- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-22
- Bylos Nr.
- 2S-1390-590/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15473-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidas Stankevičius
- Atsakovas
- E. Ž.
- Ieškovas
- UAB „Vilniaus energija“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vidas Stankevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės E. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 18 d. nutarties dėl ieškovo pakeitimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovei E. Ž. dėl skolos, palūkanų priteisimo, dalyvaujant trečiam asmeniui A. Ž. bei išvadą teikiančiai institucijai Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ pateikė ieškinį, kurio reikalavimus sumažinęs prašė priteisti iš atsakovės E. Ž. 971,52 Eur skolos, 122,85 Eur palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 12 d. sprendimu priėmė ieškovės atsisakymą dalyje dėl 55,29 Eur skolos ir 11,72 Eur palūkanų priteisimo ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukė; kitą ieškinio dalį tenkino, priteisdamas ieškovei iš atsakovės 971,53 Eur skolos, 122,85 Eur palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (971,53 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-05-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 36,71 Eur bylinėjimosi išlaidų, o valstybės naudai – 10,10 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. sprendimo, prašydama panaikinti minėtą sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo arba priimti naują sprendimą, kuriame ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 18 d. nutartimi apeliantei (atsakovei) E. Ž. nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – sumokėti 35 Eur žyminio mokesčio ir pateikti teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 9 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – atleido atsakovę E. Ž. nuo 25 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo; atidėjo 10 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo apeliacinės instancijos teisme; priėmė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. sprendimo, išsiuntė jį byloje dalyvaujantiems asmenims, nustatant dvidešimties dienų nuo apeliacinio skundo kopijų išsiuntimo terminą atsiliepimams į apeliacinį skundą pateikti.Vilniaus apylinkės teisme 2018 m. sausio 12 d. gautas AB „Vilniaus šilumos tinklai“ prašymas pakeisti pradinį ieškovą UAB „Vilniaus energija“ jo procesinių teisių perėmėju – AB „Vilniaus šilumos tinklai“, o UAB „Vilniaus energija“ byloje įtraukti trečiuoju asmeniu nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Prašyme nurodoma, jog 2002 m. vasario 1 d. AB „Vilniaus šilumos tinklai“, UAB „Vilniaus energija“, Vilniaus miesto savivaldybė ir bendrovė „Dalkia“ sudarė Vilniaus miesto šilumos ūkio nuomos sutartį, kurios pagrindu 15 metų terminui UAB „Vilniaus energija“ buvo perduotas valdyti nuomos teise visas su šilumos gamybos ir centralizuoto tiekimo veikla susijęs AB „Vilniaus šilumos tinklai“ turtas, be kita ko UAB „Vilniaus energija“ nuomos laikotarpiu administravo ir debitorinius klientų įsiskolinimus. Atsižvelgiant į tai, laikotarpiu nuo 2002 m. vasario 1 d. iki 2017 m. kovo 29 d. AB „Vilniaus šilumos tinklai“ nevykdė šilumos energijos tiekimo veiklos. 2017 m. kovo 29 d. nuomos sutarčiai baigus galioti tarp UAB „Vilniaus energija“ ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ buvo pasirašytas Turto priėmimo – perdavimo aktas, kuriuo buvo perleisti UAB „Vilniaus energija“ reikalavimai į ankstesnio laikotarpio klientų skolas, įskaitant ir atsakovę E. Ž.. Apie minėtą teisių perleidimą vartotojams (įskaitant ir atsakovei E. Ž.) 2017 metų liepos mėnesį kartu su sąskaita buvo pateikti 2017-06-30 pranešimai, o taip pat ši informacija buvo skelbiama ir viešai AB „Vilniaus šilumos tinklai“ interneto svetainėje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 18 d. nutartimi AB „Vilniaus šilumos tinklai“ prašymą tenkino. Išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-352-566/2016 pakeitė ieškovą UAB „Vilniaus energija“ jo civilinių procesinių teisių perėmėju AB „Vilniaus šilumos tinklai“. Pripažino UAB „Vilniaus energija“ civilinėje byloje Nr. 2-352-566/2017 trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje.Teismas nustatė, kad AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pateikė 2002 m. vasario 1 d. Nuomos sutartį, sudarytą tarp AB „Vilniaus šilumos tinklai“, Vilniaus miesto savivaldybės, UAB „Vilniaus energijos“ ir bendrovės „Dalkia“, kurios pagrindu 15 metų terminui UAB „Vilniaus energija“ buvo perduotas valdyti nuomos teise visas su šilumos gamybos ir centralizuoto tiekimo