Vilniaus apygardos teismo nutartis, 1A-36-1053/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-01-24
Bylos Nr.: 1A-36-1053/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-34831-2020-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Giedrė Telksnienė, Ugnė Gailiūnienė, Mindaugas Povilanskas
Nuteistasis: M. A.
Kaltinamasis: P. Z., E. K., R. N., K. Ž., M. A.
Nukentėjusysis: J. K., Ž. J., O. M.
Advokatai: Irina Karšul, Eglė Lastauskienė, Arūnas Alek

Kategorijos

1.1.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
1.2.14.1.1Kvalifikuota vagystė (BK 178 str. 2-3 d.)
1.2.14.12Nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas (BK 189 str.)
2.1.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
2.4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. 1A-36-1053/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34831-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4; 1.2.14.1.1; 1.2.14.12; 2.1.7.4; 2.4.6.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mindaugo Povilansko ir Giedrės Telksnienės,

sekretoriaujant Linai Butkuvienei,dalyvaujant prokurorui Tomui Danylai,nuteistajam M. A., jo gynėjui advokatui Arūnui Aleknai,išteisintajai P. Z., jos gynėjai advokatei Irinai Karšul,išteisintajai E. K., jos gynėjai advokatei Eglei Lastauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Tomo Danylos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 165 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir jam skirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis bei 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos ir M. A. nuteistas 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir M. A. paskirta galutinė 3 (trejų) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtos bausmės laiką M. A. įskaitytas jam taikytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas bei pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 22 d. nuosprendį atlikta bausmė. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. A. palikta jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, M. A. dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiojo J. K. turto pagrobimas) išteisintas kaip nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

P. Z., vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (nukentėjusiųjų Ž. J., O. M. turto pagrobimas), išteisinta kaip nepadariusi veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

E. K., vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, dėl kaltinimų pagal BK 189 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, išteisinta kaip nepadariusi veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Nukentėjusiojo J. K. civilinis ieškinys dėl jam padarytos turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai. Iš kaltinamųjų R. N. ir K. Ž. solidariai jam priteista 380 eurų. Nukentėjusiosios Ž. J. civilinis ieškinys dėl jai padarytos turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai. Iš kaltinamųjų R. N., K. Ž. ir M. A. solidariai jai priteista 390 eurų. Nukentėjusiojo O. M. civilinis ieškinys dėl jam padarytos turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai. Iš kaltinamųjų R. N., K. Ž. ir M. A. solidariai jam priteista 13 578 eurų.

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteisti ir R. N. bei K. Ž., tačiau dėl jų nuteisimo apeliacinių skundų nėra paduota.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. M. A. buvo kaltinamas tuo, kad iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. N. ir K. Ž., 2020 m. rugpjūčio 28 d. apie 17 val. neteisėtai patekęs į D. K. priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugpjūčio 29 d. laikotarpyje nuo 8.48 val. iki 10.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku pagrobė J. K. priklausantį 380 eurų vertės televizorių „Philips“.

2. P. Z. buvo kaltinama tuo, kad iš anksto susitarusi ir veikdama bendrininkų grupėje kartu su R. N., K. Ž. ir M. A., laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 29 d. apie 16:28 val. iki 2020 m. rugpjūčio 30 d. apie 11.52 val., adresu (duomenys neskelbtini), iš Ž. J. priklausančio buto, kurį jie buvo išsinuomavę, pagrobė Ž. J. priklausantį televizorių „Medion“, 200 eurų vertės, televizoriaus valdymo universalų pultą, 20 eurų vertės, kabelinės televizijos valdymo pultą, 15 eurų vertės, 3 vnt. patalynės komplektų, kurių vieno vertė 15 eurų, bendrai 45 eurų vertės, 8 vnt. rankšluosčių komplektų, kurių vieno komplekto vertė 10 eurų, bendrai 40 eurų vertės, 2 vnt. paklodžių, kurių vienos vertė 10 eurų, bendrai 20 eurų vertės, taip pat pagrobė bute buvusius O. M. priklausančius paveikslus: „A“, 3500 eurų vertės, „A“, 3500 eurų vertės, „M“, 300 eurų vertės, „A“, 300 eurų vertės, „R“ arba „P“, 600 eurų vertės, „P“, 600 eurų vertės, „S“, 350 eurų vertės, „M“ arba „M“, 200 eurų vertės, „G“ arba „N“, 200 eurų vertės, „E“, 100 eurų vertės, „M“ arba „U“, 600 eurų vertės, „O“, 200 eurų vertės, „P“, 3500 eurų vertės, „L“ arba „P“, 178 eurų vertės, R. B. pieštą paveikslą – 100 eurų vertės. Iš viso pagrobė Ž. J. priklausančio turto už 340 eurų bei O. M. priklausančio didelės vertės turto už 14 228 eurų.

