Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Jucio, Viktoro Kažio, Violetos Ražinskaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. nuosprendžio, kuriuo D. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu:

pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (dėl nukentėjusiojo J. D. (J. D.) plėšimo) – 2 metams ir 6 mėnesiams;

pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (dėl nukentėjusiojo M. M. plėšimo) – 2 metams ir 6 mėnesiams;

pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą – 3 metams;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį – 2 metams;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši subendrinta bausmė subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams ir 9 mėnesiams;

vadovaujantis BK 92 straipsniu, 82 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktais, 83 straipsniu, 87 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir 6 mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 22 iki 6 val. ryto, tęsti mokslą, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose nepilnamečių socialinio ugdymo ar reabilitacijos programose.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti D. L., D. A., A. O., R. S. (S.), L. L. (V.), A. G. ir A. S.

Iš nuteistųjų L. L., R. S. ir D. S. solidariai priteista nukentėjusiajam J. D. 50 Eur turtinei žalai atlyginti.

Iš nuteistųjų D. L., L. L., R. S. ir D. S. solidariai priteista nukentėjusiajam M. M. 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, o iš nuteistųjų L. L., R. S. ir D. S. solidariai priteista nukentėjusiajam M. M. 60,11 Eur turtinei žalai atlyginti.

Iš nuteistųjų D. L., L. L., R. S. ir D. S. solidariai priteista 971,82 Eur Šiaulių teritorinei ligonių kasai.

D. S. neturint turto ar pajamų, minėtos pinigų sumos iki jo pilnametystės priteistos iš tėvų E. ir E. S.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2015 m. kovo 14 d. apie 3 val. (duomenys neskelbtini) namo pirmoje laiptinėje, R. S., D. L., D. S. ir L. L., veikdami kartu, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, o būtent: D. S. stovint prie laiptinės durų ir saugant nuo pašalinių asmenų, o R. S., L. L. ir D. L. reikalaujant atiduoti pinigus bei panaudojant fizinį smurtą – suduodant nukentėjusiajam J. D. vieną smūgį į kairį smilkinį, taip sukeliant fizinį skausmą, nuo J. D. nuvilko 15 Eur vertės odinę striukę, kurios kišenėse buvo 15 Eur vertės mobiliojo ryšio telefonas „Nokia C2 01“ su 1 Eur vertės „Teledema“ SIM kortele, 3 Eur vertės piniginė su 30 Eur (20 Eur ir 10 Eur kupiūromis), tarnybiniu pažymėjimu, asmens tapatybės kortele, vairuotojo pažymėjimu, nuolaidų kortelėmis, automobilio dokumentais, 2 banko kortelėmis. Taip iš nukentėjusiojo J. D. pagrobė svetimo turto už 64 Eur.

2. Taip pat D. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2015 m. kovo 14 d. apie 4.20 val. (duomenys neskelbtini) namo, D. L., R. S., L. L. ir D. S., veikdami kartu, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, o būtent: D. S. saugant nuo pašalinių asmenų, o R. S., L. L. ir D. L. suduodant ne mažiau kaip penkis smūgius rankomis bei kojomis nukentėjusiajam M. M. į įvairias kūno vietas ir padarant sužalojimus – atvirą dešinio žastikaulio lūžį apatiniame trečdalyje, sukėlusį dešinio stipininio nervo neuritą bei dešinės alkūnės sąnario kontraktūrą, dešinio žastikaulio didžiojo gumburo lūžį, apatinio žandikaulio lūžį, kraujosruvas kairės akies vokuose, kairės akies obuolio junginėje, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą dėl dešinio žastikaulio atviro lūžio apatiniame trečdalyje ir šio lūžio komplikacijų (dešinio stipininio nervo neurito ir dešinės alkūnės sąnario kontraktūros), sukėlusių didelę dalį – 45 proc. darbingumo netekimo, taip, panaudodami fizinį smurtą, pagrobė svetimą, nukentėjusiajam M. M. priklausantį turtą – 130,69 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną ,,LG“, 10 Eur vertės piniginę su joje buvusia M. M. vardu išduota asmens tapatybės kortele ir banko „Swedbank“ mokėjimo kortele, nuo kojų nuavė 50 Eur vertės sportinius batelius „Adidas“, iš viso pagrobė svetimo turto už 190,69 Eur.

