Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį ir nesutikdama su ieškiniu prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė šešis nesutikimo su ieškiniu motyvus: 1) ieškinį pareiškė reikalavimo teisės neturintis asmuo; 2) skolos dydis apskaičiuotas remiantis negaliojančia ir teismo panaikinta kainų apskaičiavimo tvarka, dėl to iki kol Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija nustatys kainas už šilumos energiją ginčo laikotarpiui, tol reikalavimas negali būti reiškiamas; 3) į skolą neteisėtai įtraukta geriamojo vandens dalis, skirta karštam vandeniui ruošti, kuri turėtų būti paskirstyta daugiabučio namo bendrasavininkiams, tačiau ši dalis negali būti nustatyta, kadangi ieškovė tiekiamos energijos tinkamai neapskaitė ir nenaudojo skaitiklių; 4) delspinigiai negali būti taikomi, nes ieškovė nėra valstybės įmonė ir reikalaujama apmokėti už privataus asmens parduotas prekes (šilumos energiją), bet ne už valstybės ar savivaldybės įmonės suteiktas komunalines paslaugas; 5) ieškovė neįrodė, jog atsakovė gavo ir suvartojo ginčo šilumos energijos kiekį, ieškinį grindžia žodiniais paaiškinimais; 6) ieškovė dalies asmeninio naudojimo patalpų (rūsių, sandėlių) neįtraukė į šilumos paskirstymą.

4. Atsiliepime nurodė, kad ieškinį pareiškė reikalavimo teisės ir įgaliojimo neturintis asmuo. Pradinė kreditorė UAB „Vilniaus energija“ neturėjo teisės perleisti reikalavimo teisės į skolą už suteiktas paslaugas į atsakovę be jos sutikimo. Reikalavimo teisės perleidimas buvo ir skolos perkėlimas, nes atsakovę ir UAB „Vilniaus energija“ siejo dvišalė prievolė, t. y. kreditorius buvo ir skolininkas, todėl šiam civiliniam teisiniam santykiui turėjo būti taikomi CK 6.115–6.122 straipsniuose nustatyti reikalavimai. Skolos perkėlimo institutas yra atskira asmenų pasikeitimo prievolėje rūšis. Skolos perkėlimas suprantamas kaip prievolės pasyviosios šalies – skolininko – pakeitimas kitu asmeniu. Skolos perkėlimo atveju pradinė prievolė išlieka, tik skola pagal prievolę perkeliama trečiajam asmeniui – naujajam skolininkui. Skolos perkėlimo iniciatyva gali kilti tiek iš skolininko, tiek iš kreditoriaus, tiek iš trečiojo asmens (CK 6.50, 6.116 straipsniai), tačiau bet kuriuo atveju skolos perkėlimas galimas tik esant kreditoriaus sutikimui. Ieškovu gali būti tik UAB „Vilniaus energija“, kol nebus įvykdyti CK 6.101–6.103, 6.115–6.122 straipsnių nuostatų reikalavimai.

Atsiliepimas

6. Ieškovas į atsakovui skirtas sąskaitas už buto šildymą įtraukdavo nepaskirstyto karšto vandens šilumos kiekį. Ginčo namo karšto vandens skaitikliai butuose neturėjo galiojančių metrologinių patikrų, nes tokių patikrų į bylą nepateikta. Name gyvenantys asmenys turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo požiūriu. Viena vertus, jie yra vartotojai, nes šilumos tiekėjas parduoda šilumos energiją kiekvienam iš gyventojų suvartoti buityje. Kaip vartotojas, gyventojas abonentas turi sumokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas. Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama patalpoms šildyti, vonios šildytuvui (gyvatukui). Visa energija, tiekiama į namą, turi būti pagal šioje byloje esančias sutartis apskaitos prietaisais apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Tam, kad būtų galima tiksliai apskaičiuoti skirtumą tarp šilumos kiekio, kurį sunaudoja konkretūs daugiabučio namo vartotojai, besinaudojantys centralizuoto karšto vandens tiekimo sistema, ir šilumos kiekio, kuris sunaudojamas bendroms daugiabučio namo reikmėms, pastate turi būti įrengti teisės aktų reikalavimus atitinkantys apskaitos prietaisai. Šilumos tiekėjui esant ir karšto vandens tiekėju, visas pastate suvartotas šilumos kiekis gali būti paskirstomas (išdalijamas) vartotojams tik tiekėjui įvykdžius visas savo prievoles sutvarkyti karšto vandens apskaitą daugiabučiame name. Tai lemia, kad šilumos, kartu ir karšto vandens tiekėjas turi pareigą sutvarkyti karšto vandens apskaitą daugiabučiame name ir nors šios pareigos vykdymui terminas pirmiau minėtame įstatyme expressis verbis (aiškiai žodžiais; tiesiogiai) nėra nustatytas, tačiau tik ją įvykdžius atsiranda įstatyme numatytos prielaidos, nustatant mokesčius už karštą vandenį, su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotą šilumos kiekį priskirti ir išdalinti apmokėti vartotojams. Tais atvejais, kai nėra tinkamai įrengtų apskaitos prietaisų, nėra galimybės ir atskirti, dėl kokių priežasčių susidarė šilumos kiekis už nepaskirstytą karštą vandenį ir ar jis gali būti išdalytas daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams kaip karšto vandens tiekimo sistemos bendraturčiams. Be to, net ir tuo atveju, jei būtų įrengti metrologiškai patikrinti, teisės aktų reikalavimus atitinkantys apskaitos prietaisai, visą šilumos kiekį už nepaskirstytą karštą vandenį laikyti bendraturčių mokesčiu yra nepagrįsta, nes karšto vandens temperatūros palaikymas (cirkuliacija) skirtas visų pirma karšto vandens vartotojų poreikiams patenkinti ir tik jo dalis yra skiriama cirkuliacijos sistemai išlaikyti. Į patalpų šildymą yra neteisėtai įtrauktas šilumos energijos kiekis, priskirtas nepaskirstytam karštam vandeniui ruošti.

