Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.7; 2.3.2.8.

2023 m. gegužės 26 d.

dalyvaujant ieškovui V. D., jo atstovui advokatui Laurynui Adomui Matuliauskui, atsakovei V. G. D., jos atstovei advokato padėjėjai Rasai Vaičekauskytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovei V. G. D. ir pagal atsakovės V. G. D. priešieškinį ieškovui V. D. dėl santuokos nutraukimo, trečiasis asmuo AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl santuokos iširimo

6. Iš santuokos liudijimo matyti, kad ieškovas V. D. ir V. G.-Dolmantienė susituokė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 16).

7. Nagrinėjamu atveju sutuoktiniai santuokos išsaugoti nesiekia ir tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi šeiminį gyvenimą, vesti bendrą ūkį, nebegalima, skirti terminą susitaikyti netikslinga (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.64 straipsnis). Sutuoktiniams negyvenant kartu bei neketinant toliau bendrai gyventi, išsaugoti šeimos neįmanoma, todėl santuoka nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 384 straipsnio 6 dalis).

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

8. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas.

9. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.100 ir kituose straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. Be to, pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

10. Šalys prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Sutuoktiniai pripažino, kad šalių santykiai tendencingai blogėjo, nepalaiko šeiminių santykių. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, daro išvadą, kad abu sutuoktiniai yra kalti dėl santuokos iširimo, todėl jų santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

11. Nutraukus santuoką, atsakovei, jos pageidavimu, paliekama iki santuokos turėta pavardė „G.“, ieškovui – „D.“.

Dėl iki santuokos įgyto turto teisinio režimo

12. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo.

13. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso jos vardu įregistruota ir iki santuokos įgyta transporto priemonė AUDI A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 79).

14. Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso jo iki santuokos paveldėtas nekilnojamasis turtas – trijų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), dalys bei 3/16 dalys buto-patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 44, 90-91).

15. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas turtas šalių įgytos iki santuokos, šalių ginčo dėl jo padalijimo nekilo, reikalavimų taip pat nepareikšta, todėl šis turtas teismo sprendimu nedalijamas.

Dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo

16. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Įstatyme nurodyti du bendro sutuoktinių turto padalijimo būdai: sutuoktinių sutarimu ir teismo sprendimu (CK 3.116 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad įstatyme visų pirma suteikiama galimybė sutuoktiniams turtą pasidalyti jų susitarimu. Tokiu atveju sutuoktiniai turi sudaryti notariškai patvirtintą sutartį. Kasacinėje jurisprudencijoje pažymima, kad galimybė turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, pasidalyti sutuoktinių susitarimu leidžia turtą sutuoktiniams pasidalyti optimaliu jiems būdu, maksimaliai atsižvelgiant į kiekvieno iš jų, o esant kitų šeimos narių – ir į šių poreikius, konkretaus turto paskirtį, jo panaudojimo ypatumus, kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2009). Tuo atveju, jeigu visas turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis), įstatymu nustatytas reikalavimas privalomai išspręsti bendro turto padalijimo klausimą (CK 3.100 straipsnio 3-6 punktai) taip pat netaikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

17. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad atsakovė santuokos metu asmeninės nuosavybės teise įgijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir šiame žemės sklype esančius statinius (t. 1, b. l. 81-89). Ieškovas 2019 m. kovo 25 d. Širvintų r.1-ajam notarų biurui pateiktu pareiškimu nurodė, jog sutinka, kad jo sutuoktinė pirktų žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir visus žemės sklype esančius statinius asmeninės nuosavybės teise, kadangi minėtą turtą atsakovė perka už asmenines lėšas.

19. Atsižvelgiant į tai, kad šalys dar santuokos metu notarine tvarka išsprendė minėto nekilnojamojo turto nuosavybės klausimą, į tai, kad ieškovas dėl šio turto jokių reikalavimų nereiškia, į tai, kad šis turtas viešajame registre įregistruotas atsakovės asmeninės nuosavybės teise, šis turtas teismo sprendimu nedalijamas (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis).

20. Iš nagrinėjamos bylos duomenų taip pat matyti, kad santuokos metu šalys įgijo transporto priemonę Jeep Grand Cherokee, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 77) bei žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir šiame žemės sklype esančius statinius, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 44-48). Tiek ieškovas, tiek atsakovė prašė nekilnojamąjį turtą priteisti atsakovei, o automobilį – ieškovui. Atsižvelgiant į tai, nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), priteistinas atsakovei, o ieškovui – automobilis Jeep Grand Cherokee.

Dėl kompensacijos už priteistą turtą dydžio

21. Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnis). CK 3.88 straipsnio 2 dalis įtvirtina prezumpciją, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė.

