Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Latvelės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ievos Navickaitės-Sakalauskienės ir Tatjanos Žukauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Noink“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Noink“ ieškinį atsakovui If P&C Insurance AS, veikiančiam per If P&C Insurance AS Lietuvos filialą, dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo – akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

18. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį faktinių bei teisinių argumentų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme

19. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė pateikė papildomus įrodymus, susijusius su naujo automobilio įsigijimu: 2023 m. balandžio 13 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. LT11438FSL/PPS-1, 2023 m. balandžio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. LLS200730635, pervedimo išrašą Nr. 1260353846, automobilio registracijos liudijimą, 2023 m. gegužės 15–16 d. susirašinėjimą su atsakovu.

20. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

21. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pateiktų naujų įrodymų ryšį su byloje sprendžiamu klausimu, į tai, jog dokumentai teikiami reaguojant į pirmosios instancijos teismo sprendimo teiginį, kad ieškovė neįrodinėjo PVM mokesčio sumokėjimo fakto, taip pat į tai, kad aplinkybės, grindžiamos naujais įrodymais (kito automobilio pirkimas 2023 m. balandžio 13 d.), atsirado jau po to, kai bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teismo posėdyje 2023 m. kovo 22 d. buvo baigtas ir teismas, išklausęs baigiamųjų kalbų, buvo išėjęs į teismo sprendimų priėmimo kambarį priimti sprendimo (CPK 257 straipsnis), t. y. įrodymai atsirado vėliau nei byla baigta nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teisme, bei į tai, kad dalyvaujantys bylos asmenys turėjo galimybę su teikiamais dokumentais susipažinti, teikiamus naujus įrodymus priima, kaip atsiradusius po bylos išnagrinėjimo iš esmės, susijusius su byloje sprendžiamais klausimais ir neužvilkinančius bylos nagrinėjimo. Priimtus įrodymus teismas vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

22. 2019 m. liepos 29 d. ieškovė UAB ,,Noink“ su AB SEB banku sudarė lizingo sutartį Nr. 2019-070271, pagal kurią lizingo pagrindu ieškovė perėmė automobilį Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (e. t. 1, b. l. 180–191). Automobilis buvo apdraustas IF P&C Insurance AS Lietuvos filiale kasko (savanorišku) draudimu. Lizingo sutarties sudarymo ir automobilio įsigijimo metu ieškovė UAB ,,Noink“ buvo PVM mokėtoja. Ieškovė neginčijo ir pripažino, kad susigrąžino įsigyjant automobilį sumokėtą PVM (t. y. įsigydama sunaikintą automobilį atskaitė PVM).

23. 2022 m. birželio 14 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis buvo nepataisomai sugadintas (e. t. 2, b. l. 8). Ginčo dėl to, kad automobilis laikytinas sunaikintu, nes jo remontas ekonomiškai netikslingas remonto kaštams viršijant automobilio rinkos ir likutinės verčių skirtumą, nebuvo ir nėra. Nėra ginčo dėl to, kad eismo įvykio metu ieškovė buvo PVM mokėtoja.

25. Nuo 2022 m. rugpjūčio 2 d. ieškovė nebėra PVM mokėtoja (e. t. 1, b. l. 88).

26. 2022 m. rugpjūčio 31 d. atsakovo atstovas el. laišku informavo ieškovės atstovą, kad patvirtintas draudimo išmokos dydis – 27 124,79 Eur, nurodydamas, kad žalos dydį sudaro turto rinkos vertė – 49 520,66 Eur be PVM (59 920 Eur su PVM), likutinė vertė – 22 395,87 Eur be PVM (27 099 Eur su PVM), apskaičiavus jų skirtumą (e. t. 1, b. l. 7).

27. Nėra ginčo dėl to, kad buvo išmokėta 27 124,79 Eur (be PVM) draudimo išmoka už nepataisomai sugadintą (sunaikintą) automobilį.

28. Ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo papildomai PVM dydžio draudimo išmokos dalį – 10 399,34 Eur. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė. Dėl šio teismo sprendimo paduotas nagrinėjamas ieškovės apeliacinis skundas, kuriuo ieškovė prašo teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį tenkinti, t. y. priteisti ieškovei iš atsakovo PVM dydžio draudimo išmokos dalį.

