Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

dalyvaujant prokurorams Tomui Čepelioniui, Gyčiui Normantui (2024 m. kovo 26 d. teisiamajame posėdyje dalyvavo nuotoliniu būdu per „Zoom“ platformą),

nukentėjusiesiems T. S., J. B. (abiem dalyvaujant tik 2024 m. kovo 5 d. teisiamajame posėdyje), G. M., jo atstovei advokatei Kristinai Sandaraitei – Butvilienei (2024 m. kovo 26 d. teisiamajame posėdyje dalyvavo nuotoliniu būdu per „Zoom“ platformą),

kaltinamajam V. T., jo gynėjai advokatei Annai Grinevič (abiem 2024 m. kovo 26 d. teisiamajame posėdyje dalyvaujant nuotoliniu būdu per „Zoom“ platformą),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini) (šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė subendrinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – galutine 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 14 d. nuosprendis pakeistas: paskirtą 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinus dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, paskirta galutinė subendrinta 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – galutine subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 8 mėnesiams;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 213 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme paskirta subendrinta galutinė 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu, paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. nuosprendžiu bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos) ir 178 straipsnio 4 dalį – subendrinta galutine 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies b punktu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. nutartimi paskirta bausme – paskirta galutinė subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį – subendrinta galutine 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė;

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – subendrinta galutine 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. nuosprendžiu paskirta ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. nutartimi subendrinta bausme iš dalies jas sudedant ir jam paskirta galutinė subendrinta 1 metų 10 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmė;

9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį (3 veikos) – galutine subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 19 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir V. T. pasiųstas atlikti paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę;

10) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

11) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskiriant subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę, (šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytų nusikalstamų veikų aplinkybės

V. T., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2023 m. liepos 5 d. internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) radęs skelbimą apie parduodamą nešiojamą kompiuterį „MSI GE76“, skelbime nurodytu telefono numeriu susisiekė su nukentėjusiuoju G. M. bei susitarė dėl parduodamo kompiuterio apžiūros ir iš anksto žinodamas, kad kompiuterio nepirks, apie 18.40 val., atėjęs prie (duomenys neskelbtini) gatvės daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini), laiptinės, apžiūrėjo jam G. M. iš buto atneštą nešiojamą kompiuterį „MSI GE76“ ir G. M. dedant nešiojamą kompiuterį į pakavimo dėžę, V. T. sugriebė jį rankomis ir traukė iš nukentėjusiojo rankų. G. M. nešiojamo kompiuterio nepaleidus, V. T. iš kišenės išsitraukė turėtą ašarinių dujų balionėlį ir papurškė ašarinių dujų G. M. į veidą, po ko G. M. nešiojamą kompiuterį iš rankų paleido. V. T. su pagrobtu nešiojamu kompiuteriu bėgant nuo laiptinės, G. M. pastarąjį kieme pavijo ir bandydamas atgauti pagrobtą kompiuterį su V. T. susigrūmė. V. T. toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas išlaikyti pagrobtą turtą, tyčia ne mažiau kaip keturis kartus rankų kumščiais sudavė G. M. į veidą, ne mažiau kaip tris kartus su koja spyrė G. M. į kojas ir įkando G. M. į kairės rankos mažąjį pirštą, tačiau kompiuterio nepagrobė, t. y. nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusiajam panaudojus fizinę jėgą, V. T. buvo pargriautas ant žemės ir nukentėjusiojo sulaikytas. Tokiais smurtiniais veiksmais V. T. nukentėjusiajam G. M. padarė odos nubrozdinimus dešiniame petyje, dešinėje alkūnėje ir dešinėje kojoje, t. y. nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, bei pasikėsino pagrobti nešiojamą kompiuterį „MSI GE76“, kurio vertė 2 000 (du tūkstančiai) EUR.

Padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje.

V. T. 2023 m. liepos 10 d., apie 23.20 val., būdamas viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką ir padarė viešosios tvarkos pažeidimą pasireiškusi tuo, kad būdamas automobilių stovėjimo aikštelėje prie daugiabučio gyvenamo namo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), rankoje laikydamas tuščią stiklinį butelį išlipo iš automobilio „BMW (duomenys neskelbtini)“s keleivio vietos ir eidamas link aikštelėje stovinčio automobilio „Honda (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame sėdėjo T. S., J. B. ir A. S., tyčia butelį trenkė į žemę, tokiu būdu jį sudaužydamas ir įbaugindamas automobilyje „Honda (duomenys neskelbtini)“ sėdinčius asmenis, dėl ko jie iš automobilio pabėgo, jį palikę atrakintą. Priėjęs prie automobilio „Honda (duomenys neskelbtini)“, V. T. užlipo ant automobilio variklio dangčio ir tyčia pašokęs kojomis jį deformavo, tokiu būdu automobilio savininkui D. S. padarydamas 200 EUR turtinę žalą.

Padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

V. T., 2023 m. liepos 10 d., apie 23.20 val., būdamas automobilių stovėjimo aikštelėje prie daugiabučio gyvenamo namo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš neužrakinto automobilio „Honda (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), salono, pagrobė T. S. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną Iphone XS, kurio vertė 400 EUR, ir J. B. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną Iphone XR, kurio vertė 500 EUR, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiesiems turtinę žalą.

Padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

II. Įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas ir

Dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo.

Kaltinamasis nebuvo kaltinamas padaręs labai sunkius nusikaltimus, teisiamajame posėdyje pareiškė, kad pripažįsta savo kaltę, pageidavo tuoj pat duoti parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių. Prokuroras ir kaltinamojo gynėja su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko. Todėl teismas, apklausęs kaltinamąjį ir įvykdęs BPK 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimą nutraukė (BPK 273 straipsnis).

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis kaltu prisipažino, sutiko duoti parodymus ir dėl kaltinimų parodė:

- dėl BK 22 straipsnio 1 dalies ir 180 straipsnio 1 dalies (pasikėsinimas pagrobti svetimą turtą panaudojant fizinį smurtą) – kaltę pripažįsta, bandė pavogti kompiuterį, kurį rado skelbimuose. Su kompiuterio pardavėju susitiko dienos metu, apie 18.40 val., tada ir sugalvojo šį kompiuterį ir pavogti. Kompiuterį paėmė į rankas, tačiau savininkas pradėjo kompiuterį atiminėti, tada prasidėjo grumtynės, po to buvo sulaikytas. Nukentėjusįjį apipurškė dujomis, o pats gavo pora smūgių į galvą. Savo veiką vertina blogai, gailisi;

- dėl BK 178 straipsnio 1 dalies, 284 straipsnio (telefonų vagystė ir viešosios tvarkos sutrikdymas) - išlipant iš mašinos jam iškrito butelis, nukrito ir sudužo, galbūt dėl to jie (nukentėjusieji) išsigando ir pabėgo. Priėjęs prie mašinos, jis iš tos neapykantos, kad jie prigąsdino, kad susidoros su juo, pradėjo šokinėti ant mašinos, ant „HONDOS“ priekinio kapoto. Jie tuo metu buvo pabėgę. Tada priėjęs pamatė, kad atidaryta mašina, iš „HONDOS“ pasiėmė 2 telefonus ir išvažiavo. Nuvažiavo pas draugą, o ten policija sulaikė. Savo veiksmus vertina blogai, gailisi.

Ikiteisminiame tyrime 2023 m. liepos 11 d. įtariamuoju apklaustas V. T. (dėl kaltinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį) parodė, kad pasinaudoja savo kaip įtariamojo teisėmis ir nuo parodymų šiandien atsisako. Savo pozicijos dėl pranešimo apie įtarimą neišreiškia (1 T., b. l. 162-164).

Ikiteisminiame tyrime 2023 m. lapkričio 29 d. įtariamuoju apklaustas V. T. (dėl kaltinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį) parodė, kad su įtarimu susipažino, dėl kaltės pasisakys teisme. Pranešimas apie įtarimą jam įteiktas. Su jo turiniu susipažino. Šiuo metu duoti parodymus atsisako, parodymus duos teismo posėdžio metu (1 T., b. l. 176-178).

Ikiteisminiame tyrime 2023 m. liepos 11 d. ir 2023 m. lapkričio 29 d. įtariamuoju apklaustas V. T. (dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį) parodė, kad kaltę pilnai pripažįsta tik dėl viešosios tvarkos pažeidimo, tačiau kaltę dėl vagystės pripažįsta tik iš dalies. Išlipinėdamas iš automobilio užkabino stiklinį buteliuką, gulėjusį automobilio salono gale. Buteliukas iškrito ant asfalto ir sudužo. Išgirdę stiklo dūžį vaikinai ir S. išsigando ir iššokę iš automobilio nubėgo. Jis juos vijosi norėdamas pasiaiškinti kodėl jie jam grasino, tačiau jie nubėgo į namo laiptinę ir laiptinės durys užsidarė. Jų nepavijęs ir grįždamas atgal, būdamas labai susinervinęs dėl jo atžvilgiu išsakytų grasinimų, jis spontaniškai užlipo ant automobilio kapoto ir vieną kartą pašoko. Nuo jo pašokimo variklio dangtis sulinko. Dar pamatė, kad salono viduje yra palikti mobiliojo ryšio telefonai. Laikydamas pyktį, iš emocijų, jis nulipęs nuo kapoto atidarė automobilio dureles ir paėmė du mobiliojo ryšio telefonus. Kurioje vietoje gulėjo telefonai – neatsimena. Telefonus įsikišo į drabužių kišenę ir galvojo kitą dieną juos atiduoti policijos pareigūnams ir pranešti apie grasinimus. Kadangi jau buvo vėlu ir jis buvo pavargęs, todėl telefonus buvo nusprendęs atiduoti policijai ne iš karto, o kitą dieną. Po to jis sėdo į E. automobilį ir visi nuvažiavo pas G. į namus. Būnant pas G. namuose, maždaug po 20 minučių išgirdo skambutį į duris. Galvodamas, kad vėl atėjo tie vaikinai, jis pro balkoną išlipo į lauką. Vaikinų telefonus padėjo ant stalo. G. ir E. nieko apie telefonus nesakė. Kadangi jis tikslo pavogti telefonų neturėjo, tai ir išeidamas iš buto jų su savimi neėmė. Apėjęs namą jis pamatė, kad atvyko ne tie vaikinai, o policijos pareigūnai. Jis niekur nebėgo, buvo sulaikytas. Savo kaltę pripažįsta tik toje dalyje, kad tyčia sugadino automobilio variklio dangtį. Pasižada atlyginti padarytą turtinę žalą (2 T., b. l. 173, 186).

