Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.10.3; 1.1..12; 1.2.14.1.1; 1.2.14.3.1; 1.2.26.2; 2.1.15.3.2; 2.4.6.4.4

2024 m. rugsėjo 10 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dariaus Prankos ir Ugniaus Trumpulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. T. (V. T.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 9 d. nuosprendžio, kuriuo V. T. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį – 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 284 straipsnį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal 178 straipsnio 1 dalį – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant 3 (tris) mėnesius pagal BK 284 straipsnį paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir 3 (tris) mėnesius pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir V. T. paskirta subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, V. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. T. paskirta galutinė 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Iš V. T. civiliniam ieškovui G. M. priteista 1 373 Eur turtinei žalai ir 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. V. T. pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2023 m. liepos 5 d., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, internetinėje svetainėje www.skelbiu.lt radęs skelbimą apie parduodamą nešiojamą kompiuterį „MSI GE76“, skelbime nurodytu telefono numeriu susisiekė su nukentėjusiuoju G. M. bei susitarė dėl parduodamo kompiuterio apžiūros ir iš anksto žinodamas, kad kompiuterio nepirks, apie 18.40 val., atėjęs prie (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini), laiptinės, apžiūrėjo jam G. M. iš buto atneštą nešiojamą kompiuterį „MSI GE76“, o G. M. dedant nešiojamą kompiuterį į pakavimo dėžę, V. T. sugriebė jį rankomis ir traukė iš nukentėjusiojo rankų. G. M. nešiojamo kompiuterio nepaleidus, V. T. iš kišenės išsitraukė turėtą ašarinių dujų balionėlį ir papurškė ašarinių dujų G. M. į veidą, po to G. M. nešiojamą kompiuterį iš rankų paleido, o V. T. su pagrobtu nešiojamu kompiuteriu bėgant nuo laiptinės, G. M. pastarąjį kieme pavijo ir bandydamas atgauti pagrobtą kompiuterį su V. T. susigrūmė. V. T., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas išlaikyti pagrobtą turtą, tyčia ne mažiau kaip keturis kartus rankų kumščiais sudavė G. M. į veidą, ne mažiau kaip tris kartus koja spyrė G. M. į kojas ir įkando G. M. į kairės rankos mažąjį pirštą, tačiau kompiuterio nepagrobė, t. y. nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusiajam panaudojus fizinę jėgą, V. T. buvo pargriautas ant žemės ir nukentėjusiojo sulaikytas. Tokiais smurtiniais veiksmais V. T. nukentėjusiajam G. M. padarė odos nubrozdinimus dešiniame petyje, dešinėje alkūnėje ir dešinėje kojoje, t. y. nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, bei pasikėsino pagrobti nešiojamą kompiuterį „MSI GE76“, kurio vertė 2 000 Eur (du tūkstančiai eurų).

2. Be to, V. T. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį dėl to, kad 2023 m. liepos 10 d., apie 23.20 val., būdamas viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje prie daugiabučio gyvenamo namo Nr. (duomenys neskelbtini), rankoje laikydamas tuščią stiklinį butelį, išlipo iš automobilio „BMW X5s“ keleivio vietos ir eidamas link aikštelėje stovinčio automobilio „Honda Accord“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame sėdėjo T. S., J. B. ir A. S., tyčia butelį trenkė į žemę, tokiu būdu jį sudaužydamas ir įbaugindamas automobilyje „Honda Accord“ sėdinčius asmenis, dėl ko jie iš automobilio pabėgo, jį palikę atrakintą, o priėjęs prie automobilio „Honda Accord“, V. T. užlipo ant automobilio variklio dangčio ir tyčia pašokęs kojomis jį deformavo, tokiu būdu automobilio savininkui D. S. padarydamas 200 Eur turtinę žalą ir taip įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką ir padarė viešosios tvarkos pažeidimą.

3. Be to, V. T. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2023 m. liepos 10 d., apie 23.20 val., būdamas automobilių stovėjimo aikštelėje prie daugiabučio gyvenamo namo Nr. (duomenys neskelbtini), iš neužrakinto automobilio „Honda Accord“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) salono, pagrobė T. S. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną Iphone XS, kurio vertė 400 Eur, ir J. B. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Iphone XR“, kurio vertė 500 Eur, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiesiems turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. T. prašo paskirti jam teisingą bausmę, teigia, kad nepadarė nukentėjusiajam G. M. neturtinės žalos, taip pat prašo paskirtą bausmę subendrinti su neatlikta bausme.

