- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-14
- Bylos Nr.
- e2A-2422-430/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Braždienė, Virginijus Kairevičius, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- D. Š.
- Atsakovas
- V. G.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijaus Kairevičiaus ir Tatjanos Žukauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. Š. patikslintą ieškinį atsakovei V. G. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir nustatymo su tėvu, bendravimo tvarkos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui ir atsakovės V. G. patikslintą priešieškinį ieškovui D. Š. dėl bendravimo tvarkos pakeitimo su nepilnamečiu vaiku, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė:
1) nustatyti nepilnamečio vaiko V. Š. gyvenamąją vietą su tėvu D. Š. jo gyvenamojoje vietoje. 2) Nustatyti, kad atsakovė V. G. nepilnamečio vaiko V. Š. išlaikymui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. 2020-10-05 d., moka po 250 Eur/mėn. periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės, priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovą D. Š., priteistas lėšas mokant kas mėnesį iki einamojo mėnesio 20 dienos bankiniu pavedimu į ieškovo asmeninę banko sąskaitą, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Visos papildomos ir būtinosios, pagrįstos išlaidos susijusios su vaiko sveikatos priežiūros sąnaudomis, papildomu ugdymu, užklasine veikla, vasaros stovyklomis, suderintos iš anksto dalijamos pusiau pagal faktą, pateiktus dokumentus (med. išrašus, sąskaitas, mokėjimo kvitus). 3) Atitinkamai nustačius vaiko gyvenamąją vietą su tėvu nustatyti naują ieškovo prašomą bendravimo tvarką su vaiko motina 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-06-27 civilinėje byloje Nr. e2-1284- 897/2019 paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-20 sprendimu nustatytą vaiko gyvenamąją vietą su motina. Pakeitė minėto sprendimo 7 ir 7.1 punktus civilinėje byloje Nr. 2-262-862/2015 ir nustatė, kad atsakovas D. Š. nepilnamečio vaiko V. Š. išlaikymui nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t.y. 2018-08-30, moka po 200 Eur periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės, priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę V. G.. Teismas taip pat nusprendė pakeisti 2015 m. vasario 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo 1, 2, 3, 4, 5, 6 punktus civilinėje byloje Nr. 2-262-862/2015 dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos.
3. Ieškovas paaiškina, jog šiuo metu aplinkybės yra pasikeitusios, dėl ko vaiko interesai nėra užtikrinami, o teisės yra pažeidžiamos, todėl yra pagrindas ieškovui kreiptis dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, naujos motinos ir vaiko bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo bei išlaikymo priteisimo iš motinos. Ieškovas pažymi, jog turi visas galimybes užtikrinti pagrindines vaiko teises, jo gyvenimo sąlygos yra tinkamos vaikui augti ir tobulėti, vaikui patinka būti su tėvu ir leisti laiką su juo. Vaikas dažnai išreiškia norą gyventi su tėvu. Tai sudaro pagrindą manyti, kad dukrai gyveni su motina tapo sudėtinga, ji nėra laiminga. Kadangi vaikas jau yra sulaukęs amžiaus kada gali išreikšti savo nuomonę, ieškovo vertinimu, yra teisinis pagrindas organizuoti vaiko apklausą ir į šią nuomonę atsižvelgti. Ieškovas pažymi, jog atsakovė pakeitė gyvenamąją vietą visiškai neatsižvelgusi į dukros poreikius. Dėl pasikeitusio adreso mergaitei trūksta bendravimo su bendraamžiais, apylinkėse yra nesutvarkyta infrastruktūra, nėra išasfaltuotų gatvių, draugų, parduotuvių. Vaikui vienintelė pramoga belieka laikas su motina, kuri juo neužsiima, nebendrauja, nelavina tiek, kiek dukrai tai yra būtina. Tuo tarpu tėvo gyvenamoji vieta yra tinkama vaiko tiek socialiniam, tiek emociniam vystymuisi, kadangi jis gyvena mieste, šalia yra tiek vaikų žaidimų aikštelės, tiek parduotuvės, t.y. yra pilnai išvystyta infrastruktūra. Vaikui gyventi tėvo aplinkoje būtų šiuo atveju geriau. Ieškovo vertinimu, taip pat svarbi aplinkybė, kad dukra jaučiasi su motina nesaugi. Motina su vaiku elgiasi neadekvačiai: įrašinėja vaiką, grasina bausmėmis, jeigu nekalbės taip, kaip nori motina. Socialinis ryšys su motina yra ženkliai suprastėjęs, vaikas motinos bijo, jis jaučiasi jos aplinkoje nesaugus, nemylimas, galimai naudojamas smurtas ir todėl dažnai išreiškia norą būti su tėvu. Atsakovė nekreipia dėmesio į mergaitės sveikatos būklę, neatsižvelgia, jog vaikui reikalinga odos gydytojo priežiūra. Motina nuolat galvoja tik apie tėvo teikiamą piniginį išlaikymą vaikui, neatkreipdama dėmesio į tai, kad tėvas leidžia daugiau laiko su vaiku nei motina ir susitikimų metu perka mergaitei visus būtiniausius daiktus, taip pat finansiškai ją aprūpina ne tik kas mėnesinėmis išmokomis, bet ir visą laiką, kurį vaikas leidžia su ieškovu. Tokiu atveju išeina, jog tėvas vaiko išlaikymui skiria dvigubai daugiau lėšų nei motina. Ieškovas pažymi, jog nustačius vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, atitinkamai iš atsakovės priteistinas išlaikymas. Šiuo metu iš ieškovo priteistas 200 EUR išlaikymas dukrai. Tačiau ieškovo vertinimu, išlaikymo dydis priteistinas iš atsakovės nustatytinas atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu atsakovės finansinė padėtis yra pagerėjusi. Ji gali mokėti dukrai 250 Eur išlaikymą kas mėnesį. Turimais duomenimis ji turi 3 nekilnojamojo turto objektus, iš kurių du nuomojami, taip pat parduotas butas ir įsigytas kotedžas. Tenkinus ieškovo reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo, ieškovas taip pat prašo nustatyti jo siūlomą atsakovės bendravimo su vaiku tvarką.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į ieškinį atsakovė V. G. prašė jį atmesti.
