Šiaulių apygardos teismo sprendimas, 2-96-71/2011

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2011-01-27
Bylos Nr.: 2-96-71/2011
Teisminio proceso Nr.: 2-58-3-00054-2009-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Regina Agota, Gutauskienė Kopija
Atsakovas: Pakruojo ūkininkų
Trečiasis asmuo: R. P., D. P., G. Š., J. B., V. S., J. I., J. M., K. B., Ž. M.

Kopija

Civilinė byla Nr. 2-96-71/2011(Proceso Nr. 2-58-3-00054-2009-8)Procesinio sprendimo kategorija 21.4.2.1., 21.4.2.7., 35.6.1., (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. sausio 27 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo teisėja Regina Agota Gutauskienė,sekretoriaujant Dijanai Drizgienei,

dalyvaujant ieškovo bankrutuojančios Pakruojo rajono Rozalimo ŽŪB bankroto administratoriaus atstovui J. G., ieškovo atstovei advokatei L. B. (tomas 2, b. l. 170),

atsakovo Pakruojo ūkininkų kredito unijos atstovui advokatui A. P. (tomas 1, b. l. 123),trečiųjų asmenų atstovei advokatei K. P. (tomas 2, b. l. 60-62),

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios Pakruojo rajono Rozalimo žemės ūkio bendrovės ieškinį atsakovui Pakruojo ūkininkų kredito unijai, tretiesiems asmenims R. P., D. P., R. P., G. Š., J. B., V. S., J. I., J. M., K. B., Ž. M. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas bankrutuojanti Pakruojo rajono Rozalimo žemės ūkio bendrovė ieškiniu (tomas 1, b.l. 1-12) prašė:

1) pripažinti negaliojančiomis 2008 m. gegužės 30 d. laidavimo sutartis Nr. 54, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 08-00209 08-00210, 08-00211, 08-00212, 08-00215, 08-00216, sudarytas tarp ieškovo Pakruojo rajono Rozalimo žemės ūkio bendrovės ir atsakovo Pakruojo ūkininkų kredito unijos;

2) pripažinti negaliojančiu 2008 m. gegužės 30 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį už 1 7100 000 Lt sumą ir 10 proc. metinių palūkanų, išduoto Pakruojo rajono Rozalimo žemės ūkio bendrovės atsakovui pinigų gavėjui Pakruojo ūkininkų kredito unijai;

3) pripažinti neteisėtais antstolės Z. P. veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0145/08/00610, iš antstolės depozitinės sąskaitos išmokant 1717481,46 Lt lėšų atsakovui Pakruojo ūkininkų kredito unijai;

4) taikyti restituciją - įpareigoti atsakovą Pakruojo ūkininkų kredito uniją grąžinti ieškovui bankrutuojančiai Pakruojo rajono Rozalimo žemės ūkio bendrovei 1717481,46 Lt;

5) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas 2010-05-13 pareiškimu atsisakė ieškinio dalies reikalavimo - pripažinti neteisėtais antstolės Z. P. veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0145/08/00610, iš antstolės depozitinės sąskaitos išmokant 1717481,46 Lt lėšų atsakovui Pakruojo ūkininkų kredito unijai ir toje dalyje prašė bylą nutraukti (tomas 2, b.l. 101).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio 2010-11-11 metu, ieškovo bankrutuojančios Pakruojo rajono Rozalimo ŽŪB bankroto administratoriaus atstovas, J. G. ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad 2008-05-22 visuotiniame Rozalimo ŽŪB pajininkų narių susirinkime, dalyvaujant pajininkams R. P., R. P. buvo nutarta laiduoti už dešimties fizinių asmenų paimtas paskolas iš Pakruojo ūkininkų kredito unijos bendrai 1 156 500 Lt sumai. Taip pat buvo nutarta pasirašyti su atsakovu Pakruojo ūkininku kredito unija vekselį tai pačiai 1 156 500 Lt sumai. 2008-05-30 tarp Rozalimo ŽŪB ir atsakovo buvo sudaryta viso 18 laidavimo sutarčių, pagal kurias Rozalimo ŽŪB tapo laiduotoja už dešimties fizinių asmenų – R. P., D. P., R. P., G. Š., J. B., V. S., J. I., J. M., K. B., Ž. M. prievoles. Tą pačią dieną, atsakovas Pakruojo ūkininko kredito unija išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį už 1 710 000 Lt sumą ir 10 proc. metinių palūkanų. Pakruojo rajono 2-ajame notarų biure 2008-06-09 notarė G. J. padarė vykdomą įrašą Nr. 3029, kuriuo reikalaujama išieškoti iš Rozalimo ŽŪB vekselio turėtojo atsakovo naudai per vekselio mokėjimo terminą nesumokėtą vekselio sumą – 1 710 000 Lt su priklausančiomis 2342,46 Lt palūkanomis ir notaro paimtą atlyginimą už vykdomojo įrašo padarymą – 5137 Lt. Išieškojimą iš Rozalimo ŽŪB pagal vykdomąjį įrašą Nr. 3029 vykdė antstolė Z. P.. Buvo 2008-06-10 areštuotas Rozalimo ŽŪB turtas – pasėliai, už 1 787 180,46 Lt sumą. Visuotiniame 2008-07-07 Rozalimo ŽŪB pajininkų narių susirinkime buvo nutarta kreiptis į antstolės Z. P. kontorą su pasiūlymu parduoti areštuotus pasėlius UAB „Robusta“ už 1 800 000 Lt, bei įgalioti R. P. pasirašyti visus su tokiu pardavimu susijusius dokumentus. Areštuotas Rozalimo ŽŪB pasėliai ir jų būsimas derlius buvo parduotas 2008-07-12 UAB „Robusta“ už 1 786 687 Lt, visą sumą už nupirktą turtą įmokant 2008-07-11 į antstolės depozitinę sąskaitą. Antstolė Z. P., 2008-08-05 priėmė patvarkymą Nr. 0145/08/00610, kuriuo sustabdė iš Rozalimo ŽŪB išieškotų lėšų 1 786 687 Lt išmokėjimą atsakovui, iki Šiaulių apygardos teisme bus išnagrinėtas UAB „Agrokoncernas“ ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo Rozalimo Ū. A. atstovas nurodė, kad 2008-08-13 iš Rozalimo ŽŪB išieškotos lėšos už 1 717 481,46 Lt sumą buvo pervestos atsakovui. Nurodė, kad atsakovo valdybos pirmininkas informavo bankroto administratorių, kad gautos lėšos buvo paskirstytos dengiant laidavimo sutartyse nurodytų fizinių asmenų įsipareigojimus atsakovui už 489 617,19 Lt, ir R. P. IĮ „Mintis“ 59952,5 Lt. Bankroto administratorius mano, kad Rozalimo ŽŪB sudarytos laidavimo sutartys vienareikšmiškai vertintinos kaip prieštaraujančios bendrovės veiklos tikslams. Atsakovas, sudarant laidavimo sutartis, veikė nesąžiningai, tai yra žinojo, kad sudaromi sandoriai prieštarauja Rozalimo ŽŪB veiklos tikslams, laidavimo sutarčių sudarymas su Rozalimo ŽŪB vertintinas kaip perteklinis ir kaip tiesioginė priemonė savanaudiškais tikslais neteisėtai pasinaudoti Rozalimo ŽŪB lėšomis, dengiant nemokių debitorių įsiskolinimus. Esant negaliojančioms laidavimo sutartims, negaliojančiu pripažintinas ir pats vekselis. Atsakovas pateikė vekselį vykdymui ir inicijavo išieškojimą pagal jį, net nesuėjus didžiosios dalies prievolių, už kuria laiduota laidavimo sutartimis, vykdymo terminams. Sudarant ginčijamas laidavimo sutartis ir jų pagrindu išduodant ginčijamą vekselį buvo užtikrinti Rozalimo ŽŪB pajininkų, jų šeimos narių, kitų nesusijusių su bendrove fizinių asmenų ir atsakovo interesai, o ne teisėtai kreditorinius reikalavimus reiškiančių asmenų teisės. Atsižvelgiant į neteisėtą 1 717 481,46 Lt lėšų išmokėjimą iš antstolės Z. P. depozitinės sąskaitos, atsižvelgiant į tai, kad sandoriai pripažintini negaliojančiais, teismo prašo taikyti restituciją ir neteisėtai įgytas lėšas grąžinti ieškovui.

