Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-420-372/2024

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-09-30
Bylos Nr.: e2A-420-372/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-02055-2024-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Birutė Simonaitienė
Pareiškėjas: D. M.
Suinteresuotas asmuo: notarė G

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-420-372/2024 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02055-2024-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.4.3; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1; 3.3.1.21; 3.4.6.2 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 30 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-6339-1169/2024 pagal pareiškėjo D. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – notarė G. P., I. N..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas D. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teismo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) reikalingas išlaikymas bei priklauso privalomoji jo mirusiosios motinos A. S. M. palikimo dalis.

Šalies argumentai

2. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo motina A. S. M., po jos mirties liko žemės sklypas (duomenys neskelbtini), žemės sklypas ir gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), žemės sklypai ir du butai (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad po jo tėvo mirties jam ir jo seseriai skirtą palikimo dalį pareiškėjo motina padalino pareiškėjui ir jo seseriai I. N., tik pareiškėjo dalį užregistravo savo vardu, sutardama su I. N., kad po jos mirties sesuo perrašys tą tėvo palikimo dalį pareiškėjui. Taip pareiškėjas turėjo gauti butą, kuriame lig šiol gyvena, ir pusę žemės sklypų.

3. Pareiškėjas nurodė, kad 2023 m. spalio mėnesio paskutinėmis dienomis, blogėjant motinos sveikatai, sesuo I. N. įspėjo, kad jai yra surašytas testamentas ir pareiškėjas ruoštųsi kraustytis iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas susirado gyvenamąsias patalpas, sudarė nuomos sutartį. Mirus motinai, sesuo ėmė vengti kalbėti apie motinai duotą pažadą perrašyti pareiškėjui bent tėvo palikimo dalį, kuris buvo registruotas motinos vardu.

4. Pareiškėjas nurodė, kad esant tokiai situacijai, kreipėsi į notarę, išreikšdamas valią priimti mirusios motinos palikimą, ir sužinojo, kad mirusioji (duomenys neskelbtini) surašė testamentą, kuriuo I. N. paliko savo visą turtą bei turtines teises. Notarė išdavė liudijimą, patvirtinantį, kad pareiškėjas yra mirusios mamos įstatyminis įpėdinis.

5. Pareiškėjas nurodė, kad jo ir motinos santykiai buvo geri, ji pareiškėją slaugė, kai buvo gydomas dėl onkologinės ligos, pareiškėjas ją dažnai lankydavo, dažnai bendraudavo telefonu, dalyvavo jos laidotuvėse. Motinos testamentas pareiškėjo nenustebino, kadangi ji, rašydama testamentą, žinojo apie pareiškėjo finansinius sunkumus ir norėjo jį apsaugoti. Be to, mama pasitikėjo pareiškėjo seserimi, manė, kad ši laikysis duoto pažado dėl turto perrašymo, kai pareiškėjo finansiniai sunkumai bus pasibaigę.

6. Pareiškėjas nurodė, kad šiuo metu neturi jokio nekilnojamojo turto; 2023-01-04 pirko automobilį, reikalingą darbui, iš skolintų lėšų. Pareiškėjas 2023-01-04 pasiskolino iš „AS INBAN FILIALAS“ 1500,00 Eur, 2023-01-03 pasiskolino iš S. K. 3000,00 Eur. Pagal šias sutartis kiekvieną mėnesį privalo sumokėti 99,91 Eur. Kadangi mašina gedo, jos remontui, pakaitinio automobilio nuomai bei gyvenamųjų patalpų nuomai pareiškėjas išleido dar apie 3000,00 Eur, kuriems padengti pareiškėjas pasiskolino: 2023-07-10 iš J. B. – 1000,00 Eur, 2023-11-02 iš S. K. – 3000,00 Eur. Pagal šias sutartis kiekvieną mėnesį privalo sumokėti 100,00 Eur. Pareiškėjo vidutinis darbo užmokestis yra 855,13 Eur. Atlikus visus mokėjimus, pareiškėjui lieka apie 200,00 Eur pragyvenimui ir sveikatos būklės (onkologinė liga šiuo metu yra remisijos būklėje) palaikymui. Pareiškėjas pašalpų, kompensacijų ar kitokių išmokų negauna ir teisių į jas neturi. Pareiškėjo vertinimu, jis be adekvačios priežasties buvo nušalintas nuo palikimo, todėl kreipiasi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – kad palikėjos mirties dieną pareiškėjui buvo reikalingas išlaikymas ir jis turi teisę į privalomąją palikimo dalį.

Atsiliepimas

7. Suinteresuotas asmuo I. N. pateikė atsiliepimą, kuriame prašė pareiškėjo pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

8. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjo ir suinteresuoto asmens I. N. tėvai A. S. M. ir K. A. M. turėjo tris vaikus: D. M. ((duomenys neskelbtini)), I. M. (po santuokos N.) ir D. M.. Tėvas mirė (duomenys neskelbtini). Jis paliko testamentą, kuriuo išreiškė valią, kad po jo mirties visą turtą paveldėtų sutuoktinė, kuri priėmė palikimą pagal 2013-02-26 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą. Pagal paveldėjimo teisės liudijimą ji paveldėjo: 1) butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinio mirties A. S. M. 2013-07-31 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2381 pagrindu asmeninės nuosavybės teise įgijo butą, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame leido savo sūnui, pareiškėjui, gyventi.

9. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad A. S. M. (duomenys neskelbtini) surašė testamentą, kuriuo jai nuosavybės teise priklausančius visus kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus bei kitą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, kuris priklausys jai jos mirties dieną, taip pat turtines ir asmenines neturtines teises, paliko I. N.. A. S. M. mirė (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) buvo paskelbtas jos testamentas. Testamento paskelbime dalyvavo pareiškėjas bei suinteresuotas asmuo I. N.. Po testamento paskelbimo santykiai tarp pareiškėjo ir suinteresuoto asmens pašlijo, nes pareiškėjas pradėjo reikšti niekuo nepagrįstas pretenzijas, pradėjo reikalauti, kad suinteresuotas asmuo nesilaikytų testamente nurodytos testatorės valios ir perleistų jam dalį paveldimo turto, kurio dar net nebuvo įgijusi. Suinteresuotas asmuo, žinodama, kad pareiškėjas gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini), tam neprieštaravo ir išsikelti iš nurodyto buto niekada nereikalavo. Ji žadėjo išpildyti mamos valią, priimti palikimą, o priėmusi palikimą, padovanoti pareiškėjui butą, kuriame jis gyveno. Apie tai, kad pareiškėjui buvo reikalingas išlaikymas mamos mirties dieną, ji sužinojo tik gavusi pareiškimą iš teismo.

10. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad į bylą nėra pateikta jokio dokumento ar kito įrodymo, patvirtinančio, kad po pareiškėjo tėvo mirties vaikams būtų atitekusi kokia nors palikimo dalis, kurią savo vardu įregistravo A. S. M., kuri šią palikimo dalį esą padalino pareiškėjui ir suinteresuotam asmeniui. A. S. M. priėmė palikimą pagal testamentą, jai buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas. Turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo įgytas po pareiškėjo tėvo mirties, todėl negalėjo sudaryti pareiškėjo tėvo palikimo dalies. Jokio susitarimo tarp motinos ir suinteresuoto asmens dėl turto, įskaitant ir turtą, kuris net nepatenka į motinos po tėvo mirties paveldėtą turto dali, nebuvo. Suinteresuotas asmuo ketino įvykdyti mamos valią, priimti palikimą, ir tik priėmusi palikimą, kaip sesuo, gera valia ketino padovanoti motinai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą broliui. Tačiau pareiškėjas pateikė pareiškimą teismui, todėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą išdavimas yra sustabdytas.

11. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad tėvas paliko testamentą, kuris nebuvo nuginčytas ir palikimą pagal šį testamentą priėmė jo sutuoktinė (pareiškėjo ir suinteresuoto asmens motina). Palikimas buvo įformintas įstatymo nustatyta tvarka, įregistruojant nuosavybę palikimą priėmusio asmens vardu. Darytina išvada, kad pareiškėjo prielaidos apie esą egzistavusius susitarimus ir turto dalybas yra neįrodytos ir paneigtos didesnę įrodomąją galią turinčiais įrodymais, kurie pateikti į bylą.

12. Suinteresuotas asmuo nurodė, jog niekada nereikalavo, kad pareiškėjas išsikraustytų iš buto, kuriame jis gyvena. Suinteresuoto asmens vertinimu, į bylą su pareiškimu pateikta 2023-11-03 gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis yra parengta tikslingai šiai bylai, nes pareiškėjas neturėjo jokios priežasties kraustytis iš buto, kuriame gyvena. Pareiškėjas iki šiol turi raktus ir gali naudotis (gyventi) butu. Pareiškėjas neprivalėjo sudaryti 2023-11-03 gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, be to, neaiški jos pasirašymo ir galiojimo data, sutartis nėra įregistruota viešajame registre. Kadangi neįregistruota, ji negali būti naudojama prieš trečiuosius asmenis. Taigi, pateikta sutartis ir atliktas mokėjimas negali būti vertinami kaip įrodymai byloje, o tai turi reikšmę vertinant pareiškėjo statusą bei nustatant, ar jam palikėjos mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas. Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių duomenų, kad jis nuo 2012 m. stengėsi gauti pajamų, įsigyti kitą nekilnojamąjį turtą, gauti kreditą ir pan. Pareiškėjas savo veiksmais, gyvendamas motinai priklausančiame bute, pats nulėmė savo statusą, neieškojo kito nekilnojamojo turto ir neketino jo ieškoti ar pirkti, todėl darytina išvada, kad išlaikymas jam nebuvo reikalingas. Sudarydamas gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir pateikdamas ją į bylą, pareiškėjas patvirtino, kad palikėjos mirties dieną turėjo galimybę pasirūpinti kitomis gyvenamosiomis patalpomis ir niekieno neverčiamas, savarankiškai jomis pasirūpino. Pareiškėjas, veikdamas protingai ir atsakingai, įvertinęs savo finansines galimybes ir tai, kad turi kur gyventi be nuomos mokesčio, sąmoningai prisiėmė finansinį įsipareigojimą mokėti už kitų gyvenamųjų patalpų nuomą. Taigi, palikėjos išlaikymas jam nebuvo reikalingas, pareiškėjas gavo pakankamas pajamas pasirūpinti savo gyvenamuoju plotu. Pareiškėjas palikėjos mirties dieną gavo didesnį nei minimalus darbo užmokestį, turėjo galimybę tenkinti ne tik būtiniausius poreikius. Pareiškėjas, kaip aktyvus finansų rinkos dalyvis, atsižvelgdamas į savo pajamas, prisiėmė skolinius įsipareigojimus, protingai įvertinęs, ar galės juos įvykdyti. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad stengėsi gauti didesnes pajamas, išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų savo poreikiams patenkinti. Be to, objektyviai įvertinti pareiškėjo gaunamas pajamas ir turtinę padėtį (turėtas santaupas) nėra galimybių, nes tokios informacijos pareiškėjas nepateikė. Taip pat pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jo statusas dėl remisijoje esančios ligos susijęs su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą. Palikėjos mirties dieną pareiškėjas turėjo pakankamai pajamų ne tik būtiniausiems, bet ir kitiems poreikiams tenkinti, jo liga nelemia tokio statuso, dėl kurio jam būtų reikalingas išlaikymas, o kitų aplinkybių, tokių kaip patiriamos išlaidos būtiniausiems poreikiams tenkinti, veiksmai, kurių pareiškėjas ėmėsi, kad gautų daugiau pajamų ar paramą iš valstybės, pareiškėjas tiesiog neįrodė. Darytina išvada, kad pareiškėjui palikėjos mirties dieną išlaikymas nebuvo reikalingas.

