Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-514-815/2017

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-02-23
Bylos Nr.: I-514-815/2017
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00683-2011-4
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Violeta Petkevičienė, Ernestas Spruogis
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“
Atsakovas: Lietuvos metrologijos inspekcijos
Trečiasis asmuo: Vilniaus miesto savivaldybė, A. Č., G. V. S., G. J., E. K., G. S., J. S., V. S. S., M. G., B. L., J. M., I. D., M. K., M. Z., A. J., V. Š., J. J. Š., E. B., A. B., B. K., D. B., A. G., D. G., I. L., R. S., S. K., A. B. S., J. M. B., I. Š., R. D., O. B., M. E. O., J. Ž., L. L., A. P. Z.

Kategorijos

Administracinė byla Nr. I-514-815/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00683-2011-4Procesinio sprendimo kategorija 1.2.2; 30.3; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų I. P., Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ atstovei šios bendrovės Teisės skyriaus juristei A. G., atsakovės Lietuvos metrologijos inspekcijos atstovui šios institucijos Vilniaus apskrities skyriaus viršininkui Igoriui Tkačenkai (Igoris Tkačenko), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ skundą atsakovei Lietuvos metrologijos inspekcijai dėl teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo akto panaikinimo, tretieji suinteresuoti asmenys – Vilniaus miesto savivaldybė, A. Č., G. V. S., G. J., E. K., G. S., J. S., V. S. S., M. G., B. L., J. M., I. D., M. K., M. Z., A. J., V. Š., J. J. Š., E. B., A. B., B. K., D. B., D. B., A. G., D. G., I. L., R. S., S. K., A. B. S., J. M. B., I. Š., J. M. B., R. D., O. B., M. E. O., J. Ž., L. L., A. P. Z. teisių perėmėja I. Z., V. P., L. G. J., B. O. S., R. S., V. B., A. B., S. P., A. K., J. M., A. D., N. B., K. Z., K. F., J. F., V. C., P. R., V. R. N., V. Š., I. P., A. J., T. J., J. P., J. P., R. G., J. T., H. Z., V. S., D. S., J. L., P. K., P. A., Z. A., V. J. A., A. Y., J. G., V. L., V. S., O. Č., L. S., T. M., D. S., A. S., B. P., V. A., S. B., O. O., E. R., A. L., J. M., J. J., N. M., L. G., P. U. teisių perėmėjai O. U., N. G., A. U. ir J. U., O. V., V. T. V., M. L., R. B., N. V., E. V., B. O. G., R. Z., N. Č., R. P., A. P., J. S., L. U., R. U., R. V., A. L., O. S., J. J., S. R., M. R., I. P., I. P., L. M., A. J., J. J., N. P., A. L., A. R., I. K.-M., K. M., I. T., S. G., J. J., L. J., A. G., I. S., A. Š. teisių perėmėja V. P., A. M., G. M., B. B., M. D., R. D., B. S., H. Z., M. P., A. P., L. M., A. K., V. K., L. K., A. G., L. N., N. M., J. J., I. Č., N. Č., O. N., J. V., G. V., I. K. teisių perėmėja D. K., G. E., T. G., N. N., V. M., F. V., D. V., M. M., D. S., D. T., S. T., R. J., L. J., S. J., T. S., V. Č., R. B., V. K. J., A. J., S. P., P. N., A. M., J. A., T. P., R. G., I. D., J. N., R. N., I. S., E. Z., R. J., V. J., R. P., J. B., L. P., A. P., K. P., M. M., D. M., K. M., L. P., G. P., M. M., B. I. J., S. B., M. G., V. I., P. M..

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“ (toliau – ir pareiškėja, ir UAB „Vilniaus energija“, ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu (II t., b. l. 34–50), prašydama panaikinti Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus (toliau – ir Inspekcijos Vilniaus apskrities skyrius) 2011 m. vasario 25 d. Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo aktą Nr. PA-565(V11) (toliau – ir Aktas).

2. Pareiškėja skundą grindžia iš esmės tokiais argumentais:

2.1. Namo (duomenys neskelbtini), gyventojai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinko Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – ir Šilumos ūkio įstatymas) 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą aprūpinimo karštu vandeniu būdą, pagal kurį gyventojai iš šilumos tiekėjo perka tik šilumą karštam vandeniui ruošti, o geriamasis vanduo karštam vandeniui ruošti perkamas iš geriamojo vandens tiekėjo (UAB „Vilniaus vandenys“). UAB „Vilniaus energija“ name (duomenys neskelbtini), karšto vandens tiekimo veiklos nevykdo. Namo (duomenys neskelbtini), gyventojai nepasirinko kito aprūpinimo karštu vandeniu būdo, todėl UAB „Vilniaus energija“, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – ir Šilumos ūkio įstatymas) 15 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 27 straipsnio 6 dalimi bei CK 4.85 straipsniu, šiame name yra nuo 2010 m. gegužės 1 d. pradėjusi karšto vandens tiekėjo veiklą (kol vartotojai pasirenka karšto vandens tiekėją arba aprūpinimo karštu vandeniu būdą). Šiame name UAB „Vilniaus energija“ įrengė karšto vandens tiekėjui priklausančius karšto vandens skaitiklius. Karšto vandens ruošimo šilumos skaitiklių, statomų prieš šilumokaitį, gyvenamuosiuose namuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nėra. Už patiektą šilumos energiją (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pastatų savininkai atsiskaito pagal įvadinio šilumos skaitiklio apskaitytus į pastatus patiektos šilumos energijos kiekius, kurie paskirstyti naudojant įvadinio šilumos skaitiklio rodmenų ataskaitas ir skaičiavimo būdu (pvz., už cirkuliaciją). Gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), patiekta šilumos energija skirstoma vadovaujantis Šilumos paskirstymo metodu Nr. 4, patvirtintu Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija) 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 03-19. Gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) šilumos energija skirstoma vadovaujantis Šilumos paskirstymo metodu Nr. 4 bei 2005 m. liepos 22 d. Komisijos nutarimu Nr. 03-41 patvirtintu Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5. Mokesčius už karštą vandenį tiek gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), tiek ir (duomenys neskelbtini), pareiškėja skaičiuoja teisės aktų nustatyta tvarka.

2.2. Akto 1 nurodymas negali būti taikomas UAB „Vilniaus energija“, nes:

2.2.1. (duomenys neskelbtini) namo gyventojai pasirinko 2-ajį (iš nurodytų Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje) apsirūpinimo karštu vandeniu būdą. Pareiškėja nėra karšto vandens tiekėja šiame name ir pagal jokius teisės aktus neprivalo įrengti vartotojų butuose būtent karšto vandens tiekėjui priklausančių, metrologiškai patikrintų karšto vandens skaitiklių ar atsakyti už patiems gyventojams nuosavybės teise priklausančių karšto vandens skaitiklių metrologines patikras. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 16 straipsnio 4 dalį, metrologinę patikrą karšto vandens tiekėjas vykdo tik jo įrengtiems ir jam priklausantiems karšto vandens skaitikliams.

Žemesnės instancijos teismas

2.2.2. Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2006 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-31 patvirtinto Matavimo priemonių techninio reglamento MP-001 priedo 24 punktas nustato, kad skaitiklių savininkai yra atsakingi už tinkamą skaitiklių techninę priežiūrą ir laiku atliktą patikrą. Gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), skaitikliai yra butų savininkų nuosavybė, už jų metrologinę patikrą ir priežiūrą yra atsakingi patys vartotojai.

2.2.3. Kai kuriuos skaitiklius namo (duomenys neskelbtini), butų savininkai įsirengė dar iki UAB „Vilniaus energija“ įsteigimo 2002 metais, kai šilumos tiekimo paslaugą Vilniaus mieste teikė SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“. Pagal 2002 m. vasario 1 d. nuomos sutarties sąlygas UAB „Vilniaus energija“ nuomos teisėmis perėmė tik SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ priklausantį turtą, o butuose įrengtų skaitiklių, kurie yra butų savininkų nuosavybė, nuomos teisėmis neperėmė.

2.2.4. Skaitiklių metrologinės patikros sąnaudos nėra ir negali būti įtrauktos nei į šilumos, nei į karšto vandens kainą, taip pat negali būti ir atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio dalimi.

2.2.5. Jei šilumos tiekėjas atsisakytų vadovautis gyventojų jam deklaruojamais karšto vandens skaitiklių rodmenimis, karšto vandens kiekio nustatymui jam tektų taikyti vandens suvartojimo normatyvą. Su tokiu apskaitos principo pakeitimu turėtų būti supažindinami gyventojai, Inspekcijai nustatant terminą arba pasikeisti arba metrologiškai pasitikrinti jų nuosavybės teise valdomus skaitiklius. Taigi nurodymą užtikrinti metrologinę butų savininkams priklausančių skaitiklių patikrą Inspekcija turėtų adresuoti skaitiklių savininkams.

2.3. Akto 2 nurodymas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

2.3.1. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 163 punkte nustatyta, kad karšto vandens tiekėjas gali įrengti ir naudoti karšto vandens skaitiklius su nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistema. Matavimo priemonių su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo funkcija tipas yra visuotinai jau daug metų taikomas modernus techninis sprendimas, optimizuojantis ir supaprastinantis šilumos bei karšto vandens skaitiklių duomenų perdavimą. Nuotolinio duomenų surinkimo, nuskaitymo ir perdavimo sistema yra universali sistema, naudojama duomenų surinkimui. Ji naudojama tik skaitiklių, esančių šilumos punkte, ir laiptinėse, apskaičiuotų ir pateikiamų skaitiklių displėjuose duomenų perdavimui ir neatlieka jokios matavimo funkcijos ar matavimo veiksmo. Namo šilumos punkte ir laiptinėse sumontuota duomenų perdavimo automatinė sistema metrologiškai neįteisinta, nes tokio reikalavimo nėra numatyta Europos Sąjungos (toliau – ir ES) narių veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Iki su aukštesnės galios teisės aktais nesuderinto Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2010 m. lapkričio 15 d. įsakymo Nr. V-107 priėmimo, tokio reikalavimo nebuvo ir Lietuvos teisinėje sistemoje, tuo tarpu pats jo priėmimas (be jokio pereinamojo laikotarpio per daugelį metų tiek pačių vartotojų, tiek įmonių įrengtoms duomenų perdavimo sistemoms adaptuoti, taip pat nepriimant įgyvendinančiųjų teisės aktų, kurie būtų taikomi matavimo priemonių su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo funkcija tipo patvirtinimui ir bandymų atlikimui) akivaizdžiai prieštarauja teisės principui nemo tenetur ad impossibile, draudžiančiam iš asmenų reikalauti to, ko neįmanoma įgyvendinti.