4.1. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatas, kadangi, jo manymu, taikant šio straipsnio nuostatas, prokuroras negali prašyti griežtesnės nei pusės maksimalios bausmės už kiekvieną nusikaltimą ir tokia prašoma bausmė dar turi būti sumažinta vienu trečdaliu. Nuteistojo teigimu, jeigu BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta maksimali trejų metų bausmė, tai jam galėjo būti paskirta tik vienerių su puse metų bausmė ir ši bausmė dar sumažinta vienu trečdaliu, t. y. turėjo būti paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, tačiau jam teismas paskyrė dvejų metų laisvės atėmimo bausmę. Analogiškai teismas pasielgė ir skirdamas bausmes už kitus nusikaltimus.

4.2. Kartu apeliantas mano, kad iš jo nepagrįstai priteista nukentėjusiajam G. M. 3000 Eur dydžio neturtinė žala, kadangi jis nukentėjusiajam neturtinės žalos nepadarė, jo nesumušė, o priešingai, nukentėjusysis sumušė jį ir dėl to jis buvo išvežtas į ligoninę.

4.3. Apeliantas taip pat prašo paskyrus jam naujas bausmes, jas iš karto subendrinti su jo neatlikta bausme.

5. Atsiliepimu Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Tomas Čepelionis prašo nuteistojo V. T. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

5.1. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. T. bausmę, atsižvelgė į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taip pat į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Dėl nustatytų atsakomybę lengvinančios ir atsakomybę sunkinančios aplinkybių, įvertinus kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, padarytų nusikaltimų aplinkybes, veikų pobūdį, tai, kad veikos padarytos per pakankamai trumpą laiko tarpą, t. y. kelių dienų bėgyje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai parinko kaltinamajam už kiekvieną nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmės rūšį, kurios dydis pagrįstai nustatytas didesnis nei atitinkamo straipsnio sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis. Paskiros bausmės vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis tinkamai subendrintos. Atsižvelgiant į tai, kad buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl teismas tinkamai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir pagrįstai paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Apelianto teiginys, kad taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas prokuroras negali siūlyti teismui skirti kaltinamajam daugiau kaip pusės maksimalios bausmės, nepagrįstas. Minėtas straipsnis niekaip nesaisto ir neriboja prokuroro. Taip pat teismo niekaip nesaisto ir prokuroro siūlymas skirti kaltinamajam konkrečią bausmę, kadangi vykdydami teisingumą teisėjai yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymo.

5.2. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai priteisė iš nuteistojo 3000 Eur nukentėjusiajam neturtinei žalai atlyginti, kadangi būtent dėl kaltinamojo tyčinių veiksmų nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, padarytas sveikatos sutrikdymas konstatuotas specialisto išvadoje, nusikalstamos veikos darymo metu nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, jam ašarinėmis dujomis buvo papurkšta į veidą, vėliau suduoti smūgiai į įvairias kūno dalis. Po tokio įvykio nukentėjusiajam sunkiau pasitikėti žmonėmis. Nors nukentėjusysis kaltinamąjį sulaikė ir šį laikė iki atvyko policija, kas parodė, kad nukentėjusysis fiziškai pranašesnis už nuteistąjį, tačiau tai nereiškia, kad dėl nuteistojo veiksmų nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus reiktų sumenkinti. Priešingai, būtent po kaltinamojo agresijos nukentėjusysis gynė savo turtą, nuteistasis prieš jį naudojo smurtą, purškė dujas. Dujų poveikį nukentėjusysis jautė iki atvyko policija ir su pareigūnais bendraudamas, tai matyti iš vaizdo įrašų.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo V. T. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

7. Nuteistasis V. T. apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių, savo kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nusikalstamų veikų kvalifikacijos. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas bei vertindamas byloje surinktus įrodymus, nuspręsdamas dėl V. T. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, o taip pat šias veikas kvalifikuodamas, padarė esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis, teisingai nustatęs nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai kvalifikavo V. T. veiksmus kaip nusikaltimus, numatytus BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje bei 178 straipsnio 1 dalyje. Nuteistasis V. T. nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jam už atskirus nusikaltimus paskirtomis bausmėmis, teigdamas, kad dėl netinkamai taikyto BK 64¹ straipsnio jam paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė yra per griežtos, taip pat teigia, kad nepagrįstai iš jo priteista nukentėjusiajam atlyginti 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti, todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl nuteistajam V. T. paskirtos bausmės

8. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

9. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Ši baudžiamojo įstatymo nuostata išvardija kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą bei nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio. BK 54 straipsnio 2 dalis nustato, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

10. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su nuteistojo V. T. apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas už atskiras nusikalstamas veikas jam paskyrė per griežtas bausmes ir per griežtą galutinę subendrintą bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam V. T. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas bei galutinę subendrintą bausmę, pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 54 ir 63 straipsnių reikalavimų, taip pat tinkamai taikė apelianto akcentuojamas BK 64¹ straipsnio nuostatas.

