Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – notarė Gražina Pocienė, I. N.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas D. M. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikmę turintį faktą, kad jam reikalingas išlaikymas bei priklauso privalomoji mirusiosios motinos A. S. M. palikimo dalis.

Pareiškėjas nurodė, kad 2023 m. lapkričio 6 d. mirė jo motina A. S. M., po kurios mirties liko žemės sklypas (duomenys neskelbtini), žemės sklypas ir gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), žemės sklypai ir du butai (duomenys neskelbtini). Po pareiškėjo tėvo mirties vaikams (pareiškėjui ir jo seseriai I. N.) skirtą palikimo dalį A. S. M. padalino pareiškėjui ir I. N. Pasak pareiškėjo, jo dalį A. S. M. užregistravo savo vardu, sutardama su I. N., kad po motinos mirties sesuo perrašys pareiškėjo tėvo palikimo dalį pareiškėjo vardu. Tokiu būdu pareiškėjas turėjo gauti butą, kuriame gyvena, esantį (duomenys neskelbtini), ir pusę žemės sklypų. 2023 m. spalio mėn. blogėjant motinos sveikatai, I. N. įspėjo pareiškėją, kad motina testamentu paliko turtą jai, ir nurodė pareiškėjui ruoštis kraustytis iš buto, todėl pareiškėjas 2023 m. lapkričio 3 d. sudarė nuomos sutartį ir išsikėlė į gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini). 2023 m. gruodžio 18 d. pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus m. 38-ojo notarų biuro notarę, išreikšdamas valią priimti mirusios motinos palikimą ir sužinojo, kad motina 2013 m. balandžio 4 d. yra surašiusi testamentą, kuriuo I. N. paliko savo visą turtą bei turtines teises. 2023 m. sausio 16 d. buvo išduotas liudijimas, patvirtinantis, kad pareiškėjas yra mirusios motinos įstatyminis įpėdinis.

Pareiškėjo teigimu, jo santykiai su motina buvo geri, ji jį slaugė, kai pareiškėjas buvo gydomas dėl onkologinės ligos, pareiškėjas dažnai lankydavo motiną, dažnai bendraudavo telefonu, dalyvavo jos laidotuvėse. Motinos testamentas pareiškėjo nenustebino, nes motina, rašydama testamentą, žinojo apie jo finansinius sunkumus ir norėjo jį apsaugoti. Pareiškėjas nurodo, kad šiuo metu neturi jokio nekilnojamojo turto, 2023 m. sausio 4 d. iš skolintų lėšų nusipirko automobilį „Volkswagen Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 4 300 Eur vertės, kuris reikalingas darbui. Kadangi automobilis gedo, jo remontui, pakaitinio automobilio nuomai bei gyvenamųjų patalpų nuomai pareiškėjas išleido dar apie 3 000 Eur, kuriuos taip pat skolinosi. Pasak pareiškėjo, jo vidutinis darbo užmokestis yra 855,13 Eur, iš kurių, atlikus visus prievolinius mokėjimus, lieka apie 200 Eur pragyventi bei sveikatos būklei palaikyti (onkologinė liga šiuo metu yra remisijoje). Kitokių išmokų pareiškėjas negauna ir teisių į jas neturintis. Pareiškėjo teigimu, jis yra žemiau skurdo ribos, tačiau neturi jokios kitos galimybės gauti išlaikymą, todėl kreipiasi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – kad palikėjos mirties dieną jam buvo reikalingas išlaikymas ir jis turi teisę į privalomąją palikimo dalį.