I. P. instancijos teismo sprendimo esmė

13. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 16 d. sprendimu nuspręsta pareiškimą atmesti; priteisti suinteresuotam asmeniui I. N. iš pareiškėjo D. M. 2813,25 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

14. Dėl pareiškėjo atstovės prašymo atnaujinti bylos nagrinėjimą teismas nurodė, kad pagrindo atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės nenustatė.

15. Teismas konstatavo, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo spręsti, jog motinos mirties dieną pareiškėjas atitiko Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytus išlaikymo reikalingumo kriterijus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

16. Pareiškėjas (apeliantas) D. M. skunde dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 16 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

16.1. Pareiškėjo pajamos yra mažesnės už vidutinį darbo užmokestį; 2023-03-14 jis neturėjo jokių santaupų; pareiškėjas neturi nekilnojamojo turto; privalėjo skolintis automobiliui, už jį moka įmokas; pareiškėjas iki motinos mirties gyveno jos bute, mokėjo mokesčius, gyveno ir po jos mirties; serga onkologine liga.

16.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad pareiškėjas neturi objektyvių galimybių gauti didesnes pajamas. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas piktnaudžiauja savo teise į išlaikymą ir į privalomąją palikimo dalį. Teismas neigia galimybę ginti asmens teises. Nagrinėjamojoje byloje nebuvo nustatyta jokių faktų, patvirtinančių, kad pareiškėjas piktnaudžiavo savo teise, tyčia blogino savo materialinę padėtį, atsisakė geriau apmokamo darbo ir pan.

16.3. Teismas turėjo vertinti ne tik pareiškėjo gaunamas pajamas, bet ir tas aplinkybes, kad pareiškėjas pirko padėvėtą automobili skolon, kad automobilis reikalauja nuolatinio remonto, kad pareiškėjas neturi automobilio remontui nuosavų lėšų, neturi nekilnojamojo turto, yra išprašomas iš gyvenamosios vietos, kurioje nuolat gyveno. Pareiškėjas serga onkologine liga ir ta aplinkybė, kad pastaruoju metu liga yra remisijoje, nereiškia, kad asmuo turi lygias fizines galimybes su kitais asmenimis gauti atitinkamą geriau apmokamą darbą.

16.4. Teismo atsisakymas tenkinti prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą yra nepagrįstas. Pareiškėjas, vedantis bylą per atstovę, neatsisakė asmeniškai dalyvauti teismo posėdžiuose su visomis šalimis. Pareiškėjo atstovei būnant užsienyje, ji objektyviai neturėjo galimybės tinkamai ir laiku informuoti pareiškėją apie bylos nagrinėjimo datą ir laiką. Teismas, gavęs informaciją apie pareiškėjo atstovės išvykimą į užsienį, nesiėmė priemonių informuoti pareiškėją asmeniškai apie bylos nagrinėjimo datą ir laiką. Pareiškėjo teisė būti tinkamai ir laiku informuotam apie teismo posėdį buvo pažeista – pranešimas buvo siunčiamas tik šalių atstovams. Teismo šaukimu pareiškėjui buvo pranešta apie 2024-04-10 teismo posėdį, kuris neįvyko. Dėl kito posėdžio pareiškėjui ir jo atstovei turėjo būti taip pat pranešta šaukimu, kuriame būtų išaiškinta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio reikalavimų nesilaikymo pasekmės.

Atsiliepimas

17. Atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo I. N. prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

17.1. Pareiškėjas neįrodė, kad palikėjos mirties dieną neturėjo pakankamai turto ir pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms patenkinti, dėl ko jam būtų buvęs reikalingas palikėjos išlaikymas. Pareiškėjas asmeninės nuosavybės teise turėtą nekilnojamąjį turtą 2012 m. pardavė ir nuo to laiko nesiekė įsigyti kito nekilnojamojo turto, tačiau leido pinigus mokėdamas už buto nuomą, nors jam niekas nedraudė ir toliau gyventi motinai priklausiusiame bute. Pareiškėjas taip pat buvo mokus, kad gautų paskolą automobiliui įsigyti. Šie faktai suponuoja, kad palikėjos išlaikymas pareiškėjui nebuvo reikalingas, pareiškėjas gavo pakankamas pajamas pasirūpinti savo gyvenamuoju plotu.

17.2. Pareiškėjas nėra pateikęs jokios informacijos apie kokius nors specialius būtinuosius poreikius, todėl būtinoms jo gyvenimo reikmėms padengti užtenka minimalios mėnesinės algos, kuri pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022-10-07 Nr. 1014 nutarimą 2023 m. buvo 840,00 Eur (neatskaičius mokesčių). Pareiškėjo pajamos palikėjos mirties dieną buvo didesnės nei reikalingos būtinoms gyvenimo reikmėms padengti. Pareiškėjas nėra pateikęs į bylą jokių įrodymų, kad stengėsi gauti didesnes pajamas bei išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų savo poreikiams patenkinti. Pareiškėjas palikimo atsiradimo dieną turėjo pakankamai pajamų savo poreikiams patenkinti bei galimybių gauti didesnes pajamas, kuriomis pareiškėjas paprasčiausiai nepasinaudojo.