3. E. K. buvo kaltinama tuo, kad laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 29 d. 9.41 val. iki 2020 m. rugpjūčio 29 d. 10.01 val., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, dirbdama lombardo UAB „L“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), iš R. N., M. A. bei K. Ž. priėmė žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą – 2020 m. rugpjūčio 29 d. laikotarpyje nuo 8.48 val. iki 09.41 val., adresu (duomenys neskelbtini), iš D. K. priklausančio buto pagrobtą J. K. televizorių „Philips“ 380 eurų vertės, kurį lombarde realizavo.

4. Taip pat E. K. buvo kaltinama tuo, kad laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 29 d. 18.22 val. iki 2020 m. rugpjūčio 30 d. apie 12.11 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, dirbdama lombardo UAB „L“ patalpose (duomenys neskelbtini), iš R. N., M. A. bei K. Ž. priėmė žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą: t. y. laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 29 d. apie 16.28 val., iki 2020 m. rugpjūčio 30 d. apie 11.52 val., adresu (duomenys neskelbtini), iš Ž. J. priklausančio buto pagrobtą Ž. J. priklausantį televizorių „Medion“, 200 eurų vertės, televizoriaus valdymo universalų pultą, 20 eurų vertės, kabelinės televizijos valdymo pultą, 15 eurų vertės, taip pat pagrobtus O. M. priklausančius paveikslus: „A“, 3500 eurų vertės, „A“, 3500 eurų vertės, „M“, 300 eurų vertės, „A“, 300 eurų vertės, „R“ arba „P“, 600 eurų vertės, „P“, 600 eurų vertės, „S“, 350 eurų vertės, „M“ arba „M“, 200 eurų vertės, „G“ arba „N“, 200 eurų vertės, „E“, 100 eurų vertės, „M“ arba „U“, 600 eurų vertės, „O“, 200 eurų vertės, „P“, 3500 eurų vertės, „L“ arba „P“, 178 eurų vertės, R. B. pieštą paveikslą, 100 eurų vertės, kurį realizavo lombarde, tokiu būdu, žinodama, kad turtas gautas nusikalstamu būdu, viso realizavo Ž. J. priklausančio turto už 235 eurų, bei O. M. priklausančio didelės vertės turto už 14 228 eurų.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

5. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroras Tomas Danyla (toliau – prokuroras) prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį: 1) M. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje (kaip teismo posėdyje nurodė prokuroras, apeliaciniame skunde padarytas rašymo apsirikimas, nurodant BK 182 straipsnio 1 dalį), ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis bei 5 dalies 2 punktu paskirtas bausmes subendrinti ir M. A. nuteisti 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir M. A. paskirti galutinę bausmę 4 (ketverius) metus ir 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo; 2) P. Z. pripažinti kalta pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, ir paskirti jai 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę, o esant pakankamam pagrindui manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti asmeniui atlikus tik jos dalį, taikyti BK 75 straipsnį, ir iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą; po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atlikti P. Z. 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bei likusios bausmės dalį 3 (trejus) metus 6 (šešis) mėnesius atidėti 3 (trejiems) metams likusios neatliktos bausmės vykdymo terminą; 3) E. K. pripažinti kalta pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, ir skirti jai 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę; pripažinti kalta pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, ir paskirti 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose; 4) J. K. civilinį ieškinį dėl 380 Eur tenkinti priteisiant iš nuteistųjų R. N., M. A. ir K. Ž.; Ž. J. civilinį ieškinį dėl 390 Eur tenkinti priteisiant iš nuteistųjų R. N., M. A., K. Ž. ir išteisintosios P. Z.; O. M. civilinį ieškinį dėl 13 578 Eur tenkinti visiškai priteisiant iš R. N., M. A., K. Ž. ir išteisintosios P. Z..

Šalies argumentai

5.1. Prokuroras skunde teigia, kad teismas neatsižvelgė į įrodymų ir bylos aplinkybių visumą, taip pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kuriuose nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Prokuroro teigimu, teismas įrodymus vertino selektyviai, nesilaikydamas įrodymų vertinimą reglamentuojančių BPK normų ir tuo remiantis nepagrįstai išteisino M. A. dėl BK 178 straipsnio 1 dalies, P. Z. dėl BK 178 straipsnio 3 dalies bei E. K. dėl BK 189 straipsnio 1 ir 2 straipsnio dalių.