2.3.2. 2004 m. kovo 31 d. Europos parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/22/EB dėl matavimo priemonių (toliau – ir direktyva 2004/22/EB) preambulėje nurodyta, kad teisinė metrologinė kontrolė neturėtų sudaryti kliūčių matavimo priemonių laisvam judėjimui, o atitinkamos nuostatos turėtų būti vienodos visose valstybėse narėse. Pareiškėjos teigimu, direktyva 2004/22/EB taikytina matavimo priemonėms, o ne ryšiui; ryšys nebūdamas matavimo priemone negali būti metrologinės patikros objektu. Nuoroda į direktyvos 2004/22/EB 1 priedo 10.4 ir 10.5 punktus yra nekorektiška, nes šiuose punktuose kalbama apie matavimo priemones, kurios turi būti suprojektuotos taip, kad įrengus jas pagal paskirtį, matavimo rezultatas būtų pateiktas abiem sandorio šalims, t. y. kalbama apie matavimo priemones (skaitiklius), pagal kurių displėjaus rodmenis yra apskaitomas patiektos šilumos energijos kiekis, o ne apie nuotolinį ryšį, kuris nėra matavimo priemonė. Su Akte suformuotomis išvadomis bei teikiamais nurodymais pareiškėja nesutiko ir tvirtino, jog nuotolinis duomenų perdavimo kanalas neatlieka matavimo funkcijos ar matavimo veiksmo, todėl jam neturi ir negali būti taikomas teisinis metrologinis reguliavimas ir jis nėra priskiriamas teisinio reglamentavimo objektams. Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2010 m. lapkričio 15 d. įsakymas Nr. V-107, kuriuo nuotolinis duomenų perdavimo kanalas priskiriamas teisiniam metrologiniam reglamentavimui, prieštarauja Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo (toliau – ir Metrologijos įstatymas) 15 ir 16 straipsniams.

2.4. Dėl Akto 3 nurodymo pabrėžė, kad net ir esant tinkamam teisiniam reguliavimui bei pakankamam finansavimui, daugiau kaip 200 tūkstančių vartotojų butuose esančių, jų pačių per pastaruosius 10–15 metų įsirengtų skaitiklių pakeisti naujais akimirksniu neįmanoma. Kadangi nurodyti terminai naujų karšto vandens tiekėjui priklausančių skaitiklių įrengimui nustatyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos ir Komisijos sprendimais ir jie dar nėra pasibaigę, Inspekcija neturi pagrindo reikalauti su tuo susijusių pareigų vykdymo. Karšto vandens tiekimo veikla yra nauja, reguliuojama atskirai nuo šilumos tiekimo veiklos, šiai investicijai UAB „Vilniaus energija“ nuosavų lėšų neturi ir vykdys ją skolintomis lėšomis, o neturėdama ir negalėdama turėti jokių kitų išorinių finansavimo šaltinių, negali visuotinai „staiga“ įrengti karšto vandens skaitiklių 1-ajį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą taikančiuose namuose. Jokie teisės aktai nenumato pareigos neatlygintinai vykdyti esamų, gyventojams priklausančių apskaitos skaitiklių metrologinės patikros (kurios sąnaudos negali būti įtrauktos į jokias valstybės reguliuojamas kainas). Anksčiau pačių gyventojų sumontuotų, jiems priklausančių, karšto vandens skaitiklių priežiūros pareiga karšto vandens tiekėjams jokiais teisės aktais negali būti nustatyta, kadangi tokios veiklos sąnaudų nepadengimas prieštarautų imperatyvioms Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau – ir Energetikos įstatymas) 15 straipsnio 2 dalies, Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 2 dalies nuostatoms. Gyvenamuosiuose namuose, kurie pasirinko apsirūpinimo karštu vandeniu būdą be karšto vandens tiekėjo, UAB „Vilniaus energija“ negali nei įrengti karšto vandens tiekėjui priklausančių karšto vandens skaitiklių, nei vykdyti esamų, gyventojams priklausančių apskaitos skaitiklių metrologinės patikros. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. 1-1514 „Dėl atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio nustatymo“ 4 punkte nurodyta, kad apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis taikomas, kai apskaitos prietaisai yra įrengti ir nuosavybės teise priklauso karšto vandens tiekėjui. UAB „Vilniaus energija“ už teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintoje šilumos energijos kainoje įskaičiuotą šilumos pardavimo vartotojams kainą privalo eksploatuoti tik jai priklausančius, atsiskaitomuosius pastato įvade įrengtus šilumos apskaitos prietaisus. Taigi karšto vandens tiekėjui (ar tuo labiau atitinkamame name karšto vandens tiekėju nesančiam šilumos tiekėjui) netaikoma ir negali būti taikoma pareiga neatlygintinai prižiūrėti ar tikrinti kitų asmenų įrengtus ar/ir jiems priklausančius karšto vandens apskaitos prietaisus.

2.5. Rašytiniuose paaiškinimuose (VII t., b. l. 60–64; V t., b. l. 53–59) papildomai paaiškino, kad atsiskaitomaisiais karšto vandens skaitikliais yra laikomi tik karšto vandens tiekėjo įrengiami ir jam priklausantys karšto vandens skaitikliai. Aprūpinimo karštu vandeniu būdą be karšto vandens tiekėjo dalyvavimo pasirinkusiuose daugiabučiuose namuose gyventojams priklausantys karšto vandens skaitikliai laikomi paskirstomaisiais – neatsiskaitomaisiais ir jiems teisinis metrologinis reglamentavimas netaikomas. Dėl 3 nurodymo parengti skaitiklių sąrašus ir sudaryti patikros grafikus paaiškina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, pareiškėja, nebūdama šių matavimo prietaisų savininkė, negali daryti įtakos jų patikros atlikimui, todėl nurodymas sudaryti skaitiklių patikros grafikus, prieštarauja teisės aktams. Dėl 4 nurodymo paaiškina, kad UAB „Vilniaus energija“ 2011 m. kovo 14 d. rašte Nr. 013-01-4672R informavo Inspekcijos Vilniaus apskrities skyrių, kad su Aktu ir jame išdėstytais nurodymais nesutinka.

3. UAB „Vilniaus energija“ 2017 m. vasario 3 d. rašytiniuose paaiškinimuose (XII t., b. l. 59-62) papildomai paaiškino, kad nuotolinio nuskaitymo karšto vandens skaitikliai butuose (duomenys neskelbtini), buvo įrengti iki patikrinimo dienos, tačiau dėl šių skaitiklių Inspekcijos Vilniaus apskrities skyrius Akte nurodymų pareiškėjai nedavė. Vienintelis aspektas, kuris turėtų būti ištirtas šioje byloje yra name (duomenys neskelbtini), vartotojams priklausančių karšto vandens skaitiklių statuso klausimas patikrinimo momentu, t. y. 2011 m. vasario 25 d. Nuo 2015 m. sausio 1 d. Vilniaus mieste yra apie 100 daugiabučių namų, kuriuos UAB „Vilniaus energija“ ir UAB „Vilniaus vandenys“ priskiria prie antrojo aprūpinimo karštu vandeniu būdo (be karšto vandens tiekėjo) namų. Šiuose namuose taikoma ne karšto vandens, bet vandens pašildymo kaina. Namuose yra įrengtos nepriklausomos šildymo sistemos su dvilaipsniu karšto vandens ruošimu. Šie namai pagal šilumos punkto principines schemas atitinka Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių numatytus atvejus, kai karšto vandens ruošimo skaitiklio nėra galimybės įrengti dėl namo techninių savybių. Pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 48.4–48.5 punktus, atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai – matavimo priemonių komplektas, sudarytas iš įvadinio šilumos skaitiklio, skirto visam šilumos, pateiktos į pastatą, kiekiui išmatuoti, ir šildymo šilumos skaitiklio, taikomas, kada buitiniai šilumos vartotojai teisės aktuose nustatyta tvarka šilumos pirkimo – pardavimo vietą ir (ar) tiekimo – vartojimo ribą pasirenka įvade atskirai šildymui ir karštam vandeniui ruošti ir kai negalima įrengti karšto vandens ruošimo šilumos skaitiklio prieš pašildytuvą (dvilaipsniai karšto vandens ruošimo įrenginiai ir kt.) ir tai nurodyta šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartyse su šilumos tiekėju. Taigi įrengti karšto vandens ruošimo šilumos skaitiklio prieš pašildytuvą esant dvilaipsniam karšto vandens ruošimo įrenginiui negalima. Tokiu atveju turi būti taikomas matavimo priemonių komplektas, sudarytas iš įvadinio šilumos skaitiklio, skirto visam šilumos, pateiktos į pastatą, kiekiui išmatuoti, ir šildymo šilumos skaitiklio. Inspekcijos Vilniaus apskrities skyrius Akte formuluoja techniškai nepagrįstus, neįgyvendinamus reikalavimus, kuriais reikalaujama dvilaipsnėse karšto vandens ruošimo sistemose įrengti karšto vandens ruošimo skaitiklius. Ginčas šioje administracinėje byloje yra kilęs dėl nuotolinio ryšio matavimo sistemos Ris patikrinimo metrologinio reikalingumo / nereikalingumo, o bute (duomenys neskelbtini), karštas vanduo nėra naudojamas. UAB „Vilniaus energija“ gyventojams sutinkant name (duomenys neskelbtini), 45 butuose iš 49 butų įrengė metrologiškai patikrintus karšto vandens skaitiklius, priklausančius UAB „Vilniaus energija“. Likusių butų savininkai nesudarė galimybės pareiškėjai tokius skaitiklius įrengti, dėl ko jiems buvo surašyti pažeidimų nustatymo aktai.