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje bei 284 straipsnyje, patvirtina ir kiti bylos duomenys, kurie buvo paskelbti byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 291 straipsnis).

Visi šiame nuosprendyje žemiau išdėstyti ir aprašyti duomenys atitinka leistinumo, sąsajumo, patikimumo reikalavimus. Jie gauti įstatymo nustatyta tvarka, patvirtina kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, todėl teismas laiko šiuos duomenis įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1, 3 – 4 dalys).

2023 m. liepos 5 d. pasikėsinimas pagrobti svetimą turtą panaudojant smurtą

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis G. M. parodė, jog patyrė 1350 EUR turtinės žalos, į tą sumą įeina diagnostikos kaina 40 EUR, 1/3 kompiuterio vertės yra nustatyta diagnostikos akte, kompiuteris yra vertinamas 2 000 EUR ir padaryta 2/3 žalos.

Ikiteisminiame tyrime protokolu pareiškimu nukentėjusysis pranešė apie 2023 m. liepos 5 d. įvykį, prašė pradėti ikiteisminį tyrimą (1 T., b. l. 1-11).

2023 m. liepos 5 d. nukentėjusysis G. M. parodė, kad maždaug prieš 2-3 mėn. į (duomenys neskelbtini) portalą įdėjo skelbimą, kad parduoda jam priklausantį kompiuterį „MSI GE76“, kurio vertė 2000 EUR. 2023 m. liepos 5 d. jam į telefono numerį (duomenys neskelbtini) paskambino iš tel. numerio (duomenys neskelbtini) asmuo, kuris paaiškino, kad skambina dėl parduodamo jo kompiuterio, bei pasiteiravo kokia galutinė kompiuterio kaina. Jam pasakius, kad kaina yra tokia, kokia nurodyta skelbimo portale, skambinęs asmuo pasiteiravo, kuriuo adresu jis galėtų atvykti apžiūrėti parduodamo kompiuterio, jam pasakė, kad kompiuterį galima apžiūrėti adresu (duomenys neskelbtini). Maždaug apie 18.15 val. jam vėl paskambino iš to paties telefono numerio bei paklausė, kelintą valandą galima atvykti apžiūrėti parduodamo kompiuterio. Jam pasakė, kad galima atvykti bet kada, tačiau kai atvyks, kad parašytų jam sms žinutę. Maždaug apie 18.40 val., jis iš to paties numerio gavo sms žinutę: - „aš jau vietoje, prie (duomenys neskelbtini) namo“, tuomet jis išėjo į daugiabučio kiemą. Išėjęs į kiemą susitiko su vyru, kuris norėjo apžiūrėti jam priklausantį kompiuterį. Vyras atrodė maždaug (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, buvo apsirengęs tamsiais marškinėliais, su kitos spalvos (neįsidėmėjo kokios) taškiukais bei tamsios spalvos šortais. Jis išėmė kompiuterį iš dėžės ir padavė asmeniui jį apžiūrėti. Asmuo, apžiūrėjęs kompiuterį, atidavė jį atgal, tačiau jam dedant kompiuterį į dėžę, asmuo staiga bandė išplėšti jam iš rankų kompiuterį ir tuo metu papurškė ašarinėmis dujomis į akis, tačiau jam pilnai nepaleidus kompiuterio, asmuo pradėjo šalintis iš įvykio vietos link (duomenys neskelbtini), namo kiemo. Tačiau šis asmuo prie laiptinės pametė savo telefoną bei sugrįžęs atgal jį pradėjo vėl pulti. Susistumdymo metu vyras jam dešinės rankos kumščiu smūgiavo apie 4-5 kartus į galvą bei apie 3-4 kartus spyrė per kojas bei įkando į kairės rankos mažojo piršto pirmosios falangos pagalvėlę. Grumtynių metu vyras toliau kėsinosi pavogti kompiuterį, tačiau jis vyrą paguldė ant asfaltbetonio ir laukė atvykstančių policijos pareigūnų, kuriuos iškvietė namo gyventojai. Dėl įvykio jis pajuto fizinį skausmą, jam sužalotas pirštas, galva, akys ir dešinys petys. Įvykio metu buvo sugadintas nešiojamojo kompiuterio korpusas, kurio vertė 700 EUR, tačiau tikslesnę žalą patikslins tyrimo metu, nes gali būti sugadintos ir kompiuterio vidinės dalys. Maždaug apie 20.00 val. eidamas tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namo kiemų, jis pastebėjo minėtą vyrą, kuris bandė iš jo atimti kompiuterį. Vyras stovėjo šalia (duomenys neskelbtini) spalvos „BMW“ markės automobilio, kurio priekinis dangtis buvo pakeltas, tačiau valstybinių numerių nematė, nes nenorėjo eiti arčiau, kad vėl nekiltų konfliktas. Eidamas link savo namų, pastebėjo, kad ant (duomenys neskelbtini) namo yra įrengtos vaizdo kameros, viena yra ant daugiabučio kampo bei nukreipta tiesiai į (duomenys neskelbtini) namo stovėjimo aikštelę, kurioje stovėjo minėtas vyras prie automobilio. Taip pat pastebėjo, kad prie (duomenys neskelbtini), namo yra įrengta ant apšvietimo stulpo vaizdo kamera, kuri nukreipta į išvažiavimą iš stovėjimo aikštelės, todėl galėjo minėtą vyrą bei automobilį užfiksuoti. Jam padaryta turtinė 700 eurų žala ir fizinė žala. Civilinį ieškinį pareikš tyrimo eigoje. Daugiau apie įvykį nieko parodyti negali (1 T., b. l. 58-61).

Iš 2024 m. kovo 5 d. teisiamajame posėdyje nukentėjusiojo atstovės advokatės K. Sandaraitės-Butvilienės pateikto UAB (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugpjūčio 24 d. diagnostikos akto matyti, jog buvo nustatyti išoriniai ir vidiniai kompiuterio „MSI Raider GE76 12UGS“ pažeidimai, nurodoma, kad prieš įvykį tokio kompiuterio, idealaus stovio, naudoto rinkos kaina lietuviškuose skelbimo portaluose apie arba lygi 2 000 EUR. Kartu su diagnostikos aktu pridėtos fotonuotraukos, sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) už atliktą paslaugą – kompiuterio diagnostiką su diagnostikos akto išrašymu, taip pat minėto kompiuterio įsigijimą už 2 657,51 EUR iš UAB (duomenys neskelbtini) patvirtinanti PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini)).

Teisiamajame posėdyje 2024 m. kovo 26 d. liudytoja V. M. parodė, kad pažįsta G. M., nes su juo ne kartą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Kompiuteris priklauso G. M., jis yra tinkamas ieškovas, nes kompiuteris jam ir priklauso. Čia yra jo praradimas. Kompiuteris buvo įgytas už 2 657,51 EUR.

BRITI ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2023 m. liepos 5 d. 15.50 val. gautas pranešėjo skambutis apie tai, kad vienas vyras sulaikė asmenį, kaltina jį vagyste (1 T., b. l. 22-25).

Ikiteisminiame tyrime 2023 m. lapkričio 16 d. liudytojas E. T. (į iškvietimą atvykęs pareigūnas) parodė, kad 2023 m. liepos 5 d. jis dirbo <...> su kolega, taip pat vyriausiuoju patruliu D. N. Apie 18.50 val. buvo gautas pranešimas, kad daugiabučio gyvenamojo namo kieme, asmuo sulaikė vagį, vyrui kraujuoja veidas. Jie su kolega vyko į įvykio vietą (duomenys neskelbtini) gatvėje, namo numerio nepamena. Jau įvažiuojant į kiemą pastebėjo, kad vienas vyras gulėjo aikštelėje ant žemės, o kitas apžergęs jį laikė. Aplinkui buvo ir dar keli asmenys. Su tarnybiniu automobiliu sustojo pačiame kieme ir ėjo prie aikštelėje buvusių asmenų. Ant žemės gulėjęs vyriškis taip ir liko gulėti, nuo žemės nesikėlė. Jis visuomet gulėjo ant pilvo. Ant jo veido matėsi kraujo. Paklausus kas įvyko, gulintį vyriškį laikęs asmuo aiškino, kad į kiemą jis išėjo parodyti parduodamo nešiojamo kompiuterio, o jo apžiūrėti atėjęs asmuo papurškė jam dujų ir kompiuterį bandė atimti, bet jis tą asmenį sulaikė bei pašalinių asmenų paprašė iškviesti policiją. Vyriškis tvirtino, kad asmuo jam buvo skambinęs telefonu, jis pats nurodė jam adresą kur atvykti. Vyriškis jam perdavė ir jo sulaikyto asmens mobiliojo ryšio telefoną bei automobilio „BMW“ raktus. Bendraujant vyriškis praktiškai visuomet buvo užmerkęs tai vieną, tai kitą akį, sakė, kad akis jam graužia. Vyriškis prie savęs turėjo ir nešiojamą kompiuterį, apžiūrinėjo, ar įvykio metu jis buvo pažeistas. Asmenybei nustatyti asmuo buvo pateikęs savo dokumentą. Jis buvo išduotas G. M. vardu. Ant žemės gulėjęs asmuo dokumentą turėjo piniginėje, kuri buvo jo sportinių kelnių kišenėje. Jo turimas dokumentas buvo išduotas V. T. vardu. Jis, gulėdamas ant žemės, aiškino, kad jis tik ėjo per kiemą, o prie jo priėjęs asmuo pasiūlė pirkti kompiuterį ir jį primušė. Apie įvykio aplinkybes buvo kalbėtasi ir su keliais kieme buvusiais asmenimis. Jie tikino, kad matė tik tai, kai asmuo jau buvo sulaikytas ir gulėjo ant žemės, o kitas asmuo jį laikė. Aikštelėje ant žemės, gal poros metrų atstumu nuo gulinčio V. T., gulėjo ir dujų balionėlis. Jis jį pakėlė nuo žemės ir padėjo į tarnybinį automobilį. Paklaustas V. T. patvirtino, kad dujų balionėlis yra jo. Gulėdamas V. T. skundėsi galvos svaigimu, todėl jam buvo iškviesti greitosios pagalbos medikai. Tik jiems atvykus V. T. atsikėlė nuo žemės ir toliau gulėjo jau greitosios pagalbos automobilyje. Jis jam perdavė ir jam G. M. paduotą mobiliojo ryšio telefoną bei automobilio raktus. Kadangi V. T. buvo blaivus, tai jam buvo grąžintas ir dujų balionėlis. Medikai V. T. vežė detalesnei apžiūrai į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Vietoje V. T. pareiškimo nerašė, teigė, kad dėl pareiškimo apsispręs po medikų apžiūros. Jam buvo paaiškinta, kokiu būdu jis gali pateikti pareiškimą. G. M. pareiškimą ruošėsi teikti po to, kai nustatys, ar įvykio metu kompiuteris buvo pažeistas bei kokia dėl to padaryta žala. Apžiūrinėdamas kompiuterį G. M. teigė, kad yra tik kažkokie išorės sugadinimai, o ar kas pažeista kompiuterio viduje, jis nežinantis. G. M. taip pat buvo paaiškinta, kokiu būdu jis policijai gali pateikti pareiškimą (1 T., b. l. 79-80).