Šalies argumentai

Ieškovo atstovė, advokatė L. B., teismo posėdžio metu nurodė, kad Rozalimo ŽŪB, kaip pelno siekiantis juridinis asmuo, neturėjo jokio suinteresuotumo sudaryti ginčijamus sandorius. Sudarius ginčijamus sandorius, ieškovas bankrutuojanti Rozalimo ŽŪB realiai neteko 1,7 mln. Lt vertės turto. Iš Rozalimo ŽŪB išieškotomis 1,7 mln. Lt lėšomis atsakovas padengė savo nemokių debitorių įsipareigojimus 1 227 863,57 Lt sumai ir pačios Rozalimo ŽŪB skolą 489 617 Lt sumai, kurios mokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs. Atsakovo debitorių prievolės kitais būdais nebuvo užtikrintos arba vieni už kitus buvo laidavę tie patys debitoriai, todėl nepasinaudodamas Rozalimo ŽŪB lėšomis, atsakovas savo kreditorinių reikalavimų nebūtų patenkinęs. Rozalimo ŽŪB prarastų 1,7 mln. Lt lėšų neatgavo, tretieji asmenys prievolę įvykdžiusiam laiduotojui Rozalimo ŽŪB pinigų nesumokėjo.

Atsiliepimas

Atsakovas, Pakruojo ūkininkų kredito unija, atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (tomas 1, b. l. 114-122). Nurodė, kad atsakovas, sudarydamas sandorius veikė sąžiningai, atsakovas, pasirašydamas laidavimo sutartis savo kompetencijos ribų neviršijo ir visi atlikti veiksmai yra teisėti. Ieškovas iki vekselio apmokėjimo jo neginčijo, todėl ginčyti vekselį gali tik Įstatymo 19 straipsnyje numatytais pagrindais. Vekseliai negali būti ginčijami LR CK numatytais pagrindais, tame tarpe ir CK 6.66 – 6.67 straipsniuose numatytais pagrindais. Ieškovui sudarius minėtus sandorius ieškovo mokumas nepakito, laidavimo sutartys nepažeidė ir negalėjo pažeisti kreditorių teisių, nes laidavimo sutartimis laiduotojas tik prisiima įsipareigojimus, be to laidavimo sutartis yra tik papildoma prievolė, todėl ieškovo reikalavimas pripažinti ginčo sutartis LR CK 6.66 str. pagrindu yra nepagrįstas ir prieštaraujantis teismų praktikai. Byloje nėra įrodymų, kad sandoriai sudaryti, buvus, šalių piktavališkam susitarimui tarp atsakovo valdybos pirmininko ir Rozalimo ŽŪB (tomas 1, b.l. 114-122).

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė L. G. su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad laidavimo sutarčių sudarymo dieną bendrovė buvo moki, turėjo pakankamai turto. Atsakovas jokio pažeidimo nepadarė.

Teismo posėdžio metu atsakovo Pakruojo ūkininkų kredito unijos atstovas advokatas A. P. su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovo atstovas nurodė, kad ieškovas nepagrįstai teigia, kad ginčijamos laidavimo sutartys yra Rozalimo ŽŪB veiklos tikslus pažeidęs sandoris. Laidavimo sutartimis, laiduotojas Rozalimo ŽŪB, neįkeičia jai nuosavybės teise priklausančio turto atsakovui, nesuvaržo savo teisių į turimą turtą, turtines teises ir pinigines lėšas, nenustato jokios pirmumo teisės prieš kitus laiduotojo turimus kreditorius, o tik patvirtina, kad atsako solidariai su pagrindiniu skolininku. Laidavimo sutarčių sudarymo dieną, ieškovui pakako turto, kad galėtų pasirašyti ginčo sutartis. Ieškovas atsakovo nesąžiningumą bando įrodyti argumentais, kad atsakovo valdybos pirmininkas buvo ieškovo pajininkas ir pasirašytos sutartys yra perteklinės. Ieškovas neįrodinėja, kad sutarčių sudarymas realiai pažeidė ieškovo kreditorių interesus, realiai sumažino ieškovo mokumą ar jis tapo nemokus, todėl nepagrįstai teigia, kad ginčijami sandoriai prieštaravo Rozalimo ŽŪB tikslams ir buvo nepelningi. Kad juridinio asmens teisnumui prieštaraujantis sandoris būtų pripažintas negaliojančiu, juridinis asmuo turi įrodyti, kad kita sandorio šalis veikė nesąžiningai. Ieškovas nenurodo jokių imperatyviai įstatymu įtvirtintų aplinkybių, kurios pagrįstų atsakovo nesąžiningumą. LR Kredito unijų įstatymas suteikia atsakovui teisę teikti paskolas ir įpareigoja jas užtikrinti, bent viena iš LR CK numatytų prievolių užtikrinimo priemonių. Atsakovas šiomis teisėtis teisėtai pasinaudojo pasirašydamas ginčo laidavimo sutartis ir savo kompetencijos ribų neviršijo. Ieškovas privalo nurodyti atsakovo savanaudiškumo požymius ir kuo jie pasireiškia. Savanaudiškumas negali būti juridinio asmens požymis. Įrodymų, kurie paneigtų atsakovo veiklos tikslus ir patvirtintų neteisėtus veiksmus, pasirašant laidavimo sutartis, atsakovas nepateikia. Vekselio viešo patikimumo savybė lemia tai, kad šio vertybinio popieriaus turėtojas tol, kol neįrodyta priešingai, laikomas sąžiningu jo savininku, kuriam priklauso visos teisės pagal šį vertybinį popierių. Ieškovas vekselį ginčija LR CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais ir tai yra netinkamas būdas. Vekselis yra apmokėtas, iki apmokėjimo ieškovas jo neginčijo. Reikalavimas pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais LR CK 6.66 straipsnio pagrindu yra nepagrįstas ir turi būti atmestas, nes laidavimo sutarčių ir vekselio ginčijimas minėtu LR CK pagrindu ieškinyje nėra atribotas. Laidavimo sutartys nėra turto perleidimo sandoriai, ieškovui sudarius minėtus sandorius, jo mokumas nepakito, todėl ginčijamos laidavimo sutartys nepažeidė ir negalėjo pažeisti jokių kreditorių teisių, nes laidavimo sutartimi laiduotojas tik prisiima įsipareigojimus. Ieškovas nepateikia jokių duomenų, kad šalims sudarius ginčijama laidavimo sutartis kaip nors pasikeitė ieškovo turtinė padėtis. Ieškovo teiginiai apie atsakovo nesąžiningumą dėl vekselio perdavimo vykdymui yra absoliučiai nepagrįsti ir atmestini kaip prieštaraujantys įstatymui. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad ginčijamais sandoriais buvo sutrukdyta kitiems kreditoriams patenkinti reikalavimus iš ieškovo turto, nes sudarius ginčijamus sandorius, ieškovo turėtas turtas nepakito. Ieškovas nepateikia įrodymų, kad šalių atstovų piktavališkas susitarimas egzistavo ir buvo ginčijamų sandorių sudarymo pagrindu.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismas 2009 m. spalio 9 d. nutartimi byloje trečiaisiais asmenimis patraukė R. P., D. P., R. P., G. Š., J. B., V. S., J. I., J. M., K. B., Ž. M. (tomas 2, b. l. 43-44).