17.3. Pareiškėjas nėra pateikęs į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių, kad dėl remisijos būsenoje esančios ligos susiduria su realiais sunkumais gauti geriau apmokamą darbą. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad pareiškėjas apskritai būtų bandęs pagerinti savo finansinę padėtį. Palikimo atsiradimo dieną pareiškėjui nebuvo reikalingas išlaikymas, kurio poreikį būtų nulėmusi pareiškėjo liga.

17.4. Apie teismo posėdį pareiškėjas ir jo atstovė buvo informuoti tinkamai CPK nustatyta tvarka, jokių pranešimų apie ketinimą dalyvauti ar nedalyvauti teismo posėdyje prieš bylos nagrinėjimą nebuvo gauta. Pareiškėjo dalyvavimas nebuvo pripažintas būtinu. Teisinių paslaugų sutartis nebuvo nutraukta, ir pareiškėjas viso proceso metu buvo tinkamai atstovaujamas jo paties pasirinktos atstovės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pareiškėjo (apelianto) apeliacinis skundas netenkintinas.

18. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

19. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo motina A. S. M. mirė (duomenys neskelbtini).

20. (duomenys neskelbtini) buvo paskelbtas mirusiosios (duomenys neskelbtini) sudarytas testamentas, kuriuo visas testatorės turtas ir turtinės teisės paliktos mirusiosios dukrai, pareiškėjo seseriai, I. N..

21. Motinos mirties metu pareiškėjas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturėjo, tik automobilį „Volkswagen Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotą 2023 m. sausio 11 d. Į bylą pateiktos 2023 m. liepos 14 d., 2023 m. gruodžio 29 d. sąskaitos už automobilio remontą, bendra sąskaitų už automobilio remontą suma – 2314,00 Eur.

22. Į bylą pateikta 2023 m. lapkričio 3 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, sudaryta tarp UAB „Sinlita“ ir D. M., dėl gyvenamųjų patalpų (adresu (duomenys neskelbtini)) nuomos. Taip pat pateiktas nuomos sutarties 2023 m. gruodžio 28 d. pakeitimas. Nuomos sutarties 3.1 punkte nurodyta, kad patalpos išnuomojamos iki 2025 m. sausio 2 d., nuomos terminas pradedamas skaičiuoti nuo sutarties pasirašymo dienos, t. y. 2024 m. sausio 2 d. Nuomos sutarties pakeitimo 3.1 punkte nurodyta, kad patalpos išnuomojamos iki 2025 m. sausio 2 d., nuomos terminas pradedamas skaičiuoti nuo sutarties pasirašymo dienos, t. y. nuo 2024 m. kovo 2 d. Nuomos sutarties pakeitime taip pat nurodyta, kad nuomininkas yra įspėtas, kad daugiau sutartis nebus keičiama, o jos nevykdymas reikš sutarties nutraukimą ir depozito negrąžinimą. Į bylą pateiktas 2023 m. lapkričio 3 d. kasos pajamų orderis, kuriame nurodytas pagrindas – nuomos mokestis iki 2023 m. sausio 1 d., suma – 950,00 Eur (nuoma 250,00 Eur, depozitas – 700,00 Eur).

23. Iš 2024 m. sausio 19 d. pažymos apie darbuotojo pajamas nustatyta, kad pareiškėjo pajamos (laikotarpis 2023 m. spalis – 2023 m. gruodis) sudarė 2565,40 Eur (atskaičius mokesčius).

24. Iš 2023 m. sausio 4 d. vartojimo kredito sutarties nustatyta, kad pareiškėjas yra paėmęs 1500,00 Eur dydžio kreditą 48 mėn. laikotarpiui, metinės palūkanos – 10,90 proc., mėnesinės įmokos dydis – 49,91 Eur.

25. Į bylą pateiktos 3 rašytinės paskolos sutartys, pareiškėjo sudarytos su fiziniais asmenims: 2023 m. sausio 3 d. paskolos sutartis dėl 3000,00 Eur (mėnesinės įmokos dydis 50,00 Eur); 2023 m. liepos 10 d. paskolos sutartis dėl 1000,00 Eur (mėnesinės įmokos dydis 50,00 Eur); 2023 m. lapkričio 2 d. paskolos sutartis dėl 3000,00 Eur (mėnesinės įmokos dydis 50,00 Eur).

26. Iš pateikto medicininio dokumento išrašo nustatyta, kad 2015 m. pareiškėjas sirgo onkologine liga. Pareiškėjo teigimu, liga šiuo metu yra remisijoje. Kitos diagnozės: (duomenys neskelbtini).

27. Į bylą pateikta pažyma, iš kurios nustatyta, kad 2024 m. vasario 12 d. A. S. M. yra neskolinga už geriamąjį vandenį ir (ar) nuotekų tvarkymą (adresu (duomenys neskelbtini)); informacija apie 2024 m. vasario 12 d. apmokėtą elektros energiją (adresu (duomenys neskelbtini)); informacija apie apmokėtas gamtines dujas iki 2024 m. vasario 12 d. (adresu (duomenys neskelbtini)); pareiškėjo sąskaitos išrašas, iš kurio nustatyta, kad AS INBANK FILIALAS 2023 m. kovo 14 d. pareiškėjo mokėta 100,00 Eur suma.

Dėl pareiškėjo (apelianto) apeliacinio skundo argumentų

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismo atsisakymas tenkinti prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą yra nepagrįstas.

