdžiai nebuvo pakankamas, jog užtikrintų saugų aplinkai vandens lygio pokytį. Jokių kitų priežasčių, dėl kurių jis galėjo smarkiai sumažėti, pareiškėjas nenurodė. Departamento patikrinimo metu fiksuota, kad vandens lygis žemutiniame bjefe nesiekia matavimo liniuotės. Viršutiniame bjefe fiksuotas vandens lygio staigus pakilimas. Visi šie įrodymai pagrindžia, kad vandens lygis upėje buvo sumažėjęs būtent dėl nepraleidžiamo vandens debito. Pareiškėjo papildomai su 2019 m. balandžio 12 d. pateiktais paaiškinimais pateikti patikslinti viršutinio bjefo duomenys vertintini kritiškai, nes pateikti jau po to, kai atsakovas buvo pasisakęs dėl šių duomenų analizės. Teismas pažymėjo ir tai, kad Tipinių taisyklių 17 punkte nustatyta, kad prie tvenkinio esanti hidroelektrinė elektros energijos gamybai turi naudoti tranzitinį upės nuotėkį ir negali neigiamai veikti vandens lygio pokyčių. Taigi hidroelektrinės savininkas visais atvejais turi pareigą stebėti ir užtikrinti, kad praleidžiamo vandens kiekis neigiamai neveiktų vandens lygio.

25. Teismas pažymėjo, kad Vandens įstatymo 14 straipsnio normos hidrotechnikos įrenginių statymui ir eksploatavimusi kelia aukštus reikalavimus. Laikoma, kad tokia veikla natūraliai kelia riziką gamtai, todėl ją vykdantys asmenys turi atsakingai vykdyti savo pareigas gamtosaugos srityje. Pareiškėjas, būdamas šios srities profesionalas, turėjo atsakingai stebėti vandens debito praleidimą ir realų poveikį aplinkai (vandens lygiui upėje). Teismas laikė, kad pareiškėjas kaltas dėl nepakankamo vandens debito, t. y. jis turėjo ir galėjo žinoti, kad vandens debitas nepakankamas ir kad neigiamai paveiks aplinką, bet dėl nerūpestingumo neužtikrino, kad jis būtų tinkamas. Tuo pareiškėjas pažeidė Vandens įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas hidrotechnikos statinių naudotojų pareigas ir už tai Aplinkos apsaugos įstatymo 125 straipsnio 3 dalyje yra numatyta sankcija.

26. Pareiškėjas nesutiko su tuo, kad nepateikė duomenų apie vandens lygį bjefuose. Visgi pareiškėjas neneigė, kad duomenis apie vandens lygius bjefuose pateikė tik 2018 m. gruodžio 11 d. pažeidimo nagrinėjimo metu, t. y. praėjus beveik 5 mėnesiams nuo to, kai jo buvo pareikalauta (2018 m. liepos 28 d. patikrinimo metu) pateikti duomenis. Patikrinimo aktuose nurodyta, kad iš pareiškėjo (jo atstovų) buvo reikalaujama pateikti tokius duomenis, taip pat Departamentas 2018 m. gegužės 10 d. raštu reikalavo pateikti duomenis (II t., b. l. 37). Tuo tarpu Tipinės taisyklės nustato hidroelektrinės savininko pareigą suteikti prieigą aplinkosaugos pareigūnams prie šių duomenų, taigi turi būti užtikrintas ypatingai operatyvus duomenų pateikimas. Pareiškėjo paaiškinimai, kad negalėjo tinkamai suformuoti duomenų, vertinti kritiškai, nes praėjo ilgas laiko tarpas, per kurį pareiškėjas galėjo pateikti duomenis, be to, pareiškėjas Departamentui nepateikė jokio paaiškinimo, kodėl iš karto negalėjo pateikti duomenų. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas kaltas dėl duomenų apie vandens lygius bjefuose nepateikimo – žinojo apie pareigą pateikti duomenis (kurių buvo prašoma tiek 2018 m. liepos 28 d., tiek rugpjūčio 8 d. patikrinimo metu, taip pat 2018 m. gegužės 10 d. pranešimu), tačiau laiku jų nepateikė. Taigi šiuo elgesiu Pareiškėjas pažeidė Tipinių taisyklių 42 punkto reikalavimus ir už tai Aplinkos apsaugos įstatymo 125 straipsnio 1 dalyje yra numatyta sankcija.