Atsiliepimas

Tretieji asmenys atsiliepimu į ieškinį prašo ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (tomas 2, b. l. 75-79). Atsiliepime nurodo, kad ginčijamos laidavimo sutartys su trečiaisiais asmenimis jokių ieškovo teisių nepažeidė.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu trečiųjų asmenų atstovė, advokatė K. P., su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atstovė nurodė, kad ginčijamos laidavimo sutartys su trečiaisiais asmenimis jokių ieškovo teisių nepažeidžia. Ieškovas ieškinio dalyje dėl pripažinimo negaliojančiomis laidavimo sutartis, kuriomis buvo laiduota už trečiųjų asmenų prievoles atsakovui, nesiekia apginti pažeistų teisų, kadangi jokios jo teisės nebuvo pažeistos, ieškovas nesiekia jokio teisinio rezultato, kadangi savo kreditorinius reikalavimus tretiesiems asmenims jis yra visiškai patenkinęs. Ieškovas nenurodo, kokiems ieškovo įstatuose nurodytiems tikslams prieštarauja ginčijami sandoriai. Ieškovas nepateikia jokių įrodymų, kad atsakovo valdybos pirmininkas būtų dalyvavęs ieškovo narių susirinkimuose arba kitaip dalyvavęs ieškovo valdyme ir būtų žinojęs ieškovo ūkinės veiklos rezultatus. Ieškovas pasirinko neteisingą savo teisių gynimo būdą, nes didžioji dalis trečiųjų asmenų, už kuriuos laidavo ieškovas ir kaip laiduotojas įvykdė jų prievoles atsakovui, yra patenkinę ieškovo reikalavimus, kilusius iš įvykdytų laidavimo sutarčių. Nesant ieškovo teisnumo ribų pažeidimo, atsakovo nesąžiningumo, ginčijamų sandorių pripažinti negaliojančiais nėra pagrindo. Sudarytos laidavimo sutartys neįtakojo ieškovo mokumo, tai yra jas sudarius, ieškovo turtinė padėtis nepakito. Ginčijamomis laidavimo sutartimis nebuvo suteikta pirmenybė jokiam kitam kreditoriui, nėra duomenų apie ieškovo mokumą ginčijamų laidavimo sutarčių sudarymo dieną. Ieškovo nemokumas neturi būti aiškinamas taikant analogiją su LR Įmonių bankroto įstatyme įtvirtinta nemokumo sąvoka. Ieškovas turi įrodyti abiejų sandorių šalių, o ypač ieškovo piktavališką susitarimą. Paminėtina, kad sprendimus dėl ginčijamų laidavimo sutarčių pasirašymo bei vekselio įgijimo priėmė ne atsakovas valdybos pirmininkas, o kolegialus organas – valdyba.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Lietuvos Respublikos CPK 185 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, vadovaudamasis įstatymu. Įvertinęs bylos medžiagą ir ginčo šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus, laidavimo sutartis, vekselį bei kitus rašytinius įrodymus, teismas nustatė šias faktines bylos aplinkybes.

Dėl sandorių negaliojimo LR CK 6.66 str.(actio Pauliana) pagrindu.

Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą bankrutuojančios įmonės administratorius privalo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. ĮBĮ nereglamentuojami savarankiški sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai, tik akcentuojami ginčytinų sandorių požymiai - priešingumas įmonės veiklos tikslams ir galima įtaka įmonės mokumui. Administratorius gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus (ĮBĮ 11 str. 3 d. 14 p.). Dėl to bankrutuojančios įmonės administratorius, gindamas visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, šios įmonės sudarytus sandorius prieš bankroto bylos iškėlimą gali ginčyti visais LR CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir LR CK 6.66 straipsnio pagrindu. Byloje pagal pobūdį ir turinį buvo pareikštas ieškinys actio Pauliana, siekiant apginti visų bankrutuojančios Pakruojo rajono Rozalimo žemės ūkio bendrovės kreditorių interesus.

Lietuvos Aukščiausiais teismas ne kartą yra konstatavęs (2008 m. balandžio 1 dienos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2008), kad LR CK 6.66 straipsnyje, reglamentuojančiame actio Pauliana taikymą nustatytos sąlygos, kurios yra būtinos, ginčijant skolininko sudarytus sandorius: skolininkas sudarė sandorį, kurio sudaryti neprivalėjo, šis sandoris pažeidžia kreditoriaus teises (dėl tokio sandorio skolininkas tampa nemokus arba, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui), arba kitaip pažeidžia kreditoriaus teises, skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Joks teisės aktas ir jokia teismų praktika nenustato apribojimų ir taisyklių, kokios rūšies sandoriai gali būti ginčijami, reiškiant actio Pauliana. Vienintelis reikalavimas - kad ginčijamas sandoris atitiktų LR CK 6.66 straipsnyje nustatytas sąlygas.