5. Atsakovė nurodė, kad 2019-06-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nepilnamečio vaiko V. Š. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ja. Vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika, keisti vaiko įprastą aplinką galima tik konstatavus, kad vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Atsakovė su šeima gyvena dvibučiame name (duomenys neskelbtini) iki tol gyveno bute daugiabučiame name Vilniuje. Dabartiniuose namuose šalių nepilnametei dukrai užtikrinamos tinkamos sąlygos gyvenimui, ji turi atskirą kambarį, šalia namo yra erdvus kiemas, nuosavas baseinas, miškas, ežeras. Taigi, nepagrįsti ieškovo teiginiai, jog keisdama gyvenamąją vietą, atsakovė galvoja tik apie save, nepaiso vaiko interesų. Priešingai, būtent gyvenimas daugiabutyje nėra komfortiškas ir saugus dėl erdvės trūkumo, triukšmo, automobilių. Atstumas nuo dabartinės gyvenamosios vietos iki vaiko mokyklos padidėjo tik 5 km., tačiau mergaitė vežama į mokyklą ir iš jos vežama automobiliu. Atsakovė rūpinasi dukters maitinimu mokykloje (užsako pietus) bei užklasiniu ugdymu. Gyvendama su atsakove, dukra nuolat gyvena socialiai aktyvų ir įvairiapusį gyvenimą. Poilsiauja užsienyje, su atsakovės ir draugų šeimomis keliauja po Lietuvą. Atsakovė maksimaliai rūpinasi dukters gerbūviu, t.y. pilnaverčiu maitinimu, gražiais rūbais, medicinine priežiūra. Taigi, ieškovo priekaištai atsakovei nepagrįsti. Kartu su V. Š. šeimoje auga ir jos jaunesnioji sesuo V. G.. Seserys nuo gimimo nepertraukiamai auga kartu su atsakove, jas sieja glaudus ryšys, todėl jų išskyrimas pažeistų abiejų vaikų interesus bei jų emocinę sveikatą. Ieškovo teiginiai apie neva nesaugią aplinką atsakovės namuose neparemti jokiais objektyviais duomenimis. Teigti, jog prieš dukrą buvo naudojamas smurtas nėra jokio teisinio pagrindo. Reikalavimas pakeisti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su ieškovu grindžiamas ir neva paties vaiko noru. Tačiau tokį „norą“ dukra pradėjo reikšti tik beveik mėnesį neteisėtai, pažeidžiant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-27 sprendimą, praleidusi su ieškovu. Tuo metu ieškovas ribojo atsakovės teisę bendrauti su dukra. Ši aplinkybė leidžia pagrįstai teigti, jog vaiko nuomonė dėl jo gyvenamosios vietos yra suformuota būtent paties ieškovo. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai, 2020-11-11 atlikę vaiko situacijos vertinimą, konstatavo, jog vaikas pasakodamas vartoja nebūdingą vaikams terminologiją, reiškia nusistatymą prieš atsakovę, seserį ir patėvį, apie juos kalba tik neigiamai, o apie ieškovą - tik teigiamai. Taigi akivaizdu, kad ieškovas sąmoningai nuteikinėja vaiką prieš atsakovę ir jos šeimą. Ieškovas kenkdamas vaiko interesams sąmoningai pažeidinėja nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, šie faktai rodo, jog nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, ryšys tarp mergaitės ir atsakovės bus negrįžtamai pažeistas, o gal net ir iš viso nutrauktas. Pasisakydama dėl ieškovo reikalavimo priteisti 250 Eur išlaikymą tenkinus ieškovo reikalavimą nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo, atsakovė pažymi, jog ieškovas vieninteliu argumentu, pagrindžiančiu reikalaujamos priteisti periodinės išmokos dydį, įvardija pagerėjusią atsakovės finansinę padėtį ir nepateikia jokių duomenų apie vaiko poreikius.
Šalies argumentai
6. Atsakovė pateikė priešieškinį, kurį patikslinusi prašė pakeisti 2019-06-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytą tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką ir nustatyti jos prašomą bendravimo tvarką bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
7. Atsakovė nurodė, jog atsižvelgiant į susidariusią situaciją – aktyvius ieškovo veiksmus, nesilaikant nustatytos bendravimo tvarkos, negrąžinant atsakovei vaiko, sąmoningai nuteikinėjant vaiką prieš atsakovę ir jos šeimą bei visais įmanomais būdais stengiantis nulemti vaiko apsisprendimą gyventi su juo, reikalinga pakeisti ieškovo bendravimo su dukra tvarką. Nuo 20201028, kuomet vaikas yra pas ieškovą, pastarasis visiškai apribojo atsakovės galimybes bendrauti su vaiku. Beveik mėnesį neteisėtai praleidusi su ieškovu, mergaitė pradėjo reikšti „norą“ nuolat gyventi su juo. Ši aplinkybė leidžia pagrįstai teigti, jog vaiko nuomonė dėl gyvenamosios vietos ir nenoro gyventi su mama yra suformuota būtent paties ieškovo. Ieškovas sprendimą grubiai pažeidžia ne pirmą kartą, nustatytą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką interpretuodamas sau naudingai. Ieškovas, pažeisdamas sprendimą, atėmė iš atsakovės teisę 2019 metais praleisti su vaiku Šv. Kalėdas, spręsdamas vaiko ugdymo klausimus nederina savo veiksmų su atsakove. Pažymėjo, jog ieškovo teiginiai apie neva nesaugią aplinką atsakovės namuose neparemti jokiais objektyviais duomenimis. Atsakovės vertinimu, jos prašomos nustatyti bendravimo tvarkos 5 punkte išdėstytas siūlymas supaprastins ir palengvins ieškovo bendravimą su vaiku ne atostogų metu, taip pat užtikrins, kad vaikas per savaitgalį ne tik pramogaus pas ieškovą, bet ir pasiregs pirmadienio pamokoms. Tuo pačiu bus pailgintas vaiko bendravimo su ieškovu laikas. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms akivaizdu, jog galiojanti ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka sudaro palankias sąlygas ieškovui piktnaudžiauti savo, kaip tėvo, teisėmis, o tai prieštarauja nepilnamečio vaiko interesams, kurie laikomi prioritetiniais. Ieškovo veiksmai žalingai silpnina vaiko ir biologinės motinos ryšį, kuris tęsiantis piktnaudžiavimui, gali būti iš viso nutrauktas.
