Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajai E. V. (ikiteisminio tyrimo metu buvusi L.), jos gynėjui advokatui Vladislavui Latušinskiui (Vladislav Latušinskij),

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje E. V. (ikiteisminio tyrimo metu buvusi L.), gimusi (duomenys neskelbtini), Vilniuje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), išsituokusi, aukštojo neuniversitetinio išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruojanti gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteista

kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. V. vairavo motorinę transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent,

ji, 2020 m. rugsėjo 4 d., apie 20:30 val., Vilniaus r., Pagirių k., Kadagių gatvėje, ties pastatu Nr. 1, pažeisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,22 promilės etilo alkoholio koncentracija,

t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje

E. V. ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 70-73, 84-86) ir teisme kalta padariusi šią nusikalstamą veiką prisipažino ir parodė, kad ji yra psichiškai sveika. Narkologo ir psichologo įskaitose nėra įrašyta. 2020 m. rugsėjo 3 d. vakare, tiksliai valandų nepamena, ji minėtu automobiliu „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į Kauną, ten žiūrėjo koncertą, o paskui taksi nuvažiavo į klubą, esantį Kauno senamiestyje, adreso nepamena, klubo pavadinimo taip pat nepamena. Klube vartojo alkoholinius gėrimus, tai yra gėrė alų, tačiau kiek jo išgėrė, nurodyti negali. Tuo metu skyrėsi su vyru, dabar jau išskyrė. Gyveno atskirai nuo tėvų ir turėjo stresą, kurio negalėjo suvaldyti. Nebuvo su kuo pasitarti. Jai šeima ir santykiai yra labai svarbūs. Galvojo, kad su žmogumi gyvens visą gyvenimą. Jų šeimoje niekada nebuvo vartojamas alkoholis. Įvykio dieną ji buvo paėmusi tėvų automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą jos tėčio J. V. vardu. 2020 m. rugsėjo 4 d., kai klubas užsidarė, apie pirmą ar antrą valandą nakties, taksi grįžo į viešbutį. Kauno viešbutyje miegojo iki 12 valandos dienos. Kai pasibaigė laikas, su drauge K. B. nuėjo į automobilį ir nuvažiavo į Alytų. Kadangi jautėsi neapgirtusi, nes alkoholį vartojo 12 val. nakties, nutarė automobilį vairuoti pati. Į Alytų važiavo be jokio tikslo, šiaip pasivažinėti. Alytuje papietavo, pakalbėjo, ji išgėrė alkoholinį kokteilį, bet neapsvaigo, nejautė alkoholio poveikio. Vakare važiavo link Vilniaus. Visą kelią automobilyje su drauge kalbėjo apie tą situaciją. Ji (teismo pastaba: E. V.) nesugebėjo suvaldyti savo streso. Galvojo, kad alkoholis išspręs problemą. Norėjo užmiršti, o kitą dieną pradėti gyvenimą iš naujo. Pasitarus draugė nuėjo į parduotuvę, nupirko alkoholio. Ji galvojo, kad nusiramins ir išgėrė dar. Geriau nebuvo. Tai buvo kvailas sprendimas. Ji labai norėjo grįžti namo, pas tėvus, norėjo viską ištaisyti ir padarė klaidą, dėl kurios labai gailisi – vairavo neblaivi. Važiavo pagal navigaciją į Vilnių, buvo Pagirių rajone. Kelintą valandą išvažiavo, nurodyti negali, nes nežiūrėjo į laikrodį. Vairuodama automobilį ji garsiai klausėsi muzikos bei buvo emociškai sutrikusi dėl šeimyninių aplinkybių. Kai įvažiavo į Vilniaus r., Pagirių k., tiksliai kurioje gatvėje, nepamena, norėjo prisiparkuoti kelkraštyje, todėl užvažiavo ant kiemo žolės prie kažkokio namo. Tuo metu pastebėjo, kad iš paskos atvažiuoja policijos automobilis su įjungtais švyturėliais (anksčiau jo nematė). Kadangi garsiai grojo muzika, nežino, kaip ilgai šie važiavo iš paskos, nuo jų nebėgo. Ji išsigando, jautė stresą, todėl išlipusi iš automobilio pradėjo mėtytis, bėgti. Tačiau ją sulaikė policijos pareigūnai, kurie ją nuvedė prie savo tarnybinio automobilio, kur jai buvo patikrintas blaivumas. Kiek promilių iškvėptame ore parodė alkotesteris, ji nepamena, blaivumas jai buvo tikrintas du kartus. Vairuodama automobilį iš Kauno, iki kol ją sustabdė policijos pareigūnai, eismo įvykio nepadarė. Labai gailisi dėl to, kas įvyko, jei nebūtų sutrikusi dėl šeimyninių aplinkybių ir bendrų problemų, išgėrusi alkoholio tikrai nebūtų vairavusi automobilio. Ateityje pasižada daugiau niekada nesėsti prie vairo apsvaigusi nuo alkoholinių gėrimų. Su tėčiu ji yra labai artima, kartu leidžia laiką. Po įvykio tėtis jai pasiūlė nueiti išklausyti kursus apie alkoholio žalą. Ji iš karto sutiko, išklausė. Tai padarė jai teigiamą įtaką. Dabar puikiai supranta, kad tai buvo didele klaida. Tėtis padėjo susirasti darbą, jis palaiko ją, išklauso. Dabar ta visa situacija susitvarkė, ji jaučiasi gerai. Suprato, kad negalima pasiduoti emocijoms ir negalima daryti neapgalvotų sprendimų. Tėvas labai paprastai ir aiškiai moka paaiškinti, kaip reikia protingai elgtis. Ji įsiklauso į jo žodžius. Tėvai jai svarbiausi žmonės gyvenime, o su tėvu sutaria ypatingai puikiai. Tėvas jai autoritetas. Jautė didelę gėdą prieš tėvus. Ji turi administracinę nuobaudą už greičio viršijimą, už stovėjimą neleistinoje vietoje, kartais nepastebėdavo ženklo. Tai buvo neapgalvotos, neapdairios klaidos, iš kurių pasimokė. Niekada savo valia nedarytų sau problemų. Daugiau tokių nusižengimų nebus. Mano, kad vairuoja atsakingai, bet kartais žmonės klysta (b. l. 70-73).