Iš nagrinėjamos bylos ir prijungtos Rozalimo žemės ūkio bendrovės bankroto bylos (Nr. B2-28-71/2011) medžiagos matyti, kad ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui teisme buvo gautas 2008-07-29, o 2008-08-29 teismo nutartimi ieškovui iškelta bankroto byla (bankroto bylos tomas 1, b.l. 1, 120-121). Ieškovas pareiškė actio Pauliana ieškinį, kuriuo prašo panaikinti 18 laidavimo sutarčių, pagal kurias ieškovas 2008-05-30 tapo laiduotoju už dešimties fizinių asmenų prievoles atsakovo atžvilgiu (tomas 1, b.l. 20-37 ). Tą pačią dieną 2008-05-30 Rozalimo žemės ūkio bendrovė, atstovaujama direktoriaus R. G., atsakovui Pakruojo ūkininkų kredito unijai išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 1 710 000 Lt ir už 10 proc. metinių palūkanų, nurodant mokėjimą pagal vekselį terminą „jį pateikus“.

Kadangi ieškinys pareikštas actio Pauliana instituto pagrindu, o actio Pauliana institutui taikyti būtina, kad kreditorius turėtų neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, tai yra jis taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai (I sąlyga). Teismų praktikoje pripažįstama, kad naudoti Pauliana ieškinį kaip teisių gynimo būdą kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį t.y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi iki visiškos prievolės įvykdymo. P. R. Rozalimo žemės ūkio bendrovė, sudarydama laidavimo sutartis ir išdavė vekselį, sudarė sandorius, kurių sudaryti neprivalėjo. Sandorio privalomumu nustatomas sutarties laisvės principo ribos. Skolininko sudaryto sandorio privalomumas nulemia actio Pauliana instituto netaikymą. Privalėjimas sudaryti sandorį – tai asmens pareiga, kurią gali nustatyti įstatymas, ir jei šalis tokios pareigos nevykdo, tai suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą su reikalavimu teismo tvarka nustatyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-541/2004 ir kt.).Skolininko pareiga sudaryti sandorį taip pat gali būti nustatyta teismo sprendimu, gali kilti iš skolininko vienašališko įsipareigojimo (paskolos sutartyje, ikisutartinių santykių, viešo konkurso ir kitų imperatyvų). Sąlygų, kad ieškovas privalėjo sudaryti ginčijamas laidavimo sutartis, byloje nenustatyta.

Actio Pauliana pagrindu ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises ir teisėtus inrteresus (II sąlyga). LR CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis, bet ne baigtinis sąrašas atvejų, kai skolininko sudarytu sandoriu gali būti pažeidžiami kreditoriaus interesai. Byloje nustatyta, kad minėtomis laidavimo sutartimis Rozalimo žemės ūkio bendrovė prisiėmė papildomus įsipareigojimus, kurių prisiimti neprivalėjo ir vietoj atsiskaitymo su esamais kreditoriais, daugiau kaip 1,7 mln. Lėšų buvo panaudota vykdant, naujas savo kaip laiduotojo prievoles atsakovo Kredito unijos atžvilgiu. Įvykdžius ginčo sumos išieškojimą iš Rozalimo ŽŪB, bendrovės finansinė padėtis pablogėjo. Tokiu būdu, sudarant ginčijamas laidavimo sutartis ir jų pagrindu išduodant ginčijamą vekselį buvo užtikrinti ne teisėti Rozalimo ŽŪB kreditorių interesai, o pajininkų, jų šeimos narių ir kitų nesusijusių fizinių asmenų su atsakovu Pakruojo ūkininkų kredito unijos interesai. Šiais sandoriais pakito ieškovo mokumas ir buvo pažeisti kreditorių interesai CK 6.66 straipsnio prasme. Laidavimo sutarčių sudarymo momentu Rozalimo ŽŪB balanse nors pakako turto prievolėms prisiimti, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad ieškovui tokios sutartys galėjo būti naudingos, o nežalingos. Sandorių sudarymo dienai Kredito unija buvo Rozalimo ŽŪB kreditorius. Sandorių sudarymo metu Rozalimo ŽŪB finansinė padėtis buvo bloga ir dar pablogėjo.

Ginčijami sandoriai gali būti pripažinti negaliojančiais, jeigu skolininkas neprivalėjo jų sudaryti (III sąlyga). Pareiga sudaryti sandorį yra vienas iš imperatyvų, apribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Teismų praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį, vertinant actio Pauliana instituto prasme, traktuojamas kaip vienas iš imperatyvių reikalavimų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad laidavimo sutartis privalėjo būti sudaromos. Sudarant sandorius, Pakruojo ūkininkų kredito unija veikė nesąžiningai, nes, žinodama, kad sudaromos laidavimo sutartys prieštarauja Rozalimo ŽŪB veiklos tikslams siekė šių sutarčių sudarymo.

Kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, turi būti nustatomos tiek skolininko tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, jeigu sandoris atlygintinas. Neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo (LR CK 6.66 straipsnio 2 dalis) (IV sąlyga). Sudarytos laidavimo sutartys yra neatlygintinos. Buvo laiduota už fizinius asmenis, kurie jokiais ryšiais nebuvo susiję su pačiu laiduotoju (G. Š., J. B., V. S., J. I., J. M., K. B., Ž. M., tomas 1, b.l. 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 33) ir šiais sandoriais buvo siekiama patenkinti savo asmeninius, o ne ieškovo Rozalimo ŽŪB interesus. Buvo laiduota už asmenis, kurie buvo Rozalimo ŽŪB pagrindiniai pajininkai ar jų šeimos nariai ( R. P., R. P., D. P., tomas 1, b.l. 30-33, 34-37). Laidavimo sutarčių sudarymo metu 2008-05-30 trečiųjų asmenų finansinė padėtis buvo bloga, jie nebuvo pajėgūs vykdyti savo finansinius įsipareigojimus kredito unijai, o vėliau ir laiduotojui UAB Rozalimo ŽŪB.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.77 str. 4 d. numatyta, jog kreditorius turi teisę reikalauti, kad laiduotoju būtų konkretus jo nurodytas asmuo. Jeigu tokio reikalavimo kreditorius nepareiškia, skolininkas laiduotoju turi pasiūlyti pakankamai turto prievolei įvykdyti turintį asmenį. Tiek R. P., J. B., R. P., G. Š. patys buvo Kredito unijos debitoriai, todėl kreditorius Pakruojo ūkininkų kredito unija prisiėmė padidintą riziką, kad šiems asmenims tapus nemokiais gali būti neįvykdytos ne vien tik jų pačių prisiimtos prievolės, bet ir jų laidavimu užtikrintos kitų asmenų prievolės bendrai 968.000 Lt sumai. Kaip aukščiau minėta, Kredito unija pati pripažino 2008 m. gegužės 23 d. buvus duomenų apie šių asmenų nemokumą (tomas 2, b.l. 69-70).

