Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovei J. Č. dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, pinigų grąžinimo ir nuostolių atlyginimo priteisimo, trečiuoju asmeniu byloje dalyvauja uždaroji akcinė bendrovė „Autlita“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. Ieškovas G. S. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nutraukti 2024 m. kovo 9 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovės J. Č. (toliau – ir atsakovė) ir ieškovui iš atsakovės priteisti 10 000 Eur už parduotą nekokybišką automobilį, taip pat priteisti iš atsakovės 426,14 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Pareikštus reikalavimus ieškovas grindžia tokiais esminiais argumentais:

2.1. 2024 m. kovo 9 d. ieškovas ir atsakovė sudarė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas iš atsakovės įsigijo automobilį BMW X5 (toliau – automobilis) už 10 000 Eur. Pagal sutartį 500 Eur ieškovas atsakovei perdavė grynaisiais pinigais sutarties pasirašymo dieną, o 9 500 Eur buvo pervesti bankiniu pavedimu. Sutartyje nurodyta automobilio rida – 299 379 km.

2.2. Ieškovui įsigijus automobilį, jo draugas 2024 m. kovo 26 d. patikrino automobilį puslapyje „carVertical“, kur pamatė, kad 2021 m. rugpjūčio mėnesį automobilio rida buvo atsukta nuo 332 792 km. iki 238 410 km., t. y. automobilio rida buvo suklastota. Sužinojęs šį faktą ieškovas kreipėsi į atsakovę telefonu ir iš jos vyro sulaukė pasiūlymo atstatyti ridą į jos tikrąjį kilometražą. Ieškovas nesutiko, reikalavo grąžinti sumokėtus pinigus už automobilį ir pasiimti jį atgal, bet atsakovės vyras nurodė, jog neturi pinigų. Galiausiai pasiūlė patikrą BMW salone, kur norėjo pažiūrėti, kas sugedę per laiką, kol ieškovas eksploatavo automobilį. Taip pat pasiūlė kompensaciją, bet sumos neįvardijo. Po 2 dienų ieškovas paskambino atsakovei ir paklausė dėl kompensacijos dydžio, tačiau pastaroji atsakė, kad perduos informaciją vyrui ir jis perskambins, tačiau neperskambino.

2.3. Techninės apžiūros metu 2021 m. rugpjūčio 3 d. automobilio rida buvo 238 410 km., o „carVertical“ ataskaitoje matoma, jog automobilio rida buvo suklastota būtent 2021 m. rugpjūčio mėnesį, kas leido ieškovui daryti pagrįstą prielaidą, jog automobilio rida buvo suklastota prieš atsakovei atliekant automobilio techninę apžiūrą 2021 m. rugpjūčio 3 d.

2.4. 2024 m. balandžio 14 d. ieškovas atsakovei parašė žinutę, reikalaudamas grąžinti už automobilį sumokėtus pinigus ir informuodamas, jog jis automobilio daugiau neeksploatuos ir jis bus pastatytas į saugomą aikštelę, tačiau atsakovė pinigų už automobilį negrąžino ir automobilio atgal sau nepasiėmė. 2024 m. balandžio 19 d. ieškovas pastatė automobilį ilgalaikėje stovėjimo zonos aikštelėje iki 2024 m. birželio 1 d., už kurią sumokėjo 90 Eur. 2024 m. balandžio 11 d. atsakovei ieškovo atstovai išsiuntė pretenziją, kurioje buvo reikalaujama nutraukti sutartį ir grąžinti ieškovui 10 000 Eur bei atlyginti 336,14 Eur nuostolius. 2024 m. balandžio 17 d. buvo gautas atsakovės atsakymas į pretenziją, kuriame nurodyta, jog atsakovė sutinka ieškovui kompensuoti 50 procentų odometro keitimo darbų kainos ir kad atsakovė nėra atsakinga už suklastotą automobilio ridą.

2.5. Sutarties pasirašymo metu ieškovas paklausė atsakovės, ar automobilio rida nėra suklastota. Atsakovė aiškiai patvirtino, kad automobilio rida nėra suklastota ir yra reali pardavimo dienai. Šią informaciją girdėjo ne tik ieškovas, tačiau kartu su juo automobilio įsigijimo metu buvę artimieji.

2.6. Atsakovė ieškovui pardavė nekokybišką automobilį su suklastota rida, kurio neatitikimai egzistavo automobilio ieškovui perdavimo momentu. Ieškovas automobilio įsigijimo metu protingai negalėjo numanyti ar numatyti, kad parduodamo automobilio rida yra suklastota, nes nėra šios srities specialistas. Atsakovė dar žodžiu prie liudytojų patikino, kad automobilio rida yra teisinga. Automobilio ridos suklastojimas yra laikytinas esminiu sutarties pažeidimu, o pati sutartis laikytina nesąžininga, nes joje pateikiami tikrovės neatitinkantys duomenys apie automobilį.

3. Atsakovė J. Č. pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Taip pat atsakovė išreiškė procesinį prašymą pakeisti ją į tinkamą atsakovę UAB „Autlita“.