Suinteresuotas asmuo I. N. atsiliepime prašė pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą. I. N. nurodė, kad jos ir pareiškėjo tėvas K. A. M. mirė 2012 m. spalio 10 d. ir testamentu išreiškė valią, kad po jo mirties visą turtą paveldėtų sutuoktinė A. S. M., kuri priėmė palikimą. Po sutuoktinio mirties, A. S. M. 2013 m. liepos 31 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2381 pagrindu asmeninės nuosavybės teise įgijo butą (duomenys neskelbtini), kuriame leido gyventi pareiškėjui. A. S. M. mirė 2023 m. lapkričio 6 d., o 2023 m. gruodžio 18 d. buvo paskelbtas jos 2013 m. balandžio 4 d. testamentas, kuriuo visas turtas buvo paliktas I. N. I. N. teigimu, po testamento paskelbimo pareiškėjas pradėjo reikalauti ji perleistų jam dalį paveldimo turto, suinteresuoto asmens teigimu, ji neprieštaravo, kad pareiškėjas gyventų motinos bute, išsikelti iš nurodyto buto niekada nereikalavo ir žadėjo, priėmusi palikimą, padovanoti butą pareiškėjui, tačiau toks veikimo būdas pareiškėjui netiko.

I. N. teigimu, jokio susitarimo tarp jos ir A. S. M. dėl turto nebuvo. 2023 m. spalio mėnesį dar buvo gyva pareiškėjo motina A. S. M., kuriai šis butas priklausė asmeninės nuosavybės teise, įpėdiniai dar nežinojo apie testamentą ir jame išreikštą valią, todėl I. N. negalėjo reikalauti, kad brolis išsikraustytų iš buto, kuris jai nepriklausė. Suinteresuoto asmens nuomone, į bylą pateikta 2023 m. lapkričio 3 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis yra parengta tikslingai šiai bylai, nes pareiškėjas neturėjo jokios priežasties kraustytis iš buto, kuriame gyvena. Pareiškėjo sudarytoje nuomos sutartyje daug prieštaravimų, nėra aišku, kada tiksliai ji pasirašyta, įrodymai apie nuomos mokesčio sumokėjimą pateikiami už laikotarpį iki nuomos sutarties sudarymo. I. N. pažymėjo, kad pareiškėjas 2012 m. spalio 11 d. pardavė jam priklausiusį nekilnojamąjį turtą (butą ir žemės sklypą) ir nepateikė jokių duomenų, kad jis nuo 2012 m. dėjo pastangas gauti pajamų, įsigyti kitą nekilnojamąjį turtą, gauti kreditą ir pan. Taigi pareiškėjas savo veiksmais, gyvendamas motinai priklausančiame bute, pats nulėmė savo statusą, neieškojo kito nekilnojamojo turto ir neketino jo ieškoti ir pirkti, todėl laikytina, kad išlaikymas jam nebuvo reikalingas. Pareiškėjas veikdamas protingai ir atsakingai, įvertinęs savo finansines galimybes ir tai, kad turi kur gyventi ir niekas iš jo nuomos mokesčio nereikalauja, sąmoningai prisiėmė finansinį įsipareigojimą mokėti už kitų gyvenamųjų patalpų nuomą, taigi išlaikymas jam nebuvo reikalingas. Pareiškėjas gauna pakankamas pajamas pasirūpinti savo gyvenamuoju plotu. I. N. taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas 2023 m. sausio 4 d. įvertinęs savo finansines galimybes ir gaunamas pajamas, sudarė paskolos sutartį dėl 1 500 Eur paskolos automobiliui įsigyti su 10,90 proc. metine palūkanų norma. Vertinant galimybę gauti ir grąžinti paskolas, pareiškėjas 2023 m. sausio 4 d. turėjo galimybę paskolą gauti, nes paskolas teikianti bendrovė atliko pareiškėjo mokumo vertinimą ir nusprendusi, kad pareiškėjas yra patikimas ir mokus, paskolą jam suteikė, sutartis sudaryta 11 mėnesių iki palikėjos mirties ir neturi jokios reikšmės pareiškėjo mokumui nustatyti. Be to, pareiškėjas pateikė 2023 m. sausio 3 d. rašytinę paskolos sutartį, pagal kurią pasiskolino 3 000 Eur. Nors pareiškėjas ir teigia, kad automobilio vertė yra 4 300 Eur, tačiau nepateikia tam jokio įrodančio dokumento.

