Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo S. J. (S. J.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. kovo 25 d. nutarimą, Nr. 59-41, dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam S. J. taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. S. J. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutartimi, pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje (13 epizodų), 182 straipsnio 2 dalyje (14 epizodų), ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, jam bausmės, skirtos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir nustatyta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė, bausmės, skirtos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir nustatyta subendrinta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi 5 dalies 2 punktu, šios subendrintos bausmės subendrintos apėmimo būdu, kadangi veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, ir S. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu S. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (38 epizodai), 182 straipsnio 2 dalyje (11 epizodų), ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu jam paskirtos bausmės už 11 sunkių nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, subendrintos iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmės, pridedant dalį švelnesnių bausmių. Subendrintos bausmės už sunkius nusikaltimus subendrintos apėmimo būdu su bausmėmis už 38 nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje, paskirtomis šiuo nuosprendžiu ir S. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmės laiką įskaitytas laikas, kaltinamojo išbūtas kardomajame kalinime (laikiname sulaikyme ir suėmime) skaičiuojant nuo 2016 m. gruodžio 5 d. iki bausmės vykdymo pradžios pagal šį nuosprendį, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. sausio 22 d. Šiaulių apygardos teismui atmetus S. J. apeliacinį skundą.

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. vasario 28 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendžiais, subendrintos jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu paskirtos 6 (šešerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridedant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu paskirtą 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę, ir S. J. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas kaltinamojo išbūtas kardomajame kalinime (laikiname sulaikyme ir suėmime) laikas, skaičiuojant nuo 2016 m. gruodžio 5 d. iki bausmės vykdymo pradžios pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendį bei iš dalies atliktos bausmės pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendžius, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. kovo 16 d.

4. Bausmės pradžia 2016 m. gruodžio 5 d., pabaiga – 2023 m. gruodžio 5 d. S. J. 1/2 bausmės faktiškai atliks 2020 m. birželio 5 d., neatliktos bausmės dalis 2020 m. kovo 19 d. buvo 3 (treji) metai 8 (aštuoni) mėnesiai ir 16 (šešiolika) dienų.

5. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisijos) 2020 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. 59-41 nutarta taikyti nuteistajam S. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir siūlyti teismui nuteistajam nustatyti intensyvią priežiūrą.

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 24 d. nutartimi tenkino prokuroro skundą ir atsisakė patvirtinti Komisijos 2020 m. kovo 25 d. nutarimą taikyti S. J. lygtinį paleidimą. Apylinkės teismas, įvertinęs pateiktus duomenis, nuteistojo asmenybę, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, gana didelę neatliktos bausmės dalį, neatlygintos pakankamai didelės jo nusikalstamomis veikomis padarytos žalos bei kitus charakterizuojančius duomenis, siekiamus paskirtos bausmės tikslus, konstatavo, kad šiuo taikant nuteistajam lygtinį pažeidimą būtų pažeistas bausmės teisingumo principas, kuris reikalauja, kad kaltas asmuo turi būti nubaustas ir atlikti bausmę adekvačią jo padarytai nusikalstamai veikai.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. J. skundas atmetamas.

9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 24 d. nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti Komisijos 2020 m. kovo 25 d. nutarimą taikyti S. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra motyvuota ir pagrįsta, ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad S. J. formaliai atitinka lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas numatytas BVK 157 straipsnio 1 dalyje. S. J. įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pusę jam paskirtos bausmės faktiškai bus atlikęs 2020 birželio 5 d., sutinka su intensyvios priežiūros taikymu, tačiau sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą be formalių sąlygų privalu įvertinti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir jo pastangas ją mažinti, bei kitas aplinkybes, kurias įvertinus būtų pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to privalu atsižvelgti ir visuomenės interesus bei nukentėjusiųjų asmenų lūkesčius, kad asmuo būtų nubaustas ir atliktų jam paskirtą bausmę.

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad S. J. pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė – 66 balai. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema, todėl teismas spręsdamas Komisijos nutarimo tvirtinimo klausimą pagrįstai vertino nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas visiškai pritaria apylinkės teismo išvadai, kad nėra pagrindo teigti, kad nuteistojo pažanga, mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką, yra akivaizdi. Iš socialinio tyrimo išvados duomenų nustatyta, kad pirminė S. J. pakartotinio nusikalstamumo rizika buvo vidutinė ir sudarė 73 balus. Šiuo metu ji sudaro 66 balus, tačiau matyti, kad didžioji dalis balų – 46 yra dinaminiai, kuriuos yra galimybė mažinti, taigi rizikos sumažėjimas 7 balais nepakankamas konstatuoti didelę nuteistojo pažangą.

12. Teismas skundžiamoje nutartyje įvertino teigiamus S. J. asmenybės pokyčius. Pažymėjo, kad nuteistasis palaiko teigiamus santykius su artimaisiais, skambina ir rašo laiškus; įkalinimo įstaigoje dainuoja, groja ir kuria eilėraščius; diskriminacinių, negatyvių nuostatų kitų asmenų atžvilgiu nepastebima; bausmės vykdymo laikotarpiu du kartus skatintas; atlieka gerbūvio darbus bei individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau vien šios aplinkybės nepakankamos. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju itin svarbūs Socialinio tyrimo išvadoje pateikti duomenys apie nuteistojo mąstymą ir elgesį. Išvadoje nurodyta, kad nuteistasis neįvertina ankstesnio patyrimo, itin pasitiki savo sėkmės galimybėmis, patiria sunkumus atpažįstant savo problemines sritis, kalbant apie nusikalstamą elgesį vyrauja kitų kaltinimas, teigia, kad apkaltintas neteisingai, yra linkęs pateisinti savo nusikalstamą elgesį, menkina savo padarytas nusikalstamas veikas lygindamas su kitų asmenų įvykdytomis. Taip pat pažymėta, kad nepakankamai konkrečiai kalba apie turimų tikslų įgyvendinimą (b.l. 7).