4. Savo poziciją atsakovė grindžia tokiais esminiais atsikirtimais:

4.1. Atsakovė 2021 m. rugpjūčio 2 d. iš UAB „Autlita“ įsigijo ginčo automobilį, kurio įsigijimas buvo įformintas tą pačią dieną išrašyta PVM sąskaita faktūra ir pinigų priėmimo kvitu. Prieš įsigyjant automobilį atsakovė susirašinėjo su UAB „Autlita“ vadovu E. S., kuris 2021 m. liepos 31 d. iš savo paskyros siuntė atsakovei automobilio išorės ir vidaus fotonuotraukas, vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas automobilio prietaisų skydas, bei minėto automobilio itališką transporto priemonės registracijos liudijimo fotokopiją. Sustabdžius vaizdo įrašą ties vieta, kurioje matyti automobilio odometro rodmuo, matomi skaičiai 238 161, o tai reiškia, kad ne vėliau kaip 2021 m. liepos 31 d. (automobilio prietaisų skydas galėjo būti fotografuotas ir anksčiau), remiantis odometro rodmenimis, minėtas automobilis buvo nuvažiavęs 238 161 km. Akivaizdu, kad ieškovo pateiktoje informacijoje apie tai, kad automobilio rida 2021 m. rugpjūčio mėnesį galėjo būti ties žyma 238 410, reiškia ne tai, kad atsakovė ar koks nors trečiasis asmuo iki tokios žymos atsuko ridą, o tai, kad tokia žyma buvo užfiksuota automobilio techninės apžiūros, atliktos 2021 m. rugpjūčio 3 d., metu. Taip pat tai, kad prieš automobilio pardavimą atsakovei automobilio rodmuo buvo 238 161, o techninės apžiūros atlikimo metu odometro žyma buvo 238 410, paneigia, kad atsakovė, įsigijusi iš UAB „Autlita“ automobilį su kažkuria iš nurodytų odometro žymų, tuo metu, kai buvo eksploatuojamas automobilis, pasiekė odometro žymą 332 792, ir tuomet (tariamai 2021 m. rugpjūčio mėnesį) ši riba buvo dirbtinai sumažinta (neteisėtai atsukta) iki 238 161 ar 238 410.

4.2. Net ir darant prielaidą, kad automobilio rodmuo 238 161 2021 m. liepos 31 d. buvo teisingas (neteisėtai neatsuktas), atsakovė iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. automobiliu objektyviai negalėjo nuvažiuoti net 94 631 km.

4.3. Sugretinus atsakovės turimus duomenis apie automobilio odometro žymą ir ieškovo pateiktus duomenis apie automobilio odometro žymą, nėra jokio pagrindo nei daryti išvadą, kad odometro žymos 238 161 ar 238 410 yra tikros, nei daryti išvadą, kad automobilio odometro žyma 2021 m. rugpjūčio mėnesį (t. y. tuo metu, kai automobilis priklausė atsakovei) pasiekė 332 792, o tada atsakovė inicijavo šių odometro duomenų atsukimą iki 238 161 ar 238 410.

4.4. Pakankamai nedidelis skirtumas tarp verčių 238 161 ir 238 410 (t. y. 249) įrodo ne tai, kad atsakovė suklastojo automobilio odometro duomenis, o tai, kad automobilio odometro duomenys buvo atsukti ne iki 238 410, o iki dar žemesnės odometro rodmens vertės, ir kad tai įvyko ne atsakovės iniciatyva, o iki to momento, kai atsakovė įsigijo automobilį.

4.5. Atsakovei prieš įsigyjant automobilį nuosavybės teise iš UAB „Autlita“, atsakovės iniciatyva buvo atlikta automobilio techninė apžiūra, kurios metu (2021 m. rugpjūčio 3 d.) buvo užfiksuota, jog automobilio ridos duomenų vertė yra 238 410, 2023 m. rugpjūčio 10 d. vertė buvo 288 051, o prieš parduodant automobilį ieškovui automobilio techninės apžiūros metu užfiksuota automobilio ridos vertė buvo 299 379, t. y. kiekvienos vėlesnės techninės apžiūros atlikimo metu buvo užfiksuota ne mažesnė, o didesnė odometro duomenų vertė.

4.6. Kadangi tarp techninių apžiūrų metu užfiksuotų trūkumų nebuvo nurodytas trūkumas, susijęs su neteisingais ar netikrais automobilio ridos duomenimis, atsakovei nebuvo jokio pagrindo abejoti, kad ji įsigijo, o vėliau pardavė automobilį su suklastota rida. Tokių abejonių nekilo ir ieškovui, kuris prieš automobilio įsigijimą nei reikalavo, kad atsakovė organizuotų automobilio ridos atitikties tikrovei patikros atlikimą, nei pats organizavo tokios patikros atlikimą. Atsakovė negali būti laikoma atsakinga dėl parduoto automobilio galimai suklastotos ridos, kadangi į pirkimo–pardavimo sutartį duomenys apie automobilio ridą buvo perkelti remiantis automobilio techninės apžiūros dokumentu užfiksuotais automobilio ridos duomenimis.

4.7. Atsakovė įsigijo automobilį iš juridinio asmens, kuris verčiasi automobilių verslu. Ieškovas, siekdamas procesine ir materialine prasme tinkamai apginti savo teises, turėtų šioje byloje reikalavimus reikšti UAB „Autlita“ kaip tinkamai atsakovei.

5. Trečiasis asmuo UAB „Autlita“ atsiliepimo į ieškovo pareikštą ieškinį nepateikė.

6. Ieškovas pateikė dubliką, kuriuo palaikė ieškiniu reiškiamus reikalavimus. Pateiktame dublike ieškovas nurodė šiuos esminius atsikirtimus:

6.1. Iš atsiliepime pateikiamų priedų matyti, kad PVM sąskaita faktūra atsakovei buvo išrašyta 2020 m. rugpjūčio 2 d., o pinigų priėmimo-perdavimo aktas 2021 m. rugpjūčio 2 d. Taigi, iš pateiktų dokumentų darytina pagrįsta prielaida, jog atsakovė automobilį pradėjo eksploatuoti būtent 2020 m. rugpjūčio 2 d., o už pastarąjį atsiskaitė tik po metų, t. y. 2021 m. rugpjūčio 2 d.