II

Atsakovė Inspekcija atsiliepime į pareiškėjos skundą (III t., b. l. 10–12) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais:

1. Atsakovas, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis, nagrinėdamas gyventojų skundus, pagrįstai ir teisėtai priėmė nurodymus pareiškėjos atžvilgiu dėl teisinės metrologijos reikalavimų vykdymo. Nurodymai priimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo (toliau – ir Metrologijos įstatymas) ir kitų teisinę metrologiją, šilumos ūkio veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais bei LVAT nutartimi (2010 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1178/2010).

2. Akto 1 ir 2 punktų reikalavimai susiję su nuotoliniu būdu perduotų duomenų naudojimo atsiskaitymams su vartotojais draudimu, kadangi nuotolinio duomenų perdavimo sistemos ar jų programinės įrangos nėra metrologiškai įteisintos (nepatvirtinti jų tipai, neatlikta metrologinė patikra ir t. t.), kaip nurodyta Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2010 m. lapkričio 15 d. įsakyme Nr. V-107 „Dėl matavimo priemonių su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimu metrologinio įteisinimo“. Vadovaujantis šiuo įsakymu, matavimo priemonės, kurios sukonstruotos su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo funkcija, tačiau kurių tipai patvirtinti be šios funkcijos įvertinimo, negali būti naudojamos nuotoliniam duomenų perdavimui. Todėl ir šiomis sistemomis perduoti duomenys negali būti naudojami atsiskaitymams tarp tiekėjų ir vartotojų.

3. Patikrinimo akto 3 punkto reikalavimų vykdymas susijęs su Inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus dar 2007 m. gruodžio 27 d. patikrinimo akte Nr. 95V-1042 duotais nurodymais pareiškėjui. LVAT 2010 m. spalio 25 d. administracinėje byloje Nr. A444-1178/2010 tenkino Inspekcijos apeliacinį skundo dalį, kuria Inspekcijos Vilniaus apskrities skyrius nurodė pareiškėjui vykdyti minėto patikrinimo akto Nr. 95V-1042 reikalavimus: „atsiskaitymui su karšto vandens vartotojais už suvartotą karštą vandenį naudoti vandens skaitiklius, kurių atliktas techninių reglamentų nustatytas metrologinis patikrinimas – metrologinė patikra“ ir „parengti atsiskaitymams su vartotojais už suvartoto karšto vandens kiekį naudojamų karšto vandens skaitiklių sąrašus, patvirtinti juos vadovo parašu bei sudaryti patikros grafikus“. LVAT kolegija, įvertinusi tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatas, nusprendė, kad vartotojai su karšto vandens tiekėju – pareiškėju, atsiskaito pagal karšto vandens apskaitos prietaisų (karšto vandens skaitiklių), įrengtų butuose, rodmenis, kad vartotojų butuose esantys karšto vandens apskaitos prietaisai yra atsiskaitomieji, padarė išvadą, jog šiems prietaisams taikomas teisinis metrologinis reglamentavimas, kurio pažeidimus pareiškėjo atžvilgiu ir konstatavo Inspekcijos Vilniaus apskrities skyrius. LVAT, nagrinėdamas šią bylą ir priimdamas nutartį dėl pažeidimo, neatsižvelgė į tai, jog namo butuose sumontuoti karšto vandens skaitikliai buvo butų savininkų nuosavybė, nors pareiškėjas ir šia aplinkybe argumentavo teisinės metrologijos reikalavimų nevykdymą.

4. Atsakovui žinoma, jog namo ((duomenys neskelbtini)) gyventojai pasirinko antrąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, pagal kurį gyventojai iš šilumos tiekėjo turėtų pirkti tik šilumą karštam vandeniui ruošti, o geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti iš geriamojo vandens tiekėjo (UAB „Vilniaus vandenys“) ir tai, kad šis būdas įgyvendintas netinkamai. Vadovaujantis Taisyklių 160.1 punktu, karšto vandens ruošimo skaitiklį turi įrengti šilumos tiekėjas (pareiškėjas) ir, jeigu vadovaujantis šių Taisyklių 233 punkte numatyta tvarka, 2-asis karšto vandens tiekimo būdas įgyvendintas netinkamai, vadovaujantis Taisyklių 185.3.3 ir 185.4 punktais, šalys privalo vadovautis Taisyklių nuostatomis, reglamentuojančiomis karšto vandens tiekėjo veiklą. Šiuo atveju, iki bus išspręsti Taisyklių 185.3 ir 185.3.2 punktuose nurodyti klausimai, karšto vandens tiekėjo veiklą turi vykdyti pareiškėja, o tuo pačiu ir gyventojų butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių metrologinę priežiūrą. Bet kokiu atveju, vadovaujantis Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 17 straipsnio 2 dalimi, atsiskaitymai su buitiniais karšto vandens vartotojais gali vykti tik teisinei metrologijai priskirtomis ir metrologiškai patikrintomis matavimo priemonėmis, jeigu karšto vandens skaitiklių rodmenys naudojami atsiskaitymams.

III

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą (IV t., b. l. 146–149) su skundu sutiko, prašė skundą patenkinti, 2017 m. vasario 7 d. rašytiniuose paaiškinimuose (XII t., b. l. 54-56) prašė bylą spręsti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į rašytiniuose paaiškinimuose nurodytus argumentus.

1. Paaiškino, kad namų (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), šilumos punktuose sumontuota šiluminės įrangos reguliavimo ir duomenų perdavimo automatinė sistema Rubisafe neatlieka matavimo funkcijos ar matavimo veiksmo, todėl šiai sistemai neturi ir negali būti taikomas teisinis metrologinis reguliavimas. Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2010 m. lapkričio 15 d. įsakymas Nr. V-107, kuriuo nuotolinis duomenų perdavimo kanalas priskiriamas teisiniam metrologiniam reglamentavimui, prieštarauja Metrologijos įstatymo 15 ir 16 straipsniams. Todėl Akto 2 nurodymas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

2. Namo (duomenys neskelbtini) gyventojai pasirinko Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą aprūpinimo karštu vandeniu būdą, todėl UAB „Vilniaus energija“ nėra karšto vandens tiekėja šiame name ir todėl neprivalo įrengti vartotojų butuose karšto vandens tiekėjui priklausančius, metrologiškai patikrintus karšto vandens skaitiklius. Todėl Akto 1 nurodymas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

3. 2017 m. vasario 7 d. rašytiniuose paaiškinimuose Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodė, kad Akto surašymo metu daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), nebuvo įrengti elektroniniai nuotoliniu būdu nuskaitomi karšto vandens skaitikliai. Dar bylos nagrinėjimo metu UAB „Vilniaus energija“ procesiniuose dokumentuose (2015 m. birželio 29 d. atsiliepime į apeliacinį skundą) nurodė, kad naujos kartos elektroniniai karšto vandens skaitikliai (duomenys neskelbtini) buvo įrengti dar 2011 m. vasario mėn., o daugiabučiame name (duomenys neskelbtini) tokie nauji elektroniniai nuotoliniu būdu nuskaitomi karšto vandens skaitikliai įrengti bylinėjimosi metu 2012 metų lapkritį. 2017 m. vasario 3 d. elektroniniu laišku UAB „Vilniaus energija“ informavo, kad „(duomenys neskelbtini) name karšto vandens apskaita butuose sutvarkyta (t.y. sumontuoti nauji karšto vandens skaitikliai) 2013 m. liepos 12 d. Iki šiol sąlygų pakeisti karšto vandens skaitiklių nesudarė 9 ir 21 butai, jiems mokesčiai už karštą vandenį skaičiuojami pagal nustatytą normatyvą“. Atsižvelgiant Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 3 dalies nuostatą, 2013 m. vasario 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-1070 „Dėl Tarybos 2010-04-28 sprendimo Nr. 1-1514 „Dėl atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio nustatymo“ pakeitimo“ 3 punkte apskaitos prietaisų įrengimas buvo pratęstas iki 2017 m. kovo 1 d. pagal veiklos planą, atsižvelgiant į tai, kad 2010–2012 metais įrengta tik 28 500 karšto vandens apskaitos prietaisų. 2015 m. sausio 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-858-46/2014 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 straipsnis ir direktyva 2004/22/EB turi būti aiškinami taip, kad jais draudžiamas toks nacionalinis reguliavimas ir praktika, pagal kuriuos visus šios direktyvos reikalavimus atitinkantis karšto vandens skaitiklis, sujungtas su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo įtaisu, yra laikomas matavimo sistema ir dėl šios aplinkybės negali būti naudojamas pagal paskirtį, kol jam su šiuo įtaisu nebus atlikta metrologinė patikra kaip matavimo sistemai. Reikalavimas pateikti nuotolinio duomenų perdavimo sistemos patikras prieštarauja Europos sąjungos teisės aktams ir toks įpareigojimas ūkio subjektams negali būti duodamas.

IV

Trečiasis suinteresuotas asmuo I. K.-M. atsiliepime į pareiškėjos skundą (VII t., b. l. 32–33) prašė skundą atmesti.

1. Paaiškino, kad pareiškėja yra gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), karšto vandens tiekėja, akivaizdžių dalykų įrodinėti nereikia. Butuose esantys skaitikliai yra atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai. Už karšto vandens tiekimą yra atsiskaitoma pagal šių prietaisų rodmenis, todėl už jų įrengimą, techninės būklės užtikrinimą, matavimų tikslumą ir patikros organizavimą yra atsakinga pareiškėja. Nuo 2010 m. lapkričio 1 d. karšto vandens vartotojams nuosavybės teise priklausančius karšto vandens skaitiklius bei savo įrengtus karšto vandens skaitiklius turi prižiūrėti karšto vandens tiekėjas.

