Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamojo R. N. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 27 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. R. N. kaltinamas tuo, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovus į patalpą, o būtent: jis, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su K. Ž. ir M. A., 2020 m. rugpjūčio 28 d. apie 17 val., atvyko į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį anksčiau buvo išsinuomavę, bei pasinaudodami tuo, jog žinojo seifo kodą, kuriame buvo laikomas buto raktas, iš seifo paimtu raktu atrakino ir tokiu būdu neturėdami tam teisėto pagrindo, įsibrovė į D. K. priklausantį butą, iš kurio 2020 m. rugpjūčio 29 d. laikotarpiu nuo 8.48 val. iki 10 val., tiksliai nenustatytu laiku, pagrobė J. K. priklausantį televizorių (duomenys neskelbtini) (380 Eur vertės).

Šiais veiksmais R. N. kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

2. Be to, R. N. kaltinamas ir tuo, kad pagrobė didelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su K. Ž., M. A. ir P. Z., laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 29 d. apie 16.28 val. iki 2020 m. rugpjūčio 30 d. apie 11.52 val., adresu (duomenys neskelbtini), iš Ž. J. priklausančio buto, kurį jie buvo išsinuomavę, pagrobė Ž. J. priklausantį televizorių (duomenys neskelbtini) (200 Eur vertės), televizoriaus valdymo universalų pultą (20 Eur vertės), kabelinės televizijos valdymo pultą (15 Eur vertės), 3 patalynės komplektus, kurių vieno vertė 15 Eur, bendra 45 Eur vertė, 8 rankšluosčių komplektus, kurių vieno komplekto vertė 10 Eur, bendra 40 Eur vertė, 2 paklodes, kurios vienos vertė 10 Eur, bendra 20 Eur vertė, o taip pat pagrobė bute buvusius O. M. priklausančius paveikslus: „(duomenys neskelbtini)“ (3 500 Eur vertės), „(duomenys neskelbtini)“ (3 500 Eur vertės), „(duomenys neskelbtini)“ (300 Eur vertės), „(duomenys neskelbtini)“ (300 Eur vertės), „(duomenys neskelbtini)“ arba „(duomenys neskelbtini)“ (600 Eur vertės), „(duomenys neskelbtini)“ (600 Eur vertės), „(duomenys neskelbtini)“ (350 Eur vertės), „(duomenys neskelbtini)“ arba „(duomenys neskelbtini)“ (200 Eur vertės), „(duomenys neskelbtini)“ arba „(duomenys neskelbtini)“ (200 Eur vertės), „(duomenys neskelbtini)“ (100 Eur vertės), „(duomenys neskelbtini)“ arba „(duomenys neskelbtini)“ (600 Eur vertės), „(duomenys neskelbtini)“ (200 Eur vertės), „(duomenys neskelbtini)“ (3 500 Eur vertės), „(duomenys neskelbtini)“ arba „(duomenys neskelbtini)“ (178 Eur vertės), R. B. pieštą paveikslą (100 Eur vertės), tokiu būdu viso pagrobė Ž. J. priklausančio turto už 340 Eur, bei O. M. priklausančio didelės vertės turto už 14 228 Eur. R. N. kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 3 dalyje, padarymu.

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, R. N. buvo laikinai sulaikytas (duomenys neskelbtini).

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartimi prokuroro pareiškimą tenkino iš dalies ir R. N. skyrė suėmimą dviem mėnesiams.

6. Prokuroras 2020 m. spalio 28 d. nutarimu nutarė R. N. paleisti į laisvę. Taip pat prokuroras priėmė ir 2020 m. spalio 28 d. nutarimą, kuriuo panaikino R. N. skirtą kardomąją priemonę – suėmimą, bei paskyrė švelnesnes kardomąsias priemones: dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

7. Baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai pareikšti ir R. N., kartu su kaltinamuoju aktu Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta (duomenys neskelbtini).

8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. nutartimi kaltinamajam R. N. prokuroro 2020 m. spalio 28 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į kardomąją priemonę – suėmimą, nenustatant termino ir paskelbiant kaltinamojo R. N. paiešką.

9. Vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. nutartį, kaltinamasis R. N. buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini).