7. Delspinigiai negali būti taikomi. Ieškovė remiasi Vyriausybės 1996 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo“, tačiau šio teisės akto pagrindu delspinigiai gali būti skaičiuojami tik už komunalines paslaugas, teikiamas valstybės ir savivaldybės įmonių, o ieškovė yra iš dalies privatus asmuo, jos 0,6 procento akcijų valdo privatūs asmenys, savivaldybė valdo 99,04 procentus akcijų. Be to, ginčas kilo ne dėl komunalinių paslaugų, bet dėl šilumos energijos.

8. Ieškovė neįrodė, jog atsakovė gavo ir suvartojo ginčo šilumos energijos kiekį. Faktiškai gautos šilumos energijos kiekis – fakto klausimas, kurio dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl faktiškai gauto energijos kiekio, šios aplinkybės įrodinėjimo našta tenka tiek vartotojui, tiek šilumos tiekėjui. Bylą nagrinėjantis teismas privalo išsiaiškinti, ar ieškovo parinktas šilumos paskirstymo metodas atitinka namo šildymo įrenginius. Pareiga tinkamai paskirstyti vartotojams name suvartotą šilumos kiekį tenka būtent šilumos tiekėjui, o vartotojas turi teisę reikalauti tinkamo šios šilumos tiekėjo pareigos vykdymo. Pažymi, kad šios kategorijos bylose atsakovas neprivalo įrodinėti, jog negavo energijos. Priešingai – ieškovas privalo įrodyti, jog atsakovas gavo šią energiją.

9. Ieškovė į šilumos energijos paskirstymą neįtraukė dalies asmeninio naudojimo patalpų, priklausančių ginčo daugiabučio namo butų savininkams, pažeisdama proporcingumo principą. Atsakovės pateikti VĮ Registrų centro duomenys įrodo, kad namo rūsyje yra kitų namo butų savininkų asmeninio naudojimo patalpos (butai ir sandėliukai) kaip asmeninio naudojimo kitos paskirties patalpos, kurioms nėra priskiriama jokia dalis šilumos energijos, suvartotos bendro naudojimo patalpų šildymui, nes šie sandėliukai ir nėra bendro naudojimo patalpos, nes yra oficialiai įregistruoti kaip asmeninio naudojimo patalpos. Teismas turi įvertinti, kad ginčo daugiabučio namo butų savininkams priklausančios asmeninio naudojimo rūsio patalpos nėra įtrauktos į šilumos energijos paskirstymą, nors turėjo būti įtrauktos kaip butų pagalbinės patalpos, įeinančios į butų savininkų patalpų bendrą naudingą plotą, atitinkamai sumažinant ieškovui priskirtus mokėjimus už bendro naudojimo patalpų šildymą. Nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis į palyginamuosius naudinguosius plotus turi būti įskaičiuojamas ir rūsio patalpų plotas.

Ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ dubliko argumentai

10. Ieškovė pateikė dubliką, kuriuo palaiko ieškinį. Pateikė atsikirtimus į visus 6 atsakovės argumentus: 1) pradinė kreditorė turi teisę perleisti piniginę reikalavimo teisę nepaisant skolininkės sutikimo ir atsakovė apie reikalavimo perleidimą tinkamai informuota; 2) skolos dydis apskaičiuotas remiantis negaliojančia ir teismo panaikinta kainų apskaičiavimo tvarka, tačiau turi būti remiamasi panaikintomis kainomis, o vėliau galbūt vartotojams bus išmokėtos kompensacijos; 3) į skolą įtraukta geriamojo vandens dalis, skirta karštam vandeniui ruošti, nes vartotojai gaudavo sąskaitas tik už geriamojo vandens pašildymą, o sąskaitų už patį geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti iš tiekėjų negaudavo, todėl susidarė vartotojų suvartoto, tačiau neapmokėto geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti kiekiai, esantys sudedamąja Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytų karšto vandens kainų dalimi; 4) delspinigiai turi būti taikomi, nes mokesčiai už šilumos energiją yra komunaliniai mokesčiai ir ieškovė yra savivaldybės įmonė; 5) tai, jog buvo suteikta šilumos energija, įrodo informacinės sistemos duomenys, skaitiklių duomenys, buhalterinės apskaitos dokumentai; 6) rūsių plotas į namo naudingą plotą neįskaičiuotinas, atitinkamai ir namo rūsyje esančių sandėliukų plotai nėra ir negali būti įskaičiuoti į buto naudingąjį plotą.

11. Dėl reikalavimo perleidimo nurodė, jog pradinė kreditorė turi teisę perleisti reikalavimo teisę nepaisant skolininkės sutikimo ir atsakovė apie reikalavimo perleidimą tinkamai informuota.

12. Dėl panaikintos šilumos energijos kainos dalyje ginčo laikotarpio nurodė, jog iš tiesų skolos dydį apskaičiavo pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimais Nr. O3-316 ir Nr. O3-317 nustatytas kainas, kurios buvo panaikintos ir teismas įpareigojo iš naujo apskaičiuoti šilumos ir karšto vandens kainas; jas patvirtinti naujai priimtais nutarimais. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija teigia, jog įvykdė teismo sprendimą ir priėmė 2018 m. balandžio 27 d. nutarimą Nr. O3E-132 ir 2018 m. balandžio 27 d. nutarimą Nr. O3E-133, tačiau pastarųjų dokumentų teisėtumas yra nagrinėjamas teisme (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo byla Nr. eA-1765-261/2020). Valstybėje yra ar bus numatytos procedūros bei terminai ir šios procedūros Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos yra ar bus atliekamos, įvykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2731-426/2015 ir, esant poreikiui, Vilniaus miesto savivaldybė priims atitinkamus sprendimus dėl permokų šilumos vartotojams grąžinimo (visiems vartotojams bendrai ir bendra tvarka, o ne individualiai kiekvienam vartotojui. Vadinasi, panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimai dėl šilumos ir karšto vandens kainų, o taip pat 2018 m. balandžio 27 d. nutarimas Nr. O3E-132 neturi esminės teisinės reikšmės šioje byloje ir dėl jų įgyvendinimo būtų sprendžiama kompleksiškai valstybės mastu nepriklausomai nuo šios bylos baigties.