2. Atsakovas pagrįstai Aktu įpareigojo pareiškėją sudaryti skaitiklių patikros grafiką. Toks nurodymas yra neatsiejamai susijęs su Akto 1 nurodymu, nes, atlikus skaitiklio metrologinę patikrą, būtina numatyti kitos patikros datą. Skundžiamas Aktas yra pagrįstas teisės normomis, jo turinys atitinka teisės aktų reikalavimus bei keliamus tikslus.

V

Trečiasis suinteresuotas asmuo J. M. atsiliepime į pareiškėjos skundą (VII t., b. l. 73–81) prašė skundą atmesti.

Savo poziciją grindžia I. K.-M. atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad šilumos apskaitos sistemos „Rubisafe“ naudojimas name (duomenys neskelbtini), yra neteisėtas, pagal ją išrašytos sąskaitos yra niekinės ir negaliojančios, nes teisės aktai draudžia naudoti skaitiklius, neturinčius galiojančios metrologinės patikros.

VI

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 18 d. sprendime šioje administracinėje byloje (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00683-2011-4) (VIII t., b. l. 109–116) pareiškėjos UAB „Vilniaus energija“ skundą tenkino ir panaikino Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus skyriaus 2011 m. vasario 25 d. Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo aktą Nr. PA-565(V11).

Teismas, remdamasis LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos nutartimi administracinėje byloje Nr. A858-46/2014, konstatavo, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 straipsnis ir direktyva 2004/22/EB turi būti aiškinami taip, kad jais draudžiamas toks nacionalinis reguliavimas ir praktika, pagal kuriuos visus šios direktyvos reikalavimus atitinkantis karšto vandens skaitiklis, sujungtas su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo įtaisu, yra laikomas matavimo sistema ir yra taikomas reikalavimas atlikti visos sistemos (skaitiklio ir nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo įtaiso) patikrą. Todėl Aktas yra neteisėtas iš esmės, t. y. prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktui ir dėl to yra pagrindas jį panaikinti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

VII

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. gegužės 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-837-556/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00683-2011-4) (X t., b. l. 77–94) Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimą ta apimtimi, kur buvo panaikinti Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus 2011 m. vasario 25 d. Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo akto Nr. PA-565(V11), kuriame pareiškėjui buvo duoti nurodymai parengti atsiskaitymams su vartotojais už suvartoto karšto vandens kiekį naudojamų butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių sąrašus, patvirtinti juos vadovo parašu bei sudaryti skaitiklių patikros grafikus (3 nurodymas), apie nurodymų įvykdymą raštu iki 2011 m. kovo 14 d. informuoti Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyrių (4 nurodymas), kiek tai susiję su 3 nurodymu, panaikino ir šia apimtimi perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą, o Lietuvos metrologijos inspekcijos, J. M., I. K. M. apeliacinius skundus šioje dalyje atmetė.

LVAT konstatavo, kad VAAT 2015 m. gegužės 18 d. sprendime, naikindamas Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus skyriaus 2011 m. vasario 25 d. Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo aktą Nr. PA-565(V11), nedetalizavo (neišskyrė) Akto nurodymų, bei jų naikinimo pagrindų. Tiesiog rėmėsi administracine jurisprudencija analogiško pobūdžio byloje, tačiau neatsižvelgė į tai, kad Akto 3 nurodymas ir 4 nurodymas, kiek tai susiję su 3 nurodymu, nebuvo nagrinėtas LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos administracinėje byloje Nr. A858-46/2014. ABTĮ 86 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjos pareikštus pagrindinius reikalavimus, o tai, LVAT vertinimu, pripažįstant Akto nurodymus atskirais ginčo objektais, nebuvo padaryta, todėl LVAT padarė išvadą, kad aptariamoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu bei pagrįstu.

VIII

1. Teismo posėdyje pareiškėjos UAB „Vilniaus energija“ atstovė Teisės skyriaus juristė A. G. (2017 m. sausio 5 d. įgaliojimas Nr. 013-01-496 (XII t., b. l. 86)) iš esmės rėmėsi skunde nurodytais argumentais ir prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

2. Teismo posėdyje atsakovo Lietuvos metrologijos inspekcijos atstovas šios institucijos Vilniaus apskrities skyriaus viršininkas Igoris Tkačenka (Igoris Tkačenko) (2017 m. sausio 24 d. įgaliojimas Nr. 13SR-37 (XII t., b. l. 88)) iš esmės rėmėsi atsiliepime į pareiškėjos skundą pateiktais argumentais ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs prašymo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

I

Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:

1. Namo (duomenys neskelbtini), gyventojai 2010 m. kovo 26 d. prašyme UAB „Vilniaus energija“ (I t., b. l. 28–30) nurodė, kad renkasi Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – ir Šilumos ūkio įstatymas) 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą aprūpinimo karštu vandeniu būdą, pagal kurį gyventojai iš šilumos tiekėjo perka tik šilumą karštam vandeniui ruošti, o geriamasis vanduo karštam vandeniui ruošti perkamas iš geriamojo vandens tiekėjo (UAB „Vilniaus vandenys“). Akte (III t., b. l. 13–14) konstatuota, kad namo (duomenys neskelbtini) gyventojai sutarties dėl karšto vandens tiekimo su karšto vandens tiekėju nepasirašė; dauguma namo gyventojų turi ankstesnio tipo sutartį, pasirašytą su AB „Vilniaus šilumos tinklai“, dėl šilumos tiekimo. LVAT 2015 m. liepos 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2039-525/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03042-2012-7) (X t., b. l. 12–18) išaiškino, kad gyventojai turi ne tik priimti sprendimą dėl apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pasirinkimo, bet ir pakeisti šilumos ir karšto vandens vartojimo sutartis, sudaryti karšto vandens tiekimo sutartis su karšto vandens ar geriamojo vandens tiekėjais, jeigu keičiamas karšto vandens tiekėjas. LVAT 2015 m. liepos 1 d. nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A-2039-525/2015 nebuvo duomenų, kad gyventojai be sprendimo keisti būdą karštam vandeniui ruošti priėmimą, atliko kitus būtinus šiam pasirinkimui veiksmus. Priešingai, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad patikrinimo metu sutartys nebuvo sudarytos. Todėl LVAT laikė, jog gyventojų pasirinktas 2-asis apsirūpinimo karštu vandeniu būdas nebuvo tinkamai įgyvendintas. Dėl to LVAT padarė išvadą, kad administracinėje byloje Nr. A-2039-525/2015 namui faktiškai taikomas 1-asis apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, o ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėja (UAB „Vilniaus energija“) buvo namo karšto vandens tiekėja, kas jai suponavo atitinkamas teises ir pareigas. Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) namo gyventojai 2011 m. gegužės 31 d. UAB „Vilniaus energijai“ pateikė 2011 m. gegužės 30 d. prašymą pakeisti name (duomenys neskelbtini) antrą karšto vandens aprūpinimo būdą į pirmą būdą (V t., b. l. 80–81).

2. Namo (duomenys neskelbtini) gyventojai nepasirinko kito aprūpinimo karštu vandeniu būdo, todėl UAB „Vilniaus energija“, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – ir Šilumos ūkio įstatymas) 15 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 27 straipsnio 6 dalimi bei CK 4.85 straipsniu, šiame name yra nuo 2010 m. gegužės 1 d. pradėjusi karšto vandens tiekėjo veiklą (kol vartotojai pasirenka karšto vandens tiekėją arba aprūpinimo karštu vandeniu būdą). Šiame name UAB „Vilniaus energija“ įrengė karšto vandens tiekėjui priklausančius karšto vandens skaitiklius (II t., b. l. 34–50; III t., b. l. 13–14).

3. Inspekcijos Vilniaus apskrities skyrius 2011 m. vasario 8 d. pagal B. M. skundą ir 2011 m. vasario 6–11 d. pagal P. M. prašymą patikrinęs, kaip vykdoma šiluminės energijos ir karšto vandens apskaita gyvenamuosiuose namuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), 2011 m. vasario 25 d. surašė teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo aktą Nr. PA-565(V11) (I t., b. l. 14-16, III t., b. l. 13–14), kuriame nustatė, kad:

3.1. Gyvenamajame name (duomenys neskelbtini):

3.1.1. Visuose butuose karšto vandens apskaitai įrengti karšto vandens skaitikliai WFH 36 su nuotoliniu duomenų perdavimu. Visi skaitikliai turi galiojančius patikros žymenis. Skaitiklių patikrą 2010 m. spalio – lapkričio mėn. atliko VĮ Vilniaus metrologijos centras. Atsiskaitymas už sunaudoto karšto vandens kiekį vykdomas pagal minėtų skaitiklių rodmenis.

3.1.2. Šilumos punkte sumontuotas įvadinis šilumos skaitiklis Katra SKS-3 (Lietuvos matavimo priemonių registro Nr. 1-1762:2003), skaičiuotuvas Nr. 003886, matavimo ruožas StarkyVMC087, temperatūros jutikliai Pt500 Nr. 0602156b ir Nr. 0602156. Skaitiklio patikrą 2010 m. kovo mėn. atliko VĮ Vilniaus metrologijos centras, patikros žymuo VMC 305736. Šilumos skaitiklis ir matavimo ruožas užplombuoti metrologinę patikrą atlikusios įstaigos ir UAB „Vilniaus energija“ plombomis. Apskaita ir atsiskaitymas už sunaudotą šiluminę energiją vykdomi pagal įvadinio šilumos skaitiklio rodmenis.

3.1.3. Šilumos punkte ir laiptinėse sumontuota šiluminės įrangos reguliavimo ir duomenų perdavimo automatinė sistema „Rubisafe“, kuri vertinama kaip matavimo sistema, kuriai turi būti atliekama metrologinė patikra. Sistema „Rubisafe“ metrologiškai neįteisinta, ji atsiskaitymams nenaudojama.

