Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Šėlienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. kovo 25 d. nutarimo Nr. 59-41 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra taikymo nuteistajam S. J. (S. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą ir prokuroro Armando Vainausko skundą atsisakyti dėl minėto nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. J. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (38 veikos), 182 straipsnio 2 dalį (11 veikų) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, jam paskirta subendrinta bausmė – 6 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartimi paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 7 metų laisvės atėmimas.

Bausmės pradžia – 2016 m. gruodžio 5 d.; bausmės pabaiga – 2023 m. gruodžio 5 d.; viena antroji bausmės bus atlikta – 2020 m. birželio 5 d.; neatliktos bausmės dalis 2020 m. kovo 19 d. – 3 metai 8 mėnesiai 16 dienų.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija), remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2020 m. kovo 19 d. Vilniaus pataisos namuose, protokolu Nr. 58-8 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, atliktą pagal OASys metodiką (nuteistojo S. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra 66 taškai), 2020 m. kovo 25 d. priėmė nutarimą taikyti nuteistajam S. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir siūlyti teismui nustatyti nuteistajam intensyvią priežiūrą. Komisija nustatė, kad S. J. anksčiau teistas du kartus. Laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Nusikalstamam elgesiui būdingas sukčiavimo modelis. Į Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namus tolimesniam bausmės atlikimui perkeltas 2019 m. gruodžio 12 d. Per bausmės atlikimo laikotarpį skatintas 2 kartus, baustas 5 kartus. Šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nuteistasis turi įgijęs vidurinį išsilavinimą. 1998 m. baigė policijos mokyklą. 2003 m. Maskvos valstybiniame industriniame universitete įgijo teisės mokslo bakalauro kvalifikaciją. Iki nuteisimo įkūrė UAB (duomenys neskelbtini), kurios direktoriumi buvo iki 2017 m. Pataisos įstaigoje nedirba, kadangi 2019 m. liepos 1 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos sprendimu S. J. nuo 2019 m. gruodžio 9 d. yra nustatytas 15 procentų bazinis darbingumo lygis. Remiantis Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus 2020 m. sausio 30 d. pažyma Nr. 42-5, nuteistasis skolingas pagal vykdomuosius dokumentus 749009,34 Eur, savarankiškai sumokėjo Šiaulių tardymo izoliatoriuje 432,23 Eur. Vilniaus pataisos namuose 286 Eur. Oficialių duomenų apie alkoholio, jo surogatų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo atvejus pataisos įstaigoje nėra. Diskriminacinių, negatyvių nuostatų kitų asmenų atžvilgiu nestebima, nuteistojo nuostatos į darbinę veiklą pataisos įstaigoje ir vykdomą priežiūrą išlieka teigiamos. Nuteistasis S. J. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pristatomas antrą kartą. Nuteistasis sutinka, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju jam būtų taikoma intensyvi priežiūra. S. J. pakartotinė nusikalstamo elgesio rizika vidutinė – 66 taškai (statinių – 20, dinaminių – 46), akivaizdus ir sistemingas rizikos taškų mažėjimas (2019 m. lapkričio 12 d. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nustatyta vidutinė rizika – 68 taškai, 2019 m. spalio 1 d. buvo nustatyta vidutinė rizika – 70 taškų, 2019 m. liepos 20 pirminio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo metu nustatyta vidutinė rizika – 73 taškai), galiojančių nuobaudų neturi, vykdo Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, taip pat įsitraukia į nemokamų darbų atlikimą pataisos įstaigoje bei gerųjų iniciatyvų įgyvendinimą, skatintas, nuostatos į darbą yra teigiamos, šiuo metu nuteistasis turi rimtų sveikatos problemų, todėl realizuoti savęs darbinėje veikloje negali, kadangi nuo 2019 m. gruodžio 9 d. nustatytas 15 procentų bazinis darbingumo lygis, palaiko gerus tarpusavio ryšius su artimaisiais, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju bus taikoma intensyvi priežiūra, vykdė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos pateiktas rekomendacijas, todėl Komisija nutarė taikyti nuteistajam S. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Prokuroro skundas tenkintinas ir Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas taikyti nuteistajam S. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netvirtintinas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nuteistieji gali ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, taip pat nuteistieji, kuriems BK 51 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė buvo pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. BVK 157 straipsnio 3 dalis numato, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį; nuteistųjų sutikimai, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, nurodomi prašymuose lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.

Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nustatyti formalūs pagrindai svarstyti ar taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra S. J.. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, S. J. yra pateikęs prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą. S. J. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu buvo nuteistas subendrinta 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartimi paskirta bausmė subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 7 metai laisvės atėmimo. S. J. vykdo jam nustatytas rekomendacijas dėl socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio mažinimo, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė – 66 taškai (iš jų statiniai veiksniai sudaro 20 balus (nėra galimybės sumažinti), dinaminiai – 46 (yra galimybė sumažinti)), jis dalyvauja Pusiaukelės namų organizuojamose veiklose, vykdo Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, atlieka aplinkotvarkos darbus pataisos įstaigoje, palaiko ryšį su artimaisiais.

Teismas pažymi, kad formalių kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas ir, remiantis BPK 360 straipsnio 2 dalies nuostatomis, būtent teismas sprendžia, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas tvirtintinas, ar netvirtintinas; įstatymas numato teismo teisę, o ne pareigą taikyti lygtinį paleidimą asmeniui, atitinkančiam BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytus formaliuosius kriterijus.

Teismas taip pat pažymi, kad teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, jų padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytas nusikaltimas veikas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visa tai rodo, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą bei mokymąsi. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, reikia vadovautis paskirtos bausmės tikslais, bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Sprendžiant dėl lyginio paleidimo iš pataisos įstaigos (ne)taikymo nuteistajam atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, bei anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Nors nusikaltimo sunkumas BVK nėra numatytas kaip lygtinio paleidimo netaikymo pagrindas, tačiau teismų praktikoje pažymima, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, šios aplinkybės negali būti sumenkinamos (Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-140-966/2020; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis byloje Nr. 1S-306-397/2020). Būtina atsižvelgti į nuteistojo praeities įvykius (jo padarytų nusikaltimų sunkumą, pobūdį ir pan.), kadangi apie tai, ar asmuo gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, jis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. vertinant nuteistojo galimo elgesio perspektyvas laisvėje, spręstina tik iš jo ankstesnio elgesio (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-81-935/2020).

2020 m. kovo 13 d. Socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina, kad bausmę atlikdamas pusiaukelės namuose S. J. palaiko teigiamus santykius su artimaisiais, skambina ir rašo laiškus; įkalinimo įstaigoje dainuoja, groja ir kuria eilėraščius; diskriminacinių, negatyvių nuostatų kitų asmenų atžvilgiu nepastebima; bausmės vykdymo laikotarpiu du kartus skatintas; atlieka gerbūvio darbus bei individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Šiuo atveju nors ir nustatyta nemažai S. J. teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, tačiau šios aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, o tik rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvaciją keistis. Atsižvelgiat į šias aplinkybes, sutiktina su prokuroro skundo argumentu, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Nežiūrint to, nuteistasis turi atlikti adekvačią jo padarytai nusikalstamai veikai bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir pakartotinai nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti.

Nagrinėjamu atveju, 2020 m. kovo 25 d. Komisijos nutarimo Nr. 59-41 duomenimis, S. J. neatliktos bausmės dalis 2020 m. kovo 19 d. buvo – 3 metai 8 mėnesiai 16 dienų. Teismo vertinimu, S. J. neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis yra gana didelė, pastebėtina, kad jis nėra atlikęs net pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės (pusė bausmės bus atlikta – 2020 m. birželio 5 d.). Esant tokioms aplinkybėms, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, tai sudaro prielaidą griežčiau vertinti byloje nustatytas aplinkybes.

Viena iš būtinųjų lygtinio paleidimo iš įkalinimo sąlygų yra tai, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika būtų žema arba būtų pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas sudarytų pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Kaip matyti iš socialinio tyrimo 2020 m. kovo 13 d. išvados duomenų, S. J. 2019 m. liepos 20 d. pirminio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo metu nustatyta vidutinė rizika – 73 taškai (statinių veiksnių taškų – 20, dinaminių – 53), 2019 m. lapkričio 12 d. atlikus pakartotinį rizikos vertinimą, nustatyta vidutinė rizika – 68 taškai (statinių veiksnių taškų – 20, dinaminių – 48), 2020 m. sausio 21 d. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, ji yra vidutinė – 66 taškai (iš kurių 20 statinių veiksnių taškai, kurių nėra galimybės mažinti, ir 46 dinaminių veiksnių taškai, kuriuos yra galimybė mažinti). Atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos pokytį, nors jis ir yra sistemingai mažėjantis, tačiau nėra pagrindo išvadai, kad jis būtų akivaizdus ir įtikinantis, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Didžiąją dalį nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos taškų sudaro dinaminiai balai, kurių yra daugiau nei dvigubai už statinius balus, todėl, teismo vertinimu, atsižvelgiant, jog nuteistasis yra priskiriamas vidutinei rizikos grupei ir nėra ženkliai sumažinęs savo nusikalstamo elgesio rizikos, tai užkerta galimybę taikyti lygtinį paleidimą iš įkalinimo įstaigos nuteistojo atžvilgiu. Teismo vertinimu, S. J. privalo dėti daug daugiau pastangų bandant sumažinti rizikos veiksnius, kurie leistų taikyti lygtinį paleidimą jo atžvilgiu.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu S. J. buvo pripažintas kaltu padaręs net 49 nusikaltimus, kas įrodo nuteistąjį buvus asmenybe, turinčia ne tik neleistiną, bet ir cinišką požiūrį į socialines ir visuomenines vertybes. Kaip matyti iš anksčiau minėtos socialinio tyrimo išvados duomenų, S. J. dėl įvykdytų nusikaltimų stokoja prisiimti atsakomybę, ieško savo elgesio pateisinimo būdų. Tokios aplinkybės parodo, kad nuteistasis kritiškai nevertina savo elgesio ir padarytos žalos kitiems asmenims. Pažymėtina ir tai, jog S. J. buvo teistas ir anksčiau, tačiau jis išvadų dėl netinkamo elgesio nepadarė ir nusikalto ir vėl, kas leidžia prognozuoti, kad S. J. ne visais atvejais priima tinkamus sprendimus, kas skatina jį nusikalsti.