8. Atsiliepimu į priešieškinį ieškovas prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
9. Nurodė, jog nors atsakovė teigia, kad ieškovas pažeisdamas teismo sprendimu numatytą bendravimo tvarką ir negrąžindamas vaiko atsakovei, pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus, tačiau priešingai, būtent ieškovas savo vaiko interesus gina nuo jų pažeidimo iš atsakovės pusės. Ieškovas laikėsi visų Vaiko teisių apsaugos tarnybos (toliau – VVTAĮT) nurodymų. Dėl paties vaiko perdavimo motinai proceso ir vaiko teisių ir geriausių interesų užtikrinimo ieškovas pasisakyti negali, kadangi tai vykdė VVTAĮT atstovai, vaiko motinos, jos advokatės, antstolės akivaizdoje. Tačiau dukra būdama VVTAĮT patalpose skambino telefonu kukčiodama prašė ieškovo jai padėti. Atsakovė kaltina ieškovą jos šmeižimu, tačiau ieškovas pažymi, jog vaiko teisių pažeidimai iš atsakovės pusės vyksta nebe pirmi metai (pvz. vaiko motina dukrą įrašinėja nurodydama ką jai kalbėti bei pateikinėja tokius įrašus, kaip neva neginčijamus įrodymus dar prieš kelis metus vykusiame teisminiame procese). Ieškovui sunku komentuoti neadekvačius ir tikrovės neatitinkančius kaltinimus. Kalbėdama apie lygias teises ir pareigas atsakovė nemini savo pareigų nevykdymo, t.y. sąmoningo savo dalies vaiko išlaikymo prievolėje neskyrimo vaiko poreikių ir interesų tenkinimui. Dar daugiau su antstolės pagalba ieškovė areštavo ir nurašė neva "Skolą už vasaros laikotarpį", kai tuo tarpu ieškovas tiesiogiai rūpinosi ir užtikrino vaiko interesus skirdamas lėšas tiesiogiai vaikui. VVTAĮT situacijos vertinimuose, vaiko apklausų bei ikiteisminio tyrimo metu gauta informacija ir vaiko patvirtinimai apie jau eilę metų besitęsiančią situaciją ir smurtą (fizinį, psichologinį) iš motinos aplinkos dukros atžvilgiu iki šiol nesulaukė atsako ir atsakingų institucijų vertinimo. Ieškovo vertinimu, atsakovės priešieškinis yra ne pagrįstus ir teisėtus reikalavimus įtvirtinantis procesinis dokumentas, o tikrovės neatitinkančių teiginių kūrinys.
10. Išvadą teikianti institucija VVTAĮT pateikė išvadą dėl ieškovo ieškinio, kurioje nurodė, jog skyriaus darbuotojai, ištyrę šeimos aplinkos sąlygas, mano, kad nepilnametės abu tėvai, tiek mama, tiek tėtis, turi galimybes ir deda visas pastangas užtikrinant vaiko teisių įgyvendinimą, t y. mergaitės teisę gyventi ir sveikai vystytis, teisę į asmeninį gyvenimą, teisę į mokslą, į visavertį gyvenimą, vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį. Abi šalys turi galimybę sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas. VVTAĮT taip pat nurodė, jog jeigu nepilnametės, V. Š., gyvenamoji bus nustatyta su ieškovu, siekiant apsaugoti nepilnametės interesus ir atsižvelgiant į įstatymo normas ir teismų praktiką, skyrius nuomone, iš atsakovės priteisiamas išlaikymo dydis neturėtų būti mažesnis negu 180 Eur mokamas kas mėnesį periodinėmis išmokomis.
11. VVTAĮT pateikė išvadą dėl atsakovės priešieškinio, kurioje nurodė, kad skyrius neturi pagrindo nesutikti su atsakovės siūloma bendravimo tvarka, tačiau galutinę išvadą dėl bendravimo tvarkos nustatymo pateiks posėdžio metu išklausius šalis.
12. Paskutinio teismo posėdžio vykusio 2021 m. gegužės 21 d. metu, išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, jog skyriaus nuomone, vaiko interesus geriau atitiktų jo gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
13. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. birželio 10 d. sprendimu ieškovo patikslintą ieškinį ir atsakovės patikslintą priešieškinį atmetė.