29. Byloje nustatyta, kad 2024 m. balandžio 29 d. vykusiame teismo posėdyje byla buvo išnagrinėta iš esmės pareiškėjui bei jo atstovei nedalyvaujant. Teismui atidėjus teismo sprendimo priėmimą ir paskelbimą 2024 m. gegužės 16 d., 2024 m. gegužės 10 d. teisme buvo gautas pareiškėjo atstovės prašymas dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo. Pareiškėjo atstovė nurodė, kad 2024 m. balandžio 29 d. vykusiame posėdyje nei ji, nei pareiškėjas nedalyvavo dėl objektyvių priežasčių. Pareiškėjo atstovė dar 2024 m. kovo 25 d. informavo teismą apie išvykimą už Lietuvos Respublikos ribų. Būdama užsienyje, pareiškėjo atstovė neturėjo galimybių prisijungti prie Lietuvos EPP sistemos ir stebėti teismo pranešimus, neturėjo galimybės tinkamai ir laiku informuoti pareiškėją apie jo bylos nagrinėjimo datą ir laiką. Pareiškėjas išreiškė norą nutraukti su atstove teisinės pagalbos sutartį, laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 27 d. iki 2024 m. balandžio 16 d. pareiškėjas liko be teisinės pagalbos ir negalėjo tinkamai įgyvendinti savo procesinių teisių. Teismas, gavęs informaciją apie pareiškėjo atstovės išvykimą į užsienį, nesiėmė priemonių informuoti pareiškėją asmeniškai apie bylos nagrinėjimo datą ir laiką. Pareiškėjo teisė būti tinkamai ir laiku informuotam apie teismo posėdį buvo pažeista, pranešimas apie teismo posėdį buvo siunčiamas tik bylos šalių atstovams. Šaukimu buvo pranešta apie 2024 m. balandžio 10 d. turėjusį vykti teismo posėdį, kuris neįvyko. Apie kitą posėdį pareiškėjui ir jo atstovei turėjo būti taip pat pranešta šaukimu, kuriame butų išaiškintos CPK 246 straipsnio reikalavimų nesilaikymo pasekmės. Teismas neatsižvelgė į visas šias aplinkybes ir 2024 m. balandžio 29 d. vykusiame teismo posėdyje nepagrįstai pripažino tinkamu pareiškėjo informavimą apie civilinės bylos nagrinėjimo datą, vietą ir laiką.

30. CPK 51 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad atstovas ir atstovaujamasis privalo nedelsdami pranešti teismui apie atstovavimo santykių pabaigą ar pasikeitimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 2024 m. sausio 26 d. teisinės pagalbos sutartis, sudaryta tarp pareiškėjo ir jo atstovės advokato padėjėjos, būtų nutraukta. Pareiškėjo atstovė minėtos teisinės pagalbos sutarties pagrindu teikė teismui pareiškėjo procesinius dokumentus, taip pat ir prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą.

31. CPK 133 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog dalyvaujantiems byloje asmenims teismo šaukimais ar pranešimais pranešama apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą. Dalyvaujančiam byloje asmeniui tinkamai įteikus teismo šaukimą, apie kitus teismo posėdžius pranešama pranešimais. Dalyvaujantiems byloje asmenims šaukimas ar pranešimas turi būti įteiktas šio Kodekso 117-132 straipsniuose nustatyta tvarka ir tokiais terminais, kad jie turėtų pakankamai laiko nustatytu laiku atvykti į teismą ir pasirengti bylai. Tais atvejais, kai šalis ar trečiasis asmuo veda bylą per atstovą, su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui, o kai šalis ar trečiasis asmuo teismui raštu nurodo, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti patys, – tik šaliai ar trečiajam asmeniui, išskyrus atvejus, kai teismas konstatuoja, kad atstovui procesiniai dokumentai bus įteikiami operatyviau (CPK 118 straipsnio 1 dalis). Atstovas, gavęs atitinkamus dokumentus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti atstovaujamajam ir sudaryti jam galimybę susipažinti su gautais procesiniais dokumentais. Jeigu atstovavimo santykiai pasibaigia, atstovas privalo įgyvendinti šioje dalyje nurodytą pareigą dėl tų procesinių dokumentų, kurie iš teismo buvo išsiųsti atstovui iki to momento, kai teisme buvo gautas pranešimas apie atstovavimo santykių pabaigą. Atstovas, kuris pasibaigus atstovavimo santykiams dėl objektyvių priežasčių negali įteikti procesinių dokumentų atstovaujamajam, apie tai privalo nedelsdamas pranešti teismui ir grąžinti jam gautus procesinius dokumentus (CPK 118 straipsnio 2 dalis).

32. Civilinės bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 15 d. nutartimi nutarta civilinę bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2024 m. balandžio 10 d.; pasiūlyti pareiškėjui iki teismo posėdžio pateikti teismui visus rašytinius įrodymus, galinčius pagrįsti jo įrodinėjamus juridinę reikšmę turinčius faktus. Pareiškėjo atstovė pateikė teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodė, jog išvyksta iš Lietuvos Respublikos, grįžimo data – 2024 m. balandžio 15 d. Teismas tenkino atstovės prašymą, teismo posėdį paskyrė 2024 m. balandžio 29 d., suinteresuotus asmenis apie kitą teismo posėdį informavo teismo pranešimais. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad pareiškėjo atstovė su teismo pranešimu apie 2024 m. balandžio 29 d. vyksiantį posėdį susipažino 2024 m. kovo 26 d. 2024 m. balandžio 29 d. teismo posėdyje nei pareiškėjas, nei jo atstovė nedalyvavo. Byloje nesant jokių duomenų, liudijančių, kad pareiškėjo ir jo atstovės atstovavimo sutartis yra nutraukta, pareiškėjo atstovei esant tinkamai informuotai apie teismo posėdį, teismas pagrįstai sprendė, jog bylos nagrinėjimui iš esmės kliūčių nėra.