13. Aukštesniojo teismo manymu nagrinėjamoje situacijoje svarbu ir S. J. padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, kiekis ir sistemingumas. Pritartina apylinkės teismo išvadai, kad jo įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdis rodo jo cinišką požiūrį į socialines ir visuomenės vertybes ir nors jo padaryti nusikaltimai buvo įvertinti skiriant jam bausmę, tačiau šios aplinkybės vertinant jas kartu su aukščiau aptartomis, apie nuteistojo nekritišką požiūrį į nusikaltimų padarymą, itin didina riziką, ir neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad nuteistasis daugiau nenusikals.

14. Svarbia aplinkybe laikytina ir tai, kad nors Komisija ir priėmė nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tačiau ji nebuvo vieninga, net keturi Komisijos nariai pasisakė prieš. Vieningo susitarimo tarp Komisijos narių nebuvimas kelia abejones dėl lygtinio paleidimo taikymo galimybių, kurios gali būti paneigtos tik konkrečiais duomenimis, įrodančiais lygtinio paleidimo taikymo pagrįstumą. Šiuo atveju pakankamai tokių duomenų medžiagoje nėra.

15. Didžioji dalis nuteistojo skundo argumentų susiję su jo sveikatos būkle. Nuteistasis apylinkės teismui pateikė medicininius dokumentus susijusius su jo neįgalumu bei specialiais poreikiais, bei jam diagnozuotais susirgimais (b.l. 23-36). Atsakant į šiuos argumentus pažymima, kad nuteistojo sveikatos būklė nėra viena iš sąlygų nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą. BPK 359 straipsnis numato nuteistojo atleidimą nuo bausmės dėl ligos. BVK 177 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teikimą atleisti nuteistąjį nuo bausmės atlikimo dėl ligos teismui paduoda bausmės vykdymo institucijos vadovas, o kartu su teikimu teismui nusiunčiama gydytojų komisijos išvada ir nuteistojo asmens byla. Iš skundo turinio matyti, kad nuteistasis šiuo klausimu yra kreipęsis į Pataisos namų administraciją, jo interesus atstovauja jam paskirtas valstybės garantuojamos pagalbos gynėjas. Šiuo atveju yra nagrinėjamas klausimas dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, o ne atleidimo nuo bausmės atlikimo dėl ligos, todėl aukštesnysis teismas plačiau dėl šių skundo argumentų nepasisako.

16. Nors teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė, kad S. J. nepakankamai stengiasi mažinti skolą, pagal vykdomuosius dokumentus yra sumokėjęs tik mažą dalį skolos, visgi įvertinus duomenis apie S. J. sveikatos būklę, bei tai, kad jo netektas darbingumas sudaro 85 procentus ir jis neturi galimybės dirbti, tai pažymėjo ir Komisija, toks vertinimas nėra teisingas ir neturėtų būti pateikimas kaip vienas iš argumentų kodėl lygtinis paleidimas S. J. neturi būti taikomas.

17. Skunde taip teigiama, kad teismas neturėjo teisės nagrinėti prokuroro skundo dėl komisijos nutarimo. Nuteistojo išdėstyti argumentai šiuo klausimu atmetami. BK 360 straipsnio, reglamentuojančio lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų, 2 dalyje nurodyta, kad kai nagrinėjamas klausimas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinimo, teismas apie paskirtą šio klausimo nagrinėjimo datą praneša nuteistajam ir prokurorui. Teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti. Jei dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos buvo gautas skundas, šį klausimą teismas išnagrinėja ir išsprendžia kartu su skundu. Iš šios įstatymo nuostatos aišku, kad skundą dėl nutarimo turi teisę paduoti ne tik nuteistasis bet ir prokuroras, todėl teismas priimdamas skundą ir jį išnarinėjęs įstatymo nuostatų nepažeidė.

18. Nuteistasis skundu taip pat reikalavo rengti žodinį procesą, kviesti į posėdį pataisos namų vyriausiąją medicinos seserį bei išreikalauti pataisos namų administracijos atsiliepimą. Skundai dėl apylinkės teismo nutarties patvirtinti ar atsisakyti tvirtinti Pataisos namų Komisijos nutarimą taikyti ar netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nagrinėjami BPK 362 straipsnyje numatyta tvarka. Šio straipsnio nuostatos nenumato privalomo posėdžio žodinio proceso tvarka rengimo, kai skundas paduotas ne nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais. Kaip jau minėta, aukštesnysis teismas nagrinėja nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, o ne atleidimo nuo bausmės atlikimo dėl ligos klausimą, taigi Pataisos namų medicinos darbuotojo dalyvavimas posėdyje netikslingas. BPK taip pat nenumato, privalomo atsiliepimo į skundą pateikimo, todėl ir šis nuteistojo prašymas nebuvo tenkintas, be to Pataisos namų administracijos pozicija yra aiškiai išreikšta priimtame nutarime taikyti S. J. lygtinį paleidimą.

19. Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, priima sprendimą. Šiuo atveju aukštesnysis teismas visiškai pritaria skundžiamos nutarties motyvams, kad šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad S. J. paskirtos bausmės tikslai yra jau pasiekti būdamas laisvėje jis daugiau nenusikals, tačiau toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio spręsti dėl nuteistojo teisinės padėties ateityje. Nuteistasis gali imtis veiksmų, kurie rodytų jo motyvaciją, sistemingai keisti savo elgesį bei įrodyti, kad ateityje jis nebenusikals, vykdys skirtus įpareigojimus ir pateisins išreikštą pasitikėjimą taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo S. J. (S. J.) skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020m. balandžio 24 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.