veikla susijęs AB „Vilniaus šilumos tinklai“ turtas, o pasibaigus arba nutrūkus šiam terminui AB „Vilniaus šilumos tinklai“ įsipareigojo iš UAB „Vilniaus energija“ perimti vartotojų skolas remiantis Priedu Nr. 13. Byloje pateiktas ir 2017 m. birželio 16 d. UAB „Vilniaus energija“ patvirtinimas dėl nuosavybės teisių perleidimo, kuriuo patvirtinama, kad UAB „Vilniaus energija“ turimas vartotojų skolas, apibrėžtas Priede Nr. 13, bei vartotojų permokas perleido AB „Vilniaus šilumos tinklai“. Taip pat pateiktas 2017 m. birželio 30 d. informacinis pranešimas dėl reikalavimo teisių perleidimo, kuris patvirtina aplinkybę, jog vartotojai buvo informuoti apie reikalavimo teisių perleidimą.Teismas pažymėjo, kad reikalavimas dėl 178,96 Eur skolos už tiektą šilumos energiją, 5,71 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 184,67 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2012 m. birželio 26 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 32,70 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkų I. K. ir E. K. nėra susijęs su kreditoriaus asmeniu ir neprieštarauja įstatymams. Teismas konstatavo, jog yra pagrindas tenkinti AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pareiškimą bei pakeisti pradinį ieškovą UAB „Vilniaus energija“ jo teisių perėmėju AB „Vilniaus šilumos tinklai“.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė E. Ž. prašo panaikinti pirmos instancijos teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartį ir atmesti ieškovo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ prašymą šią įmonę laikyti ieškovu. Taip pat prašo išreikalauti iš UAB „Vilniaus energija“ sutartis, pagal kurias buvo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ perduotos teisės ir pareigos, kylančios iš atsakovės ir UAB „Vilniaus energija“ dvišalės šilumos tiekimo ir vartojimo sutarties, ir įpareigoti ieškovę pateikti įrodymus, kad yra įvykdytos CK 6.101-6.103, 6.115-6.122 straipsnių nuostatos dėl atsakovės informavimo ir jos, kaip kreditorės, turinčios teisės reikalauti tiekti šilumos energiją, sutikimo negavo. Nurodė, kad atsakovės turima dvišalė sutartis su UAB „Vilniaus energija“ nėra ir negalėjo būti perduota AB „Vilniaus šilumos tinklai“, todėl ieškovo procesinė padėtis nekeistina, nes atsakovė nėra informuota apie skolos perkėlimą, nėra gautas atsakovės sutikimas dėl dvišalės sutarties teisių ir pareigų perdavimo AB „Vilniaus šilumos tinklai“. Ieškovas AB „Vilniaus šilumos tinklai“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apeliacinį procesą nutraukti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 315 straipsnio 5 dalies pagrindu arba palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, kad atskirasis skundas pasirašytas tik atsakovės E. Ž., todėl teismas pagal CPK 338 straipsnio, 315 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 2 punkto taisykles turėjo nepriimti atskirojo skundo ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Teigia, kad kartu su prašymu pakeisti pradinį ieškovą UAB „Vilniaus energija“ jos teisių perėmėju – nauju ieškovu AB „Vilniaus šilumos tinklai“ į bylą pateikti dokumentai įtikinamai įrodo, kad Vilniaus energijos reikalavimo teisę į Vilniaus miesto šilumos ir karšto vandens vartotojų skolas buvo atlygintinai perleistos Vilniaus šilumos tinklams. Ieškovo nuomone, teismas tinkamai, objektyviai įvertino prašyme nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių reikalavimo teisės perleidimimas būtų negalimas. Pažymi, jog atsakovė nepagrįstai teigia, kad ji nebuvo informuota apie reikalavimo teisių perleidimą. Paaiškina, kad Vilniaus miesto buitiniams šilumos vartotojams (tame tarpe ir atsakovei) kartu su sąskaita už 2017 m. birželio mėnesį buvo siunčiamas ir Informacinis pranešimas dėl reikalavimo teisių perleidimo kartu su 2017 m. birželio 16 d. UAB „Vilniaus energija“ rašto Nr. 013-01-3567 „Patvirtinimas dėl nuosavybės teisių perleidimo“ išrašu. Be to, apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimą yra viešai skelbiama ir Vilniaus šilumos tinklų interneto svetainėje. Pažymi, kad priešingai nei teigia atsakovė, atsižvelgiant į šilumos energijos pirkimo – pardavimo prievolės prigimtį, t. y. kad šilumą gali tiekti tik asmuo turintis teisę verstis šilumos tiekimo veikla, o nuo 2017-03-30 tokią teisę turi išimtinai Vilniaus šilumos tinklai, atsakovės sutikimas yra nereikalingas, kadangi jos teisinė padėtis nesikeičia. Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus energija“ atsiliepime į atskirąjį skundą, prašo apeliacinį procesą nutraukti CPK 315 straipsnio 5 dalies pagrindu, kadangi atskirąjį skundą pasirašė tik atsakovė E. Ž..
