Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2009 m. gruodžio 30 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 236 straipsnio 1 dalį 4 MGL (520 litų) bauda;

2) 2016 m. birželio 30 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmė subendrinta su bausme, neatlikta pagal 2009 m. gruodžio 30 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą, ir galutine bausme paskirta laisvės apribojimas 8 mėnesiams ir 4 MGL (150,64 Eur) bauda;

3) 2018 m. spalio 18 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmė subendrinta su bausme, neatlikta pagal 2016 m. birželio 30 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą, ir galutine bausme paskirtas laisvės atėmimas 6 mėnesiams ir 4 MGL (150,64 Eur) bauda, vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

4) 2019 m. gegužės 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su bausme, paskirta 2018 m. spalio 18 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu, ir galutine bausme paskirtas laisvės atėmimas 9 mėnesiams ir 4 MGL (150,64 Eur) bauda, vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

5) 2022 m. vasario 24 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant kas mėnesį dirbti po 20 valandų visuomenės labui; 2022 m. liepos 5 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi 2022 m. vasario 24 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 60 val. viešųjų darbų bausmė pakeista į 10 MGL dydžio (500 Eur) baudą, įpareigojant ją sumokėti per penkis mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos;

6) 2022 m. spalio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 6 mėnesiams; Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta visiško sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 24 d. nuosprendžiu paskirta ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 5 d. nutartimi pakeista ir neatlikta bausmės dalimi – 400 Eur bauda ir galutinė subendrinta bausmė D. J. skirta 6 mėnesiai laisvės atėmimo ir 400 Eur bauda, ją sumokant per 2 (du) mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 3, 7, 8, 10 punktais, D. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams; 2025 m. gegužės 11 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui; baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. J. 2025 m. liepos 28 d. apie 22.30 val. ties namu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARTB-0175 (patikros sertifikato Nr. 2266879) jam buvo nustatytas 2,43 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

2. Be to, D. J. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: būdamas nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 21 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2022 m. lapkričio 11 d., pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketverius) metus, baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, 2022 m. lapkričio 18 d. būdamas rašytinai supažindintas su Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus 2022 m. lapkričio 18 d. sudarytu bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planu Nr. 4VD-7355 ir supažindintas su atsakomybe už baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą, vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tai yra 2025 m. liepos 28 d. apie 22.30 val. ties namu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

5.8. Iš 2022 m. spalio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžio matyti, jog D. J. buvo nuteistas pagal BK 281¹straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 ir D. J. skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta visiško sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 24 d. nuosprendžiu paskirta ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 5 d. nutartimi pakeista ir neatlikta bausmės dalimi – 400 Eur bauda ir galutinė subendrinta bausmė D. J. skirta 6 mėnesiai laisvės atėmimo ir 400 Eur bauda, ją sumokant per 2 (du) mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 3, 7, 8 ir 10 punktais, D. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant D. J. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu gydytis priklausomybę nuo alkoholio; neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., nebent tai susiję su darbu ar gydymu; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (taip pat ir alkoholio). Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, D. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (b. l. 76–85).

6. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama D. J. padarytoms nusikalstamoms veikoms atskleisti ir jo kaltei įrodyti.

8. BK 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pobūdį, jos sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už jos nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo. Vengimas pasižymi tam tikru piktybiškumu arba sistemingumu.

9. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis D. J. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 21 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuteistas sumažinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją subendrinant su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 24 d. nuosprendžiu paskirta ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 5 d. nutartimi pakeista ir neatlikta bausmės dalimi – 400 Eur bauda ir galutinė subendrinta bausmė D. J. skirta 6 mėnesiai laisvės atėmimo ir 400 Eur bauda, ją sumokant per 2 mėnesius. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 3, 7, 8 ir 10 punktais, D. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros, su įpareigojimais. Kartu su bausme D. J., vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teismo nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 11 d. D. J. į Lietuvos probacijos tarnybos registrą įrašytas 2022 m. lapkričio 14 d., 2024 m. lapkričio 18 d. D. J. Lietuvos probacijos tarnyboje supažindintas su jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metams – atlikimo tvarka ir sąlygomis, savo teisėmis ir pareigomis, teisinėmis pasekmėmis už pareigų nevykdymą. D. J. 2025 m. liepos 28 d. apie 22.30 val. ties namu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 2,43 prom. neblaivumas, nors neturėjo teisės jo vairuoti, todėl darytina išvada, kad jis turėjo suprasti, jog už jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nesilaikymą jam gali kilti neigiamos teisinės pasekmės. Teismas neabejoja, kad visa tai patvirtina kaltinamojo psichinį santykį su daroma veika, kad jis suvokė, jog sėsdamas už vairo vengia atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinamasis D. J. nevykdė teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo 4 metus naudotis specialia teise, tai yra, teise vairuoti kelių transporto priemones, ir tokiais savo veiksmais padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje.

10. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 str. 2 d.). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK 61 str. 1 d.). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį.

11. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl abiejų nusikalstamų veikų padarymo laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę dėl baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, padarymo sunkina tai, kad šios nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir girtumas turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). D. J. naują tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas ne kartą teistas už tyčinius nusikaltimus, paskutinį kartą 2022 m. spalio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu teistas už analogiško pobūdžio nusikaltimą, nusikaltimą padarė būdamas nesumokėjęs anksčiau paskirtos baudos, todėl teistumas neišnykęs ir nepanaikintas. Tokios aplinkybės leidžia spręsti, kad yra BK 27 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, todėl D. J. pripažintinas recidyvistu, kas vertintina kaip jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

12. Kaltinamasis D. J. padarė vieną nusikaltimą, priskiriamą nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), bei baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 str.). D. J. teisiamas 7 kartą, teistumas neišnykęs (b. l. 66–75), baustas administracine tvarka, baudų nėra sumokėjęs (b. l. 58–61), registruojasi Užimtumo tarnyboje (b. l. 55), vykdo individualią veiklą (b. l. 56–58), yra vidutinio amžiaus (39 m.), kartu su sugyventine A. T. augina 4 vaikus (b. l. 151–154) ir išlaiko šeimą. Pažymėtina, jog kaltinamasis D. J. už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviam anksčiau jau buvo teistas du kartus – 2018 m. spalio 18 d. ir 2022 m. spalio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiais. Nagrinėjamu atveju D. J. nustatytas neblaivumas – 2,43 prom. daugiau nei šešis kartus viršijo įstatymų leidėjo nustatytą normą, nuo kurios kyla atsakomybė už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (0,41 prom.) bei ženkliai viršijo normą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė (1,51 prom.). Šios aplinkybės rodo, kad D. J. sistemingai ir piktybiškai daro nusikalstamas veikas, anksčiau paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės nepadarė jam teigiamos įtakos, jis jokių išvadų nepadarė – vėl sėdo už vairo neblaivus, taip keldamas grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. D. J. elgesys, sėdant už transporto priemonės vairo esant neblaiviam nebe pirmą kartą, rodo jo ypatingą neatsakingumą ir abejingumą visuotinai priimtoms elgesio taisyklėms. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir įgyvendintas teisingumo principas D. J. už padarytą nusikaltimą pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskyrus laisvės atėmimo bausmę (BK 50 str. 2 d.), už padarytą baudžiamąjį nusižengimą pagal BK 243 straipsnį paskyrus šio straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – areštą. Bausmių trukmės, atsižvelgus į nustatytas kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitus aptartus kaltinamąjį ir jo padarytas nusikalstamas veikas charakterizuojančius duomenis, nustatytinos artimos įstatyme numatytiems šių bausmių vidurkiams.

13. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintinos tarpusavyje bausmių apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, nes yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis.

14. Paskirta subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu, kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis dėl padarytų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino visiškai (BK 64¹ str.).

15. D. J. šioje byloje tiriamą nusikalstamą veiką padarė neatlikęs paskirtos bausmės -t. y. nesumokėjęs 400 Eur baudos. Todėl, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirtina subendrinta sumažinta bausmė visiško sudėjimo būdu bendrintina su 2022 m. spalio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės neatlikta dalimi – 400 Eur baudos bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridedant 400 Eur baudos bausmę.

16. BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3, 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

17. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, pobūdis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta, ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad socialinio statuso ir vertingumo grąžinimas ugdymo priemonėmis nuteistajam, kuris buvo praradęs aplinkos socialinį pasitikėjimą, galimas be realaus laisvės atėmimo. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-160/2009, 2K-115-648/2016). Baudžiamasis įstatymas nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

18. Nors kaltinamasis D. J. yra asmuo, nuteistas už vieną nesunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą ne daugiau kaip ketveriems metams laisvės atėmimo, kritiškai vertina savo elgesį, nuo ikiteisminio tyrimo pradžios neneigė kaltės ir nesistengė išvengti atsakomybės, dėl savo veiksmų gailisi, vykdo individualią veiklą, išlaiko 4 vaikus, tačiau kaltinamasis nusikalstamą veiką, pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, padarė būdamas anksčiau jau du kartus teistas už analogiškus nusikaltimus, kai teistumas nebuvo išnykęs. Be to, kaltinamajam anksčiau jau tris kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, o šioje byloje nagrinėjamas veikas D. J. padarė praėjus vos dviem mėnesiams nuo paskutinio jam taikyto bausmės vykdymo atidėjimo termino pabaigos. Įvertinus nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai negali būti pasiekti kaltinamajam atidėjus bausmės vykdymą, t. y. sprendžia, jog nėra pagrindo D. J. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.

19. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką D. J. įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2025 m. liepos 28 d. 22.43 val. iki 2025 m. liepos 29 d. 10.47 val., ir laikytina, kad D. J. yra atlikęs 1 (vieną) laisvės atėmimo bausmės dieną (b. l. 90–94, 116–118).

20. BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 str. 2 d. 1 ir 7 p., 3 d.).

21. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad D. J. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas specialios teisės vairuoti kelių transporto priemones. Svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85/2010, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-502/2011). D. J. elgėsi ypač neatsakingai, nusikalstamą veiką įvykdė naudodamasis transporto priemone – padidinto pavojaus šaltiniu, veikos padarymo metu jau du kartus buvo teistas už analogiškus nusikalstamus, jam buvo atimta teisė vairuoti 4 metams, tačiau vėl vairavo būdamas neblaivus, sėdo prie transporto priemonės vairo, suvokdamas savo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, todėl D. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 6 metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

22. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį turi būti konfiskuojamas turtas, kuris buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką kaip įrankis ar priemonė. Kaltinamasis D. J. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio D. J. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Iš bylos medžiagos matyti, jog automobilis „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso D. J. (b. l. 49–52). Taigi, nors vairuotas automobilis nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas nėra įmanomas. Todėl įvykio metu D. J. vairuotas automobilis pripažįstamas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Minėta priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų pavojingų visuomenei nusikaltimų darymui, transporto priemonę reikia konfiskuoti iš D. J.. Svarbu tai, kad D. J. veikė tiesiogine tyčia, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Tokios aplinkybės patvirtina faktą, kad netaikant turto konfiskavimo priemonės kaltinamajam nebūtų užtikrinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Atsižvelgiant į tai, konfiskuotinas automobilis „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė.

23. Kaltinamajam D. J. paskirta kardomoji priemonė – dokumento paėmimas (b. l. 129–134), paimant asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), paliktina galioti tol, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo paskirta bausmė.

24. Kaltinamajam D. J. ikiteisminio tyrimo metu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai-2) prokurorės Elonos Korostinos 2025 m. liepos 29 d. nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant D. J. nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) (b. l. 106–109). Nustačius, kad kaltinamasis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), šios kardomosios priemonės sąlygos nuo nuosprendžio paskelbimo dienos keistinos, nurodant, jog kaltinamasis D. J. įpareigojamas nepasišalinti iš gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), ir ši kardomoji priemonė taikytina tol, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo paskirta bausmė.

25. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai-2) prokurorės Elonos Korostinos 2025 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuo 2025 m. rugpjūčio 5 d. iki 2026 m. vasario 5 d. D. J. turtui – keleiviniam automobiliui „Peugeot 307“, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr: (duomenys neskelbtini), variklio Nr.: - , markė: PEUGEOT, modelis: 307, spalva: žalia, tech. paso Nr.: (duomenys neskelbtini), kuro tipas: - , pagaminimo metai: - , 1.00 vnt., vertė: - Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: disponavimas. Apribojimo pagrindas - turto konfiskavimui / grąžinimui užtikrinti; Turto saugotojas: Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (b. l. 129–131), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

26. 2025 m. rugpjūčio 7 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė pažymą Nr. APD-2025-08788 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios sudaro 114,58 Eur, priteisimo iš kaltinamojo D. J. (b. l. 146–150).

27. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, šios išlaidos iš jo nėra priteistinos.

28. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:

- automobilis „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas Šiaulių apskrities VPK aikštelėje, esančioje Pramonės g. 23L, Šiauliai, kartu su užvedimo rakteliu, konfiskuotini;

- skaitmeninė laikmena, esanti voke prie bylos galinio viršelio, paliktina saugoti prie bylos;

- D. J. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), esanti voke prie bylos galinio viršelio, perduotina asmens bausmės atlikimo vietos administracijai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

D. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

D. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti tarpusavyje apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir D. J. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. J. nustatyti sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą sumažintą bausmę visiško sudėjimo būdu bendrinti su 2022 m. spalio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės neatlikta dalimi - 400 Eur (keturių šimtų eurų) bauda, ir galutinę subendrintą bausmę D. J. skirti – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą ir 400 Eur (keturių šimtų eurų) baudą.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią D. J. skaičiuoti nuo asmens atvykimo atlikti laisvės atėmimo bausmės arba nuo sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką D. J. įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2025 m. liepos 28 d. 22.43 val. iki 2025 m. liepos 29 d. 10.47 val. (1 para), ir laikyti, kad D. J. yra atlikęs 1 (vieną) laisvės atėmimo bausmės dieną.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, D. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 6 (šešiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsniu, D. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Peugeot 307“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, D. J. pripažinti recidyvistu.

Kaltinamajam D. J. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimą taikyti tol, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo paskirta bausmė.

Nuo nuosprendžio paskelbimo dienos pakeisti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai-2) prokurorės Elonos Korostinos 2025 m. liepos 29 d. nutarimu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygas - įpareigoti D. J. nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), ir šią kardomąją priemonę taikyti tol, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo paskirta bausmė.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai-2) prokurorės Elonos Korostinos 2025 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą D. J. turtui – keleiviniam automobiliui „Peugeot 307“, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr: (duomenys neskelbtini), variklio Nr.: - , markė: PEUGEOT, modelis: 307, spalva: žalia, tech. paso Nr.: (duomenys neskelbtini), kuro tipas: - , pagaminimo metai: - , 1.00 vnt., vertė: - Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: disponavimas. Apribojimo pagrindas - turto konfiskavimui / grąžinimui užtikrinti; Turto saugotojas: Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Proceso išlaidų už kaltinamajam D. J. suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl advokato dalyvavimo byloje iš kaltinamojo nepriteisti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:

- automobilį „Peugeot 307“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) saugomą Šiaulių apskrities VPK aikštelėje, esančioje Pramonės g. 23L, Šiauliai, kartu su užvedimo rakteliu, konfiskuoti;

- skaitmeninę laikmeną, esančią voke prie bylos galinio viršelio, palikti saugoti prie bylos.

- D. J. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), esančią voke prie bylos galinio viršelio, perduoti asmens bausmės atlikimo vietos administracijai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Išaiškinti, jog apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apelianto skunde turi būti nurodyta dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.