5.2. Apeliaciniame skunde teigiama, kad M. A. buvo išteisintas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį dėl televizoriaus vagystės iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), dėl to, kad kaltinamųjų ir liudytojų parodymai yra prieštaringi ir jų dauguma nepatvirtina M. A. dalyvavimo pagrobiant iš buto televizorių. Akcentuojama, kad teismas išvadą dėl M. A. išteisinimo grindė tik jo paties parodymais. R. N. ir D. J. parodė tik, kad jis buvo išėjęs iš buto, tačiau iš to negalima daryti išvados, kad jis vėliau į butą negrįžo. Teismas visiškai nevertino kaltinamojo K. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kad M. A. visgi dalyvavo televizoriaus vagystėje ir netgi padėjo pagrobtą televizorių nunešti į lombardą, nors į jį nėjo, bei nevertino D. J. parodymų, kad jai E. K. pasakojo, kad ji išėjo iš buto ryte su trimis vaikinais, jie nešė televizorių, nes šis buvo didelis ir sunkus. Be to, neatsižvelgta į tai, kad E. K. ir D. J. yra draugės ir būtų neįtikima, jog pasakodama draugei įvykio detales E. K. būtų apkalbėjusi save ar kitus.

5.3. Prokuroras akcentuoja, kad teismas, vertindamas įrodymus dėl įvykdytos vagystės iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), o būtent išteisindamas P. Z. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, pastarosios veiksmų nevertino kaltinamųjų bendrininkavimo kontekste. Buvo įvertinta tik ta aplinkybė, kad P. Z. su kitais kaltinamaisiais nedalyvavo gabenant pavogtus paveikslus ir televizorių į lombardą. Skunde sutinkama su teismo išvada, kad P. Z. dalyvavo pagrobiant Ž. J. priklausančius daiktus, kurių vertė neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Tačiau, prokuroro teigimu, atsižvelgiant į susiformavusią teismų praktiką, P. Z. veiksmai turi būti vertinami kaip nusikalstamos veikos bendrininkės. Jos veiksmai kvalifikuotini pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, nustačius tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius šios veikos požymius, tyčios susiformavimo momentą, taip pat nustačius bendrininkavimo sudėtį.

5.4. Apeliaciniame skunde teigiama, kad bendrininkai veikė neapibrėžta tyčia, jų tikslas buvo pagrobti bet kokius materialinę vertę turinčius daiktus. Pagrobti paveikslai kabojo visuose kambariuose, pabudusi P. Z. turėjo pastebėti, kad nėra paveikslų ir televizoriaus. Ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad suprato, jog patalynė maišelyje, kurį paėmė, yra vogta, o išėjus iš buto R. N. jai pasakė, kad paveikslus jie pavogė. Taigi ji konkliudentiniais veiksmais pritarė bendrininkų veiksmams ir realizavo savo kaip bendrininkės vaidmenį – paimdama svetimą patalynę. K. Ž. prašymu. Nors P. Z. tokiu būdu objektyviai realizavo tik dalį veikos, tačiau reiktų vertinti bendrininkų veikos kvalifikavimo taisyklę – visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, nustatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, kuri yra netaikoma tik tada, kai yra nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas), kuris šioje situacijoje nenustatytas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2008, 2K-400/2011, 2K-630/2011, 2K-657/2012, 2K-521/2013, 2K-315/2014, 2K-61-689/2020).

5.5. Prokuroras apeliaciniame skunde pažymi, kad teismas, vertindamas E. K. pateiktą kaltinimą pagal BK 189 straipsnio 1 ir 2 dalis, vertino tik tai, kad byloje surinktais duomenimis nepaneigti E. K. parodymai, kad ir ji nesprendė kaltinamųjų R. N., K. Ž. ir M. A. į lombardą atgabentų televizorių ir paveikslų įvertinimo, priėmimo bei realizacijos, nes lombarde buvo dirbusi tik 3 (tris) dienas ir jame buvo įdarbinta bandomajam laikotarpiui. Teismas tai, kad E. K. turėjo žinoti, kad į lombardą atgabentas televizorius „Philips“ yra vogtas iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertino tik kaip prielaidą.

5.6. Prokuroro teigimu, teismas, vertindamas E. K. veiksmų atitiktį BK 189 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėčiai, nukrypo nuo vieningos formuojamos teismų praktikos. Kvalifikuojant padarytą veiką kaip žinomai nusikalstamu būdu įgyto turto realizavimą yra svarbus pats turto perdavimo faktas tretiesiems asmenims, tačiau neturi reikšmės tai, kokia forma turtas perduodamas ir ar yra gaunama už tai turtinė nauda ar ne. Apeliaciniame skunde teigiama, jog veikos kvalifikavimui pagal BK 189 straipsnį reikšmės neturi, ką E. K. padarė (pardavė ar užstatė) su jai perduotais daiktais, nes bet kokie veiksmai su svetimu turtu užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Jei asmuo gavęs žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą iškart jo negrąžina teisėtam savininkui arba neinformuoja policijos pareigūnų, jis realizuoja BK 189 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius. Be to, remiantis teismų praktika, nustatant asmens kaltę pagal BK 189 straipsnį, baudžiamasis įstatymas nereikalauja, jog kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, pakanka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupės) padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamą turto gavimo būdą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-697/2017, 2K-56-788/2019, 2K-99-628/2020, 2K-110-1073/2020, 2K-103-788/2020).

