Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

1. Pareiškėjos B. Š., D. Š., I. Š., G. Š., J. D., J. U., L. J., uždaroji akcinė bendrovė „Gerovės“ konservų fabrikas (toliau – pareiškėjai) 2019 m. rugpjūčio 14 d. pareiškimu kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-633-661/2017, įtraukti pareiškėjus į bylą trečiaisiais asmenimis, reiškiančiais savarankiškus reikalavimus, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartį, pripažinti negaliojančia ieškovo ir atsakovo civilinėje byloje Nr. e2-633-661/2017 sudarytą ir teismo patvirtintą taikos sutartį, ieškovo ieškinį atsakovui atmesti, išspręsti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. nutarties įvykdymo atgręžimo klausimą ginčo šalims grąžinant tai, ką jos yra gavusios vykdydamos teismo sprendimą. Pareiškime pareiškėjos nurodė, kad procesas atnaujintinas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nes teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Procesas taip pat atnaujintinas tuo pagrindu, kad teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą nutartį ir nutartis nebuvo peržiūrėta apeliacine tvarka (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

2. Pareiškėjos nurodė, kad apie atsakovo L. J. nuosavybės teisės perleidimą sužinojo 2019 m. rugpjūčio 9 d patikrinę Nekilnojamojo turto registrą, todėl prašymas dėl proceso atnaujinimo teikiamas nepažeidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pareiškimui pateikti nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Papildomai 2019 m. rugsėjo 19 d. pareiškėjos pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose iš esmės pakartojo prašyme nurodytas aplinkybes, jog nepraleido termino prašymui pateikti. Kartu nurodė, jog, jeigu teismas spręstų, kad terminas buvo praleistas, prašė jį atnaujinti, kadangi pareiškėjai buvo aktyvūs, jų naudai buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, dėl teismo nutarties vykdymo nedelsiant kreipėsi į antstolę; esant areštui nebuvo objektyvios galimybės tikrinti Nekilnojamojo turto registrą; ieškovas ir atsakovas nebuvo sąžiningi, nes neįtraukė pareiškėjų į užbaigtą bylą; po turto perleidimo UAB „Hafelis“, vienintelė akcininkė tapo L. J. mažametė dukra, kurios teises įgyvendina L. J..

3. Pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu iš esmės grindė tokias motyvais:

3.1. Nors teismas tiesiogiai nepasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą pareiškėjų teisių bei pareigų, tačiau teismas patvirtino taikos sutartį, pagal kurią pareiškėjų naudai areštuotas turtas buvo perleistas ieškovui, tai turėjo įtakos pareiškėjų teisėms ir pareigoms, nes pažeisti pareiškėjų, kaip kreditorių, turtiniai interesai;

3.2. Taikos sutartis buvo patvirtinta neinformavus pareiškėjų kaip kreditorių ir apribojo jų galimybę pareikšti savo nuomonę dėl taikos sutarties sudarymo negalimumo, jos įtakos pareiškėjų teisėms;

3.3. Taikos sutartimi atsakovo L. J. pareiškėjų naudai areštuotas turtas buvo perleistas ieškovo tėvui ieškovui A. J., tokiu būdu buvo pažeisti turto arešto aktuose nustatyti areštuoto turto disponavimo apribojimai ir taip pažeistos L. J. kreditorių (pareiškėjų) teisės ir užkirstas kelias pareiškėjams nukreipti priverstinį skolos išieškojimą į atsakovo L. J. turtą.

4. Pareiškėjai prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu iš esmės grindė tokias motyvais:

4.1. Teismas pažeidė CPK 18 straipsnio imperatyvią nuostatą dėl teismo sprendimo privalomumo, nes patvirtino taikos sutartį, kuria buvo perleistas atsakovo L. J. turtas, kuris buvo areštuotas teismo nutartimi kitoje byloje. Taikos sutartimi taip pat pažeidžiamas atsakovui nustatytas draudimas disponuoti turtu;

4.2. Teismo patvirtinta taikos sutartis pažeidžia imperatyvias CPK, Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro nuostatas draudžiančias disponuoti areštuotu turtu;

4.3. Teismas patvirtino taikos sutartį, kuri pažeidžia imperatyvias teisės normas, todėl ji yra niekinė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.80 straipsnio pagrindu;

4.4. Atsakovas L. J. sudarė taikos sutartį, kuri pažeidžia pareiškėjų interesus, taip siekdamas išvengti pareiškėjams galbūt palankaus teismo sprendimo vykdymo, todėl taikos sutartis laikytina negaliojančia CK 6.66 straipsnio pagrindu (actio Pauliana).