33. Akcentuotina ir tai, jog CPK 256 straipsnyje numatyta, kad teismas, baigiamųjų kalbų metu arba po jų iki sprendimo priėmimo pripažinęs, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, priima nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atstovės prašyme atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės nebuvo nurodyta jokių naujų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai, nepateikta jokių papildomų įrodymų, kurie dar galėtų būti vertinami ar tiriami. Nutartį dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo teismas priima tik nustatęs, kad būtina išsiaiškinti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus. Tokio būtinumo nenustačius, teismui nekyla pareiga atnaujinti procesą iš esmės jau išnagrinėtoje byloje vien dėl tos priežasties, kad to prašo proceso dalyvis. Tais atvejais, kai teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, iki sprendimo priėmimo nenustato poreikio nustatinėti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, jis priima ir paskelbia sprendimą teismo nustatytu laiku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-916/2022).

34. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nenustačius jokių bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindų, pagrįstai netenkino prašymo dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo.

35. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jam jo motinos mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo pareiškimą atmetė.

36. Pareiškėjas savo apeliacinį skundą iš esmės grindžia motyvuodamas, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurios patvirtinta tai, jog pareiškėjo motinos (palikėjos) mirties dieną jam buvo reikalingas išlaikymas, t. y. teismas neįvertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių, susijusių su gaunamomis pajamomis, santaupomis, nekilnojamuoju turtu, įgytu automobiliu bei jo remontu, patiriamomis išlaidomis, pareiškėjo liga, jo gyvenamąja vieta. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju paneigė pareiškėjo galimybes ginti savo teises.

37. Testamento laisvės principas leidžia palikėjui savo nuožiūra priimti sprendimą dėl palikimą sudarančio turto – palikti jį bet kuriems civilinės teisės subjektams, paskirstyti dalimis, susieti paveldėjimo teisę su kokios nors prievolės įvykdymu ar apskritai nepriimti jokio sprendimo palikimo klausimu. Šis principas gali būti ribojamas tik įstatyme nustatytais atvejais. Vienas iš tokių atvejų įtvirtintas CK 5.20 straipsnio 1 dalyje: kai palikėjas artimiausius šeimos narius, kuriems būtina parama, nušalina nuo palikimo, valstybė turi įsikišti į paveldėjimo santykius ir apginti tokius šeimos narius, suteikdama jiems teisę į privalomąją palikimo dalį. Testamento laisvės ribojimo pagrindas yra šeiminiai ryšiai ir asmens negalėjimas užsitikrinti būtinųjų gyvenimo reikmių.

38. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisės į privalomąją palikimo dalį suteikimas artimiausiems šeimos nariams remiasi šeimos narių solidarumu, kuris šeimos narį įpareigoja ne tik naudotis teisėmis, bet ir prisiimti pareigas, šiuo atveju – rūpintis savo šeimos narių gerove. Taigi, ribodamas testamento laisvę, įstatymų leidėjas gina viešąjį interesą ir, derindamas nurodytus principus bei užtikrindamas palikėjo ir jo šeimos narių bei visuomenės interesų pusiausvyrą, stiprina šeimos vienybės ir šeimos narių tarpusavio atsakomybės suvokimą visuomenėje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2008).

39. CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo vaikai, sutuoktinis, tėvai, kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. Ši įstatymo nuostata taikytina tik tuo atveju, kai paveldima pagal testamentą.

40. Įstatymų leidėjo nustatyta, kad teisę į privalomąją palikimo dalį turi tik CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmenys, kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, o testatorius šiems asmenims neskyrė turto arba skyrė mažiau negu pusę tos dalies, kuri tektų paveldint pagal įstatymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2009; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2013; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016). Taigi asmuo teisę į privalomąją palikimo dalį gali įgyti tik esant šių sąlygų visumai: (i) asmuo, pretenduojantis į privalomąją palikimo dalį, patenka į CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytą asmenų ratą, t. y. asmuo yra palikėjo vaikas (įvaikis), sutuoktinis, tėvas (įtėvis) (subjektų ratą apibrėžianti sąlyga); (ii) asmeniui, pretenduojančiam į privalomąją palikimo dalį, palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas (išlaikymo reikalingumo sąlyga); (iii) palikėjas testamentu šiam asmeniui neskyrė turto arba skyrė mažiau negu pusę tos dalies, kuri tektų paveldint pagal įstatymą (privalomosios turto dalies dydžio sąlyga).

41. Pareiškėjas – palikėjos (A. S. M.) sūnus, kuriam palikėja (duomenys neskelbtini) sudarytu testamentu nepaliko jokio turto; visą turtą ir turtines teises palikėja testamentu paliko savo dukrai, pareiškėjo seseriai, suinteresuotam asmeniui I. N.. Taigi nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas atitinka pirmąją ir trečiąją teisei į privalomąją palikimo dalį įgyti sąlygas. Ginčas byloje kilo dėl pareiškėjo atitikties išlaikymo reikalingumo sąlygai.

42. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodyta, kad įstatymų leidėjas teisės į privalomąją palikimo dalį institutu apsaugo tuos artimiausius šeimos narius, kurie negali užtikrinti savo ekonominio egzistavimo; juo nėra siekiama užtikrinti šeimos narių aukšto gyvenimo standarto. Todėl išlaikymo reikalingumas gali būti konstatuojamas, kai asmens turtinė padėtis yra tokia, kad jis negali patenkinti būtinųjų savo gyvenimo reikmių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-1075/2024).

43. Kasacinio teismo praktikoje gana išsamiai aptarti išlaikymo reikalingumui konstatuoti būtini kriterijai: klausimas dėl išlaikymo reikalingumo spręstinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Vertinant būtina atsižvelgti į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą. Konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo atitinkamos būklės, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, kad tokioje situacijoje jis įgyja ir teisę į paramą. Teismai, vertindami išlaikymo reikalingumą pareiškėjui palikimo atsiradimo metu, turėtų įvertinti, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016; 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149-421/2019).