6.2. Oficialioje „carVertical“ ataskaitoje yra aiškiai nurodoma, jog ginčo automobilio rida 2020 m. gegužės mėnesį buvo 332 792 km., o 2021 m. rugpjūčio mėnesį pastarosios rida siekė 238 410 km. Taigi, kai atsakovė 2020 m. rugpjūčio 2 d. pasirašė PVM sąskaitą faktūrą jai buvo žinomas faktas, jog automobilio rida yra būtent 332 792 km., taip pat, kai atsakovė perdavė pinigus UAB „Autlita“ 2021 m. rugpjūčio 2 d., jai irgi buvo žinoma aplinkybė, jog automobilio rida yra suklastota iki 238 410 km.

6.3. Sunku suprasti UAB „Autlita“ ir atsakovės susitarimą dėl automobilio pardavimo, kadangi pirmiausia buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra, o tik vėliau pagal pinigų priėmimo perdavimo aktą sumokėti pinigai. Remiantis dokumentais galima teigti, jog UAB „Autlita“ atsakovei leido eksploatuoti automobilį metus laiko ir tik po metų laiko atsakovė už pastarąjį atsiskaitė su UAB „Autlita“.

6.4. Atsiliepime taip pat teigiama, jog 10 atsiliepimo priede aiškiai matosi ginčo automobilio rida, kuri neva egzistavo tuo metu, kai atsakovė pirko ginčo automobilį, tačiau jokio minimo atsiliepimo priedo Nr. 10 nėra. Prie atsiliepimo pridedamoje nuotraukoje (atsiliepimo priedas Nr. 16), kurioje labai sunkiai įžiūrima atsakovės nurodoma 238 161 km rida, buvusi automobilio įsigijimo iš UAB „Autlita“ metu, nėra niekaip oficialiai įforminta. Atsakovė įsigydama automobilį nesudarė pirkimo–pardavimo sutarties, kurioje būtų aiškiai nurodoma įsigyto automobilio rida. Dėl to iki galo nėra aišku, ar pateiktoje nuotraukoje yra tikrai būtent ginčo automobilio rida.

6.5. Atsakovė tikrai žinojo faktą, jog automobilio rida jo pardavimo ieškovui metu buvo suklastota, kadangi pats atsakovės vyras siūlydamas ridą „atstatyti“ į jos tikruosius rodmenis bei siūlydamas kompensaciją pripažino aplinkybę, jog automobilio ridos suklastojimo faktas buvo žinomas tiek atsakovei, tiek jos vyrui, kuris galimai verčiasi automobilių verslu. Atsakovė, kaip atsakinga pardavėja, turėjo galimybę patikrinti automobilio ridą prieš automobilį parduodant ieškovui ir apie tai jį įspėti.

6.6. Ieškovas nesutinka, kad byloje atsakove būtų UAB „Autlita“, o J. Č. – trečiuoju asmeniu. Sutartis yra dvišalė, ieškovo ir UAB „Autlita“ nesieja jokie teisiniai santykiai. Šiuo atveju ne UAB „Autlita“ ieškovui pardavė nekokybišką automobilį, o atsakovė, todėl ieškovas UAB „Autlita“ jokių pretenzijų net neturi teisės reikšti.

7. Atsakovė pateikė tripliką, kuriuo palaikė savo atsiliepime išdėstytas aplinkybes ir argumentus. Pateiktame triplike atsakovė nurodė šiuos esminius atsikirtimus:

7.1. Atsakovės susitarimą su UAB „Autlita“ visiškai nesunku suprasti ir tikrai neverta įžvelgti jokių prieštaravimų protingumo principui, nes nesusipratimas visiškai paprastai paaiškinamas PVM sąskaitoje faktūroje esančia klaida, t. y. vietoje skaičiaus „2020“ turi būti skaičius „2021“.

7.2. Atsakovė pripažįsta, kad vaizdo įrašas dėl netinkamo formato nebuvo įtrauktas į atsakovės atsiliepimo priedų sąrašą, tad pridedamas prie tripliko. Tačiau kartu su atsiliepimu buvo pateikti kadrai iš vaizdo įrašo kaip iš pirminio šaltinio, todėl ieškovui ir teismui buvo pateikta pakankama atsakovės pozicijai pagrįsti būtina informacija.

7.3. Sustabdžius vaizdo įrašą ties vieta, kurioje matyti automobilio odometro rodmuo, matomi skaičiai 238 161, o šį vaizdo įrašą atsiuntė UAB „Autlita“ atstovas. Tai reiškia ne tik tai, kad ne vėliau kaip 2021 m. liepos 31 d. (automobilio prietaisų skydas galėjo būti fotografuotas ir anksčiau), remiantis odometro duomenimis, automobilis buvo nuvažiavęs 238 161 km., bet ir tai, kad atsakovė iš UAB „Autlita“ atstovo gavo ne skirtingų, o to paties automobilio duomenis. Antra vertus, jeigu bylos nagrinėjimo metu paaiškėtų, kad atsakovė iš UAB „Autlita“ gavo ne parduoto automobilio, o kito automobilio odometro duomenis, tai nepatvirtintų, o paneigtų, jog atsakovė yra atsakinga ieškovui bei patvirtintų, kad būtent UAB „Autlita“ turėtų būti laikoma tinkama atsakove šioje byloje. Tai, kad vaizdo įraše yra užfiksuota ginčo automobilio rida, patvirtina sąlyginai nedidelis skirtumas tarp odometro duomenų ir datų (238 161 – 2021 m. liepos 31 d. ir 238 410 – 2021 m. rugpjūčio 3 d.), kuris nesudaro pagrindo teigti, kad automobilio odometro rodmenys buvo atsukinėjami po to, kai automobilį įsigijo atsakovė.

7.4. Ieškinyje ir dublike ieškovas kaip vienu iš pagrindinių įrodymų remiasi „carVertical“ ataskaita, tačiau „carVertical“ duomenys neturi oficialaus dokumento galios, todėl tokios ataskaitos pagrindu kilusias abejones privalo įrodyti ja besiremianti šalis (ieškovas).

7.5. Tai, kas minėta ieškovo apie siūlymą atstatyti ridą ar galimą atsakovės sutuoktinio vertimąsi automobilių verslu, šioje byloje jokiais duomenimis neįrodyta.

