Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo R. N. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. N. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo, taikymo terminas 2 (dviem) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gegužės 25 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. R. N. kaltinamas tuo, kad jis, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje su M. A. ir K. Ž., 2020 m. rugpjūčio 28 d. apie 17 val., atvyko į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurį anksčiau buvo išsinuomoję, bei pasinaudodami tuo, kad žinojo seifo kodą, kuriame buvo laikomas buto raktas, iš seifo paimtu raktu atsirakino ir tokiu būdu neturėdami tam teisėto pagrindo, neteisėtai pateko į D. K. priklausantį butą. Šiais savo veiksmais R. N. yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 165 straipsnio 1 dalyje.

1.1. Be to, R. N. iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje su M. A. ir K. Ž., 2020 m. rugpjūčio 28 d. apie 17 val., neteisėtai patekęs į D. K. priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugpjūčio 29 d. nuo 8.48 val. iki 10.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pagrobė J. K. priklausantį 380 eurų vertės televizorių „Philips“. Šiais savo veiksmais R. N. yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

1.2. Taip pat R. N., iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. A., K. Ž. bei P. Z., laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 29 d. apie 16:28 val. iki 2020 m. rugpjūčio 30 d. apie 11,52 val., adresu (duomenys neskelbtini), iš Ž. J. priklausančio buto, kurį jie buvo išsinuomoję, pagrobė Ž. J. priklausantį televizorių MEDION 200 eurų vertės, televizoriaus valdymo universalų pultą 20 eurų vertės, kabelinės televizijos valdymo pultą 15 eurų vertės, 3 vnt. patalynės komplektų, kurių vieno vertė 15 eurų, bendrai 45 eurų vertės, 8 vnt. rankšluosčių komplektų, kurių vieno komplekto vertė 10 eurų, bendrai 40 eurų vertės, 2 vnt. paklodžių, kurių vienos vertė 10 eurų, bendrai 20 eurų vertės, o taip pat pagrobė bute buvusius O. M. priklausančius paveikslus: „Ar pagausi“ 3 500 eurų vertės, „Ar tu mane myli“ 3 500 eurų vertės, „Moteriška meilė“ 300 eurų vertės, „Ar tai tave džiugina“ 300 eurų vertės, „Ryto pasveikinimas“ arba „Paslapties dvelksmas“ 600 eurų vertės, „Paskendusi svajose“ 600 eurų vertės, „Susimasčiau“ 350 eurų vertės, „Medžioklė“ arba „Medžioklė su varovais“ 200 eurų vertės, „Gaidys“ arba „Nepalik“ 200 eurų vertės, „Einu žvejoti“ 100 eurų vertės, „Mažoji paslaptis“ arba „Už materialiosios visatos ribų“ 600 eurų vertės, „O kur drambliukas“ 200 eurų vertės, „Pirmoji meilė“ 3 500 eurų vertės, „Linksmesys“ arba „Pajacas“ – 178 eurų vertės, R. B. pieštą paveikslą – 100 eurų vertės, tokiu būdu viso pagrobė Ž. J. priklausančio turto už 340 eurų, bei O. M. priklausančio didelės vertės turto už 14 228 eurų. Šiais savo veiksmais R. N. yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.

2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, kaltinamasis R. N. buvo laikinai sulaikytas 2020 m. rugsėjo 1 d., 18.40 val. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartimi kaltinamajam R. N. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 (dviem) mėnesiams. 2020 m. spalio 28 d. prokuroro nutarimu R. N. buvo paleistas į laisvę, kaltinamajam paskiriant švelnesnes kardomąsias priemones: dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. nutartimi kaltinamajam R. N. prokuroro nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į kardomąją priemonę – suėmimą, nenustatant termino ir paskelbiant kaltinamojo paiešką. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 27 d. nutartimi R. N. paskirtas suėmimas paliktas galioti nustatant 2 (dviejų) mėnesių suėmimo terminą, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. kovo 25 d.

3. Kardomosios priemonės – suėmimo, taikymo terminas buvo tęsiamas, paskutinį kartą skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutartimi, nustačius, kad R. N. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, bei BPK 122 straipsnio 7 dalyje ir 8 dalyje numatytos suėmimo taikymo sąlygos nėra išnykę, kaltinamajam R. N. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, terminas buvo pratęstas 2 (dviem) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gegužės 25 d. Nutartimi padaryta išvada, kad tik kaltinamajam taikant kardomąją priemonę – suėmimą, galima pasiekti tikslus, numatytus BPK 119 straipsnyje.

II. Skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Skundas atmetamas.

6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su teismui skundo nagrinėjimui pateiktais baudžiamosios bylos duomenimis, įvertinusi kaltinamojo R. N. skunde nurodytus argumentus, patikrinusi skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutartį, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo, taikymo terminą, nebuvo pažeistos teisės normos, reglamentuojančios suėmimo pratęsimo pagrindus ir sąlygas. Teismas sutinka su apylinkės teismo sprendimu ir daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra įmanomas tikslų, numatytų BPK 119 straipsnyje, pasiekimas.

7. Vykdydamas BPK 121 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir svarstydamas, ar pratęsti asmeniui kardomąją priemonę – suėmimą, teismas patikrina, ar yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šioje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis R. N. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šiuo aspektu įvertinus tai, kad be kaltinamojo parodymų byloje yra kitų duomenų – kitų kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros, kitų objektų apžiūros protokolai, bei atsižvelgus į tai, jog aptarta įstatymo nuostata nereikalauja, kad duomenų būtų tiek, kiek reikia asmenį pripažįstant kaltu padarius nusikalstamą veiką ir jam skiriant bausmę, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šioje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis R. N. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Nagrinėjamu aspektu būtina pabrėžti, kad aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ar termino pratęsimo pagrįstumo, nesprendžia kaltės klausimo ir bylos duomenų netiria. Taigi, teismas, spręsdamas klausimą dėl suėmimo paskyrimo, neprivalo sukonkretinti visų tyrimo metu surinktų duomenų ir juos detaliai aptarti.

8. Griežčiausia kardomoji priemonė gali būti skiriama, pratęsiamas jos taikymo terminas tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių, BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų.

9. Nagrinėjamu atveju kaltinamajam R. N. kardomoji priemonė – suėmimas, buvo paskirta ir vėlesniais procesiniais sprendimais pratęsta, apylinkės teismo teisėjui manant, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, pratęsdamas kaltinamajam suėmimo terminą šiuo pagrindu, t. y. įžvelgiant pastarojo pasislėpimo riziką, apylinkės teismas tinkamai įvertino ankstesnio slapstymosi faktą kitų kardomosios priemonės taikymui reikšmingų aplinkybių kontekste. Analizuodamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytam pagrindui nustatyti reikšmingas aplinkybes, nurodytas minėto straipsnio 2 dalyje, teismas sprendžia, jog kaltinamojo šeiminė padėtis, nesant stiprių, nepertraukiamų socialinių ryšių, turinčių teigiamą poveikį suimtajam, nutrūkę darbo santykiai, ankstesni pastarojo teistumai bei nustatyti švelnesnių kaltinamojo atžvilgiu taikytų kardomųjų priemonių pažeidimai, šias aplinkybes įvertinus gresiančios griežtos bausmės kontekste, rodo realią kaltinamojo pasislėpimo riziką.

10. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, R. N. be nesunkių nusikaltimų yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai, už kurios padarymą baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė iki aštuonerių metų (BK 178 straipsnio 3 dalis). Pastaroji aplinkybė yra reikšminga šią vertinant kitų aplinkybių kontekste, t. y. skundžiamoje teismo nutartyje buvo pagrįstai atsižvelgta į suimtojo ekonominius ryšius – tai, kad R. N. neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, pastarasis iki kardomojo kalinimo nedirbo, nors skunde nurodo, jog jo darbo santykiai nebuvo nutrūkę – jis dirbdavo arba registruodavosi Užimtumo tarnyboje, šiuos teiginius paneigia skunde nurodyta aplinkybė, patvirtinta skundo priedu, jog jam nebuvo teikiamos medicininės paslaugos, kadangi kaltinamasis nebuvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu. Taip pat buvo įvertinti kaltinamojo socialiniai ryšiai – teismas nustatė, jog kaltinamasis nevedęs, be kita ko, nustatyta ir tai, jog kaltinamasis dažnai keičia savo gyvenamąją vietą, savo vardu neturi registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto. Šiuo aspektu apeliuojama į tai, kad kaltinamasis augina keturių metų vaiką, turi sugyventinę, tačiau remiantis bylos duomenimis (past. – R. N. paaiškinimais duotais teisiamojo posėdžio metu dėl gyvenamosios vietos keitimo, pažeidžiant kardomosios priemonės sąlygas) pastarasis pripažino, jog santykiai su vaiku nesusiklostė, dėl ko šis keitė gyvenamąją vietą, tad tai nesuteikia pagrindo daryti išvados dėl tvirtų kaltinamojo socialinių ryšių. Pastarųjų galimą teigiamą įtaką paneigia ir ankstesni kaltinamojo teistumai – R. N., būdamas jauno amžiaus, anksčiau teistas penkis kartus, be kita ko, ir už analogiškų nusikaltimų nuosavybei padarymą, ne kartą baustas administracine, kas iliustruoja tai, kad skunde pabrėžiami socialiniai ryšiai neturi jokios teigiamos įtakos pastarojo nusikalstamiems polinkiams.

