Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintarės Bunikienės, Daivos Domeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Martyno Galvičiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams.

D. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, ir jam skirta bausmė – 30 (trisdešimties) parų areštas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos tarpusavyje apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir D. J. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. J. nustatyta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta sumažinta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2022 m. spalio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės neatlikta dalimi – 400 Eur (keturių šimtų eurų) bauda, ir D. J. skirta galutinė subendrinta bausmė – 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimas ir 400 Eur (keturių šimtų eurų) bauda.

D. J. laisvės atėmimo bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo asmens atvykimo atlikti laisvės atėmimo bausmę arba nuo sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką D. J. įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2025 m. liepos 28 d. 22.43 val. iki 2025 m. liepos 29 d. 10.47 val. (1 para), ir nuspręsta laikyti, kad D. J. yra atlikęs 1 (vieną) laisvės atėmimo bausmės dieną.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, D. J. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 6 (šešiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsniu, D. J. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, D. J. pripažintas recidyvistu.

Nuosprendžiu išspręsti kardomųjų priemonių taikymo, procesinių išlaidų priteisimo, laikino nuosavybės teisės apribojimo, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai, dėl jų apeliacinio skundo nepaduota.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Nuteistasis D. J. apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nusikalstamų veikų kvalifikavimo. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas bei vertindamas byloje surinktus įrodymus, jais remdamasis nustatydamas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuspręsdamas dėl D. J. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, o taip pat šias veikas kvalifikuodamas, padarė esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Taip pat nuteistasis D. J. apeliaciniu skundu neginčija skundžiamu nuosprendžiu jam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, paskirtos bausmės rūšies ir dydžio, tačiau nesutinka su paskirtos bausmės dydžiu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, teigdamas, kad laisvės atėmimo bausmė jam paskirta pažeidžiant BK 61 straipsnio nuostatas. Kelia klausimą dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo. Taigi, apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo D. J. apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl nuteistajam D. J. paskirtos bausmės dydžio už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje

6. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir ją padariusiam asmeniui paskirti tinkamai individualizuotą ir teisingą bausmę. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018).

7. Teismas, skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus.

8. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

9. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį bausmės skyrimo procesas susideda iš dviejų etapų – bausmės rūšies parinkimo ir bausmės dydžio nustatymo. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Esant šios dalies pirmame sakinyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali skirti didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokį savo sprendimą privalo motyvuoti.

10. Pažymėtina, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai, ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

12. Skundžiamu nuosprendžiu D. J. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį. Pažymėtina, jog už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės rūšys – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 1 metų, o už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, padarymą, sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės rūšys – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas D. J. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį skyrė laisvės atėmimo 9 (devyniems) mėnesiams bausmę, pagal BK 243 straipsnį – 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę, kurias, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, subendrino apėmimo būdu ir D. J. paskyrė subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 mėnesiams. Vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažino vienu trečdaliu ir D. J. nustatė sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 6 mėnesiams. Taigi, matyti, jog pirmos instancijos teismas už kiekvieną padarytą inkriminuotą nusikalstamą veiką apeliantui paskyrė sankcijose numatytas griežčiausias bausmės rūšis, kurių dydžius nustatė didesnius už sankcijose numatytą vidurkį.

13. Vertinant D. J. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, parinkdamas bausmės rūšį ir skirdamas atitinkamo dydžio bausmę, pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, tai, jog D. J. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą transporto eismo saugumui; nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – teistas šešis kartus, iš jų net du kartus – 2018 m. spalio 18 d. ir 2022 m. spalio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiais – už analogiškas nusikalstamas veikas – transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviam, naują tyčinę nusikalstamą veiką padarė nesumokėjęs ankstesniu 2022 m. spalio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu skirtos 400 Eur baudos, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nėra sumokėjęs (b. l. 58–61), registruojasi Užimtumo tarnyboje (b. l. 55), vykdo individualią veiklą (b. l. 56–58), su sugyventine A. T. augina 4 vaikus (b. l. 151–154), išlaiko šeimą. Skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai nustatyta viena D. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – naują tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kad D. J. vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas net 2,43 promilių neblaivumas, kuris daugiau nei šešis kartus viršijo įstatymų leidėjo nustatytą normą, nuo kurios kyla atsakomybė už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (0,41 promilių neblaivumas) bei ženkliai viršijo normą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė (1,51 promilių neblaivumas).