5.7. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas neatsižvelgė į faktą, kad E. K. kaltinamuosius pažįsta ne vienerius metus. Remiantis D. J. ir D. J. parodymus atmestina E. K. versija, kad manė, jog butas (duomenys neskelbtini) yra išnuomotas ir bute esantis televizorius yra ne kaltinamųjų, tačiau nepaisant to, pasiteiravo T. U., kiek už tokį televizorių gautų, o ryte išeidama su vaikinais matė, kad jie paėmė televizorių iš buto, kuris tą pačią dieną buvo priduotas į lombardą, kuriame ji dirbo. Iš to seka, kad R. N. ir M. A. atvežus televizorių ir paveikslus iš kito buto, E. K. turėjo suvokti, kad jie taip pat yra vogti, juolab, kad dar būnant bute, telefonu jai buvo rodomi paveikslai, televizorius, kita buitinė technika siekiant nustatyti šių kainas. Svarbu ir tai, kad nepaisant to, jog stoties rajone yra ne vienas lombardas, pagrobti daiktai buvo nešami būtent į tą, kuriame dirbo E. K..

6. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis M. A., išteisintosios E. K., P. Z. ir jų gynėjai prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl M. A. išteisinimo

7. Prokuroras apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu išteisinti M. A. iš kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį dėl televizoriaus vagystės iš buto, esančio (duomenys neskelbtini). Prokuroro teigimu, teismas išvadą dėl M. A. išteisinimo grindė tik jo paties parodymais. R. N. ir D. J. parodė tik, kad jis buvo išėjęs iš buto, tačiau iš to negalima daryti išvados, kad jis vėliau į butą negrįžo. Teismas visiškai nevertino kaltinamojo K. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kad M. A. visgi dalyvavo televizoriaus vagystėje ir netgi padėjo pagrobtą televizorių nunešti į lombardą, nors į jį nėjo, bei nevertino D. J. parodymų, kad jai E. K. pasakojo, kad ji išėjo iš buto ryte su trimis vaikinais, jie nešė televizorių, nes šis buvo didelis ir sunkus. Prokuroro vertinimu, šios aplinkybės nulėmė esminį BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą.

8. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Esminiu įrodymų vertinimo nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai nuosprendyje išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-121-697/2020, 2K-270-628/2020 ir kt.).

9. Teismų praktikoje pažymima, kad baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012, 2K-7-173/2014, 2K-317-719/2018, 2K-7-97-895/2019 ir kt.). Šių taisyklių turi būti laikomasi nustatant kiekvieną asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymį ir kitas bylai reikšmingas aplinkybes.

10. Visų pirma, teisėjų kolegija nesutinka su prokuroro skundo teiginiu, kad teismas išvadą dėl M. A. išteisinimo grindė tik jo paties parodymais, o K. Ž. ir D. J. parodymų nevertino. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas M. A. parodymus palygino su nuteistojo R. N. ir liudytojos D. J. parodymais ir padarė išvadą, kad šių asmenų parodymai sutampa. K. Ž. parodymus teismas palygino jo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, kas suponavo šių parodymų prieštaringumą. Taip pat K. Ž. parodymus palygino su E. K. parodymais ir objektyviais bylos duomenimis – 2020 m. rugpjūčio 29 d. pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 1.828 ir padarė išvadą, kad E. K. nepatvirtino K. Ž. parodymų. Teismas taip pat įvertino ir liudytojos D. J. parodymus bei padarė išvadą, kad byloje yra daugiau duomenų, kurie nepatvirtina M. A. dalyvavimo padarant aptariamą nusikaltimą (nuosprendžio 10 l.). Pažymėtina ir tai, kad prokuroro apeliaciniame skunde ši nuosprendžio motyvų dalis yra cituojama.

Žemesnės instancijos teismas

11. Teisėjų kolegija nesutinka ir su prokuroro apeliaciniame skunde dėstomu minėtų asmenų parodymų vertinimu. M. A. viso proceso metu neigė kaltę dėl televizoriaus pagrobimo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir parodė, kad iš šio buto išėjo 3 val. nakties ir į jį negrįžo, nepadėjo televizoriaus gabenti į lombardą. Iš esmės analogiškus parodymus M. A. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 148-150). Šiuos M. A. parodymus patvirtino nuteistasis R. N., kuris teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad M. A. iš aptariamo buto išėjo apie 3 val. nakties, į šį butą negrįžo, kai jie su K. Ž. atsikėlė 8-9 val. ryte, merginų bute jau nebuvo, kartu su K. Ž. nusprendė pavogti televizorių, kurį nunešė į stotį A. B., pusę kelio nešė jis, kitą pusę kelio nešė K. Ž., kai atnešė televizorių, E. K. buvo savo darbo vietoje. Ikiteisminio tyrimo metu R. N. paaiškino, kad M. A. apie 3 val. išėjo namo, kėlėsi ryte apie 9 val. nes E. K. reikėjo į darbą, iš buto išėjo kartu su E. K. ir K. Ž., tačiau televizorių į lombardą gabeno tik su K. Ž. (t. 4, b. l. 66-68). Nors R. N. parodymai dėl E. K. buvimo bute iš ryto buvo skirtingi, tačiau parodymai dėl M. A. dalyvavimo pagrobiant televizorių yra nuoseklūs ir patvirtinantys M. A. parodymus. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. J. paaiškino, kad iš aptariamo buto išėjo apie 3 val. nakties (t. 3, b. l. 8-11), o teisiamojo posėdžio metu šiuo parodymus patvirtino ir papildomai paaiškino, kad M. A. išėjo anksčiau nei ji.

