- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-25
- Bylos Nr.
- 2S-89-796/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10854-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Skolininkas
- S. M.
- Suinteresuotas asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „4finance“, Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko S. M. (S. M.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs pavadinimas Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. rugsėjo 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal skolininko S. M. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „4finance“, Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Skolininkas S. M. pateikė skundą dėl antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmų, prašė surašyti naują patvarkymą bei leisti naudotis per mėnesį 150 Eur suma būtiniesiems poreikiams tenkinti. Skunde dėl antstolio veiksmų skolininkas S. M. nurodė, jog pagal antstolio patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš jo išieškomos visos lėšos, esančios Vilniaus pataisos namų banko sąskaitoje, atidarytoje jo vardu. Atsižvelgiant į tai, prašė iš dalies panaikinti antstolio patvarkymą ir jo sąskaitoje palikti 1 minimaliosios mėnesinės algos (toliu – ir MMA) dydžio pinigines lėšas arba leisti jam disponuoti 150 Eur piniginių lėšų suma, skirta būtiniausioms prekėms įsigyti. Antstolis Aleksandras Selezniovas 2017 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymu Nr. S1b-62504 dėl skundo pateikimo skolininko S. M. skundo netenkino ir skundą kartu su vykdomosiomis bylomis Nr. 0010/17/02591 ir Nr. 0010/16/00891 perdavė teismui. Nurodė, kad visi antstolio atlikti veiksmai atitinka CPK reikalavimus, reglamentuojančius išskaitų atlikimą iš skolininko pajamų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apylinkės teismas (buvęs pavadinimas Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. rugsėjo 8 d. nutartimi skolininko S. M. skundą dėl antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmų atmetė. Teismo motyvai: Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad negali būti išieškoma iš turto, kuris yra būtinas skolininko pragyvenimui, be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, konstatuota, kad teisės aktuose nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų; pripažinta, kad antstolė ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, jog bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu, kaip galinčia pateisinti įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą. Teismas pažymėjo, kad iki minėtos kasacinio teismo nutarties priėmimo teismų praktikoje buvo laikomasi nuostatos, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (pervedamos, pavyzdžiui, artimųjų kaip parama), nepatenka į CPK 668 straipsnio 1 dalyje nurodyto turto, iš kurio negali būti išieškoma, sąrašą. Pagal šiuo metu kasacinio teismo formuojamą praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos 1 MMA, nedarant jokių išimčių, kai išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą 1 MMA. CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. CPK 738 straipsnyje numatytos pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Antstolis Aleksandras Selezniovas Vilniaus pataisos namams pateiktame 2017 m. liepos 25 d. patvarkyme dėl skolos išieškojimo, kuris patikslintas 2017 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymu, vadovaudamasis išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733–743 straipsnių normomis, nurodė, kad reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų, t. y. ir davinių dalies, ir iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą 1 MMA, ir 50 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios 1 MMA. Antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko pajamas, laikėsi pirmiau išvardytų įstatymo nuostatų. Kadangi iš skolininko neišskaičiuojama 100 proc. jo pajamų, likusią dalį jis turi teisę naudoti savo reikmėms, inter alia (be kita ko), ir nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad vykdydamas išieškojimą antstolis nepažeidė jo veiklą reglamentuojančių teisės normų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu skolininkas S. M. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo (buvęs pavadinimas Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. rugsėjo 8 d. nutartį, antstolio Aleksandro Selezniovo 2017 m. rugpjūčio 8 d. patikslintą patvarkymą Nr. S1b-62515 bei įpareigoti antstolį leisti skolininkui S. M. naudotis 1 MMA pinigų suma arba artimųjų pervestomis 150 Eur lėšomis. Nurodo, jog antstolis Aleksandras Selezniovas vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0010/17/02591 ir Nr. 0010/16/00891 dėl 473,86 Eur bei 90,43 Eur dydžio skolų išieškojimo iš jo išieškotojų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „4finance“ ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai. Atlikdamas vykdymą, antstolis taiko CPK 688 straipsnio 1 dalies nuostatas ir priverstinį išieškojimą vykdo iš visų jo gaunamų lėšų. Jo giminaičiai kiekvieną mėnesį jam siunčia pinigines lėšas, kurios per mėnesį neviršija 150 Eur. Šias pinigines lėšas jie siunčia į pataisos namų sąskaitą, kad jis galėtų įsigyti būtiniausių prekių, higienos priemonių, kanceliarinių prekių, rūbų ir pan. Tačiau šiuo metu jo artimieji į pataisos namų sąskaitą negali atsiųsti jokių lėšų ir jis neturi jokių galimybių įsigyti būtiniausių prekių, nebeturi galimybės bendrauti su artimaisiais, palaikyti švarą ir visą kitą. Skolininko S. M. nuomone, šios lėšos negali būti išskaičiuojamos, nes teismų praktikoje konstatuota, kad CPK 688 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia (be kita ko), piniginių sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Nuteistojo artimųjų pervestos lėšos priskirtinos būtent prie piniginių sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja (Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-655-260/2017; Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (buvęs pavadinimas Vilkaviškio rajono apylinkės teismas) 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-348-503/2017). O Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 konstatavo, kad iš 1 MMA negali būti vykdomi išieškojimai. Tai yra nurodyta ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte, kuriame nurodyta, jog išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus negali būti nukreiptas į 1 MMA pinigų sumą. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis Aleksandras Selezniovas prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad antstolis vykdo skolos išieškojimą atsižvelgdamas į CPK 736 str. reikalavimus. Teigia, jog 2017-07-25 patvarkyme Nr. S1b‑59213 nurodyta, jog vadovaudamasis CPK 611, 733–743 straipsniais, antstolis reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos ir trečiųjų asmenų gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalųjį mėnesio atlyginimą (MMA) ir 20 procentų nuo pajamų dalies (CPK 736 str. 1 d. 3 p. „pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų“), neviršijančios vieno MMA. Mano, jog visi antstolio atlikti veiksmai atitinka CPK reikalavimus, reglamentuojančius išskaitų atlikimą iš skolininko pajamų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar antstolis teisėtai ir pagrįstai nukreipia išieškojimą į skolininko pajamas.Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584, 586, 587 straipsniai). Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Antstolis turi veikti taip, kad vykdymo veiksmai būtų teisėti ir atliekami ne tik formaliai laikantis įstatymo, bet ir realiai užtikrintų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų apsaugą (Antstolių įstatymo 3 straipsnis).Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog antstolio Aleksandro Selezniovo kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0010/17/02591 pagal Klaipėdos apylinkės teismo (buvusio Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017-02-14 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. A2.2-310-795/2017 dėl 90,43 Eur išieškojimo iš S. M. išieškotojo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai. Taip pat antstolio Aleksandro Selezniovo kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0010/16/00891 pagal Klaipėdos apylinkės teismo (buvusio Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2016-01-29 išduotą teismo įsakymą Nr. eL2-2976-323/2016 dėl 473,86 Eur bei 5 procentų dydžio palūkanų išieškojimo iš S. M. išieškotojos UAB „4finance“ naudai. Šiose vykdomosiose bylose 2017 m. liepos 25 d. priimtas patvarkymas Nr. S1b-59213 (vykd. b. 0010/17/02591, l. 28), kuris patikslintas patvarkymu Nr. S1b-62515 (vykd. b. 0010/16/00891, l. 46), vykdyti išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų (vykd. b. 001017/02591, l. 28). Minėtais patvarkymais antstolis įpareigojo Vilniaus Pataisos namus išskaityti iš į pareiškėjo S. M. sąskaitą pervedamų lėšų patvarkyme nurodytas išskaitas ir išskaitytas lėšas pervesti į patvarkyme nurodytą antstolio Aleksandro Selezniovo depozitinę sąskaitą. Atskiruoju skundu pareiškėjas nurodo, jog atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis taiko CPK 688 straipsnio 1 dalies nuostatas ir priverstinį išieškojimą vykdo iš visų jo gaunamų lėšų, t. y. iš jo giminaičių kiekvieną mėnesį jam siunčiamų piniginių lėšų, kurios per mėnesį neviršija 150 Eur. Pareiškėjo nuomone, tokios išskaitos yra negalimos, kadangi CPK 688 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia (be kita ko), piniginių sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Teigia, jog artimųjų pervestos lėšos priskirtinos būtent prie tokių piniginių sumų. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytais argumentais, kadangi, teismo vertinimu, pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus, taiko CPK 688 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, jog pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte. Kasacinis teismas išaiškino, jog pagal CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatą apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017). Pažymėtina, jog tiek šioje civilinėje byloje, tiek vykdomosiose bylose esantys įrodymai nepatvirtina, jog antstolis, pradėjęs vykdymo veiksmus, vadovaudamasis CPK 688 straipsnio nuostatomis, 2017-07-25 patvarkymo Nr. S1b-59213 pagrindu, būtų atlikęs išskaitas iš pareiškėjo piniginių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos sąskaitoje. Be to, antstolis Aleksandras Selezniovas 2017-07-25 nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-17-10-11357 nurodė, kad jeigu šiuo nurodymu nurašytos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba nurašytos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo šio nurodymo išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui nurašytų pinigų kilmę patvirtinančius dokumentus ir tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Šiuo atveju pareiškėjas manydamas, jog antstolio atliekamos išskaitos yra negalimos, turėjo teisę pateikti pinigų kilmę patvirtinančius dokumentus, tačiau šia savo teise nepasinaudojo. Be to, pareiškėjas į bylą taip pat nepateikė tokių dokumentų, kurie patvirtintų jo teiginius, kad antstolis nukreipė išieškojimą į pinigų sumas, kurias CPK nustatyta tvarka draudžiama išieškoti. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, daro išvadą, jog pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus, taiko CPK 688 straipsnio nuostatas, todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Taip pat pažymėtina, jog CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaičiuojama 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 išanalizavusi išieškojimo iš skolininkams fiziniams asmenims priklausančių pajamų tvarką išaiškino, jog skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas. Iš skundžiamo 2017-07-25 patvarkymo Nr. S1b-59213 matyti, kad antstolis skolos išieškojimą nukreipė į pareiškėjo darbo užmokestį ir kitas jam prilygintas išmokas ir į iš trečiųjų asmenų gaunamas pinigines lėšas, reikalaudama iš pareiškėjo darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas – „pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų“), neviršijančios vienos MMA, išskaičiuotas sumas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. Taigi, matyti, jog antstolis nukreipė išieškojimą į pareiškėjo pajamas bei kitas joms prilyginamas išmokas, todėl esant anksčiau nurodytai teismų praktikai, darytina išvada, kad antstolis, nukreipdama išieškojimą į pareiškėjo iš trečiųjų asmenų gaunamas lėšų įplaukas, pagrįstai jas priskyrė pajamoms ir pagrįstai nukreipė išieškojimą į jas laikydamasi CPK 736 straipsnyje nustatytų išskaitų dydžių. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti su apeliantu, jog skundžiamu patvarkymu išieškomos visos lėšos, esančios apelianto asmeninėje sąskaitoje įkalinimo įstaigoje, nepaisant to, ar jos viršija vieną MMA, todėl apeliantas netenka lėšų, reikalingų būtiniesiems poreikiams patenkinti bei leistinoms prekėms kalinimo įstaigoje įsigyti. Taigi, darytina išvada, kad antstolis 2017-07-25 patvarkymu įpareigodamas atlikti išskaitas iš pareiškėjo pajamų nepažeidė CPK 736 straipsnyje nustatytos tvarkos.Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad kiti apelianto teiginiai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).Remdamasis išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo (buvęs pavadinimas Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.