44. Klausimas dėl išlaikymo reikalingumo gali būti teigiamai išspręstas tik teismui įvertinus visą palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens turtinę padėtį ir konstatavus, kad jis savo pajamomis ir jam priklausančiu turtu neturi galimybės patenkinti būtinųjų savo poreikių. Tuo tikslu teismas turi nustatyti: a) kokį turtą, įskaitant nekilnojamąjį ir kilnojamąjį, asmuo, pretenduojantis į privalomąją palikimo dalį, palikimo atsiradimo dieną valdė nuosavybės teise; ar gyveno (gyvena) testatoriui priklausančiose gyvenamosiose patalpose; kur deklaravo savo gyvenamąją vietą; ar turi kitą gyvenamąją vietą; b) kokias pajamas toks asmuo gavo palikimo atsiradimo dieną ir kokias galimybes turėjo gauti didesnes pajamas, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms ir konkretiems tokio asmens poreikiams; c) kokia asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas, susiję su teisėmis gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą; asmens nedarbingumas yra reikšmingas sprendžiant dėl įpėdinio atitikties CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytam subjektiškumo kriterijui, bet įrodinėjimo dalykas negali būti apribojamas vien šiuo faktu; būtina įrodyti minėtas aplinkybes, kad palikėjo mirties dieną nedarbingas įpėdinis neturėjo pakankamai turto ir pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms patenkinti, todėl jam buvo reikalingas palikėjo išlaikymas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016; 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149-421/2019).

45. Specialiųjų įrodinėjimo taisyklių teisei į privalomąją palikimo dalį pripažinti įstatymas nenustato, todėl taikomos bendrosios civilinio proceso teisėje įtvirtintos įrodinėjimo taisyklės. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021; 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-701/2024).

46. Asmens, pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį, išlaikymo reikalingumas nėra preziumuojamas. Išlaikymo reikalingumo įrodinėjimo našta tenka asmeniui, pretenduojančiam į privalomąją palikimo dalį. Asmenims, nesutinkantiems su tuo, kad asmuo yra reikalingas išlaikymo, tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jie grindžia savo atsikirtimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-1075/2024).

47. Palikimas atsiranda palikėjo mirties momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Išlaikymo reikalingumas asmeniui, pretenduojančiam į privalomąją palikimo dalį, turi būti nustatytas palikėjo mirties dieną, todėl būtent palikėjo mirties dieną turi būti nustatyta tokia asmens turtinė padėtis, dėl kurios jis negali patenkinti būtinųjų savo gyvenimo reikmių.

48. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad motinos mirties metu pareiškėjas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturėjo, pareiškėjui nuosavybės teise priklausė automobilis. Palikėjos mirties metu pareiškėjas buvo darbingo amžiaus, dirbo ir gavo pajamas, kurios 2023 m. lapkričio mėnesį sudarė 890,32 Eur (atskaičius mokesčius). Iš pažymos apie darbuotojo pajamas nustatyta, kad darbo užmokestį pareiškėjas gavo tiek iki motinos mirties, tiek ir po jos mirties. Palikėjos mirties metu pareiškėjas turėjo turtinių įsipareigojimų. Į bylą pateikti duomenys, kad 2023 m. sausio 4 d. vartojimo kredito sutarties mėnesinės įmokos dydis – 49,91 Eur; 2023 m. sausio 3 d. paskolos sutarties mėnesinės įmokos dydis – 50,00 Eur; 2023 m. liepos 10 d. paskolos sutarties mėnesinės įmokos dydis 50,00 Eur; 2023 m. lapkričio 2 d. paskolos sutarties mėnesinės įmokos dydis 50,00 Eur; iš viso pareiškėjo turtiniai įsipareigojimai palikėjos mirties metu sudarė 199,91 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo gautas pajamas bei turėtus turtinius įsipareigojimus, konstatuoja, kad savo poreikiams tenkinti pareiškėjas motinos mirties dieną disponavo 690,41 Eur dydžio suma.

49. Pareiškėjas teigė, jog jis turėjo susirasti naujas gyvenamąsias patalpas, kadangi jam buvo liepta kraustytis iš motinai priklausančio buto, kuriame pareiškėjas gyveno. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjo pateikti duomenys dėl gyvenamosios vietos gana prieštaringi. Į bylą pateikta 2023 m. lapkričio 3 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, sudaryta tarp UAB „Sinlita“ ir D. M., dėl gyvenamųjų patalpų (adresu (duomenys neskelbtini)) nuomos. Taip pat pateiktas nuomos sutarties 2023 m. gruodžio 28 d. pakeitimas. Nuomos sutarties 3.1 punkte nurodyta, kad patalpos išnuomojamos iki 2025 m. sausio 2 d., nuomos terminas pradedamas skaičiuoti nuo sutarties pasirašymo dienos, t. y. 2024 m. sausio 2 d. Nuomos sutarties pakeitimo 3.1 punkte nurodyta, kad patalpos išnuomojamos iki 2025 m. sausio 2 d., nuomos terminas pradedamas skaičiuoti nuo sutarties pasirašymo dienos, t. y. nuo 2024 m. kovo 2 d. Nuomos sutarties pakeitime taip pat nurodyta, kad nuomininkas yra įspėtas, kad daugiau sutartis nebus keičiama, o jos nevykdymas reikš sutarties nutraukimą ir depozito negrąžinimą. Į bylą pateiktas 2023 m. lapkričio 3 d. kasos pajamų orderis, kuriame nurodytas pagrindas – nuomos mokestis iki 2023 m. sausio 1 d., suma – 950,00 Eur (nuoma 250,00 Eur, depozitas – 700,00 Eur). Teismui 2024 m. vasario 07 d. teiktame pareiškime pareiškėjas nurodė gyvenamosios vietos adresą – (duomenys neskelbtini). Į nagrinėjamą bylą pateikta pažyma, kad 2024 m. vasario 12 d. A. S. M. yra neskolinga už geriamąjį vandenį ir (ar) nuotekų tvarkymą (adresu (duomenys neskelbtini)); informacija apie 2024 m. vasario 12 d. apmokėtą elektros energiją (adresu (duomenys neskelbtini)); informacija apie apmokėtas gamtines dujas iki 2024 m. vasario 12 d. (adresu (duomenys neskelbtini)). Įvertinęs minėtų rašytinių įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad pareiškėjas vis dar gyvena palikėjai priklausiusiame bute, o patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), nuoma nebuvo ir nėra būtinosios pareiškėjo išlaidos.

50. Iš pateikto medicininio dokumento išrašo nustatyta, kad palikėjos mirties metu pareiškėjas sveikatos sutrikimų, specialiųjų poreikių, susijusių su sveikatos būkle, neturėjo. Kitų specialiųjų poreikių pareiškėjas nenurodė.

51. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog jei asmuo, pretenduojantis į privalomąją palikimo dalį, neįrodinėja specialiųjų poreikių, vertintina, kad konkretaus asmens poreikiai yra minimalūs standartiniai poreikiai, įprasti kiekvienam žmogui. Nustatant šiuos minimalius standartinius poreikius, be kita ko, atsižvelgtina ir į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą minimalų vartojimo poreikių dydį konkretiems metams. Minimalių vartojimo poreikių dydis – rodiklis, nurodantis asmens išlaidų sumą eurais, reikalingą minimaliems asmens maisto ir ne maisto (prekių ir paslaugų) poreikiams patenkinti per mėnesį, taikomas bazinės socialinės išmokos, šalpos pensijų bazės, tikslinių kompensacijų bazės ir valstybės remiamų pajamų dydžiams nustatyti (Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nors minimalių vartojimo poreikių dydis yra vienas iš socialinės paramos išmokų rodiklių, nustatytas nurodyto įstatymo taikymo tikslais, jis, kaip apibrėžiantis asmens minimalių vartojimo poreikių visumą ir jų sumą eurais, gali būti kartu su kitais kriterijais taikomas ir sprendžiant dėl asmens atitikties išlaikymo reikalingumo sąlygai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-1075/2024).

52. Įvertinus palikėjos mirties momentą, nagrinėjamai bylai aktualus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. A1-828 „Dėl 2023 metų minimalių vartojimo poreikių dydžio patvirtinimo“ nustatytas minimalių vartojimo poreikių dydis 2023 metams.

53. Atsižvelgdamas į nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo atveju pareiškėjas neįrodė, jog palikėjos mirties dieną neturėjo pakankamai turto ir pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms patenkinti, todėl jam buvo reikalingas palikėjos išlaikymas. Pareiškėjas motinos mirties metu turėjo darbą, gaudavo su darbo santykiais susijusias pajamas, kurių didžioji dalis (įvertinus pareiškėjo turtinius įsipareigojimus) likdavo pareiškėjo poreikių tenkinimui. Pareiškėjui liekanti pajamų dalis viršija minimalių vartojimo poreikių dydį 2023 metams, jos pakankamos patenkinti esminius pareiškėjo poreikius. Teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas gyvena mirusiai motinai priklausiusiame bute, o kitų gyvenamųjų patalpų nuoma nebuvo ir nėra būtinosios pareiškėjo išlaidos. Į nagrinėjamą bylą nepateikta jokių duomenų, leidžiančių spręsti, kad pareiškėjas neturi objektyvių galimybių gauti didesnes pajamas. Pareiškėjas yra darbingo amžiaus, nedarbingumo lygis nenustatytas, specialiųjų poreikių neturi. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagrindų konstatuoti pareiškėjo išlaikymo būtinumo faktą nenustatyta.

54. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti, remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

55. CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

56. Atsiliepime į pareiškėjo D. M. apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo I. N. prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismui pateikta 2024 m. liepos 1 d. sąskaitą už teisines paslaugas (už teisines paslaugas), kurios suma 2268,75 Eur, bei 2024 m. liepos 1 d. mokėjimo nurodymas, patvirtinantis apie 2268,75 Eur sumos sumokėjimą už teisines paslaugas.

57. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

58. Atsižvelgdamas į minėtas įstatymo nuostatas, į suinteresuoto asmens pateikto procesinio dokumento (atsiliepimo į apeliacinį skundą) turinį, apimtis, byloje nagrinėtus klausimus, suinteresuoto asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme, minėtas rekomendacijas, protingumo bei sąžiningumo principus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis yra nepagrįstas ir pernelyg didelis (nors ir neviršija rekomendacijose nustatyto galimo šių išlaidų dydžio). Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, į pateikto procesinio dokumento turinį, keliamus klausimus, į tai, kad atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės nurodyti ir argumentai, kurie buvo nurodyti ir procesiniuose dokumentuose pirmosios instancijos teisme, į atsiliepimo apimtį, galimai sugaištą laiką, spręstina, kad šiuo atveju pareiškėjo apeliacinio skundo netenkinant, iš pareiškėjo D. M. suinteresuotam asmeniui I. N. priteistina 1134,38 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti suinteresuotam asmeniui I. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjo D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1134,38 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą trisdešimt keturis eurus ir 38 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Birutė Simonaitienė