10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 27 d. nutartimi R. N. paskirtas suėmimas paliktas galioti nepakeistas ir nustatytas 2 (dviejų) mėnesių suėmimo terminas, jį skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini). Skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad nustatytos aplinkybės ir kaltinamojo elgesys nagrinėjant bylą teisme, leidžia daryti išvadą, jog R. N., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo pareigūnų ar teismo, todėl egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo skyrimo pagrindas. Be to, savo veiksmais kaltinamasis trukdė procesui, dėl ko nepagrįstai buvo gaišinamas kitų proceso dalyvių laikas, nebuvo įmanoma per trumpiausiai galimą laiką bylą išnagrinėti teisme, todėl švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

II. Skundo prašymai ir argumentai

12. Skunde nurodoma, kad kaltinamasis pirmą kartą neatvykęs į teisiamąjį posėdį, teismui pateikė pažymą, jog jam stipriai buvo pablogėjusi sveikata. (duomenys neskelbtini) R. N. neatvyko į teisiamąjį posėdį, kadangi sirgo (duomenys neskelbtini). Tai patvirtinančios pažymos teismui nepateikė, nes kaltinamasis nedirbo ir nebuvo draustas, todėl reikėjo susimokėti nemažą pinigų sumą už teikiamas medicinines paslaugas. Tuo metu kaltinamasis piniginių lėšų neturėjo, bet (duomenys neskelbtini) užfiksuotas jo kreipimasis dėl ligos bei pažymos, tačiau teismas į tai nekreipė dėmesio. Be to, kaltinamasis paprašė kitų proceso dalyvių, kad jie informuotų teismą dėl nedalyvavimo teisiamajame posėdyje. Kaltinamasis gyvenamąją vietą pakeitė (duomenys neskelbtini), o jį policijos pareigūnai sulaikė (duomenys neskelbtini), todėl jis nespėjo informuoti apie gyvenamosios vietos pakeitimą. Iki (duomenys neskelbtini) kaltinamasis gyveno teismui žinomu adresu, pareigūnai adresą žinojo ir su kaltinamuoju reguliariai bendravo.

13. Kaltinamojo teigimu, jis nesislapstė, visada pats atvykdavo į teisiamuosius posėdžius. Be to, kaltinamasis nebuvo informuotas apie teismo jam paskirtą paiešką, t. y. R. N. negavo jokių skambučių, laiškų į namus ar į elektroninį paštą, nes, jeigu būtų apie tai žinojęs, būtų pats pradėjęs aiškintis dėl ko buvo paskirta paieška.

14. Skunde akcentuojama, kad kaltinamasis R. N. su sugyventine turi (duomenys neskelbtini) vaiką, kuriam (duomenys neskelbtini) metai. Tai toks laikotarpis, kai vaikui bei sugyventinei reikalinga tiek emocinė, tiek finansinė parama, nes kaltinamojo gyvenimo draugei vienai sunku išlaikyti (duomenys neskelbtini) vaiką, kadangi ji neturi artimų giminaičių. Kaltinamasis pasižada nesislapstyti, nekeisti gyvenamosios vietos, jis dirbs oficialiai (duomenys neskelbtini) bei lankys visus teisiamuosius posėdžius. Kaltinamajam turi būti suteikta dar viena galimybė, kad jis įrodytų, jog nėra piktybiškai posėdžių nelankantis asmuo, kad gali pradėti gyventi dorai, nedaryti pažeidimų ir naujų nusikalstamų veikų.

15. Teismo posėdyje gynėja prašė skundą tenkinti ir kaltinamajam R. N. skirti švelnesnę kardomąją priemonę, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo išvados ir argumentai

Skundas atmestinas

16. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, įvertinusi kaltinamojo skundo argumentus, patikrinusi skundžiamą nutartį, daro išvadą, jog R. N. teisėtai ir pagrįstai pakeista kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti į suėmimą, skundžiama nutartimi nustatant dviejų mėnesių terminą. Konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis šiuo metu gali būti neužtikrinamas kaltinamojo R. N. dalyvavimas procese ir netrukdomas bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme.

17. BPK 119 straipsnis numato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tais atvejais, kai yra siekiama užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui. Suėmimas gali būti skiriamas tik tuomet, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti šių tikslų (BPK 122 straipsnio 7 dalis), ir tik tiriant bei nagrinėjant baudžiamąsias bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Suėmimo būtina taikymo sąlyga – duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad asmuo padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis).