3.2. Gyvenamajame name (duomenys neskelbtini):

3.2.1. Šilumos punkte sumontuotas įvadinis šilumos skaitiklis Katra SKS-3 (Lietuvos matavimo priemonių registro Nr. 1-1762:2003), skaičiuotuvas Nr. 06093, matavimo ruožas Starky Nr. 894504V477, temperatūros jutikliai Pt500 Nr. 0701822b ir Nr. 0701822. Skaitiklio patikrą 2009 m. lapkričio mėn. atliko VĮ Vilniaus metrologijos centras, patikros žymuo VMC 592692.

3.2.2. Šilumos punkte sumontuota šiluminės įrangos reguliavimo ir duomenų perdavimo automatinė sistema Rubisafe. Sistema nėra metrologiškai įteisinta, jos tipas nepatvirtintas ir neatlikta jos patikra. Sistema atsiskaitymams nenaudojama.

3.2.3. Geriamojo vandens apskaitai karštam vandeniui ruošti naudojamas sumontuotas prieš šilumokaitį geriamojo vandens skaitiklis MTK Nr. 10394729 (Lietuvos matavimo priemonių registro Nr. 2-23:1993), kurio patikrą 2011 m. I ketvirtį atliko VĮ Vilniaus metrologijos centras. Skaitiklis užplombuotas metrologinę patikrą atlikusios įstaigos ir UAB „Vilniaus vandenys“ plombomis.

3.2.4. Butuose įrengti karšto vandens skaitikliai neturi galiojančių patikros žymenų ar kitų galiojančių patikrą patvirtinančių dokumentų. Pasirinktinai patikrinus skaitiklius 41, 43, 45 butuose, nustatyta, kad parduodamo karšto vandens kiekiui nustatyti naudojami SaMeCo (41, 43 butas) ir WEHRLE (45 butas) tipų vandens skaitikliai. Iš viso gyvenamajame name naudojama 60 vnt. skaitiklių, kurių tipai įrašyti į Lietuvos matavimo priemonių registrą Nr. 2-67:1993 ir 1-397:1996. Skaitikliai užplombuoti UAB „Vilniaus energija“ plombomis ir yra butų savininkų nuosavybė. Buitiniai karšto vandens skaitikliai yra atsiskaitomieji.

3.3. Inspekcijos Vilniaus apskrities skyrius 2011 m. vasario 25 d. teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo akte Nr. PA-565(V11) (I t., b. l. 14-16) pateikė išvadą, kad buvo pažeisti Metrologijos įstatymo 17 straipsnio 2 dalies reikalavimai, kadangi namo (duomenys neskelbtini) butuose įrengti karšto vandens skaitikliai, naudojami kiekvieno buto sunaudoto karšto vandens kiekiui nustatyti ir už jį atsiskaityti, neturi galiojančių patikros žymenų ar kitų galiojančių patikrą patvirtinančių dokumentų, ir, vadovaudamasis Metrologijos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos metrologijos inspekcijos nuostatų 9.5 punktu, nurodė:

3.3.1. Vadovaujantis Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, 17 straipsnio 2 dalimi, Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2010 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. V-107 „Dėl matavimo priemonių su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimu metrologinio įteisinimo“ atsiskaitymams su vartotojais naudoti tik metrologiškai įteisintų įvadinių šilumos ir butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių su galiojančia metrologine patikra, deklaruotus duomenis;

3.3.2. Įrengiant ir naudojant atsiskaitymams su vartotojais už sunaudotą šilumos energiją ir karštą vandenį nuotolinio duomenų nuskaitymo sistemas vadovautis Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2010 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. V-107 „Dėl matavimo priemonių su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimu metrologinio įteisinimo“;

3.3.3. Parengti atsiskaitymams su vartotojais už suvartoto karšto vandens kiekį naudojamų butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių sąrašus, patvirtinti juos vadovo parašu bei sudaryti skaitiklių patikros grafikus;

3.3.4. Apie nurodymų įvykdymą raštu iki 2011 m. kovo 14 d. informuoti Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyrių.

4. UAB „Vilniaus energija“ dėl Akto panaikinimo 2011 m. kovo 10 d. padavė skundą Inspekcijai (II t., b. l. 54), kuri 2011 m. kovo 23 d. rašte Nr. 13SR-80 „Dėl Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus 2011-02-25 patikrinimo aktu Nr. PA-565(V11) nustatytų nurodymų panaikinimo“ (II t., b. l. 54) atsakė į skundą, kad Inspekcijos Vilniaus apskrities skyrius, vadovaudamasis Metrologijos įstatymu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1R-216 patvirtintais Lietuvos metrologijos inspekcijos nuostatais, pagal savo kompetenciją, nagrinėdamas gyventojų ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namų (duomenys neskelbtini)) skundus, pagrįstai priėmė nurodymus UAB „Vilniaus energija“ atžvilgiu dėl teisinės metrologijos reikalavimų vykdymo. Akto nurodymai priimti vadovaujantis Metrologijos įstatymo ir kitų teisinę metrologiją reglamentuojančių teisės aktų, šilumos ūkio veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi. Akto nurodymai yra pagrįsti ir UAB „Vilniaus energija“ turi juos vykdyti bei Akte nustatytais terminais informuoti Inspekcijos Vilniaus apskrities skyrių apie jų vykdymą. Probleminius klausimus, susijusius su teisinės metrologijos ir šilumos ūkio veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų įgyvendinimu, UAB „Vilniaus energija“ turėtų spręsti su kitomis kompetentingomis institucijomis.

5. UAB „Vilniaus energija“ 2011 m. kovo 14 d. rašte Nr. 013-01-4672R „Dėl Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus 2011-02-25 patikrinimo aktu Nr. PA-565(V11) nustatytų nurodymų“ (II t., b. l. 53) nurodė Inspekcijos Vilniaus apskrities skyriui, kad su Aktu ir jo nurodymais nesutinka, kadangi dabartinio teisinio reguliavimo kontekste jie neatitinka nei esamo teisinio reglamentavimo, nei faktinės situacijos, ir objektyviai negali būti įgyvendinti dėl ne nuo UAB „Vilniaus energija“ priklausančių priežasčių. Taip pat nurodė, kad dėl Akto yra pateikusi skundą Inspekcijai.

6. Į UAB „Vilniaus energija“ 2011 m. kovo 14 d. raštą Nr. 013-01-4672R Inspekcijos Vilniaus apskrities skyrius atsakė 2011 m. kovo 28 d. rašte Nr. 55SR-22 „Dėl Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus patikrinimo aktuose surašytų nurodymų“ (II t., b. l. 55), kad Inspekcijos Vilniaus apskrities skyrius pagal savo kompetenciją nagrinėdamas gyventojų ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namų (duomenys neskelbtini)) skundus, pagrįstai priėmė nurodymus UAB „Vilniaus energija“ atžvilgiu dėl teisinės metrologijos reikalavimų vykdymo. Inspekcijos 2011 m. kovo 13 d. rašte Nr. 13SR-80 buvo nurodyta, kad Inspekcijos nuomonė dėl surašytų nurodymų nepasikeitė. Visi nurodymai priimti vadovaujantis Metrologijos įstatymo ir kitų teisinę metrologiją reglamentuojančių teisės aktų, šilumos ūkio veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais bei LVAT praktika.

7. UAB „Vilniaus energija“ savo teiginius, kad butuose įrengti skaitikliai nelaikytini atsiskaitomaisiais, rašytiniuose paaiškinimuose (V t., b. l. 53–59) grindžia:

7.1. Inspekcijos 2011 m. rugpjūčio 17 d. rašte Nr. 13SR-244 „Dėl butuose įrengtų šilumos skaitiklių metrologinės patikros“ (V t., b. l. 82) UAB „Vilniaus energija“ pateiktu išaiškinimu, kad daugiabučių gyvenamųjų namų butuose įrengtiems šilumos skaitikliams, kaip ir šildymo prietaisų dalikliams – indikatoriams, teisinės metrologijos reikalavimai netaikomi. UAB „Vilniaus energija“ neturi teisės reikalauti iš daugiabučių namų gyventojų atlikti jų butuose įrengtų šilumos skaitiklių patikras, kadangi jiems netaikomas teisinis metrologinis reglamentavimas. Mokestis už šilumą gyventojams skaičiuojamas ne tik pagal butuose esančių skaitiklių rodmenis, bet ir pagal bendroms namo reikmėms sunaudotos šilumos kiekį, kuris išmatuojamas pirkimo – pardavimo vietoje įrengtu įvadiniu šilumos skaitikliu ir paskirstomas gyventojams pagal Komisijos rekomenduojamus ir suderintus su ja šilumos paskirstymo metodus.

7.2. Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2011 m. rugpjūčio 18 d. rašte Nr. (3.11-D1)-3-4374 „Dėl šilumos skaitiklių metrologinės patikros“ (V t., b. l. 83) pateiktu išaiškinimu, kad bute esantis šilumos skaitiklis yra ne atsiskaitomasis, o paskirstomasis, ir jam neturi būti taikomi reikalavimai atlikti periodinę metrologinę patikrą. Tokiems skaitikliams pakanka pirminės gamintojo metrologinės patikros.