11. Bylos duomenimis nustatyta ir tai, jog R. N. taikomas švelnesnių kardomųjų priemonių kompleksas – dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nebuvo pakankamas BPK 119 straipsnyje numatytiems kardomosios priemonės tikslams pasiekti, dėl ko buvo paskelbta kaltinamojo paieška. Remiantis bylos duomenimis kaltinamasis išvyko ir pakeitė gyvenamąją vietą, nors tai daryti buvo draudžiama, o apie išvykimą neinformavo teismo ar prokuroro. Taip pat kaltinamasis neatvyko ir į teisiamuosius posėdžius 2021 m. birželio 14 d., 2022 m. vasario 28 d., nors apie juos buvo informuotas. Bylos duomenimis nustatyta ir tai, jog vykdant R. N. paiešką, jis nebuvo rastas namuose nei faktinės gyvenamosios vietos, nei deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, telefonu susisiekti su juo nepavyko. Teisėjų kolegija, įvertinusi kaltinamojo elgesį, jo atžvilgiu taikytas procesinės prievartos priemones bei pirmosios instancijos teismo pastangas užtikrinti pastarojo dalyvavimą ir netrukdomą baudžiamosios bylos nagrinėjimą teisme, konstatuoja, jog kaltinamojo elgesys, ignoruojant pastarajam išaiškintą pareigą – atvykti į teisiamąjį posėdį, pagrįstai apylinkės teismo įvertintas kaip slapstymasis bei sąmoningas trukdymas nagrinėti bylą teisme.

12. Vertinant pareiškėjos skundo argumentus pastebėtina, jog svarbiomis pripažįstamos asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastys numatytos BPK 37 straipsnio 1 dalyje. Pagal BPK 37 straipsnio 1 dalies 5 punktą svarbia neatvykimo į teismą priežastimi laikoma teismui skirta sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažyma patvirtinta liga, dėl kurios asmuo negali atvykti pagal šaukimą. Pažymėtina, kad svarbia neatvykimo į teismą priežastimi gali būti ne bet kokia liga, o nagrinėjamu atveju nei kaltinamasis, nei jo gynėja nepateikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. V-989 patvirtintos formos Nr. 094-1/a pažymos, iš kurios būtų galima spręsti apie objektyvias kaltinamojo negalėjimo dalyvauti teisiamajame posėdyje aplinkybes.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje objektyviais duomenimis nustatytos aplinkybės leidžia teigti, jog kaltinamasis nėra saistomas tvirtais socialiniais ir ekonominiais ryšiais su gyvenamąja aplinka, kaltinamajam inkriminuojamų veikų pobūdis, jas įvertinus ankstesnių kaltinamojo teistumų kontekste, bei ankstesnis slapstymosi faktas, gresiančios realios laisvės atėmimo bausmės kontekste, yra pakankamos nustatant suėmimo taikymo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. kad kaltinamasis, siekdamas išvengti jam gresiančios laisvės atėmimo bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

14. BPK 122 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustačius, kad šiuo atveju viešąjį interesą sudaro siekis netrukdomai išnagrinėti galimai padarytas nusikalstamas veikas, atsižvelgus į aplinkybę, jog kaltinamajam anksčiau taikytų kardomųjų priemonių kompleksas nebuvo pakankamas kardomosiomis priemonėmis siekiamiems tikslams pasiekti, be kita ko, ir tai, kad paskelbus kaltinamojo paiešką, šis vengė bendrauti su policijos pareigūnais, nebuvo galimybės nustatyti asmens buvimo vietos, šioje proceso stadijoje alternatyvios kardomosios priemonės ar jų kompleksas, neizoliuojant kaltinamojo, švelnesnių kardomųjų priemonių taikymą grindžiant išskirtinai deklaratyviais kaltinamojo socialiniais ryšiais, neužtikrins kardomąja priemone siekiamų tikslų. Suėmimas neišvengiamai suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau, netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, šiuo atveju be teisių suvaržymo, neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo R. N. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.