29. Byloje nėra ginčo, kad eismo įvykio dieną (2022 m. birželio 14 d.) automobilio rinkos vertė buvo 59 920 Eur (su PVM), 49 520,66 Eur (be PVM); po automobilio sugadinimo eismo įvykyje, jo liekanų vertė – 27 099 Eur (su PVM), 22 395,87 Eur (be PVM).

30. Byloje kilo ginčas dėl draudimo išmokos dydžio – dėl to, ar draudimo išmoka ieškovei turėjo būti skaičiuojama / išmokėta įtraukiant PVM, ar be jo. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo teismas atmetė ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovą išmokėti ieškovei draudimo išmokos dalį, lygią PVM, t. y. sprendė, jog atsakovas pagrįstai draudimo išmoką skaičiavo ir išmokėjo be PVM.

Dėl draudimo išmokos skaičiavimo

31. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudimo sutartimi draudikas įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti draudėjui arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Turtinių interesų draudimo suma ir suma, kurios dydžio draudimo išmoką (draudimo suma) draudikas įsipareigoja išmokėti, nustatoma draudimo sutarties šalių susitarimu arba įstatymu (CK 6.997 straipsnio 1 dalis).

32. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis, tiek draudimo polise aptartomis individualiomis sąlygomis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-695/2015). Teismai, spręsdami draudimo sutarties šalių ginčą, visų pirma turi aiškinti ir taikyti sudarytos sutarties sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2012).

33. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo šalis siejo savanoriškojo draudimo sutartiniai teisiniai santykiai, todėl ginčui dėl draudimo išmokos dydžio išspręsti taikytinos 2019 m. liepos 29 d. lizingo sutarties Nr. 2019-070271, kuria taikyta papildoma draudimo paslauga (e. t. 1, b. l. 181–182, 192–193), ir Automobilio draudimo taisyklių Nr. 001, galiojančių nuo 2017 m. gruodžio 11 d. (toliau – Taisyklės) (e. t. 1, b. l. 142–177), nuostatos.

34. Lizingo sutartimi nustatyta, kad draudimo išmokos dydis transporto priemonės visiško sugadinimo arba vagystės atveju, nustatomas pagal didžiausią iš šių sumų: 1) automobilio įsigijimo vertė (taikoma, jei įvykio dieną automobilis yra ne senesnis kaip 1 metų ir draustas naujos vertės draudimo sąlygomis); 2) mokėjimo grafike – sąskaitoje draudžiamojo įvykio dieną nurodyta automobilio likutinė vertė; 3) automobilio vertė draudžiamojo įvykio dieną, apskaičiuota pagal draudiko metodą (e. t. 1, b. l. 181, 192). Nagrinėjamu atveju automobilis visiškai sunaikintas eismo įvykio metu, eismo įvykio metu automobilis buvo senesnis kaip 1 metų. Apdraustas automobilis taip pat neatitiko draudimo Taisyklių 11 punkto sąlygų, kurioms esant būtų atlyginti nuostoliai nauja automobilio verte, todėl nėra pagrindo abejoti, kad pagal draudimo sutarties sąlygas nuostoliai atlygintini rinkos verte. Byloje nėra šalių ginčo dėl to, kad automobilis draustas rinkos verte.

35. Automobilio draudimo taisyklių Nr. 001 (toliau – ir Taisyklės) 8.1 punkte nustatyta, kad automobilio draudimo rinkos verte atveju draudimo suma lygi automobilio rinkos vertei draudžiamojo įvykio dieną (e. t. 1, b. l. 147).

36. Nuostolių dydžio nustatymas reglamentuotas Taisyklių V skyriuje. Taisyklių 93–95 punktuose įtvirtintos nuostatos, pagal kurias nustatomas nuostolių dydis apdrausto automobilio sunaikinimo atveju. Pagal Taisyklių 93 punktą, nuostolis dėl automobilio sunaikinimo yra lygus automobilio draudimo sumos ir liekanų vertės skirtumui.