8. Atsakovas atsiliepime (III t., b. l. 10–12), ginčydamas pareiškėjos poziciją, kad butuose įrengti skaitikliai nėra atsiskaitomieji, remiasi LVAT 2010 m. spalio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A444-1178/2010. Remiantis Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis:

8.1. LVAT 2010 m. spalio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-1178/2010 išaiškino, kad Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (2003-05-20 įstatymo Nr. IX-1565 redakcija) 2 straipsnio 1 dalis numato, kad atsiskaitomieji šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisai – vartotojams patiektos šilumos ir (ar) karšto vandens kiekio matavimo priemonės, pagal kurių rodmenis atsiskaitoma su tiekėju. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už patiektą šilumą ir (ar) karštą vandenį pagal atsiskaitomųjų šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartimis nenustatyta kitaip. Byloje nėra duomenų, apie sutarčių, numatančių kitokį vartotojų atsiskaitymą su šilumos tiekėju už patiektą karštą vandenį, o ne pagal atsiskaitomųjų šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis, sudarymą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimo Nr. 1507 „Dėl dujų, elektros ir šiluminės energijos, šalto bei karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo ir eksploatavimo“ 1.4 punkte numatyta, kad gyvenamuosiuose namuose mokestis už šaltą bei karštą vandenį, dujas, elektros energiją nustatomas pagal butų apskaitos prietaisų rodmenis, o jeigu butuose apskaitos prietaisų nėra, mokestis nustatomas pagal dujų, šalto bei karšto vandens suvartojimo normas, kurias tvirtina savivaldybės. LVAT teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas teisės aktų nuostatas ir bylos medžiagą, sprendė, kad vartotojai su karšto vandens tiekėju UAB „Vilniaus energija“ atsiskaito pagal karšto vandens apskaitos prietaisų (karšto vandens skaitiklių), įrengtų butuose, rodmenis. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad karšto vandens apskaitos prietaisai ir jų rodmenų ataskaitos nagrinėjamu atveju naudojamos tik karšto vandens šilumos ir (ar) vandens išdalijimo proporcijoms nustatyti, nepagrįsta, šių prietaisų rodmenys naudojami atsiskaitymui su karšto vandens tiekėju – UAB „Vilniaus energija“. Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 1 dalis numato, kad šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjas savo lėšomis įrengia atsiskaitomuosius šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisus, užtikrina jų tinkamą techninę būklę, reikalaujamą matavimų tikslumą ir organizuoja patikrą. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad atsiskaitomieji šilumos ir karšto vandens apskaitos, taip pat pristatomo į pastato šilumos punktą šilumnešio parametrus registruojantys prietaisai yra valstybinės metrologinės matavimo priemonių kontrolės objektas. Šių prietaisų patikros terminus kontroliuoja Lietuvos metrologijos inspekcija. Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad teisinis metrologinis reglamentavimas taikomas matavimo priemonėms, kurios naudojamos nustatant prekių, energijos, paslaugų kiekį ir vertę tiesioginio pardavimo sandoriuose tarp pirkėjo ir pardavėjo bei atsiskaitant už suteiktas paslaugas ir prekes, kai nuo jų kiekio matavimo priklauso kaina. Įvertinusi minėtų teisės aktų nuostatas bei atsižvelgusi į tai, kad vartotojų butuose esantys karšto vandens apskaitos prietaisai yra atsiskaitomieji, vartotojai su karšto vandens tiekėju UAB „Vilniaus energija“ atsiskaito pagal šių prietaisų rodmenis, LVAT teisėjų kolegija padarė išvadą, kad šiems prietaisams taikomas teisinis metrologinis reglamentavimas.

8.2. LVAT 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-2249/2012 išaiškino, kad vartotojų butuose esantys karšto vandens apskaitos prietaisai laikytini atsiskaitomaisiais, kadangi jie naudojami atsiskaitymui su karšto vandens tiekėju, o ne karšto vandens išdalijimo proporcijoms nustatyti (neatsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai) (žr., pvz., LVAT 2010 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1178/2010). Vandens skaitiklis turi būti su galiojančia metrologine patikra, už kurios organizavimą yra atsakingas karšto vandens tiekėjas (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1288/2012).

9. UAB „Vilniaus energija“ rašytiniuose paaiškinimuose (VII t., b. l. 60–64), ginčydama Akto 3 nurodymą (parengti skaitiklių sąrašus ir sudaryti patikros grafikus), remiasi VAAT 2012 m. sausio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-984-624/2012 ir VAAT 2012 m. vasario 13 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-1003-189/2012 pateiktais išaiškinimais. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nurodyti sprendimai buvo patikrinti apeliacine tvarka:

9.1. LVAT, išnagrinėjusi apeliacinį skundą dėl VAAT 2012 m. vasario 13 d. sprendimo, 2012 m. rugsėjo 3 d. priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2249/2012 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01913-2011-1) VAAT 2012 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Šioje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl 2011 m. rugpjūčio 9 d. Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi akto Nr. PA-2490(V11) nurodymo, kuriuo UAB „Vilniaus energija“ įpareigota atsiskaitymams su vartotojais naudoti tik karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologine patikra bei parengti atsiskaitymams su vartotojais už suvartoto karšto vandens kiekį naudojamų butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių sąrašus, patvirtinti juos vadovo parašu bei sudaryti skaitiklių patikros grafikus. VAAT 2012 m. vasario 13 d. sprendime UAB „Vilniaus energija“ skundą patenkino iš dalies: panaikino Inspekcijos akto dalį, kuria pareiškėjas įpareigotas sudaryti skaitiklių patikros grafikus, bei patikslino akto trečią nurodymą ir jį išdėstė, jog apie akto nurodymų įvykdymą pareiškėjas privalo raštu per 16 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos informuoti Inspekciją. Kitą Inspekcijos akto dalį paliko nepakeistą. VAAT padarė išvadą, jog kadangi UAB „Vilniaus energija“ nėra namo matavimo prietaisų savininkė, ji negali daryti įtakos jų patikros atlikimui. Todėl akto nurodymo dalį sudaryti skaitliukų patikros grafikus, vertino kaip neadekvačią teisės aktams. LVAT, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, išaiškino, kad pagal ginčijamo akto priėmimo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, šilumos tiekėjas iki 2010 m. lapkričio 1 d. privalėjo perimti vartotojams priklausiusių skaitiklių nuosavybę arba įrengti savo karšto vandens skaitiklį. Bet kuriuo atveju nuo 2010 m. lapkričio 1 d. karšto vandens vartotojams nuosavybės teise priklausančius karšto vandens skaitiklius bei savo įrengtus karšto vandens skaitiklius turi prižiūrėti karšto vandens tiekėjas.

9.2. LVAT išnagrinėjusi apeliacinį skundą dėl VAAT 2012 m. sausio 20 d. sprendimo 2013 m. sausio 18 d. priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. A143-515/2013 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01854-2011-5) VAAT 2012 m. sausio 20 d. sprendimo dalį dėl atsakovo Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus 2011 m. rugpjūčio 3 d. teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo akte Nr. PA-2590(V11) duoto nurodymo apie nurodymų įvykdymą raštu iki 2011 m. rugpjūčio 19 d. informuoti Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyrių palikti nepakeistą. Kitą teismo sprendimo dalį panaikinti ir pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ skundą dėl paminėtame akte duotų nurodymų: 1) vadovaujantis Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies ir 17 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsiskaitymams su vartotojais naudoti tik karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologine patikra; 2) parengti atsiskaitymams su vartotojais už suvartoto karšto vandens kiekį naudojamų butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių sąrašus, patvirtinti juos vadovo parašu bei sudaryti skaitiklių patikros grafikus, atmesti kaip nepagrįstą. Pasisakydama dėl minėtų dviejų ginčo akte pateiktų nurodymų, LVAT teisėjų kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas pripažino juos neteisėtais tik tuo pagrindu, kad šiuos nurodymus apimantis objektas savo mastu ir apimtimi neatitinka atsakovo atlikto patikrinimo objekto ta prasme, kad šie nurodymai buvo duoti ne tik dėl nurodyto patikrinimo metu patikrintų butų, bet ir yra adresuoti visiems kitiems Vilniaus miesto butams, kuriems pareiškėja tiekia karštą vandenį. LVAT teisėjų kolegija, nesutiko su šia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, pažymėjo, kad paminėto atsakovo atlikto patikrinimo objektas buvo tiek (atsitiktinio pasirinkimo būdu atrinkti) konkrečiuose pareiškėjo aptarnaujamuose daugiabučiuose namuose esantys karšto vandens skaitikliai, tiek ir visos pareiškėjos su atsiskaitomųjų prietaisų naudojimu bei jų priežiūra siejamos veiklos atitikimo šią veiklą reglamentuojantiems teisės aktams planinis patikrinimas. Todėl aptariamoje dalyje skundžiamame atsakovo akte UAB „Vilniaus energija“ duoti nurodymai (1 ir 2), LVAT teisėjų kolegijos manymu, turi būti pripažinti teisėtais ir pagrįstais.