12. K. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad televizorių iš buto pagrobė jis kartu su R. N., nepamena, ar buvo M. A. (t. 8, b. l. 148), taip pat nurodė, kad aptariamu laikotarpiu alkoholinius gėrimus vartojo apie porą savaičių. Ikiteisminio tyrimo metu K. Ž. parodė, kad naktį merginos išėjo, „M., regis, miegojo, jei gerai pamenu“; „priduodant televizorių M. dalyvavo, bet į lombardą nėjo“, „televizorių jis vogė kartu. Kai pavogė paveikslus, D. visai nebuvo“ (t. 5, b. l. 19-21). K. Ž. parodė, kad už televizorių gautą atlygį pasidalino tik su R. N.. Iš šių K. Ž. parodymų matyti, kad jis negali gerai prisiminti aptariamos vagystės aplinkybių, kas galimai paaiškintina ilgalaikio alkoholio vartojimu aptariamu metu. Iš K. Ž. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nėra aišku, apie kurią vagystę K. Ž. davė konkrečius paaiškinimus. Ši aplinkybė svarbi todėl, kad R. N., K. Ž. ir M. A. yra nuteisti už kitą dieną įvykdytą vagystę iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuomet taip pat buvo pavogtas televizorius, šie asmenys iki vagystės minėtame bute girtavo, o M. A. šiame bute buvo visą naktį iki ryto. Abi vagystės padarytos labai panašiomis aplinkybėmis, jas skyrė trumpas laiko tarpas, K. Ž. teigia ilgą laiką vartojęs alkoholinius gėrimus, abiejų vagysčių metu taip pat teigia buvęs neblaivus, todėl yra pagrindas manyti, kad K. Ž. duodamas parodymus galėjo sumaišyti šių vagysčių faktines aplinkybes. Be to, nelogiška, kad M. A. prisidėjus prie vagystės, už televizorių gautus pinigus pasidalino tik K. Ž. ir R. N.. Teisėjų kolegijos vertinimu, K. Ž. parodymų negalima laikyti patikimais.

13. Prokuroras apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį ir į liudytojos D. J. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriais ji paaiškino, kad jai E. K. pasakojo, jog ji išėjo iš buto ryte su trimis vaikinais, jie nešė televizorių, nes šis buvo didelis ir sunkus. Prokuroras pažymi, kad E. K. ir D. J. yra draugės ir yra neįtikėtina, jog pasakodama draugei įvykio detales E. K. galėjo apkalbėti save ir kitus. Liudytoja D. J. teisiamojo posėdžio metu parodymų dėl aptariamos aplinkybės nedavė – tik patvirtino, kad jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi. Teisėjų kolegija pastebi, kad šie D. J. parodymai yra išvestiniai, teisiamojo posėdžio metu E. K. jų nepatvirtino ir nors negalėjo nurodyti priežasčių, kodėl liudytoja galėjo meluoti, tačiau patvirtino, kad televizoriaus su nuteistaisiais kartu nevežė (t. 9, b. l. 10). Pažymėtina, kad iš liudytojos D. J. parodymų taip pat matyti, kad ji yra kerštinga ir konfliktiška asmenybė – su nusikalstamomis veikomis nesusijusiu laiku, norėdama atkeršyti už įžeidimą ir sužinojusi, kad R. N. yra išsinuomojęs butą, ji melagingai pranešė buto savininkui, kad bute triukšmaujama, o bylai aktualiu metu, norėdama iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), grįžti namo, ji išprovokavo konfliktą su R. N. (t. 2, b. l. 49-51). Šios aplinkybės neduoda pagrindo išvadai, kad D. J. turėjo pagrindą apkalbėti M. A., tačiau kelia abejonių jos parodymų patikimumu.

14. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad byloje nėra surinkta jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad M. A. buvo sugrįžęs į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Todėl šios aplinkybės konstatavimas būtų nulemtas ne byloje surinktų patikimų įrodymų, o prielaidos, kuria negalima grįsti apkaltinamojo nuosprendžio.

15. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius duomenis, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas M. A. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, ir pagrįstai jį šioje dalyje išteisino, todėl šioje dalyje nėra teisinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Dėl P. Z. išteisinimo

16. Prokuroras apeliaciniu skundu nesutinka su P. Z. išteisinimu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino P. Z. veiksmų kaltinamųjų bendrininkavimo kontekste.

17. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinė nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečią nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), įtvirtinta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Tokia bendrininkavimo samprata nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, tačiau reikalauja, jog būtų nustatyta bendrininkavimo sudėtis. Subjektyviojo bendrininkavimo požymio – tyčios – esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis padarant jam inkriminuotą nusikaltimą. Pažymėtina, kad nuo subjektyviojo požymio (susitarimo) iš esmės priklauso ir objektyviojo požymio – veikos bendrumo konstatavimas, nes nesant susitarimo negalima kalbėti apie kelių asmenų veikos bendrumo faktą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-344-942/2016, 2K-157-976/2022). Įstatyme nenurodyta, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas jų susitarimas, todėl bendrininkavimo atveju teismas šį būtiną bendrininkavimo požymį konstatuoja įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes. Be to, kasacinės instancijos teismo praktikoje suformuota nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-P-218/2009, 2K-61-689/2020, 2K-199-719/2022 ir kt.). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje (t. y. susitarimas gali būti išankstinis ar staiga kilęs), iki bus pasiektas norimas rezultatas.

18. Bendrininku pripažįstamas ir toks asmuo, kuris atliko dalį nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius atitinkančių veiksmų, jeigu suvokė bendrą sumanymą ir savo veiksmais prisidėjo prie jo įgyvendinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-636/2011). Minėta, kad bendrininkavimo būtinasis požymis yra ir tyčia, kuri reiškia, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nepaisant to, jog nebūtina iš anksto suderinti veiksmų ar realizuoti visų objektyviųjų požymių, būtina, kad kaltininkas turėtų galimybę suvokti kito asmens veiksmus ir jo sumanymo turinį. Esant pagrįstų abejonių dėl tokios galimybės buvimo, asmuo negali atsakyti kaip bendrininkas už kito asmens veiksmus.

19. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad P. Z. dalyvavo pagrobiant Ž. J. priklausančius 3 vnt. patalynės komplektų, tačiau pagrobto turto vertė neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Tokia išvada iš esmės reiškia, kad teismas nenustatė, jog pagrobdama minėtus daiktus, P. Z. veikė susitarusi su kitais nuteistaisiais ir suvokdama, jog dalyvauja bendrai su kitais nuteistaisiais pagrobiant būtent didelės vertės svetimą turtą.

20. P. Z. teisme parodė, kad atvykusi į butą, esantį (duomenys neskelbtini), išgėrė su kitais nuteistaisiais ir nuėjo miegoti, naktį nebuvo atsikėlusi, nematė, kad kas nors vogtų paveikslus, jų nematė, neatkreipė dėmesio į juos, ryte prabudusi nesidairė. Aplinkybę, kad P. Z. nematė paveikslų ir televizoriaus vagystės, nes miegojo, teisiamojo posėdžio metu patvirtino R. N., M. A. ir K. Ž.. Tačiau apklausiama ikiteisminio tyrimo metu P. Z. parodė, kad ryte einant iš buto ji pastebėjo, kad nėra paveikslų, lauke paklausė R. N., kur dingo paveikslai, o šis pasakė, kad juos pavogė (t. 4, b. l. 168-169). Nors R. N. teisiamojo posėdžio metu taip pat parodė, kad P. Z. į paveikslus nekreipė dėmesio ir nebuvo pokalbio dėl paveikslų dingimo, tačiau teisėjų kolegijos šie jų paaiškinimai neįtikina. Iš Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ir jo priedų (t. 1, b. l. 84-95) matyti, kad pagrobti paveikslai yra dideli ir ryškiaspalviai, pakabinti ant viena spalva dažytų sienų, visose buto patalpose, P. Z. atsikėlus, jau buvo pagrobti visi nuosprendyje nurodyti paveikslai. P. Z. ir R. N. palaiko artimus santykius, abu šioje baudžiamojoje byloje buvo kaltinamaisiais, taigi jie yra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl teisme duotus jų parodymus teisėjų kolegija vertina kaip jų pasirinktą gynybinę taktiką siekiant P. Z. išvengti baudžiamosios atsakomybės.

21. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog išeidama iš buto P. Z. matė, kad aptariamų paveikslų bute nebėra, savaime nereiškia, kad ji suprato, kad paimdama patalynės komplektus, prisideda prie R. N., M. A. ir K. Ž. daromo didelės vertės svetimo turto pagrobimo.