2023 m. liepos 5 d. įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta – automobilių stovėjimo aikštelė, esanti prie pirmosios pastato laiptinės adresu (duomenys neskelbtini). <...> Įvykio vieta neaptverta, joje vaikšto žmonės, atvažiuoja ir išvažiuoja automobiliai. Šaligatvis naudojamas pagal paskirtį, juo vaikšto didelis srautas žmonių. Įvykio vietoje įrengti apšvietimo stulpai. Tiesiai prieš laiptinę (kur butai nuo 1-3), apie 7 metrų atstumu, ant asfaltbetonio matoma raudonos spalvos dėmių koncentracija, kuri nufotografuota mastelinės fotografijos būdu. Raudonos spalvos dėmės išdžiūvusios, jos buvo sudrėkintos keliais lašiukais „Sodium chloride Kabi 0,9 %“ tirpalu ir statmenai paviršiui su dviem steriliais vatos tamponais pritvirtintais prie medinių pagrindų buvo paimtos nuoplovos su galimais biologiniais pėdsakais. Nuoplovos su galimais biologiniais pėdsakais paimtos ir supakuotos į popierinį voką Nr. 1, jis užplombuotas plomba Nr. UŽPLOMBUOTA (duomenys neskelbtini) ir ant jo užrašyti paaiškinamieji užrašai. Ant pastato vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Tačiau už pastato Nr. (duomenys neskelbtini) yra pastatas Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurio yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros bei prie ten esančių šiukšlių konteinerių taip pat yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros (žiūrėti foto lentelę). <...> (1 T., b. l. 44-47, 48-55).

2023 m. rugpjūčio 30 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota 2023 m. liepos 5 d. BPS garso įrašo pavadinimu „2023_07_05_18-49-54_370682102“ iš Policijos registruojamų įvykių registro apžiūra. Apžiūrimas garso įrašo failas Įrašo trukmė 1 minutė 34 sekundės. Įraše rodoma data 2023/07/05, pradžios laikas 18:49:51. Įraše girdima BPC operatorė ir pranešėjas – per balkoną įvykį matęs gyventojas:

<...> Pranešėjas: Laba diena. Vilniuje prie (duomenys neskelbtini) namo vienas vyras kitą laiko, sako bandė apvogti <...>

Pranešėjas: Nu vienas kitą laiko, nes tas sako bandė jį apvogti, va, ir jis bando tą sulaikyti ir šaukia, kad kviestų policiją.

BPC operatorė: O požymiai, kaip jie atrodo jeigu bandytų šalintis? Daug maž ką vilki?

Pranešėjas: Tas kuris ale tipo bandė apvogti baltos kelnės, juoda maikė, o kitas su tokia šviesi maikė su mėlynu piešiniu ir šortai.

Pranešėjas: Jo aš gyventojas. Aš dabar į balkoną išėjau, kad rėkia kažkas.

BPC operatorė: Supratau. Ir jūsų vardas pavardė. Smarkiai ten kraujuoja?

Pranešėjas: Mano R., o pavardė Š., bet prie ko čia aš ta prasme?

BPC operatorė: Gerai pranešiau policijai, ačiū jums.

Pranešėjas: Aš ten ne prie ko.

BPC operatorė: Viskas gerai, pranešiau policijai, ačiū jums (1 T., b. l. 26-28).

2023 m. rugpjūčio 30 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota 2023 m. liepos 5 d. BPS garso įrašo pavadinimu „2023_07_05_19-01-35_37064364779“ apžiūra. Įraše girdimas BPC operatorius ir, pagal bylos aplinkybes, pranešėjas (A. R., matęs įvykį per balkoną). Pranešėjas paaiškina, kad buvo sulaikytas vagis bandęs pavogti daiktus žmogaus, jam sužalotas veidas. Prašo iškviesti policiją ir greitąją (1 T., b. l. 29-31).

2023 m. rugpjūčio 31 d. apžiūrėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti vaizdo įrašai: „(duomenys neskelbtini) 2023-07-05_18_30-2023-07-05_19_00_eef829201c1715e3454776d59ae2274c“; „(duomenys neskelbtini) 2023-07-05_19_00-2023-07-05_19_30_84579eee691b4c9b77b75115b4a7d494“; „(duomenys neskelbtini) 2023-07-05_18_30-2023-07-05_19_00_0b49f2601d16e1348a8ecf7998d6384b’; „(duomenys neskelbtini) 2023-07-05_19_00-2023-07-05_19_30_2ab070dcbd10acdd66ff045d522badd8“; „(duomenys neskelbtini) 2023-07-05_18_30-2023-07-05_19_00_759c0ed4871f84e47f3d65e4351ac176“, „(duomenys neskelbtini) 2023-07-05_19_00-2023-07-05_19_30_6286b4adb159445a00fdef750fd0de40“, kuriuose užfiksuota, kaip V. T. (nustatyta i iš policijos vaizdo įrašų „PSS-20230705-190339 UTC+0300“ (1 T., b. l. 34-37) ir PSS-20230705-190350UTC+0300“ (1 T., b. l. 38-43)) nuo (duomenys neskelbtini), automobilių aikštelės, atvykęs automobiliu „BMW“ ((duomenys neskelbtini) klasės, (duomenys neskelbtini)), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiavo į sutartą vietą išlipęs iš mašinos, dėvintis šviesias kelnes ir tamsią maikutę trumpomis rankovėmis, pereina gatvę ir eina gatve, šalia kurios yra mūrinis pastatas su užmūrytomis langų angomis. Asmuo matomas visu ūgiu, eina rūkydamas cigaretę (1 T, b. l. 85-88).

2023 m. rugsėjo 4 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas vaizdo įrašas pavadinimu „2023-07-05 18_29_59 (UTC+03_00).mkv“, iš kurio matyti, kaip į aikštelę sukdamas kairėn įvažiuoja (duomenys neskelbtini) spalvos automobilis „BMW“ ((duomenys neskelbtini) klasės, kėbulas (duomenys neskelbtini)). Įraše matomas automobilio kairys šonas ir galinė dalis. Matomas valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Vairuotojo durelių stiklas nuleistas. Vairuotojo vietoje matomas asmuo (vyras). Matoma tik galva iš kairiojo šono ir ant vairo uždėta dešinė ranka. <...> Įrašo 2 min. 27 s atsidaro automobilio vairuotojo durelės. 2 min. 56 s nuo automobilio į gatvės pusę nueina asmuo ir nuo 2 min. 58 s šio asmens įraše daugiau nesimato. Nuo įrašo 1 val. 27 min. 3 s matosi, kaip per aikštelę eina mergina ir vaikinas. Abu eina susikibę rankomis. Vaikinas dėvi tamsią maikutę trumpomis rankovėmis ir tamsius šortus. Mergina dėvi šviesius džinsus ir šviesią maikutę trumpomis rankovėmis. Abu per aikštelę nueina link tos vietos, kur stovi automobilis „BMW“ (matosi jo priekis), bet pro automobilį praeina ir nuo 1 val. 27 min. 36 s abiejų nesimato. 1 val. 28 min. 05 s vėl pasimato vaikinas, kuris eina link stovinčio automobilio BMW. Iš paskos vaikino eina mergina. 1 val. 28 min. 11 s vaikinas prieina prie „BMW“ vairuotojo durelių ir jas atidaro. Mergina stovi priešais automobilį. 1 val. 28 min. 21 s vaikinas prieina prie automobilio „BMW“ priekio ir atidaro automobilio variklio dangtį. Kurį laiką ir vaikinas, ir mergina stovi priešais pat automobilį. Vėliau abu nueina link automobilio šono ir kurį laiką abiejų nesimato. Įrašo 1 val. 32 min. 21 s vaikinas uždaro variklio dangtį ir abu su mergina nuo automobilio nueina. Nuo 1 val. 32 min. 30 s jų įraše nesimato. Įrašo pabaigoje automobilis „BMW“ matomas stovintis toje pačioje vietoje (1 T., b. l. 92, 93-95).