22. Sprendžiant klausimą dėl kompensacijos ieškovui už atsakovei priteistą nekilnojamąjį turtą dydžio pažymėtina, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys. Jei toks šalių susitarimas nepasiekiamas – turto vertė gali būti nustatoma remiantis bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008). Teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

23. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar dėl visų byloje pareikštų reikalavimų. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose. Kai abu sutuoktiniai santuokos nutraukimo ir padarinių procese dalyvauja lygiomis teisėmis, vadovaujamasi rungimosi ir dispozityvumo principais, o byloje nenustatyta šių principų išimtis pateisinančių aplinkybių, kurios teismui sudarytų pagrindą veikti vieno iš sutuoktinių interesais, tai teismui procese nėra teisinio pagrindo remtis CPK 376 straipsnyje suteikiamomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

24. Nagrinėjamoje byloje šalys nepilnamečių vaikų neturi, todėl abu sutuoktiniai byloje dalyvauja lygiomis teisėmis. Byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teismui veikti vieno iš sutuoktinių interesais, todėl teismui nėra pagrindo remtis CPK 376 straipsnyje suteikiamomis teisėmis.

25. Iš byloje esančio VĮ Registrų centro išrašo (t. 1, b. l. 45-48) matyti, kad nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, yra 50 199 Eur, o ieškovo į bylą pateikto turto vertintojos UAB „Centro kubas-Nekilnojamasis turtas“ vertinimu, žemės sklypo su jame registruotais statiniais rinkos vertė 2021 m. rugpjūčio 23 dieną yra 30 300 Eur (t. 1, b. l. 49-50).

26. Abi šalys nurodė, kad dalis statinių, registruotų VĮ Registrų centro išraše, neišliko, sudegė kilus gaisrui. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja (atsakovės motina) Z. G.. Atsižvelgdama į šią aplinkybę atsakovė nurodė, kad nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra dar mažesnė nei nurodyta turto vertintojos UAB „Centro kubas-Nekilnojamasis turtas“. Tačiau, pažymėtina, atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių individualiai atliktą UAB „Centro kubas-Nekilnojamasis turtas“ turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimą.

27. Pažymėtina ir tai, kad šalims papildomų įrodymų dėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto vertės nepateikus, teismas dalytino turto vertę nustato pagal byloje esančius įrodymus, kuriais jis suformuluoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 30 punktas).

28. Teismas, nustatydamas (duomenys neskelbtini), vertę bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos dieną atsižvelgia į tai, kad atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertę, taip pat į tai, kad konsultacinėje išvadoje, atliekant turto vertinimą, įvertinta, jog žemės sklype yra registruoti statiniai, kurie konsultacijos surašymo dienai yra menkaverčiai, sugriuvę (t. 1, b. l. 49). Be to, iš išvados turinio matyti, kad buvo vertinama žemės sklypo vertė (lyginamaisiais objektais pasirinkti žemės sklypai), o jame registruotų statinių vertė nebuvo nustatoma. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad turto vertinimo išvada, kurioje nurodyta, kad šio turto vertė – 30 300 Eur, klaidinga.

32. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Tokie atvejai numatyti CK 3.123 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą CK 3.123 straipsnio taikymo praktiką, yra nurodęs, kad šiame straipsnyje pateikiamas kriterijų sąrašas, leidžiantis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nėra baigtinis. Teismas gali pripažinti svarbiais ir kitus kriterijus, priklausomai nuo byloje konstatuotų teisiškai reikšmingų faktų. Kasacinio teismo praktikoje kaip svarbūs kriterijai, leidžiantys nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, be kita ko, pripažįstami vieno iš sutuoktinių iki santuokos įgytų asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2006; 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007).

33. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje. Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilėje byloje Nr. 3K-3-479/2009). Teismas, taikydamas CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi pagrįsti minėtų interesų apsaugos poreikį ir individualizuoti tokio poreikio apsaugos mastą konkrečios bylos aplinkybių kontekste.

34. Kaip minėta, ieškovas patikslintame ieškinyje prašė padalyti nekilnojamąjį turtą lygiomis dalimis, atsakovei priteisiant turtą natūra, o jam – kompensaciją pinigais (15 150 Eur). Atsakovė priešieškinyje prašo priteisti jai nekilnojamą turtą, nukrypti nuo lygių dalių principo ieškovui priteisiant 5 000 Eur kompensaciją. Tokią poziciją atsakovė grindžia tuo, kad būtent tokią sumą ieškovas įnešė į santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą.

35. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, konstatuoja, kad nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo. Iš bylos duomenų matyti, kad šalys iki santuokos vedė bendrą ūkį, po santuokos sudarymo įsigijo nekilnojamą turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovės argumentai dėl preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, pinigų sumokėjimo, atliktų darbų nepatvirtina, jog yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo.

36. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad nors byloje nustatyta, jog atsakovė ėmėsi iniciatyvos įsigyti, gerinti nekilnojamąjį turtą, tačiau, teismo vertinimu, tai nesudaro pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo. Šios aplinkybės turi teisinės reikšmės priskiriant turtą atsakovei natūra, o ieškovui priteisiant kompensaciją už jo netekimą.

