Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Laimos Šeputienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios E. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. sausio 27 d. nuosprendžio, kuriuo E. V. pripažinta kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, ir jai paskirtos bausmės:

- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (2020 m. rugsėjo 4 d. veika) – 75 MGL, t. y. 3 750 Eur, dydžio bauda;

- pagal BK 281¹ straipsnio1 dalį (2021 m. birželio 5 d. veika) – 100 MGL, t. y. 5 000 Eur, dydžio bauda;

- pagal BK 243 straipsnį – 15 MGL, t. y. 750 Eur, dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (2021 m. birželio 5 d. veika) ir 243 straipsnį, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir E. V. paskirta 100 MGL, t. y. 5 000 Eur, dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, ši subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (2020 m. rugsėjo 4 d. veika), ir E. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 150 MGL, t. y. 7 500 Eur, dydžio bauda, kurią nustatyta sumokėti per 12 mėnesių.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, E. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones 3 metus 6 mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – taikymo pradžios, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 5 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta iš E. V. valstybės naudai išieškoti konfiskuotinų turtų – darant nusikalstamas veikas panaudotų daiktų rinkos vertes atitinkančias pinigų sumas – automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 6 000 Eur ir automobilio „Peugoet“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 700 Eur.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialios teisės sustabdymą – nuspręsta palikti galioti iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o nuosprendžiui įsiteisėjus – šias kardomąsias priemones panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus palikti J. V. disponuoti savo nuožiūra; automobilį „Peugoet“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti T. J. disponuoti savo nuožiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1.1. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad 2020 m. rugsėjo 4 d. apie 20.30 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdama Lietuvos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,22 promilės etilo alkoholio koncentracija.

1.2. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad 2021 m. birželio 5 d. apie 17.58 val. kelio (duomenys neskelbtini) km, (duomenys neskelbtini) r. ribose, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį ,,Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0336 nustatytas 1,82 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios E. V. apeliacinis skundas atmestinas

5. Skundžiamu Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. sausio 27 d. nuosprendžiu E. V. buvo nuteista pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (2020 m. rugsėjo 4 d. veika), 281¹ straipsnio 1 dalį (2021 m. birželio 5 d. veika) ir 243 straipsnį. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog nuteistosios kaltės padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, įvykdytą 2020 m. rugsėjo 4 d., klausimas jau buvo išspręstas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1460-927/2020. Minėtu nuosprendžiu E. V. buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (2020 m. rugsėjo 4 d. veika) BK 40 straipsnio pagrindu, nustatant 1 metų ir 6 mėnesių laidavimo terminą. Kadangi nepraėjus laidavimo terminui apeliantė įvykdė naujas tyčines nusikalstamas veikas, prie šios baudžiamosios bylos buvo prijungta baudžiamoji byla Nr. 1-1460-927/2020, joje atnaujintas įrodymų tyrimas, tačiau tik tam, kad būtų ištirti bausmės rūšies ir dydžio parinkimui reikšmingi duomenys, taip pat duomenys, būtini teisingam kitų nuosprendžio rezoliucinės dalies klausimų išsprendimui. Apylinkės teismui išsprendus apeliantės kaltės klausimą dėl naujų tyčinių nusikalstamų veikų padarymo ir pripažinus ją kalta pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (2021 m. birželio 5 d. veika) ir 243 straipsnį, apylinkės teismas, vadovaudamasis BK 40 straipsnio 8 dalies nuostatomis ir kasacinio teismo praktika, suformuota aiškinant šias nuostatas, pagrįstai išsprendė klausimą dėl E. V. baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, t. y. ir už veiką, dėl kurios ji buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaip galima suprasti iš jos apeliacinio skundo turinio, E. V. prašo ją išteisinti dėl vėlesnių nusikalstamų veikų, t. y. nusikalstamų veikų, padarytų 2021 m. birželio 5 d., bei, sutinkamai su tuo, panaikinti nuosprendžio dalį, kuria buvo išspręstas jos baudžiamosios atsakomybės klausimas už nusikalstamą veiką, dėl kurios ji jau buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu. Vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl E. V. kaltės padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (2021 m. birželio 5 d. veika) numatytą nusikaltimą

6. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Iš šio straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad, sprendžiant, ar asmens veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, pakanka nustatyti, jog asmuo atliko bent vieną iš komentuojamame straipsnyje numatytų alternatyvių veiksmų, t. y. vairavo neblaivus arba mokė praktinio vairavimo, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos ir E. V. apeliaciniu skundu ginčijamos nusikalstamos veikos atveju nuteistajai buvo inkriminuotas motorinės transporto priemonės vairavimo, esant neblaiviai, kai nustatytas girtumas viršijo 1,5 promilių, požymis.