11. Už BK 178 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 (redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) numatytą nusikalstamą veiką baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų (pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje klaidingai nurodė, kad šis straipsnis numato laisvės atėmimo bausmę iki ketverių metų, tačiau įvertinus paskirtos bausmės dydį, tai neturi esminės reikšmės šios nuosprendžio dalies pagrįstumui). Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, baudžiama areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Tuo tarpu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Pirmosios instancijos teismas V. T. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje padarymą, paskyrė 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę, viršijančią šios bausmės rūšies vidurkį; už nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, artimą šios bausmės rūšies vidurkiui; už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą paskyrė 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, artimą šios bausmės rūšies vidurkiui. Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pirmosios instancijos teismas V. T. paskirtas bausmes subendrino dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios už BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirtos 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėdamas po 3 (tris) mėnesius švelnesnių laisvės atėmimo bausmių, paskirtų už BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą, ir paskyrė subendrintą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, pirmosios instancijos teismas paskirtą subendrintą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu ir V. T. paskyrė galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

12. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistojo V. T. atžvilgiu bus pasiekti jam už nusikaltimus paskyrus straipsnių sankcijose numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, o šių bausmių dydžius nustatė nepažeisdamas baudžiamojo įstatymo reikalavimų. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas, parinkdamas V. T. bausmės rūšis ir nustatydamas jų dydžius, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek į nuteistojo asmenybę, tiek ir į jo padarytų nusikalstamų veikų bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes. Antai, teismas, skirdamas bausmę, pagrįstai atsižvelgė į nusikalstamų veikų stadiją, pažymėdamas, kad V. T. pasikėsino padaryti vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, o kitos dvi padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje ir 178 straipsnio 1 dalyje, yra baigtos (BK 54 straipsnio 2 dalies punktas). Nors skundžiamame nuosprendyje nenurodyta, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad V. T. nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 punktas), dvi nusikalstamos veikos padarytos savanaudiškais tikslais (BK54 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Vertinant nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, pažymėtina, kad du padaryti nusikaltimai yra nesunkūs, o vienas apysunkis, veikų rūšinis pavojingumas nėra išskirtinis, tačiau visumoje jos pakankamai pavojingos, kadangi pasikėsinimas padaryti plėšimą padarytas panaudojant dujas ir smurtą prieš nukentėjusįjį šalia jo namų, kuris tiesiog pasitikėdamas galimu pirkėju siekė parduoti kompiuterį, tuo tarpu viešosios tvarkos pažeidimas ir vagystė padaryti taip pat išgąsdinus nukentėjusiuosius ir tuo pasinaudojant pagrobus jų turtą bei tuo pat metu apgadinus vieno iš jų automobilį, taigi vertintina ir tai, kad nukentėjusiesiems padaryta turtinė ir neturtinė žala (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktai). Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas V. T. bausmės rūšis ir nustatydamas jų dydžius, įvertino ir tai, kad nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be to, teismas tinkamai įvertino ir nuteistojo asmenybę pažymėdamas, kad jis yra jauno, darbingo amžiaus, tačiau nedirbantis (1 t., b. l. 153-154; 2 t., b. l. 149-150), buvo registruotas Užimtumo tarnyboje nuo 2023 m. kovo 24 d. iki 2023 m. liepos 31 d. (2 t.,, b. l. 151), vienerių metų laikotarpiu administracine tvarka baustas šešis kartus (1 t., b. l. 148-152; 2 t., b. l. 144-148), bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teistas 11 kartų (1 t.,, b. l. 105-117; 2 t., b. l. 101-113), dominuoja turtiniai nusikaltimai. Be to, pagrįstai atsižvelgė ir į nuteistojo elgesį sulaikymo metu, t. y. kad atvykus policijos pareigūnams, jis iš buto pabėgo iššokdamas pro langą, t. y. siekė išvengti atsakomybės už padarytus nusikaltimus. Atsižvelgdamas į pirmiau aptartas aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad V. T. už kiekvieną jo padarytą nusikalstamą veiką skirtinos bausmės, kurių dydžiai nustatytini didesni nei sankcijose numatyti atitinkami šios bausmės rūšies vidurkiai. Nepaisant to, teismas nuteistajam V. T. paskyrė tik už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę, kuri viršija sankcijoje numatytą šios bausmės rūšies vidurkį – vienerius (1) metus devynis (9) mėnesius ir 15 dienų. Tuo tarpu už BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje ir už 284 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskyrė šių bausmių vidurkių nesiekiančias bausmes, t. y. atitinkamai 2 (dvejus) metus ir 6 (šešis) mėnesius bei 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo, kai šių bausmių vidurkiai yra atitinkamai 3 (treji) metai 1 (vienas) mėnuo ir 15 dienų (BK 180 straipsnio 1 dalis) bei 1 (vieneri) metai 1 (vienas) mėnuo ir 15 dienų (BK 284 straipsnis). Taigi, nors, kaip jau minėta, teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistajam V. T. skirtinos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydžiai nustatytini viršijantys sankcijose numatytus jų vidurkius, tačiau už dvi veikas realiai nustatė švelnesnes nei vidurkiai bausmes, t. y. teismo padaryta klaida iš esmės palanki nuteistajam, o apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal nuteistojo skundą, laikydamasis non reformatio in peius principo reikalavimų, sunkinti jo teisinės padėties negali.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, V. T. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės aukščiau aptartų aplinkybių kontekste yra teisingos ir proporcingos tiek padarytų nusikalstamų veikų, tiek nuteistojo asmenybės pavojingumui ir nėra aiškiai per griežtos. Nuteistąjį ir jo padarytas veikas charakterizuojantys duomenys rodo, kad nuteistojo V. T. antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, atskleidžia jo susiformavusį neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdo ir stoti į doros kelią, todėl švelnesnių bausmių paskyrimas nuteistajam neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų.