Dėl sandorių negaliojimo LR CK 1.82 str. pagrindu.

Sandorių sudarymo dienai atsakovas Pakruojo rajono kredito unija – veikė nesąžiningai, t.y. žinojo, kad sudaromi sandoriai prieštarauja Rozalimo žemės ūkio bendrovės veiklos tikslams. Laidavimo sutartis pasirašė kredito unijos valdybos pirmininkas A. A., kuris nuo 2005-03-01 buvo ir Rozalimo žemės ūkio bendrovės narys ir pajininkas ir kuris faktiškai dalyvavo Rozalimo ŽŪB valdyme, žinojo apie sunkią bendrovės finansinę būklę.

Lietuvos Respublikos CK 1.82 str. 1 d. numato sandorių, prieštaraujančių juridinio asmens tikslams pripažinimo negaliojančiais galimybę tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t.y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Rozalimo ŽŪB sudarytos laidavimo sutartys ir vekselis vienareikšmiškai vertintini kaip prieštaraujantys bendrovės veiklos tikslams, t.y. pelno siekimui, savalaikiam ir tinkamam atsiskaitymui su kreditoriais. Kiekvieno privataus juridinio asmens veiklos tikslas yra pelno siekimas (privačių interesų tenkinimas), kas išplaukia iš imperatyvių įstatymo normų (LR CK 2.34 str. 3 d.) bei yra neginčijamai pripažįstama teisės praktikoje bei doktrinoje. Rozalimo ŽŪB, kaip pelno siekiantis privatus juridinis asmuo, neturėjo jokio suinteresuotumo 2008 m. gegužės 30 d. sudaryti ginčijamus sandorius, negavo ir negalėjo tikėtis iš jų gauti pelno ar, bet kokios kitokios naudos. Buvo laiduota už fizinius asmenis, kurie jokiais ryšiais nėra susiję su pačiu laiduotoju (G. Š., J. B., V. S., J. I., J. M., K. B., Ž. M.); taip pat buvo laiduota už asmenis, kurie buvo Rozalimo ŽŪB pagrindiniai pajininkai jų šeimos nariai (R. P., R. P., D. P.) ir ginčo sandoriais siekė patenkinti savo asmeninius interesus. Laidavimo sutarčių pasirašymo dieną 2008-05-30, trečiųjų asmenų finansinė padėtis jau buvo bloga ir jie nebuvo pajėgūs vvkdvti savo finansinius įsipareigojimus Kredito unijai, o vėliau - ir laiduotojui Rozalimo ŽŪB. Laidavimo sutartis pasirašė Pakruojo ūkininkų kredito unijos valdybos pirmininkas A. A., kuris nuo 2005 m. kovo 1 dienos buvo Rozalimo ŽŪB pajininkas ir narys, turintis teisę susipažinti su bendrovės dokumentais, dalyvauti bendrovės narių susirinkimuose, dalyvauti tvirtinant bendrovės metinę ataskaitą bei svarstant kitus ūkinius bei finansinius bendrovės reikalus (Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių istatvmo 18 str. 2 d. 3 p.). Byloje pateikti 2008 m. sausio 8 dienos ir 2008 m. balandžio 18 dienos visuotinių pajininkų susirinkimų protokolai patvirtina, kad A. A. ne tik galėjo, bet ir faktiškai dalyvavo Rozalimo ŽŪB valdyme (tomas 2, b.l. 115-119). Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje pripažįstama, kad negali būti laikomas sąžiningu toks įgijėjas, kuris perima skolininko turtą ir turtines teises per jam atstovaujančio bendrovės vadovą, žinodamas apie skolininko kreditorius, mokumo sumažėjimą pagal metų suvestinius buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2008). A. A., būdamas atsakovo Pakruojo ūkininkų kredito unijos valdybos pirmininkas, privalėjo būti pakankamai rūpestingas užtikrinant, kad sudaromi sandoriai nepažeistų kontrahentų interesų ir vėliau negalėtų būti ginčijami. Trečiųjų asmenų Kredito unijai įsipareigojimų vykdymas nebuvo tinkamai užtikrintas kitais prievolių užtikrinimo būdais, todėl siekiančiam lėšas susigrąžinti atsakovui ir buvo reikalingas, būtent Rozalimo ŽŪB laidavimas, kuriuo būtu galima efektyviai pasinaudoti.

Dėl sandorių negaliojimo LR CK 1.91 str. pagrindu.

LR CK 1.91 str. numato sandorio pripažinimo negaliojančiu galimybę dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad tiek laidavimo sutartys, tiek vekselis yra pripažintini negaliojančiais LR CK 1.91 str. 1 d. pagrindu, nes byloje įrodyta, kad tarp Pakruojo ūkininkų kreditos unijos valdybos pirmininko A. A. ir Rozalimo ŽŪB pajininkų R. P. ir R. P. buvus piktavališko susitarimo, priėmus esminius sprendimus dėl laidavimo sutarčių bei vekselio pasirašymo. Atsakovo Pakruojo rajono ūkininkų kredito unijos valdybos pirmininkas A. A. buvo Rozalimo ŽŪB pajininkas ir narys, žinojo realią Rozalimo ŽŪB finansinę padėtį, faktiškai dalyvavo Rozalimo ŽŪB valdyme, dalyvaudavo visuotinių pajininkų susirinkime ir tai patvirtina byloje esantys pajininkų susirinkimų protokolai (tomas 2, b.l. 115-119). Valdybos pirmininkui A. A. buvo žinoma, kad trečiųjų asmenų įsipareigojimų atsakovui Kredito unijai vykdymas nebuvo tinkamai užtikrintas kitais prievolių užtikrinimo būdais, todėl siekiančiam lėšas susigrąžinti atsakovui buvo reikalingas būtent Rozalimo ŽŪB laidavimas, kuriuo būtų galima efektyviai pasinaudoti. Ginčo sandoriai, dėl kurių Rozalimo ŽŪB neteko vertingo turto, buvo akivaizdžiai naudingi atsakovui Kredito unijai bei Rozalimo ŽŪB pajininkams R. ir R. P. ir jų šeimos nariams D. P., bei kitiems tretiesiems asmenims. Sudaryti sandoriai buvo žalingi pačiai Rozalimo ŽŪB bei jos kreditoriams, išskyrus kreditorių atsakovą. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo praktikoje yra pripažinęs, kad sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises pripažinimo negaliojančiais teisiniai pagrindai, numatyti CK 6.66 straipsnyje, ir sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindas, numatytas CK 1.91 straipsnyje - piktavališkas šalies atstovo susitarimas su kita šalimi, tarpusavyje gali koreliuoti, nes sandoriai, sudaryti skolininkui žinant apie kreditorių teisių pažeidimą patvirtina ir sandorius sudariusių šalių atstovų piktavališkumą šiuo aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2008).