Peržiūrėjus policijos pareigūnų 2023 m. liepos 5 d. naudotos „Kūno“ kameros vaizdo įrašus nustatyta:

- „PSS-20230705-190350UTC+0300“ nustatytos aplinkybės dėl kaltinamojo sulaikymo (sulaikė nukentėjusysis ir laikė iki atvyko policija; nukentėjusysis papasakojo apie pasikėsinimą pagrobti jo kompiuterį ir prieš jį panaudotą smurtą (ir papurkštas dujas) (1 T., b. l. 38-43);

- „PSS-20230705-190339 UTC+0300“ Sutampa su vaizdo įrašo apžiūra „PSS-20230705-190350UTC+0300“ (1 T., b. l. 34-37).

2023 m. spalio 27 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad tyrimo metu buvo gautos abonentų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių, SMS bei MMS žinučių išklotinės. Nustatyta:

1. Į nukentėjusiojo G. M. naudojamą abonentą Nr. (duomenys neskelbtini), abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. liepos 5 d. skambino 18:15:23 val. Pokalbio trukmė 70 s. Abonento Nr. (duomenys neskelbtini) jungimas vyko per bokštą adresu (duomenys neskelbtini). Abonento Nr. (duomenys neskelbtini) jungimas vyko per bokštą adresu (duomenys neskelbtini).

2. 2023 m. liepos 5 d. 18:39:19 val. ir 18:39:25 val. abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) gavo SMS pranešimus.

3. 2023 m. liepos 5 d. 18:39:38 val. abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) siuntė SMS pranešimą (1 T., b. l. 104).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2112/2023(01) konstatuota:

1. G. M. padaryti odos nubrozdinimai dešiniame petyje, dešinėje alkūnėje, dešinėje kojoje;

2. Odos nubrozdinimai padaryti kietu, mažą kontaktuojantį paviršių ar buką briauną turinčiu daiktu (daiktais);

3. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytų laiku, t. y. 2023 m. liepos 5 d.;

4. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu;

5. Paprastai tokio pobūdžio sužalojimai sugyja be pasekmių;

6. Odos nubrozdinimas dešinėje alkūnėje galėjo būti padarytas griūnant ir/ar atsitrenkiant į kietą buką paviršių;

7. G. M. sužalojimų jam padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą (1 T., b. l. 75-76).

BK 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą.

Iš kaltinamojo teisme duotų parodymų matyti, jog savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo (pasikėsinimo apiplėšti nukentėjusįjį G. M.), jis visiškai pripažino, paaiškino, kad susitikęs su nukentėjusiuoju apie 18.40 val. spontaniškai sugalvojo iš jo pagrobti kompiuterį, prasidėjo grumtynės, dar apipurškė nukentėjusįjį dujomis, o pats gavo porą smūgių į galvą. Panašiai apie įvykį parodė ir ikiteisminiame tyrime apklaustas nukentėjusysis: susitikęs su kaltinamuoju sutartu laiku, padavė jam apžiūrėti kompiuterį, jį apžiūrėjęs kaltinamasis davė kompiuterį atgal, tačiau dedant kompiuterį į dėžę, staiga bandė išplėšti jam iš rankų ir tuo metu papurškė ašarinėmis dujomis į akis, tačiau jam pilnai nepaleidus kompiuterio, bandė šalintis iš įvykio vietos, prie laiptinės pametė savo telefoną bei sugrįžęs atgal jį pradėjo vėl pulti. Jie susistumdė, vyras jam dešinės rankos kumščiu smūgiavo apie 4-5 kartus į galvą bei apie 3-4 kartus spyrė per kojas bei įkando į kairės rankos mažojo piršto pirmosios falangos pagalvėlę. Kitų objektų apžiūros protokole apžiūrėjus „Kūno“ kamerų įrašus, matyti, kad nukentėjusysis iš karto po įvykio parodė ir į įvykį atvykusiems policijos pareigūnams, paaiškindamas, kad: „<...> jisai (teismo pastaba – kaltinamasis) apsimetė, kad perka kompiuterį, apžiūrėjo, tada kai dėjau atgal, jis greit čiupo, atsisuko su dujom ir bandė bėgt, pagavau, tada apsistumdėm čia, kompiuterį perėmiau, išėjo padėt ant žemės, nežinau, pažeistas kažkiek“ <...> „<...> apsimetė pirkėju, atėjo prie laiptinės, aprodžiau, tada pamatė progą, čiupo, purškė ir bandė bėgt, pasisekė, kad pavyko pačiupt“. <...> „po mūsų susistumdymo jisai bandė dar mane pult, kai aš laikiau kompiuterį, jis turėjo dvi rankas, o aš vieną, bandė pult, muštis, bet pavyko apsigint, išėjo padėt kompiuterį, tada neutralizuot. Tada išėjo kaimynai, iš čia gal pirmieji (pirštu rodo į viršų), kurie iškvietė policiją“. Teismas pastebi, jog kaltinamasis iš pradžių neigė savo kaltę, pareigūnams aiškino, kad: „užsipuolė, kažką man čia siūlė siūlė, pardavinėjo kažką, nežinau ko jis (teismo pastaba – nukentėjusysis) čia prie manęs priėjo“; <...> „<...> nežinau, ko jisai čia iš manęs norėjo“ <...> „aš praeidinėjau va čia pro kiemą ir (necenzūrinis žodis)“. <...> „[Ėjau] iki mašinos, namo“. Ikiteisminiame tyrime liudytoju apklaustas pareigūnas E. T. paaiškino, kad atvykus į gautą iškvietimą aikštelėje ant žemės, gal poros metrų atstumu nuo gulinčio V. T., gulėjo ir dujų balionėlis. <...> Paklaustas V. T. patvirtino, kad dujų balionėlis yra jo. Atlikus įvykio vietos apžiūrą užfiksuoti vykusių grumtynių pėdsakai: <...> ant asfaltbetonio matoma raudonos spalvos dėmių koncentracija, <...> Raudonos spalvos dėmės išdžiūvusios <...>. Specialisto išvadoje nukentėjusiajam G. M. padaryti odos nubrozdinimai dešiniame petyje, dešinėje alkūnėje, dešinėje kojoje vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, sužalojimų jam padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą.

Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra priemonė pagrobti svetimą turtą. Pažymėtina, kad plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia. Taigi, kvalifikuojant veiką pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad kaltininkas turėjo sumanymą pagrobti svetimą turtą, kuris gali kilti tiek prieš panaudojant smurtą, tiek smurto panaudojimo metu.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, sprendžia, kad V. T. kaltė pasikėsinus padaryti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta.

Atlikdamas kaltinime nurodytus veiksmus V. T. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo nukentėjusiajam gali kilti numatyti padariniai, ir jų norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Nors iš pradžių į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams savo kaltę neigė, teisiamajame galiausiai prisipažino pasikėsinęs pagrobti nukentėjusiojo kompiuterį. Kaltinamojo nurodyta aplinkybė, jog nusikalstamą veiką padarė spontaniškai, neatitinka byloje nustatytų aplinkybių – jo išankstinį ketinimą apiplėšti nukentėjusįjį patvirtina tai, kad į kaltinamojo V. T. iniciatyva organizuotą susitikimą su nukentėjusiuoju, neva siekiant apžiūrėti ir galimai įsigyti kompiuterį, jis su savimi atsinešė dujų balionėlį. Iš karto po to, kai griebiant kompiuterį iš nukentėjusiojo, pastarasis šio nepaleido, kaltinamasis atsineštą dujų balionėlį panaudojo prieš nukentėjusįjį, papurkšdamas jam į veidą. Po šių veiksmų atlikimo – ašarinių dujų panaudojimo – nukentėjusysis kompiuterį paleido, kas suteikė galimybę kaltinamajam užvaldyti turtą. Kaip matyti, kaltinamajam mėginant pasišalinti, jam iškrito telefonas, dėl ko jis sugrįžo, o tai leido nukentėjusiajam pasivyti kaltinamąjį. Tarp jų įvyko grumtynės, siekdamas išlaikyti pagrobtą turtą, kaltinamasis tyčia ne mažiau kaip keturis kartus rankų kumščiais sudavė nukentėjusiajam G. M. į veidą, ne mažiau kaip tris kartus su koja spyrė jam į kojas ir įkando jam į kairės rankos mažąjį pirštą, tačiau kompiuterio nepagrobė, t. y. nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusiajam panaudojus fizinę jėgą, kaltinamasis buvo pargriautas ir sulaikytas nukentėjusiojo. Taigi tik dėl aktyvaus nukentėjusiojo pasipriešinimo, nusikalstamos veikos pabaigti nepavyko, ji nutrūko pasikėsinimo stadijoje.

Pirmiau aptarti bylos įrodymai neginčijamai patvirtina, kad V. T. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis kaltinamasis V. T., panaudodamas fizinį smurtą pasikėsino pagrobti svetimą 2 000 (du tūkstančiai) EUR vertės turtą. Nusikalstama veika pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 180 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.

2023 m. liepos 10 d. viešosios tvarkos pažeidimas ir svetimo turto vagystė

Policijos registruojamų įvykių registre 2023 m. liepos 10 d., 23.21 val. registruotas pranešimas dėl pavogtų telefonų ir apgadinto automobilio „Honda (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ROĮK 0123000399569 (2 T., b. l. 15-19).