14. BK 63 straipsnyje reglamentuojamos bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas taisyklės. Šiame baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti (BK 63 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, nuteistajam V. T. paskirtas bausmes subendrino dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių už pasikėsinimą padaryti plėšimą (BK 22 straipsnio 1 dalies ir 180 straipsnio 1 dalis) paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėdamas po minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį (t. y. po 3 (tris) mėnesius) laisvės atėmimo bausmių, paskirtų už viešosios tvarkos pažeidimą (BK 284 straipsnis) ir vagystę (BK 178 straipsnio 1 dalis) ir paskyrė galutinę subendrintą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Toks teismų sprendimas atitinka BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių reikalavimus, taip pat šio straipsnio 4 dalies nuostatą, kad bendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis.

15. Pažymėtina, kad BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas paskirtą subendrintą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė galutinę 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija atmeta nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, kad tiek prokuroras, tiek teismas netinkamai pritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatas, nes prokuroras negalėjo teismui siūlyti skirti nuteistajam griežtesnės nei pusė maksimalios bausmės už kiekvieną nusikaltimą ir tokia prašoma bausmė dar turi būti sumažinta vienu trečdaliu. Pažymėtina, kad tokia nuostata BK 64¹ straipsnyje neįtvirtinta ir niekaip neriboja prokuroro, vykdančio savo konstitucinę funkciją palaikyti kaltinimą teisme, prašyti, jo nuomone, teisingą bausmę sankcijos ribose. Kartu pažymėtina, kad minėto straipsnio nuostatos nenustato pareigos ir teismui skirti nuteistajam bausmę, ne didesnę nei pusė straipsnio sankcijoje numatytos maksimalios laisvės atėmimo bausmės.

16. Teismas pažymi, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo spręsti nuteistojo apeliacinio skundo prašymą paskyrus jam naujas bausmes, jas iš karto subendrinti su jo neatlikta bausme. Šis klausimas, nagrinėjamoje byloje priimtam nuosprendžiui įsiteisėjus, spręstinas BPK 347 straipsnyje nustatyta tvarka nuosprendžio vykdymo metu.

Dėl neturtinės žalos dydžio

17. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. T. nesutinka su iš jo nukentėjusiajam G. M. priteista 3000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, teigdamas, kad ne jis sumušė nukentėjusįjį, o nukentėjusysis sumušė jį, todėl mano, kad nėra teisinga iš jo priteisti nukentėjusiajam neturtinės žalos atlyginimą. Toks apeliacinio skundo argumentas pagrįstas iš dalies.

18. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti įgyvendinamas, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą turi būti nustatyta tokia piniginė kompensacija, kuri kiek įmanoma teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį ir fizinį skausmą. Kita vertus, nukentėjusiojo asmens interesai negali būti suabsoliutinami, taip pat turi būti įvertinti ir kaltininko interesai, tuo labiau, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra kompensacinė, o ne nubausti kaltininką, be to, nerealaus ir nepagrįstai per didelio neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pažeistų ne tik kaltininko, bet tuo pačiu ir nukentėjusiojo teisėtus interesus, nes nebūtų realios galimybės gauti neturtinės žalos atlyginimą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tokių baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių, kaip gyvybė ar sveikata, gynimo atveju vienas esminių neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijų yra veikos padariniai. Tačiau nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, negalima suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitų ignoruoti. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-697/2020).

19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į tai, kad būtent dėl nuteistojo V. T. tyčinių veiksmų pasikėsinus pagrobti svetimą turtą, nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, padarytas sveikatos sutrikdymas konstatuotas specialisto išvadoje, nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjusysis jautė fizinį skausmą – ašarinėmis dujomis papurkšta į veidą, vėliau suduoti kaltime nurodyti smūgiai į įvairias kūno vietas. Dujų poveikį nukentėjusysis jautė iki atvyko policija ir su pastaraisiais bendraujant, aiškinantis aplinkybes. Be to, teismas įvertino ir tai, kad po šio įvykio nukentėjusiajam gerokai sunkiau pasitikėti žmonėmis, taip pat atsižvelgė ir į tai, kad nukentėjusysis akivaizdžiai pranašesnis prieš kaltinamąjį fiziškai ir galėjo apsiginti, kad sulaikė nuteistąjį ir laikė, kol atvyko policija. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pirmiau paminėtą neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingų aplinkybių dalį nustatė ir skundžiamame nuosprendyje įvertino teisingai, atitinkamai spręsdamas dėl priteistino neturtinės žalos dydžio į jas atsižvelgė pagrįstai. Išties, nėra pagrindo abejoti, kad nukentėjusysis patyrė tam tikrus nepatogumus, emocinį sukrėtimą ir dvasinius išgyvenimus, taip pat fizinį skausmą, skausmingą ašarinių dujų poveikį. Tokios aplinkybės pagrįstos byloje esančia Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. liepos 11 d. specialisto išvada Nr. G 2112/2023 (01), kurioje konstatuoti nukentėjusiojo odos nubrozdinimai dešiniame petyje, dešinėje alkūnėje, dešinėje kojoje, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu bei konstatuota, jog nukentėjusysis sužalojimų padarymo metu galėjo skausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 75-76). Tuo tarpu policijos naudotų kamerų vaizdo įrašai patvirtina, kad nukentėjusysis jautė nemalonius pojūčius ir atvykus policijai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad nukentėjusiajam buvo padaryta ir turtinė žala – sugadintas kompiuteris. Taip pat natūralu, kad po tokio įvykio sumažėjo nukentėjusiojo pasitikėjimas kitais žmonėmis. Šios aplinkybės visiškai pakankamos išvadai, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos patyrė neturtinę žalą. Tokios išvados niekaip nepaneigia ta aplinkybė, kad pats nuteistasis V. T. grumtynių su savo nuosavybę ir sveikatą gynusiu nukentėjusiuoju G. M. metu taip pat patyrė tam tikrus sužalojimus.

20. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nustatė per didelę 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumą, kadangi iš bylos medžiagos nėra pagrindo spręsti, jog dėl nukentėjusiajam padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo ar dujų poveikio teko ilgesnį laikotarpį gydytis, vartoti medikamentus, lankytis gydymo įstaigose, jausti iš to kylantį ilgalaikį nepatogumą ir pan., t. y. nors akivaizdu, jog jis patyrė tam tikrus su tuo susijusius emocinius ir dvasinius išgyvenimus, stresą, nesaugumo jausmą, vis tik nėra pagrindo manyti, kad tokie išgyvenimai buvo dideli, o sužalojimų pobūdis nėra toks, kuris gana artimu metu trukdytų grįžti į įprastą gyvenimo ritmą, be papildomos baimės išeiti iš namų, varžytų bendravimo galimybes, t. y. patirti išgyvenimai nelaikytini sudarančiais prielaidas reikšmingai nukrypti nuo teismų praktikoje priteisiamų neturtinės žalos atlyginimo sumų panašiose situacijose, kurios paprastai yra mažesnės. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad, kaip jau minėta, kasacinės instancijos teismo praktikoje yra išaiškinta, jog nukentėjusiojo asmens interesai negali būti suabsoliutinami, taip pat turi būti įvertinti ir kaltininko interesai, tuo labiau, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra kompensacinė, o ne nubausti kaltininką, be to, nerealaus ir nepagrįstai per didelio neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pažeistų ne tik kaltininko, bet tuo pačiu ir nukentėjusiojo teisėtus interesus, nes nebūtų realios galimybės gauti neturtinės žalos atlyginimą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nuteistojo ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyros aspektu skundžiamame nuosprendyje nepasisakė. Pažymėtina, kad Sodros duomenimis nuteistasis nedirba nuo 2023 m. rugsėjo 29 d., iki tol vykdė individualią veiklą, tačiau duomenų, kad būtų uždirbęs didesnes sumas, byloje nėra, duomenų, kad šiuo metu gautų realias pajamas, taip pat nėra. Antstolių informacinės sistemos duomenimis nuteistasis turi nemažai neužbaigtų vykdomųjų bylų, kuriose vis dar vykdomas išieškojimas, duomenų, jog nuteistasis disponuotų nekilnojamuoju turtu, nėra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės rodo, kad pirmosios instancijos teismo priteista 3000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti neatitinka nukentėjusiojo ir kaltininko interesų pusiausvyros ir iš esmės tampa ne kompensacija nukentėjusiajam, o papildoma bausme nuteistajam. Neturtinės žalos nustatymo dydžio aspektu taip pat pažymėtina, kad, kaip jau minėta, svarbus elementas nustatant asmeniui priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį yra ir analogiškose ar panašiose bylose suformuota teismų praktika. Pažymėtina, kad teismų praktikoje, kurioje kasacinės instancijos teismas nagrinėjo dėl nekvalifikuoto plėšimo padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, priteisiamos paprastai mažesnės sumos, kurios svyruoja apytiksliai nuo 600 iki 1200 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-57/2008, 2K-82/2008, 2K-540/2009, 2K-234/2010, 2K-419/2011, 2K-259/2012). Naujesnėje kasacinės instancijos teismų praktikoje konkrečiai neturtinės žalos dydžio klausimas nespręstas, tačiau pasitaiko atvejų, kai žemesnės instancijos teismų priteisiamos ir didesnės sumos, siekiančios ir 7500 Eur (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-517-177/2017). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir kvalifikuoto plėšimo atvejais, kuris vertinamas kaip sunkesnis nusikaltimas, priteisiamos sumos kai kurias atvejais siekia tokią pat sumą, kokia priteista ir šioje byloje , t. y. apie 3000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-40-507/2015, 2K-185-495/2020). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, didesnes sumas pagrindas priteisti yra iš esmės tais atvejais, kai plėšimo nusikalstama veika baigta, kai ja padaromi sunkesni sužalojimai, paliekantys daugiau liekamųjų reiškinių, užtrunka gydymas ir pan. Taigi, didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) paprastai siejama su atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvių pasikeitimų įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria ilgalaikį fizinį skausmą, kitokių sveikatos sutrikimų, atsiradusių po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t. Kaip jau pirmiau minėta, tokių reikšmingesnių neigiamų ilgalaikių padarinių šioje byloje nenustatyta. Priešingai, pirmiau aptartos aplinkybės, sugretinus jas su paminėtos teismų praktikos pavyzdžiais, rodo, kad nagrinėjamu atveju pačios nuteistojo veikos intensyvumas buvo gerokai mažesnis, o nukentėjusiajam kilo švelnesni padariniai, nei minėtose bylose. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmiau aptartos aplinkybės taip pat sudaro pagrindą mažinti priteistinos neturtinės žalos dydį.

21. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai išsprendė neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą (BPK 328 straipsnio 4 punktas), todėl ši nuosprendžio dalis keistina ir remiantis pirmiau nurodytomis aplinkybėmis bei teismų praktika, nukentėjusiajam G. M. priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydis mažintinas iki 1000 Eur.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo V. T. (V. T.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 9 d. nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo pakeisti ir nukentėjusiajam G. M. iš nuteistojo V. T. priteisti 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.