37. Ieškovas nurodė, kad sklype atliko sunkių (sugriuvusių) pastatų liekanų valymo, tvenkinio valymo ir įžuvinimo, žolės pjovimo darbus. Taigi, kaip pagrįstai nurodė ieškovas, turtas buvo įgytas iš sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise gaunamų lėšų, pagal kiekvieno sugebėjimus ir galimybes šalys rūpinosi nekilnojamuoju turtu.

38. Iš byloje esančių įrodymų matyti ir dėl to nekilo šalių ginčo, kad nekilnojamas turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugpjūčio 23 d. šalių buvo įsigytas už 14 000 Eur (t. 1, b. l. 59-74). 9 000 Eur sumokėjo atsakovė, 5 000 Eur – ieškovas.

41. Nors CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, t. y. teismas gali pripažinti svarbiomis ir leidžiančiomis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir kitas aplinkybes, tačiau, kaip išaiškinta kasacinio teismo, nukrypdamas nuo šio principo „kitų svarbių aplinkybių“ pagrindu, teismas turi nustatyti, kad nukrypimas pagrįstas tam tikrų teisinių gėrių, kurių gynyba aplinkybių visumos kontekste būtų pagrįsta teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apsauga (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartį civilinėje Nr. 3K-3-415/2008).

42. Teismo vertinimu, atsakovės argumentai, pirma, kad ji viena savo darbu ir lėšomis išlaikė šeimą, viena rūpinosi bendru sutuoktinių turtu, nėra pagrįsti byloje esančiais įrodymais. Nors atsakovė mokėjo už geodezinius matavimus, surado žmogų, kuris pasirūpino tvenkinio iškasimu, išpjovė krūmus, iškultivavo žemę ir už šiuos darbus atsakovė sumokėjo, tačiau šios aplinkybės nėra pakankamai svarbios siekiant nukrypti nuo lygių dalių prezumpcijos. Kaip pagrįstai pažymėjo ieškovas, sutuoktinių lėšos, gautos santuokos metu, yra bendrosios jungtinės nuosavybės teise gautos lėšos, todėl ir jų investicija į bendrąjį sutuoktinių turtą, pagerinimus, nesudaro pagrindo nukrypti nuo lygių dalių prezumpcijos.

43. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kad toks nukrypimas yra būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017).

44. Byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, kurios pateisintų nukrypimą nuo lygių dalių prezumpcijos, todėl byloje spręstinas lygių dalių prezumpciją atitinkančios kompensacijos dydžio nustatymo klausimas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo prašoma kompensacija už nekilnojamojo turto priteisimą atsakovės asmeninės nuosavybės teise – 15 150 EUR (30 300 Eur÷2), yra pagrįsta aukščiau išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis.

45. Šalys taip pat prašė priteisti iš ieškovo V. D. atsakovės V. G. D. naudai 1 136,50 Eur dydžio piniginę kompensaciją už ieškovui V. D. asmeninės nuosavybės teise atitenkančią transporto priemonę Jeep Grand Cherokee, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN. kodas (duomenys neskelbtini). Remiantis ieškovo pateiktu rašytiniu įrodymu, automobilio vertė – 2 273 Eur (t. 1, b. l. 58). Atsižvelgiant į tai, kad dėl automobilio padalijimo būdo, jo vertės, kompensacijos dydžio šalių ginčo nekilo, teismas šalių prašymą tenkina.

46. Taigi atsakovei atitenka turtas 15 150 Eur vertės, o ieškovui – transporto priemonė 2 273 Eur vertės. Atsižvelgiant į tai, kad teismas nenustatė pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių prezumpcijos, įskaičius šalių mokėtinas kompensacijas, ieškovo naudai iš atsakovės priteistina 14 013,50 Eur kompensacija už netekto turto dalį (CK 3.116 straipsnio 1 dalis, 3.117 straipsnio 1 ir 3 dalys, 3.118, 3.119 straipsniai; 3.127 straipsnio 3 dalis).

Dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimo

47. Pagal CK 3.98 straipsnio 3 dalį kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. Bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimo vieno sutuoktinio veiksmais kito sąskaita atvejus ir iš to kylančius teisinius padarinius taip pat reglamentuoja CK 3.115 straipsnio 2 dalis ir 3.123 straipsnio 3 dalis. Aptariamose CK teisės normose nustatyta, kad jeigu sandoris buvo sudarytas tik vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti ir įvykdytas pasinaudojant turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tai tas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.

48. Atsakovė prašė priteisti iš ieškovo iš viso 86 292,07 Eur dydžio piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą. Šią atsakovės prašomą kompensaciją sudaro pusė ieškovo pajamų ir sandorių, kuriems atsakovė nedavė sutikimo, kainos.