22. Šioje nutartyje aptartais duomenimis nustatyta, kad P. Z. paveikslų ir televizoriaus vagystės momento nematė. Iš R. N. parodymų matyti, kad P. Z. nuteistieji pažadino grįžę į butą po to, kai antrą kartą pardavė dalį paveikslų, taigi aplinkybė, kad nuteistieji buvo išvykę iš buto, P. Z. taip pat nebuvo žinoma. Baudžiamojoje byloje nėra surinkta jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad iki pagrobiant patalynės komplektus P. Z. būtų žinoma, jog R. N., M. A. ir K. Ž. pavogė aptariamus paveikslus ir televizorių. Todėl negalima daryti išvados, kad P. Z. turėjo galimybę suvokti nuteistųjų veiksmus ir jų sumanymo turinį.

23. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu P. Z. paaiškino, kad išėjusi iš buto ji klausė R. N., kur dingo paveikslai, o jis pasakė, kad paveikslus pavogė. Teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, <...> parodymai <...> nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2013, 2K-228/2014, 2K-255-746/2015, 2K-431-746/2015, 2K-114-511/2022). Kita vertus, minėti P. Z. parodymai galėtų tik patvirtinti, kad jai apie nuteistųjų padarytą paveikslų ir televizoriaus vagystę tapo žinoma tik jau jai pagrobus patalynės komplektus.

24. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinkti įrodymai neleidžia daryti išvados, kad P. Z. veikoje yra būtinasis bendrininkavimo požymis – tyčia, todėl ji negali atsakyti kaip bendrininkė už R. N., M. A. ir K. Ž. veiksmus. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad 3 vnt. patalynės komplektų bendra vertė (105 Eur) nesiekia BK 190 straipsnio 1 dalyje numatytos nedidelės vertės (3 MGL) požymio, P. Z. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagrįstai išteisinta kaip nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl šioje dalyje nėra teisinio pagrindo šį nuosprendį naikinti.

Dėl E. K. išteisinimo

25. E. K. buvo kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 189 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Skundžiamu nuosprendžiu teismas išteisino E. K. padaręs išvadą, kad ji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Dėl kaltinimo E. K. pagal BK 189 straipsnio 1 dalį (televizoriaus ir buto, esančio (duomenys neskelbtini)) teismas padarė išvadą, kad E. K. galimai žinojo, kad į lombardą R. N. ir K. Ž. atgabentas televizorius „Philips“ buvo įgytas nusikalstamu būdu, tačiau byloje nėra duomenų, kad ji priėmė sprendimą šį televizorių UAB „L“ vardu įgyti, nes tai padarė šios bendrovės savininkas A. B., kuriam E. K. nepranešė, kad televizorius yra vogtas. Dėl kaltinimo E. K. pagal BK 189 straipsnio 2 dalį (dėl paveikslų ir televizoriaus pagrobimo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini)) teismas padarė išvadą, kad byloje nėra duomenų, kad E. K. žinojo ar turėjo žinoti, kad šie daiktai buvo įgyti nusikalstamu būdu.

26. Prokuroras apeliaciniu skundu nesutinka su E. K. išteisinimu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį ir 189 straipsnio 2 dalį ir teigia, kad teismas, vertindamas E. K. veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnyje sudėčiai, nukrypo nuo vieningos formuojamos teismų praktikos, taip pat prokuroras atkreipdamas dėmesį į byloje surinktus duomenis, daro išvadą, kad E. K. turėjo suvokti, jog aptariami daiktai yra įsigyti nusikalstamu būdu.

27. BK 189 straipsnyje nustatyta atsakomybė už nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą, naudojimąsi arba realizavimą, kaltininkui žinant, kad šis įgytas, naudotas ar realizuotas turtas gautas nusikalstamu būdu. Pagal BK 189 straipsnio 1–3 dalių dispoziciją turto įgijimas, naudojimasis ir realizavimas yra šių veikų alternatyvūs objektyvieji požymiai, taigi baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno jų. Pažymėtina, kad šie objektyvieji požymiai aiškiai susieti su įrodytais aktyviais kaltininko veiksmais disponuojant nusikalstamos kilmės turtu (tokio turto gavimu iš neteisėto valdytojo, kuris padarė vagystę arba kitą savanaudišką nusikaltimą, naudojimusi tokiu turtu ar šio turto realizavimu) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-489/2016).

28. Kvalifikuojant padarytą veiką kaip žinomai nusikalstamu būdu įgyto turto realizavimą yra svarbus turto perdavimo faktas tretiesiems asmenims, tačiau neturi reikšmės, kokia forma turtas perduodamas ir ar gaunama už tai turtinė nauda, ar ne. Be to, pats žinomai nusikalstamu būdu įgyto turto perdavimas tretiesiems asmenims eliminuoja galimybę pripažinti, kad turtas buvo perduotas teisėtai atitinkama civilinės teisės reglamentuota forma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2006, 2K-652/2012, 2K-213/2013). ???

29. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad E. K. dirbo UAB „L“ priklausančiame lombarde pardavėja – konsultante nuo 2020 m. rugpjūčio 27 d. (t. 6, b. l. 54). Eidama šias pareigas E. K. privalėjo pildyti kasos žurnalą, įvertinti ir klientui išreiškus pageidavimą nupirkti į lombardą atneštą prekę (t. 10, b. l. 107). E. K. teisme paaiškino, kad nuteistųjų atneštus daiktus įvertino bendrovės savininkas A. B., kurį ji pakvietė; jo nurodymu ji užpildė reikiamus dokumentus ir išmokėjo pinigus. Šiuos parodymus patvirtino nuteistieji, jie atitinka ir liudytojo A. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. E. K. taip pat paaiškino, kad dalis į lombardą atneštų paveikslų buvo parduota, dalis išvežta į kitą padalinį, atnešti televizoriai buvo parduoti. A. B. taip pat paaiškino, kad priimti paveikslus buvo jo sprendimas. Ikiteisminio tyrimo metu E. K. paaiškino, kad į lombardą buvo įdarbinta 3 mėnesių bandomajam laikotarpiui, todėl vienasmeniškai galėjo priimti sprendimus, jei į lombardą atnešto daikto vertė neviršydavo 50 eurų. Iš byloje surinktų duomenų ir pačios E. K. parodymų matyti, kad dėl televizoriaus priėmimo lombarde ir jo kainos išteisintoji konsultavosi su lombardo darbuotoju T. U.. Ginčo dėl aptariamų aplinkybių nėra.

30. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad E. K. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu išteisinta pagrįstai. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad nuteistieji pavogtus daiktus pristatė į lombardą (UAB „L“), kuriame dirbo E. K., ji dalyvavo minėtų daiktų priėmime, tačiau priimti šiuos daiktus nusprendė ne ji, o lombardo savininkas A. B.. Teisėjų kolegija pažymi, kad visus byloje nustatytus veiksmus (dokumentų parengimas, pinigų išmokėjimas) E. K. atliko kaip UAB „L“ atstovė, o ne kaip fizinis asmuo. E. K. neturėjo galimybės savo nuožiūra disponuoti pavogtais daiktais, o, kaip minėta, priimti vogtus daiktus lombardo dispozicijai nusprendė A. B.. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad E. K. neatliko jokių aktyvių veiksmų disponuojant nusikalstamos kilmės turtu, todėl jos veikoje nėra būtinojo BK 189 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymio – pavojingos veikos. Aplinkybė, kad E. K. galimai žinojo, kad lombardo įgyjami daiktai nuteistųjų buvo įgyti nusikalstamu būdu, ir apie tai neinformavo A. B., gali būti vertinama tik kaip netinkamas jos atliekamų darbo pareigų vykdymas.

31. Prokuroras apeliaciniame skunde pateikia argumentus, kuriais yra siekiama įrodyti, kad E. K. turėjo suvokti, jog aptariami daiktai yra įsigyti nusikalstamu būdu. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad E. K. veikoje nėra BK 189 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymio – pavojingos veikos. Teisinės reikšmės teisingam teismo sprendimo priėmimui neturi aplinkybė, ar E. K. buvo žinoma aptariamų daiktų nusikalstama kilmė, todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl minėtų prokuroro apeliacinio skundo argumentų.

32. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad E. K. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagrįstai išteisinta kaip nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl šioje dalyje nėra teisinio pagrindo šį nuosprendį naikinti.

33. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo P. Z. ir E. K. buvo išteisintos, o M. A. buvo išteisintas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį prokuroro apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

34. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. rugsėjo 26 d. pažyma Nr. APD-2022-09810 Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuria prašoma iš P. Z. priteisti 180 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo; 2022 m. spalio 14 d. pažyma Nr. APD-2022-10861 Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuria prašoma iš E. K. priteisti 243,33 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo; 2022 m. spalio 14 d. pažyma Nr. APD-2022-10887 Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuria prašoma iš M. A. priteisti 220 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo;

35. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

36. Iš aptartų teisės normų seka, kad teismas gali nuspręsti išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo tik iš kaltu pripažinto kaltinamojo (nuteistojo). Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu P. Z. ir E. K. buvo išteisintos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nutarė prokuroro apeliacinį skundą atmesti, todėl nėra teisinio pagrindo iš P. Z. ir E. K. priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

37. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis M. A. nedirba. Nuteistajam skirta reali laisvės atėmimo bausmė, iš jo priteistas žalos atlyginimas. Įvertinusi aptartas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo turtinė padėtis yra sunki, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo M. A. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Tomo Danylos apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti iš P. Z. valstybės naudai 180 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Nepriteisti iš E. K. valstybės naudai 243,33 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Nepriteisti iš M. A. valstybės naudai 220 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Ugnė GailiūnienėMindaugas PovilanskasGiedrė TelksnienėNuorašas tikras