I. N. taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas palikimo atsiradimo dieną gavo darbo užmokestį, didesnį už nustatytą taikomą minimaliąją mėnesinę algą, o savanoriškai prisiimtos paskolos, įvertinus galimybę jas grąžinti, nėra kriterijus įpareigojantis teikti asmeniui išlaikymą. Pareiškėjo teiginiai, kad jam lieka 200 Eur pragyventi nepagrįsti jokiais įrodymais, be to, pareiškėjas nenurodo, jog tokia suma buvo likusi palikėjos mirties dieną. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad dėjo pastangas gauti didesnes pajamas, bei išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų savo poreikiams patenkinti. I. N. nuomone, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jo statusas dėl remisijoje esančios ligos, susijęs su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą. Priešingai, pareiškėjas yra nurodęs, kad pašalpos ir parama jam nėra reikalinga, ir dėl jų jis net nesikreipė. Laikytina, kad pareiškėjas įrodė, jog liga sąlygoja tokią pareiškėjo būklę, jog palikėjos mirties dieną jam nebuvo reikalingas išlaikymas.

Suinteresuotas asmuo notarė Gražina Pocienė atsiliepimo į pareiškėjo pareiškimą nepateikė.

Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens I. N. atstovas palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes ir papildomai pažymėjo, kad pareiškėjo motina butą (duomenys neskelbtini), įsigijo po sutuoktinio mirties, todėl jis negali būti pareiškėjo tėvų dalintinas turtas. Pareiškėjo gaunamas darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, viršija nustatytą minimalaus atlyginimo dydį. Pareiškėja pajamos pakankamos, nes jis galėjo sudaryti sutartį dėl patalpų nuomos, turėjo išlaidų automobiliui. Pagal pareiškėjo skolų grafiką, palikėjos mirties dieną, pareiškėjui liekanti suma sudarė 761,77 Eur. Pareiškėjo onkologinė liga yra remisijoje jau daug metų, pareiškėjas nesiekė gauti pašalpų, išmokų.

Pareiškėjas ir jo atstovė į teismo posėdį neatvyko. Pareiškėją byloje atstovavo advokato padėjėja Anželika Šeikina. Apie pareiškėjo atstovės prašymu perkeltą teismo posėdžio datą ir laiką pareiškėjo atstovė informuota teismo pranešimu 2024 m. kovo 26 d., kuris buvo išsiųstas elektroninių ryšių priemonėmis (per EPP sistemą) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 118 straipsnio 1 dalis, 133 straipsnio 1 dalis, 175¹ straipsnio 9 dalis). „Liteko“ sistemos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo atstovė teismo pranešimą perskaitė tą pačią dieną („Liteko“ sistemoje nurodyta pranešimo pristatymo data ir laikas: 2024 m. kovo 26 d. 20.28 val.). Be to, pagal CPK 175¹ straipsnio 10 dalį, teismo pranešimas laikomas įteiktu kitą darbo dieną po jo išsiuntimo. Taigi pareiškėjas ir jo atstovė apie teismo posėdį informuoti tinkamai, todėl bylą nuspręsta nagrinėti pareiškėjui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Dėl bylos nagrinėjimo iš esmės (ne)atnaujinimo

Teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti sprendimo, byloje 2024 m. gegužės 10 d. gautas advokato padėjėjos Anželikos Šeikinos prašymas atnaujinti bylos nagrinėjimą. Prašyme teigiama, kad pareiškėjo atstovė buvo išvykusi į užsienį, todėl neturėjo galimybės prisijungti prie EPP sistemos ir stebėti teismo pranešimus. Prašyme nurodoma, kad pareiškėjas išreiškė norą nutraukti su atstove teisinės pagalbos sutartį, todėl nuo 2024 m. kovo 27 d. iki 2024 m. balandžio 16 d. pareiškėjas liko be teisinės pagalbos ir negalėjo tinkamai įgyvendinti savo procesinių teisių. Pareiškėjas, vedantis bylą per atstovę, neatsisakė asmeniškai dalyvauti teismo posėdžiuose. Pareiškėjo atstovei esant užsienyje, ji objektyviai neturėjo galimybės tinkamai ir laiku informuoti pareiškėją apie jo bylos nagrinėjimo datą ir laiką. Taip pat pažymima, kad teismas, gavęs informaciją apie pareiškėjo atstovės išvykimą į užsienį, nesiėmė priemonių informuoti pareiškėją asmeniškai apie bylos nagrinėjimo datą ir laiką. Tokiu būdu, pareiškėjo teisė būti tinkamai ir laiku informuotam apie teismo posėdį buvo pažeista – pranešimas buvo siunčiamas tik šalių atstovams. Be to, pareiškėjui turėjo būti siunčiamas šaukimas, o ne teismo pranešimas.