3. Taip pat D. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2015 m. kovo 14 d. apie 4.20 val. (duomenys neskelbtini) namo, D. L., R. S., L. L. ir D. S., veikdami kartu, iš savanaudiškų paskatų, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, o būtent: D. S. saugant nuo pašalinių asmenų, o R. S., L. L. ir D. L. suduodant ne mažiau kaip penkis smūgius rankomis bei kojomis nukentėjusiajam M. M. į įvairias kūno vietas ir padarant sužalojimus – atvirą dešinio žastikaulio lūžį apatiniame trečdalyje, sukėlusį dešinio stipininio nervo neuritą bei dešinės alkūnės sąnario kontraktūrą, dešinio žastikaulio didžiojo gumburo lūžį, apatinio žandikaulio lūžį, kraujosruvas kairės akies vokuose, kairės akies obuolio junginėje, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą dėl dešinio žastikaulio atviro lūžio apatiniame trečdalyje ir šio lūžio komplikacijų (dešinio stipininio nervo neurito ir dešinės alkūnės sąnario kontraktūros), sukėlusių didelę dalį – 45 proc. darbingumo netekimo, taip iš savanaudiškų paskatų tyčia padarė M. M. sunkų sveikatos sutrikdymą.

4. Taip pat D. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2015 m. kovo 14 d. apie 4.30 val. D. L., R. S., L. L. ir D. S., veikdami kartu, (duomenys neskelbtini) namo ketvirtoje laiptinėje, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, t. y. pirmo apiplėšimo (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje metu ant J. D. rankos piršto pastebėtą auksinį žiedą, pasikėsino įvykdyti plėšimą, o būtent: J. D. įėjus į (duomenys neskelbtini) namo ketvirtą laiptinę, D. S. stovint prie laiptinės durų ir saugant nuo pašalinių asmenų, o D. L., R. S. ir L. L. įbėgus į laiptinę bei laiptais vejantis J. D., D. L., iš anksto nesusitaręs su kitais bendrininkais plėšimo metu panaudoti peilį, juo dūrė nukentėjusiajam J. D. į dešinę blauzdą ir padarė durtinę-pjautinę žaizdą dešinėje blauzdoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes J. D. spėjo išsikviesti pagalbą, paskambinęs į laiptinėje esančio buto duris.

5. Nuteistasis D. S. apeliaciniame skunde nurodė, kad byloje nustatyta, jog, vykstant ikiteisminiam tyrimui, 2015 m. birželio 8 d. jo mama E. S. susitarė su civiliniais ieškovais ir nukentėjusiaisiais M. M. bei J. D. dėl jų prašomos žalos atlyginimo. Visas sutartas pinigų sumas ji šiems asmenims sumokėjo. Nukentėjusieji teisme patvirtino, kad padarytos žalos dalis jiems sumokėta, ir pretenzijų apeliantui nebereiškė. 2015 m. birželio 12 d. ir 2015 m. birželio 29 d. ieškiniuose M. M. nurodė, kad prašo žalą priteisti iš visų keturių kaltininkų, tačiau, bylą nagrinėjant apygardos teisme, 2015 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdyje į advokatės I. P. klausimą atsakė, kad ieškinį reiškia asmenims, išskyrus D. S., iš jo neprašo priteisti civilinio ieškinio nei turtinei, nei neturtinei žalai atlyginti, nesumokėtą 4 700 Eur žalą prašo priteisti iš kitų kaltinamųjų. 2016 m. gegužės 2 d. posėdyje M. M. patvirtino, kad D. S. pretenzijų neturi. 2015 m. rugsėjo 22 d. ieškinyje J. D. nurodė, kad E. S. jam sumokėjo 300 Eur ir jis neturi jokių pretenzijų D. S., nes dėl įvykio šis atlygino žalą. 2015 m. rugsėjo 22 d. J. D. teisme patvirtino, kad jam nebuvo atlyginta 900 Eur neturtinė ir 100 Eur turtinė žala. Prašė neatlygintą žalą priteisti iš L. L., L. S. ir D. L. 2016 m. gegužės 2 d. teismo posėdyje J. D. patvirtino, kad žalą D. S. atlygino ir jam pretenzijų neturi.

Nuteistasis D. S. apeliaciniame skunde prašė nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio priteisimo M. M. ir J. D. panaikinti.

6. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 19 d. nutartimi nuteistųjų D. L., L. L. (V.), D. S., D. A., A. O., nuteistojo A. O. atstovės pagal įstatymą I. Č. ir nuteistojo A. G. apeliaciniai skundai atmesti.

7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 10 d. nutartimi panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 19 d. nutarties dalis, kuria atmestas nuteistojo D. S. apeliacinis skundas dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam M. M., ir ši bylos dalis perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

8. Teismo posėdyje nuteistojo D. S. gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

9. Nuteistojo D. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka tik bylos dalis dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam M. M. Kita Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 19 d. nutarties dalis (įskaitant nutarties dalį, kuria atmestas D. S. apeliacinis skundas dėl nukentėjusiajam J. D. priteisto civilinio ieškinio) palikta nepakeista ir yra įsiteisėjusi, todėl D. S. apeliaciniame skunde išdėstytas prašymas panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio priteisimo J. D. negali būti nagrinėjamas.