Teismas pažymi, jog socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-26, aptariant S. J. mąstymą ir elgesį yra konstatuota, jog nuteistasis nesuprasdamas, kad turi sunkumų, nejaučia ir poreikio juos spręsti, kadangi apkaltintas, jo nuomone, neteisingai, jis tik norėjo papildomai užsidirbti (siekė tikslo) bei mano, kad darė tai teisėtais ir priimtinais būdais. Taip pat nurodyta, kad nuteistasis nepakankamai konkrečiai kalba apie turimų tikslų įgyvendinimą, nori toliau dirbti teisininku, o gal ligoninėje, nes patinka socialinis darbas; S. J. klaidingai interpretuoja situacijas bei kitų ketinimus. Kitų asmenų poelgiuose įžvelgia priešišką nusistatymą, net jei jo nėra. Nuteistojo manymu, kiti jam keršija, tyčia su juo taip pasielgė. Atsižvelgiant į tai, jog nuteistasis neturi konkrečių tikslų, nėra linkęs tinkamai spręsti jam kilusias problemas ir pasitikėti atitinkamais asmenimis, kurie siekia jam pagelbėti, todėl jis nelinkęs keisti savo būdo, nuostatų bei asmeninių savybių, kas didina tikimybę, jog S. J. būdamas laisvėje gali nuspręsti vėl nusikalsti. Aptariant S. J. nuostatas socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad jis išlaiko požiūrį, kad jo veiksmai buvo teisėti. S. J. nepatenkintas teisine sistema ir jos darbu; jis neatmeta intervencinių priemonių pasiūlymų, tačiau nesiekdamas asmeninių pokyčių, motyvas labiau formalaus pobūdžio; S. J. turimos nuostatos yra iš dalies susijusios su pakartotiniu nusikalstamu elgesiu ir reikalauja intervencijos. Tai taip pat parodo nuteistojo didesnį socialinį pavojingumą ir nenorą keistis, pagrindžia, jog jam paskirta bausmė nepasiekė jai keliamų tikslų. Aplinkybes, jog nuteistasis S. J. nėra linkęs spręsti jam kilusių problemų patvirtina Vilniaus Pataisos namų Resocializacijos skyriaus 2020 m. vasario 5 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad S. J. individualaus pokalbio metu neiškėlė sau tikslų, jokių emocinių, būsenos ar kitų nusiskundimų neįvardijo; nuteistajam išliekant gynybiškam ir stokojant kritiškumo, įžvalgos savęs atžvilgiu, profesinis bendravimas nepradėtas, nesant pagrindiniams psichologinio darbo principams. Atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų aplinkybes, didelę neatliktos bausmės dalį (2020 m. kovo 19 d. buvo – 3 metai 8 mėnesiai 16 dienų) bei tai, kad nuteistasis nėra atlikęs net pusę jam paskirtos bausmės, tai verčia abejoti, kad per bausmės vykdymo laikotarpį S. J. pakankamai pasikeitė ir jam susiformavo visuomenėje priimtinos nuostatos nebenusikalsti.