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios visiško prisipažinimo jos kaltė įrodyta šiais įrodymais ir duomenimis:

- liudytojo A. B. (A. B.) ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VA VPK) Patrulinės rinktinės 2-osios kuopos 4-ojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2020 m. rugsėjo 4 d. dirbdamas kartu su VA VPK Patrulinės rinktinės 2-osios kuopos 4-ojo būrio vyriausiuoju patruliu T. K., apie 20.26 val., iš VA VPK Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – OVS) budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniaus r., Pagirių sen., Papiškių k., Pilkapių g., kelyje Nr. 202 Baltoji Vokė-Vilnius, ties Papiškių k., važiuoja automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus. Sustoję ties posūkiu link Keturiasdešimt Totorių km., pastebėjo važiuojantį minėtą automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jie išvažiavo į pagrindinę Durpių gatvę (Vilniaus r., Pagirių k.), bei važiavo paskui minėtą automobilį įjungę raudonos ir mėlynos spalvos bei garso signalo švyturėlius. Per tarnybinio automobilio garsiakalbį minėtai transporto priemonei „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo aiškiai liepta sustoti, tačiau pastaroji pradžioje sulėtino greitį, bet pamačius, kad jie tarnybiniu automobiliu važiuoja iš paskos su įjungtais raudonos ir mėlynos spalvos bei garso signalo švyturėliais, padidino greitį ir nusuko į Kaštonų g. Jie vijosi minėtą automobilį kartodami per tarnybinio automobilio garsiakalbį reikalavimą sustoti, tačiau „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dar labiau padidino greitį (tarnybinio automobilio spidometras rodė 160 km/h), ir važiavo J. G. M. g. Paskui nusuko į Kadagių g. bei dėl didelio greičio nesuvaldžius automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) posūkyje užmetė jo galą. Transporto priemonė apie 20 val. 30 min. sustojo ties Kadagių g. 1 namu, ant kiemo žolės, greta vaikų žaidimo aikštelės. Sustojus vairuotoja atidarė vairuotojo pusės durelės ir pradėjo bėgti į kiemus. Jis išlipęs iš tarnybinio automobilio pradėjo bėgti paskui bei prie Kadagių g. 1 namo vairuotoja buvo sulaikyta. Priėjus prie automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paklausta vairuotojos (kaip vėliau paaiškėjo - E. V., gim. (duomenys neskelbtini)), dėl ko ji nepakluso reikalavimui sustoti ir bėgo. Ši paaiškino, kad jų nematė bei negirdėjo garsinių signalų. Paklausus, ar vairuotoja vartojo alkoholinius gėrimus atsakė, kad ne, tačiau vėliau prisipažino, kad vartojo prieš 2 valandas. Alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARAA – 0132, patikros sertifikato Nr. 1217349, apie 20 val. 46 min. pirmu pūtimu E. V. buvo nustatytas 2,22 prom. girtumas, antru pūtimu, apie 21 val. 10 min., buvo nustatytas 