37. Taigi, pagal šalių sutartas draudimo sąlygas ir Taisyklių nuostatas, draudimo išmoka visiško automobilio sugadinimo atveju turėtų būti skaičiuojama atsižvelgiant į apdrausto automobilio rinkos vertę eismo įvykio dieną (2022 m. birželio 14 d.), iš šios vertės atėmus likutinę automobilio nuolaužų vertę.

38. Atsižvelgiant į nurodytą, t. y. jog pagal draudimo sąlygas ir Taisykles automobilis buvo draudžiamas rinkos verte, draudimo išmoka turėjo būti skaičiuojama pagal eismo įvykio dienos vertes, o ieškovės nuostoliai, kuriuos įsipareigojo atlyginti draudikas, siejami su sugadinto automobilio verte įvykio dieną, pripažintina, kad, kaip pagrįstai nurodė ieškovė, skaičiuojant draudimo išmoką tiesiogiai nėra reikšmingi duomenys apie automobilio vertę jo pirkimo momentu, apie (ne)mokėtą PVM mokestį ar jo susigrąžinimą perkant apdraustą automobilį (tačiau šie duomenys gali būti reikšmingi vertinant nuostolių dydį įvykio metu). Kita vertus, dėl tų pačių draudimo sutartyje ir Taisyklėse nustatytų taikytinų nuostatų turinio, nėra reikšmingi ir duomenys, susiję su galimai naujo automobilio įsigijimu vietoj sunaikintojo. Ginčo automobilis buvo apdraustas ne nauja atkuriamąja verte, kuri Taisyklėse apibrėžta kaip suma, kurią reikia išleisti norint įsigyti ar pagaminti naują tos pačios rūšies ir kokybės turtą, o, kaip minėta, rinkos verte. Dėl to atmestini kaip draudimo sąlygų neatitinkantys ir, atitinkamai, dėl to nagrinėjamu atveju teisiškai nereikšmingi ieškovės argumentai bei įrodymai, susiję su naujo, ieškovės teigimu, lygiaverčio automobilio įsigijimu, galimybėmis įsigyti lygiavertį automobilį, PVM (ne)mokėjimu jį įsigyjant ir kt. Kaip pagrįstai nurodė atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą, pagal Taisyklių 8.1 punktą, draudimo išmoka apskaičiuojama pagal apdraustos transporto priemonės rinkos vertę draudžiamojo įvykio dieną, o ne pagal jos atkūrimo vertę, kitos transporto priemonės pirkimo sutartyje nurodytą vertę sprendimo išmokėti draudimo išmoką ar draudimo išmokos mokėjimo dieną, ar pan. Draudimo sutartimi nebuvo susitarta dėl nuostolių skaičiavimo atsižvelgiant į ieškovės galimybes įsigyti apdraustam automobiliui tapatų kitą automobilį, o nuostoliams ir draudimo išmokai apskaičiuoti taikytini, kaip minėta, Taisyklių 8.1, 93 punktai, draudimo išmokos skaičiavimą siejantys su apdrausto automobilio rinkos verte draudžiamojo įvykio dieną.

39. Taigi, pagal sutartas draudimo sąlygas draudimo išmoka skaičiuojama už sunaikintą automobilį, atsižvelgiant į jo rinkos vertę įvykio metu, todėl faktinė situacija, kaip pat ir PVM (ne)įskaičiavimo klausimu, vertintina būtent šiuo momentu – draudžiamojo įvykio dieną.

Dėl PVM (ne)įtraukimo skaičiuojant draudimo išmoką

40. Kaip minėta, pagal šalių sutartas draudimo sąlygas ir Taisyklių nuostatas, draudimo išmoka visiško apdrausto automobilio sugadinimo atveju turėtų būti apskaičiuojama atsižvelgiant į automobilio rinkos vertę eismo įvykio dieną (2022 m. birželio 14 d.), iš šios vertės atėmus likutinę automobilio nuolaužų vertę.

41. Atsakovas, skaičiuodamas draudimo išmoką, visas sumas įtraukė be PVM. Ieškovė argumentuoja, kad pagal aptartas draudimo sąlygas ir Taisyklių nuostatas, draudimo išmoka turėjo būti skaičiuojama išimtinai iš automobilio rinkos vertės eismo įvykio dieną atėmus likutinę jo vertę, o jokios kitos iškaitos, taip pat ir PVM, nebuvo galimos.