Nukentėjusysis T. S. ikiteisminiame tyrime 2023 m. liepos 11 d. parodė, kad kol jo brolis D. S. atostogoms buvo išvykęs <...> [jam paliko savo] automobilį „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2023 m. liepos 10 d. jis buvo namuose ir maždaug apie 16.30 val. jam per „(duomenys neskelbtini)“ parašė draugo J. B. draugė S., kad jos draugę A. prie (duomenys neskelbtini) namų (duomenys neskelbtini) gatvėje užpuolė V. T. ir paėmė jos rankinę su dokumentais. Jis pasakė, kad tuoj atvažiuos pas S. į darbą. Jis paėmė brolio automobilį ir nuvažiavo pas ją adresu (duomenys neskelbtini). Kol jis kalbėjo su S., jai paskambino A. ir paprašė palydėti ją namo. Jie palydėjo A. namo, palaukė kol A. išsimaudys ir tada nuvažiavo paimti draugo J., adresu (duomenys neskelbtini). Pasiėmę J., keturiese nuvažiavo pavalgyti į kavinę „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Pavalgė ir nuvežė A. namo. Apie 22 val. išlipus iš automobilio, prie jų priėjo V. T. ir pasakė, kad jam reikia pakalbėti su A. Jam pasakė, kad A. nenori su juo kalbėti. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas. J. įsitraukė į jų žodinį konfliktą, abu V. T. aiškino daugiau nesirodyti ir palikti A. ramybėje. V. T. liepė palaukti, kol atvažiuos jo draugas ir tai pasakydamas išėjo. A. nuėjo namo, o jie nuvažiavo namo <...>. Įvažiavus į automobilių stovėjimo aikštelę, parkuojant automobilį, prie jų privažiavo (duomenys neskelbtini) spalvos „BMW (duomenys neskelbtini)“. Automobilis užkirto jiems kelią ir iš automobilio išlipo V. T. Jis į asfaltą sudaužė stiklinį butelį ir su sudaužytu buteliu puolė prie jų automobilio. Supratus, kad gali baigtis blogai, jie pro duris iš abiejų pusių išbėgo, automobilyje palikdami du telefonus. Jo telefonas buvo Iphone XS auksinės spalvos, su mėlyna apsauga, o J. paliko savo telefoną Iphone XR, sidabrinės spalvos. Rakteliai liko automobilyje. Pabuvus pas J. kelias minutes, išėjo pažiūrėti į lauką. Lauke jau nebuvo automobilio „BMW (duomenys neskelbtini)“. Priėjus prie savo automobilio pamatė, kad apgadintas jo variklio dangtis. Automobilio salone nebuvo paliktų telefonų. Jo telefonas Iphone XS pirktas prieš 5 metus, tada už jį mokėjo 1 400 eurų. Šiuo metu telefoną vertina 400 eurų. J. kieme priėjo prie stovinčios merginos ir paprašė, kad ji iškviestų policiją. Civilinio ieškinio jis neteiks, nes telefonas jam grąžintas (2 T., b. l. 35-36).

Nukentėjusysis D. S. ikiteisminiame tyrime 2023 m. spalio 6 d. parodė, kad jis turi savo vardu registruotą automobilį „Honda (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šiaip automobiliu naudojasi jis pats, tačiau 2023 m. liepos mėnesį jis buvo išvykęs <...>, brolio T. automobilis buvo servise, todėl tuo laiku jo automobiliu kažkiek naudojosi brolis T. <...> grįžo lygtais (duomenys neskelbtini) ir, tik jam jau grįžus, brolis T. pasakė, kad liepos 10 d. vakare kažkokio konflikto dėl merginos, vardu A., metu, buvo apgadintas jo automobilis Honda, kuriuo tą vakarą brolis naudojosi. Kaip sakė brolis, automobilis buvo apgadintas aikštelėje prie namų (duomenys neskelbtini) gatvėje. To įvykio metu buvo apgadintas automobilio variklio dangtis. Ant jo matėsi du įdubimai. Dėl apgadinto variklio dangčio jam padaryta 200 EUR turtinė žala. Būtent tiek kainuoja naudotas automobilio dangtis parinktas pagal spalvą. Šiai dienai automobilio variklio dangtis jau sutvarkytas. Civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo jis neteiks (2 T., b. l. 49-52).

Nukentėjusysis J. B. ikiteisminiame tyrime 2023 m. liepos 11 d. parodė, kad 2023 m. liepos 10 d., apie 20 val., jam paskambino draugas T. S. ir abu susitarė susitikti. Apie 20.20 val. T. atvažiavo jo pasiimti iš namų. Kartu su juo atvažiavo S. S. bei A, kurios pavardės jis nežino. Jie visi nuvyko į kavinę „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Pavalgę kavinėje, nuvežė A. namo. Išlipus iš automobilio, apie 22 val., prie jų priėjo jam nepažįstamas vaikinas, kuris pasakė, kad jam reikia pakalbėti su A. Matėsi, kad A. su juo kalbėti nenori, bet pasikalbėti nuėjo. Jiems sakė toli nenueiti, nes vaikinas nebuvo nusiteikęs draugiškai. Išgirdus, kad vaikinas su A pradėjo kalbėti agresyviau, jis įsiterpė bei pasakė vaikinui apsiraminti, nes mergina nenori su juo bendrauti. Vaikinas pradėjo sakyti, kad tai yra (duomenys neskelbtini), nors A. sakė, kad jie nėra kartu, kad jie (duomenys neskelbtini). Matėsi, kad pokalbis krypsta bloga linkme. Vaikinas nenorėjo baigti pokalbio su A., nors ji tęsti pokalbio nenorėjo. Tada jis iš automobilio bagažinės paėmė „krokodilus“, skirtus automobiliui įkrauti ir pasakė, kad jis atstotų nuo merginos ir išeitų. Vaikinas apsisuko ir išėjo. Užsiminė, kad atvažiuos draugai. Dar pastovėjus ir pakalbėjus išvažiavo namo. Atvažiavus į automobilių stovėjimo aikštelę (duomenys neskelbtini) (prie (duomenys neskelbtini)), pastatė automobilį ir, jiems dar sėdint automobilyje, į automobilių stovėjimo aikštelę įvažiavo tamsios spalvos „BMW (duomenys neskelbtini)“ automobilis. Kiek matė, automobilyje sėdėjo trys asmenys. Buvo viena mergina ir du vaikinai. Mergina buvo jam nepažįstama, vaikino, kuris vairavo automobilį taip pat nepažinojo. Trečiasis buvo tas, kuris prisistatė kaip A. (duomenys neskelbtini), su kuriuo įvyko žodinis konfliktas. Tas vaikinas išlipo iš automobilio. Jis rankose laikė butelį, kurį sudaužė tik iš antro karto. Pamačius, kad jis sudaužė butelį, išsigando, išlipo iš automobilio ir pradėjo bėgti. Nubėgo į namo (duomenys neskelbtini) laiptinę. Laiptinėje praleido apie pusantros – dvi minutes ir išėjo patikrinti prie automobilio. Priėjus prie automobilio „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), matėsi, kad yra sulankstytas jo variklio dangtis. Automobilis, kiek žino, priklauso draugo T. broliui D. S. Taip pat pamatė, kad automobilyje nėra jo baltos spalvos iPhone XR telefono, kurį buvo padėjęs priekyje ant panelės. Telefonas buvo su tamsiai žalios spalvos dėklu. T. apžiūrėjęs automobilio vidų nerado savo mobiliojo telefono iPhone XS. Pamačius, kad yra sugadintas automobilis ir pagrobti mobilieji telefonai, jis paprašė praeivės paskambinti bendruoju pagalbos numeriu ir iškviesti policijos pareigūnus. Iš automobilio pavogtas telefonas surastas ir jam grąžintas, todėl turtinės žalos jis nepatyrė, civilinio ieškinio nereikš (2 T., b. l. 63-65).

Liudytoja G. K. ikiteisminiame tyrime 2023 m. liepos 11 d. parodė, kad 2023 m. liepos 10 d., apie 23 val., jos vaikinui E. L. paskambino jų bendras pažįstamas V. T. Paskambinęs V. paprašė atvažiuoti, nes jam reikia pagalbos. Kokios pagalbos reikėjo jis nepasakė. Jos vaikinas E. sutiko padėti V. E. jai pasiūlė važiuoti kartu su juo. Važiavo jie automobiliu „BMW (duomenys neskelbtini)“, kurį E. pasiskolino iš savo draugo. V. pasakė, kad jį reikės paimti (duomenys neskelbtini) gatvėje prie (duomenys neskelbtini) poliklinikos. Jiems atvažiavus prie (duomenys neskelbtini) poliklinikos, V. priėjo ir atsisėdo į automobilį. Ji sėdėjo priekyje, jos vaikinas vairavo, o V. atsisėdo ant galinės sėdynės. Atsisėdęs V. nurodinėjo kur reikės važiuoti, bet kur jie važiuoja konkrečiai ir kokiu tikslu nesakė. V. buvo piktas, bet dėl kokios priežasties ji nežino, jis nieko konkretaus nenurodė. Jiems važiuojant (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini), V. pasakė E. „šita mašina, stojam“. Sustojus V. iššoko iš automobilio. Kai jis išlipo iš automobilio, ji girdėjo, kad kažkas dužo, bet kas konkrečiai ji nematė. Išlipęs iš automobilio V. pradėjo bėgti link automobilio, kuris buvo (duomenys neskelbtini) spalvos. Iš to automobilio išlipo trys asmenys - viena mergina ir du vaikinai – ir pabėgo. Anksčiau tų asmenų ji nėra mačiusi. Priėjęs prie to (duomenys neskelbtini) spalvos automobilio V. jį apžiūrėjo, buvo atidaręs duris ir „įlindęs“ į vidų. Grįžęs į automobilį V. pasakė „važiuojam“. Ji pasiūlė važiuoti pas ją. Atvykus į jos butą, E. nuvažiavo į degalinę, o ji namuose liko su V. Likus dviese ji V. paklausė kas nutiko, kokia tai situacija. V. papasakojo, kad jis nuvažiavo pas (duomenys neskelbtini) A. Kai V. išeidinėjo iš A., kažkuris iš vaikinų, sėdėjusių (duomenys neskelbtini) automobilyje, jam pradėjo grasinti bei rankose laikė „krokodilus“, kurie naudojami įkrauti automobilį. Jiems būnant namuose, kažkas paskambino į domofoną. V. pažiūrėjo pro langą ir pamatė, kad tai policija. Kai antrą kartą policija paskambino į duris, V. ištraukė iš kišenių du mobiliuosius telefonus ir pasakė, kad vėliau juos pasiims. Kodėl jis jai padavė tuos du mobiliuosius telefonus ji pasakyti negali, V. to nepaaiškino. Ji juos paėmė ir padėjo į kosmetinio staliuko stalčius. Tai buvo iPhone mobilieji telefonai. Vienas telefonas buvo su žalios spalvos dėklu, kitas su tamsiai mėlynos spalvos dėklu. Ji jam pasakė, kad jai problemų nereikia, nes ji (duomenys neskelbtini), ir V. pasakė šokti per langą. Ji padavė jam batus ir V. iššoko pro langą. Paėmusi iš V. mobiliuosius telefonus suprato, kad tai gali būti pavogti mobilieji telefonai. Policijos pareigūnus ji į butą įleido kai V. iš buto jau buvo pasišalinęs. Kai bute buvo policijos pareigūnai, į namus sugrįžo E. Ji su pareigūnais išėjo į jų automobilį pasikalbėti. Antrą kartą policijos pareigūnams užėjus į butą ji pasakė apie V. paliktus mobiliuosius telefonus ir juos policijos pareigūnams perdavė (2 T., b. l. 80-81).

2023 m. liepos 11 d. liudytoja G. K. savanoriškai pateikė jai V. T. paduotus mobiliojo ryšio telefonus iPhone XS, IMEI: (duomenys neskelbtini) ir iPhone XR, IMEI: (duomenys neskelbtini) (2 T., b. l. 82-85).

2023 m. liepos 11 d. G. K. savanoriškai pateikti mobiliojo ryšio telefonai iPhone XS IMEI: (duomenys neskelbtini) ir iPhone XR IMEI: (duomenys neskelbtini) apžiūrėti, duomenys fiksuoti apžiūros protokole (2 T., b. l. 86-88, 89-93).

Liudytojas E. L. ikiteisminiame tyrime 2023 m. liepos 20 d. parodė, kad šių metų liepos 10 d., 22.34 val., jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino draugas V. T. ir paprašė, kad jis atvažiuotų į (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kadangi jį muša du vyrai su laidais. Jam pasakė, kad atvažiuos jį iš ten paimti ir kartu važiuoti pasiūlė sugyventinei G. K. Ji sutiko. Jie sėdo į jo vairuojamą automobilį „BMW (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę. Ten kiemuose buvo V. Tuo metu iš kiemo išvažinėjo automobilis „Honda“, (duomenys neskelbtini) spalvos. V. sėdo į jo automobilį ir paprašė važiuoti iš paskos to automobilio „Honda“. Kol V. įsėdo į automobilį, „Honda“ dingo jam iš akiračio, tačiau V. prašymu jis nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) tilto. Pervažiavus (duomenys neskelbtini) tiltą ir pasukus į kairę bei pavažiavus (duomenys neskelbtini) gatve, V. liepė pasukti į dešinę prie pastato „(duomenys neskelbtini)“ – ten stovėjo automobilis „Honda“, iš kurio išlipinėjo mergina ir du vaikinai. Išlipę jie pradėjo bėgti. Automobilio duris jie paliko praviras, jų neuždarė. V. iššoko iš jo mašinos ir bėgo iš paskos merginos bei vaikinų. V. išlipus iš automobilio girdėjosi, kad kažkas dužo, bet jis nematė kas. Neužilgo V. sugrįžo prie jo automobilio. Jis asmeniškai nematė, ar V. buvo įlindęs į „Honda“ automobilį ir ar jį kaip nors sugadino. Grįžęs V. sėdo į automobilį ir jie nuvažiavome pas juos į butą (duomenys neskelbtini). Privažiavus prie namo jis išleido G. su V., o pats nuvažiavo į degalinę pirkti cigarečių. Dar negrįžus namo jam paskambino G. ir pasakė, kad į jų namus atvyko policijos pareigūnai. Grįžus į namus G. jam pasakė, kad V. iššoko pro balkoną ir parodė jo paliktus du mobiliojo ryšio telefonus (2 T., b. l. 96-98).

2023 m. liepos 11 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra lengvasis (duomenys neskelbtini) spalvos automobilis Honda (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio pavarų dėžė automatinė. Automobilis stovi automobilių stovėjimo aikštelėje šalia daugiabučių adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrint automobilio kėbulą išoriškai iš priekio, ant automobilio variklio dangčio matomi išoriniai apgadinimai – sulenktas variklio dangtis, ant kurio matomos nuo batų likusios žymės. Daugiau išorinių apgadinimų nerasta. Šalia automobilio ant asfaltuoto grindinio matomos butelio šukės, kurios yra paimtos ir supakuotos į voką Nr. 1. Iš apžiūros protokolo priedo – fotolentelės nuotraukos Nr. 5 matyti variklio dangčio apgadinimai (2 T., b. l. 20-22, 23-30).

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektyviąją pusę sudaro alternatyvūs požymiai – viešoji tvarka gali būti sutrikdoma įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis, piktybišku tyčiojimusi ar vandališkais veiksmais. Esminę reikšmę nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnio 1 dalį turi šios nusikalstamos veikos padarymo vieta, o būtent – viešoji vieta, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Tik tuo atveju, jeigu objektyvioji nusikaltimo pusė yra realizuojama viešoje vietoje asmuo gali atsakyti pagal BK 284 straipsnį. Aptariamas nusikaltimas padaromas tyčia, o veikos motyvai ir tikslai nėra būtini šio nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas.

Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn už viešosios tvarkos pažeidimą turi būti nustatyti veikos padariniai, t. y. BK 284 straipsnyje nurodytais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiojantis arba vandališkais veiksmais – demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K- 513/2010, Nr. 2K-135/2011, Nr. 2K-491/2013, Nr. 2K-141-507/2015, Nr. 2K-310-942/2016, Nr. 2K-3-489/2018, Nr. 2K-367-511/2018, Nr. 2K-19-511/2020 ir kt.).

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, tas, kas pagrobė svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Vagystė yra svetimo turto pagrobimas. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas vagystės (BK 178 straipsnis) požymius, ne kartą konstatavo, kad vagystės dalykas – svetimas turtas. Svetimu paprastai laikomas turtas, kuris grobimo metu kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise arba nėra kitaip teisėtai jo valdomas. Pagrobdamas svetimą turtą, kaltininkas siekia įtvirtinti savo neteisėtą valdymą, paimdamas turtą iš nukentėjusiojo dispozicijos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-228/2013, 2K-118-746/2016). Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad svetimo turto užvaldymas konstatuojamas tais atvejais, kai kaltininkas neabejotinai suvokė, jog paima svetimą daiktą, numatė, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to norėjo arba kai kaltininkas suvokė, kad jis neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, kad dėl tokių jo veiksmų padaroma turtinė žala kitam asmeniui, ir to norėjo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2013, 2K-63-648/2016, 2K-187-895/2017, 2K-61-489/2018, 2K-212-511/2023).

Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad V. T. kaltė padarius jam inkriminuotus nusikaltimus, numatytus BK 284 straipsnyje ir 178 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta.

Nors V. T. ikiteisminiame tyrime parodė, kad savo kaltę dėl vagystės pripažįsta tik iš dalies, nes galvojo telefonus kitą dieną atiduoti policijos pareigūnams ir pranešti apie grasinimus (jau buvo vėlu ir jis buvo pavargęs, todėl telefonus buvo nusprendęs atiduoti policijai ne iš karto, o kitą dieną), teisiamajame posėdyje kaltę tiek dėl telefonų vagystės, tiek viešosios tvarkos sutrikdymo pripažino visiškai. Parodė, kad priėjęs prie mašinos pradėjo šokinėti ant „HONDOS“ kapoto (variklio dangčio). Vėliau pamatė, kad mašina atidaryta, iš jos pasiėmė 2 telefonus ir išvažiavo pas draugą, kur jį ir sulaikė policija.

Liudytoja G. K. patvirtino, kad jie su E. L. ir kaltinamuoju, jo prašymu nuvyko prie „(duomenys neskelbtini)“, išlipęs iš automobilio V. T. pradėjo bėgti link automobilio, kuris buvo (duomenys neskelbtini) spalvos. Iš to automobilio išlipo trys asmenys – viena mergina ir du vaikinai – ir pabėgo. <....> . Liudytojas E. L. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kad privažiavus prie „(duomenys neskelbtini)“ – ten stovėjo automobilis „Honda“, iš kurio išlipinėjo mergina ir du vaikinai. Išlipę jie pradėjo bėgti. Automobilio duris jie paliko praviras, jų neuždarė. [V. T.] iššoko iš jo mašinos ir bėgo iš paskos <...> išlipus iš automobilio girdėjosi, kad kažkas dužo, bet jis nematė kas. Nukentėjusieji T. S., J. B. ikiteisminiame tyrime paaiškino, kad pamačius kaip iššokęs iš automobilio V. T. į asfaltą sudaužė stiklinį butelį ir su sudaužytu buteliu puolė prie jų automobilio, jie išsigando, išlipo iš automobilio ir pradėjo bėgti.

Pastebėtina, kad nukentėjusieji tiesiogiai nematė, jog būtent kaltinamasis apgadino „HONDA“ automobilį, liudytojai tokių aplinkybių taip pat nei patvirtino, nei paneigė. Vis dėlto, paties kaltinamojo parodymai, kad jis supykęs dėl anksčiau jo atžvilgiu išsakytų nukentėjusiųjų grasinimų, privažiavęs prie automobilio, kuriame sėdėjo nukentėjusieji, jiems pabėgus, užšoko ant variklio dangčio ir šokinėjo, taip jį sulankstydamas, taip pat kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotos aplinkybės, jog apžiūrint automobilio kėbulą išoriškai iš priekio, ant automobilio variklio dangčio matomi išoriniai apgadinimai – sulenktas variklio dangtis, ant kurio matomos nuo batų likusios žymės; <...> šalia automobilio ant asfaltuoto grindinio matomos butelio šukės <...>, - patvirtina kaltinamojo parodymus, kad išorinio variklio dangčio apgadinimai padaryti būtent tokiu būdu – stipriai pašokus kojomis, taip jį deformuojant. Tokias išvadas sustiprina ir nukentėjusiųjų parodymai, kad po kelių minučių grįžę patikrinti automobilio pamatė, kad yra sulankstytas jo variklio dangtis bei pagrobti du jame buvę mobilieji telefonai bei liudytojų parodymai apie tai, kad V. T. buvo atidaręs duris ir „įlindęs“ į vidų, grįžęs į automobilį liepė važiuoti.