2,33 prom. girtumas. Apie 20 val. 46 min. E. V. buvo sulaikyta ir įsodinta į tarnybinį automobilis „Škoda Yeti“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) borto numeris v1757. E. V. buvo paaiškinta, kad ji yra sulaikyta ir bus pristatyta į Policijos komisariatą. Kartu su E. V. keleivio pusėje važiavo K. B., nesenai grįžusi iš Norvegijos, kuri paaiškino, kad savo draugei sakė sustoti, tačiau ši nepakluso. Įvykis filmuotas „BodyCam 1711“. Atvykus jų kolegoms (borto numeris v1734) bei sulaukus tralo, automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priverstinai nuvežtas į saugomą aikštelę adresu Eišiškių pl. 127, Vilnius. Apie 21 val. 50 min. E. V. pristatyta į VA VPK OVS. Pristatymo metu spec. priemonės nepanaudotos (b. l. 54-57);

- liudytojos E. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad ji yra J. V., automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininko žmona. Šis automobilis yra jų šeimos bendras turtas, nors oficialiai įregistruotas J. V. vardu. Jų dukra E. V. naudojasi šiuo automobiliu su vyro sutikimu. Jie su vyru E. V. pasitiki, pastaroji beveik nevartoja alkoholio, niekada anksčiau nebuvo pastebėję, kad jų dukra elgtųsi neatsakingai. Jie nesitikėjo, kad E. V. gali vairuoti automobilį būdama neblaivi ir nežinojo, kad tokios būsenos ji 2020 m. rugsėjo 4 d. vairavo automobilį. Kadangi J. V. šiuo metu yra išvykęs į Baltarusiją, prašo leisti paimti šį automobilį iš automobilio stovėjimo aikštelės, kur jis buvo nugabentas policijos pareigūnų, jai - J. V. - žmonai, automobilio valdytojai (b. l. 60-61);

- liudytojo J. V. parodymais, kad palaiko savo pateiktą prašymą perduoti kaltinamąją jo atsakomybėn pagal laidavimą. Prieš dvejus metus jis buvo paskirtas laiduotoju kitam žmogui, žino, kad tai didelė atsakomybė. E. V. yra jo vienintelė dukra. Jis negali būti teisėju dukrai, bet taip negalima daryti. E. V. susiradusi vyrą, ėmė gyventi savarankiškai (savarankiškai gyveno apie 5 metus) ir su jais negyveno, dėl to tuo momentu, kai atsitiko įvykis, jie neturėjo pastarajai didelės įtakos, tačiau šiuo metu jie gyvena kartu, trise, dabar jis dukros iš savo rankų nepaleis. E. jo klauso, neabejoja, kad ir toliau jo klausys. Kadangi jis turi įtaką svetimiems žmonėms, yra įsitikinęs, kad E. V. gyvens kaip normalus, sąžiningas žmogus. Jo žmona neįgali. Jų šeimoje alkoholis nebuvo vartojamas. E. V. tokio pavyzdžio nematė. Gal ji nesuprato alkoholio poveikio ir jo keliamo pavojaus. Automobilis „Volvo“ priklauso jam. E. V. paprašė mašinos, nes jai reikėjo nuvažiuoti kažkur su drauge. Jam savaitgalį mašina nebuvo reikalinga, todėl leido ją paimti. „Toyota Prius“ buvo jo žmonos mašina. Jis pats mokėjo baudą už „Toyota Prius“. O kieno „Chevrolet“ – nežino. Galimai dukros vyro, ar draugo (b. l. 183-184);

