- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-01
- Bylos Nr.
- 2YT-348-503/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-01695-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Valdas Petraitis
- Pareiškėjas
- R. N.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. N. skundą dėl antstolio A. M. veiksmų, suinteresuoti asmenys – išieškotoja valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolis A. M.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilkaviškio rajono apylinkės teisme gautas pareiškėjo R. N. skundas dėl antstolio A. M. veiksmų. Pareiškėjas skundu prašo panaikinti antstolio patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama jo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje, tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas ir panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje. Pareiškėjas skunde nurodo, kad išieškojimas, vykdomas iš fizinių asmenų, negali būti nukreiptas į buities, ūkio, darbo mokymosi reikmenis ir kitą turtą, reikalingą pragyvenimui, darbui, mokymuisi. Išieškojimas negali būti nukreiptas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA), nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto (b. l. 4-5).Antstolis A. M. 2016 m. rugsėjo 15 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo skundo netenkino, perdavė jį nagrinėti Vilkaviškio rajono apylinkės teismui. Antstolis patvarkyme nurodė, kad patvarkymas vykdyti išieškojimą skolininkui neuždraudžia įsigyti maisto produktų ar būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje. Iš skolininko jokios lėšos nėra pervestos į antstolio depozitinę sąskaitą. Antstolis neturi galimybės žinoti kokio dydžio suma, neviršijanti ar viršijanti vieną MMA, gali įplauti į skolininkui priklausančią sąskaitą. Skolininko padėties pabloginimas, areštavus lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, pateisinamas būtinumu užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą, tuo pačiu nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros (b. l. 3). Antstolis atsiliepime į skundą nurodė analogiškus argumentus kaip ir 2016 m. rugsėjo 15 d. patvarkyme, papildomai nurodė, kad skundas dėl antstolio veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Kadangi nuo skundžiamo veiksmo atlikimo praėjo daugiau negu 90 dienų, tai yra pagrindas netenkinti skundo (b. l. 38-39).Suinteresuotas asmuo valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiliepimo į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas iš dalies.Nors nei skunde, nei patvarkyme, kuriuo atmestas skundas, nenurodoma, kurio patvarkymo dalį prašoma panaikinti, tačiau atsižvelgiant į tai, kad R. N. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, teismas sprendžia, kad skundu prašoma panaikinti 2015 m. rugpjūčio 4 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo patvarkymu antstolis areštavo 62,09 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 156,00 Eur vykdymo išlaidų, esančių (duomenys neskelbtini) pataisos namų sąskaitoje ir priklausančių R. N. (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)).Pagal vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis nustatyta, kad antstolis 2009 m. vasario 19 d. patvarkymu priėmė vykdyti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 23 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 214,40 litų (62,09 Eur) bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko R. N. valstybės naudai. Pagal jį užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolis 2009 m. vasario 19 d. raginimu siūlė R. N. sumokėti 214,40 litų bylinėjimosi išlaidų. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad raginimas ir siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas įteiktas skolininko įkalinimo įstaigos administracijai. Skolininkui nesumokėjus bylinėjimosi ir vykdymo išlaidų bei antstoliui nustačius, kad skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, 2015 m. rugpjūčio 4 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo patvarkymu antstolis areštavo 218,09 Eur sumą (62,09 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 156,00 Eur vykdymo išlaidų), esančią (duomenys neskelbtini) pataisos namų sąskaitoje ir priklausančią R. N.. (duomenys neskelbtini) pataisos namai buvo įpareigoti areštuotas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Minėtas patvarkymas, adresuotas R. N., įteiktas tinkamai (duomenys neskelbtini) pataisos namų darbuotojai (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 688 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat teisę atnešti grynus pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Perlaidomis gauti ir atnešti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą. Piniginės lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurias nuteistasis gali naudoti BVK ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, įskaitant ir savo būtiniausiems poreikiams