49. Kasacinio teismo teisėjų kolegija yra išaiškinusi ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011), kad sprendžiant klausimą dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimo, įrodinėjimo našta tenka asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe (CPK 178 straipsnis), t. y. šiuo atveju atsakovė, teigdama, kad ieškovas dalį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto be jos sutikimo panaudojo ne pagal paskirtį ir taip sumažino bendrąją nuosavybę, turėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

50. Nagrinėjamu atveju atsakovė, priešieškiniu prašydama priteisti jai pusę ieškovo santuokos laikotarpiu gautų pajamų - 69 117,63 Eur, nurodė, kad ieškovas visas savo gautas lėšas skyrė savo asmeniniams, o ne šeimos, poreikiams tenkinti. Kadangi atsakovė viena rūpinosi ir visas gautas lėšas skyrė šeimos poreikiams tenkinti, atsakovės įsitikinimu, ji turi teisę į pusę ieškovo santuokos laikotarpiu uždirbtų pajamų. Teismo vertinimu, tokia atsakovės pozicija nepagrįsta nei teisiniu reglamentavimu, nei byloje esančiais įrodymais.

51. Pirmiausia teismas pažymi, kad bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bendraturčių dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Todėl iki pasibaigiant sutuoktinių bendrosios nuosavybės režimui (CK 3.100 straipsnis) bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos visos pajamos, nurodytos CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte, o ne tam tikra jų dalis (1/2 dalis ar kita) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146-969/2018).

52. Antra, teisinis reglamentavimas neįpareigoja sutuoktinio perduoti pusę savo pajamų sutuoktiniui, kad šis galėtų šiuos pinigus naudoti šeimos poreikiams. Atsakovė nagrinėjamu atveju turėjo įrodymais pagrįsti, kad tam tikri konkretūs atsakovo veiksmai, kuriais buvo sumažinta bendra jungtinė nuosavybė, buvo neteisėti.

54. Trečia, iš ieškovo sąskaitų išrašų matyti, kad ieškovas atliko smulkius buitinius sandorius. Ieškovo pinigų pervedimai, atsakovei nesinaudojant teisę ginčyti konkrečius sandorius (pinigų perleidimo epizodus) neteisėtais, laikomi teisėtais ir sudarytais turint kito sutuoktinio sutikimą (CK 3.109 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, sutiktina su ieškovo argumentu, kad jam negali kilti materialinė pareiga kompensuoti jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą už teisėtus veiksmus, atitinkančius protingus įprastinius nedidelės vertės buitinius sandorius.

55. Ketvirta, nors atsakovė, remdamasi savo paaiškinimais, liudytojos Z. G. paaiškinimais, nuotraukomis grindė savo argumentus, kad ieškovas iš savo pajamų bendro sutuoktinių turto netvarkė, šeimos namų ūkio neišlaikė, tenkino tik asmeninius interesus, tačiau atsakovės pateikti įrodymai ir kita byloje esanti medžiaga neįrodo atsakovės argumentų.

56. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu nesutiko su atsakovės argumentais, kad gaunamas pajamas naudojo tik asmeniniams poreikiams tenkinti. Vertinant ieškovo pateiktus banko sąskaitų išrašus, nėra pagrindo daryti išvados, jog visos jo pajamos būtų panaudotos tik asmeniniams poreikiams tenkinti. Iš ieškovo sąskaitos išrašų matyti, kad jis, be kita ko, piniginius pavedimus atliko ir atsakovei (t.5, b. l. 13, 18), atliko nedidelės vertės, kaip minėta, buitinius sandorius. Įvertinus atsakovės pateiktas nuotraukas (kaip ieškovas sėdi ar guli), nėra pagrindo daryti išvados, kad ieškovas savo pajamas naudojo tik asmeniniams poreikiams tenkinti, nedirbo jokių namų ūkio darbų. Be to, įvertinus atsakovės gautas pajamas santuokos laikotarpiu (t. 3, b. l. 172-187) galima daryti išvadą, kad vienos atsakovės pajamų nepakako išlaikyti save, sutuoktinį ir savo dukterį, tvarkyti bendrą sutuoktinių turtą, jį gerinti.

57. Nors atsakovė nurodė, kad jai padėjo motina Z. G., tačiau, sutuoktiniams esant santuokoje, liudytojos Z. G. pagalba gaminant maistą, apmokant komunalines paslaugas, atliekant buities darbus negali būti vertinama kaip pagalba konkrečiam sutuoktiniui (atsakovei), o ne visai šeimai (šiuo atveju atsakovei, ieškovui ir atsakovės dukteriai). Kad liudytoja padėjo visai šeimai, patvirtina ir juos duoti parodymai (2023 m. kovo 31 d. teismo posėdis, vykęs nuo 14 val. iki 15 val., posėdžio garso įrašo 47 min.).