Pirmiau nuosprendyje aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamojo elgesys įvykio metu buvo įžūlus, nes jis viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje prie daugiabučio gyvenamojo namo, matant kitiems asmenims (liudytojams G. K., E. L., nukentėjusiesiems J. B., T. S. ir kt.) sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką (kilo baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai), t. y. rankoje laikydamas tuščią stiklinį butelį išlipęs iš automobilio ir eidamas link aikštelėje stovinčio automobilio, kuriame sėdėjo nukentėjusieji, tyčia butelį trenkė į žemę, tokiu būdu jį sudaužydamas ir įbaugindamas automobilyje sėdinčius asmenis, dėl ko jie iš automobilio pabėgo, jį palikę atrakintą, iš karto po to, priėjęs prie neužrakinto automobilio užlipo ant jo variklio dangčio ir tyčia pašokęs kojomis jį deformavo. Kaip matyti, automobilyje sėdėję asmenys buvo šokiruoti ir stipriai išgąsdinti tokio kaltinamojo elgesio, jog pabėgo net nespėję jo užrakinti, paliko jį atidarytą su visais jame buvusiais daiktais – įskaitant mobiliuosius telefonus, kas vėliau sudarė galimybę kaltinamajam padaryti kitą nusikalstamą veiką – vagystę. Dėl įvykio buvo iškviesta policija. Taigi aptartais kaltinamojo veiksmais pademonstruota nepagarba visuomeninei tvarkai, pagal kurią asmenys viešoje vietoje gali būti ir jaustis saugūs, tikėtis, jog nebus užpulti kitų asmenų. Kaltinamasis suvokė, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgdamas į pirmiau aptartą, teismas konstatuoja, kad ištirti bylos įrodymai neginčijamai patvirtina, jog V. T. padarė kaltinime jam inkriminuotą nusikalstamą veiką: 2023 m. liepos 10 d., apie 23.20 val., būdamas viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką ir padarė viešosios tvarkos pažeidimą pasireiškusi tuo, kad būdamas automobilių stovėjimo aikštelėje prie daugiabučio gyvenamo namo Nr. (duomenys neskelbtini), ((duomenys neskelbtini), rankoje laikydamas tuščią stiklinį butelį išlipo iš automobilio „BMW (duomenys neskelbtini)“s keleivio vietos ir eidamas link aikštelėje stovinčio automobilio „Honda (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame sėdėjo T. S., J. B. ir A. S., tyčia butelį trenkė į žemę, tokiu būdu jį sudaužydamas ir įbaugindamas automobilyje „Honda (duomenys neskelbtini)“ sėdinčius asmenis, dėl ko jie iš automobilio pabėgo, jį palikę atrakintą. Priėjęs prie automobilio „Honda (duomenys neskelbtini)“, V. T. užlipo ant automobilio variklio dangčio ir tyčia pašokęs kojomis jį deformavo, tokiu būdu automobilio savininkui D. S. padarydamas 200 EUR turtinę žalą.

Teismas taip pat konstatuoja, kad V. T., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, iš neužrakinto automobilio „Honda (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), salono, pagrobė T. S. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną Iphone XS, kurio vertė 400 EUR, ir J. B. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną Iphone XR, kurio vertė 500 EUR, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiesiems iš viso 900 EUR vertės turtinę žalą. Šiuo atveju pasikėsinto pagrobti turto vertė viršija 10 MGL (500 EUR) dydžio sumą, neviršija 400 MGL (20 000 EUR), t. y. BK 190 straipsnio 1 dalies prasme nelaikytina nedidelės vertės turtu bei nelaikytina didelės vertės turtu.

Nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos kaip viešosios tvarkos pažeidimas ir svetimo turto vagystė (BK 284 straipsnis, 178 straipsnio 1 dalis).

III. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Šiuo nuosprendžiu konstatuota, kad Kaltinamasis padarė tris nusikalstamas veikas, už kurias nustatytos tokios sankcijos:

- BK 180 straipsnio 1 dalyje – areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų;

- BK 284 straipsnyje – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų;

- BK 178 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 (redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Dvi iš trijų kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų yra baigtos – sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka bei užvaldytas nukentėjusiųjų T. S. ir J. B. turtas. Kita nusikalstama veika nebuvo baigta dėl aktyvaus nukentėjusiojo pasipriešinimo – nukentėjusiajam panaudojus fizinę jėgą, kaltinamasis buvo pargriautas ir sulaikytas, todėl veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje (BK 22 straipsnio 1 dalis ir 180 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Įvertinti ir kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) amžiaus, nedirbantis (1 T., b. l. 153-154; 2 T., b. l. 149-150), buvo registruotas Užimtumo tarnyboje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (2 T., b. l. 151) vienerių metų laikotarpiu administracine tvarka baustas šešis kartus (1 T., b. l. 148-152; 2 T., 144-148), bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teistas 11 kartų (1 T., b. l. 105-117, 2 T., b. l. 101- 113), dominuoja turtiniai nusikaltimai. Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis, atvykus policijos pareigūnams, iš draugų buto pabėgo iššokdamas pro langą, t. y. siekė išvengti atsakomybės už 2023 m. liepos 10 d. padarytus nusikaltimus.

Dėl nustatytų kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, įvertinus kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, padarytų nusikaltimų aplinkybes, veikų pobūdį, tai, kad veikos padarytos per pakankamai trumpą laiko tartą, t. y. kelių dienų bėgyje, teismas parenka kaltinamajam už kiekvieną šiuo nuosprendžiu konstatuotą nusikaltimą terminuotą laisvės atėmimo bausmės rūšį, kurios dydis už kiekvieną nusikaltimą skiriamas didesnis nei atitinkamos šios bausmės rūšies vidurkis, paskiriant tokias laisvės atėmimo bausmės dydžius: už BK 22 straipsnio 1 dalyje 180 straipsnio 1 dalyje – 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius; už BK 284 straipsnyje – 1 (vienerius) metus; už BK 178 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 (redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) – 2 (dvejus) metus. Šiuo atveju, sutiktina su prokuroro pozicija, kad kitokios bausmės skyrimas būtų netikslingas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti, atitinkamai, 3 (tris) mėnesius (už BK 284 straipsnyje) ir 3 (tris) mėnesius (už BK 178 straipsnio 1 dalį), paskirtų bausmių dalis, paskiriant kaltinamajam subendrintą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl taikytinas BK 64¹ straipsnis ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina 1/3 (vienu trečdaliu), paskiriant galutinę sumažintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo V. T. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – viena diena – nuo 2023 m. liepos 11 d. 01.15 val. iki 2023 m. liepos 11 d. 15.51 val. (T. 2, b. l. 152-157, 162-163).

Dėl kardomųjų priemonių.

Kaltinamajam taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (2 T., b. l. 160-161, 1 T., b. l. 179-180) panaikinti nuosprendį paskelbus.

Dėl civilinių ieškinių.

2024 m. kovo 5 d. teisiamajame posėdyje iki įrodymų tyrimo teisme pradžios nukentėjusysis G. M. pareiškė 2024 m. vasario 28 d. civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo V. T. 3 000 EUR neturtinei ir 1 350 EUR turtinei žalai atlyginti. Mano, kad parinkta 3 000 EUR neturtinės žalos suma atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Kaltinamojo nusikalstami, netikėti veiksmai sukėlė išgąstį, nesaugumo, nepasitikėjimo svetimais žmonėmis, jausmą, patyrė skausmą, po šio įvykio vengė bendrauti su žmonėmis. Dėl padarytos nusikalstamos veikos patyrė neigiamus išgyvenimus, jo atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, į veidą purkštos ašarinės dujos. Šiuo metu negali pamatuoti pasekmių, tačiau mano, kad jos išliks ilgai dėl smurto ir paties proceso. Teisiamajame posėdyje dėl turtinės žalos papildomai nurodė, kad į 1 350 EUR turtinę žalą įeina diagnostikos kaina 40 EUR, kompiuterio vertė, kuri nustatyta diagnostikos akte – kompiuteris vertinamas 2 000 EUR ir padaryta 2/3 žalos.

2024 m. kovo 26 d. teisiamajame posėdyje buvo nustatyta, kad nukentėjusysis padarė skaičiavimo klaidą, nes 2/3 nuo 2 000 EUR yra ne 1 310 EUR, o 1 333 EUR. Šioje dalyje ieškinį tikslina ir prašo civilinį ieškinį tenkinti visa apimtimi.

Prokuroras teisiamajame posėdyje prašė civilinį ieškinį tenkinti. Nurodė, kad dalyje dėl turtinės žalos, civilinis ieškinys tenkintinas visa apimtimi. Dėl neturtinės žalos – panaudotas fizinis smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu, dėl ko jis patyrė ne tik nepatogumų, bet gal ir išgąsčio, turėjo medicininių sužalojimų, mano 1 000 EUR dydžio neturtinės žalos ieškinys nėra neadekvatus situacijai, dėl ko yra pagrindas priteisti ieškinį pilna apimtimi. Nukentėjusiojo atstovė taip pat prašė civilinį ieškinį tenkinti visa apimtimi.

Kaltinamojo gynėja nurodė, kad turtinės žalos neneigia, tačiau, nors byloje pateikta daug dokumentų, neaišku, kokia kompiuterio vertė šiam momentui, todėl dalyje dėl turtinės žalos prašo palikti civilinį ieškinį nenagrinėtu ir po to surinkus visus įrodymus kreiptis civilinio proceso tvarka. Dėl neturtinės žalos – prašo civilinio ieškinio dydį sumažinti iki 1 000 EUR.

Kaltinamasis civilinio ieškinio dalyje dėl turtinės žalos nepripažino, nes, jo teigimu, byloje per mažai įrodymų, dėl neturtinės žalos prašė sumažinti iki 500 – 700 EUR, nes tiek daug negalėtų sumokėti.