7.6. Dubliko 11 punkte minima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėta byla, kurioje faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo šioje byloje nagrinėjamų aplinkybių, nes nagrinėtoje byloje buvo nagrinėjami tokie automobilio kokybės trūkumai, dėl kurių specialistai padarė išvadą, kad automobilis neatitinka techninių reikalavimų ir jo eksploatuoti negalima. Be to, nagrinėtoje byloje buvo nustatyta, kad ieškovo įsigytas naudotas automobilis, atlikus techninę apžiūrą netrukus po jo įsigijimo, pripažintas neatitinkančiu techninių reikalavimų ir jo kokybės trūkumai buvo tokie, kad jį uždrausta eksploatuoti. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nėra įrodinėjami jokie trūkumai, kurie specialisto išvada ar automobilio techninės apžiūros rezultatais būtų pripažinti tokiais, kad dėl jų nebūtų galima automobilio naudoti pagal paskirtį.

7.7. Dubliko 11 punkte taip pat minima Kauno apygardos teisme nagrinėta byla, kurioje faktinės aplinkybės yra panašios, tačiau skiriasi faktines aplinkybes pagrindžiančių duomenų įrodomoji reikšmė, t. y. šioje byloje yra daugiau duomenų tvirtinti, kad ieškovas neįrodė būtinųjų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų.

7.8. Atsakovė, įsigijusi automobilį iš UAB „Autlita“, nepatyrė jokių nepatogumų naudojantis automobiliu ir nesusidūrė su jokiais automobilio trūkumais, dėl kurių atsakovei po automobilio eksploatavimo būtų paaiškėjusios kokios nors automobilio savybės, sukeliančios nepatogumų naudotis automobiliu ar sumažinusios automobilio naudingumą. Kadangi atsakovei tokios savybės automobilio eksploatavimo metu nepaaiškėjo, o ieškovui tokios savybės paaiškėjo po automobilio įsigijimo iš atsakovės, egzistuoja prielaida įrodinėti ne atsakovės atsakomybę ieškovui, o UAB „Autlita“ atsakomybę ieškovui.

7.9. Tuo metu, kai atsakovė įsigijo automobilį iš UAB „Autlita“, automobilio odometro rodmuo buvo žinomas iš techninės apžiūros rodmenų, užfiksuotų 2021 m. rugpjūčio 3 d. Be to, automobilio odometro rodmuo buvo užfiksuotas ir 2023 m. rugpjūčio 10 d. atliktos automobilio techninės apžiūros metu, tačiau nei vienu, nei kitu atveju, nei techninę apžiūrą atlikusiems specialistams, nei atsakovei jokie automobilio techninės apžiūros metu nustatyti duomenys apie automobilio eksploatavimo pokyčius, dėl kurių atsirastų pagrindas manyti, kad automobilis turi paslėptų trūkumų, nesukėlė jokių abejonių. Tuo metu, kai atsakovė pardavė automobilį ieškovui, automobilio odometro rodmuo buvo užfiksuotas automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje, tačiau ir ieškovui nekilo tokių abejonių, dėl kurių būtų pagrindas konstatuoti buvus paslėptų trūkumų.

8. Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti, atsakovė prašė ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo

9. Ištyrus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė 2024 m. kovo 9 d. sudarė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovė už 10 000 Eur pardavė ieškovui naudotą automobilį BMW X5. Sutartyje nurodyta, kad automobilis turi galiojančią transporto priemonės privalomąją techninę apžiūrą, automobilio rida – 299 379 km. Sutartyje taip pat užfiksuota, kad automobilis yra su defektais. Sutartyje nurodyta, kad už automobilį ieškovas sumokėjo 500 Eur grynaisiais sutarties sudarymo metu, o 9 500 Eur bankiniu pavedimu. Be kita ko, Sutartyje nurodyta, kad pirkėjas patvirtina, jog prieš sudarydamas Sutartis jis įvertino transporto priemonės ridą (odomentro duomenis), taip pat transporto priemonės ar atskirų jos dalių būklę. Ieškovas pateikė duomenis, kad Sutarties sudarymo dieną atsakovei bankiniu pavedimu sumokėjo 9 500 Eur.

10. Iš ieškovo paaiškinimų teismo posėdžio metu yra aišku, kad, prieš sudarant Sutartį, ieškovas nusipirktą automobilį apžiūrėjo, techninės būklės servise bylos šalys netikrino. Taigi ieškovui buvo sudarytos galimybės vizualiai apžiūrėti perkamą daiktą. Automobilį ieškovas apžiūrėjo su sesers sutuoktiniu, su automobiliu pavažiavus, automobilio būklę įvertino kaip gerą. Iki pastatė automobilį saugojamoje aikštelėje kokių nors automobilio trūkumų (be ridos) ieškovas nepastebėjo. Ieškovas nurodė, kad jo žinios apie automobilius yra vidutinės, ieškovas nėra automobilių specialistas. Automobilį pirko asmeniniam naudojimui.

11. Ieškovo paaiškinimai sudaro pagrindą konstatuoti, kad automobilį ieškovas pirko sau naudoti pagal tiesioginę jo paskirtį.

12. Atsakovė, kaip galima spręsti iš jos atstovo paaiškinimų, automobilį buvo įsigijusi šeimoms reikmėms, automobilį nutarė parduoti, nes ieškojo naujo automobilio, labiau atitinkančio atsakovės šeimos poreikius.

13. Nors ieškovas ieškinyje teigia, kad atsakovės sutuoktinis galimai verčiasi automobilių verslu, tačiau šiai aplinkybei pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Teismo posėdžio metu tokios aplinkybės jau nebeįrodinėjo. Taigi, byloje nėra įrodymų, kad atsakovė Sutartį būtų sudariusi verslo ar kitais panašiais tikslais. Aplinkybė, kad atsakovė nelaikytina verslininke, reiškia, jog ginčo Sutartis nėra vartojimo sandoris (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2281 straipsnio 1 dalis).