14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, kad šalių santykiai yra itin konfliktiški, kad nesutarimai išryškėjo ieškovui negrąžinant atsakovei ginčo vaiko pagal galiojantį ginčo teismo sprendimą. Nurodė, kad inicijuotas ieškovo ikiteisminis tyrimas dėl vaiko atžvilgiu taikytos prievartos atsakovės gyvenamojoje vietoje, 2020-12-15 nutrauktas, konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Išvadą teikiančios institucijos atstovas nurodė, kad nėra duomenų, kad atsakovė netinkamai vykdė valdžią vaiko atžvilgiu, kad laikotarpiu, kada vaikas buvo pas ieškovą nevykdant teismo sprendimo ir neperduodant vaiko motinai, iš vaiko elgesio akivaizdus tėvo nuteikinėjimas. Teismas nustatė, kad nuo 2021-01-20 vaikas yra pas atsakovę, su kuria nustatyta jo gyvenamoji vieta, yra aplinkoje, kurioje gyveno visą laiką. Pažymėjo, jog 2021-04-29 vaiko pokalbio akte Nr. 3TSD-1072 nurodyta, kad galimybės stebėti vaiko bendravimą su tėvu/motina nebuvo, dėl to manytina, kad turimi duomenys, neleidžia daryti vienareikšmės išvados dėl vaiko gyvenamosios vietos pasirinkimo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog neturi pagrindo manyti, kad atsakovė nesudaro tinkamų sąlygų nepilnametei dukrai augti, kad atsakovė nesugebėtų sukurti tinkamos aplinkos vaiko fizinei, psichologinei bei socialinei raidai, kad nepilnametei dukrai namų aplinka atsakovės namuose tapo nesaugi ar nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi. Teismas pažymėjo, jog aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką, jos pakeitimas teismo požiūriu išdėstytų faktinių aplinkybių kontekste yra netikslingas, todėl nėra pagrindo pakeisti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą.
15. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog šioje byloje šalys, atsižvelgiant į vaiko interesus, pasirinko specialistų paslaugas vaiko nuomonei išklausyti, kuri teismo yra įvertinta ieškinio/priešieškinio reikalavimų prasme. Teismas taip pat konstatavo, jog tiek atsakovė, tiek ieškovas sutinka, kad esama nustatyta ginčo teismo sprendimu ir šiuo metu galiojanti ieškovo bendravimo su dukra pagal teismo sprendimą tvarka tenkina abi šalis ir ginčas iš esmės kilęs dėl vaiko gyvenamosios vietos keitimo, atsižvelgiant į tai, kad yra nusistovėjusi jau tarp šalių įprasta vaikui tėvų su vaiku bendravimo tvarka, konstatavo, jog pagrindų keisti nustatytą tvarką nėra pagrindų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Apeliaciniu skundu ieškovas D. Š. prašė panaikinti skundžiamą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. birželio 10 d. sprendimą ir bylą išnagrinėti iš esmės – ieškovo patikslintą ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Organizuoti Teisme arba teismo pasirinktoje institucijoje V. Š. apklausą. Bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
17. Apeliacinis skundas grindžiamas nurodytais argumentais:
16.1 Šalims patikslinus visus savo reikalavimus ir sutikus, kad iš esmės gali likti ir dabar galiojanti bendravimo tvarka, šioje dalyje skundžiamas teismo sprendimas nevertintinas.
16.2 Apelianto vertinimu, esminis ginčas byloje kilęs dėl vaiko gyvenamosios vietos. Sprendimu, kuriuo nustatyta dukros gyvenamoji vieta su motina, ji buvo nustatyta neišklausius dukros dėl amžiaus. Tačiau dukrai paaugus (šiuo metu jai devyneri metai) ji išreiškė aiškią valią gyventi su tėvu, todėl šią vaiko poziciją itin svarbu tiksliai identifikuoti. Būtent vaiko valios ir geriausių interesų užtikrinimo teismas nevertino.
Žemesnės instancijos teismas
16.3 Teismas atsisakė apklausti vaiką teisme, nors tokią galimybę ir sąlygas turėjo. Teismas vaiko nuomonę išgirsti ir vaiką apklausti pavedė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, kuri teismui pateikė pokalbio aktą, tačiau teismas ir šį aktą visiškai ignoravo, juo nei rėmėsi, nei jį atmetė.
16.4 Teismas visiškai nevertino kurie įrodymai yra patikimi, o kurie vertintini kritiškai, jų tarpusavyje nelygino ir dėl jų prieštaravimo vienas kitam visiškai nepasisakė. Teismas nevykdė pareigos būti aktyvus šeimos byloje. Tik perrašęs bylos medžiagą priėmė sprendimą nieko nekeisti. Apelianto vertinimu, teismas padarė esminius civilinio proceso pažeidimus, netinkamai vertino (tiksliau – išvis nevertino arba tai padarė tik deklaratyviai) byloje esančius įrodymus ir tokiu būdu priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris naikintinas.
16.5 Apeliantas pažymi, jog nesiekia kaip nors pakenkti atsakovei, taip pat nesiekia ir jokių savanaudiškų tikslų. Tačiau vertindamas tai, kad mergaitė jau daug kartų jo prašė (ir toliau prašo) leisti jai gyventi su juo, ne kartą guodėsi, kad jai su mama gyventi yra blogai, ji jaučiasi atstumta ir nereikalinga, taip pat, kad prieš ją yra galimai smurtaujama ieškovas kreipėsi į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Esminis ieškovo prašymas buvo pasitelkus visus reikiamus specialistus, apklausti mergaitę tam, kad ji galėtų suformuluoti savo nuomonę ir poziciją, o ją išgirdus įvertinti – kur nustatyti dukros gyvenamąją vietą. Tačiau skundžiamas sprendimas buvo priimtas neišklausius vaiko nuomonės. Taigi teismas, turėdamas vaiko apklausos kambarį, o taip pat teismo psichologus – turėjo ir privalėjo teisme atlikti mergaitės apklausą, išgirsti jos nuomonę, o tada ją vertinti. Šioje byloje yra pakankamai įrodymų liudijančių, kad mergaitė nenori grįžti pas mamą, kad ji jaučiasi blogai, o taip pat, kad ji siekia gyventi su tėčiu, tokias aplinkybes teismas privalo nagrinėti itin atidžiai ir profesionaliai.