Motyvuojamoji dalis
IV Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo tenkintas prašymas pakeisti ieškovą jo civilinių procesinių teisių perėmėju.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 18 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Dėl apeliacinio proceso nutraukimo
Byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė nagrinėti atsakovės E. Ž. atskirąjį skundą. Ieškovo ir trečiojo asmens vertinimu, atsakovė, kaip fizinis asmuo neturintis teisinio išsilavinimo, neturi teisės pasirašyti ir pateikti atskirąjį skundą, todėl apeliacinis procesas pagal tokį skundą turi būti nutrauktas (CPK 306 straipsnio 3 dalis, 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis). 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo 2016 m. lapkričio 8 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-2751 pakeistos kai kurios atstovavimo apeliacinės instancijos teisme nuostatos. Šiuo įstatymu CPK 306 straipsnis buvo papildytas 3 dalimi, kuri nustato, kad „Apeliacinį skundą surašo advokatas. Juridinio asmens apeliacinį skundą taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Jeigu apeliantas yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti apeliacinį skundą turi teisę jis pats. Be to, apeliacinį skundą gali surašyti šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys. Apeliacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo“. Taip pat minėtu pakeitimu CPK papildytas 320¹ straipsniu, kuris reglamentuoja atstovavimo apeliacinės instancijos teisme tvarką. Taigi, šiais pakeitimais nustatyta, kad tik advokatas gali surašyti apeliacinį skundą ir atstovauti apeliacinės instancijos teisme, išskyrus minėtose normose nurodytas išimtis. CPK 338 straipsnyje įtvirtinta norma, nustatanti, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje nustatytas išimtis.Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gruodžio 15 d. priimtoje nutartyje, civilinės bylos Nr. 2-1609-943/2017, pažymėjo, jog bylose pagal atskiruosius skundus nagrinėjami procesiniai klausimai, kurie susiję išimtinai su bylos nagrinėjimo procesu pirmosios instancijos teisme (pvz., dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, trūkumų šalinimo instituto, civilinės bylos sustabdymo ir kt.), todėl CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta teisė pirmosios instancijos teismui, sutinkančiam su atskiruoju skundu, rašytinio proceso tvarka per 3 darbo dienas nuo atskirojo skundo gavimo pačiam panaikinti skundžiamą nutartį (išskyrus atvejus, kai skundas paduodamas dėl nutarties, priimtos CPK 293 straipsnyje numatytais atvejais). Atsižvelgdamas į bylų pagal atskiruosius skundus prigimtį, Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad tokių apribojimų taikymas ir atskirųjų skundų padavimui nepagrįstai suvaržytų asmens teisę kreiptis į teismą, o tokių ribojimų taikymas, lyginant juos su siekiamais tikslais, neatitiktų proporcingumo kriterijaus. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atsakovės E. Ž. atskirąjį skundą priėmė ir apeliacinės instancijos teismui persiuntė nagrinėti pagrįstai ir teisėtai, o ieškovo ir trečiojo asmens pozicija dėl apeliacinio proceso nutraukimo atmestina kaip nepagrįsta.