27. Teismas laikė įrodytu, kad susisiekus su pareiškėju, jis nereagavo į pažeidimą, nepaleido vandens per skydus, nes tokios aplinkybės nuosekliai fiksuotos Departamento dokumentuose – 2018 m. liepos 28 d. patikrinimo akte, 2018 m. rugpjūčio 31 d. patikrinimo akte, pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose (II t., b. l. 36). Taip pat pareiškėjas nei 2018 m. liepos 28 d., nei 2018 m. rugpjūčio 8 d. patikrinimų metu nepateikė reikalaujamų Tvenkinio taisyklių.

28. Protokole ir nutarime pagrįstai nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė pareigą užtikrinti tinkamą vandens debitą, taip pat pažeidė pareigą teikti duomenis apie vandens lygius bjefuose. Todėl buvo paskirtos įstatyme numatytos baudos už pažeidimus, nurodytus Aplinkos apsaugos įstatymo 125 straipsnio 1 ir 3 dalyje. Skiriant baudas, pagrįstai konstatuota sunkinanti aplinkybė – pareiškėjas atsisakė pateikti Tvenkinio taisykles bei praleisti vandenį į žemutinį bjefą, t. y. juridinis asmuo kliudė vykdyti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą arba tęsė pažeidimą, nepaisydamas kompetentingos institucijos įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus. Todėl atmesti pareiškėjo argumentai, kad sunkinančia aplinkybe Departamentas laikė patį pažeidimą.

29. Atsižvelgdamas į tai, kad buvo sunkinančių aplinkybių, į tai, kad gamtai buvo padaryta reali žala, teismas neturėjo pagrindo daryti išvados, kad paskirta sankcija yra neproporcinga.

30. Atmetus pagrindinį reikalavimą, atmetamas ir pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III.

31. Pareiškėjas UAB „Gamtos energija“ (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat pateikė papildomus įrodymus ir prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde vadovaujasi tokiais pagrindiniais argumentais:

31.1. Dėl vandens debito praleidimo per neveikiančią turbiną pareiškėjas pažymi, kad tokia galimybė numatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. D1-382 patvirtinto Gamtosauginio vandens debito apskaičiavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 16.3 punkte, kuris yra aukštesnės galios teisės aktas nei Tvenkinio taisyklės. Teismas turėjo vadovautis teisės aktų kolizijos taisyklėmis ir remtis būtent Tvarkos aprašo nuostatomis.

31.2. Dėl atsakovo surinktų įrodymų, kad vandens lygis Ventos upėje buvo smarkiai sumažėjęs, kai nedirbo Hidroelektrinė, pareiškėjas akcentuoja, jog juos paneigia paties atsakovo pateikti duomenys – Patikrinimo akte yra nurodyta, kad vandens lygio kritimas užfiksuotas jau 2018 m. liepos 27 d. 17 val., kai pagal ESO pateiktus duomenis Hidroelektrinės turbinos pradėjo nedirbti tik nuo 19 val., t. y. po dviejų valandų. Pareiškėjo pateikti duomenys patvirtina, kad 2018 m. liepos 27–28 d. buvo užtikrintas žemutinio bjefo 39,55 m žemutinis vandens lygis. Byloje nepateikta objektyvių duomenų, kurie pagrįstų, jog 2018 m. liepos 27–28 d. gamtosauginis debitas neatitiko reikalavimų. Tokios išvados negali būti grindžiamos tik asmens paaiškinimu. Išvados dėl deguonies kiekio sumažėjimo irgi nepagrįstos objektyviais duomenimis (nėra jokių matavimų duomenų). Mėginiai tyrimams paimti tik 2018 m. liepos 31 d. Žuvų gaišimo priežastis taip ir nebuvo ištirta. Atsakovo priimtas nutarimas, kuris yra nepagrįstas objektyviais duomenimis, neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

31.3. Atsakovo išvada, jog patikrinimo metu fiksuota, kad vandens lygis žemutiniame bjefe nesiekia matavimo liniuotės, nepagrįsta. Tai matyti vertinant 2018 m. rugpjūčio 8 d. ir 2018 m. liepos 28 d. darytas nuotraukas, nes tarp nuotraukose fiksuotų lygių nėra 85 cm skirtumo. Nei Protokole, nei Patikrinimo akte nėra įvardytas pažeidimas, kad nebuvo užtikrintas Tvenkinio taisyklėse numatytas žemutinio bjefo žemutinis vandens lygis. Taigi Nutarime nurodytos naujos aplinkybės dėl pažeidimo, taip neužtikrinant pareiškėjo teisės būti išklausytam ir veiksmingai išreikšti savo nuomonę.

31.4. Pareiškėjas 2019 m. balandžio 12 d. pateikė paaiškinimus, jog anksčiau pateikdamas duomenis padarė techninę klaidą, 2018 m. liepos 28 d. 8 val. Hidroelektrinės vandens lygis viršutiniam bjefe buvo ne 44,97 m, o 43,97 m. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į 2019 m. balandžio 12 d. pateiktus paaiškinimus. Be to, teismo padaryta išvada prieštarauja ir atsakovo pateiktam 2018 m. liepos 30 d. tarnybiniam pranešimui, kuriame nurodoma, kad apie 18 val. pastebėta, jog pradėjo kilti vandens lygis upėje. Atsižvelgiant į tai, teismas nepagrįstai konstatavo aplinkybę dėl staigaus vandens lygio pakilimo viršutiniame bjefe.

31.5. Tipinių taisyklių 42 punkte nėra nurodyta konkretaus termino, per kurį kontroliuojančioms institucijoms turi būti pateikti duomenų bazėje registruojami duomenys. Aplinkybę, kad vandens lygiai buvo ir yra registruojami kas valandą ir realiu laiku perduodami į duomenų bazę patvirtina pareiškėjo pateikti hidrologiniai duomenys už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 27 d. iki 2018 m. liepos 28 d. ir kopija iš 2018 m. liepos 28 d. Hidroelektrinės hidrologinių duomenų, pateikiamų duomenų bazėje. Nutarime nėra nurodoma, kad pareiškėjas pažeidė teisė aktų reikalavimus, nepateikdamas duomenų. Abstrakčiai nurodomas tik Tipinių taisyklių 42.1 punktas, nenurodant jokių su tuo susijusių aplinkybių. Pareiškėjas Tipinių taisyklių 42 punkto reikalavimus įvykdė. Be to, atsakovas turėjo vadovautis Tvenkinio taisyklių nuostatomis, o ne Tipinių taisyklių.

31.6. Aplinkybės, kad pareiškėjas atsakovui reikalaujant nepaleido vandens per skydus ir nepateikė Tvenkinio taisyklių, neatitinka tikrovės, nes pareiškėjas nėra gavęs iš atsakovo tokių nurodymų. Teismo nurodyti dokumentai, kurie neva tą patvirtina, yra vieno pareigūno subjektyviai surašyti. Pareigūno subjektyvus vertinimas nėra objektyvus įrodymas dėl padaryto pažeidimo. Dėl Tvenkinio taisyklių pateikimo pareiškėjas pažymi, kad jos yra parengtos pagal teisės aktų reikalavimus, atsakovas yra su jomis susipažinęs.

31.7. Pareiškėjui nepagrįstai pritaikyta sunkinančios aplinkybės, nes pareiškėjas nebuvo gavęs reikalavimų pateikti Tvenkinio taisykles ir praleisti vandenį į žemutinį bjefą. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pažeidimo padarymas ir jo būdas negali būti kvalifikuojamas kaip atsakomybę sunkinanti ir baudą didinanti aplinkybė.

32. Rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjas nurodo, kad pateikdamas naują įrodymą (Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro 2019 m. rugsėjo 19 d. raštą Nr. SR-555 „Dėl Ventos upės“) atsakovas įrodinėja, jog Tvenkinio taisyklėse nustatytas debitas yra per mažas, taip iš esmės pripažindamas, jog Ventos upės vandens lygio kritimas buvo nulemtas ne pareiškėjo neva atlikto pažeidimo, o Tvenkinio taisyklėse nustatyto per mažo gamtosauginio debito. Tvenkinio taisyklės buvo parengtos projektuotojo, jos suderintos su daug institucijų, be kita ko, pačiu Departamentu, kuris minėtame rašte nurodytą informaciją žinojo. Departamentas, turėdamas vykdyto projekto rezultatus, kurių pagrindu galima spręsti apie Tvenkinio taisyklėse galimai nustatytą per mažą gamtosauginį debitą, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų apie tokius duomenis neinformuoti pareiškėją.