58. Pažymėtina ir tai, kad atsakovės motina liudytoja Z. G. nurodė nesikišusi į jų šeimos santykius. Ji nurodė, kad už komunalines paslaugas mokėjo pati, maistą taip pat pirko iš savo lėšų, valgį gamindavo taip pat pati, namų ūkį prižiūrėjo taip pat pati (2023 m. kovo 31 d. teismo posėdis, vykęs nuo 14 val. iki 15 val., posėdžio garso įrašo 40 min., 50-57 min.). Liudytoja nurodė, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė dirbo, todėl prie namų tvarkymo, priežiūros, valgio gaminimo darbo dienomis sutuoktiniai neprisidėjo. Savaitgaliais, anot liudytojos, sutuoktiniai valgį gamindavosi patys, o kaip tarpusavyje tvarkosi su finansais liudytoja pasakyti negalėjo.

59. Penkta, nors atsakovė nurodė, kad ne vieną kartą įvairių ūkinių darbų atlikimui (medžių pjovimui, malkų skaldymui, žolės pjovimui, ir kt.) tekdavo samdytis trečiuosius asmenis ir kuriems reikėjo mokėti iš savo asmeninių lėšų, tačiau teismas atkreipia atsakovės dėmesį, kad pajamos, gautos santuokos metu, yra bendroji jungtinė nuosavybė, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovė mokėjo tretiesiems asmenims iš asmeninių, o ne iš bendrosios jungtinės teise, įgytų lėšų.

60. Galiausiai, teismas pažymi, kad ieškovui ir atsakovei pasirenkant tokį santykių šeimoje modelį, kai atsakovė labiau rūpinosi šeimos poreikiais ir labiau rūpinosi namų ūkiu, jiems negalėjo būti nežinomas (buvo žinomas) įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas, susijęs su sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisiniu režimu. Išvadą, kad sutuoktiniams buvo žinomas minėtas teisinis režimas pagrindžia ir aplinkybė, jog atsakovė, būdama santuokoje, įgijo asmeninės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą, o ieškovas tam neprieštaravo (t. 1, b. l. 81-89). Sutuoktiniai turėjo galimybę išvengti bendrosios jungtinės nuosavybės režimo sudarydami vedybų sutartį (pvz., nustatant joje, kad ieškovo ar atsakovės pajamos, gautos santuokos metu, ar tam tikra jų dalis laikytina asmenine jo nuosavybe), tačiau byloje nenustatyta, kad tokia sutartis buvo sudaryta.

61. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, atmestinas atsakovės priešieškinio reikalavimas priteisti pusę visų ieškovo gautų pajamų santuokos laikotarpiu.

62. Atsakovė taip pat prašė priteisti iš ieškovo V. D. atsakovės V. G. D. naudai 707,50 Eur dydžio piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, t. y. ½ dalį ieškovo pervestų piniginių lėšų šeimos nariams B. M., K. M., K. V..

64. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad ieškovas V. D. paveldėjo 3/16 dalis buto-patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu liudytojai B. M. ir K. M. nurodė, kad ieškovas jiems pervesdavo lėšas jų bendrajai dalinei nuosavybei-butui išlaikyti. Atsakovė nurodė, kad jos duktė kartais, epizodiškai, o ne nuolat, nueidavo į šį butą po pamokų pabūti tol, kol ji dukterį parsiveždavo namo. Šių atsakovės argumentų ieškovas neneigė.

65. Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, konstatuoja, kad ieškovas, be atsakovės sutikimo, naudojo bendrąsias jungtines lėšas savo asmeniniam turtui išlaikyti, todėl atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl 707,50 Eur kompensacijos priteisimo pagrįstas ir tenkintinas (CK 3.98 straipsnio 3, 4 dalys, 3.115 straipsnio 2 dalis).

68. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas sumokėjo 5 000 Eur už nekilnojamąjį turtą, kuris buvo įgytas santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Šią sumą jis pasiskolino iš B. M. ir K. M.. Šias aplinkybes, davę priesaiką, patvirtino minėtieji liudytojai.

70. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad ieškovas ir trečiasis asmuo AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas 2019 m. rugpjūčio 7 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 2271900, kuria ieškovas paėmė 5 200,00 Eur dydžio asmeninio vartojimo kreditą (t. 1, b. l. 38–43). 2019 m. rugpjūčio 23 d. sutuoktiniai įsigijo nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), už 14 000 Eur (t. 1, b. l. 59-74). Ieškovas sumokėjo dalį reikiamos sumos - 5 000 Eur. Dėl šių aplinkybių šalių ginčo nekilo.

71. Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad ieškovas sumokėjo 5 000 Eur, atsižvelgdamas į liudytojų parodymus, kuriais teigiama, kad prieš įsigyjant sutuoktiniams V. D. ir V. G. D. bendrosios jungtinės nuosavybės teise jie abu buvo atvykę skolintis pinigų, kad jie šiuos pinigus paskolino, taip pat, kad šiuos pinigus ieškovas grąžino, taip pat į paskolos sutarčių su (duomenys neskelbtini) ir vartojimo kredito su AS „Citadele banka“ Lietuvos filialu sudarymo datas, nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo datą, sprendžia, kad labiau tikėtina, jog kreditas buvo paimtas siekiant įsigyti nekilnojamąjį turtą (CPK 185 straipsnis), todėl atsakovės reikalavimas priteisti 1 245,45 Eur dydžio piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą atmestinas.