10. Atsakovas atsiliepime (III t., b. l. 10–12) nurodo, kad Akto 3 nurodymo vykdymas yra susijęs su Inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus 2007 m. gruodžio 27 d. patikrinimo akte Nr. 95V-1042 duotais nurodymais, kurių teisėtumo klausimas buvo sprendžiamas LVAT 2010 m. spalio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-1178/2010. Minėtoje nutartyje LVAT nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) panaikino Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus 2007 m. gruodžio 27 d. patikrinimo akto Nr. 95V-1042 privalomuosius nurodymus, kuriais UAB „Vilniaus energija“ įpareigota 1) atsiskaitymui su karšto vandens vartotojais už suvartotą karštą vandenį naudoti vandens skaitiklius, kurių atliktas techninių reglamentų ar kitų teisės aktų nustatytas metrologinis patikrinimas – metrologinė patikra; 2) pasitvirtinti karšto vandens pardavimo kainą; 3) sudaryti gyvenamojo namo butų savininkams galimybę pasirašyti karšto vandens pirkimo – pardavimo sutartis, aptariant jose butų savininkų įrengtų karšto vandens skaitiklių perdavimo UAB „Vilniaus energija“ nuosavybėn arba priežiūrai klausimus; 4) parengti atsiskaitymams su vartotojais už suvartoto karšto vandens kiekį naudojamų karšto vandens skaitiklių sąrašus, patvirtinti juos vadovo parašu bei sudaryti skaitiklių metrologinės patikros grafikus; 5) apie nurodymų įvykdymą raštu informuoti Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyrių. Pirmosios instancijos teismas tokį sprendimą priėmė nustatęs, kad vartotojų butuose esantys karšto vandens vartojimo apskaitos prietaisai nelaikytini atsiskaitomaisiais, todėl UAB „Vilniaus energija“ nepažeidė teisinės metrologijos reikalavimų. LVAT su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutiko. LVAT įvertinęs teisės aktų nuostatas bei atsižvelgęs į tai, kad vartotojų butuose esantys karšto vandens apskaitos prietaisai yra atsiskaitomieji, vartotojai su karšto vandens tiekėju UAB „Vilniaus energija“ atsiskaito pagal šių prietaisų rodmenis, padarė išvadą, kad šiems prietaisams taikomas teisinis metrologinis reglamentavimas, kurio pažeidimus ir konstatavo Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyrius ginčijamu 2007 m. gruodžio 27 d. patikrinimo aktu Nr. 95V-1042. LVAT konstatavo, kad Metrologijos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad Lietuvos metrologijos inspekcijos pareigūnai, nustatę teisinės metrologijos reikalavimų pažeidimą, turi teisę raštu apie tai įspėti tikrinamus ūkio subjektus ir įpareigoti juos per nustatytą laiką pašalinti pažeidimą. Lietuvos metrologijos inspekcijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 139 (2006 m. lapkričio 14 d. įsakymo Nr. 1R-400 redakcija) 10.1 punktas numato, kad Lietuvos metrologijos inspekcija prižiūri, kaip gamintojai, pardavėjai ir naudotojai laikosi Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo ir kitų teisinės metrologijos reikalavimų; pagal savo kompetenciją tiria ir nagrinėja Metrologijos įstatymo pažeidimus; šių nuostatų 11.5 punktas numato, kad Lietuvos metrologijos inspekcija, įgyvendindama jai pavestus uždavinius ir funkcijas, turi teisę duoti privalomus vykdyti nurodymus dėl nustatytų Metrologijos įstatymo reikalavimų pažeidimų ir reikalauti, kad tie nurodymai būtų laiku ir tiksliai įvykdyti. Įvertinęs nustatytas aplinkybes bei aukščiau nurodytus teisės aktus, LVAT padarė išvadą, kad Lietuvos metrologijos inspekcija teisėtai ir pagrįstai įpareigojo UAB „Vilniaus energija“ atlikti 2007 m. gruodžio 27 d. patikrinimo akto Nr. 95V-1042 1, 4 bei 5 punktuose įvardytus nurodymus. Tačiau Lietuvos metrologijos inspekcijos veiklą reglamentuojantys teisės aktai nenumato Lietuvos metrologijos inspekcijos teisės duoti privalomuosius nurodymus, susijusius karšto vandens pardavimo kainos nustatymu ar karšto vandens pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymu, todėl LVAT padarė išvadą, kad patikrinimo akto 2 bei 3 nurodymai negali būti pripažįstami pagrįstais ir teisėtais, todėl naikintini.

11. LVAT 2016 m. gegužės 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-837-556/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00683-2011-4) (X t., b. l. 77–94), panaikindamas VAAT 2015 m. gegužės 18 d. sprendimą, ta apimtimi, kuria buvo panaikintas Aktas dėl 3 ir 4 nurodymų, ir grąžindamas bylą šioje dalyje nagrinėti iš naujo, rėmėsi LVAT praktika 2015 m. liepos 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2039-525/2015. LVAT 2015 m. liepos 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2039-525/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03042-2012-7) (X t., b. l. 12–18) VAAT 2015 m. vasario 17 d. sprendimą paliko nepakeistą. VAAT 2015 m. vasario 17 d. sprendime išsprendė ginčą dėl Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus 2012 m. lapkričio 1 d. Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi akto Nr. PA-3436(V12), kuriuo atsakovas nusprendė, jog buvo pažeisti Metrologijos įstatymo 17 straipsnio 2 dalies reikalavimai ir pareiškėjas įpareigotas: 1) vadovaujantis Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi ir 17 straipsnio 2 dalies nuostatomis atsiskaitymams su vartotojais naudoti tik karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologine patikra, 2) parengti atsiskaitymams su vartotojais už suvartoto karšto vandens kiekį naudojamų karšto vandens skaitiklių sąrašą, patvirtinti jį vadovo parašu, 3) apie nurodymų vykdymo eigą raštu iki 2012 m. lapkričio 12 d. informuoti Inspekcijos Vilniaus apskrities skyrių. Pirmosios instancijos teismas, priėjęs išvadą, kad Inspekcija teisėtai ir pagrįstai pagal savo kompetenciją įpareigojo UAB „Vilniaus energija“ atlikti skundžiamame akte įtvirtintus nurodymus, aktas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, todėl jis yra teisėtas ir pagrįstas, o naikinti jį dėl pareiškėjos skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo, pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. VAAT konstatavo, kad antrasis atsakovo reikalavimas parengti atsiskaitymams su vartotojais už sunaudoto karšto vandens kiekį naudojamų karšto vandens skaitiklių sąrašą ir jį patvirtinti vadovo parašu teismo laikytas išvestiniu reikalavimu iš pirmojo, todėl atmetus skundą dėl reikalavimo atsiskaitymams su vartotojais naudoti tik karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologine patikra, atmestas ir antrasis dėl nurodytų skaitiklių sąrašo sudarymo. LVAT 2015 m. liepos 1 d. nutartyje sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas iš esmės patvirtino ginčo aktu nustatytų įpareigojimų pareiškėjai teisėtumą ir pagrįstumą, konstatavo, kad ginčo aktas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti dėl pareiškėjos nurodytų argumentų nėra pagrindo, vertino, jog ši teismo sprendimo dalis atitinka LVAT praktiką šios kategorijos bylose (žr. pvz., LVAT 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje A-525-1340/2012, taip pat kitose analogiškose bylose Nr. A-492-1722/2012, A-261-2249/2012, A-261-1585/2012; Nr. A-928-492/2015).

12. UAB „Vilniaus energija“ 2017 m. vasario 3 d. elektroniniu laišku informavo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, kad „(duomenys neskelbtini) name karšto vandens apskaita butuose sutvarkyta (t.y. sumontuoti nauji karšto vandens skaitikliai) 2013 m. liepos 12 d. Iki šiol sąlygų pakeisti karšto vandens skaitiklių nesudarė 9 ir 21 butai, jiems mokesčiai už karštą vandenį skaičiuojami pagal nustatytą normatyvą“.

13. Lietuvos apeliacinis teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Vilniaus energija“ ir ieškovų J. M. bei P. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2821-160/2015, kuriuo buvo iš dalies tenkintas ieškovės J. M. patikslintas ieškinys ir atmestas ieškovo P. M. ieškinys atsakovei UAB „Vilniaus energija“ dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys byloje Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, A. B. S., B. O. S., S. P., N. B.; išvadas teikiančios institucijos Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Valstybinė metrologijos inspekcija, Valstybinė energetikos inspekcija, 2016 m. gegužės 12 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-282-823/2016 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-02053-2013-1) panaikino Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo dalį, kuria atsakovė UAB „Vilniaus energija“ įpareigota per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įrengti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), apskaitos prietaisą, skirtą tiekiamai šilumos energijai karštam vandeniu ruošti apskaityti, ir šį ieškinio reikalavimą atmetė, kitą Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-282-823/2016 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-02053-2013-1) 2016 m. rugpjūčio 4 d. buvo gautas kasacinis teismas, kurį 2016 m. rugpjūčio 10 d. buvo atsisakyta priimti. Sprendimas, be kita ko, grindžiamas šiais motyvais:

13.1. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija sutiko su UAB „Vilniaus energija“ argumentu, kad iš Taisyklių 48.5 lingvistinės analizės išplaukia, jog įrengti karšto vandens ruošimo šilumos skaitiklio prieš pašildytuvą esant dvilaipsniam karšto vandens ruošimo įrenginiui negalima. Tokiu atveju turi būti taikomas matavimo priemonių komplektas, sudarytas iš įvadinio šilumos skaitiklio, skirto visam šilumos, pateiktos į pastatą, kiekiui išmatuoti, ir šildymo šilumos skaitiklio. Tuo pačiu pagrįstais pripažino UAB „Vilniaus energija“ argumentus, kad byloje nustačius, jog atitinkamame name įrengtas dvilaipsnis karšto vandens ruošimo įrenginys, UAB „Vilniaus energija“ nebėra procesinės pareigos įrodinėti, jog karšto vandens ruošimo šilumos skaitiklio šiame pastate įrengti nėra techninės galimybės, kadangi tokia situacija aiškiai aptarta ir įvardyta teisės aktuose.

13.2. UAB „Vilniaus energija“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė įrodymus, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), įrengta nepriklausoma šildymo sistema su dvilaipsniu karšto vandens ruošimu. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nusprendė, kad šiuo atveju UAB „Vilniaus energija“ kartu su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai turi esminę reikšmę, kadangi patvirtina jog pagal Taisyklių 48.5 punkto nuostatas gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), įrengti karšto vandens ruošimo šilumos skaitiklio prieš pašildytuvą negalima, todėl atitinkamas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo įpareigojimas UAB „Vilniaus energija“ per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įrengti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), apskaitos prietaisą, skirtą tiekiamai šilumos energijai karštam vandeniu ruošti apskaityti, yra nepagrįstas.