16.6 Vertindamas 2021-04-29 pokalbio su vaiku aktą Nr. 3TSD-1072 teismas pastebėjo, tik paskutinę apibendrinimo dalį ir pats patvirtino, kad V. Š. apklausa nebuvo išsami, tai darė ne teismas, o VTAS, kuris ir pats išvadoje patvirtino, kad neturėjo galimybės atlikti pilnavertės apklausos, taigi dukra iš esmės apklausta nebuvo, tačiau net ir 2021-04-29 pokalbio su vaiku aktas yra pakankamai informatyvus, tačiau teismas ignoravo tai kas šiame akte nurodyta. Nors teismas bandė remtis tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais, numatančiais, kad ne visais atvejais teismo pareiga išklausyti vaiko nuomonę turi būti įgyvendinama tiesiogiai, tačiau matydamas, kad vaiką apklausiančiai institucijai ar specialistui trūksta laiko ar galimybių apklausti vaiką – šias galimybes ir priemones teismas privalo organizuoti, o ne pasakyti, kad jei šios institucijoms trūko galimybių – tai vaiko apklausti nereikia. Teismas nedėjo jokių pastangų, kad būtų išgirsta vaiko nuomonė, nors privalėjo tai padaryti ir tokiu būdu nesivadovavo Civilinio kodekso 3.177 str. nustatančiu, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus.
Žemesnės instancijos teismas
16.7 VVTAĮT susipažinusi su visa civilinės bylos medžiaga ir gavusi psichologo išvadas pritarė, ieškovo patikslintame ieškinyje suformuluotam reikalavimui dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir jos nustatymo kartu su tėvu, kaip labiausiai atitinkantį geriausius vaiko interesus, tačiau teisėjas, nagrinėjęs bylą ir į tai nekreipė jokio dėmesio.
Atsiliepimas
18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė V. G. prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
19. Atsakovė nurodė, kad su apeliacinio skundo teiginiais nesutinka nurodytų argumentų pagrindu:
18.1 nepilnametis vaikas nuo pat gimimo iki šiol nuolat gyvena su atsakove. Nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta niekada nebuvo nustatyta su ieškovu. Būtent į šią aplinkybę ir atsižvelgta skundžiamame sprendime. Remiantis teismų praktika keisti vaiko įprastą aplinką galima tik konstatavus, kad vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas.
18.2 Kaip matyti iš bylos, atsakovės šeimoje vaikas gyvena saugioje, ramioje, finansiškai aprūpintoje aplinkoje, lanko mokyklą, užsiima užklasine veikla. Šeimoje auga dar vienas mažametis vaikas – V. Š. sesuo. Abi seseris sieja itin glaudus emocinis ryšys, todėl pakeitus vienos iš seserų gyvenamąją vietą neigiamus tokio veiksmo padarinius pajaus ir kitas mažametis vaikas.
18.3 Vienas iš ieškovo motyvų vaiko gyvenamosios vietos keitimui buvo tariamas smurtas. Tačiau ieškovo inicijuotas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nenustačius nusikalstamos veikos sudėties.
18.4 Kitas ieškovo motyvas buvo tariamas vaiko noras gyventi su tėvu. Tačiau toks noras susiformavo ieškovui dukrą sąmoningai nuteikinėjant prieš atsakovę. 20201101 ieškovas, pažeisdamas galiojančią bendravimo su nepilnamečiui vaiku tvarką, negrąžino vaiko atsakovei. Neteisėtai negrąžinęs vaiko atsakovei, ieškovas visiškai apribojo vaiko galimybes su ja bendrauti. Daugiau nei du mėnesius neteisėtai praleidęs su ieškovu, vaikas pradėjo reikšti tariamą norą nuolatos su juo gyventi. Pačios atsakovės pastangomis, tarpininkaujant VVTAĮT atgavusi psichologiškai sužalotą vaiką, atsakovė iki šiol, padedama psichologų, deda pastangas atkurti ieškovo sąmoningai susilpnintą mamosdukters tarpusavio ryšį. Atkreiptinas dėmesys, jog tariamą nenorą grįžti pas atsakovę vaikas demonstratyviai rodo tik matant ieškovui ir/ar VVTAĮT atstovams.
18.5 Kaip matyti iš pokalbio akto, ieškovo namuose vaiko laukia vien pramogos, tuo tarpu atsakovės namuose, šalia pramogų, yra ir disciplinos elementų (namų ruoša, pamokos ir pan.), todėl nieko stebėtino, kad devynerių metų vaikas labiau renkasi pramogas pas atsakovą nei rutiną ieškovės namuose. Taigi, nors vaiko nuomonė visais atvejais yra svarbi aplinkybė, tačiau nėra lemianti, paprastai tariant, tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas.
18.6 Sprendime teismas, remdamasis bylos medžiaga, pagrįstai priėjo išvados, jog nėra duomenų, kad atsakovė nesudaro tinkamų sąlygų nepilnametei dukra. Apeliacinio skundo teiginiai, neva vaikas jau daug kartų prašė (ir toliau prašo) ieškovo leisti jai gyventi su juo, neva mergaitė ne kartą guodėsi, kad jai su mama gyventi blogai, ji jaučiasi atstumta ir nereikalinga, taip pat, kad neva prieš ją yra galimai smurtaujama, neatitinka tikrovės, nepagrįsti objektyviais duomenimis.
18.7 Tik paskutinio teismo posėdžio metu VVTAĮT atstovė poziciją pakeitė ir pritarė ieškovo patikslintame ieškinyje suformuluotam reikalavimui dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir jos nustatymo kartu su tėvu. Vienintelis tokios išvados argumentas – sudėtingas vaiko perdavimas atsakovei 2021-01-20. Užuot atpažinusi situaciją, kad vaikas akivaizdžiai yra nuteiktas prieš atsakovę, Tarnyba pademonstravo visišką nekompetenciją ir ginčo klausimu pateikė nemotyvuotą, subjektyvią asmeninę nuomonę, kuri niekaip negali būti laikoma oficialia VVTAĮT pozicija.