42. Teisėjų kolegija pripažįsta tokį ieškovės pateiktą Taisyklių aiškinimą itin formaliu ir neatitinkančiu sisteminio tiek draudimo teisinius santykius apibrėžusių nuostatų, tiek mokestinio teisinio reglamentavimo turinio aiškinimo.

43. Pagal Taisyklių 116 punktą, draudimo išmoka yra draudžiamojo įvykio nuostolių, nustatytų draudimo taisyklėse (Taisyklių 93–111 punktai) ar pagal individualiai draudimo liudijime numatytas sąlygas, suma, įvertinus dvigubą draudimą, draudimą padidinta suma, nevisišką draudimą, kitus draudimo išmokos apskaičiavimo bei mažinimo pagrindus ir atėmus išskaitą. Taigi, atmestinas ieškovės apeliacinio skundo argumentas, kad draudimo suma apibrėžiama išimtinai 93 punkte ir, jame nenurodžius kitų išskaitų, sumos negali būti skaičiuojamos be PVM.

44. Nei lizingo sutarties dalyje, apibrėžiančioje draudimo teisinius santykius, nei Taisyklėse nėra nustatyta, kaip turėtų būti skaičiuojama automobilio rinkos vertė (ir, atitinkamai, draudimo išmoka) automobilio sunaikinimo atveju ginčui aktualiu aspektu, t. y. ar į šią sumą turėtų būti įtraukiamas PVM, ar ne.

45. Kilus tokio pobūdžio klausimui, atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek draudimo sutartis, tiek draudimo taisyklės reglamentuoja draudimo teisinius santykius, t. y. draudiko ir draudėjo / naudos gavėjo tarpusavio teisinius santykius, susijusius su draudimo apsauga apdraudžiamam turtui. Tuo tarpu pareiga mokėti ar nemokėti PVM asmeniui kyla šį mokestį reglamentuojančių teisės aktų pagrindu. Taigi, draudimo teisinių santykių dalyvių tarpusavio susitarimai nereguliuoja PVM (ne)mokėjimo, atskaitų ir kitų su mokesčio mokėjimu ar susigrąžinimu susijusių klausimų. Dėl to, priešingai nei teigia ieškovė apeliaciniame skunde, vien aplinkybė, kad draudimo Taisyklėse nėra tiesiogiai įvardinta, kad skaičiuojant draudimo išmoką automobilio sunaikinimo atveju yra atimamas mokėtinas PVM, nereiškia, jog visais atvejais draudimo išmoka turėtų būti skaičiuojama ir mokama su PVM. Iš PVM klausimus reglamentuojančių teisės aktų išplaukia, kad aplinkybė, ar sumos skaičiuojamos su PVM, ar be jo, priklauso nuo subjekto, kurio atžvilgiu jos yra skaičiuojamos.

46. Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 3 straipsnio 1 dalį PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks. Prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas (PVMĮ 71 straipsnio 1 dalis). PVMĮ 71 straipsnio 2 dalyje nustatyti atvejai, kai Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo neprivalo pateikti prašymo įregistruoti jį PVM mokėtoju bei už tiekiamas prekes ir (arba) teikiamas paslaugas šio įstatymo nustatyta tvarka skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą. Kai paslaugas ar prekes teiks apmokestinamasis asmuo, neprivalantis apskaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, tai prekių ir paslaugų vertė skaičiuojama be PVM. Kai prekes ir paslaugas teiks apmokestinamasis asmuo, privalantis apskaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, tai toks asmuo už suteiktas paslaugas ir patiektas prekes apskaičiuos nustatyto dydžio PVM. Tačiau kai asmuo, kuris įsigyja prekes ir paslaugas, yra PVM mokėtojas, tai, vadovaujantis PVMĮ 57 straipsniu, už prekes ir paslaugas sumokėtą pirkimo PVM įtrauks į PVM atskaitą, t. y. šia suma sumažins mokėtiną į biudžetą PVM arba šią sumą susigrąžins iš biudžeto. Atsižvelgiant į nurodytą, teismai yra išaiškinę, kad, priklausomai nuo to, kas teiks paslaugas ir prekes (PVM mokėtojas ar ne), kas pirks prekes ir paslaugas (PVM mokėtojas ar ne), nuostolių dydis skirsis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1300-432/2021); kai prekes ir paslaugas įsigyja PVM mokėtojas, pirkimo PVM sumos negalima laikyti šio asmens nuostoliu (Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1377-413/2016).

47. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad draudimo išmoka automobilio sunaikinimo atveju skaičiuojama su arba be PVM priklausomai nuo subjekto, kurio atžvilgiu ji skaičiuojama, mokestinio statuso ir atsižvelgiant į PVM santykius reglamentuojančias teisės normas. Tai nekeičia bendro Taisyklėse nustatyto apibrėžimo, kad draudimo išmoka automobilio sunaikinimo atveju apskaičiuojama iš automobilio rinkos vertės įvykio dieną atimant likutinę jo vertę.

48. Taigi, apibendrinant anksčiau nurodytą, darytina išvada, jog, vertinant atsakovo prievolę į draudimo sumą apdrausto automobilio sunaikinimo atveju (ne)įtraukti PVM, būtina atsižvelgti į draudžiamojo įvykio dieną nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su asmens, kuriam turi būti mokama draudimo išmoka, mokestiniu statusu. Byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovė eismo įvykio dieną (2022 m. birželio 14 d.) buvo PVM mokėtoja. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad atsakovas, skaičiuodamas draudimo išmoką pagal įvykio metu buvusią automobilio rinkos vertę, taip pat nustatydamas atimtiną likutinę vertę ir suskaičiuodamas galutinį mokėtiną draudimo išmokos dydį, pagrįstai ir teisėtai visas sumas skaičiavo be PVM. Apeliacinės instancijos teismas, byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste įvertinęs nurodytas reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nebuvo pagrindo išmokėti ieškovei draudimo išmoką su PVM.

49. Papildomai pastebėtina, kad ieškovė nepagrindė ir neįrodė, jog į draudiko atlygintinus nuostolius dėl transporto priemonės sunaikinimo turėtų būti įtraukta PVM suma, nes šiuo metu ieškovė nebėra PVM mokėtoja ir turės mokėti (sumokėjo) šį mokestį įsigydama naują automobilį. Pirma, kaip minėta, pagal Taisykles draudimo išmoka skaičiuojama vertinant situaciją draudžiamojo įvykio metu (2022 m. birželio 14 d.). Antra, nuostoliai siejami su prarastu (sunaikintu) automobiliu, kurį įsigydama ieškovė susigrąžino PVM (šios aplinkybės ieškovė neginčija), todėl, atitinkamai, šia dalimi ieškovės nuostoliai dėl automobilio praradimo yra mažesni (nes jį įsigydama ieškovė PVM susigrąžino). Trečia, atsižvelgiant į tai, kad ginčo automobilis draustas rinkos verte, atmestini kaip nepagrįsti ir draudimo sąlygų neatitinkantys ieškovės teiginiai, jog byloje turi būti sprendžiamas klausimas, ar ieškovei atlyginta pinigų suma be PVM padengia visus ieškovės patirtus nuostolius, taip pat ir teiginiai, kad skaičiuojant žalos atlyginimą, turėtų būti vertinama, ar asmuo turi teisę į naujai įsigyjamo daikto PVM atskaitą ir tokiu būdu susimažinti patirtų nuostolių dydį. Kaip minėta, automobilį draudus rinkos verte, nuostoliai pagal draudimo Taisykles apibrėžti ir siejami su sunaikinto automobilio rinkos verte įvykio dieną ir neapima klausimų, susijusių su naujo automobilio įsigijimu, jo vertės santykio su draustu sunaikintu automobiliu, įsigyjant naują automobilį (ne)mokėtinu PVM ir pan.