33. Atsakovas Departamentas pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo teismo įvertinti naujai pateiktą įrodymą.

34. Atsakovas pažymi, kad vandens debito praleidimas per nedirbančią turbiną nėra numatytas Tvenkinio taisyklėse. Tvarkos aprašo 16 punkte išdėstytos blanketinės nuostatos, kurios gali būti naudojamos rengiant hidrotechnikos statinio projektą ar Tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisykles. Pagal tai, kas išdėstyta Tvarkos aprašo 20 punkte, gamtosauginio debito užtikrinimas privalomas pagal Tvenkinio taisykles, kur yra aiškiai numatyti galimi debito praleidimo būdai nedirbant Hidroelektrinei. Norint gamtosauginio debito praleidimą ir jo kontrolę vykdyti dar vienu būdu, reikalingi, be kita ko, Tvenkinio taisyklių pakeitimai.

35. Pareiškėjas neteisingai teigia, kad vandens lygis Ventos upėje 2018 m. liepos 27 d. buvo stipriai sumažėjęs tuo metu, kai dar dirbo Hidroelektrinė. Įvertinus byloje pateiktus duomenis, matyti, kad vandens lygis Ventos upėje ties Leckava staigiai krito tada, kai nedirbo Hidroelektrinė, t. y. nuo 2018 m. liepos 27 d. 19 val. iki 2018 m. liepos 28 d. 15 val. Tuo metu upės vanduo buvo kaupiamas tvenkinyje ir nepraleidžiamas į žemutinį bjefą. Pažeidimas buvo ne momentinis, o truko tam tikrą laiką. Upės vagos ruože buvo rastas didelis nugaišusių žuvų kiekis, kas patvirtina, kad gamtosauginis debitas akivaizdžiai nebuvo pakankamas. Jokių kitų priežasčių, dėl ko jis galėjo smarkiai sumažėti, pareiškėjas nenurodė. Vandens mėginiai buvo paimti 2018 m. liepos 28 d., bet kadangi buvo ne darbo diena, jie buvo užšaldyti ir 2018 m. liepos 31 d. perduoti tyrimams.

36. Atsakovas pabrėžia kad aplinkybę, jog pareiškėjas atsisakė pateikti Tvenkinio taisykles ir praleisti vandenį į upę, įrodo Patikrinimo aktas. Šią aplinkybę taip pat įrodo Departamento Šiaulių valdybos Telšių aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkės 2018 m. liepos 30 d. tarnybinis pranešimas ir Telšių aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto 2019 m. balandžio 15 d. tarnybinis pranešimas. 2018 m. rugpjūčio 8 d. buvo atliktas neplaninis pareiškėjo patikrinimas, kurio metu buvo paprašyta pateikti vandens lygių tvenkinyje ir žemutiniame bjefe matavimo duomenis kas valandą, tačiau tai nebuvo padaryta. Duomenys buvo pateikti tik 2018 m. gruodžio 11 d. bylos nagrinėjimo metu ir iš jų matyti, kad 2018 m. liepos 28 d. 7.00 val. Hidroelektrinės registracijos duomenyse rodoma VBVL 43,95 m altitudė, o jau nuo 2018 m. liepos 28 d. 08.00 val. VBVL nurodomas 44,97 m. Pareiškėjas nepateikė jokių paaiškinimų dėl tokio VBVL vienos valandos atsiradusio skirtumo. Departamentas mano, kad pareiškėjo papildomai su 2019 m. balandžio 12 d. paaiškinimais pateikti patikslinti viršutinio bjefo duomenys pateikti pavėluotai, nes jie paduoti jau po to, kai Departamentas buvo pasisakęs dėl šių duomenų analizės. Pareiškėjas žinojo apie pareigą pateikti duomenis (kurių buvo prašoma tiek 2018 m. liepos 28 d., tiek 2018 m. rugpjūčio 8 d. patikrinimo metu, taip pat 2018 m. rugpjūčio 10 d. pranešimu), tačiau laiku jų nepateikė.