Pažymėtina, kad vykdydamas teismo įpareigojimą, 2024 m. kovo 26 d. teisiamajame posėdyje nukentėjusysis pateikė papildomus dokumentus, pagrindžiančius civilinio ieškinio pagrindą ir dydį – kaip nurodė nukentėjusysis, teikia papildymą – diagnostikos aktą parašais ir nuotraukomis, 2023 m. rugpjūčio mėn. ir 2 657 EUR PVM sąskaitą faktūrą. Paaiškino, kad kompiuteris pirktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu ir perleistas jam. Iš į bylą pateiktos UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitos-faktūros (duomenys neskelbtini), matyti, kad 2022 m. rugpjūčio 3 d. pirkėjas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama V. M., iš UAB (duomenys neskelbtini) už 2 657,51 EUR įsigijo nešiojamąjį kompiuterį „MSI Gaming GE76“. Teisiamajame posėdyje liudytoja apklausta V. M. paaiškino, kad kompiuteris buvo įsigytas įmonės vardu, tačiau perduotas G. M. Patvirtino, kad kompiuteris buvo įgytas už 2 657,51 EUR ir priklauso būtent nukentėjusiajam G. M. Iš byloje pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. rugpjūčio 24 d. sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ fiziniam asmeniui suteikė paslaugą – kompiuterio diagnostiką su diagnostikos akto išrašymu. Pridėtas apmokėjimą už suteiktas paslaugas patvirtinantis dokumentas – čekis 40 EUR sumai. 2023 m. rugpjūčio 24 d. diagnostikos akte nustatyta 10 mechaniškai pažeistų vietų ant kompiuterio išorinio korpuso dalies, taip pat diagnozuotos 4 nepradingstančios žymės, kurios galėjo atsirasti po mechaninio pažeidimo, akte taip pat nurodoma, kad tokio kompiuterio, idealaus stovio, naudoto – rinkos kaina lietuviškuose skelbimo portaluose buvo apie arba lygi 2 000 EUR. Diagnostikos akte taip pat aptarta, kad kompiuteris prarado du trečdalius savo vertės ir gali būti nebeaptarnaujamas garantinio serviso, neatitinka gamintojo suteiktos kokybės. Kartu su diagnostikos aktu pateiktos fotonuotraukos.

Atsižvelgdamas į pirmiau nustatytas aplinkybes, tai, kad žala civiliniam ieškovui padaryta dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, teismas vertina, jog nagrinėjamu atveju civiliniam ieškovui padaryta turtinė žala yra pagrįsta byloje esančiais įrodymais, diagnostikos aktu, sąskaitomis faktūromis, liudytojos parodymais, todėl visa apimtimi priteistina iš kaltinamojo. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad nukentėjusysis civilinį ieškinį pateikė iki įrodymų tyrimo teisme pradžios, t. y. laikydamasis BPK 112 straipsnio 1 dalies reikalavimų. BPK nenumato draudimo vėliau proceso eigoje tikslinti civilinio ieškinio dydžio. Atitinkamai, nors civilinis ieškinys pateiktas prašant priteisti 1 345 EUR turtinės žalos, 2024 m. kovo 26 d. teisiamajame posėdyje nukentėjusysis šioje dalyje patikslino civilinį ieškinį, paaiškindamas, jog neteisingai apskaičiavo 2/3 nuo 2 000 EUR sumos, pasitaisė, kad tai 1 333 EUR (dėl sugadinimų prarasta kompiuterio vertė) ir 40 EUR (patirtos išlaidos už diagnostikos paslaugas). Taigi bendrai – 1 373 EUR. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, civiliniam ieškovui G. M. iš V. T. priteistina 1 373 EUR turtinės žalos atlyginimo.

Minėta, civiliniu ieškiniu nukentėjusysis taip pat prašo priteisti 3 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo. Šiuo nuosprendžiu konstatuota, kad būtent dėl kaltinamojo tyčinių veiksmų pasikėsinus pagrobti svetimą turtą, nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, padarytas sveikatos sutrikdymas konstatuotas specialisto išvadoje, nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjusysis jautė fizinį skausmą – ašarinėmis dujomis papurkšta į veidą, vėliau suduoti kaltime nurodyti smūgiai į įvairias kūno vietas. Akivaizdu, kad po šio įvykio nukentėjusiajam gerokai sunkiau pasitikėti žmonėmis. Visgi, nukentėjusysis kaltinamąjį sulaikė ir šį laikę iki atvyko policija. Taigi, nukentėjusysis (duomenys neskelbtini) ir galėjo apsiginti. Tačiau tokia aplinkybė nereiškia, kad dėl kaltinamojo pavojingų veiksmų nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus reikėtų sumenkinti. Priešingai, būtent kaltinamojo agresijos jo atžvilgiu nukentėjusysis gynė savo turtą ir savo sveikatą. Jo atžvilgiu kaltinamasis naudojo smurtą, papurškė ir dujas. Dujų poveikį nukentėjusysis jautė iki atvyko policija ir su pastaraisiais bendraujant, aiškinant aplinkybes. Tai akivaizdžiai atspindi ir byloje apžiūrėti vaizdo įrašai (policijos kamerų įrašai). Todėl civilinis ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai.

Nukentėjusysis D. S. civilinio ieškinio nepareiškė. Nukentėjusieji T. S., J. B. civilinių ieškinių nepareiškė, kadangi 2023 m. liepos 11 d. liudytojos G. K. savanoriškai pateiktas mobiliojo ryšio telefonas „iPhone“ XS bei „iPhone“ XR grąžinti atitinkamai T. S. (2 T. b. l. 45-46) ir J. B. (2 T., b. l. 76-77).

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. kovo 29 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo. Pažymoje nurodoma, kad Tarnyba 2024 m. kovo 29 d. gavo advokatės K. Sandaraitės-Butvilienės prašymą apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, teikiant antrinę teisinę pagalbą G. M. Pažymoje nurodoma, kad už advokatės teiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 360,83 EUR.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusysis į baudžiamąjį procesą buvo įtrauktas dėl kaltų, jo atžvilgiu panaudotų neteisėtų kaltinamojo V. T. veiksmų, išlaidų dydis, atsižvelgiant į proceso metu Tarnybos advokatės teiktas paslaugas, aktyvumą, nėra nepagrįstai didelis, sprendžia, kad išlaidos už G. M. teiktą antrinę teisinę pagalbą turi būti atlygintos visa apimtimi, t. y. valstybės naudai iš V. T. priteisiant 360,83 EUR.

Taip pat teisiamajame posėdyje kaltinamojo gynėja A. Grinevič pateikė Tarnybos pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo. Pažymoje nurodoma, kad Tarnyba 2024 m. kovo 31 d. gavo A. Grinevič prašymą apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, teikiant antrinę teisinę pagalbą V. T. Pažymoje nurodoma, kad vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, 14.2.1, 30.1, 6 punktu už A. Grinevič teiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 310,29 EUR.

Teismas pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. nutartyje, be kita ko, buvo nustatyta, jog kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime, todėl būtinas gynėjo dalyvavimo pagrindas nėra išnykęs (BPK 51 straipsnio 2 dalis). Dėl nustatyto, kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorių dėl gynėjo V. T. parinkimo. Ta pačia nutartimi Tarnybos parinktas gynėjas – A. Grinevič – paskirta ginti kaltinamąjį.

Taigi, kaip matyti, į Tarnybos koordinatorių dėl gynėjo parinkimo šioje baudžiamojoje byloje buvo kreiptasi BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu, kadangi kaltinamajam atliekant laisvės atėmimo bausmę, jo galimybės gintis pačiam buvo suvaržytos, dėl ko teismas pripažino gynėjo dalyvavimą būtinu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami, vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiu atveju gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, nepriteistinos. Be to, vertinant V. T. turtinę padėtį, iš baudžiamojoje byloje esančių dokumentų, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, nustatyta, kad nuteistasis nedirba, baudžiamojoje byloje iš jo priteistas 3 000 EUR dydžio civilinis ieškinys turtinei ir neturtinei žalai atlyginti bei priteistos išlaidos už nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui G. M. teiktą antrinę teisinę pagalbą – 360,83 EUR. Pastebėtina, V. T. yra ne kartą teistas, šiai dienai atlieka laisvės atėmimo bausmę, duomenų apie jo gaunamas teisėtas pajamas ar turimą turtą nėra.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, nėra pagrindo iš V. T. išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, todėl Tarnybos prašymas dėl už A. Grinevič teiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo valstybės naudai netenkintinas.

Dėl daiktų.

Įvykio vietoje rastos ir paimtos stiklo šukės, saugomos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (2 T., b. l. 32) bei įvykio vietos apžiūros metu paimtos nuoplovos su galimai biologiniais pėdsakais, laikomos Vilniaus apskr. VPK Vilniaus miesto 1 policijos komisariate (1 T., b. l. 44-55), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 ir 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje 180 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

V. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 284 straipsnyje, ir nuteisti jį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

V. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant: 3 (tris) mėnesius (už BK 284 straipsnyje) laisvės atėmimo bausmės dalies ir 3 (tris) mėnesius (už BK 178 straipsnio 1 dalį) laisvės atėmimo bausmės dalies, paskiriant V. T. subendrintą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 64¹ straipsniu, V. T. paskirtą galutinę subendrintą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu), paskiriant galutinę sumažintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti V. T. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. liepos 11 d. 01.15 val. iki 2023 m. liepos 11 d. 15.51 val. (vieną dieną).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendį paskelbus.

Civilinio ieškovo G. M. civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš V. T. civilinio ieškovo G. M. naudai 1 373 EUR turtinei žalai ir 3 000 EUR neturtinei žalai atlyginti.

Iš V. T. valstybės naudai priteisti 360,83 EUR antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą už nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui G. M. teiktą antrinę teisinę pagalbą.

Iš V. T. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą už gynėjos advokatės Annos Grinevič teiktą antrinę teisinę pagalbą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti:

1) įvykio vietoje rastas ir paimtas stiklo šukes, saugomas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje;

2) įvykio vietos apžiūros metu paimtas nuoplovas su galimai biologiniais pėdsakais, laikomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariate.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.