Dėl Vekselio pripažinimo negaliojančiu.

Ieškovas ieškiniu ginčija laidavimo sutartis ir jų pagrindu išduotą vekselį, nes šie sandoriai tarpusavyje susiję ir iš esmės sąlygoja vienas kitą. Ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais yra pareikštas, ginant bankrutuojančios bendrovės kreditorių interesus, t. y. siekiant sugrąžinti Rozalimo ŽŪB daugiau nei 1,7 mln. Lt piniginių lėšų, kurios būtų paskirstytos kreditoriniams, pereiškusiems savo reikalavimus bankroto byloje. Požymiai, kuriems esant, bankroto administratorius turėtų reikšti ieškinį dėl bankrutuojančios įmonės sudarytų sandorių ginčijimo (priešingumas įmonės tikslams ir sandorio įtaka negalėjimui atsiskaityti su kreditoriais) dažnai egzistuoja kartu: negalėjimas atsiskaityti su kreditoriais yra tokio sandorio padariniai: sumažėja skolininko turto vertė, išauga jo įsipareigojimai, apsunkinamas jų vykdymas; tokie nuostolingi sandoriai paprastai būna priešingi ir pagrindiniam įmonės tikslui siekti pelno. Ginčo sandorių sudarymo metu 2008 m. gegužės 30 d. trečiųjų asmenų finansinė padėtis buvo bloga ir jie nebuvo pajėgūs vykdyti savo finansinių įsipareigojimų atsakovui – Pakruojo ūkininkų kredito unijai, o vėliau – ir laiduotojui Rozalimo ŽŪB. Byloje pateiktame Kredito unijos 2008 m. gegužės 23 d. valdybos posėdžio protokolo išraše teigiama „esant žinių, kad trečiųjų asmenų paskolos gali būti negrąžintos". Trimis laidavimo sutartimis Nr. 58, Nr. 60, Nr. 63 Rozalimo ŽŪB užtikrino prievolių vykdymą prievolių už 170.000 Lt sumą, kurių įvvkdvmo terminai laidavimo sutarčių sudarymo dienai jau buvo praleisti (tomas 1, b.l. 182-183, 180-181, 186-187). Dviem ginčo laidavimo sutartimis (Nr. 57 ir Nr. 62) Rozalimo ŽŪB prievolių užtikrinimo vykdymą už 120.000 Lt, kurių įvykdymo terminai turėjo sueiti tik 2008 m. birželio - rugpjūčio mėnesiais (tomas 1, b.l. 184-185, 188-189), dvylika laidavimo sutarčių (Nr. 55, Nr. 56, Nr. 59, Nr. 61, Nr. 08-00209, Nr. 08-00210, Nr. 08-00211, Nr. 08-00212, Nr. 08-00213, Nr. 08-00214, Nr. 08-00215, Nr. 08-00216) buvo užtikrintas prievolių įvykdymas už 806.500 Lt sumą), kurių vykdymo terminai turėjo suteiti tik 2009-2012 metais (tomas 1, b.l. 175-176, 167-168, 192-193, 190-191, 154-155, 194, 162-163, 177-179, 159-160, 164-166, 169-171, 172-174). Nepaisant to, atsakovas Kredito unija pateikė laiduotojo Rozalimo ŽOB išduota ginčo vekselį vykdyti ir inicijavo lėšų išieškojimą iš laiduotojo iš karto, kai tik atsirado tokia galimybė - vekselis buvo pasirašytas 2008 m. gegužės 30 d., o vykdomasis įrašas jame padarytas praėjus tik penkioms darbo dienoms - 2008 m. birželio 9 d. (tomas 1, b.l. 39). Laidavimo sutartimis Nr. 54, Nr. 55, Nr. 56, Nr. 08-00209, Nr. 08-00210, Nr. 08-00211, Nr. 08-00213, Nr. 08-00214, Nr. 08-00215, Nr. 08-00216, buvo laiduota už Rozalimo ŽŪB pajininkus ir jų šeimos narius - R. P. jo tėvus R. P. ir D. P. – už 457.000 sumą. R. P. turtas buvo areštuotas 2008 m. gegužės 27 d. t.y. dar prieš sudarant ginčo laidavimo sutartis, o R. P. turtas areštuotas - 2008 m. liepos mėn. t.y. nepraėjus nei dviems mėnesiams po ginčo sandorių sudarymo. Praėjus trims mėnesiams po sandorių sudarymo - 2008 m. rugpjūčio 18 d. R. P. individualiai įmonei „Mintis" Šiaulių apygardos teisme buvo iškelta bankroto byla, ir tai rodo, kad sudarant laidavimo sutartis buvo žinoma apie R. P., taip pat sutuoktinių Rimanto ir D. P. galimybes atsiskaityti su kreditoriais, tarp jų ir su atsakovu Pakruojo ūkininkų kredito unija.

Iš byloje pateiktų papildomų susitarimų prie paskolos sutarčių Rozalimo ŽŪB nesant laiduotoju, (laidavimo sutartys pasirašytos tik 2008-05-30) matyti, kad 2008 m. gegužės 28 dieną trečiųjų asmenų paskolų sutartys buvo pakeistos, atsisakant ankstesnių laiduotojų ir vieninteliu laiduotoju nurodant ieškovą Rozalimo ŽŪB su kurią laidavimo sutartys nurodytą 2008-05-28 dieną nebuvo pasirašytos (tomas 2, b.l.151, 153158,161, 164,169,174,177). Papildomuose susitarimuose nurodyti melagingi duomenys apie laiduotoją, nes 2008-05-28 Rozalimo ŽŪB už trečiųjų asmenų paskolų sutartis nurodytą dieną nelaidavo.

Ieškovo Pakruojo rajono Rozalimo ŽŪB bankroto administratorius dėl buhalterinių apskaitos dokumentų trūkumo ir dėl to, kad faktiškai jais šiuo metu nedisponuoja (dalis dokumentų perduota teisėsaugos institucijoms, finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Šiaulių apskrities skyriuje ir yra atliekamas ikiteisminis tyrimas R. P. atžvilgiu dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 222 str. 1d., 221 str. 1 d. - apgaulingas apskaitos tvarkymas ir deklaracijos, atsakaitos ar kito dokumento nepateikimas, tomas 3, b.l. 55), negalėdamas sudaryti bendrovės balanso konkrečiai 2008 m. gegužės 30 dienai, rėmėsi 2008 m. kovo 31 dienos sudaryto balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitos duomenimis, iš kurių matyti, kad bendrovė veikė nuostolingai - grynasis nuostolis 242.013 Lt, bendrovės trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 88 proc. bendrovės trumpalaikio turto (3,7 mln. Lt / 4,2 mln. Lt x 100), kas leidžia daryti išvadą, kad bendrovė buvo nepajėgi tokius įsipareigojimus vykdyti. Praėjus trims mėnesiams po ginčijamų sandorių sudarymo 2008 m. rugpjūčio 29 dieną ieškovui buvo iškelta bankroto byla ir kaip nurodyta teismo nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo 2008 m. birželio 30 dienai Rozalimo ŽŪB veiklos nuostolis sudarė 2.434.798 Lt. t.y. nuo 2008 m. kovo 31 d. išaugo daugiau nei 10 kartų.