72.3. priteisti iš ieškovo V. D. atsakovės V. G. D. naudai 398,40 Eur dydžio piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, t. y. ½ dalį ieškovo įmokėtų paskolos įmokų kreditoriui pagal 2019 m. kovo 3 d. kredito sutartį Nr. 70003244174978.

75. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.109 straipsnyje numatyta, jog bendros sutuoktinių prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis).

76. Teismas pažymi, kad nėra ginčo, jog ieškovas ir atsakovė 2019 m. gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. Liudytoja Z. G., atsakovės motina, gyveno kartu su sutuoktiniais.

77. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, kad šalys vartojimo kreditų paėmimo laikotarpiu gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, vartojimo kredito sumas, ieškovo sąskaitų išrašus, kitus byloje esančius įrodymus (šalių paaiškinimus, pajamų deklaracijas, kvitus), labiau tikėtina, jog sandoriai buvo sudaryti siekiant patenkinti šeimos (pvz., buvo perkama buitinė technika), o ne asmeninius interesus ir poreikius (CPK 185 straipsnis). Be to, nors atsakovė nurodė, kad ieškovas jokios buitinės technikos nepirko, ji nematė jos namuose, tačiau liudytoja, prisiekusi ir duodama parodymus, nurodė, kad ieškovas pirko elektrinę viryklę, gal ir šaldytuvą (2023 m. kovo 31 d. teismo posėdis, vykęs nuo 14 val. iki 15 val., posėdžio garso įrašo 44-57 min.).

78. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atmestinas atsakovės reikalavimas priteisti iš ieškovo V. D. jos naudai pusę ieškovo įmokėtų paskolos įmokų kreditoriams.

79. Reziumuojant dėl atsakovės priešieškinio reikalavimų priteisti jai iš ieškovo kompensaciją už bendrosios jungtinė nuosavybės sumažinimą, konstatuotina, kad iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 707,50 Eur kompensacija.

Dėl galutinio kompensacijos dydžio ir priešpriešinių įsipareigojimų įskaitymo

80. Įskaičius mokėtinas kompensacijas, ieškovui iš atsakovės priteistina 13 306 Eur dydžio kompensacija (14 013,5 Eur kompensacija už netekto turto dalį - 707,50 Eur už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą).

Dėl neįvykdytos prievolės kreditoriui

81. CK 3.109 straipsnyje nurodyta, kad prievolės laikomos solidariomis ir vykdomos iš bendro sutuoktinių turto šiais atvejais, kai jos susijusios su turto įgijimu sutuoktinių bendrosios nuosavybės teise.

82. Pasisakydamas dėl solidariųjų sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

83. Taigi sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai kreditoriaus atžvilgiu (išoriniuose santykiuose), o vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių. Toks turto (aktyvo ir pasyvo) paskirstymas sutuoktiniams nereiškia, kad solidarioji prievolė padalyta ir kad paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktiniai bendrai ar bet kuris vienas jų (CK 6.6 straipsnio 4 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2012; 2019 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-687/2019).

84. Byloje nustatyta, kad ieškovas, siekdamas įgyti bendrosios jungtinės nuosavybės objektus – žemės sklypą su statiniais, 2019 m. rugpjūčio 7 d. NR. 2271900 sudarė vartojimo kredito sutartį su kreditoriumi – AS „Citadele banka“ Lietuvos filialu. Pažymėtina, kad paskolos sutartis sudaryta santuokos metu, siekiant įgyti bendrą turtą. Be to, byloje nėra pateikto kreditoriaus sutikimo dėl prievolės modifikavimo. Dėl to abiejų sutuoktinių atsakomybė po santuokos nutraukimo pagal prievolę kreditoriui turi išlikti solidari.

85. Tačiau ieškovas ieškinyje sutiko šią prievolę po santuokos nutraukimo visoje apimtyje vykdyti asmeniškai.

86. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, trečiajam asmeniui AS „Citadele banka“ Lietuvos filialui prievolė pripažintina solidaria sutuoktinių prievole, tačiau vidiniame sutuoktinių santykyje nustatytina, kad šią prievolę vykdys ieškovas.

Dėl priverstinės hipotekos

87. Ieškovas prašė nustatyti priverstinę hipoteką žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė turto vertinimo duomenimis – 30 300 Eur (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),). Atsakovė su priverstinės hipotekos nustatymu nesutiko.