18.8 Dėl apelianto reikalaujamos vaiko apklausos, atsakovė pažymi, jog pokalbis su psichologe sukėlė vaikui didžiulį stresą, nerimą keliančią vaiko emocinę būseną pokalbio akte užfiksavo ir pati psichologė. Taigi, pakartotinė vaiko apklausa (nepriklausomai nuo to, kur ji bus atlikta) tik vėl sutraumuos vaiką, o reikiamas rezultatas vis tiek nebus pasiektas, nes vaikas dėl savo amžiaus ir nebrandumo nesugebės be suaugusiųjų įtakos suformuluoti savo pažiūrų ir norų. Teismo posėdžio metu VVTAĮT specialistė pabrėžė, kad psichologė apklausos metu negali vaikui tiesiogiai užduoti klausimo, su kuriuo iš tėvų jis norėtų gyventi. Be to į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 str.2 d.).
20. Atsiliepimu į apeliacinį skundą išvadą teikianti institucija VVTAĮT prašė dėl apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra ir remtis skyriaus galutine išvada suformuluota 2021 m. gegužės 21 d. teismo posėdžio metu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra.
22. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliantas pareiškė prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimą dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.
23. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. sprendimas, kuriuo atmestas ieškovo patikslintas ieškinys ir atsakovės patikslintas priešieškinis.
24. Iš bylos duomenų nustatyta, kad D. Š. ir atsakovė V. G. yra nepilnametės V. Š. (duomenys neskelbtini) tėvai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių vaiko gyvenamo vieta nustatyta su motina (atsakove), iš atsakovo priteistas 500 Lt/ mėn. išlaikymas dukrai, nustatyta ieškovo bendravimo su dukra tvarka. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. sprendimu šalių prašymu pakeisti santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų 3, 4, 5 6, 7 punktai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. sprendimu buvo pakeisti 2015 m. vasario 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo 7 ir 7.1 punktai ir nustatyta, kad atsakovas vaiko išlaikymui moka po 200 Eur periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės. Minėtu sprendimu pakeista ir ieškovo bendravimo su vaiku tvarka. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas nustatyti šalių nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su juo, tenkinus šį reikalavimą priteisti iš atsakovės 250 Eur išlaikymą ir nustatyti jo prašomą atsakovės bendravimo su dukra tvarką. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. sprendimu nustatytą ieškovo bendravimo su dukra tvarką. Bylos nagrinėjimo metu tarp šalių iš esmės neliko ginčo, kad šalis tenkina šiuo metu galiojanti bendravimo su vaiku tvarka. Taigi, esminis tarp šalių kilęs ginčas – su kuriuo iš tėvų turėtų būti gyvenamoji dukros vieta.
25. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį ir priešieškinį atmetė.
26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, t. y. buvo neatskleistos svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
27. Kasacinio teismo pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo išspręsta byla) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014).
28. Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, įstatyme nenustatyta, tačiau vystoma kasacinio teismo praktikoje pateikiant to pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas; vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).
29. Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalavimą nustatyti (pakeisti) šalių nepilnametės dukros gyvenamąją vietą iš esmės grindė tuo, kad norą gyveni su tėvu išreiškė pats vaikas bei tuo, kad dukra su motina jaučiasi nesaugi, bijo, jų tarpusavio socialinis ryšys yra ženkliai suprastėjęs, dukra dabartinėje gyvenamojoje aplinkoje jaučiasi nesaugi, nemylima, nekreipiama dėmesio į jos sveikatos būklę, galimai naudojamas smurtas dukros atžvilgiu. Tokius argumentus ieškovas grindė į bylą pateiktomis fotonuotraukomis, šalių susirašinėjimu, pokalbio telefonu garso įrašu. Į byla taip pat pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame fiksuota plačiai šalių procesiniuose dokumentuose aptarinėjama situacija, kuomet ieškovui nesilaikant nustatytos bendravimo su dukra tvarkos, jis buvo įpareigotas grąžinti dukrą motinai, dalyvavo Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai. Iš minėto protokolo matyti, jog šalių nepilnametė dukra bendraudama su mama automobilyje išreiškė nenorą eiti pas mamą, nurodydama, kad bijo jos, dėl to kad ji ją skriaudžia. Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojos automobilyje pakalbėję su mergaite taip pat nurodė, jog ji nenori eiti pas mamą, bijo mamos, o per prievartą jos neperdavinės vaiko mamai.
30. Teisėjų kolegija pažymi, jog kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.
31. Pažymėtina, ir tai, jog pagal CPK 268 straipsnio 4 dalį teismo sprendimo forma ir turinys turi atitikti CPK 270 straipsnyje nustatytus reikalavimus. CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatyta pareiga teismui motyvuoti (nutartį). Teismas sprendime pateiktas išvadas privalo motyvuoti ne tik nurodydamas atitinkamą teisės normą, bet ir išdėstydamas nustatytas aplinkybes, įrodymų vertinimą (CPK 270 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2011). Teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis), šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270). CPK 270 str. 4 d. įtvirtinta, kad sprendimo motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados vertinimas, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, taip pat įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas.
32. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamas sprendimas neatitinka CPK 270 str. nuostatų. Pirmosios instancijos teismas pažeisdamas įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas, didžiosios dalies byloje pateiktų įrodymų iš viso neanalizavo, neatliko jokio šalių įvardytų bylai reikšmingų aplinkybių ir įvykių vertinimo ir dėl jų nepasisakė. Iš skundžiamo sprendimo nėra aišku, kuriuos įrodymus ir kokių argumentų pagrindu teismas atmetė.
33. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010; 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas sprendimas priimtas nevertinus šių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju apsiribodamas selektyviu išvadą teikiančios institucijos teiginių citavimu, visiškai nevertino ir nepasisakė dėl byloje esančių įrodymų, susijusių su vaiko santykiu su kiekvienu iš tėvų, jų galimybių sukurti tinkamas sąlygas vaiko auklėjimui ir vystymuisi. Neanalizavo ir nepasisakė nei dėl tinkamų vaikui augti ir vystytis sąlygų dabartinėje vaiko gyvenamojoje vietoje, nei dėl ieškovo galimybių jas užtikrinti. Nesiaiškino ir nevertino priežasčių, dėl kurių vaikas po bendravimo su tėvu nenori grįžti pas atsakovę.
34. Atkreiptinas dėmesys, jog CK 3.177 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Remiantis CPK 380 straipsniu, kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma – per atstovą. Priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams (1 dalis). Vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodžiu, raštu arba kitais vaiko pasirinktais būdais. Pažymėtina, jog Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 4 punkte įtvirtintas vienas iš vaiko teisių ir laisvių apsaugos įgyvendinimo principų, t. y. vaiko nuomonės išklausymo ir vaiko dalyvavimo užtikrinimo principas – vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas visais su juo susijusiais klausimais ir į vaiko nuomonę, įvertinus jo amžių ir brandą, turi būti atsižvelgiama, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. Vaiko teisė būti išklausytam taip pat reglamentuojama ir minėto įstatymo 11 straipsnyje, pagal kurį vaikas, gebantis suformuluoti savo nuomonę, turi būti išklausytas visais su juo susijusiais klausimais ir į jo nuomonę turi būti atsižvelgiama, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. Vaikas turi būti išklausytas tiesiogiai, o jeigu tai neįmanoma, – per vaiko atstovą pagal įstatymą ar per įstatymu nurodytus asmenis (1 dalis). Vaiko teisė būti išklausytam garantuojama sukuriant aplinką, leidžiančią vaikui pasinaudoti šia teise, suteikiant būtiną informaciją, patarimų, atsižvelgiant į jo amžių ir brandą, pagal galimybes pasitelkus specialių žinių turinčius asmenis, kai tai būtina (2 dalis).
35. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014), tačiau akcentuojama, kad vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, teisme turi būti išklausytas tiesiogiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010) ar vaiko nuomonė turi būti išsiaiškinama kitais būdais, pvz., skiriant ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).
36. Nagrinėjamu atveju 2021 m. balandžio 09 d. vykusio teismo posėdžio metu teisėjas įpareigojo išvadą teikiančią instituciją su psichologo pagalba išklausyti nepilnametės V. Š. nuomonę ir surašyti išsamų vaiko nuomonės išklausymo aktą bei jį pateikti teismui. Byloje pateiktame 2021 m. balandžio 29 d. pokalbio su vaiku akte Nr. 3TSD-1072 nurodoma, jog pagal savo raidą šalių nepilnametė dukra atitinka savo amžiui būdingus gebėjimus; geba išreikšti savo norus bei emocinę savijautą. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors vaikų apklausa yra itin svarbus procesinis veiksmas šeimos bylose, nes jos metu vaikui suprantama kalba turi būti pateikiami jam jautrūs klausimai dėl jo tolesnio gyvenimo, ne mažiau svarbus yra tolesnis vaiko išreikštos nuomonės interpretavimas. Minėtoje išvadoje nurodoma, jog remiantis mergaitės pasirinkimu, atsižvelgiant į išorinius figūrėlių panašumus ir priklausymą vienai rūšiai, galima daryti prielaidą, kad mergaitė labiau save identifikuoja su tėvu, negu su motina, mergaitę su tėvu sieja pakankamai stiprus emocinis ryšys, įvykiai siejami su gyvenimu pas tėvą turi pozityvų atspalvį, tėvas yra reikšminga figūra mergaitės gyvenime. Teisėjų kolegija pažymi, jog skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas visų pirma nenurodė konkrečių priežasčių, kurios neleido vaiko išklausyti tiesiogiai. Taip pat neatliko jokios vaiko pokalbio su psichologe akto analizės. Sprendime nėra nurodytos vaiko nuomonės neišklausymo priežastys (pvz., kad vaikas negali savarankiškai suformuluoti savo nuomonės ar pan.), nors vaiko amžius (9 metai) savaime nesudaro pagrindo manyti, kad jis būtų nepajėgus savarankiškai suformuluoti nuomonės ir ją pareikšti su juo susijusiais klausimais. Priešingai, pakalbio su vaiku akte nurodoma, jog mergaitė geba išreikšti savo nuomonę. Priimant sprendimą pirmosios instancijos teismas apsiribojo akte nurodytos išvados pacitavimu, jog nesant galimybės stebėti vaiko bendravimą su tėvu/motina, manytina, kad turimi duomenys, neleidžia daryti vienareikšmės išvados dėl vaiko gyvenamosios vietos pasirinkimo.
37. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje šeimos santykių byloje nebuvo aktyvus. Pažymėtina, jog atsižvelgdamas į šeimos teisinių santykių prigimtį ir ypatumus, būtinybę priimti teisingą sprendimą ne tik formaliąja, bet ir materialiąja prasme, įstatymų leidėjas šeimos bylą nagrinėjančiam teismui suteikia galimybę veikti aktyviai, savo iniciatyva rinkti įrodymus, jei tai, teismo nuomone, reikia bylai teisingai išspręsti (CPK 376 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pažymėjęs, kad šeimos santykių bylose teismui įstatymo skirtas aktyvus vaidmuo ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2006; 2008 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2008). Byloje esančiame 2021 m. balandžio 29 d. pokalbio su vaiku akte Nr. 3TSD-1072 nurodoma, jog kelia nerimą mergaitės emocinė būsena, tačiau pakankamai trumpas bendravimo laikas neleidžia daryti pagristų išvadų dėl mergaitės emocinės ar psichologinės savijautos, duomenų apie tai, jog tam tikri gyvenimo įvykiai ar artimųjų požiūris į juos galėjo paveikti vaiko nuomonę, nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nustačius, jog pagrįstai ir pilnavertiškai išvadai dėl vaiko nuomonės pritrūkus duomenų ar laiko, pirmosios instancijos teismas turėjo imtis atitinkamų priemonių, kad vaikas būtų įtrauktas į su juo susijusių sprendimų priėmimą ir tikroji vaiko nuomonė būtų išaiškinta ir įvertinta prioritetinių vaiko interesų aspektu. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys, jog paskutinio 2021 m. gegužės 21 d. vykusio teismo posėdžio metu išvadą teikianti institucija pateikė galutinę išvadą, kurią palaiko ir atsiliepime į apeliacinį skundą. Išvadą teikiančios institucijos atstovė posėdžio metu nurodė, jog įvertinus byloje esančius duomenis, bendravimą su vaiku dalyvaujant psichologei, išklausius šalis, vaiko nuomonę, atsižvelgiant į tai, kad vaiką su tėvu sieja stiprus emocinis ryšis ir jis prioritetą teikia tėvui, skyriaus nuomone, vaiko gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti su tėvu. Pirmosios instancijos teismas skundžiame sprendime tokios išvados iš viso nepaminėjo, nepateikė argumentų, kuriais remiantis ja nesivadovauja.
38. Pažymėtina, kad pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties bei pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog egzistuoja pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-683-686/2015). Kasacinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui išimtinumas yra svarbus proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principams įgyvendinti, bylinėjimosi trukmei sutrumpinti ir operatyvesniam teismo procesui užtikrinti, t. y. asmens teisė, kad jo byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką, gali būti užtikrinta tik tada, kai byla nuosekliai judės iš žemesnės į aukštesnę teisminę instanciją ir nebus nepagrįstai grąžinama žemesnei teisminei instancijai nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2013; 2014 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2014). Svarbiausių teisinių ir faktinių bylos aplinkybių nenustatymas, neįvertinimas ar netinkamas įvertinimas yra traktuojamas kaip bylos esmės neatskleidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2013).
39. Teisėjų kolegija, remdamasi nutarties 32-37 punktuose išdėstytais argumentais, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas, sprendimą priėmė visapusiškai neišanalizavęs bylai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo reikšmingų aplinkybių, nevertino didžiosios dalies byloje esančių įrodymų, šalių argumentų ir nurodytų faktinių aplinkybių. Sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos priimtas nesiėmus aktyvių priemonių, kad būtų tinkamai išsiaiškinta kokia yra tikroji vaiko nuomonė dėl gyvenamosios vietos pakeitimo, neįvardijus dėl kokių priežasčių šia nuomone nėra pagrindo remtis konkrečiu atveju, neatsižvelgus ir neįvertinus į išvadą teikiančios institucijos nuomonę. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pacitavo kasacinio teismo praktiką, kurioje nurodoma, jog vaikui būtina stabili aplinka ir nesant tam pakankamo pagrindo vaiko gyvenamosios vietos keitimas neatitinka prioritetinių vaiko interesų. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos atveju, skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad šalių nepilnametės dukros gyvenamosios vietos keitimas nėra tikslingas, padaryta stokojant pagrindimo ir argumentacijos, byloje esančių įrodymų išsamaus vertinimo ir analizės. Teisėjų kolegijos nuomone, byla išnagrinėta formaliai, neišsiaiškinus esminių bylos aplinkybių ir neatskleidus bylos esmės.
40. Pažymėtina, kad faktinių aplinkybių nustatymas apeliacinės instancijos teisme yra ribotas, nes tyrimo apimtis susiaurina apeliacinio skundo ribos. Nors apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti ne tik teisės, bet ir fakto klausimus, bet kaip nustatyta, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teisme byla turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi iš naujo. Šiuo atveju bylą nagrinėjant iš naujo reikalinga ne tik įvertinti didžiąją dalį byloje pateiktų įrodymų dėl kurių reikšmės nebuvo pasisakyta, bet ir nustačius koks būdas tam tinkamiausias, išsiaiškinti vaiko nuomonę ir ją įvertinti, atsižvelgiant į prioritetinius vaiko interesus. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios apimties aplinkybių aiškinimasis ir vertinimas ne tik neatitiktų apeliacijos prasmės, nes apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo pagrįstumo kontrolės forma, tačiau ir užkirstų šalių teisę apeliacine tvarka apskųsti sprendimą, kuriuo ginčas bus išnagrinėtas iš esmės. Tai reiškia, jog egzistuoja pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
41. Ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus, t.y. Psichologijos specialisto išvadą, kurią prašo prijungti prie bylos.
42. Apeliacinės instancijos teisme naujų įrodymų pateikimo ir priėmimo galimybę reglamentuoja CPK 314 straipsnis, nustatantis, kad teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus ir kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Taigi, apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ir priėmimas, nors ir nedraudžiamas visiškai, tačiau ribojamas ir galimas iš esmės tik dviem atvejais. Kasacinis teismas, aiškindamas šias normas, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016). Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016).
43. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktus naujus įrodymus, kuriuose fiksuojama psichologo išvada dėl vaiko nuomonės, sprendžia, kad jie reikšmingi, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Prašoma prijungti psichologo išvada yra surašyta jau po skundžiamo sprendimo priėmimo, todėl ji objektyviai negalėjo būti pateikta pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra teisinis pagrindas naujai teikiamą įrodymą prijungti prie bylos ir pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, byla nagrinėdamas iš naujo, šį įrodymą turėtų vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
44. Panaikinęs pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo klausimo nesprendžia. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą nagrinės pirmosios instancijos teismas iš naujo išnagrinėjęs bylą (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto straipsniu,
nutaria:
Ieškovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.