13. Dėl su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartoto šilumos kiekio nurodė, kad reikalaujama priteisti 35,95 Eur pagal Vilniaus energijos 2015 m. gruodžio 15 d. sąskaitą Nr. G512/20299. Su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis – tai faktiškai vartotojų suvartotam, bet nedeklaruotam karštam vandeniui ruošti suvartota šilumos energija. Šis šilumos kiekis gali susidaryti dėl įvairių priežasčių: -avarijos karšo vandens tiekimo sistemoje (pavyzdžiui, trūko vamzdis); -gyventojams nedeklaruojant (ar neteisingai deklaruojant) suvartotą karšto vandens kiekį arba tai darant skirtingu metu; -įvadinio geriamojo vandens apskaitos prietaiso, įrengto prieš karšto vandens ruošimo įrenginius (gyventojai turi apmokėti už visą įvadiniu apskaitos prietaisu užfiksuotą vandens kiekį), ir vartotojų butuose įrengtų karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenų nuskaitymo skirtingu laiku. Nepaskirstytam karštam vandeniui paruošti suvartotas šilumos kiekis sąskaitoje gali būti nurodomas tiek su „+", tiek su „-„ ženklu. Jei tam tikrą mėnesį vartotojų deklaruotas karšto vandens kiekis buvo mažesnis nei faktiškai pastate suvartotas, susidarys teigiamas su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis, kurį apmokės visi vartotojai proporcingai jų butų naudingiesiems plotams. Nustačius ar deklaravus anksčiau nedeklaruotus karšto vandens kiekius, pastarieji viršys faktiškai tą mėnesį pastate suvartotą karšto vandens kiekį, todėl susidarys neigiamas su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis – tokiu atveju jis bus išdalinamas visiems karšto vandens vartotojams, grąžinant susidariusį skirtumą. Gyventojams mokėjimas už su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotą šilumos kiekį gali būti pateikiamas tik tuo atveju, jei 1) šilumos tiekėjas daugiabutyje yra sutvarkęs apskaitą (visuose butuose, kur yra techninės galimybės, yra įrengti karšto vandens apskaitos prietaisai), arba 2) karštu vandeniu apsirūpinama be karšto vandens tiekėjo, t. y. iš šilumos tiekėjo perkama šiluma karštam vandeniui ruošti, iš geriamojo vandens tiekėjo – geriamasis vanduo karštam vandeniui ruošti. Priešingu atveju šį susidariusį šilumos kiekį šilumos tiekėjas turi padengti iš savo sąnaudų. UAB „Vilniaus energija“ teiktuose 2015 m. gruodžio 15 d. sąskaitos paaiškinimuose buvo nurodyta, kad po 2014 m. spalio 14 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2014 priėmimo, paaiškėjusio kaip netinkamai įgyvendinto namo bendrasavininkų sprendimo dėl 2-ojo apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pasirinkimo taikymo metu vartotojai nemokėjo visos jų suvartoto karšto vandens kainos (t. y. gaudavo sąskaitas tik už geriamojo vandens pašildymą, o sąskaitų už patį geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti iš tiekėjų negaudavo), todėl susidarė vartotojų suvartoto, tačiau neapmokėto geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti kiekiai, esantys sudedamąja Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytų karšto vandens kainų dalimi. Būtent šis kiekis ir buvo pateiktas apmokėti vartotojams. Atitinkamai po minėtos teismo nutarties priėmimo, visuose daugiabučiuose namuose, kurių 2-ojo apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pasirinkimas paaiškėjo kaip buvęs netinkamai įgyvendintas (ir nagrinėjamu atveju atsakovės name) – nuo 2015 m. sausio 1 d. dienos UAB „Vilniaus energija“ pradėjo taikyti 1-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, pagal Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 2 dalį numatantį, kad šilumos tiekėjas (tuo metu UAB „Vilniaus energija“) yra ir karšto vandens tiekėjas, būtent kuris (o ne tiesiogiai vartotojai) turi įsigyti visą geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti iš UAB „Vilniaus vandenys“, o taip pat vartotojams parduoti jau galutinį kompleksinį produktą „karštą vandenį“ (o ne vien šilumą jam pašildyti) Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytomis tokio produkto kainomis.

14. Dėl reikalavimo priteisti delspinigius nurodė, jog Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad savivaldybės valdoma įmonė – savivaldybės įmonė, veikianti pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, taip pat akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė, kurių vienai ar kelioms savivaldybėms nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. Šilumos energiją atsakovei tiekė ne privatus asmuo, bet savivaldybės įmonė. Mokesčiai už šilumos energiją yra priskiriami prie mokesčių už komunalines paslaugas.

15. Dėl šilumos energijos suteikimo atsakovei pagrindimo nurodė, jog su ieškiniu kaip įrodymą skolos dydžiui pagrįsti ieškovė pateikė UAB „Vilniaus energija“ ir ieškovės mokesčių paskaičiavimo pažymas (ieškinio 4 priedas), kurios parengtos pagal šilumos ir (ar) karšto vandens bei kitų ieškovės teikiamų paslaugų, susijusių su šilumos ir(arba) karšto vandens tiekimu, pardavimų apskaitos ir valdymo informacinė sistemos duomenis. Šioje sistemoje apskaitoma, paskirstoma vartotojams tiekiama šilumos energija ir išrašomos sąskaitos vartotojams. Su dubliku ieškovė pateikė visas skolos laikotarpio atsakovei teiktas sąskaitas ir informacinėje sistemoje turimus duomenis (išrašus) apie butui paskirstytą šilumos energiją, įvadinių skaitiklių duomenis.