88. CK 4.175 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad priverstinės hipotekos pagrindas yra įstatymas, teismo sprendimas ar įgaliotos institucijos (pareigūno) sprendimas, kuris priimamas šiais atvejais: 1) kai būtina užtikrinti valstybės reikalavimus, atsirandančius iš mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių; 2) kai būtina užtikrinti pagal teismo sprendimą patenkintus turtinius reikalavimus; 3) kitais CK numatytais atvejais. CK 4.178 straipsnio teisės normoje detalizuojamos CK 4.175 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatos dėl teismo sprendimu nustatomos priverstinės hipotekos. Joje įtvirtinta, kad, pagal teismo sprendimą patenkinus reikalavimą dėl pinigų išieškojimo, kreditoriaus prašymu CK nustatytais atvejais ir CPK numatyta tvarka gali būti nustatyta priverstinė skolininko daikto hipoteka.

89. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad būtinumas turi būti pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių matyti, kad nenustačius hipotekos teismo sprendimas nebus įvykdytas arba jo įvykdymas iš esmės pasunkės. Be to, prieš priimdamas sprendimą nustatyti priverstinę hipoteką, teismas turi įvertinti, ar priverstinės hipotekos nustatymas nesuvaržys skolininko teisių ir interesų labiau, negu yra būtina turtinių reikalavimų įvykdymui užtikrinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-361-611/2015; ir kt.).

90. Nagrinėjamu atveju iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 13 306 Eur dydžio kompensacija už netekto turto dalį. Nekilnojamasis turtas, kuriam ieškovas prašo nustatyti priverstinę hipoteką, šiuo metu sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o po sprendimo įsiteisėjimo priklausys atsakovei asmeninės nuosavybės teise. Tačiau, teismo vertinimu, vien tokios aplinkybės, kad yra priimtas teismo sprendimas priteisti pinigų sumas, kad atsakovė turi turto, bei kad yra ieškovo prašymas, nesudaro pagrindo nustatyti priverstinę hipoteką.

91. Teismas nenustatė atsakovės nesąžiningumo, taip pat nėra pagrindo teigti, kad atsakovė nevykdys sprendimo, arba kad vykdymas iš esmės pasunkės. Ieškovo prašyme nurodomos aplinkybės apie tai, jog atsakovė vykdo individualią veiklą ir iš esmės visas pajamas gauna grynaisiais pinigais, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog antstoliams priverstinai vykdantiems teismo sprendimą gali būti labai sudėtinga išieškoti priteistą kompensacijos sumą. Teismas atkreipia ieškovo dėmesį, kad atsakovė turi likvidaus turto, nes jai asmeninės nuosavybės teise priklauso taip pat žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini)

92. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atmestinas ieškovo reikalavimas nustatyti priverstinę hipoteką.

Dėl procesinės bylos baigties

93. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad ieškinys ir priešieškinis tenkinti iš dalies. Šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paliekant šalims pageidaujamas pavardes. Atsakovei priteistinas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), o ieškovui – automobilis Jeep Grand Cherokee. Ieškovui iš atsakovės priteistina 13 306 Eur dydžio kompensacija. Kreditoriui AS „Citadele banka“ Lietuvos filialui prievolė pripažintina solidaria sutuoktinių prievole, tačiau vidiniame sutuoktinių santykyje nustatytina, kad šią prievolę vykdys ieškovas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

94. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

95. Nors ieškovas teismo posėdžio metu prašė nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytos taisyklės, tačiau, teismo vertinimu, nuo jos nukrypti pagrindo nėra.

96. Ieškovas iš viso sumokėjo 505 Eur dydžio žyminį mokestį (t. 1, b. l. 18, 105, t. 6, b. l. 20). Ieškovas taip pat sumokėjo 1 460 Eur už advokato padėjėjo, vėliau tapusiu advokatu, teisinę pagalbą (CPK 98 straipsnis). Šias išlaidas sudaro: 600 Eur už ieškinio parengimą, 350 Eur už atsiliepimo į priešieškinį parengimą, 510 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose ir kitų procesinių dokumentų parengimą (t. 3, b. l. 188–189, 191–196, t. 4, b. l. 174–176, t. 6, b. l. 63–64, 66, 100–104, 117-121, 132-134).

97. Teismo vertinimu, ieškovo atstovavimo išlaidos neviršija teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis; žr. taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-701/2018). Taigi iš viso ieškovas turėjo 1 965 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis) ir spręstinas jų atlyginimo klausimas.