10. Bylos duomenys įrodo, kad 2015 m. birželio 8 d. buvo sudarytas susitarimas tarp įtariamojo D. S., jo atstovės pagal įstatymą E. S. ir nukentėjusiojo M. M., pagal kurį E. S. įsipareigojo atlyginti nukentėjusiajam 300 Eur neturtinės žalos (t. 5, b. l. 151). Ši suma nukentėjusiajam M. M. pervesta dviem banko pavedimais 2015 m. liepos 3 ir 16 dienomis (t. 9, b. l. 10).

11. Iš pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo turinio (t. 11, b. l. 36–37) matyti, jog nukentėjusysis M. M. teisme patvirtino neturintis pretenzijų D. S., nes jis atlygino žalą. Tame pačiame teismo posėdyje nukentėjusiojo atstovė pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriame prašė priteisti žalą tik iš D. L. (jam neturint lėšų iš jo atstovės pagal įstatymą R. L.), R. S. ir L. L. (t. 11, b. l. 26–27).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyje pripažino, kad nukentėjusysis M. M. tuo faktiškai atsisakė D. S. ieškinio dėl žalos atlyginimo, tačiau pirmosios instancijos teismas šio klausimo nesvarstė.

12. BPK 112 straipsnio 3 dalies nuostatos leidžia civiliniam ieškovui atsisakyti pareikšto ieškinio iki to laiko, kol teismas neišėjęs į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio.

Minėto teisiamojo posėdžio protokolo turinys įrodo, jog nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. M. pasinaudojo šia savo teise atsisakyti žalos atlyginimo iš D. S.

13. Baudžiamojo proceso kodeksas nereglamentuoja ieškinio atsisakymo tvarkos, tačiau BPK 113 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 1 dalies nuostatos, reglamentuojančios šalių teises ir pareigas, leidžia ieškovui atsisakyti ieškinio.

14.1. To paties straipsnio 2 dalis numato, jog teismas nepriima ieškovo ieškinio atsisakymo, jeigu tas veiksmas prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.

14.2. CPK 140 straipsnio 1 dalyje detalizuota, kad ieškovas turi teisę pareikšti teismui, jog jis atsisako ieškinio, bet kurioje proceso stadijoje.

14.3. Aptartoje situacijoje nėra prieštaravimų tarp skirtingų teisės šakų normų, nepažeidžiamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija nemato pagrindo, esant pareikštam ieškiniui keliems solidariems atsakovams, leisti civiliniam ieškovui M. M. atsisakyti ieškinio vienam iš atsakovų, t. y. D. S., nes ieškovas pirmosios instancijos teisme tai padarė laisva valia, nepažeidęs minėtų įstatymų reikalavimų.

15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.279 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Taigi pagal nagrinėjamo įstatymo nuostatas šioje byloje įrodytą nusikaltimą prieš M. M. padariusių visų nuteistųjų atsakomybė yra solidarioji.

15.1. Pagal prievolių teisės bendrąsias nuostatas, esant solidariai skolininkų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).

16. Civilinė teisė leidžia kreditoriui, šiuo atveju M. M., atsisakyti reikalavimo vienam iš skolininkų (CK 6.23 straipsnio 1 dalis) arba atleisti skolininką nuo jos įvykdymo (CK 6.129 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju, kai prievolė solidarioji, vieno iš skolininkų atleidimas nuo prievolės įvykdymo kitus bendraskolius atleidžia nuo bendraskolio prievolės dalies vykdymo (CK 6.129 straipsnio 6 dalis). Tai reiškia, jog, teismui priėmus atsisakymą nuo ieškinio vienam bendraatsakoviui, kitiems bendraatsakoviams solidarioji prievolė sumažėja atleisto nuo prievolės vykdymo atsakovo dalimi, kuri nebūtinai turi būti nustatyta proporcingai pagal žalos dydį ir atsakovų skaičių.

16.1. Kita vertus, tiek civilinėje, tiek baudžiamojoje teisėje labai svarbus visuotinai pripažįstamas teisingumo principas, kuris reikalauja atsižvelgti ir į nukentėjusiojo, ir į nuteistojo teisėtus interesus, rasti pusiausvyrą tarp šių interesų. Esant solidariajai prievolei, įgyvendinant aptariamą teisės principą, ne mažiau svarbu nustatyti teisingą santykį tarp nusikalstamą veiką padariusių asmenų teisėtų interesų, nes žalos atlyginimas turi tiesioginį ryšį su asmens kaltumu.