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, D. J. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę, o dydį nustatė didesnį nei minėto straipsnio sankcijoje numatytos šios bausmės rūšies vidurkis.

15. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nuteistojo D. J. apeliacinio skundo argumentais, kad jam paskirta per griežta laisvės atėmimo bausmė, jog teismas skirdamas jam šią bausmę pažeidė BK 61 straipsnio nuostatose numatytą bausmės vidurkio taisyklę. Kaip jau buvo minėta, D. J. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo paskirta didesnė nei vidurkis bausmė, atitinkamai – laisvės atėmimas 9 mėnesiams (vidurkis 7,5 mėnesio), atsižvelgiant į tai, jog nustatyta ne tik jo atsakomybę lengvinanti, bet ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o pats apeliantas charakterizuojamas iš esmės neigiamai, kaip linkęs nusikalsti, darantis analogiškas nusikalstamas veikas. Be to, tinkamas bausmės paskyrimas yra viena iš teisingumo funkcijos vykdymo baudžiamojoje teisenoje sudėtinių dalių ir teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje numatytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-209/2006, Nr. 2K-140/2012, Nr. 2K-33-458/2020 Nr. 2K-168-489/2022).

16. Be to, atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, jog 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusiais BK pakeitimais buvo pakeista BK 61 straipsnio 2 dalis (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), kurioje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį (nebeskaičiuojant jo nuo vidurkio, kaip buvo numatyta iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusioje BK 62 straipsnio 2 dalies redakcijoje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija)).

17. Įvertinusi, tai kas aptarta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu už nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra tinkamai individualizuota, nes ji atitinka BK 41 straipsnio, BK 54 straipsnio 1, 2 dalių ir BK 61 straipsnio 2 ir 4 dalių reikalavimus. Įvertinus nuteistojo asmenybę, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl bausmės ir jos dydžio, bei pagrindo švelninti skirtą bausmę, kaip to apeliaciniame skunde prašo nuteistasis, neturi. Kaip jau buvo nurodyta, pirmosios instancijos teismas išsamiai nurodė kokiomis aplinkybėmis remiantis buvo parinkta tiek bausmės rūšis, tiek bausmės dydis, tame tarpe buvo įvertintas ir padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnis, pobūdis, nuteistojo asmenybė. Atsižvelgiant į tai, įvertinus BK 54 straipsnyje įtvirtintas bausmių skyrimo nuostatas, teisėjų kolegija apylinkės teismo nurodytiems argumentams dėl bausmės ir jos dydžio pritaria.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo

18. Apeliacinės instancijos teismas taip pat visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo D. J. taikyti BK 75 straipsnyje numatytą bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Pasisakydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014, 2K-132-942/2016, 2K-27-976/2020 ir kt.) teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį.

19. Teismų praktikoje nepritariama tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016 ir kt.). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016 ir kt.).