Be kita ko, vadovaujantis Vilniaus pataisos namų turto valdymo skyriaus 2020 m. sausio 30 d. pažyma Nr. 42-5 S. J. pagal vykdomuosius dokumentus yra skolingas 749009,34 Eur. Akivaizdu, kad tai yra didelė suma ir nuteistajam yra sunku dengti šiuos finansinius įsipareigojimus, tačiau nuteistasis S. J. sumokėjo ganėtinai mažą dalį skolos, kadangi jis savarankiškai atlygino atitinkamai tik 432,23 Eur ir 286 Eur sumas. Pastebėtina, jog socialinio tyrimo išvados Nr. 57-26 pateiktais duomenimis, S. J. nusikalstamas elgesys tiesiogiai susijęs su tuo, kad jis neįvertino visų rizikų, skolindavosi pinigus, vėliau nesugebėdavo jų grąžinti. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis iš esmės nesiekia mažinti skolos ir tai, jog S. J. nusikaltimus padarė siekdamas finansinės naudos, akivaizdu, jog jis nėra pakankamai pakeitęs savo elgesio ir būdamas laisvėje bei siekdamas įgyti lėšų pragyvenimui, gali daryti naujus nusikaltimus.

S. J. bausmės vykdymo laikotarpiu buvo skatintas 2 kartus, tačiau nuteistojo elgesys šiuo laikotarpiu nebuvo nepriekaištingas, kadangi, kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, jis buvo net 5 kartus baustas už netinkamą elgesį. Nors nuteistajam nuobaudos buvo paskirtos 2017 m. ir 2018 m. ir šiai dienai jis galiojančių nuobaudų neturi, tačiau šios aplinkybės reikšmingos prognozuojant nuteistojo elgesį taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teismo vertinimu, visuma nustatytų aplinkybių rodo S. J. pavojingumą, atitinkamai socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-26 kaip nuteistojo kriminogeniniai veiksniais yra išskirti: itin didelis atskirų teisės pažeidimų skaičius; būdingas sukčiavimo modelis; tęstinis nusikalstamas elgesys; lėšų tvarkymo sunkumai; emocinės gerovės problemos; kitų požiūrio nesuvokimas; pasekmių neįvertinimas; menki problemų identifikavimo ir sprendimo įgūdžiai; išlaikomos netinkamos nuostatos.

Be kita ko, iš Komisijos 2020 m. kovo 19 d. posėdžio protokolo matyti, kad Komisijos narių balsai pasiskirstė lygiai – 4 balsai „už“ ir 4 balsai „prieš“, lemiamą reikšmę turėjo taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra S. J. atžvilgiu turėjo Komisijos pirmininko balsas. Taigi komisijos narių nuomonė minėtu klausimu nebuvo vieninga.

Kaip matyti iš 2020 m. kovo 13 d. socialinio tyrimo išvados Nr. 57-26 duomenų, S. J. nuo 2019 m. gruodžio 9 d. buvo nustatytas 15 procentų bazinis darbingumo lygis, nuteistasis S. J. teismui taip pat pateikė dokumentus ir kitus duomenis, kurie patvirtina nustatytą darbingumo lygį bei specialiuosius poreikius. Vis dėlto, teismo vertinimu, tai nelaikytina išimtine aplinkybe, kuri leistų spręsti taikyti nuteistajam S. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kadangi aukščiau nurodytos aplinkybės susijusius su nuteistojo S. J. asmenybe, nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu, jo elgesiu prieš padarant nusikalstamas veikas ir bausmės vykdymo laikotarpiu nusveria teigiamas jo savybes. Be kita ko, laisvės atėmimo bausmės metu nuteistiesiems yra teikiama tinkama medicininė ir kita būtina pagalba, o tuo atveju, jeigu nuteistasis negali vykdyti bausmės dėl ligos, įstatymas numato atleidimo nuo bausmės atlikimo dėl ligos galimybę.

Teismas pažymi, kad nuteistajam yra taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos tais atvejais, kai įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį bei jis daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina visų bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į išdėstytų argumentų visumą, išanalizavus visas aplinkybes, įvertinus padarytų nusikaltimų kiekį, pobūdį ir jų pavojingumų laipsnį, nuteistojo elgesį bausmės vykdymo metu ir jį charakterizuojančius duomenis, jo nenorą kritiškai vertinti padarytus nusikaltimus bei nenorą keisti gyvenimo būdą, pakankamai didelę neatliktos bausmės dalį, tai, kad neatlyginta padaryta žala, teismas sprendžia, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos S. J. netaikytinas, ir sutiktina su prokuroro skundo argumentu, kad pritaikius nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nebus įgyvendintas teisingumo principas, nebus pasiekti bausmės tikslai.

Dėl nurodytų argumentų teismas sutinka su prokuroro Armando Vainausko skundu ir sprendžia, kad prokuroro skundas tenkintinas ir atsisakytina patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. kovo 25 d. nutarimą Nr. 59-41 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra taikymo nuteistajam S. J..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 364 straipsniu,

nutaria:

Tenkinti prokuroro Armando Vainausko skundą ir atsisakyti patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. kovo 25 d. nutarimą Nr. 59-41 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra taikymo nuteistajam S. J. (S. J.).

Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.