Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 27 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta laisvės atėmimo bausmė 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. V. skirta laisvės atėmimo bausmė 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsniu 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 15 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2021 m. sausio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies 10 (dešimt) mėnesių 13 (trylikos) dienų, pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2022 m. spalio 24 d.

V. V. paskirta kardomoji priemonė įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, paskelbus nuosprendį, panaikinta.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prašymas dėl išlaidų priteisimo netenkintas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – kompaktinį diską su vaizdo įrašu iš „Body“ kameros ir kompaktinį diską su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro, palikti byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. V. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – sutuoktinei G. V., o būtent: 2022 m. birželio 5 d. apie 04.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia ranka sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai G. V. į veidą bei rankomis sugriebęs jai už rankų, ją tampė po kambarius, taip nukentėjusiajai G. V. padarė poodines kraujosruvas dešiniame žaste, kairiame dilbyje, kairio riešo-dilbio srityje, dešinėje šlaunyje, kairiame kelyje, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus kairiame dilbyje, odos nubrozdinimus kairėje alkūnėje.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Nuteistojo V. V. apeliacinis skundas netenkinamas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

6. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. V. neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, kvalifikacijos, paskirtos bausmės, jos dydžio, tačiau nesutinka su tuo, kad jam nebuvo taikytos BK 75 straipsnio nuostatos ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Dėl nuteistajam V. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo

7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas nuteistajam V. V. už padarytą nusikalstamą veiką bausmę, vadovavosi baudžiamajame įstatyme numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į byloje esančias šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, jas vertino bausmės paskirties ir teisingumo principo įgyvendinimo kontekste ir apeliantui parinko tiek savo rūšimi, tiek dydžiu padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei jo asmenybę atitinkančią, teisingą bausmę. Pirmosios instancijos teismas, nuteistajam V. V. pagrįstai paskyręs laisvės atėmimo bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, jos dydį nustatė mažesnį nei minėto straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis ir, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, bausmė pagrįstai buvo sumažinta vienu trečdaliu. Be kita ko, bendrindamas sumažintą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, taikė apeliantui palankesnį ir švelnesnį bausmių bendrinimo būdą, t. y. dalinį (BK 64 straipsnio 1 dalis), o ne visišką bausmių sudėjimo būdą ir prie griežtesnės bausmės pridėjo tik artimą minimaliam švelnesnės bausmės dydį.

8. BK 75 straipsnio 8 dalis imperatyviai reglamentuoja, jog skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pagrindo taikyti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą V. V. atžvilgiu nėra, tačiau išsamių motyvų dėl tokio sprendimo nenurodė. Todėl dėl BK 75 straipsnio taikymo plačiau pasisakys apeliacinės instancijos teismas.

9. BK 75 straipsnio 2 dalyje (BK redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.) įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 2 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

10. Tai priklauso nuo visų bylos aplinkybių bei kaltininko asmenybės įvertinimo, t. y. nuosekliai svarstytini nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, Nr. 2K-149/2011, Nr. 2K-488/2013, Nr. 2K-56/2014, Nr. 2K-132-942/2016, Nr. 2K-396-746/2016, Nr. 2K-179-693/2017, Nr. 2K-194-942/2017).

11. BK 75 straipsnyje nenustatytas tiesioginis draudimas taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių šis institutas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, Nr. 2K-106-511/2017, Nr. 2K-22-628/2018, Nr. 2K-277-495/2019).

12. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nekyla abejonių dėl BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytų formalių sąlygų egzistavimo, t. y. V. V. yra nuteistas už nesunkaus nusikaltimo padarymą, jam skirta galutinė laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų – 1 metai 2 mėnesiai. Tačiau šiuo atveju iš esmės spręstina, ar paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti atidėjus jos vykdymą. Baudžiamasis įstatymas nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistajam V. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai negali būti pasiekti šios bausmės vykdymą atidedant.

13. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad V. V. padarė vieną nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą tyčinę baigtą nusikalstamą veiką (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 2 dalis), šią nusikalstamą veiką padarė būdamas iš viso teistas 9 kartus (Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 5 mėnesiams; Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį areštu 8 paroms; Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį viešaisiais darbais 4 mėnesiams; Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį viešaisiais darbais 6 mėnesiams; Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo 2019 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 23 d. baudžiamuoju įsakymu, areštu 50 parų; Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo 2019 m. birželio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį areštu 60 parų; Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi bausmės, paskirtos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu, subendrintos ir skirta galutinė bausmė areštas 50 parų; Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. balandžio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal 140 straipsnio 2 dalį areštu 60 parų; Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. balandžio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį areštu 60 parų; Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi bausmės, paskirtos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. balandžio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. balandžio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, subendrintos ir skirta galutinė bausmė areštas 90 parų areštas; Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi, laisvės atėmimo bausme 1 metams 3 mėnesiams; Šiaulių apygardos teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartimi paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas 3 metams; Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 22 d. nutartimi, pakeista 2022 m. liepos 28 d. nutartimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas), laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpiu, teistumui neišnykus, paskutiniai keturi teistumai – už analogiškas nusikalstamas veikas (1 t., b. l. 162–179), 2011-2022 m. eilę kartų baustas administracine tvarka, daugiausia už viešosios tvarkos pažeidimus ir smulkias vagystes, paskirtų baudų nemoka (1 t., b. l. 127–179), nusikalstamos veikos padarymo metu vykdė individualią veiklą (1 t., b. l. 124-125), šiuo metu atlieka paskutiniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nustatė vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir dvi jo atsakomybę sunkinančią aplinkybes – nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

14. Apeliantas V. V. apeliaciniame skunde BK 75 straipsnio nuostatų taikymo galimybę motyvuoja tuo, kad iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo jis vykdė individualią veiklą, turi finansinių įsipareigojimų bei išlaiko šeimą su mažamečiais vaikais. Pažymėtina, kad visos skunde nurodytos aplinkybės V. V. buvo žinomos iki įvykdant naują nusikalstamą veiką, tačiau jos nesulaikė nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo. Apeliantas taip pat nepateikė jokių, duomenų, patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes apie įsiskolinimus. Be to, apelianto nurodytos aplinkybės nėra išskirtinės ir nemenkina jo kaltės padarius nusikalstamą veiką. Tuo tarpu V. V. skunde nurodyta prievolė mokėti mokesčius valstybei negali būti svarbesnė ir iškeliama aukščiau negu bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje. Tai, kad apeliantas nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, jau buvo įvertinta nuteistajam skiriant bausmę bei nesudaro papildomo pagrindo švelninti jo teisinės padėties. Tuo tarpu teiginiai, kad apeliantas pasižada daugiau nenusikalsti, laikytini deklaratyviais, kadangi naują analogišką nusikalstamą veiką jis padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės ir tai yra jau penktoji iš eilės analogiška jo padaryta nusikalstama veika trijų metų laikotarpyje. Pastebėtina ir tai, kad nuteistajam iki aptariamų nusikalstamų veikų padarymo jau buvo taikytas jo teisinę padėtį lengvinantis institutas – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai V. V. teigiamo poveikio nepadarė – jis toliau pažeidinėjo įstatymus ir padarė naują nusikalstamą veiką, be to, atliekamos probacijos vykdymas nebuvo pavyzdinis – konstatuota, kad jis piktybiškai nesilaiko teismo skirtų įpareigojimų bei toliau daro administracinius nusižengimus, dėl to laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo panaikintas (1 t., b. l. 189–192). Atsižvelgtina ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu šioje baudžiamojoje byloje buvo paskelbta jo paieška (1 t., b. l. 113, 123). Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistąjį ir jo padarytos nusikalstamos veikos apibūdinančių bylos duomenų visuma nesuteikia pagrindo išvadai, kad V. V. paskirtos bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (neizoliavus jo nuo visuomenės).

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

15. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2023 m. sausio 10 d. pažymą APD-2023-00478, kurioje prašoma iš V. V. priteisti valstybei iš 61,67 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjo advokato Edmundo Jankaičio nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (1 t., b. l. 65).

16. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-14-895/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

17. Europos Žmogaus Teisių Teismas (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas, numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.

18. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 27 d. nuosprendį apskundė nuteistasis V. V.. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis pats gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2022 m. lapkričio 28 d. nutartimi (2 t., b. l. 60) nuteistajam buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas advokatas Edmundas Jankaitis. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nuteistojo V. V. apeliacinį skundą atmeta. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad apeliantas yra darbingo amžiaus, nepateikta duomenų, patvirtinančių jo sunkią turtinę padėtį, išieškoti prašoma suma nėra neproporcingai didelė bylos apimčiai ir sudėtingumui, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą V. V. apeliacinės instancijos teisme tenkinamas visiškai, išieškant valstybei iš nuteistojo V. V. 61,67 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Iš nuteistojo V. V. valstybės naudai išieškoti 61,67 Eur (šešiasdešimt vieną eurą ir 67 euro centus) už jam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.