13.3. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nustatė, kad 45 iš 49 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butuose UAB „Vilniaus energija“ iki 2013 m. spalio mėn. yra įrengusi jai priklausančius metrologiškai patikrintus karšto vandens skaitiklius. Viename namo bute karšto vandens tiekimas atjungtas, likusių trijų butų savininkai nesudarė galimybės UAB „Vilniaus energija“ tokius skaitiklius įrengti, dėl ko jiems buvo surašyti pažeidimų nustatymo aktai ir karšto vandens suvartojimas skaičiuojamas pagal normatyvą. Kadangi karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo terminas Vilniaus mieste dar nėra pasibaigęs, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog UAB „Vilniaus energija“ nėra įvykdžiusi savo prievolės sutvarkyti karšto vandens apskaitą name, ir tuo pačiu nėra pagrindo tenkinti reikalavimus atlikti pateiktos šilumos bendro naudojimo patalpoms šildyti perskaičiavimą. Teismas taip pat neturėjo teisinio pagrindo tenkinti ieškovės J. M. reikalavimo įpareigoti UAB „Vilniaus energija“ atlikti gyventojų butuose esančių karšto vandens skaitiklių patikras, kol nėra įrengti metrologiškai patikrinti karšto vandens tiekėjo skaitikliai, kadangi UAB „Vilniaus energija“ priklausantys skaitikliai šiuo metu nėra įrengti tik tuose butuose, kurių savininkai nesudaro galimybės atsakovei tai padaryti. Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad UAB „Vilniaus energija“ pagrįstai pažymėjo, kad aplinkybė, jog laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. birželio 1 d. UAB „Vilniaus energija“ nebuvo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), karšto vandens tiekėja, nustatyta įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1516-619/2013, kurioje dalyvavo UAB „Vilniaus energija“ ir ieškovas P. M., todėl šioje byloje iš naujo neįrodinėtina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 2 punktas).

14. Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs atsakovo P. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui P. M. dėl skolos išieškojimo, tretieji suinteresuotieji asmenys UAB „Naujamiesčio būstas“, išvadą teikianti institucija Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Valstybinė kainų ir energetikos komisija, 2013 m. balandžio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.2A-1516-619/2013 (teisminio proceso Nr. 2-01-3-16921-2010-8) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. sprendimą paliko nepakeistą. Nutartis, be kita ko, grindžiama šiais motyvais:

14.1. UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 581,19 Lt skolos išieškojimo už šilumos energiją ir 56,79 Lt palūkanų iš P. M., kaip buto (duomenys neskelbtini) , savininko. Teismas nustatė, kad P. M. priklausantis butas nėra centralizuotai šildomas, yra atjungtas nuo centrinio šildymo sistemos, dėl to ginčo tarp šalių nėra, taip pat bylos dalyku nėra buto atjungimo teisėtumo klausimai. Teismas konstatavo, kad faktinė aplinkybė, dėl kurios ginčo net nekilo, jog P. M. yra atsijungęs nuo viso namo šilumos sistemos ir jam priklausančioms patalpoms apšildyti nesinaudoja centralizuotai visam namui teikiama šilumos energija, jo, kaip kitų namo bendrojo naudojimo patalpų (t.y. tų patalpų, kurios nepriklauso atskiriems butų ar kitos paskirties patalpų savininkams) bendraturčio pareigų neįtakoja. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos aiškiai ir nedviprasmiškai nustato daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčio pareigą apmokėti išlaidas, susijusias su bendrojo naudojimo patalpomis, tame tarpe – mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Šilumos energija tiekiama visam daugiabučiam namui; daugiabučio namo gyventojų (visų kartu) suvartota energija apskaitoma daugiabučio namo įvade esančiu šilumos apskaitos prietaisu – skaitliuku. Tai reiškia, jog P. M., kaip namo bendraturtis, turi mokėti ir mokesčius už bendrojo naudojimo patalpų šildymą.

14.2. Vilniaus apygardos teismas padarė išvadą, kad P. M. samprotavimai dėl neteisingai ir nepagrįstai suskaičiuotų mokesčių, nes UAB „Vilniaus energija“ tiektam į daugiabutį namą šilumos kiekiui nustatyti apskaitos prietaisai neatitiko teisės aktų reikalavimų, neparemti jokiais objektyviais duomenims. Kiekviena iš šalių, galiojant bylose rungimosi principui (CPK 12 str., 178 str.), turi pareigą teisme įrodyti tiek savo reikalavimus, tiek ir atsikirtimus į juos leistinais rašytiniais įrodymais, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad skolos dydis apskaičiuotas nepagrįstai. Kad šilumos apskaitos prietaisas, kuris apskaito šilumos energijos suvartojimą daugiabučiame name yra metrologiškai patvirtintas patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, todėl Vilniaus apygardos teismas nesutiko su P. M. skundo argumentu, kad UAB „Vilniaus energija“ vykdyta šilumos apskaita neteisėta, nes vykdyta pagal apskaitos prietaisus, kurie neturėjo galiojančių metrologinių patikrų.

14.3. Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad P. M. skundą grindžia ir tuo argumentu, kad UAB „Vilniaus energija“ naudoja karšto vandens skaitiklius, kurie nėra metrologiškai patikrinti. Teismas pažymėjo, kad UAB „Vilniaus energija“ ginčo laikotarpiu nebuvo karšto vandens tiekėja, nes namo gyventojai CK 4.85 str. nustatyta tvarka pasirinko antrąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, pagal kurį geriamasis vanduo perkamas iš vandens teikėjo UAB „Vilniaus vandenys“. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 16 str. 4 dalį karšto vandens tiekėjas vykdo metrologinę patikrą tik jo įrengtiems ir jam priklausantiems karšto vandens skaitikliams.

II

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ skundą sprendžiama, ar Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus 2011 m. vasario 25 d. Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo aktas Nr. PA-565(V11) (žr. šio sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 3 punktą) ta apimtimi, kuria pareiškėjai buvo duoti nurodymai parengti atsiskaitymams su vartotojais už suvartoto karšto vandens kiekį naudojamų butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių sąrašus, patvirtinti juos vadovo parašu bei sudaryti skaitiklių patikros grafikus (3 nurodymas), apie nurodymų įvykdymą raštu iki 2011 m. kovo 14 d. informuoti Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyrių (4 nurodymas), kiek tai susiję su 3 nurodymu, yra teisėtas ir pagrįstas. Pabrėžtina, kad kitoje apimtyje Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus 2011 m. vasario 25 d. Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo aktas Nr. PA-565(V11) yra panaikintas (žr. šio sprendimo nustatomosios dalies VI bei VII skyrius).

2. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį sukurtų teisės aiškinimo taisyklių turi būti laikomasi analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Pabrėžtina, kad LVAT 2015 m. liepos 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2039-525/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03042-2012-7) (X t., b. l. 12–18) VAAT 2015 m. vasario 17 d. sprendimą paliko nepakeistą. VAAT 2015 m. vasario 17 d. sprendime išsprendė ginčą dėl Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus 2012 m. lapkričio 1 d. Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi akto Nr. PA-3436(V12), kuriuo atsakovas nusprendė, jog buvo pažeisti Metrologijos įstatymo 17 straipsnio 2 dalies reikalavimai ir pareiškėjas įpareigotas: 1) vadovaujantis Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi ir 17 straipsnio 2 dalies nuostatomis atsiskaitymams su vartotojais naudoti tik karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologine patikra, 2) parengti atsiskaitymams su vartotojais už suvartoto karšto vandens kiekį naudojamų karšto vandens skaitiklių sąrašą, patvirtinti jį vadovo parašu, 3) apie nurodymų vykdymo eigą raštu iki 2012 m. lapkričio 12 d. informuoti Inspekcijos Vilniaus apskrities skyrių. Pirmosios instancijos teismas, priėjęs išvadą, kad Inspekcija teisėtai ir pagrįstai pagal savo kompetenciją įpareigojo UAB „Vilniaus energija“ atlikti skundžiamame akte įtvirtintus nurodymus, aktas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, todėl jis yra teisėtas ir pagrįstas, o naikinti jį dėl pareiškėjos skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo, pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. VAAT konstatavo, kad antrasis atsakovo reikalavimas parengti atsiskaitymams su vartotojais už sunaudoto karšto vandens kiekį naudojamų karšto vandens skaitiklių sąrašą ir jį patvirtinti vadovo parašu teismo laikytas išvestiniu reikalavimu iš pirmojo, todėl atmetus skundą dėl reikalavimo atsiskaitymams su vartotojais naudoti tik karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologine patikra, atmestas ir antrasis dėl nurodytų skaitiklių sąrašo sudarymo. LVAT 2015 m. liepos 1 d. nutartyje sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas iš esmės patvirtino ginčo aktu nustatytų įpareigojimų pareiškėjai teisėtumą ir pagrįstumą, konstatavo, kad ginčo aktas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti dėl pareiškėjos nurodytų argumentų nėra pagrindo, vertino, jog ši teismo sprendimo dalis atitinka LVAT praktiką šios kategorijos bylose (žr. pvz., LVAT 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje A-525-1340/2012, taip pat kitose analogiškose bylose Nr. A-492-1722/2012, A-261-2249/2012, A-261-1585/2012; Nr. A-928-492/2015). Teismas akcentuoja, kad ir šioje administracinėje byloje skundžiamo akto 3 ir 4 (kiek jis susijęs su 3) nurodymai yra susiję tik su karšto vandens skaitiklių sąrašais bei jų patikros grafikais, todėl, remiantis LVAT 2015 m. liepos 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2039-525/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03042-2012-7) (X t., b. l. 12–18), akto 3 ir 4 (kiek jis susijęs su 3) nurodymai negali būti naikinami. Teismas ypač pabrėžia, kad Akto 1 ir 2 nurodymai buvo panaikinti (žr. šio sprendimo nustatomosios dalies VI bei VII skyrius) todėl, jog Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 straipsnis ir direktyva 2004/22/EB turi būti aiškinami taip, kad jais draudžiamas toks nacionalinis reguliavimas ir praktika, pagal kuriuos visus šios direktyvos reikalavimus atitinkantis karšto vandens skaitiklis, sujungtas su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo įtaisu, yra laikomas matavimo sistema ir yra taikomas reikalavimas atlikti visos sistemos (skaitiklio ir nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo įtaiso) patikrą. Gi šioje administracinėje byloje, vertinant tik akto 3 ir 4 (kiek jis susijęs su 3) nurodymus, tėra imama domėn karšto vandens skaitiklių sąrašų bei jų patikros grafikų sudarymo tvarka.

3. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Iveta PelienėVioleta PetkevičienėErnestas Spruogis