50. Atsakovo procesiniuose dokumentuose minimas Taisyklių 99 punktas nagrinėjamu atveju neaktualus, nes, kaip matyti iš Taisyklių turinio, jame aptartas PVM (ne)įtraukimo į draudimo išmoką klausimas apdrausto automobilio remonto atveju, t. y. automobilio sugadinimo atveju (ne)atliekant jo remonto darbus(-ų). Vis dėlto, iš šio punkto turinio matyti, kad PVM į nuostolius įskaičiuojamas tuo atveju, jei draudėjas neturi galimybės šio mokesčio susigrąžinti ir / ar įrodo, kad šį mokestį sumokėjo (pvz., pateikiama draudėjo apmokėta PVM sąskaita faktūra už atliktą automobilio remontą). Šis Taisyklėse įtvirtintas reguliavimas atitinka pirmosios instancijos teismo nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, kad kai asmuo, kuris įsigyja prekes ir paslaugas (remontuojamo automobilio savininkas), yra PVM mokėtojas, tai, vadovaujantis PVMĮ 57 straipsniu, už remonto darbus ir detales sumokėtą pirkimo PVM įtrauks į PVM atskaitą, t. y. šia suma sumažins mokėtiną į biudžetą PVM arba šią sumą susigrąžins iš biudžeto. Kai prekes ir paslaugas įsigyja PVM mokėtojas, pirkimo PVM sumos negalima laikyti šio asmens nuostoliu. Priešingu atveju, toks asmuo ir susigrąžintų PVM iš biudžeto, ir gautų kaip draudimo išmoką iš draudiko, tai reikštų nepagrįstą praturtėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006). Kai automobilis neremontuojamas, tai prievolės apskaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM neatsiranda, nes nėra apmokestinimo objekto, nėra tiekiamos prekės ar teikiamos paslaugos, todėl, kai automobilis neremontuojamas, tai tiek PVM mokėtojų, tiek ne PVM mokėtojų nuostoliu laikytina prekių ir paslaugų, reikalingų automobiliui suremontuoti, vertė be PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006). Nors, kaip minėta, nagrinėjamu atveju nebuvo sprendžiamas klausimas dėl ginčo automobilio remonto, automobilis pripažintas sunaikintu, todėl minėtos taisyklių nuostatos nėra taikytinos, o atitinkama teismų praktika formuota kitomis faktinėmis aplinkybėmis, tačiau šiuo atveju, išlaikant tą patį principą ir įgyvendinant lygiateisiškumo reikalavimus, nurodyti teismų išaiškinimai PVM (ne)įskaičiavimo klausimu yra aktualūs, ir, atitinkamai, atsižvelgiant į nurodytą, PVM neturėtų būti įtrauktas į draudimo išmoką, nes draudžiamojo įvykio dieną ieškovė buvo PVM mokėtoja, o įsigydama apdraustą automobilį PVM susigrąžino.

51. Šios išvados nepaneigia ir nesudaro pagrindo kitaip spręsti klausimo dėl pagrįstai skaičiuotos draudimo išmokos be PVM ieškovės apeliaciniame skunde dėstomi argumentai apie tai, jog sprendimo išmokėti ieškovei draudimo išmoką priėmimo dieną ieškovė nebebuvo PVM mokėtoja. Kaip minėta, pagal draudimo Taisykles, draudimo išmokai apskaičiuoti reikšminga draudžiamojo įvykio diena, t. y. ir aplinkybė, ar šią dieną draudėjas yra PVM mokėtojas. Šiuo atveju, ieškovė draudžiamojo įvykio dieną buvo PVM mokėtoja, automobilis nebuvo remontuojamas, todėl atsakovas pagrįstai išmokėjo draudimo išmoką be PVM. Be to, ieškovei taikius PVM atskaitą įsigyjant ginčo automobilį, kuris buvo sunaikintas įvykio metu, nėra pagrindo nustatyti, jog ieškovė už apdraustą automobilį PVM būtų sumokėjusi ir turėtų pagrindą PVM dydžio sumą laikyti nuostoliu.

52. Apibendrinant nurodytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo sprendimas atmesti ieškinį dėl PVM dydžio draudimo išmokos dalies priteisimo nagrinėjamu atveju iš esmės atitinka Taisyklių nuostatas, reikšmingas faktines aplinkybes, o apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo kitokiai išvadai. Dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalis).

53. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi esminės reikšmės, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. D. Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 punktas). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

54. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

55. Nagrinėjamu atveju ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, todėl apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovas ir trečiasis asmuo duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų atlyginimas nepriteisiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

56. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl apeliacinio skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Noink“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.