16. Dėl dalies asmeninio naudojimo patalpų (rūsių, sandėliukų) įtraukimo į šilumos paskirstymą nurodė, jog pagal STR 2.02.01:2004 ,,Gyvenamieji pastatai‘‘ pateiktų sąvokų apibrėžimus (4.12 punktą) ,,būsto naudingasis plotas – gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) suminis grindų plotas. Į naudingąjį plotą neįeina balkonų, lodžijų, terasų, nešildomų rūsių grindų plotas.“ Buto ar kitų patalpų naudingasis (šildomas) plotas – buto ar kitų patalpų visų kambarių, verslo patalpų ir šiltų pagalbinių patalpų (pagalbinio naudingojo ploto) plotų suma (Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 8 p.). Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 145.6 punkte nurodyta, kad gyvenamosios patalpos naudingas plotas yra visų kambarių (gyvenamojo ploto), verslo patalpų (verslo ploto) ir šiltų pagalbinių patalpų (pagalbinio naudingojo ploto) plotų suma; 145.2 punkte nurodyta, jog pagalbinis plotas yra visų gyvenamųjų patalpų, išskyrus kambarius, verslo patalpas, rūsius (pusrūsius) ir garažus, plotų suma; 145.4 punkte nurodyta, kad rūsio (pusrūsio) patalpų plotas skaičiuojamas pagal jų faktišką paskirtį, naudojamų tiesioginei rūsio (pusrūsio) paskirčiai – į rūsio (pusrūsio) plotą. Pagal teisinį reguliavimą namo rūsių plotas į namo naudingą plotą neįskaičiuotinas, atitinkamai ir namo rūsyje esančių sandėliukų plotai nėra ir negali būti įskaičiuoti į buto naudingąjį plotą. Šiuo paneigiami atsakovės argumentai. Teismai spręsdami analogiškus kaip atsakovės teiginius, sprendė, kad VĮ Registrų centre nesant duomenų apie sandėliukus, kurie būtų užregistruoti kaip atskiri, namo butų, patalpų savininkams priklausantys konkretūs objektai, butų savininkams sandėliukų neatidalijus į atskirus kadastrinius vienetus ir jų neįregistravus įstatymo nustatyta tvarka kaip konkrečių dalinės nuosavybės dalių registre, neinformavus apie tai šilumos tiekėjos, nepateikus duomenų apie sandėliukų plotą ir priklausomybę, nėra jokio teisinio ir/ar faktinio pagrindo pripažinti, kad šilumos tiekėja neteisingai, neproporcingai skirstė šilumos energiją.

Atsakovės J. M. tripliko argumentai

17. Atsakovė pateikė tripliką, kuriuo pozicijos nepakeitė ir iš esmės nepapildė naujais argumentais.

24. Ieškovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašo priešieškinį atmesti.

25. Ieškovė pateikė atsikirtimus tik į pirmą priešieškinio reikalavimą ir jį apibendrino, jog priešieškiniu reikalauja ieškovę įpareigoti: (i) iš visų šilumos energijos vartotojų gauti name, esančio (duomenys neskelbtini), esančių visų šiems vartotojams priklausančių asmeninio naudojimo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų (t. y. sandėliukų,) faktinį plotą; (ii) pagal šiuos duomenis atlikti šilumos energijos paskirstymo perskaičiavimą atsakovei priklausančio buto Nr. 9 atžvilgiu; (iii) pagal galiojančias šilumos energijos kainas, kurias Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 24 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-2681-822/2016 pagrindu Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustatė 2018 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. O3E-132.

26. Dėl įpareigojimo iš viso pastato adresu (duomenys neskelbtini), vartotojų gauti faktinį plotą nurodė, kad Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 133.4 punktas vartotojams nustato pareigą pateikti šilumos tiekėjui šilumos pirkimo–pardavimo ar šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyta forma ir terminais patalpos ar buto duomenis, reikalingus mokėjimams už šilumą apskaičiuoti. Ta pati taisyklė galioja ir duomenims apie buto naudingąjį plotą. Nagrinėjamu atveju atsakovė savo pareigas bando perkelti ieškovei, kuri neturi tokios pareigos.

27. Dėl įpareigojimo atlikti šilumos energijos paskirstymo perskaičiavimą pagal galiojančias šilumos energijos kainas, kurias Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 24 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-2681-822/2016 pagrindu Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija ar Taryba) nustatė 2018 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. O3E-132, nurodė, kad Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 35 dalis numato, kad šilumos ir karšto vandens kainos yra reguliuojamos ir apskaičiuojamos Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsniu bei Komisijos nustatyta tvarka. Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 13 dalies 3 punktas numato, kad šilumos tiekimo licencijos turėtojas privalo vykdyti šias licencijuojamos veiklos sąlygas: tiekti šilumą kainomis, kurios nustatytos vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtinta Šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodika. Detali šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo tvarka yra detalizuota Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnyje, pagal kurį šias kainas nustato, patvirtina Komisija bei savivaldybės tarybos, o ne pati šilumos tiekimo įmonė. Tai yra, šilumos tiekėjas, taigi ir UAB „Vilniaus energija“, pateikdama sąskaitas vartotojams, vadovaujasi išimtinai tuo metu galiojančiais Komisijos bei savivaldybės nutarimais patvirtintomis šilumos ir ar karšto vandens kainomis. Atsakovės minimoje administarcinėje byloje Nr. A-2681-822/2016 teismas panaikino Komisijos, o ne šilumos tiekėjo priimtus nutarimus. Todėl jokio teisinio pagrindo tenkinti ieškinį ir perskaičiuoti atgaline data mokėtinas sumas pagal Tarybos retrospektyviai perskaičiuotas šilumos bei karšto vandens kainų dedamąsias. UAB „Vilniaus energija“ veiklos vykdymo laikotarpiu taikė teisės aktų bei Komisijos taisyklių bei metodikų nustatyta tvarka Komisijos patvirtintas ir suderintas šilumos ir karšto vandens kainas. Pažymėtina, jog valstybėje yra numatytos procedūros bei terminai ir šios procedūros Komisijos yra atliekamos, įvykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2731-426/2015 ir, esant poreikiui, Vilniaus miesto savivaldybė priims atitinkamus sprendimus dėl permokų šilumos vartotojams grąžinimo visų bendrai (bendra tvarka), o ne individualiai kiekvieno vartotojo. Vadinasi, Komisijos panaikinti 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimai dėl šilumos ir karšto vandens kainų, o taip pat Komisijos 2018 m. balandžio 27 d. nutarimas Nr. O3E-132 neturi esminės teisinės reikšmės šioje konkrečioje byloje.

28. Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus energija“ pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašo priešieškinį atmesti.