98. Atsakovė už priešieškinį sumokėjo 94 Eur žyminio mokesčio dalį (t. 4, b. l. 84), likusio žyminio mokesčio dalies (1 734 Eur) sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo buvo atidėtas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. liepos 25 d. nutartimi. Atsakovė taip pat sumokėjo 6 984 Eur (suma su PVM) už advokato padėjėjos teisinę pagalbą. Šias išlaidas sudaro: 300 Eur be PVM už susipažinimą su gautais įrodymais byloje, jų teisinė analizė, 1 500 Eur be PVM už priešieškinio surašymą, 380 Eur be PVM už pasirengimą ir atstovavimą 2022 m. liepos 25 d. teismo posėdyje, 250 Eur be PVM už susipažinimą su atsiliepimu į priešieškinį; 1 100 Eur už rašytinių paaiškinimų surašymą, 350 Eur už atstovavimą 2022 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdyje (t. 4, b. l. 177–188), 350 Eur be PVM už pasirengimą atstovauti 2022 m. spalio 27 d. teismo posėdyje, 500 Eur be PVM už patikslinto priešieškinio surašymą (t. 6, b. l. 1–5), 350 Eur be PVM už pasirengimą ir atstovavimą 2023 m. vasario 23 d. teismo posėdyje (t. 6, b. l. 60-62); 350 Eur be PVM už pasirengimą ir atstovavimą 2023 m. kovo 31 d. teismo posėdyje (t. 6, b. l. 98-100); 350 Eur be PVM už pasirengimą ir atstovavimą 2023 m. gegužės 5 d. teismo posėdyje (t. 6, b. l. 122-124).

99. Teismo vertinimu, atsakovės atstovavimo išlaidos viršija teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą 5, 7, 8 punktuose ir 8.15 papunktyje nurodytus maksimalius dydžius, todėl išlaidos už advokato padėjėjo pagalbą dydį mažintinos iki 6 220 Eur. Taigi spręstinas 6 314 Eur (94 Eur sumokėta žyminio mokesčio dalis + 6 220 Eur išlaidos už advokato padėjėjos atstovavimą) atlyginimo klausimas.

100. Atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, konstatuotina, kad tenkinta 80 proc. ieškinio reikalavimų (tenkintas neturtinis reikalavimas dėl santuokos nutraukimo, tenkinti turtiniai reikalavimai dėl kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, prievolių kreditoriams padalijimo būdo, tenkintas reikalavimas dėl kompensacijos dydžio už netekto turto dalį, atmestas neturtinis reikalavimas dėl priverstinės hipotekos nustatymo) ir 50 proc. priešieškinio reikalavimų (tenkintas neturtinis reikalavimas dėl santuokos nutraukimo, tenkintas reikalavimas dėl kilnojamojo ir nekilnojamojo turto padalijimo būdo, atmestas reikalavimas dėl prievolės kreditoriui padalijimo būdo, iš dalies tenkintas reikalavimas dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą).

101. Taigi ieškovo naudai iš atsakovės priteistina 1 572 Eur. Atsakovės naudai iš ieškovo priteistina 3 157 Eur. Įskaičius šalims mokėtinas sumas, atsakovės naudai iš ieškovo priteistina 1 585 Eur bylinėjimosi išlaidų.

102. Sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo, pažymėtina, kad atsakovei žyminio mokesčio už priešieškinį dalies (1 734 Eur) sumokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo (CPK 84 straipsnis). Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų priešieškinio reikalavimų dalį, valstybei iš kiekvienos šalies priteistina 867 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 84 straipsnis).

103. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d.), bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentu įteikimu, valstybei nepriteistinos, nes į valstybės biudžetą išieškotina bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma iš kiekvienos šalies yra mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268, 270 , 275, 293, 385 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovo V. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės V. G. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilines metrikacijos skyriuje, santuokos įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad ji iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Palikti ieškovui V. D. pavardę „D.“, atsakovei V. G. D. – „G.“.

Priteisti atsakovei V. G. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), su statiniais: pastatu-gyvenamuoju namu (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) pastatu-ūkiniu pastatu (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), pastatu-daržine (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), pastatu-pirtimi (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius-kiemo statinius (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)).

Priteisti ieškovui V. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę „Jeep Grand Cherokee“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovui V. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės V. G. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13 306 (trylikos tūkstančių trijų šimtų šešių) Eur dydžio kompensaciją.

Prievoles pagal ieškovo V. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir trečiojo asmens AS „Citadele banka“ Lietuvos filialo (juridinio asmens kodas 304940934) 2019 m. rugpjūčio 7 d. Nr. 2271900 vartojimo kredito sutartį pripažinti solidariomis ieškovo V. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės V. G. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolėmis, tačiau įmokas mokės ieškovas V. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti atsakovei V. G. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo V. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)1 585 (tūkstantį penkis šimtus aštuoniasdešimt penkis) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovo V. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 867 (aštuonis šimtus šešiasdešimt septynis) Eur žyminio mokesčio.

Priteisti valstybei iš atsakovės V. G. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 867 (aštuonis šimtus šešiasdešimt septynis) Eur žyminio mokesčio.

Išaiškinti šalims, kad valstybei mokamas žyminis mokestis turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti šio sprendimo patvirtintą kopiją elektroninių ryšių priemonėmis Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės įstatymų nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Nekilnojamojo turto kadastrui ir registrui įsiteisėjusio sprendimo patvirtintą kopiją.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.