Įstatymas įpareigoja, jog įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys privalo laikytis įstatymų, gerbti geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise t.y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir tokiomis priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ir darytų žalą kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisė paskirčiai (LR CK 1.137 str. 1, 2 dalys). Pakruojo rajono Rozalimo žemės ūkio bendrovės direktorius R. G., pasirašydamas vekselį, bei laidavimo sutartis, pažeidė teisingumo principus, privalėjo suprasti, kad pasirašius laidavimo sutartis ir vekselį bendrovė patirs neigiamų ekonominių padarinių ir tai rodo, kad po šių laidavimo sutarčių ir vekselio pasirašymo, bendrovei buvo iškelta bankroto byla. Iš visuotinio pajininkų susirinkimo 2008-05-22 protokolo Nr. 7, dalyvaujant tik dviem pajininkams R. P. ir R. P. (kitiems pajininkams nedalyvaujant, tomas 3 b.l. 39-46)) buvo nutarta įgalioti R. G. pasirašyti laidavimo sutartis už R. P. paskolas už sumą 212000 litų, už R. P. paskolas už 199500 litų sumą, D. P. paskolas už 245000 litų sumą, J. I. paskolas už 140000 litų sumą, J. B. 60000 litų sąskaitos kreditavimą, G. Š. už 60000 litų sąskaitos kreditavimą, Ž. M. už 60000 litų sąskaitos kreditavimą, K. B. už 60000 litų sumą sąskaitos kreditavimą, J. M. už 60000 litų sumą sąskaitos kreditavimą ir V. S. 60000 litų sąskaitos kreditavimą ir suteikti įgalinimus pasirašyti vekselį už 1 156 500 litų sumą (tomas 1, b.l. 195-197). Bendrovės vadovas, viršydamas savo įgalinimus, vekselį pasirašė už 1 710 000 Lt sumą ir tokiais savo veiksmais veikė bendrovės nenaudai, tiek direktoriaus tiek bendrovės pajininkų R. P. ir R. P. veiksmai vertintini kaip tyčinis veikimas Rozalimo žemės ūkio bendrovės nenaudai ir tai yra pagrindas pripažinti vekselį negaliojančiu (Įsakomųjų paprastųjų vekselių įstatymo 19 straipsnis). Ginčijamas vekselis buvo išduotas laidavimo sutarčių pagrindu ir ieškovas šioje byloje veikselį ginčija tais pačiais LR CK 1.82 str. 1 d., CK 6.66 str., CK 1.91 str. 1 d. numatytais pagrindais, kaip ir ginčo laidavimo sutartis. Galimybė ginčyti vekselius bendraisiais LR CK numatytais pagrindais yra pripažįstama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (2007 m. spalio 31 d. nutartis Nr. 3K-3-474/2007), kurioje teigiama, kad vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta. Vekselyje įtvirtintos prievolės ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 straipsnyje nustatytas draudimas reikšti vekselio turėtojui prieštaravimus, grindžiamus asmeniniais santykiais, netaikytinas tuo atveju, kai tokius prieštaravimus reiškia paprastojo vekselio davėjas pirmajam vekselio įgijėjui, t. y. tiesioginiam santykių, kurie buvo pagrindas išduoti vekselį kontrahentui. Atsakovas byloje remiasi ankstesne Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika - 2005 m. spalio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2005. Čia teigiama, kad ĮPVĮ nustatytas specifinis reglamentavimas leidžia vekselio davėjui reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui tik ĮPVĮ griežtai apibrėžtais pagrindais ir daro negalimą vekselio pripažinimą negaliojančiu pagal Civilinio kodekso nuostatas dėl sandorių negaliojimo. Dėl aukščiau nurodytos nevienodos teismų praktikos, sprendžiant klausimus dėl vekselio negaliojimo pagrindų, Lietuvos Aukščiausias teismas pasisakė 2009 m. vasario 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2009. Remdamasis Konstitucinio teismo išaiškinimais, Lietuvos Aukščiausiasis teismas konstatavo, kad esant 2005 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2005 bei 2007 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje bvloie Nr. 3K-7-216/2007 konkurencijai, pirmenybė teiktina pastarojoje pateikiamam išaiškinimui, nes šią nutarti priėmė išplėstinė teisėjų kolegija, ji atspindi suformuotą teismų praktikoje pateikta argumentacija yra įtikinamesnė ir ji priimta vėliau. Tokiu būdu, pripažįstant negaliojančiu prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindą (laidavimo sutartis), negaliojančiu pripažintinas ir pats vekselis. Byloje egzistuoja visos sąlygos ginčo vekselį šioje byloje pripažinti negaliojančiu ir ĮPVĮ 19 str. pagrindu. Minėtame straipsnyje teigiama, kad įsipareigoję pagal vekselį asmenys gynybai negali vekselio turėtojui pareikšti prieštaravimų, grindžiamų asmeniniais jų ir vekselio davėjo arba ankstesniųjų vekselio turėtojų santykiais, nebent vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia būtų veikęs skolininko nenaudai. Kaip matyti iš šios bylos aplinkybių, vekselio turėtojas atsakovas Pakruojo ūkininkų kredito unija tyčia veikė skolininko Rozalimo ŽŪB nenaudai. Kredito unija žinojo, kad tretieji asmenys yra nepajėgūs vykdyti savo įsipareigojimus kredito unijai, žinojo, kad trečiųjų asmenų įsipareigojimų kredito unijai vykdymas nebuvo tinkamai užtikrintas kitais prievolių užtikrinimo būdais, o taip pat žinojo, kad Rozalimo ŽŪB finansinė padėtis yra sunki, pasinaudojo galimybe sudaryti laidavimo sutartis, gauti laidavimo sutarčių pagrindu išrašytą vekselį ir praėjus tik penkioms darbo dienoms nuo vekselio išrašymo dienos, pradėti išieškojimo procedūras pagal ginčo vekselį. Byloje pateikti kredito unijos valdybos posėdžio protokolai tik patvirtina, kad atsakovas, žinodamas, kad tretieji asmenys negražins paskolų, ėmėsi visų priemonių, ir įgaliojo valdybos pirmininką A. A., kuris būdamas Rozalimo žemės ūkio bendrovės pajininkas ir dalyvaudamas Rozalimo žemės ūkio bendrovės veikloje, turėjo įtakos ir galėjo imtis radikalių priemonių, paskoloms grąžinti neteisėtu būdu, bei piktavališkai susitati su R. P. dėl minėtų paskolų grąžinimo neteisėtu būdu (tomas 2, b.l. 69-71, 115-116 LR CK 1.91 str.). Kadangi laidavimo sutartys pasirašytos pažeidžiant įstatymus, vekselis, išduotas laidavimo sutarčių pagrindu, kurios pripažįstamos negaliojančiomis, negali būti laikomas teisėtas vekselis išduotas negaliojančiomis laidavimo sutarčių pagrindu. Paprastas vekselis, pasirašytas 2008-05-30 pripažįstamas negaliojančiu tais pačiais pagrindais kaip ir laidavimo sutartys. Pažymėtina, kad atsakovas nebuvo sąžiningas vekselio įgijėjas dėl visų aukščiau išvardintų motyvų. Atsakovas, įgydamas vekselį, tyčia veikė ieškovo nenaudai, nes ieškovas, prisiimdamas pareigą už trečiuosius asmenis, prisiėmė asmeninę prievolę sumokėti trečiųjų asmenų skolas ir tokiais veiksmais, bendrovei tapus nemokia, ieškovui buvo iškelta bankroto byla.