- neblaivumo nustatymo aktu, iš kurio matyti, kad 2020 m. rugsėjo 4 d., 20 val. 46 min., Vilniaus r., Pagirių k., Kadagių g. 1, E. V., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. E. V. eiti tiesia linija pėda po pėdos negali, stovėdama pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkusi ir užsimerkusi) negali. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 2 val., atliktas blaivumo tikrinimas prietaisu Alkotest 6810, patikros sertifikatas Nr. 1217349 - pirmojo tikrinimo 20:46 val. rodmenys: 2,22 prom., antrojo tikrinimo 21:10 val. rodmenys: 2,33 prom. (b. l. 12);

- kvitais, iš kurių matyti, kad 2020 m. rugsėjo 4 d. prietaisu Alcotest 6810 Nr. ARAA-0132, patikros sertifikato Nr. 1217349, E. V. atliktų blaivumo testų rezultatai 20:46 val.: 2.22 prom. 21:10 val., 2.33 prom. (b. l. 13);

- VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašu, iš kurio matyti, kad transporto priemonės „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkas yra J. V., valdytojas – E. V. (b. l. 25);

- VšĮ „Emprekis“ duomenimis, iš kurių matyti, kad vidutinė automobilio „Volvo XC60 D5 AWD M6“, kategorija M1G, pasirinkti metai 2009, kaina Lietuvoje su PVM 8 620 eurų (b. l. 26);

- transporto priemonės vertinimo pažyma, iš kurios matyti, kad automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė su PVM yra 6 000 Eur (b. l. 144-147).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad E. V. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas 2,22 prom. neblaivumas. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. E. V. teisme pripažino padariusi nusikalstamą veiką. Jos nurodytas aplinkybes patvirtinta ikiteisminio tyrimo metu apklaustų asmenų duoti parodymai, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose, kituose dokumentuose užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama E. V. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jos kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes E. V. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 2 dalyje yra išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Teismo posėdžio metu kaltinamoji prašė jos atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir bylą jos atžvilgiu nutraukti, o ją perduoti tėvo atsakomybėn pagal laidavimą.

Prokurorė neprieštaravo dėl kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir neprašo, kad būtų taikomas užstatas.

Byloje yra pateiktas laiduotojo J. V. prašymas dėl kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jo atsakomybei (b. l. 123-125).

Laiduotojas J. V. sutinka laiduoti už kaltinamąją E. V., nurodė, kad yra visi BK 40 straipsnyje numatyti pagrindai atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ji suvokė savo veiksmų neteisėtumą, dėl jų padarymo gailisi, jis neigiamai vertina dukters elgesį, tiki, kad darys jai teigiamą įtaką, nes jų santykiai itin artimi, jis dukrai yra autoritetas, jie gyvena kartu, dėl to turi realią galimybę daryti jai teigiamą poveikį. Jis vertas teismo pasitikėjimo, nes yra neteistas, neturi administracinių nuobaudų, teigiamai charakterizuojamas paskutinės darbovietės. Tiki, kad dukra daugiau nenusikals. Prašo neskirti užstato ir nekonfiskuoti automobilio (b. l. 123-125, 183-184).