29. Dėl įpareigojimo ieškovei ir UAB „Vilniaus energija“ iš visų (duomenys neskelbtini), centralizuotos šilumos energijos vartotojų gauti name, esančio (duomenys neskelbtini), esančių visų šiems vartotojams priklausančių asmeninio naudojimo gyvenamųjų (t. y. butų nuo 1 iki 49) ir negyvenamųjų patalpų (t. y. sandėliukų, priklausančių butams nuo 1 iki 49) faktinį plotą, nurodo, kad Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 133.4 punktas vartotojams numato pareigą pateikti šilumos tiekėjui šilumos pirkimo–pardavimo ar šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyta forma ir terminais patalpos ar buto duomenis, reikalingus mokėjimams už šilumą apskaičiuoti. Ta pati taisyklė galioja ir duomenims apie buto naudingąjį plotą. Atsakovė savo pareigas bando perkelti ieškovei ir ar trečiam asmeniui, kurie ne tik kad neturi tokios pareigos, bet ir negali perimti šios pareigos iš vartotojo.

30. Dėl įpareigojimo atlikti šilumos energijos paskirstymo perskaičiavimą pagal galiojančias šilumos energijos kainas, kurias Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 24 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-2681-822/2016 pagrindu Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija ar Taryba) nustatė 2018 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. O3E-132 nurodo, kad: 1) UAB ,,Vilniaus energija“, vykdydama šilumos energijos tiekimo veiklą Vilnius mieste iki 2017 m. kovo 29 d., šilumos ir karšto vandens kainas vartotojams visuomet skaičiavo ir taikė teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. UAB ,,Vilniaus energija“ sąskaitos, pateiktos atsakovei vykdant šilumos tiekimo veiklą, ir sąskaitose nurodytos šilumos ir karšto vandens kainos yra pagrįstos tokių sąskaitų išrašymo metu galiojusiais teisės aktais, t. y. Komisijos bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nutarimais, sprendimais, kaip tą numato Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnis. Taikyti kitų kainų, nei nustatė Komisija bei savivaldybės taryba UAB ,,Vilniaus energija“ neturėjo teisės. Atsakovės minimoje administarcinėje byloje Nr. A-2681-822/2016 teismas panaikino Komisijos, o ne UAB ,,Vilniaus energija“ priimtus nutarimus. Todėl nėra teisinio pagrindo įpareigoti UAB ,,Vilniaus energija“ ar ieškovę skolos perėmėją AB „Vilniaus šilumos tinklus“ perskaičiuoti atgaline data mokėtinas sumas pagal Tarybos retrospektyviai perskaičiuotas šilumos bei karšto vandens kainų dedamąsias; 2) teisės aktai priimti sprendimai negalioja atgal (lex retro non agit). Atsakovė prašo pritaikyti Komisijos 2018 m. balandžio 27 d. priimtą nutarimą Nr. O3E-132 santykiams, susiklosčiusiems iki šio nutarimo priėmimo, t. y. prašo teismo taikyti tesės aktą atgal, kas teisiškai negali būti pagrįsta; 3) administracinėje byloje A-2681-822/2016 panaikintas Komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. 03-316 yra dėl šilumos bazinės kainos dedamųjų. Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsniu, ši nustatyta bazinė kaina buvo perskaičiuota dar šešiais vėlesniais Komisijos, savivaldybės tarybos nutarimais, kurie niekaip nėra pakeisti ar panaikinti.

31. Dėl įpareigojimo atlikti šilumos energijos paskirstymą įtraukiant konkrečiai visame name gyvenamąsias ir negyvenamąsias asmeninio naudojimo patalpas, įskaitant sandėliukus, nurodė, jog į būsto naudingąjį plotą nėra įtraukiamas rūsių ir sandėlių plotas, nekilnojamojo turto objektus registre privalo įregistruoti savininkas ir duomenis kaip būtinus tiksliai apskaičiuoti mokėjimus už šilumą dydžius turi pateikti pati atsakovė.

32. Dėl įpareigojimo atlikti perskaičiavimą į paskirstymą neįtraukiant nepaskirstytam karšto vandens ruošimo šilumos energijos, kol nesutvarkyta karšto vandens apskaita butuose, nuo 2011 m. sausio 1 d. iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo nurodo, kad šie atsakovės argumentai jau buvo išnagrinėti kitoje byloje ir egzistuoja prejudicinės aplinkybės. Dėl visų, be išimties, atsakovės argumentų atlikti perskaičiavimus neįtraukiant nepaskirstytam karšto vandens ruošimui skirtos šilumos energijos, už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. yra pasisakę: Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-2821-160/2015, Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-282-823/2016 (toliau ir – prejudicinė byla). Reikalavimas atlikti pateiktos šilumos ir karšto vandens perskaičiavimą nuo 2008 m. sausio 1 d. iki UAB „Vilniaus energija“ sutvarkys karšto vandens apskaitą pastate (sutvarkyta 2013 m. rugsėjo 25 d.), adresu (duomenys neskelbtini), iš mokėtinų sumų, atimant šilumos kiekį, suvartotą nepaskirstytam karštam vandeniui ruošti, yra nepagrįstas ir jau buvo atmestas aukščiau paminėtų ir įsiteisėjusių teismo sprendimų. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 12 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2A-282-823/2016, kuris paliko galioti pirmos instancijos 2015 m. rugpjūčio 14 d. Vilniaus apygardos sprendimo dalį, kuria ir buvo atmestas atsakovės reikalavimas atlikti perskaičiavimą dėl nepaskirstyto karšto vandens, buvo nurodyta, jog „J. M. ir P. M. reikalavimas dėl UAB „Vilniaus energija“ įpareigojimo atlikti pateiktos šilumos ir karšto vandens perskaičiavimą nuo 2008 m. sausio 1 d. iki UAB „Vilniaus energija“ sutvarkys karšto vandens apskaitą pastate iš mokėtinų sumų atimant šilumos kiekį, suvartotą nepaskirstytam karštam vandeniui ruošti, netenkinamas. Šilumos ūkio įstatymo 15 str. 1 d. nurodyta, kad nustatant mokesčius už karštą vandenį, su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis gali būti priskirtas ir išdalijamas apmokėti vartotojams tik tuo atveju, jeigu tiekėjai įvykdė visas savo prievoles sutvarkyti karšto vandens apskaitą tame name..<...> atsižvelgiant į tai, jog laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. birželio 1 d. Vilniaus energija nebuvo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), karšto vandens tiekėja (namo gyventojai buvo pasirinkę antrąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą iš Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2 str. 2 d.) <..> namo gyventojų prašymu Vilniaus energija nuo 2011 m. birželio 1 d. pradėjo karšto vandens tiekėjos veiklą šiame name, nuo to laiko iki 2012 m. lapkričio mėnesio 45 butuose Vilniaus energija įrengė metrologiškai patikrintus karšto vandens skaitiklius, o iki 2013 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus energija butams, kurių savininkai sutiko pakeisti skaitiklius, juos įrengė, taigi apskaitą sutvarkė.“ Atsakovės priešieškinio reikalavimas įpareigoti perskaičiuoti mokėtas sumas iki UAB „Vilniaus energija“ sutvarkys karšto vandens apskaitą pastate iš mokėtinų sumų atimant šilumos kiekį, suvartotą nepaskirstytam karštam vandeniui ruošti, jau yra išnagrinėtas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