Visų pirma pažymėtina, kad tuo atveju, jei atstovė teigia, jog pareiškėjas nutraukė su ja atstovavimo sutartį, nėra aišku, kokiu pagrindu ji pareiškėjo vardu teikia teismui prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Antra, net jei atstovavimo sutartis su atstove buvo atnaujinta, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas buvo netinkamai informuotas apie teismo posėdį. CPK 51 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad atstovas ir atstovaujamasis privalo nedelsdami pranešti teismui apie atstovavimo santykių pabaigą ar pasikeitimą. Pareiškėjo atstovė, prašydama teismo atidėti 2024 m. balandžio 10 d. teismo posėdį, nenurodė, kad atstovavimo sutartis su ja nutraukiama, todėl teismo pranešimas apie kitą teismo posėdį išsiųstas pareiškėjo atstovei (CPK 118 straipsnio 1 dalis). Kadangi apie paskirtą posėdį pareiškėjas jau buvo informuotas šaukimu, apie jo paties atstovės prašymu perskirtą teismo posėdį pareiškėjas buvo informuotas teismo pranešimu (CPK 133 straipsnio 1 dalis). „Liteko“ duomenys patvirtina, kad pareiškėjo atstovė dar iki išvykdama į užsienį 2024 m. kovo 26 d. peržiūrėjo teismo siųstą pranešimą, be to, šiuolaikinės technologijos leidžia prisijungti prie EPP sistemos ir iš užsienio. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nuo atstovės grįžimo į Lietuvą 2024 m. balandžio 16 d. iki paskirto teismo posėdžio 2024 m. balandžio 29 d. buvo pakankamai laiko prisijungti prie EPP sistemos ir peržiūrėti teismo siųstus procesinius dokumentus. Pažymėtina, kad prašyme atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės nėra nurodoma, kokios naujos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, dar būtų pateikiamos ar turėtų būti įvertinamos. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas nenustatė pagrindo atnaujinti bylos nagrinėjimo iš esmės.

Dėl teisės į privalomąją palikimo dalį

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.

Kasacinio teismo praktikoje gana išsamiai aptarti išlaikymo reikalingumui konstatuoti būtini kriterijai: klausimas dėl išlaikymo reikalingumo spręstinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Vertinant būtina atsižvelgti į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą. Konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo atitinkamos būklės, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, kad tokioje situacijoje jis įgyja ir teisę į paramą. Teismai, vertindami išlaikymo reikalingumą pareiškėjui palikimo atsiradimo metu, turėtų įvertinti, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016).

Pagal kasacinio teismo praktiką CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė į privalomąją palikimo dalį siejama ne su viena ar keliomis aplinkybėmis, susijusiomis su asmens, pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį, amžiumi, sveikatos būkle, darbingumu ar pajamomis, o su būtinumu leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti objektyviai sumažėjusias asmens galimybes įsidarbinti, kitais būdais gauti pajamų, taip pat su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad palikėjo mirties dieną asmuo neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduodamas į palikimo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2009). Atsižvelgiama į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą; konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo būklės, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, kad tokioje situacijoje jis įgyja ir teisę į paramą (pavyzdžiui, valstybės pašalpą), nepriklausomai nuo to, ar tokią teisę įgyvendino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2008).