14. Atsakovė nurodė, kad automobilį įsigijo iš trečiojo asmens UAB „Autlita“ 2021 m. rugpjūčio 2 d. Kaip nurodo atsakovė, transporto priemonės pardavimas ir pirkimas buvo įforminti 2020 m. rugpjūčio 2 d. UAB „Autlita“ išrašyta PVM sąskaita faktūra, kurioje nurodyta, kad automobilio kaina yra 8 000 Eur, taip pat 2021 m. rugpjūčio 2 d. pinigų priėmimo kvitu serija AUT Nr. 0491 8 000 Eur sumai. Nesutampa PVM sąskaitos ir pinigų priėmimo kvito išrašymo datos. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad datos nesutampa, nes neteisingai buvo nurodyta PVM sąskaitos faktūros išrašymo data (metai); abu dokumentai buvo išrašyti vienu metu. Netikėti tokiu atsakovės paaiškinimu nėra pagrindo. Kitų duomenų, kurių pagrindu galima būtų spręsti, kad atsakovei už automobilį UAB „Autlita“ pirmiausia išrašė sąskaitą, o tik po metų sąskaitą atsakovė apmokėjo, nėra. Labiausiai tikėtina, kad PVM sąskaitoje neteisingai nurodyti jos išrašymo metai (2020 vietoje 2021) dėl klaidos. Todėl laikoma, kad automobilį atsakovė įgijo 2021 m. rugpjūčio 2 d., tą pačią dieną už jį atsiskaitydama. Atsakovės pateiktuose dokumentuose, kuriais buvo įformintas automobilio įsigijimas iš UAB „Autlita“, nėra nurodyta, kokia buvo automobilio rida jo perdavimo atsakovei momentu.

15. Atsakovė pateikė nuotraukas ir vaizdo įrašą, kuriuos jai persiuntė UAB „Autlita“ atstovas prieš automobilio įsigijimą. Šiuose įrodymuose yra užfiksuota, kad automobilio rida 2020 m. liepos 31 d. buvo 238 161 km.

16. 2021 m. rugpjūčio 3 d. buvo atlikta pirminė automobilio techninė apžiūra, kurioje užfiksuota 238 410 km automobilio rida, apžiūros metu taip pat buvo užfiksuoti nedideli trūkumai, susiję su priekiniais žibintais, priekiniais ir galiniais rūko žibintais. Techninė apžiūra buvo atlikta ir 2023 m. rugpjūčio 10 d., šios apžiūros metu buvo užfiksuota 288 501 km automobilio rida, nustatyti nedideli trūkumai, susiję su priekiniais ir galiniais rūko žibintais.

17. Taip pat nustatyta, kad ieškovas 2024 m. balandžio 10 d. žinute pareiškė atsakovei pretenziją dėl to, jog automobilio rida buvo suklastota (CarVertical pateikiamais duomenimis 2021 m. rugpjūčio mėnesį automobilio rida buvo atsukta nuo 332 792 km iki 238 410 km).

18. Pareikštu ieškiniu ieškovas prašo nutraukti Sutartį, kadangi, ieškovo nuomone, jam parduotas automobilis turi esminių trūkumų, automobilio rida yra suklastota. Atsakovė į ieškinį atsikerta remdamasis tuo, kad ji pati ridos neklastojo ir apie tai nieko nežino.

19. CK 6.317 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pardavėjas pagal pirkimo–pardavimo sutartį privalo perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-381/2022, 27 punktas).

20. Garantijos pagal įstatymą atveju pirkėjas įrodinėja perduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ar kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), ir faktą, kad daikto trūkumai atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Pardavėjas, atsikirsdamas į pirkėjo reikalavimus, įrodinėja, kad daikto perdavimo metu daikto trūkumų nebuvo, o šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (CK 6.333 straipsnio 3 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023, 30 punktas).

21. Dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pirma, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas).

22. Įstatyme nustatytos pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę ir atskleisti pirkėjui informaciją apie daikto būklę nepaneigia nei maža parduodamo daikto kaina, nei paties pardavėjo nežinojimas apie daikto būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-378/2023, 24 punktas).

23. Ieškovas neįrodinėja, kad po Sutarties sudarymo atsirado (paaiškėjo) automobilio trūkumų, kurie neleistų naudoti pagal paskirtį. Tačiau ieškovas teigia, kad Sutartis turi būti nutraukta dėl to, kad atsakovė nurodė neteisingą automobilio ridą. Reali automobilio rida yra beveik 100 000 km didesnė nei ieškovui deklaruota.

Dėl ridos klastojimo

24. Ieškovas faktą, kad automobilio rida jo perdavimo ieškovui metu buvo kitokia, nei nurodyta Sutartyje, įrodinėja su ieškiniu pateikta internetinio portalo CarVertical ataskaita apie automobilį, kurioje nurodyta, jog automobilio rida gali būti suklastota. Iš šio prie ieškinio pateikto įrodymo matyti, kad buvo rasti keturi automobilio ridos įrašai: 2020 m. gegužės mėnesį automobilio rida buvo 332 792 km, 2021 m. rugpjūčio mėnesį – 238 410 km, 2023 m. rugpjūčio mėnesį 288 501 km. Pagal šiuos duomenis, 2021 m. rugpjūčio mėnesį automobilio rida sumažėjo (buvo atsukta) 94 382 km (332 792 – 238 410). 2021 m. rugpjūčio mėnesio nurodyti duomenys sutampa su 2021 m. rugpjūčio 3 d. techninės apžiūros metu fiksuotais automobilio ridos duomenimis (žr. sprendimo 16 punktą). Nors atsakovė kėlė abejones dėl galimumo įrodinėti ridos neatitikimą CarVertical ataskaita, tačiau tokia ataskaita, kaip rašytinis įrodymas, yra pripažįstamas teismų praktikoje (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-2515-936/2024, Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-700-613/2023, kt.). Atsakovė nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ataskaitoje pateikti automobilio odometro rodmenys yra netikslus ir (ar) neišsamūs. Tai, kad automobilio techninės apžiūros metu 2021 ir 2023 m. nebuvo fiksuotas automobilio trūkumas – ridos klastojimas – nepaneigia prieš tai rašytiniame įrodyme esančių duomenų dėl ridos keitimo (sumažinimo).