Atsiliepimas

Atsakovės J. M. tripliko argumentai

34. Atsakovė pateikė tripliką, kuriame palaikė savo ankstesniuose procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją.

Išvadą teikiančios institucijos išvada

35. Išvadą teikianti institucija Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba byloje pateikė išvadą, kuri buvo papildyta du kartus.

36. 2022 m. gruodžio 7 d. išvadoje nurodė: 1) nėra teisinio pagrindo pripažinti atsakovės buto šildymo sutarties perdavimą AB „Vilniaus šilumos tinklai“ neteisėtu, ir, atitinkamai, pripažinti šilumos energijos paskirstymą ir mokėtinų sumų apskaičiavimą nepagristu ir neteisėtu, kaip to prašo J. M.; 2) dėl negaliojančių šilumos energijos kainų taikymo nurodė, kad tikslinga kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę dėl papildomų įrodymų. t. y. paaiškinimų apie tolesnius savivaldybės veiksmus (sprendimus) dėl susidariusių permokų už šilumos tiekimo paslaugas centralizuoto grąžinimo vartotojams, priimtus po Tarybos Vilniaus miesto savivaldybei pateiktos informacijos apie susidariusias papildomai gautų pajamų sumas; 3) dėl bendraturčio mokesčio už nepaskirstyto karšto vandens kiekį nurodė, kad tais atvejais, kai nėra tinkamai įrengtų apskaitos prietaisų, nėra galimybės ir atskirti, dėl kokių priežasčių susidarė šilumos kiekis už nepaskirstytą karštą vandenį ir ar jis gali būti išdalytas daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams kaip karšto vandens tiekimo sistemos bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/2017). Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gegužės 12 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-282-823/2016 pagal apeliantės J. M. ir apelianto P. M. apeliacinį skundą konstatavo, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad 45 iš 49 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butuose atsakovė UAB „Vilniaus energija“ iki 2013 m. spalio mėn. yra įrengusi jai priklausančius metrologiškai patikrintus karšto vandens skaitiklius. Viename namo bute karšto vandens tiekimas atjungtas, likusių trijų butų savininkai nesudarė galimybės atsakovei tokius skaitiklius įrengti, dėl ko jiems buvo surašyti pažeidimų nustatymo aktai ir karšto vandens suvartojimas skaičiuojamas pagal normatyvą. Lietuvos apeliacinis teismas šiame sprendime nurodė, jog kadangi karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo terminas Vilniaus mieste dar nėra pasibaigęs, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovė nėra įvykdžiusi savo prievolės sutvarkyti karšto vandens apskaitą name, kuriame yra ieškovams priklausantys butai. Kita vertus, aplinkybė, jog laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. birželio 1 d. UAB „Vilniaus energija“ nebuvo pastato, esančio (duomenys neskelbitni), karšto vandens tiekėja, yra nustatyta įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1516-619/2013; 4) dėl įpareigojimo atlikti perskaičiavimą dėl neįtrauktų patalpų nurodė, jog tuo atveju, jei atsakovės nurodyti gyvenamajame name esantys sandėliukai yra nešildomi, jų plotas į būsto naudingąjį plotą, pagal kurį skaičiuojamos mokėtinos sumos už šilumos kiekį bendrosioms reikmėms, neturėtų būti įtraukiamas.

37. 2023 m. vasario 3 d. išvadoje atsakė į vieną klausimą – Nuo kada UAB „Vilniaus energija“ (AB „Vilniaus šilumos tinklai“) tapo karšto vandens tiekėju ginčo namo? Ar įvykdė visas savo prievoles dėl apskaitos sutvarkymo ginčo name? Ar šilumos tiekėjas (ne)teisėtai įtraukė šilumos energiją neapskaitytam karštam vandeniui ruošti į šildymą ginčo namo patalpų ir butų už laikotarpį, kai karšto vandens tiekėjas nebuvo sutvarkęs karšto vandens apskaitos ginčo name? Ir nurodė, jog į kitus klausimus siekiant atsakyti, reikalinga daugiau informacijos.