37. Skiriant baudas, pagristai konstatuota sunkinanti aplinkybė – kad pareiškėjas atsisakė pateikti Tvenkinio taisykles bei praleisti vandenį į žemutinį bjefą, t. y. juridinis asmuo kliudė vykdyti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą arba tęsė pažeidimą, nepaisydamas kompetentingos institucijos įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

38. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos 2018 m. gruodžio 11 d. priėmė nutarimą „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. TAAI-2/ABNS-17“, kuriuo pareiškėjui UAB „Gamtos energija“ paskirta 1 000 Eur ekonominė sankcija pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 125 straipsnio 1 ir 3 dalis.

39. Nutarime nurodyta: atlikus Hidroelektrinės neplaninius patikrinimus nustatyta, kad Hidroelektrinės eksploatacijos metu atsakingas asmuo neužtikrino, jog nebūtų pažeistas Hidroelektrinės darbo režimas, t. y. 2018 m. rugpjūčio 28 d. nebuvo praleidžiamas šiai Hidroelektrinei, kurioje sumontuotos 4 turbinos po 150 kW, nustatytas 1,75 m³/s gamtosauginis debitas, dėl ko vandens pratekėjimas į žemutinį bjefą pro Hidroelektrinės įrenginius (turbinos neveikė ir nepakeltas skydas, kuris neveikiant turbinoms turėtų būti pakeltas per 6,5 cm) buvo visiškai sustabdytas ir neužtikrintas Hidroelektrinės Tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklių nustatytas žemutinio bjefo 39,55 m žemutinis vidutinis lygis; nepraleidžiant Hidroelektrinei nustatyto 1,75 m³/s gamtosauginio debito, nebuvo užtikrintos minimalios Ventos upės ekosistemų gyvavimo sąlygos; Ventos upėje ties Leckava staigiai nukritus vandens lygiui ir vyraujant aukštai temperatūrai (+30⁰C) bei trūkstant vandenyje deguonies, ėmė dusti žuvys; buvo padaryta žala žuvų ištekliams; iš Ventos upės ties Leckava 2018 m. rugpjūčio 28 d. buvo surinkta nugaišusių 229 kg ešerių, raudžių, kuojų, 14 vnt. karšių, 193 vnt. žiobrių ir 112 vnt. šlapalų (iš viso 360 kg); Hidroelektrinės buvo paprašyta pateikti Tvenkinio taisykles bei praleisti vandenį į žemutinį bjefą, Hidroelektrinė atsisakė tai padaryti.

40. Nutarime konstatuota: buvo pažeisti Vandens įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1997 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 109 patvirtintų Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių (LAND 2-95) III skyriaus 15 ir 17 punktai, VII skyriaus 42.1 punktas ir Tvenkinio taisyklių III skyriaus 15 ir 17 punktų reikalavimai.

V.

41. Aplinkos apsaugos įstatymo 125 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tvenkinio ar patvenkto ežero naudojimą ir priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų.

42. Aplinkos apsaugos įstatymo 125 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisės aktų nustatyta tvarka išduotame tvenkinio ar patvenkto ežero naudojimą leidžiančiame dokumente nustatytų reikalavimų dėl vandens debito, aukščiausio ir (ar) žemiausio leistino vandens lygio pažeidimas užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.

43. Vandens įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, statantys ir naudojantys hidrotechnikos statinius, privalo: 1) nepažeisti aplinkos ministro patvirtinta tvarka nustatyto vandens lygio svyravimo režimo; 2) užtikrinti, kad hidrotechnikos statiniai praleistų vandens ne mažiau už aplinkos ministro nustatyta tvarka apskaičiuotą gamtosauginį debitą; 3) aplinkos ministro nustatyta tvarka tvarkyti tekančio vandens apskaitą ir teikti apskaitos duomenis <...>.

44. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. D1-382 patvirtinto Gamtosauginio vandens debito apskaičiavimo tvarkos aprašo 7.2 punkte nustatyta, kad gamtosauginis vandens debitas – minimalus vandentakio vandens debitas, reikalingas, kad būtų užtikrinamos minimalios ekosistemų gyvavimo sąlygos.