20. Atsižvelgdama į aptartą teismų praktiką, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 75 straipsnio 9 dalyje įtvirtinto imperatyvo, t. y. motyvuotai pasisakė dėl galimybės taikyti nuteistajam D. J. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, ir padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo spręsti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo. Kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje, nuteistasis anksčiau teistas, inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė būdamas jau du kartus teistas už analogiškus nusikaltimus, teistumas nebuvo išnykęs. Anksčiau jam jau tris kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, ankstesniais teismų sprendimais taikant jam bausmės vykdymo atidėjimą jau buvo atsižvelgta tiek į tai, kad jis dirba, tiek ir į tai, kad su sugyventine kartu augina keturis vaikus. Taip pat sprendžiant Probacijos tarnybos teikimus, kuriais buvo prašoma panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą, buvo atsižvelgiama ir į tai, kad D. J. sprendžia alkoholio vartojimo problemą, t. y. jis vykdo pareigą gydytis priklausomybę alkoholiui – sistemingai lankosi pas gydytoją psichiatrą, vartoja medikamentus. Tačiau nežiūrint į nuteistojo deklaruojamas pastangas gydytis priklausomybę, praėjus vos dviem mėnesiams nuo paskutinio jam taikyto bausmės vykdymo atidėjimo termino pabaigos, jis vėl ėmėsi vairuoti transporto priemonę būdamas neblaivus, taip iššaukiamai, be jokios atsakomybės ignoruodamas elementarias, visuotinai žinomas eismo saugumo taisykles ir keldamas realią grėsmę kitų žmonių gyvybei, sveikatai bei turtui. Būtent aptartas nuteistojo elgesys yra dėsningas jo sistemingos su įstatymų normomis nesuderinamos veiklos rezultatas, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

21. Skundo nagrinėjimo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jei asmuo buvo kelis kartus baustas (teistas), atliko bausmę, tačiau tai nepadarė įtakos jo elgesiui – bausmės tikslai pasiekti nebuvo, didelė tikimybė, kad ateityje jis ir vėl darys naujus nusikaltimus. Apeliaciniame skunde ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo nurodytos aplinkybės, kad jis sumokėjo jam ankstesniu nuosprendžiu paskirtą baudą, sumokėjo baudas paskirtas už administracinius nusižengimus (b. l. 197), gydosi nuo priklausomybės alkoholiui (b. l. 187, 188), nes yra tvirtai apsisprendęs nebevartoti alkoholio, neabejotinai yra vertintinos teigiamai, tačiau jos nekeičia pirmosios instancijos teismo motyvuotos išvados, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas nepadės pasiekti bausmės tikslų. Vis dėlto, nepaisant to, kad nuteistasis vėl pradėjo lankytis pas gydytoją psichiatrę, jam šiuo metu paskirtas antialkoholinis medikamentinis gydymas, siunčiamas psichologo konsultacijai, svarbu pažymėti tai, kad šią priklausomybę jis turėjo ir anksčiau, jam taip pat buvo taikomas gydymas, tačiau nuteistojo deklaruojamas apsisprendimas nebevartoti alkoholio, akivaizdu, jog nebuvo veiksmingas, nes jis ir toliau darė nusikalstamas veikas (būdamas apsvaigęs nuo alkoholio).

22. Nuo nusikalstamų veikų darymo neatgrasė ir nuteistojo D. J. tiek apeliaciniame skunde, tiek ir apeliacinės instancijos teisme minimi jo socialiniai ryšiai (su sugyventine augina keturis vaikus) ir jo šeimos turtinė padėtis (jis vienas šeimoje dirba ir išlaiko sugyventinę, kuri registruota Užimtumo tarnyboje, keturis vaikus, nuomojasi socialinį būstą), nes nepaisydamas šių ryšių ir esamos turtinės padėties, nuteistasis ir toliau sąmoningai pažeidinėjo įstatymus. Todėl apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl bausmės vykdymo atidėjimo D. J. negalimumo.

23. Be kita ko, akcentuotina ir tai, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančių bausmių paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Tai, kad nuteistasis D. J. savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė. D. J., būdamas anksčiau ne kartą teistas, taip pat ir už analogiškas nusikalstamas veikas, be abejonės žinojo apie gresiančią bausmę už šių nusikalstamų veikų padarymą, apie galimas šių veikų pasekmes, tačiau to nepaisė ir vėl nusikalto. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad nėra pagrindo manyti, jog teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus D. J. polinkius ir kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tai yra taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo D. J. apeliacinį skundą.