38. Atsakant į klausimą nurodė: 1) dėl karšto vandens tiekėjo ginčo name nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gegužės 12 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-282-823/2016 konstatavo, kad aplinkybė, jog laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. birželio 1 d. UAB „Vilniaus energija“ nebuvo ginčo namo karšto vandens tiekėja, nustatyta įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1516-619/2013, todėl iš naujo neįrodinėtina. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo redakcijos, įsigaliojusios 2008 m. sausio 1 d., 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžta apsirūpinimo karštu vandeniu būdo sąvoka, taip pat išskirti trys apsirūpinimo karštu vandeniu būdai: centralizuotai paruošto karšto vandens pirkimas iš karšto vandens tiekėjo (1-asis būdas), šilumos karštam vandeniui ruošti pirkimas iš šilumos tiekėjo, o geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti pirkimas iš geriamojo vandens tiekėjo (2-asis būdas) ir individualus karšto vandens ruošimas jo vartojimo vietoje naudojant kitus energijos šaltinius (dujas, elektrą, kietąjį kurą) geriamajam vandeniui pašildyti iki higienos normomis nustatytos temperatūros (3-iasis būdas). Ginčo namo gyventojai nuo 2010 m. gegužės 1 d. pasirinko apsirūpinti karštu vandeniu be karšto vandens tiekėjo UAB „Vilniaus energija“, t. y. pasirinko 2-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą. Tai reiškia, jog ginčo namo gyventojai nusprendė visas paslaugas pirkti atskirai – geriamąjį vandenį iš geriamojo vandens tiekėjo, šilumą jam pašildyti – iš šilumos tiekėjo, samdyti santechniką skaitikliams įrengti, mokėti už jų priežiūrą, pasidalinti suvartotą šilumos energiją karštam vandeniui ruošti. Atsižvelgiant į tai, UAB „Vilniaus energija“ iki 2011 m. birželio 1 d. nevykdė karšto vandens tiekimo veiklos ginčo name (tiekė tik šilumą ginčo namo šildymui ir karšto vandens ruošimui, o ne karštą vandenį). Susiklosčiusi situacija, kuomet teisės aktais nėra aiškiai reglamentuota, kokiu būdu turėjo būti įgyvendintas gyventojų sprendimas apsirūpinti karštu vandeniu 2-u karšto vandens tiekimo būdu, kai toks gyventojų sprendimas buvo priimtas iki Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių įsigaliojimo. Manytina, kad šio klausimo vertinimas yra teisinio vertinimo dalykas; 2) dėl su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartoto šilumos kiekio priskyrimo apmokėti ginčo namo gyventojams laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. birželio 1 d., nurodė, kad vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo straipsnio 12 straipsnio 2 dalimi, tais atvejais, kai pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Tai reiškia, jog šilumos tiekėjas turėjo teisę paskirstyti visą įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu išmatuotą šilumos kiekį ginčo namo gyventojams. Atsižvelgiant į tai, kad aptariamu laikotarpiu UAB „Vilniaus energija“ nevykdė karšto vandens tiekimo veiklos ginčo name (tiekė tik šilumą ginčo namo šildymui ir karšto vandens ruošimui, o ne karštą vandenį) ir į tai, kad Šilumos ūkio įstatymo nuostatos pareigą sutvarkyti karšto vandens apskaitą įtvirtina tik karšto vandens tiekėjų atžvilgiu, darytina išvada, jog UAB „Vilniaus energija“ aptariamu laikotarpiu neprivalėjo vykdyti Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies reikalavimų, susijusių su karšto vandens apskaitos sutvarkymu ir paskirstymu, o ginčo namo gyventojai privalėjo apmokėti visą šilumos kiekį, apskaitytą ginčo namo įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu; 3) dėl su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartoto šilumos kiekio priskyrimo apmokėti ginčo namo gyventojams laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 1 d. nurodė, jog iš Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-282-823/2016 turinio matyti, kad šioje byloje ieškovai P. M. ir J. M. prašė atlikti jiems patiektos šilumos buto ir bendro naudojimo patalpoms šildyti perskaičiavimą nuo 2008 m. sausio 1 d. iki sprendimo įsiteisėjimo, iš mokėtinų sumų už jų buto ir jiems priskirtos dalies bendro naudojimo patalpų šildymo atimant šilumos kiekį, suvartotą nepaskirstytam karštam vandeniui ruošti, kadangi, jų vertinimu, ginčo laikotarpiu UAB „Vilniaus energija“ nebuvo tinkamai sutvarkiusi karšto vandens apskaitos pagal teisės aktų reikalavimus. Taigi, Tarybos vertinimu, dėl nuo 2008 m. sausio 1 d. iki aukščiau nurodyto teismo sprendimo įsiteisėjimo UAB „Vilniaus energija“ išrašytų sąskaitų teisėtumo ir teisingumo, kiek tai susiję su apmokėjimu už su neapskaitytu karštu vandeniu suvartotą šilumos kiekį, yra pasisakyta aukščiau nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo byloje.

Atsiliepimas

40. Dėl klausimo Ar buvo tinkamai parinkti šilumos paskirstymo metodai name, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – namas), ginčo laikotarpiu? nurodė, jog šilumai name paskirstyti ginčo laikotarpiu turėjo būti taikomi ir, kaip nustatyta iš UAB „Vilniaus energija“ ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pateiktų šilumos paskirstymo duomenų, faktiškai buvo taikomi: 1) laikotarpiu iki 2012 m. lapkričio mėn. – Metodas Nr. 4 kartu su Metodu Nr. 5; 2) nuo 2012 m. gruodžio mėn. – Metodas Nr. 1 kartu su Metodu Nr. 5. Įvertinus tai, šilumai name paskirstyti ginčo laikotarpiu buvo tinkamai parinkti aukščiau nurodyti šilumos paskirstymo metodai.

41. Dėl klausimo Ar aritmetiškai ir metodiškai teisingi ieškovo atlikti šilumos energijos paskirstymo skaičiavimai atsakovo butui, esančiam (duomenys neskelbitni), atlikti pagal Tarybos rekomenduojamą šilumos paskirstymo pagrindinį metodą ir papildomus metodus, taikytinus namui, esančiam (duomenys neskelbtini)? nurodė, jog peržiūrėjo gautas J. M. išrašytas sąskaitas (peržiūrėta po 4 sąskaitas už kiekvienus kalendorinius metus – atitinkamai, po dvi sąskaitas, išrašytas kiekvienų kalendorinių metų šildymo sezono metu, ir po dvi sąskaitas, išrašytas kiekvienų kalendorinių metų ne šildymo sezono metu) bei patikrino šių sąskaitų teisingumą (šilumos paskirstymą name) pagal UAB „Vilniaus energija“ ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pateiktus duomenis. Nustatė, kad šilumos energijos paskirstymo skaičiavimai atsakovės butui, esančiam (duomenys neskelbtini), yra aritmetiškai ir metodiškai teisingi.