45. Tvarkos aprašo 16.3 punkte nustatyta, kad į žemutinį bjefą gamtosauginis debitas gali būti praleidžiamas per hidroturbinas ir žuvitakius.

46. Tvarkos aprašo 20 punkte nustatyta, kad gamtosauginio debito praleidimo per hidrotechnikos statinius kontrolės būdai priklauso nuo hidrotechnikos statinio projekte ar Tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklėse numatytų priemonių Gamtosauginiam debitui užtikrinti.

47. Aplinkos ministro 1997 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 109 patvirtintų Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių (LAND 2-95) (2006 m. rugsėjo 24 d. redakcija) 1 punkte nustatyta, kad tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinės taisyklės nustato Tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklių (toliau – Taisyklės) rengimo tvarką, Taisyklėse pateikiamus pagrindinius duomenis apie tvenkinį ir jo hidrotechnikos statinius, tvenkinio darbo režimą, pagrindinius aplinkosaugos reikalavimus eksploatuojant tvenkinį.

48. Tipinių taisyklių III skyriaus 15 punkte nustatyta, kad sausuoju metų laikotarpiu į žemutinį bjefą turi būti praleidžiamas ne mažesnis kaip gamtosauginis vandens debitas, nustatytas vadovaujantis Gamtosauginio vandens debito apskaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. D1-382 (Žin., 2005, Nr. 94-3508), išskyrus Taisyklių formos pavyzdžio 20 punkte nustatytus atvejus.

49. Tipinių taisyklių III skyriaus 17 punkte (2013 m. balandžio 24 d. punkto redakcija) nustatyta, kad prie Tvenkinio esanti HE elektros energijos gamybai turi naudoti tranzitinį upės nuotėkį ir negali neigiamai veikti vandens lygio pokyčių Tvenkinyje ir žemutiniame bjefe. HE turbina (-os) turi būti išjungiama (-os), kai vandens lygis Tvenkinyje žemiau NPL nukrenta 10 cm ar daugiau. Tvenkinio, kurio plotas didesnis kaip 5000 ha, ir prie jo esančios HE galia didesnė kaip 10 MW, Taisyklėse gali būti nustatytos kitos sąlygos.

50. Tipinių taisyklių VII skyriaus 42.1 punkte (2018 m. birželio 11 d. punkto redakcija) nustatyta, kad jeigu prie Tvenkinio įrengta HE, kurios galia: 42.1. 100 kW ir daugiau, jos savininkas privalo užtikrinti, kad vandens lygiai Tvenkinyje ir žemutiniame bjefe kas valandą būtų matuojami ir registruojami automatinėmis vandens lygio matavimo ir registravimo priemonėmis ir realiu laiku perduodami į duomenų bazę. Duomenų bazėje registruoti vandens lygiai turi būti kaupiami ir saugomi ne mažiau kaip 1 metus. HE savininkas turi užtikrinti galimybę kontroliuojančioms institucijoms gauti duomenų bazėje registruojamus duomenis. HE savininkas atsako už automatinių vandens lygio matavimo ir registravimo priemonių įrengimą, priežiūrą, pastovų vandens lygių matavimą, duomenų perdavimo operatoriaus ir duomenų bazės tvarkytojo parinkimą bei matuojamų ir registruojamų vandens lygių duomenų teisingumą. Apie automatinių vandens lygio matavimo ir registravimo priemonių gedimus jis privalo informuoti AAD.

51. 2005 m. parengtų ir Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos agentūros patvirtintų Kuodžių hidroelektrinės Tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklių 15 punkte nustatyta, kad Žemutiniame bjefe bet kuriuo Tvenkinio eksploatavimo laikotarpiu vandens debitas negali būti mažesnis kaip gamtosauginis vandens debitas. Gamtosauginis vandens debitas ir jo praleidimo būdai nustatomi vadovaujantis Aplinkos apsaugos ministro 2005 07 25 d. įsakymu Nr. D1-382 patvirtintu ,,Gamtinio vandens debito apskaičiavimo apraše”. Gamtosauginis debitas (Qg) Kuodžių tvenkiniui 1,75 m³/s, kuris yra praleidžiamas į žemutinį bjefą: – dirbant hidroelektrinei ar žuvitakiui – per turbinas ir žuvų taką; – nedirbant hidroelektrinei: a) kada vandens lygis tvenkinyje aukštesnis už NPL – per VPP (slenkstį); b) kada vandens lygis tvenkinyje yra žemesnis už NPL – per VPP (slenkstį), pakėlus vieną iš skydų per 6,5cm.