Klausimas dėl išlaikymo reikalingumo gali būti teigiamai išspręstas tik teismui įvertinus visą palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens turtinę padėtį ir konstatavus, kad jis savo pajamomis ir jam priklausančiu turtu neturi galimybės patenkinti būtinų savo poreikių. Tuo tikslu teismas turi nustatyti: a) kokį turtą, įskaitant nekilnojamąjį ir kilnojamąjį, asmuo, pretenduojantis į privalomąją palikimo dalį palikimo atsiradimo dieną valdė nuosavybės teise; ar gyveno (gyvena) testatoriui priklausančiose gyvenamosiose patalpose; kur deklaravo savo gyvenamąją vietą; ar turi kitą gyvenamąją vietą; b) kokias pajamas toks asmuo gavo palikimo atsiradimo dieną ir kokias galimybes turėjo gauti didesnes pajamas, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms ir konkretiems tokio asmens poreikiams; c) kokia asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas, susiję su teisėmis gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą; asmens nedarbingumas yra reikšmingas sprendžiant dėl įpėdinio atitikties CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytam subjektiškumo kriterijui, bet įrodinėjimo dalykas negali būti apribojamas vien šiuo faktu; būtina įrodyti minėtas aplinkybes, kad palikėjo mirties dieną nedarbingas įpėdinis neturėjo pakankamai turto ir pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms patenkinti, todėl jam buvo reikalingas palikėjo išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjo motina A. S. M. mirė 2023 m. lapkričio 6 d. 2023 m. gruodžio 18 d. buvo paskelbtas mirusiosios 2013 m. balandžio 14 d. sudarytas testamentas, kuriuo visas testatorės turtas ir turtinės teisės paliktos mirusiosios dukrai pareiškėjo seseriai I. N.. Pareiškėjas teigia, kad jam turi priklausyti privalomoji palikimo dalis. Kadangi privalomoji palikimo dalis priklauso palikėjo vaikams, kuriems buvo reikalingas išlaikymas palikėjo mirties dieną, todėl vertinant pareišėkjo padėti, vertinamos tik tos aplinkybės, kurios egzistavo palikimo atsiradimo laiku, t. y. 2023 m. lapkričio 6 d.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas motinos mirties metu neturėjo savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, tik automobilį „Volkswagen Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotą 2023 m. sausio 11 d. Pareiškėjas į bylą yra 2023 m. lapkričio 3 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir jos 2023 m. gruodžio 28 d. pakeitimą, tačiau tiksli jos pasirašymo data nėra aiški, kadangi 2023 m. lapkričio 3 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 3.1 punkte nurodoma, kad nuomos terminas pradedamas skaičiuoti nuo sutarties pasirašymo dienos, t. y. 2024 m. sausio 2 d., o sutarties 2023 m. gruodžio 28 d. pakeitime nurodoma, kad nuomos terminas pradedamas skaičiuoti nuo sutarties pasirašymo dienos, t. y. 2024 m. kovo 2 d. Tačiau, iš teismui pareišėkime nurodomo pareišėkjo adreso matyti, kad pareiškėjas nurodo gyvenantis bute (duomenys neskelbtini), taigi darytina išvada, kad pareiškėjas vis dar gyvena palikėjai priklausiusiame bute. Be to, neatsižvelgiant į gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymo datos neaiškumus, pareiškėjas papildomai yra išsinuomojęs patalpas (duomenys neskelbtini) ir išgalėjo už jas 2023 m. lapkričio 3 d., t. y. kelios dienos iki motinos mirties sumokėti 950 Eur (250 Eur nuoma ir 700 Eur depozitas).

Iš į bylą pateiktų duomenų taip pat nustatyta, kad pareiškėjas palikėjos mirties metu buvo darbingo amžiaus, dirbo, gavo pajamas, kurios 2023 m. lapkričio mėnesį sudarė 890,32 Eur (atskaičius mokesčius). Iš pažymos apie darbuotojo pajamas nustatyta, kad darbo užmokestį pareiškėjas gavo tiek iki motinos mirties, tiek ir po jos mirties. Byloje esantys dokumentai taip pat patvirtina, kad pareiškėjas turi prisiimtų turtinių įsipareigojimų. 2023 m. sausio 4 d. vartojimo kredito sutartimi pareiškėjas yra paėmęs 1 500 Eur kreditą 48 mėn. laikotarpiui, metinės palūkanos – 10,90 proc., mėnesinės įmokos dydis – 49,91 Eur. Be to, pareiškėjas yra sudaręs 3 rašytinės paskolos sutartys su fiziniais asmenims: 2023 m. sausio 3 d. paskolos sutartį dėl 3 000 Eur (mėnesinės įmokos dydis 50 Eur), 2023 m. liepos 10 d. paskolos sutartį dėl 1 000 Eur (mėnesinės įmokos dydis 50 Eur), 2023 m. lapkričio 2 d. paskolos sutartį dėl 3 000 Eur (mėnesinės įmokos dydis 50 Eur). Taigi pareiškėjo mėnesiniai sutartiniai turtiniai įsipareigojimai palikėjos mirties metu sudarė 199,91 Eur. Todėl įvertinus turimus turtinius įsipareigojimus, pareiškėjo pateiktus duomenis apie gautas pajamas 2023 m. spalio–gruodžio mėnesiais, kitiems poreikiams tenkinti pareiškėjui lieka apie 690 Eur. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepagrindė būtinumo nuomotis kitas gyvenamąsias patalpas, todėl darytina išvada, kad patalpų (duomenys neskelbtini) nuoma nėra būtinosios pareiškėjo išlaidos.