8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamąją bylą įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tokią E. V. iškeltą versiją pagrįstai laikė tik gynybine jos pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi ji neatitinka byloje nustatytų aplinkybių ir iš esmės prieštarauja kitų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtų įrodymų visumai. Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, apylinkės teismas tinkamai pritaikė įrodymų vertinimo taisykles, reglamentuojamas BPK 20 straipsnyje, skundžiamame nuosprendyje nuosekliai išdėstė teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtus įrodymus, pateikė pakankamą tiek nuteistosios, tiek liudytojų parodymų ir kitų bylos įrodymų vertinimo analizę ir remiantis ja padarė motyvuotas, bylos faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų padaręs baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, o vien tai, kad nuteistoji nesutinka su apkaltinamajame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, subjektyviai, palankiai sau interpretuodama byloje surinktus įrodymus, pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, nesudaro.

14. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas E. V. kalta pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (2021 m. birželio 5 d. veika), pagrįstai, vadovaudamasis teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais patikimais įrodymais, o ne prielaidomis ir nepašalintomis abejonėmis, kaip teigiama apeliaciniame skunde, nusprendė, jog surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad E. V. vartojo alkoholį dar prieš vairuojant transporto priemonę, o ne jau po to, kai nuvažiavo nuo kelio ir laukė atvykstančių policijos pareigūnų, ir jos kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, dėl ko jos veiksmai buvo kvalifikuoti kaip nusikaltimas, o ne administracinis nusižengimas.

15. Atsižvelgusiai į E. V. nustatyto neblaivumo laipsnį, taip pat duomenis apie tai, kad apeliantė jau kartą buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių ir dėl to, kad ji veikė tiesiogine tyčia - apeliantė neabejotinai žinojo, jog teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviai, suvokė, kad tokios būsenos, nepažeisdama teisės normų, negali vairuoti transporto priemonės, suvokė daromos nusikalstamos veikos pavojingumą ir norėjo taip veikti.

16. Apibendrindama visa, kas išdėstyta aukščiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog nuteistosios veiksmuose yra visi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto ir nuteistajai inkriminuoto nusikaltimo požymiai. Nuteistosios apeliaciniame skunde nėra pateikiama įtikinamų, neginčijamų ir jos nekaltumą patvirtinančių argumentų, kurių pagrindų byloje surinktus įrodymus reikėtų vertinti kitaip, nei juos įvertino apylinkės teismas, ir dėl aptariamos nusikalstamos veikos E. V. atžvilgiu priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį.

Dėl E. V. nuteisimo pagal BK 243 straipsnį

17. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl jis laikomas baigtu, kai padaroma veika, įvertinta kaip teismo paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytas baudžiamasis nusižengimas – vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemones - padaromas tik tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę.(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-72-976/2022).

18. Teismų praktikoje dėl BK 243 straipsnio taikymo išaiškinta, kad tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Kriterijai, apibūdinantys šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, jos piktybiškumas (piktavališkumas), rodantys aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018, 2K-201-895/2020, 2K-45-942/2021). Taigi vengimas BK 243 straipsnio prasme pasižymi tam tikru piktybiškumu ir (arba) sistemingumu, todėl vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų suponuoti asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį.

19. Nors apeliaciniame skunde E. V. prašo ją išteisinti ne tik pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, bet ir BK 243 straipsnį, tačiau apeliaciniame skunde ji nepateikė nei vieno tokį jos prašymą pagrindžiančio motyvo. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, apylinkės teismas, pripažindamas E. V. kalta pagal BK 243 straipsnį, nesivadovavo apkaltinamojo nuosprendžio surašymo reikalavimais, įtvirtintais baudžiamojo proceso įstatyme, neatskleidė ir nedetalizavo, kaip nagrinėjamu atveju pasireiškė šios apeliantei inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymas, nepateikė jos kvalifikavimo motyvų. Nepaisant šio pažeidimo, pats sprendimas pripažinti E. V. kalta pagal BK 243 straipsnį yra teisingas, priimtas tinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, kadangi apeliantės veiksmuose yra visi ir šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai.

20. Kaip jau minėta, E. V. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, nustatant 1 metų ir 6 mėnesių laidavimo terminą, o baudžiamoji byla nutraukta. Tuo pačiu nuosprendžiu, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, E. V. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams. Remiantis 2021 m. vasario 12 d. bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planu Nr. 5DN-651 ir Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) regiono skyriaus 2021 m. vasario 26 d. raštu 59-3488 kopijomis (1 t., b. l. 79-82) nustatyta, kad E. V. 2021 m. kovo 3 d. buvo pasirašytinai supažindinta su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka ir jos nevykdymo teisinėmis pasekmėmis. Baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžia – 2021 m. vasario 11 d., pabaiga – 2022 m. kovo 4 d. Pirmosios instancijos teisme liudytoja apklausta Lietuvos Respublikos probacijos tarnybos specialistė I. L. patvirtino, kad E. V. 2021 m. kovo 3 d. buvo pasirašytinai supažindinta su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka ir jos nevykdymo teisinėmis pasekmėmis, parodė, kad nuteistoji puikiai suprato, kad 1 metus ir 6 mėnesius ji negali vairuoti kelių transporto priemonių.

21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. V. ne tik kad vairavo automobilį, kai jai teismo sprendimu buvo uždrausta naudotis šia specialiąja teise, tačiau tai darė ir būdama neblaivi. Apeliantei nustatytas 1,82 promilių girtumas žymiai viršijo ne tik ribą, nuo kurios asmenims apskritai draudžiama vairuoti transporto priemones, bet ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą 1,51 promilės neblaivumo ribą, nuo kurios kyla jau baudžiamoji atsakomybė. Todėl pirmosios instancijos teismas tokius E. V. veiksmus pagrįstai kvalifikavo kaip BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje nustatytų nusikalstamų veikų idealiąją sutaptį. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, t. y. vairavimas esant neblaiviam, kai neblaivumas yra didesnis nei 1,51 promilės, teismų praktikoje yra paprastai vertintinas kaip piktybiškas, itin šiurkštus ir pavojingas pažeidimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-45-942/2021). Tokį vertinimą lemia ir tai, kad kelių transporto priemonės vairavimas būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pats savaime užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Be to, nuteistosios įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą didina ir jos padarymo aplinkybės. Byloje neginčytinai nustatyta, kad apeliantė, būdama neblaivi, šviesiu paros metu, kai paprastai važiuoja daugiau transporto priemonių, vairavo automobilį A1 kelyje (duomenys neskelbtini), kur tiek eismo intensyvumas, tiek leistinas važiavimo greitis yra pakankamai didelis. Akivaizdu, jog apeliantei, vairuojant tokiai neblaiviai, tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta skaudesnio eismo įvykio, t. y. tokio eismo įvykio, kurio metu būtų kliudyta daugiau transporto priemonių, ar sužalota pačios E. V..

22. pačios nuteistosios sveikatos sužalojimo. Byloje nustatytos aplinkybės taip pat leidžia spręsti apie atsainų nuteistosios požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Kaip jau minėta, E. V. dar iki atvykstant policijos pareigūnams bandė šalintis iš įvykio vietos, prašydama ją sulaikiusių pilietiškų asmenų leisti jai važiuoti, o atvažiavus policijos pareigūnams kurį laiką atsisakė pasitikrinti blaivumą, neigė vairavusi transporto priemonę, tuo siekdama išvengti jai gręsiančios atsakomybės.

23. Nurodytos aplinkybės, t. y., tai, jog nuteistoji neturėdama tokios specialiosios teisės ir be jokios būtinos priežasties neblaivi vairavo transporto priemonę, tai darė esant intensyviam eismui, kur leistinas važiavimo greitis yra pakankamai didelis, bandė pasišalinti iš įvykio vietos, išvengti atsakomybės, leidžia jos elgesį laikyti piktavališku, o veikos aplinkybes – pavojingomis. Taigi, daryti išvadą, jog šiuo atveju baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimas nelaikytinas tiek pavojingu, jog būtų pagrindas E. V. taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 243 straipsnį, ir konstatuoti, jog šiuo atveju nuteistajai skirtos baudžiamojo poveikio priemonės nesilaikymas užtraukia jai atsakomybę tik pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalį, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Aptartos aplinkybės taip pat leidžia daryti išvadą apie nuteistosios tyčinius veiksmus, tai, jog ji, sąmoningai ignoravo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, bei kitas įstatymais nustatytas elgesio taisykles, susijusias su didesnio pavojaus šaltinio vairavimu, keliančiu itin didelę grėsmę tiek savo, tiek aplinkinių sveikatai ar net gyvybei.

24. Apeliantė skundu prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas, sutinkamai su kasacinio teismo praktika, reiškia, kad apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, tam tarpe ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).

25. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas E. V. bausmes už jos padarytas nusikalstamas veikas, atsižvelgė į tai, kad nuteistoji, veikdama tiesiogine tyčia, padarė du nesunkius nusikaltimus ir baudžiamąjį nusižengimą. Taip pat teismas vertino tai, kad apeliantė nėra teista, dirba, charakterizuojama teigiamai, bei tai, jog jos atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus E. V. 281¹ straipsnio 1 dalies ir 243 straipsnio sankcijose numatytas savo rūšimi švelniausias bausmes – baudas. Kaip matyti, už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, padarymą apeliantei buvo paskirta 15 MGL dydžio bauda, t. y. minimali bauda, kuri skirtina už baudžiamojo nusižengimo padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, jog už baudžiamąjį nusižengimą skirtina nuo 15 iki 500 MGL dydžio baudą), o už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą - 75 MGL ir 100 MGL dydžio baudos, kurios nežymiai viršija minimalias baudas, skirtinas už nesunkaus nusikaltimo padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, jog už nesunkų nusikaltimą skirtina nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio bauda). Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio nuostatomis, taip pat teisingai subendrino nuteistajai paskirtas bausmes, iš pradžių pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (2021 m. birželio 5 d. veika) ir 243 straipsnį paskirtas bausmes subendrinęs apėmimo būdu, ir šią subendrintą bausmę sudėjimo būdu bendrindamas su bausme, paskirta pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (2020 m. rugsėjo 4 d. veika). Pažymėtina ir tai, jog bendrindamas bausmes sudėjimo būdu teismas parinko nuteistajai palankesnį dalinio sudėjimo, o ne visiško sudėjimo būdą ir paskyrė apeliantei galutinę subendrintą bausmę – 150 MGL dydžio baudą. Nors apylinkės teismas, pažeisdamas BK 63 straipsnio 4 dalies reikalavimus, pridedamos bausmės dalies ir nemotyvavo, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, E. V. tiek už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, tiek ir galutinė subendrinta bausmė nelaikytinos netinkamomis, per griežtomis, neproporcingomis tiek nuteistosios asmenybei, tiek ir jos padarytoms nusikalstamoms veikoms.

26. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai taip pat buvo paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones 3 metams ir 6 mėnesiams bei turto konfiskavimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paskirdamas apeliantei baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones – 3 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Tiek paskiriant šią priemonę, tiek ir nustatant jos terminą, buvo įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios E. V. padaryto pažeidimo pavojingumą, jo padarymo aplinkybes, jos asmenybę apibūdinančius duomenimis, jos atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (jų nebuvimą). Apylinkės teismas taip pat visiškai pagrįstai, vadovaudamasis kasacinio teismo suformuota praktika, nusprendė šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą skaičiuoti nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – taikymo pradžios, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 5 d.

27. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta ir tai, kad 2020 m. rugsėjo 4 d. bei 2021 m. birželio 5 d., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės etilo alkoholio, nuteistoji vairavo kelių transporto priemones – automobilius „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir „Peugot“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Tokiais veiksmais ji tyčia padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad minėti automobiliai yra šių nusikalstamų veikų padarymo priemonės ir yra priskirtinos konfiskuotinam turtui. Kadangi abi transporto priemonės nuosavybės teise priklausė tretiesiems asmenims, o sąlygų konfiskuoti ne nusikalstamas veikas padariusiam asmeniui priklausančias transporto priemones apylinkės teismas nenustatė, jis pagrįstai nusprendė išieškoti iš apeliantės šių automobilių vertę atitinkančią pinigų sumą. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog automobilio „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimas jau buvo išspręstas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu, kuriuo E. V. buvo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (2020 m. rugsėjo 4 d. veika) atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nutraukiant baudžiamąją bylą jos atžvilgiu. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. lapkričio 25 d. nuosprendį E. V. skundė aukštesnės instancijos teismui, be kita ko, prašydama neskirti jai baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto – automobilio „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 6 000 Eur – išieškojimo, tačiau jos skundą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi E. V. skundą atmetė. Taigi, sprendimo skirti nuteistajai baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuotino turto – automobilio „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 6 000 Eur – išieškojimą – teisėtumas ir pagrįstumas jau buvo patikrintas aukštesnės instancijos teismo. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad antstolis R. V. jau yra išieškojęs iš nuteistosios 6 000 Eur, t. y. būtent tokią pinigų sumą, kuria buvo įvertintas automobilis „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 51-52). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, dar kartą analizuoti, ar nuteistajai baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotino turto – automobilio „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 6 000 Eur – išieškojimas – yra teisėta ir pagrįsta, proporcinga jos padarytam nusikaltimui ir asmenybei priemonė, teisėjų kolegija neturi jokio faktinio bei teisinio pagrindo. Šiame kontekste teisėjų kolegija tuo pačiu pažymi, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas nepadarė jokios klaidos dar kartą priėmęs sprendimą išieškoti iš E. V. automobilio „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią sumą, kadangi nuteistajai laidavimo laikotarpiu padarius naują tyčinę nusikalstamą veiką Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. lapkričio 25 d. nuosprendis nustojo galioti pilna apimtimi, ir apylinkės teismas privalėjo išspręsti E. V. baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas klausimą, tame tarpe ir priimti sprendimą dėl konfiskuotino turto požymius pagal BK 72 straipsnį atitinkančio daikto - automobilio „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimo, o nesant tam sąlygų – jo vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo. Žinoma, skundžiamo nuosprendžio vykdymo procese būtina atsižvelgti į tai, kad antstolis jau yra išieškojęs iš nuteistosios automobilio „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, kad iš nuteistosios nebūtų nepagrįstai du kartus išieškota to paties turto vertę atitinkanti pinigų suma. Tuo tarpu 2021 m. birželio 5 d. vairuoto automobilio „Peugot 206“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertę apylinkės teismas nustatė pagal į bylą pateiktą VšĮ „Emprekis“ pažymą, kurioje nurodoma, jog vidutinė tokio automobilio vertė yra 700 Eur su PVM, ir nusprendė būtent tokią pinigų sumą išieškoti iš nuteistosios. Nagrinėjamu atveju nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurias nustačius, būtų galima teigti, kad tokio dydžio piniginės sumos išieškojimas būtų aiškiai neproporcinga ir neteisinga priemonė skirtina už padarytą pavojingą teisės pažeidimą.

28. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme apeliantė taip pat prašė tuo atveju, jei teismas tenkintų jos skundą ir išteisintų ją pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, o veiką, kvalifikuotą pagal BK 243 straipsnį perkvalifikuotų pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, jai pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti dalimis, nustatant, kad kiekvieną mėnesį ji į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą privalo sumokėti po 400 Eur. Šiuo atveju nuteistosios reikalavimas ją pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį išteisinti, o veiką, kvalifikuotą pagal BK 243 straipsnį perkvalifikuoti pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, nėra tenkinamas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad taip pat nėra jokio pagrindo nustatyti ilgesnį terminą E. V. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos galutinės bausmės – 150 MGL dydžio baudos sumokėjimui. Pirmosios instancijos teismas nustatė 12 mėnesių terminą, per kurią nuteistoji turi sumokėti jai paskirtą baudą. Apeliacinės instancijos teismui E. V. nurodė, kad per laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. kovo 18 d. jos vidutinis gaunamų pajamų dydis per mėnesį sudarė 823,52 Eur, o šiuo metu nedirba, nors intensyviai ieško darbo, todėl per mėnesį baudos mokėjimui gali skirti ne daugiau 400 Eur. Nors nuteistoji pateikė iš Sodros informacinės sistemos atspausdintą suvestinę apie jos gautas pajamas iš darboviečių laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. kovo 18 d., kurioje nurodyti duomenys patvirtina apeliantės teiginį, jog per mėnesį iš darbo užmokesčio gautos pajamos sudarė maždaug 823,52 Eur, tačiau teismas neturi jokių duomenų apie tai, ar šiuo metu E. V. dirba ir jei taip, kokį darbo užmokestį gauna. Be to, apeliantė nepateikė nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymų, turto deklaracijų, išrašo apie banko sąskaitose esančias lėšas, nors šie duomenys taip pat svarbūs, norint įvertinti jos galimybes per apylinkės teismo nustatytą terminą sumokėti jai paskirtą 150 MGL dydžio baudą. Todėl svarstyti dėl ilgesnio baudos sumokėjimo termino, nei nustatyta skundžiamu nuosprendžiu, šiuo metu negalima. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog tuo atveju, jei nuteistoji dėl objektyvių priežasčių, iš tiesų, negalėtų savanoriškai sumokėti baudos per nustatytą apylinkės teismo nustatyta 12 mėnesių terminą, pateikdama tai patvirtinančius įrodymus, ji gali kreiptis į nuosprendį priėmusį teismą su prašymu pratęsti jam apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtą baudos mokėjimo terminą bausmės vykdymo procese.

29. Apibendrinant visa, kas išdėstyta aukščiau, konstatuojama, jog Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. sausio 27 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, nei jį naikinti dėl nepagrįsto apeliantės nuteisimo, nei keisti dėl neteisingai paskirtos bausmės ir (ar) taikytų baudžiamojo poveikio priemonių, nėra pagrindo. Todėl E. V. apeliacinis skundas atmetamas, paliekant galioti skundžiamą nuosprendį pilna apimtimi.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios E. V. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.