patenkinti. Nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (toliau – SVI), nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje.Pareiškėjas R. N. nurodo, kad areštavus jo lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, antstolis nesilaikė CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyto išieškojimo ribojimo, todėl buvo apribotos jo galimybės už artimųjų pervestas lėšas įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų laisvės atėmimo vietos parduotuvėje nuteistiesiems (b. l. 4-5). CPK 668 straipsnio 1 dalis nustato, kad negali būti išieškoma iš turto, kuris yra būtinas skolininko pragyvenimui, be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. SVI 93.6 punkte nustatyta, kad išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos MMA, kuri priklauso skolininkui nuosavybės teise arba yra jo dalis bendrojoje nuosavybėje ir reikalinga skolininkui ar jo išlaikomiems asmenims, išskyrus atvejus, kai skolininkas to pageidauja raštu. Lietuvos A. T. (toliau – LAT) 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, konstatavo, kad teisės aktuose nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų. LAT taip pat konstatavo, kad CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Nuteistojo artimųjų pervestos lėšos priskirtinos būtent prie pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja (Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-655-260/2017). Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, į teismų praktiką, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju taikytinas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas.Nagrinėjamu atveju išieškojimas gali būti vykdomas tik iš skolininko laisvės atėmimo įstaigoje turimų pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA. Kadangi skundžiamame patvarkyme nenumatyta, iš kokios dalies skolininko lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, negalimas išieškojimas, jis pripažintinas neteisėtu, todėl panaikintinas (CPK 513 straipsnio 1 dalis). Tokios praktikos laikosi ir apeliacinės instancijos teismas (Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-655-260/2017). Pareiškėjas skundu prašė panaikinti areštą, jeigu pagal patvarkymą lėšos buvo areštuotos. Panaikinus patvarkymą, pagal jį pritaikytas areštas netenka galios. Pažymėtina, kad teismui panaikinus patvarkymą, antstolis turi teisę ir gali priimti naują patvarkymą, kuriame būtų numatyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyti apribojimai.Pareiškėjas skundu dėl antstolio veiksmų taip pat prašo, kad jei pagal patvarkymą buvo nurašytos lėšos, jas sugrąžinti (b. l. 5). Pareiškėjas nenurodo, kokia pinigų suma iš jo buvo išieškota pagal skundžiamą patvarkymą. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra duomenų apie tai, kad į antstolio depozitinę sąskaitą būtų pervestos areštuotos lėšos, nėra priimtas patvarkymas paskirstyti lėšas. Antstolis tiek skundžiamame patvarkyme, tiek atsiliepime į skundą nurodė, kad iš skolininko jokios lėšos į jo depozitinę sąskaitą nėra pervestos (b. l. 3, 38). Byloje nesant duomenų apie areštuotų lėšų pervedimą į antstolio depozitinę sąskaitą, skundas dalyje dėl lėšų sugrąžinimo netenkintinas.Antstolis atsiliepime į skundą nurodė, kad nuo skundžiamo veiksmo atlikimo praėjo daugiau negu 90 dienų, tai yra pagrindas netenkinti skundo (b. l. 39). Skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą (CPK 510 straipsnio 2 dalis). Praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą sprendžia antstolis. Jeigu antstolis atsisako atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir skundo nepatenkina, skundas ne vėliau kaip kitą darbo dieną grąžinamas skundą padavusiam asmeniui (CPK 510 straipsnio 5 dalis). Tačiau iš antstolio 2016 m. rugsėjo 15 d. patvarkymo Nr. S-3243 (b. l. 3) matyti, kad antstolis skundą priėmė ir jį išnagrinėjo. Iš šios aplinkybės spręstina, kad antstolis pareiškėjui skundo dėl antstolio veiksmų pateikimo terminą atnaujino (CPK 78 straipsnis, 510 straipsnio 5 dalis). Tai pažymėjo ir Kauno apygardos teismas 2017 m. sausio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-259-657/2017 (b. l. 29). Todėl antstolio argumentas, kad yra praleistas skundo padavimo terminas, yra nepagrįstas, nes jis, turėdamas galimybę skundą grąžinti skolininkui, pats praleistą terminą atnaujino, skundą priėmė ir jį išnagrinėjo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 513 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjo R. N. 2016 m. rugsėjo 5 d. skundą dėl antstolio A. M. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) tenkinti iš dalies.
Panaikinti antstolio A. M. 2015 m. rugpjūčio 4 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), priimtą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Kitoje dalyje R. N. 2016 m. rugsėjo 5 d. skundo netenkinti.
Nutarčiai įsiteisėjus, antstoliui A. M. grąžinti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).
Ši nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.