Pareiškėjas taip pat nurodo ir pateikia medicininį išrašą, kad prieš 9 metus (2015 m.) yra sirgęs onkologine liga, ir pripažįsta, kad liga šiuo metu yra remisijoje. Pareiškėjas taip pat pripažįsta, kad jokių teisių į išmokas ar paramą neturi. Į byla nėra pateikiami jokie duomenys apie būtinų išlaidų sveikatos būklei palaikyti dydį, nenurodoma, kad pareiškėjui 2023 m. lapkričio 6 d. buvo reikalinga parama dėl ligos. Vien nustatytos ligos faktas nėra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui palikimo atsiradimo metu buvo reikalingas išlaikymas dėl ligos, buvo apsunkinta galimybė dirbti ar sumažėjo gaunamos pajamos tiek, kad jų nebuvo pakankamai tenkinti būtinuosius poreikius.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas motinos mirties metu turėjo darbą, jo gaunamas darbo užmokestis viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022 m. spalio 7 d. Nr. 1014 nutarimu patvirtintą 2023 metais taikomą minimaliąją mėnesinę algą (nustatytas minimalios mėnesinės algos dydis yra 840 Eur, o pareiškėjo – 1 415 Eur), byloje nėra pateikiami duomenys, kad pareiškėjui buvo neleidžiama gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), o net gi priešingai – į bylą pateiktas pareiškėjo ir suinteresuoto asmens I. N. susirašinėjimas patvirtina mėginimus rasti kompromisą pasidalyti turtą, todėl pareiškėjas laisva valia, įvertinęs savo finansines galimybes, pasirinko išsinuomoti kitas gyvenamąsias patalpas. Šios aplinkybės rodo, kad pareiškėjo gaunamos pajamos, nors ir nedidelės, bet yra pakankamos patenkinti esminius asmens poreikius. Be to, byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad pareiškėjas neturi objektyvių galimybių gauti didesnes pajamas – jis yra darbingo amžiaus, nedarbingumo lygis nenustatytas. Tai, kad pareiškėjas laisva valia yra prisiėmęs finansinių įsipareigojimo, nėra pagrindas konstatuoti išlaikymo būtinumo faktą.

Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgdamas į teismui pateiktų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo spręsti, jog motinos A. S. M. mirties dieną pareiškėjas D. M. atitiko CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytus išlaikymo reikalingumo kriterijus. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėjo pareiškimas atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo ir suinteresuoto asmens I. N. suinteresuotumas bylos baigtimi buvo skirtingas, todėl darytina išvada, kad atmetus pareiškėjo pareiškimą, I. N. turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Suinteresuotas asmuo I. N. nurodo patyrusi 2 813,25 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Nurodyta suma už advokato teisines paslaugas neviršija pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio apskaičiuotų maksimalių dydžių už tokio pobūdžio teisines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškimas atmestinas, suinteresuotam asmeniui I. N. iš pareiškėjo priteistinas 2 813,25 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnis, 443 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 ir 448 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą atmesti.

Priteisti suinteresuotam asmeniui I. N., a. k. (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjo D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 813,25 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų trylikos eurų 25 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.