Atsižvelgdamas į įstatymo nuostatas ir aptartas aplinkybes teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje įvertinus tai, kad E. V. kaltinama nesunkaus nusikaltimo padarymu (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalto pirmą kartą (b. l. 89-90), visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, žala nepadaryta, bausta administracine tvarka už nešiurkščius KET pažeidimus (b. l. 91-95), yra dirbanti (b. l. 136-137), teigiamai charakterizuojama buvusios darbovietės (b. l. 141) laiduotojas J. V. sutinka laiduoti už kaltinamąją, ir mano, kad kaltinamoji ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų, dėl ko galima ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį perduodant ją pagal laidavimą J. V. atsakomybei 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nutraukti (BK 40 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, galima pasitikėti J. V. kaip laiduotoju, nes jis yra neteistas (b. l. 129), nebaustas administracine tvarka (b. l. 131-132), teigiamai charakterizuojamas buvusios darbovietės (b. l. 128), dėl to teismas neturi pagrindo juo netikėti ir mano, kad jis objektyviai gali daryti kaltinamajai teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėtu laiduotoju, byloje nėra.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir kitų klausimų

BK 67 straipsnio 2 dalis, be kita ko, numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Teismui nusprendus taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleidus kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. kriminalizavus atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, buvo siekiama padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme. Todėl atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamoji vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jos kraujyje buvo nustatytas 2,22 promilių girtumas bei siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajai skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Kadangi kaltinamoji kaltinama nesunkaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailisi, teisiama pirmą kartą, bausta administracine tvarka už nešiurkščius KET pažeidimus, terminas, uždraudžiantis naudotis specialia teise, nustatytinas didesnis nei minimalus – 1 metai 6 mėnesiai, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo – taikymo pradžios, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 5 d. (b. l. 76-77).

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. E. V. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamasi transporto priemone – automobiliu „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be šios transporto priemonės kaltinamoji negalėtų padaryti jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl šis automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso J. V. (b. l. 25). Kaltinamosios gynėjas teismo posėdžio metu prašė kaltinamai neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, motyvuodamas tuo, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ši baudžiamojo poveikio priemonė yra neprivaloma, automobilio vertė yra didelė, kaltinamoji nebus pajėgi sumokėti tokią sumą. Gynėjo prašymas atmestinas, nes BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. To paties straipsnio 5 dalyje, be kita ko, numatyta, kad, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Todėl nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą paskirti kaltinamajai baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, kuri remiantis transporto priemonės vertinimo pažyma su PVM yra 6 000 Eur (b. l. 144-147). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, konfiskuotino turto vertė turi būti apskaičiuojama su PVM, kadangi tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas). Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje. Automobilio rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM. Juolab kad įrankių (priemonių) vertės išieškojimu, be kita ko, siekiama, kad nebūtų sąmoningai panaudoti kitiems asmenims priklausantys daiktai, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Įgyvendinant šiuos baudžiamojo poveikio priemonės tikslus svarbu yra tai, kad automobilio rinkos vertė ir išieškotina pinigų suma sutaptų. Kartu toks vertinimas leidžia užtikrinti proceso dalyvių (asmenų) lygybės prieš įstatymą principą, t. y. išvengti situacijos, kai asmuo (automobilio savininkas), kurio automobilis konfiskuotas, atsiduria blogesnėje padėtyje nei asmuo, iš kurio išieškoma tokio turto kaina be PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 76-77), dokumentų paėmimas (b. l. 79-80) – panaikintinos, vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas VĮ „Regitra“.

Kaltinamoji E. V. ikiteisminio tyrimo metu nuo 2020 m. rugsėjo 4 d., 20:30 val., iki 2020 m. rugsėjo 5 d., 12:24 val., buvo laikinai sulaikyta BPK 140 str. nustatyta tvarka (b. l. 62-64, 74), tačiau ją atleidžiant nuo atsakomybės pagal laidavimą ir bylą nutraukiant, šis jos sulaikyme išbūtas laikas negali būti įskaitomas, nes bausmė jai neskiriama.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. V. (buvusi L.) pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Perduoti E. V. (buvusi L.) pagal laidavimą laiduotojui J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu E. V. (buvusi L.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo – taikymo pradžios, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 5 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3, 5 dalimis E. V. (buvusi L.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 6 000 Eur.

Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąsias priemonės – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą – panaikinti, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti E. V. (buvusi L.), kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui J. V., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.