16.2. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nusikaltimą prieš M. M. padarė keturi asmenys. Nors D. S. nenaudojo smurto prieš nukentėjusįjį, jo tikslas buvo toks pats kaip ir kitų – pagrobti svetimą turtą. Jis sudarė prielaidas kitiems bendranuteistiesiems jaustis saugiai, smurtaujant prieš auką, nes jo užduotis buvo saugoti bendrininkus ir laiku įspėti, jeigu pašaliniai asmenys pamatytų daromą nusikaltimą.

16.3. Teisėjų kolegijai tai leidžia D. S. tenkančią solidariąją prievolę nukentėjusiajam M. M. nustatyti lygiomis dalimis su kitais bendraatsakoviais, atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo įvardytą skirtingą bendraatsakovių skaičių turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

16.4. Priešingu atveju, D. S. (jo motinai) atlyginus tik 300 Eur neturtinės žalos (iš 10 000 Eur) ir visiškai neatlyginus dalies turtinės žalos, o nukentėjusiajam atsisakius ieškinio šiam nuteistajam, likusią 9 700 Eur neturtinę žalą turėtų atlyginti kiti trys nuteistieji, o 60,11 Eur turtinę žalą – kiti du nuteistieji (pirmosios instancijos teismui D. L. nepripažinus bendraatsakoviu, jo motinai atlyginus nukentėjusiajam 50 Eur turtinės žalos). Tokia situacija neatitiktų jau minėto teisingumo principo, nes teismas nustatė visų asmenų kaltę.

16.5. Be to, tai prieštarautų BPK 320 straipsnio 4 dalyje įtvirtintam draudimo keisti į blogąją pusę principui dėl šioje byloje kitų nuteistųjų civilinės atsakomybės apimties. Tokį sprendimą pagrindžia teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-380-942/2015, 2K-509-489/2015).

17. Apeliacinės instancijos teismui priėmus nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. M. atsisakymą ieškinio nuteistajam D. S., dėl išdėstytų motyvų iš kitų bendranuteistųjų D. L., R. S. bei L. L. priteistinas nukentėjusiajam civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo mažinamas 1/4, o iš bendranuteistųjų R. S. ir L. L. dėl turtinės žalos atlyginimo mažinamas 1/3 nuteistajam D. S. nustatyta solidariosios prievolės dalimi.

17.1. Pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokole nurodyta nukentėjusįjį M. M. pareiškus, jog D. S. atlygintos pagal susitarimą žalos suma (300 Eur) neįeina į ieškinį (t. 11, b. l. 37). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad civilinis ieškinys byloje turi būti paduotas raštu (BPK 112 straipsnio 1 dalis). Iš byloje esančio patikslinto civilinio ieškinio matyti, jog neturtinė žala įvertinta 10 000 Eur (t. 11, b. l. 26–27). Taigi nėra teisinio pagrindo atsižvelgti į nukentėjusiojo parodymus apie didesnę neturtinę žalą, prieštaraujančius įstatymo nustatyta tvarka paduotam civiliniam ieškiniui.

17.2. Neturtinei žalai esant 10 000 Eur, D. S. nustačius solidariosios prievolės dalį 1/4 nukentėjusiajam M. M. priteistinos neturtinės žalos (2 500 Eur), nukentėjusiajam atsisakius ieškinio D. S. ir apeliacinės instancijos teismui priėmus atsisakymą bei šia dalimi sumažinus išieškotiną sumą, iš bendranuteistųjų D. L., L. L. ir R. S. solidariai priteisiama nukentėjusiajam M. M. 7 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

17.3. Nuteistojo D. L. motinai atlyginus beveik pusę M. M. padarytos turtinės žalos, likusią turtinės žalos dalį 60,11 Eur pirmosios instancijos teismas priteisė iš nuteistųjų R. S., L. L. ir D. S. Dėl jau aptartų motyvų apeliacinės instancijos teismui priėmus nukentėjusiojo atsisakymą ieškinio D. S. ir 1/3 dalimi (20,04 Eur) sumažinus išieškotiną sumą, iš bendranuteistųjų L. L. ir R. S. solidariai priteisiama nukentėjusiajam M. M. 40,07 Eur turtinei žalai atlyginti.

18. Kita nuosprendžio dalis nekeičiama.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio priteisimo M. M. pakeisti:

priteisti solidariai iš nuteistųjų D. L., L. L. ir R. S. nukentėjusiajam M. M. 7 500 Eur neturtinei žalai atlyginti;

priteisti solidariai iš nuteistųjų L. L. ir R. S. nukentėjusiajam M. M. 40,07 Eur turtinei žalai atlyginti.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.