Trečiųjų asmenų atstovės pateiktų kasos pajamų orderių vertinimas.

Ieškovui iškėlus bankroto byla (byla buvo iškelta 2008-08-29) ir bankroto administratoriui perėmus bendrovės dokumentus, J. M., J. B., G. Š., K. B., V. S., Ž. M. kasos pajamų orderių įmonės dokumentuose nerasta. Be to pažymėtina, kad šie kasos pajamų orderiai (tomas 3, b.l. 1-7), pasirašyti jau po bankroto bylos iškelimo ir R. P. negalėjo vykdyti bendrovės buhalterio ir kasininko pareigas. Todėl trečiųjų asmenų atstovės advokatės K. P. pateikti kasos pajamų orderiai (tomas 3, b.l. 1-7) negali būti ršytiniais įrodymais šioje byloje, nes nežinomos šių orderių atsiradimo ir pasirašymo aplinkybės, pinigai bendrovei pagal šiuos orderius sumokėti nebuvo. Pažymėtina, kad vyksta ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje R. P. atžvilgiu dėl dokumentų klastojimo (tomas 3, b.l. 55).

Ieškovas, pareikšdamas 1999-04-07 pradinį ieškinį, reiškė reikalavimą pripažinti neteisėtais antstolės Z. P. veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0145/08/00610 ir iš antstolės depozitinės sąskaitos išmokant 1 717 481,46 litus atsakovui Pakruojo kredito unijai (tomas 1, b.l. 1-12). Vėliau ieškovas 2010-05-13 pareiškimu, šio reikalavimo atsisakė ir prašė civilinę bylą dėl šio reikalavimo nutraukti.(tomas 2, b.l. 101).

Teismas tenkina ieškovo prašymą ir civilinę bylą dėl minėto ieškovo reikalavimo nutraukia (LR CPK 293 str. 4 punktas, 294 straipsnis).

Dėl restitucijos taikymo.

Atsižvelgiant į tai, kad laidavimo sutartis ir vekselis yra pripažintini negaliojančiais CK 1.82 str. 1 d., 6.66 str., 1.91 str. 1 d. pagrindais, taikytina restitucija numatyta CK 6.145 str. 1 d., 1.91 str. 2 d., 1.82 str. 4 d., 1.80 str. 2 d. - atsakovo Pakruojo ūkininkų kredito unijos neteisėtai įgyti 1.717.481,46 Lt grąžintini bankrutuojančiai Rozalimo ŽŪB. Pripažinus ginčo sandorius negaliojančiais, restitucijos taikymas yra įstatyminis imperatyvas, įtvirtintas jau minėtose CK normose: CK 1.80 str. 2 d.: kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį.

Tenkinant ieškinį, ir vadovaujantis LR CPK 88 str., 93 str., iš atsakovo Pakruojo ūkininkų kredito unijos priteistinos ieškovui – ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos – išlaidos advokato pagalbai apmokėti (tomas 2, b.l. 151-160), bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (tomas 1,b.l. 85, LR CPK 92 str.), o taip pat iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis valstybei, nes ieškovas pagal įstatymą yra atleistas nuo žyminio mokesčio išlaidų (LR CPK 83 straipsnis 1 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 260, 270, 430 straipsniais teismas,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Pripažinti 2008 m. gegužės 30 dienos laidavimo sutartis sudarytas tarp Pakruojo rajono Rozalimo žemės ūkio bendrovės ir atsakovo Pakruojo ūkininkų kredito unijos Nr. 54, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 08-00211, 08-00213, 08-00214, 08-00212, 08-00215, 08-00216, 08-00210, 08-00209 negaliojančiomis.

Pripažinti negaliojančiu paprastąjį neprotestuotiną vekselį išduotą 2008 m. gegužės 30 dieną Pakruojo rajono Rozalimo žemės ūkio bendrovės 1 710 000 Lt (vienam milijonui septynis šimtus dešimt tūkstančių litų ir 10 procentų metinių palūkanų) Pakruojo ūkininkų kredito unijai.

Taikyti restituciją priteisti iš atsakovo Pakruojo ūkininkų kredito unijos (į/k 110067443, V. D. g.47-3, LT-83158, Pakruojis, a/s (duomenys neskelbtini), kodas 50100, Lietuvos Centrinė kredito unija) 1 717 481.46 Lt (vieną milijoną septynis šimtus septyniolika tūkstančių keturis šimtus aštuoniasdešimt vieną litą 46 centus) bankrutuojančiai Pakruojo rajono Rozalimo žemės ūkio bendrovei (juridinio asmens kodas 167936712, Laisvės a. Rozalimo mstl., Pakruojo r. sav., a/s (duomenys neskelbtini) ).

Priteisti iš atsakovo Pakruojo ūkininkų kredito unijos 9608 Lt (devynis tūkstančius šešis šimtus aštuonis litus) ieškovui bankrutuojančiai Pakruojo rajono Rozalimo žemės ūkio bendrovei išlaidų, advokato pagalbai apmokėti bei 29,30 Lt (dvidešimt devynis litus 30 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Priimti ieškovo atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo dalyje dėl reikalavimo pripažinti neteisėtais antstolės Z. P. veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0145/08/00610, iš antstolės depozitinės sąskaitos, išmokant 1 717 481,46 Lt atsakovui Pakruojo ūkininkų kredito unijai ir civilinę bylą toje dalyje nutraukti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

Teisėja Regina Agota GutauskienėKopija tikraTeisėja R.A.Gutauskienė