18. Šioje baudžiamojoje byloje surinkta pakankamai objektyvių duomenų, kurie leidžia pagrįstai teigti, kad kaltinamasis R. N. galėjo padaryti BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje numatytus nusikaltimus. Šiai teisėjų kolegijos išvadai pagrįstą pagrindą suteikia: 1) dalinis paties kaltinamojo R. N. prisipažinimas; 2) kitų kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir liudytojų duoti paaiškinimai; 3) įvykio vietų apžiūrų protokolai; 4) kita rašytinė bylos medžiaga. Pažymėtina, kad už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą numatyta griežtesnė nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, t. y. už šio nusikaltimo padarymą gali būti skiriamas ir laisvės atėmimas iki 6 (šešerių) metų, o už BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyto sunkaus nusikaltimo padarymą skiriama tik vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki 8 (aštuonerių) metų (past. – nagrinėjamu atveju yra nustatyta suėmimo skyrimo sąlyga, numatyta BPK 122 straipsnio 8 dalyje). Sprendžiant suėmimo taikymo klausimą, byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai leidžia vertinti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymu (BPK 121 straipsnio 2 dalis), todėl šioje stadijoje teisėjų kolegija nesprendžia kaltinamojo kaltės klausimo iš esmės ir nevertina byloje surinktų duomenų BPK 20 straipsnio prasme.

19. BPK 122 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatyti suėmimo skyrimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl be nustatytų BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytų suėmimo skyrimo sąlygų, pakanka bent vieno iš skyrimo pagrindų konstatavimo. Skundžiamoje nutartyje nustatyta, kad egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo skyrimo pagrindas. Teisėjų kolegija taip pat įžvelgia pagrįstą pagrindą manymui, kad kaltinamasis R. N., netaikant griežčiausios kardomosios priemonės suėmimo, gali vėl bandyti bėgti (slėptis) nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo Vilniaus miesto apylinkės teisme.

20. Apie pagrįstą manymą, kad asmuo bėgs (slėpsis), sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių visumą. Esant pagrįstam manymui, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į asmens šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas BPK 122 straipsnio 2 dalyje aiškiai nėra nurodęs, kad sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės, t. y. suėmimo taikymo atsižvelgtina į nusikaltimo sunkumą, gresiančios bausmės griežtumą, tačiau tokios aplinkybės, kaip nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, priskiriamos prie BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų kitų aplinkybių. Jeigu remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

21. Iš šioje baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumos matyti, kad kaltinamasis nedirba, nevedęs, su sugyventine augina (duomenys neskelbtini) vaiką (past. – kaip teigiama skunde), taip pat dažnai keičia savo gyvenamąją vietą, savo vardu neturi registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nenustatyta, kad kaltinamąjį su savo gyvenamąja aplinka bei Lietuvos Respublika sietų ypatingai stiprūs socialiniai ir ekonominiai ryšiai. Atsižvelgtina ir į tai, kad išnagrinėjus bylą ir R. N. pripažinus kaltu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, būtų skiriama tik laisvės atėmimo bausmė, todėl egzistuoja realus pagrindas manyti, jog kaltinamasis bet kuriuo metu dar kartą, neatvykdamas į teisiamąjį posėdį, gali bandyti bėgti (slėptis) nuo bylos nagrinėjimo teisme tiek užsienio valstybėse, tiek Lietuvos Respublikoje.

22. Byloje nustatyta ir tai, kad kaltinamasis grubiai pažeidė jam skirtos švelnesnės kardomosios priemonės sąlygas – išvyko ir pakeitė gyvenamosios vietos adresą, nors tai daryti buvo draudžiama, o apie išvykimą neinformavo bylą nagrinėjančio teismo. Akcentuotina, kad ši kardomoji priemonė turėjo užtikrinti asmens dalyvavimą bylos nagrinėjime, tačiau savo tikslų nepasiekė. Skunde teigiama, kad gyvenamąją vietą kaltinamasis pakeitė (duomenys neskelbtini), t. y. likus vos vienai dienai iki R. N. sulaikymo, tačiau tai laikytina deklaratyvaus pobūdžio teiginiu, siekiant suklaidinti skundą nagrinėjančią teisėjų kolegiją ir norint palankaus sprendimo priėmimo. Nuteistasis privalėjo apie gyvenamosios vietos pakeitimą teismą informuoti arba iš anksto, arba nedelsiant iš karto po persikraustymo tą pačią dieną, tačiau to nepadarė, todėl teisėjų kolegijai kyla pagrįstų abejonių dėl tikrosios persikėlimo datos bei šio teiginio patikimumo ir teisingumo. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis be jokios pateisinamos priežasties neatvyko į (duomenys neskelbtini) vykusį teisiamąjį posėdį, nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, nors apie posėdį buvo informuotas pasirašytinai, į teismo skambučius telefonu neatsiliepė, jo atvesdinti nepavyko, R. N. neinformavo teismo dėl neatvykimo priežasčių, kas patvirtina, jog asmuo vengė dalyvauti teisminiame bylos nagrinėjime. Neprieštarautina skunde nurodytai aplinkybei, kad kaltinamasis iš tiesų galėjo susirgti (duomenys neskelbtini) ir negauti medicininės pažymos apie šį susirgimą dėl finansinės padėties tą pačią dieną, tačiau kaltinamasis nebandė susisiekti su teismu ir informuoti, jog negalės dalyvauti teisiamajame posėdyje, be to, iki skundo nagrinėjimo Vilniaus apygardos teisme nebuvo pateikta jokių objektyvių duomenų ar dokumentų apie tariamą susirgimą bei lankymąsi gydymo įstaigoje, kas leidžia kritiškai vertinti kaltinamojo paaiškinimus.