52. Tvenkinio taisyklių 17 punkte nustatyta, kad HE elektros energijos gamybai turi naudoti tik tranzitinį upės nuotėkį ir negali neigiamai veikti vandens lygio pokyčių Tvenkinyje ir upės Žemutiniame bjefe. Esant atvejams, kai vandens lygis Tvenkinyje pažemėja žemiau NPL, per turbinas gali pratekėti tik toks debitas, dėl kurio praleidimo vandens lygis Tvenkinyje toliau nežemėja. Kai HE neveikia, į upės žemutinį bjefą turi būti praleidžiamas vandens debitas, artimas pritekančiam į Tvenkinį, išskyrus atvejus, numatytus Taisyklių 18, 19 ir 20 punktuose.

53. Pagal Tvenkinio taisyklių 11 punktą NPL (normaliai patvenktas vandens lygis) – 44.00 m, ŽVL (žemiausias leistinas vandens lygis) – 43.90 m, ŽVL tekant gamtosauginiam vandens debitui – 39.55 m.

VI.

54. Departamentas bei pirmosios instancijos teismas pripažino nepagrįstais ir neteisingais pareiškėjo teiginius, kad Tvenkinio taisyklių 15 punktas nebuvo pažeistas vandens debitą praleidus per neveikiančią turbiną. Pareiškėjo nurodomas vandens debito praleidimo būdas nėra nustatytas Tvenkinio taisyklėse, kuriomis privalo vadovautis pareiškėjas. Pareiškėjo pareiga vadovautis Tvenkinio taisyklėmis kyla tiek iš Aplinkos apsaugos įstatymo minėtų normų, tiek iš Tvarkos aprašo, tiek iš Tipinių taisyklių minėtų normų, kuriomis remiantis rengiamos Tvenkinio taisyklės. Taigi pritartina tiek Departamento, tiek pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad konkrečiu atveju buvo pažeistas Tvenkinio taisyklių 15 punktas.

55. Departamentas nustatė ir pirmosios instancijos teismas sutiko su išvada, kad konkrečiu atveju buvo pažeistas Tvenkinio taisyklių 17 punktas. Departamentas surinko faktinius duomenis, kad buvo nustatyti vandens lygio kritimai ir svyravimai Ventos upėje ties Leckava. Departamentas padarė išvadą, kad, kai nedirbo Hidroelektrinė, pritekantis Ventos upės vanduo buvo kaupiamas tvenkinyje ir nebuvo praleidžiamas į žemutinį bjefą. Ši išvada padaryta remiantis ESO Hidroelektrinės turbinų darbo grafiku, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. rugpjūčio 13 d. pažyma apie hidrometeorologines sąlygas (Ventos upės ties Leckavos vandens matavimo stoties valandiniai vandens lygio duomenys nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d.) ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. vasario 5 d. pažyma, kuriose pateikti vandens lygio matavimo duomenys Ventos upėje ties Leckava. Be to, buvo ištirti paviršinio vandens mėginiai ir nebuvo nustatyta, kad vanduo buvo užterštas.

56. Minėti dokumentai, kaip ir kiti Departamento surinkti (nuotraukos, asmenų paaiškinimai, pareigūnų tarnybiniai pranešimai), yra surinkti ekonominės sankcijos byloje, taip pat pateikti su atsiliepimu į pareiškėjo skundą. Taigi nepagrįsti yra pareiškėjo argumentai, kad nesurinkti įrodymai, patvirtinantys pažeidimo padarymą.

57. Nepagrįsti yra pareiškėjo argumentai, kad konkrečiu atveju buvo pažeistas teisės būti išklausytam principas, nes Nutarime nurodyta nauja aplinkybė (nebuvo užtikrintas Tvenkinio taisyklėse numatytas žemutinio bjefo žemutinis vandens lygis).

58. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja asmens teisę į tinkamą teisinį procesą (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Teisė būti išklausytam yra vienas iš teisės į tinkamą procesą elementų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį byloje Nr. A-2714-602/2020 ir kt.). Taigi turi būti laikomasi principo asmeniui būti išklausytam prieš priimant administracinį sprendimą, kuris gali būti ir turi būti priimtas įvertinus visas reikšmingas klausimo nagrinėjimui aplinkybes, be kita ko, įvertinus ir asmens paaiškinimus ir pateiktus dokumentus. Prieš asmeniui taikant ekonominę sankciją, turi būti aišku, dėl kokių pažeidimų padarymo yra nagrinėjama ekonominės sankcijos byla, taigi šie duomenys dėl nagrinėjamų pažeidimų turi būti aiškiai apibrėžti patikrinimo akte ir protokole.

59. Nagrinėjamoje byloje faktiniai duomenys bei teisės normos buvo nurodyti Patikrinimo akte ir Protokole, iš kurių pareiškėjas suprato, dėl kokių pažeidimų yra nagrinėjama ekonominės sankcijos byla. Nurodytą aplinkybę patvirtina pareiškėjo iki Nutarimo teikti 2018 m. gruodžio 3 d. rašytiniai paaiškinimai (analizuojant pažeidimo byloje esančias nuotraukas), kuriuose yra nurodoma, kad reikalavimas išlaikyti žemutinio bjefo žemiausią leistiną vandens lygį nebuvo pažeistas, atitinkamai ir reikalavimas išlaikyti gamtosauginius debitus buvo įgyvendintas.

60. Nepagrįsti yra pareiškėjo argumentai, kad jis neprivalėjo teikti Departamento reikalaujamų dokumentų, nes konkretaus termino nenustato Tipinių taisyklių 42 punktas. Tipinių taisyklių 42 punktas įsakmiai nurodo HE savininko pareigą užtikrinti galimybę kontroliuojančioms institucijoms gauti duomenų bazėje registruojamus duomenis. Departamentas 2018 m. rugpjūčio 10 d. rašte nustatė pareiškėjui duomenų pateikimo terminą – iki 2018 m. rugpjūčio 26 d. Tai, kad teisės akte nėra nustatytas konkretus veiksmų atlikimo terminas, per kurį suinteresuotas asmuo privalo įvykdyti tam tikrą teisės aktuose nustatytą pareigą (kaip paprastai ir yra sureguliuota dėl reikalavimo teikti dokumentus institucijai), neatleidžia suinteresuoto asmens nuo tokios pareigos vykdymo, kai konkretų jos vykdymo terminą nustato institucija.

61. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad nepagrįsti yra pareiškėjo argumentai, jog Departamentas dalies pažeidimo padarymą kvalifikavo kaip sunkinančią aplinkybę. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad paskirta sankcija yra proporcinga priemonė ir naikinti jos pareiškėjo nurodytais motyvais nėra pagrindo.

62. Apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji dokumentai. Atsakovas pateikė Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro 2019 m. rugsėjo 19 d. raštą Nr. SR-555 „Dėl Ventos upės“. Pareiškėjas pateikė Kuodžių hidroelektrinės 2019 m. rugsėjo 26 d. vandens matavimų ataskaitą. Minėtuose dokumentuose yra nurodomos abejonės dėl to, kad Tvenkinio taisyklėse nustatytas debitas yra per mažas.

63. Nauji įrodymai nesudaro pagrindo naikinti ginčijamo Nutarimo, nes Tvenkinio taisyklės Nutarimo priėmimo metu nebuvo pakeistos. Visi minėti teisės aktai įtvirtino pareigą vadovautis Tvenkinio taisyklėmis. Taigi nauji įrodymai nepaneigia pažeidimo padarymo fakto, o kartu ir Nutarimo teisėtumo, buvusio jo priėmimo metu. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą (toliau – ir ABTĮ) administracinis teismas tikrina viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumą šių sprendimų priėmimo metu (ABTĮ 3 str.).

64. Be to, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Bylos nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje negali būti platesnis, negu bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme.

65. Teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Aplinkybės dėl, pareiškėjo tvirtinimu, Tvenkinio taisyklėse netinkamai nustatyto vandens debito nebuvo nurodytos nei skunde, nei apeliaciniame skunde.

66. Nepatenkinus pareiškėjo skundo, nėra pagrindo atlyginti pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gamtos energija“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.