25. Atliekant pirmąją automobilio techninę apžiūrą Lietuvoje 2021 m. rugpjūčio 3 d., reikalavimai Techninėms motorinėms transporto priemonėms ir jų priekaboms buvo nustatyti Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2008 m. liepos 29 d. įsakyme Nr. 2B-290. Trūkumai, susiję su odometru, turėjo būti fiksuojami tuo atveju, jeigu: 1) yra akivaizdžių klastojimo arba neteisėto reguliavimo požymių; 2) neveikia. Nuo 2023 m. vasario 1 d. įsigaliojo Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2022 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 2BE-260 patvirtinti reikalavimai Techninėms motorinėms transporto priemonėms ir jų priekaboms. Redakcijoje, galiojusioje 2023 m. rugpjūčio 10 d. (automobilio antros techninės apžiūros metu) techninės apžiūros atliko metu, buvo nustatyta, kad fiksuojami odometro trūkumai tuo atveju, jei: 1) yra akivaizdžių klastojimo arba neteisėto reguliavimo požymių; 2) neveikia; 3) odometro rodoma rida mažesnė už praėjusios techninės apžiūros metu užfiksuotą ridą. Taigi, teisės aktai nenustatė pareigos techninės priežiūros metu nustatyti, ar odometro duomenys yra teisingi. Tiek ieškovo, tiek atsakovės pozicija bylos nagrinėjimo metu leidžia spręsti, kad vizualiai matomų odometro trūkumų nebuvo, rida 2023 m., lyginant ją su pirmos techninės apžiūros metu Lietuvoje atlimo metu buvusia, buvo didesnė. Todėl trūkumų, susijusių su odometru, nefiksavimas techninės apžiūros metu nesudaro pagrindo spręsti, kad rida techninės apžiūros metu buvo teisinga. Techninės apžiūros metu užfiksuotų odometro duomenų perkėlimas į Sutartį, ridos teisingumo taip pat nepagrindžia.

26. Iš atsakovės procesinių dokumentų ir teismo posėdžio metu teiktų paaiškinimų galima spręsti, kad atsakovė iš esmės pripažįsta, kad 2021 ir 2023 m. techninės apžiūros duomenyse ir Sutartyje užfiksuoti duomenys neatitinka tikrovės, automobilio rida realiai yra ženkliai didesnė. Kaip jau minėta, ieškovo pateiktų įrodymų dėl automobilio ridos atsakovė kitais įrodymais neneigė. Tačiau atsakovė kaip savo atsikirtimų pagrindą nurodė tai, kad ji neatsukinėjo (neklastojo) automobilio ridos duomenų, tą galimai atliko asmuo, iš kurio ji įsigijo automobilį iki automobilio įsigijimo 2021 m. rugpjūčio 2 d.

27. Taigi, prieš tai nurodytų duomenų visuma leidžia pagrįstai konstatuoti, kad ginčo automobilio rida jo perleidimo ieškovui metu buvo neteisinga. Prieš 2021 m. rugpjūčio 3 d. atliktą techninę apžiūrą automobilio rida turėjo būti atsukta 94 382 km, sumažinant odometro rodmenis. Nurodyti faktiniai duomenys reiškia, kad Sutartyje nurodyta automobilio rida, kuri neatitinka faktinės.

28. Ieškovui, kaip pirkėjui, atlikus automobilio vizualinę apžiūrą, nebuvo galimybės nustatyti faktinės automobilio ridos. Todėl informacijos apie automobilio tikrąją ridą neatskleidimas laikytinas paslėptu trūkumu. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad rida jam buvo svarbi, jis iš karto atsakovės klausė, ar rida neatsukta, o atsakovė patikino, kad rida yra tikra. Atsakovė šių ieškovo paaiškinimų neneigė. Todėl spręstina, kad atsakovė neatskleidė ieškovui duomenų apie tikrąją transporto priemonės ridą. Duomenų, kad ieškovas žinojo apie suklastotus automobilio ridos duomenis, nėra. Todėl atsakovė atsako už šį automobilio kokybės trūkumą (CK 6.327 straipsnio 1, 3 dalys).

29. Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018, 28–29, 32 punktai). Nurodytas teisinis reglamentavimas bei formuojama teismų praktika rodo, kad paaiškėjus parduoto daikto trūkumams visų pirma atsakomybė kildinama ne iš pirkėjo pareigos būti atidžiam, tačiau iš pardavėjo pareigos atskleisti visus su parduodamu daiktu susijusius trūkumus bei garantuoti parduodamo daikto kokybę.

30. Sutiktina su ieškovo teiginiais, kad tikslūs ridos rodmenys būtų lėmę jo apsisprendimą įsigyti automobilį, taip pat turėję įtakos ir automobilio kainai, juolab, kad Sutartyje nurodyti automobilio ridos duomenys (2024 m. kovo 9 d. fiksuoti ridos duomenys – 299 379 km), nuo iki prieš pirmą automobilio techninę apžiūrą Lietuvoje fiksuotų ridos duomenų (2020 m. gegužės mėnesį automobilio rida buvo 332 792 km) skiriasi 94 382 km. Toks ridos skirtumas laikytinas esminiu, darančiu įtaką ne tik ieškovo apsisprendimui įsigyti ginčo automobilį, tačiau ir neabejotinai turėtų įtakos ginčo automobilio kainai.