Dėl procesinių teisių perėmimo
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su išieškotojo pakeitimu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. CPK 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (reikalavimo teisės perleidimas, skolos perkėlimas ir kitais įstatymų nustatytais atvejais), teismas, jeigu yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Procesinių teisių perėmimo pagrindas yra materialiojo teisinio santykio subjektų pasikeitimas, kuriam reikalingos šios sąlygos: 1) vieno subjekto pasitraukimas iš materialiojo teisinio santykio; 2) pasitraukusio subjekto teisių perėjimas kitam asmeniui. Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Tai reiškia, kad jis gali įvykti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, kasaciniame procese, atnaujinant procesą ar vykdymo procese. Procesinis teisių perėmimas nereiškia, kad procesas ar tam tikra jo stadija turi būti pradėti iš naujo; teisių perėmėjui privalomi visi jo pirmtako atlikti veiksmai, jų pagrindu įgytos teisės ir pareigos, jį saisto ir priešingos šalies atlikti procesiniai veiksmai (CPK 48 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad procesinių teisių perėmėjas visiškai perima savo pirmtako procesinę teisinę padėtį, t. y. jo įgytas procesines teises ir pareigas. Pagal CPK 48 straipsnio 3 dalį įsitraukdamas į procesą procesinių teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese; tai reiškia, kad teismui būtina pateikti įrodymus, jog jis yra atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas, o teismo pareiga – laikantis įstatymų reikalavimų ištirti ir nustatyti, ar siekiantis įstoti į procesą asmuo iš tikrųjų perėmė tam tikras pasitraukusio iš proceso asmens materialiąsias subjektines teises, taip pat perimtų teisių apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2008; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2011; kt.). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2017-03-29 baigėsi galioti 2002 m. vasario 1 d. nuomos sutartis, sudaryta tarp AB „Vilniaus šilumos tinklai“, Vilniaus miesto savivaldybės, UAB „Vilniaus energija“ ir bendrovės Dalkia (dabar Veolia), kurios pagrindu UAB „Vilniaus energija“ 15 metų vykdė šilumos tiekimą Vilniuje. Pasibaigus sutarties terminui šilumos ūkis buvo grąžintas AB „Vilniaus šilumos tinklai“, t. y. nuo 2017-03-30 šilumos energijos tiekimo Vilniuje funkcijas vykdo AB „Vilniaus šilumos tinklai“. Ieškovas nurodo, kad turto priėmimo – perdavimo aktas tarp AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir UAB „Vilniaus energija“ pasirašytas 2017-03-29. UAB „Vilniaus energija“ patvirtino, kad perleido AB „Vilniaus šilumos tinklai“ nuosavybės teises į perleidimo dieną UAB „Vilniaus energija“ turimas vartotojų skolas, apibrėžtas 2002-02-01 Nuomos sutarties 13 priede bei vartotojų permokas. Taigi reikalavimo teisių perleidimas tinkamai pagrindžiamas dokumentais, t. y. atitinka visas sąlygas, numatytas CK 6.101 straipsnio nuostatas bei nenustatyta, kad prieštarautų CK 6.102 straipsnyje nustatytiems reikalavimams. Apeliantės teiginiai, jog ji nebuvo informuota apie skolos perkėlimą laikytini nepagrįstais, kadangi į bylą pateiktas 2017 m. birželio 30 d. informacinis pranešimas dėl reikalavimo teisių perleidimo, kuris patvirtina aplinkybę, jog vartotojai buvo informuoti apie reikalavimo teisių perleidimą, be to, apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimą yra viešai skelbiama ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ interneto svetainėje. Atsižvelgiant į šias byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog skolininkei apie reikalavimo perleidimą yra tinkamai pranešta pagal CK 6.109 straipsnio reikalavimus.Atmestini kaip nepagrįsti atsakovės argumentai, kad šiam civiliniam teisiniam santykiui turėjo būti taikomi CK 6.115-6.122 straipsnyje nustatyti reikalavimai, nes UAB „Vilniaus energija“ buvo ir kreditorius, ir skolininkas atsakovės atžvilgiu, todėl perkelti skolą galėjo tik sutinkant atsakovei. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju šalių santykiuose būtent atsakovė yra skolininkė, todėl nepagrįsti atsakovės argumentai, kad skolos perkėlimas buvo galimas tik turint atsakovės sutikimą. Atsižvelgiant į šiuos nurodytus motyvus, apeliantės prašymas išreikalauti įrodymus, jog yra įvykdytos CK 6.115-6.122 straipsnių nuostatos, atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi yra nesusiję su nagrinėjamu dalyku. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).Teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista, tenkinti atskirąjį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, straipsniu, teismas
nutaria:
atmesti atsakovės E. Ž. atskirąjį skundą.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartį.