Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. S. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 14 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-96-71/2011 pagal ieškovo bankrutuojančios Pakruojo rajono Rozalimo žemės ūkio bendrovės ieškinį atsakovui kooperatinei bendrovei Pakruojo ūkininkų kredito unija dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys R. P., R. P., D. P., J. B., J. I., Ž. M., G. Š., K. B., J. M., V. S., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl proceso atnaujinimo.

Šiaulių apygardos teismas 2011 m. sausio 27 d. sprendimu bankrutuojančios Pakruojo rajono Rozalimo žemės ūkio bendrovės ieškinį patenkino: pripažino 2008 m. gegužės 30 d. laidavimo sutartis sudarytas tarp Pakruojo rajono Rozalimo žemės ūkio bendrovės ir atsakovo Pakruojo ūkininkų kredito unijos Nr. 54, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 08-00211, 08-00213, 08-00214, 08-00212, 08-00215, 08-00216, 08-00210, 08-00209 negaliojančiomis; pripažino negaliojančiu paprastąjį neprotestuotiną vekselį išduotą 2008 m. gegužės 30 d. Pakruojo rajono Rozalimo žemės ūkio bendrovės 1 710 000 Lt Pakruojo ūkininkų kredito unijai; taikė restituciją – priteisė iš atsakovo Pakruojo ūkininkų kredito unijos 1 717 481,46 Lt bankrutuojančiai Pakruojo rajono Rozalimo žemės ūkio bendrovei; priteisė iš atsakovo Pakruojo ūkininkų kredito unijos 9 608 Lt ieškovui bankrutuojančiai Pakruojo rajono Rozalimo žemės ūkio bendrovei išlaidų, advokato pagalbai apmokėti bei 29,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei; priėmė ieškovo atsisakymą ieškinio dalies dėl reikalavimo pripažinti neteisėtais antstolės Z. P. veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0145/08/00610, iš antstolės depozitinės sąskaitos, išmokant 1 717 481,46 Lt atsakovui Pakruojo ūkininkų kredito unijai ir šią civilinės bylos dalį nutraukė.

Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. rugsėjo 18 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 27 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Pareiškėja A. S. 2013 m. sausio 30 d. Šiaulių apygardos teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-96-71/2011, panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 27 d. sprendimą, Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 14 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo bankrutuojančios Pakruojo rajono Rozalimo ŽŪB ieškinį atmesti. Nurodė, kad jos sutuoktinis V. S. su KB Pakruojo ūkininkų kredito unija 2008 m. balandžio 30 d. sudarė sąskaitos kreditavimo sutartį Nr. 08-0047, pagal kurią buvo suteikta paskola; pasirašius šią sutartį, teisinės sutarties pasekmės kilo abiems sutuoktiniams (CK 3.109 str.), ir pareiškėjos teigimu, sutuoktinis pagal sutartį buvo atsiskaitęs su KB Pakruojo ūkininkų kredito unija per Rozalimo ŽŪB. To fakto, civilinę bylą nagrinėjęs teismas neanalizavo, jį patvirtinančių įrodymų pareiškėja teismui pateikti negalėjo, nes nebuvo teismo įtraukta į procesą. Dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo kils grėsmė pareiškėjos turtinėms teisėms, nes paskola bus išieškoma antrą kartą iš V. S. ir pareiškėjos santuokoje įgyto bendro turto. Apie Šiaulių apygardos teismo procesinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-96-71/2011 įtaką pareiškėjos turtinėms teisėms pareiškėja sužinojo iš sutuoktinio V. S. 2013 m. sausio 18 d.

Atsiliepimu į prašymą dėl proceso atnaujinimo bankrutuojanti Pakruojo rajono Rozalimo ŽŪB prašė prašymą dėl proceso atnaujinimo Šiaulių apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-96-71/2011 atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, jog nepraleido įstatyme numatyto termino pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Civilinė byla pradėta 2009 m. kovo mėn., tretieji asmenys (tarp jų ir V. S.) į procesą įtraukti 2009 m. spalio 9 d. nutartimi, trečiųjų asmenų atsiliepimas byloje pateiktas 2010 m. kovo 5 d. Pareiškėja nenurodė jokių priežasčių, kurios jai daugiau nei trejus metus trukdė sužinoti apie Šiaulių apygardos teisme vykusį procesą, kuriame jos sutuoktinis dalyvavo nuo 2009 m. spalio 9 d. Priimtas teismo sprendimas nesukelia pasekmių pareiškėjai; pralaimėjęs bylą atsakovas KB Pakruojo ūkininkų kredito unija neturi galimybių nukreipti regresinį reikalavimą į A. S., kadangi ji nėra 2008 m. balandžio 30 d. sąskaitos kreditavimo (overdrafto) sutarties Nr. 08-00047 šalimi. Teismo sprendimu nebuvo pažeistos pareiškėjos teisės ar įstatymų saugomi interesai. Pareiškėja prie prašymo atnaujinti procesą nėra pridėjusi įrodymų, pagrindžiančių proceso atnaujinimo pagrindo buvimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2013 m. kovo 14 d. nutartimi pareiškėjos A. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-96-71/2011 atmetė.

Teismas konstatavo, jog proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimas (jei terminas neatnaujinamas) yra savarankiškas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą (CPK 370 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010). Teismas nustatė, kad pareiškėja kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, tačiau prie prašymo atnaujinti procesą nepridėjo įrodymų pagrindžiančių proceso atnaujinimo pagrindą. Be to, pareiškėja prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė 2013 m. sausio 28 d., kada sužinojo aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, tačiau įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, kuriomis yra grindžiamas prašymas dėl CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimo, nepateikė. Teismas pažymėjo, kad 2013 m. vasario 18 d. nutartimi pareiškėjai pasiūlė iki 2013 m. kovo 4 d. pateikti įrodymus, pagrindžiančius proceso atnaujinimo pagrindo buvimą, įrodymus pagrindžiančius aplinkybes, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas, pagrįsti žyminio mokesčio sumokėjimą, kuris patvirtintų žyminio mokesčio sumokėjimą už pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo, tačiau pareiškėja nutartyje nurodytų įrodymų nepateikė. Pareiškėja ir trečiasis asmuo V. S. yra sutuoktiniai; įvertinęs CK 3.27 straipsnyje reglamentuotas sutuoktinių tarpusavio pareigas, CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatas, pagal kurias tinkamu procesinių dokumentų įteikimu yra laikomas įteikimas kartu gyvenančiam sutuoktiniui, bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą 2007 m. birželio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007, kad skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo ar galėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, teismas konstatavo, jog pareiškėja nenurodė jokių priežasčių, kurios jai daugiau nei trejus metus trukdė sužinoti apie Šiaulių apygardos teisme vykusį procesą, kuriame jos sutuoktinis dalyvavo nuo 2009 m. spalio 9 d. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja praleido terminą prašymui atnaujinti procesą paduoti. Teismas pritarė ieškovo argumentams, kad priimtas teismo sprendimas nesukelia pasekmių pareiškėjai šioje byloje, nes KB Pakruojo ūkininkų kredito unija, norėdama nukreipti regresinį reikalavimą į A. S. kaip sutuoktinę, kuri nebuvo 2008 m. balandžio 30 d. Sąskaitos kreditavimo (overdrafto) sutarties Nr. 08-00047 šalimi, turėtų reikšti savarankišką ieškinį kitoje civilinėje byloje. Tokioje byloje dėl regresinio reikalavimo tenkinimo pareiškėja turėtų teisę dalyvauti ir apginti savo teises bei teisėtus interesus, jeigu dėl pareikšto ieškinio jos atžvilgiu grėstų išieškojimas iš bendro sutuoktinių turto. Teismas pripažino, kad Šiaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 27 d. sprendimu, 2011 m. kovo 14 d. papildomu sprendimu nebuvo pažeistos pareiškėjos teisės ar įstatymų saugomi interesai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėja atskiruoju skundu prašo atnaujinti prašymo atnaujinti procesą padavimo terminą, jei jis praleistas; panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. tenkinti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-96-71/2011 ir panaikinus joje priimtus Šiaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 27 d. sprendimą ir 2011 m. kovo 14 d. papildomą sprendimą, ieškovo bankrutuojančios Rozalimo ŽŪB ieškinį atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Nesutinka su teismo išvada, jog praleistas įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Nurodo, jog elgėsi pagal bonus pater famillias principo reikalavimus, pasitikėdama sutuoktiniu nežinojo, kad jo elgesys priešingas šeimos interesams, pasiimant paskolą rizikavus šeimos gerove, kurios pablogėjimą įtakos KB Pakruojo ūkininkų kredito unijos regresinis reikalavimas į apeliantę, kaip V. S. sutuoktinę. Todėl vertinant datą, kada apeliantė sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, reikia atsižvelgti į V. S. veiksmus, ir negalima atimti iš apeliantės teisės pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Kita vertus, bylą nagrinėję teismai, nesiėmė jokių veiksmų įtraukiant į bylos nagrinėjimą apeliantę. Teismui laikantis pozicijos, kad visgi terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleistas, prašoma jį atnaujinti. Apeliantė tik sužinojusi, kad gali būti pareikštas KB Pakruojo ūkininkų kredito unijos regresinis reikalavimas į ją, kaip V. S. sutuoktinę, iš karto ėmėsi priemonių apginti šeimos turtinius interesus.

2. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog civilinėje byloje apeliantė neturėjo materialiųjų teisių ar pareigų. Neįtraukta į bylą apeliantė prarado galimybę pasinaudoti visais pažeistų teisių gynimo būdais, teisę būti išklausyta. Galintis atsirasti regresinis reikalavimas į A. S., kaip sutuoktinę, patvirtina, kad civilinėje byloje priimtas sprendimas gali ateityje sukelti tam tikrus padarinius apeliantei, todėl akivaizdu, kad ji bylos nagrinėjimo metu turėjo tam tikrų teisių ir pareigų, tačiau negalėjo apsiginti, nes nebuvo įtraukta į procesą; teismas nesivadovavo CPK 47 straipsnio 1 dalies nuostatomis.

3. Teismas nepagrįstai suabsoliutino teisinio apibrėžtumo principą, teisingumą pastatydamas į antrą eilę, neatskleidė CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo, aiškino CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, ir taip atėmė iš pareiškėjos teisę į teisminę gynybą.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo skundžiamą Šiaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą; priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas (1 000 Lt). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliantė nėra pateikusi jokių jos poziciją dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 str.); pirmosios instancijos teismas 2013 m. vasario 18 d. nutartimi siūlė pareiškėjai teikti papildomus įrodymus, tačiau ji šia galimybe nepasinaudojo. Taip pat nenurodo jokių objektyvių priežasčių, kurios daugiau nei trejus metus jai trukdė sužinoti apie bylą, kurioje jos sutuoktinis dalyvavo nuo 2009 m. spalio mėnesio. Tiek prašyme dėl proceso atnaujinimo, tiek atskirajame skunde apsiribojama tik subjektyviu pareiškėjos sutuoktinio elgesio vertinimu. Apeliantės prašymas dėl termino atnaujinimo atmestinas, kadangi skunde negali būti keliami nauji reikalavimai; be to, subjektyvūs ir deklaratyvūs teiginiai negali būti pripažįstami svarbiomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą procesinį terminą.

2. Apeliantė nėra susijusi materialiniais teisiniai santykiais nei su viena iš bylos šalių – ieškovu ir atsakovu, o tik su trečiuoju asmeniu. Pralaimėjęs bylą atsakovas neturi galimybių nukreipti regresinį reikalavimą į apeliantę, nes ji nėra atsakovą ir trečiąjį asmenį V. S. siejančios sąskaitos kreditavimo (overdrafto) sutarties šalis. Taigi nėra pakankamo teisinio bylos ryšio su apeliantės materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Prašomoje atnaujinti byloje nebuvo nagrinėjama, ar V. S. prievolė pagal overdrafto sutartį asmeninė, ar bendra.

3. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, išsamiai atskleidė proceso atnaujinimo instituto tikslus ir jais vadovavosi. Pareiškėjos elgesys negali būti vertinamas, kaip atitinkantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Pareiškėja, neatsižvelgdama į teismo siūlymus, nepateikė jokių įrodymų, nei pagrindžiančių termino skaičiavimą (CPK 368 str. 1 d.), nei proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 str. 2 d.). Teisinio apibrėžtumo principas šiuo atveju tampa ypač svarbus, apsaugant sąžiningų teisinių santykių dalyvių interesus nuo nepagrįstų ir nemotyvuotų bandymų kvestionuoti įsiteisėjusį teismo sprendimą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Vadovaujantis CPK 365 straipsnio 1 dalimi, bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Prašymus atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys. Neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytais pagrindais – jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.

Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Taigi, proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 str. 1 d.); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 str.); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 str. 2 d.) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; kt.).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjos (apeliantės) prašymo dėl proceso atnaujinimo konstatavęs CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti praleidimą ir įsiteisėjusio teismo sprendimo įtakos pareiškėjos teisėms ar įstatymu saugomiems interesams nebuvimą.

Dėl prašymo atnaujinti procesą padavimo termino (CPK 368 str. 1 d.).

Apeliantė kvestionuoja teismo išvadą dėl įstatyme nustatyto trijų mėnesių termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleidimo.

Proceso atnaujinimą, kaip savarankišką civilinio proceso stadiją, reglamentuoja CPK XVIII skyriaus normos. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo to dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.

Nustatyta, jog civilinė byla Nr. 2-96-71/2011 iškelta 2009 m. balandžio 8 d., tretieji asmenys (tarp jų ir V. S.) į procesą įtraukti 2009 m. spalio 9 d. nutartimi, trečiųjų asmenų atsiliepimas priimtas 2010 m. kovo 10 d., pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas 2011 m. sausio 27 d., apeliacinės instancijos teismo nutartis priimta 2012 m. rugsėjo 18 d. Apeliantės prašymas dėl proceso atnaujinimo Šiaulių apygardos teisme buvo gautas 2013 m. sausio 30 d. Prašymą pareiškėja grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytu proceso atnaujinimo pagrindu – teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėja įrodymais nepagrindė prašyme nurodyto momento, kada sužinojo aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, todėl sprendė, kad pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą praleidusi CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą.

Prašyme dėl proceso atnaujinimo asmuo turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas (CPK 369 str. 1 d. 4 p.), t. y. nurodyti konkrečią datą, kada pareiškėjas sužinojo aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, ir tai patvirtinančius įrodymus. CPK 370 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo teisė, priėmus prašymą dėl proceso atnaujinimo, pareikalauti papildomų įrodymų, kad nėra praleistas CPK 368 straipsnyje nustatytas terminas.

Apeliantė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, ji sužinojo 2013 m. sausio 28 d., kai sutuoktinis V. S. ją informavo apie priimtą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad šio fakto pareiškėja nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais, o tik argumentuoja subjektyviais samprotavimais apie sutuoktinio V. S. pareigų, įtvirtintų CK 3.27 straipsnyje, netinkamą vykdymą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi kasacinio teismo suformuota praktika, kad skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo ar galėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007). Minėta, kad civilinė byla Šiaulių apygardos teisme nagrinėta nuo 2009 m., 2009 m. spalio 9 d. nutartimi į bylos nagrinėjimą trečiojo asmens teisėmis drauge su kitais asmenimis įtrauktas pareiškėjos sutuoktinis V. S.. įtraukti tretieji asmenys, tarp kurių ir apeliantės sutuoktinis. Civilinės bylos Nr. 2-96-71/2011 medžiaga liudija, kad jam buvo siunčiami procesiniai dokumentai, jis sudarė atstovavimo sutartį su advokate, kuri jo (bei kitų trečiųjų asmenų) vardu teikė procesinius dokumentus, dalyvavo teismo posėdžiuose, turėjo pareigą informuoti klientus apie bylos eigą. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad per bylos nagrinėjimo laikotarpį apeliantė objektyviai turėjo galimybę sužinoti apie nagrinėtą bylą. Byloje nėra pateikta duomenų, kad sutuoktiniai A. ir V. S. gyveno skyrium, nebendravo tarpusavyje, kas objektyviai sąlygotų negalėjimą žinoti apie vienas kito gyvenime vykstančius įvykius, tarpe jų apie civilinę bylą, kurioje trečiuoju asmeniu dalyvavo apeliantės sutuoktinis. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2013 m. vasario 18 d. nutartimi pasiūlė pareiškėjai paskirtu terminu pateikti įrodymus, pagrindžiančius CPK 368 straipsnyje nustatyto termino pradžios aplinkybes, tačiau tokių įrodymų teismui pareiškėja nepateikė.

Sutiktina, kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas yra atnaujinamasis, todėl tuo atveju, kai pareiškėjas paduoda prašymą praleidęs nustatytą trijų mėnesių terminą, jis prie prašymo dėl proceso atnaujinimo turi pateikti prašymą dėl šio termino atnaujinimo, nurodydamas jo praleidimo priežastis (CPK 78 str. 2, 3 d.). Nagrinėjamu atveju, kreipdamasi į teismą su prašymu atnaujinti procesą pareiškėja buvo įsitikinusi, kad termino jam paduoti nepraleido. Atsižvelgusi į skundžiamos nutarties argumentus, prašymą atnaujinti praleistą terminą pareiškėja suformulavo atskirajame skunde ir toks prašymas nelaikytinas naujais reikalavimais CPK 306 straipsnio 2 dalies prasme.

Teismas termino praleidimo priežastis vertina ir termino atnaujinimo klausimą sprendžia pagal bendrąsias CPK 78 straipsnio taisykles. Pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga, nurodyta CPK 78 straipsnyje, – tai svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu tinkamai atlikti procesinį veiksmą. Sąvoka „svarbios priežastys“ yra vertinamoji, todėl spręsdamas, ar suinteresuoto asmens nurodytos termino praleidimo priežastys yra svarbios, teismas privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais. Pažymėtina, kad termino atnaujinimas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, yra palikta teismo diskrecijai. Nagrinėjamu atveju, apeliantės nurodomos termino praleidimo priežastys – sutuoktinio lojalumo ir atvirumo pareigos sutuoktinės atžvilgiu nesilaikymas, negali būti pripažintas svarbia termino praleidimo priežastimi.

Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas neatskleidė CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyto pagrindo atnaujinti procesą taikymo. Įstatyme nustatyto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleidimas sudaro savarankišką pagrindą atsisakyti atnaujinti procesą (CPK 370 str. 3 d.), todėl pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad apeliantė praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, proceso atnaujinimo pagrindo išsamiai neanalizavo, tačiau pritardamas ieškovo argumentams glaustai pasisakė ir dėl to, jog priimtas teismo sprendimas nesukelia pareiškėjai pasekmių šioje byloje, juo nebuvo pažeistos pareiškėjos teisės ir interesai. Atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą apeliacinės instancijos teismui pasisakyti ir dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto, kuriuo buvo grindžiamas prašymas atnaujinti procesą, taikymo.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu.

Vienas iš pagrindų procesui atnaujinti yra, jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų (CPK 366 str. 1 d. 7 p.). Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas dėl to, kad, nagrinėjant bylą, buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis proceso teisėmis nuo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios. Kasacinio teismo išaiškinta, kad procesui šiuo pagrindu atnaujinti būtina nustatyti ne tik tai, jog asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet ir tai, kad sprendimu teismas nusprendė dėl jo teisių ar įstatymų saugomų interesų (CPK 365 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2010; kt.). Vertinant proceso atnaujinimo galimybę nurodytu pagrindu, pirmiausia pažymėtina tai, kad pareiškėjas neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ar teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais, tai yra naudotis instancine teismų sistema, kad proceso atnaujinimas yra vienintelė tokia galimybė. Tačiau svarbi ir ta aplinkybė, jog neįtraukti į bylą asmenys negali piktnaudžiauti šiuo institutu, jų veiksmai turi atitikti civiliniame procese įtvirtintus koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Šios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatos koreliuoja su bendraisiais proceso atnaujinimo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje principais, kad aukštesnių teismų galia panaikinti ar pakeisti privalomus ir vykdytinus teismų sprendimus turėtų būti įgyvendinama, siekiant ištaisyti esminius trūkumus ir kad proceso šalis neturėtų teisės siekti proceso atnaujinimo tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo (pavyzdžiui, R. v. Russia, no. 52854/99, 51-52,ECHR 2003-IX). Prašyme atnaujinti procesą nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėjas turi nurodyti materialiąja teisės norma pagrįstą teisę ar įstatymo saugomą interesą, kurie pažeisti jo neįtraukus į procesą, taip pat pateikti įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, kai teismo sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas jam sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012, 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2011; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2010; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-642/2013, kt.). Įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) įtaka neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens teisėms ar pareigoms nustatoma taip pat atsižvelgiant į konkrečių ginčijamų materialiųjų teisinių santykių turinį.

Šiaulių apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-96-71/2011, kurioje procesą atnaujinti prašo pareiškėja, buvo nagrinėjamas ieškovo bankrutuojančios Pakruojo rajono Rozalimo žemės ūkio bendrovės ieškinys atsakovui kooperatinei bendrovei Pakruojo ūkininkų kredito unija dėl sandorių (laidavimo sutarčių ir vekselio), kuriais ieškovas užtikrino trečiųjų asmenų, tarpe jų ir apeliantės sutuoktinio, prievolių atsakovui įvykdymą, pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Šiaulių apygardos teismas 2011 m. sausio 27 d. sprendimu ieškinį patenkino: pripažino 2008 m. gegužės 30 d. laidavimo sutartis sudarytas tarp Pakruojo rajono Rozalimo ŽŪB ir atsakovo Pakruojo ūkininkų kredito unijos negaliojančiomis; pripažino negaliojančiu paprastąjį neprotestuotiną vekselį bei taikė restituciją – priteisė iš atsakovo 1 717 481,46 Lt ieškovui. Lietuvos Apeliacinis teismas 2012 m. rugsėjo 18 d. nutartimi sprendimą paliko nepakeistą.

Tiek pirmosios instancijos teismo sprendimo, tiek apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamosios ir rezoliucinės dalių pagrindu negalima daryti išvados, jog teismo sprendimu buvo tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjos A. S. materialiųjų teisių ar jos pareigų, kad šiuo sprendimu jai buvo sukurta teisių ar pareigų arba kad buvo pažeistos jos teisės ar įstatymo saugomi interesai. Apeliantė taip pat nenurodė materialiąja teisės norma pagrįstos teisės ar įstatymo saugomą intereso, kurie pažeisti jos neįtraukus į procesą, taip pat nepateikė įrodymų ir pagrįstų argumentų, pagrindžiančių jos dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Tiek prašymas dėl proceso atnaujinimo, tiek atskirasis skundas grindžiamas deklaratyviais teiginiais dėl atsakovo galimo regresinio reikalavimo nukreipimo į apeliantę ir tokiu būdu pažeidžiamų jos teisių į teisminę gynybą.

Bylos medžiaga patvirtina, kad išnagrinėtoje byloje apeliantės ir ieškovo bei atsakovo nesieja jokie materialiniai teisiniai santykiai. Ieškovo ginčyta viena iš laidavimo sutarčių (2008 m. gegužės 30 d. sutartis Nr. 59), sudaryta tarp ieškovo ir atsakovo, tokiu būdu užtikrinant tinkamą trečiojo asmens V. S. prievolės pagal 2008 m. balandžio 30 overdrafto sutartį Nr. 08-00047 su atsakovu vykdymą, todėl į bylą trečiuoju asmeniu buvo įtrauktas pareiškėjos sutuoktinis V. S.. Tačiau, pagal suformuluotus ieškinio reikalavimus byloje nebuvo nagrinėjamas pačios overdrafto sutarties sudarymo sąlygos, ar prievolė pagal šią sutartį asmeninė, ar bendra sutuoktinių. Taip pat byloje nenagrinėti atsakovo ir trečiojo asmens V. S. tarpusavio santykiai dėl overdrafto sutarties vykdymo. Tokiu būdu, apeliantei, kaip byloje dalyvavusio trečiojo asmens sutuoktinei, priimto sprendimo pagrindu nekyla jokių materialiųjų teisių ir pareigų ir nėra pažeidžiamos jos teisės ar įstatymo saugomi interesai.

Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad skundžiama nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, yra pagrįsta ir teisėta, todėl ją naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas bankrutuojanti bendrovė atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškė prašymą priteisti 1 000 Lt (78-79 b. l.) bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šios Rekomendacijos patvirtintos 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85. Rekomendacijose nustatyti priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas civilinėse bylose maksimalūs dydžiai ir kriterijai. Nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgiama į bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų); teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 p.). Vadovaujantis Rekomendacijų 8.15 punkto nuostatomis, maksimali priteistina suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą yra 500 Lt. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų, leidžiančių nukrypti nuo Rekomendacijų 8.15 punkte nustatyto maksimumo, nepaisant to, kad nagrinėjamas klausimas dėl proceso atnaujinimo yra pakankamai sudėtingas, tačiau atsiliepime į atskirąjį skundą pakartojami ir atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo argumentai, pirmojoje ir apeliacinėje instancijoje ieškovas naudojosi tos pačios advokatės teisinėmis paslaugomis. Įvertinus šias aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymas pareikalavo papildomų specialių žinių ar itin daug advokato darbo bei laiko sąnaudų. Išdėstytos aplinkybės ir atskirojo skundo atmetimas sudaro pagrindą priteisti ieškovui tik dalį jo patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str.), todėl iš apeliantės ieškovui priteistini 500 Lt teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ieškovui bankrutuojančiai Pakruojo rajono Rozalimo žemės ūkio bendrovei (j. a. k. 167936712) 500 Lt (penkis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.