Dėl pasirinkto gynybos būdo (ne)pagrįstumo

31. Ieškovas prašo jo teises ginti taikant CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą gynimo būdą – nutraukti Sutartį.

32. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė nutraukti sutartį, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Sutarties nutraukimas pirkėjui suteikiamas kaip paskutinė teisių gynimo priemonė (lot. ultima ratio), kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 34 punktas). Sutarties nutraukimo priežastimi turi būti tai, kad daikto trūkumai yra esminiai, t. y. tokie reikšmingi, kad jie pateisina sutarties nutraukimą. Šiuo atveju sutartis nutraukiama nustačius, kad daikto trūkumai yra tokie, kad jie negali būti pašalinti; kad daikto pardavėjas atsisako ištaisyti daikto trūkumus ar atlyginti trūkumų pašalinimo išlaidas. Kai daikto trūkumai yra esminiai ir jie negali būti ištaisomi, tai pirkėjas gali pasinaudoti teise nutraukti sutartį ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).

33. Sutartį ieškovas prašo nutraukti remdamasi ridos klastojimo faktu. Automobilio faktinė rida yra ženkliai didesnė už tą, kuri įrašyta Sutartyje. Rida turi tiesioginę įtaką transporto priemonės vertei, nuo ridos iš dalies priklauso transporto priemonės techninė būklė (kuo didesnė rida, tuo labiau nudėvėta priemonė). Transporto priemonės ridos klastojimas yra nusikalstama veika (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 306² straipsnis). Kriminalizuodamas ridos klastojimą įstatymų leidėjas pripažino, kad ridos klastojimas yra tiek pavojinga veika, jog už ją turi kilti baudžiamoji atsakomybė.

34. Šiuo atveju ginčo automobilio rida atsukta didele apimtimi. Galima pagrįstai manyti, kad, žinodamas tikrąją ridą, ieškovas nebūtų sudaręs Sutarties (automobilis realiai buvo žymiai intensyviau naudotas nei buvo atskleista ieškovui). Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad rida jam buvo svarbi, atvažiavus apžiūrėti automobilį, pirmas klausimas, kurį uždavė, ar rida yra tikra, ir buvo patikintas, kad tikra. Ieškovas ieškojo pirkti automobilio iki 300 000 km ridos, o šio kriterijaus ginčo automobilis neatitinka, jo nebūtų pirkęs.

35. Galima pagrįstai teigti, kad, būdamas suklaidintas dėl faktinės automobilio ridos, ieškovas negalėjo visapusiškai įvertinti tikėtino automobilio nusidėvėjimo laipsnio. Sprendžiant dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, aplinkybė, ar atsakovė žinojo apie ridos klastojimą, ar ne, taip pat kas pakeitė odometro duomenis yra teisiškai nereikšminga. Šio sprendimo 22 punkte nurodyta, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog įstatyme nustatytos pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę ir atskleisti pirkėjui informaciją apie daikto būklę nepaneigia pardavėjo nežinojimas apie daikto būklę. Ne ieškovui kaip pirkėjui, bet atsakovei kaip pardavėjai tenka rizika dėl ridos klastojimo. Todėl atsakovės atsikirtimo į ieškinį argumentas, kad ji pati neklastojo ridos ir apie tai nežinojo, o tą galimai padarė asmuo, iš kurio ji pirko automobilį, nepanaikina atsakovės atsakomybės už tai, kad ji ieškovui pardavė automobilį su esminiais trūkumais. Tačiau atsakovei šiuo sprendimu nepaneigiama teisė reikšti reikalavimus asmeniui, iš kurio ji įsigijo transporto priemonę.

36. Taip pat atsakovė nepagrįstai teismo posėdžio metu teigė, kad ieškovas garantijų galėtų reikalauti iš atsakovės tik tuo atveju, jei jo būtų profesionali pardavėja. Tačiau daikto kokybę jo pardavimo kitam asmeniui atveju privalo garantuoti pardavėjas, nedarant skirtumo, ar jis yra profesionalus pardavėjas, ar parduoda daiktą kaip fizinis asmuo, neužsiimantis verslu.

37. Ridos klastojimo mastas nagrinėjamu atveju yra toks, kad sudaro pagrindą pripažinti, jog, sudarydamas Sutartį, ieškovas įsigijo daiktą, kuris neatitinka objektyvių duomenų apie jo techninę būklę. Ieškovo teisės realiai gali būti apgintos tik CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintu būdu. Nėra prielaidų laikyti, kad šalių interesų pusiausvyra galėtų būti išlaikyta ieškovo teises ginant kitais būdais. Juolab, kaip jau ne kartą nurodyta, ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškojo automobilio iki 300 000 km ridos ir žinodamas tikrąją ginčo automobilio ridą automobilio nebūtų pirkęs.

38. Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybės, tenkinamas ieškovo reikalavimas nutraukti Sutartį. Nutraukus Sutartį, ieškovui iš atsakovės priteisiama 10 000 Eur, o automobilis BMW X5 grąžinamas atsakovei.

Dėl nuostolių atlyginimo ir procesinių palūkanų

39. Ieškovas taip pat prašo iš atsakovės priteisti 426,14 Eur nuostolių atlyginimą. Į šią sumą ieškovas įtraukia sumokėtą 336,14 Eur automobilio taršos mokestį ir 90 Eur patirtas išlaidas už ilgalaikį automobilio saugojimą nuo 2024 m. balandžio 19 d. iki 2024 m. birželio 1 d.

40. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas, registruodamas įsigytą automobilį savo vardu, valstybės įmonei „Regitra“ 2024 m. kovo 11 d. sumokėjo (už ieškovą mokėjimo prievolę įvykdė sesuo D. Š.) 336,14 Eur. Tai yra automobilio registracijos mokestis, kaip jis nurodytas Lietuvos Respublikos motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatyme (toliau – Įstatymą). Pagal Įstatymo 4 straipsnį mokestį moka motorinės transporto priemonės valdytojas, atliekantis jos registraciją Kelių transporto priemonių registre. Mokesčio apskaičiavimą, sumokėjimą ir grąžinimą reglamentuoja Įstatymo 6 straipsnis. Atsakovė neginčijo aplinkybės, kad ieškovas, įsigijęs ginčo automobilį, turėjo prievolę sumokėti 336,14 Eur mokesčio dydį. Įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje yra nustatytas vienintelis atvejis, kada toks sumokėtas mokestis grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui, t. y. mokestis, sumokėtas Įstatymo nustatyta tvarka, grąžinamas pateikus dokumentus, įrodančius, kad transporto priemonė greičiau negu per 90 dienų nuo pirmojo įregistravimo Kelių transporto priemonių registre buvo iš jo išregistruota ir išgabenta iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Kitų atvejų, kada toks sumokėtas mokestis galėtų būti grąžinamas, Įstatyme ir jį įgyvendinančiame teisės akte, nėra. Nesumokėjus mokesčio, motorinės transporto priemonės registracija Kelių transporto priemonių registre neatliekama (Įstatymo 8 straipsnis).

41. Taigi, iš atsakovės įgijęs automobilį, ieškovas privalėjo sumokėti nurodyto dydžio mokestį, kad automobilis būtų įregistruotas. Šiuo sprendimu Sutartis dėl automobilio pirkimo yra nutraukiama, nustačius, kad ieškovui buvo perduotas automobilis, neatitinkantis jo pardavimo metu deklaruotos kokybės (su esminiais trūkumais), apie kuriuos ieškovas nebuvo informuotas. Taigi, dėl Sutarties nutraukimo atsakomybė tenka atsakovei. Ieškovas, nutraukus Sutartį, netenka automobilio nuosavybės (kartu ir valdymo) teisės. Tačiau dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, pasireiškusių pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu, ieškovas patyrė 336,14 Eur išlaidas. Šių išlaidų nebūtų patyręs, jei būtų žinojęs tikrąją automobilio ridą ir Sutarties dėl automobilio nebūtų sudaręs. Susigrąžinti sumokėtą mokestį pagal Įstatymą ieškovas neturi galimybės. Kadangi registracijos mokestis buvo sumokėtas dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, 336,14 Eur išlaidos pripažįstamos ieškovo žala ir yra priteisiamos ieškovui iš atsakovės (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.247 straipsnis, 6.248 straipsnio 1 dalis, 6.249 straipsnio 1 dalis).

42. Tačiau nepagrįstu laikytinas ieškovo reikalavimas dėl 90 Eur automobilio stovėjimo saugojimo aikštelėje išlaidų, kaip nuostolių atlyginimo, priteisimo. Šios išlaidos nėra susijusios su atsakovės neteisėtais veiksmais. Automobilis iki šiol buvo ieškovo žinioje ir jis galėjo automobilį naudoti pagal paskirtį. Nusprendęs to nedaryti, o pastatyti saugojimo aikštelėje, ieškovas veikė savo rizika. Byloje nėra duomenų, kad to būtų reikalavusi atsakovė. Tai, kad ieškovas atsakovei pateikė pretenziją, o vėliau ir ieškinį, kurio pagrindu vyko teismo procesas, nepateisina tokių išlaidų patyrimo. Taigi, tokios išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus. Dėl nurodytų priežasčių, atmetamas kaip nepagrįstas ieškovo reikalavimas dėl 90 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo.

43. Tenkinus ieškinį iš dalies, ieškovui iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, už priteistą 10 000 Eur automobilio kainą – nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško priteistos sumos sumokėjimo, už priteistą nuostolių atlyginimo sumą – nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. gegužės 10 d.) iki visiško priteistos sumos sumokėjimo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

44. Ieškovo pateiktos PVM sąskaitos faktūros ir mokėjimo dokumentai pagrindžia, kad ieškovas patyrė 2 008,60 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą, taip pat 454 Eur žyminio mokesčio išlaidas. Šios išlaidos yra būtinos ir pagrįstos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktai). Taigi, iš viso ieškovas patyrė 2 462,60 Eur bylinėjimosi išlaidas.

45. Atsakovės pateiktos PVM sąskaitos faktūros ir mokėjimo dokumentai pagrindžia, kad atsakovė patyrė 2 129,60 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą ir 42 Eur vertimo išlaidas. Šios išlaidos taip pat yra būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktai). Iš viso atsakovės išlaidos sudaro 2 171,60 Eur.

46. Patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinių reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Buvo patenkinta 99,14 Eur ieškinio reikalavimų, todėl ieškovui iš atsakovės priteisiama 2 441,42 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Atitinkamai, atsakovei iš ieškovo priteisiamas 18,68 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Atlikus šių sumų įskaitymą, ieškovui iš atsakovo priteisiamas 2 422,74 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

47. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 8 Eur, todėl jų atlyginimas į valstybės biudžetą nepriteisiamas (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti 2024 m. kovo 9 d. transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo G. S. ir atsakovės J. Č..

Priteisti ieškovui G. S. iš atsakovės J. Č. 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų)) nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško priteistos sumos sumokėjimo.

Grąžinti automobilį BMW X5 (identifikavimo Nr. ((duomenys neskelbtini)) iš ieškovo G. S. atsakovei J. Č..

Priteisti ieškovui G. S. iš atsakovės J. Č. 336,14 Eur (trijų šimtų trisdešimt šešių eurų 14 ct) nuostolių atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (336,14 Eur (tris šimtus trisdešimt šešis eurus 14 ct)) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. gegužės 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 422,74 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų dvidešimt dviejų eurų 74 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.