42. Teismo posėdžio metu ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ atstovė palaikė ieškinio reikalavimus. Ieškovė 2023 m. sausio 3 d. teismo posėdžio metu paaiškino: 2017 m. kovo 30 d. visas šilumos ūkis grįžo į AB „Vilniaus šilumos tinklai“ dispoziciją. AB „Vilniaus šilumos tinklai“ konkliudentiniais veiksmais sudarė sutartį su atsakove 2017 m. kovo 30 d. Nebuvo sutarties perleidimo, o buvo sudaryta nauja sutartis. Atsakovė buvo buto savininkė visu nurodytu laikotarpiu, už kurį susidarė skola. Dėl Komisijos nutarimo, kuris pripažintas negaliojančiu, pažymėjo, jog naujas 2018 m. nutarimas ginčo santykiams netaikytinas. Pirmiausia, panaikintu nutarimu kainos nustatytos nuo 2011 iki 2015 m., ieškiniu prašoma priteisti nuo 2012 m., t. y. tam tikra skolos dalis net nepatenka į nutarimo galiojimo laikotarpį. Be to, nėra pagrindo ir už likusį laikotarpį perskaičiuoti. Teismai pasisakė, kad teisės aktai negalioja atgal. Tik teisės akte numačius galimybę taikyti atgal, galimas toks atgalinis veikimas. 2018 m. nutarime nėra nurodyta, kad jis galioja atgal. Teismai pažymi, kad šis klausimas bus sprendžiamas centralizuotai. Dėl šilumos nepaskirstytam karštam vandeniui ruošti pažymėjo, jog prejudicinėje byloje buvo konstatuota, kad iki 2013 m. rugsėjo 25 d. UAB „Vilniaus energija“ apskaitą sutvarkė. Reikalavimą dėl perskaičiavimo nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 25 d. teismas atmetė kaip nepagrįstą. Dėl sandėliukų įtraukimo pažymėjo, jog atsakovė nepagrįstai remiasi teismų praktika, nes skiriasi bylų faktinės aplinkybės. Atsakovė turėtų pateikti nagrinėjamoje byloje duomenis, kad rūsio patalpos būtų šildomos. Turime tik planą, iš kurio matyti, kad jos yra bendro naudojimo, niekur Nekilnojamojo turto registro išrašuose prie buto nėra identifikuota, kokio ploto koks rūsys kam priklauso. Gyventojai susitarė, kuris sandėliukas kam priklauso, bet pagal teismų praktiką sandėliukas turi būti įregistruotas asmeninės nuosavybės teise. Šiuo atveju asmeninė nuosavybė neįregistruota, iš išrašų matyti tik tam tikra rūsių naudojimosi tvarka. Dėl delspinigių pažymėjo, jog teismų praktikoje delspinigiai ieškovei priteisiami.

43. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „Vilniaus energija“ atstovė palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. 2023 m. liepos 18 d. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino: panaikintas Komisijos, o ne UAB „Vilniaus energija“ nutarimas dėl kainų. Nėra teisinio pagrindo atgaline tvarka perskaičiuoti kainas. Teismų praktikoje jau yra pasisakyta dėl analogiškų kaip keliami atsakovės reikalavimų. Dėl nepaskirstyto karšto vandens pažymėjo, kad prašo taikyti prejudiciją. Prejudicinėje byloje konstatuota, jog apskaita ginčo name sutvarkyta 2013 m. rugsėjo 25 d., taip pat konstatuota, jog UAB „Vilniaus energija“ nebuvo karšto vandens tiekėja iki 2011 m. birželio mėnesio. Išvadą teikianti institucija šioje byloje pateiktoje išvadoje taip pat remiasi prejudicine byla. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba atsakė į klausimą ir dėl sandėliukų. Rūsiai nėra šildomi, todėl į šilumos paskirstymą jie neįtraukiami. Sandėliukų UAB „Vilniaus energija“ neskaičiavo. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba patikrino ir metodo tinkamumą, ir skaičiavimų teisingumą.

Atsiliepimas

45. Atsakovės atstovas 2023 m. liepos 18 d. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino: šilumos kainos buvo nepagrįstos, nes šilumos tiekėjas sukčiavo. Komisijos priimti nutarimai šiuo atveju laikytini individualiu teisės aktu, todėl tokie aktai gali galioti atgal. Jokios ieškovės nurodomos prejudicijos nėra, nes skiriasi ginčo šalys, taip pat laikotarpis. Prejudicinėmis laikytinos administracinių teismų nutartys, kuriose konstatuota, kad ginčo laikotarpiu UAB „Vilniaus energija“ buvo karšto vandens tiekėjas, o apskaitos prietaisai neturėjo metrologinių patikrų. Dėl sandėliukų pažymėjo, jog jos yra asmeninio naudojimo patalpos. Jos turėjo būti įtrauktos, nepriklausomai nuo to, ar jos šildomos. Net jeigu sandėliukai nešildomi, jie vis tiek dalyvauja šilumos paskirstyme, tik skaičiavimai skiriasi. Ieškovė tinkamai nesuformulavo ieškinio dalyko, nes nedetalizavo, kas sudaro prašomą priteisti sumą pagal mokėtinus mokesčius. Ieškovė nepagrįstai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau ir – PVM), nes šių išlaidų nepatyrė. Pažymi, kad nėra pateikta įrodymų, jog advokatė asmeniškai gavo teisinių paslaugų užmokestį iš advokatų kontoros.

46. Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovai palaikė byloje pateiktą ir papildytą išvadą. Atsakydami į klausimus pažymėjo, jog šiuo atveju buvo vadovaujamasi AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pateiktais duomenimis dėl butų plotų, jie nebuvo lyginami su Nekilnojamojo turto registro duomenimis, netikrinta, ar jie atitinka šio registro duomenis. Pažymėjo, kad UAB „Vilniaus energija“ tapo karšto vandens tiekėja 2011 m. birželio 1 d., nuo šio momento iki 2013 m. spalio mėnesio ji neturėjo teisės paskirstyti šilumos energijos, skirtos nepaskirstytam karštam vandeniui paruošti, tuo laikotarpiu ir nebuvo skirstoma. Nuo 2013 m. spalio galėjo skirstyti ir skirstė. Išvadą apie tai, jog nebuvo skirstoma šilumos energija, skirta nepaskirstytam karštam vandeniui paruošti, padarėme iš to, jog nebuvo viršytas cirkuliacijos normatyvas. Tuo metu galiojęs šilumos metodas nustatė tokią apskaičiavimo tvarką ir nebuvo skaičiuojama vertinant bendrą šalto vandens skaitiklį. Nauji metodai buvo patvirtinti 2017 m. rugpjūčio mėnesį.