23. R. N. sistemingai neatsiliepinėjo į teismo skambučius, pats nebandė perskambinti. Be to, (duomenys neskelbtini) teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėja advokatė negalėjo tiksliai paaiškinti R. N. nedalyvavimo posėdyje priežasčių. Svarbu ir tai, kad beveik mėnesį laiko, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki kaltinamojo sulaikymo (duomenys neskelbtini), R. N. nebandė susisiekti su Vilniaus miesto apylinkės teismu, paaiškinti savo nedalyvavimo teisiamajame posėdyje priežasčių, domėtis bylos eiga ir susižinoti apie sekančio teisiamojo posėdžio laiką ir vietą, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindžia, jog asmuo sąmoningai pasislėpė nuo bylos nagrinėjimo teisme. Šios aplinkybės, jas įvertinus su inkriminuojamų nusikaltimų padarymo aplinkybėmis bei asmenį charakterizuojančiais duomenimis, suteikia pagrindą teigti, kad kaltinamojo elgesys gali būti neprognozuojamas ir spontaniškas, dėl ko išlieka tikimybė, jog ateityje asmuo, būdamas laisvėje, gali vėl neatvykti į iš anksto suplanuotus teisiamuosius posėdžius, dėl ko procesas byloje nepagrįstai užsitęstų. Teisėjų kolegijos vertinimu, egzistuoja ir kita reali tikimybė, jog nenorėdamas atlikti galimai skiriamos laisvės atėmimo bausmės, R. N. gali bėgti (slėptis), o jo nuo tokio elgesio nesulaikytų turimi gana silpni šeiminiai, socialiniai ir ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika. Būtent šių aplinkybių užtenka pagrįstai manyti, kad neizoliuotas kaltinamasis gali bandyti bėgti (slėptis) ir tokiu būdu dar kartą apsunkinti procesą.

24. BPK 122 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Spręstina, kad kaltinamajam paskirtas suėmimas 2 mėnesiams nėra per griežtas, kadangi, kaip byloje nustatyta, švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebuvo užtikrintas nepriekaištingas R. N. dalyvavimas teisiamuosiuose posėdžiuose. Darytina išvada, kad švelnesnės kardomosios priemonės, lyginant jas su gręsiančia laisvės atėmimo bausme, kaltinamojo nesulaikytų nuo bandymo bėgti (slėptis) ar vengimo be pateisinamų priežasčių dalyvauti teisiamuosiuose posėdžiuose. Teisėjų kolegijos vertinimu, intensyvi priežiūra, namų areštas ar kita švelnesnė kardomoji priemonė neužtikrintų visiško kaltinamojo veiksmų kontroliavimo. Be to, švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebūtų visiškai suvaržytas asmens judėjimas, kuo pasinaudodamas asmuo gali vėl pasislėpti nuo bylos nagrinėjimo teisme. Darytina išvada, kad šiuo metu kaltinamajam taikant suėmimą bus užtikrintas sklandus procesas ir R. N. dalyvavimas bylos nagrinėjime, todėl paskirta kardomoji priemonė proporcinga, nėra paskirta vadovaujantis vien tik formaliu pagrindu ar paviršutiniškai įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą.

25. Vertintina ir tai, kad kaltinamojo teisės ir laisvės yra suvaržytos, laikantis visų BPK nustatytų reikalavimų, esant reikšmingiems bei pakankamiems suėmimo skyrimo pagrindams ir sąlygoms, todėl toks asmens teisių suvaržymas pateisinamas tiek Lietuvos Respublikos Konstitucija, tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis, nurodančiomis, jog niekam negali būti atimta laisvė kitaip kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeistos ir nuo teismų praktikos nenukrypta.

26. Atsižvelgiant į visas šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad nėra pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį ir kaltinamajam šioje bylos nagrinėjimo stadijoje skirti švelnesnę kardomąją priemonę arba jų kompleksą, todėl skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119, 121-122, 130 straipsniais,

nutaria:

kaltinamojo R. N. (R. N.) skundą atmesti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.