- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-22
- Bylos Nr.
- e2A-698-1043/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07388-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Agnė Vyliaudaitė, Edvardas Paliokas, Anita Sereikienė
- Atsakovas
- J. Č.
- Ieškovas
- G. S.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinės bendrovės „Autlita“
- Kategorijos
- 2.6.8.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Edvardo Palioko, Anitos Sereikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Agnės Vyliaudaitės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-12222-1110/2024 pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovei J. Č. dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, pinigų grąžinimo ir nuostolių atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinės bendrovės „Autlita“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas G. S. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą prašydamas nutraukti 2024 m. kovo 9 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį sudarytą tarp ieškovo ir atsakovės J. Č. (toliau – atsakovė) ir ieškovui iš atsakovės priteisti 10 000,00 Eur už parduotą nekokybišką automobilį, taip pat iš atsakovės priteisti 426,14 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad 2024 m. kovo 9 d. ieškovas ir atsakovė sudarė transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – sutartis), kurios pagrindu ieškovas iš atsakovės įsigijo automobilį BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis), už 10 000,00 Eur. Sutartyje buvo nurodyta, jog automobilio rida yra 299 379 km, tačiau ieškovui įsigijus automobilį bei 2024 m. kovo 26 d. patikrinus automobilį puslapyje CarVertical, ieškovas pamatė, kad 2021 m. rugpjūčio mėnesį automobilio rida buvo atsukta nuo 332 792 km. iki 238 410 km., t. y. automobilio rida buvo suklastota. Ieškovas sužinojęs šį faktą kreipėsi į atsakovę telefonu ir iš jos vyro sulaukė pasiūlymo atstatyti ridą į jos tikrąjį kilometražą, tačiau ieškovas reikalavo grąžinti sumokėtus pinigus už automobilį ir pasiimti jį atgal, bet atsakovės vyras nurodė, jog pinigų neturi. Ieškovas nurodė, kad techninės apžiūros metu, t. y. 2021 m. rugpjūčio 3 d. automobilio rida buvo 238 410 km, o CarVertical ataskaitoje matoma, jog automobilio rida buvo suklastota būtent 2021 m. rugpjūčio mėnesį, kas leido ieškovui daryti pagrįstą prielaidą, jog automobilio rida buvo suklastota prieš atsakovei atliekant automobilio techninę apžiūrą 2021 m. rugpjūčio 3 d. 2024 m. balandžio 11 d. ieškovo atstovai atsakovei išsiuntė pretenziją, kurioje buvo reikalaujama nutraukti sutartį ir grąžinti ieškovui 10 000,00 Eur bei atlyginti 336,14 Eur nuostolius (sumokėtą taršos mokestis). 2024 m. balandžio 17 d. buvo gautas atsakovės atsakymas į pretenziją, kuriame nurodyta, jog atsakovė sutinka ieškovui kompensuoti 50 procentų odometro keitimo darbų kainos ir, kad atsakovė nėra atsakinga už suklastotą automobilio ridą. 2024 m. balandžio 19 d. ieškovas pastatė automobilį ilgalaikėje stovėjimo zonos aikštelėje iki 2024 m. birželio 1 d., už kurią sumokėjo 90,00 Eur. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovė ieškovui pardavė nekokybišką automobilį su suklastota rida, kurio neatitikimai egzistavo automobilio ieškovui perdavimo momentu. Ieškovas automobilio įsigijimo metu negalėjo numanyti ar numatyti, kad parduodamo automobilio rida yra suklastota, nes nėra šios srities specialistas, bet to atsakovė dar žodžiu prie liudytojų patikino, kad automobilio rida yra teisinga. Ieškovas nurodė, kad automobilio ridos suklastojimas yra laikytinas esminiu sutarties pažeidimu, o pati sutartis laikytina nesąžininga, nes joje pateikiami tikrovės neatitinkantys duomenys apie automobilį. Dublike ieškovas papildomai nurodė, kad UAB „Autlita“ atsakovei PVM sąskaitą faktūrą už automobilį išrašė 2020 m. rugpjūčio 2 d., o pinigų priėmimo – perdavimo aktas išrašytas 2021 m. rugpjūčio 2 d., todėl darytina prielaida, kad atsakovė automobilį pradėjo eksploatuoti būtent 2020 m. rugpjūčio 2 d., o atsiskaitė tik po metų. CarVertical ataskaitoje yra aiškiai nurodoma, jog ginčo automobilio rida 2020 m. gegužės mėnesį buvo 332 792 km, o 2021 m. rugpjūčio mėnesį pastarosios rida siekė 238 410 km, todėl kai atsakovė 2020 m. rugpjūčio 2 d. pasirašė sąskaitą jai buvo žinomas faktas, jog automobilio rida yra būtent 332 792 km, taip pat kai atsakovė perdavė pinigus UAB „Autlita“ 2021 m. rugpjūčio 2 d. jai buvo žinoma aplinkybė, jog automobilio rida yra suklastota iki 238 410 km. Iš atsakovės, kartu su atsiliepimu pridėtos nuotraukos, labai sunkiai įžiūrima atsakovės nurodoma 238 161 km rida, buvusi automobilio įsigijimo iš UAB „Autlita“ metu, be to, ji nėra niekaip oficialiai įforminta. Atsakovė įsigydama automobilį nesudarė pirkimo–pardavimo sutarties, kurioje būtų aiškiai nurodoma įsigyto automobilio rida, o dėl to iki galo nėra aišku, ar pateiktoje nuotraukoje yra tikrai būtent ginčo automobilio rida. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovė, kaip atsakinga pardavėja, turėjo galimybę patikrinti automobilio ridą prieš automobilį parduodant ieškovui ir apie tai jį įspėti. Ieškovas pabrėžė, kad sutartis yra dvišalė, o ieškovo ir UAB „Autlita“ nesieja jokie teisiniai santykiai, kadangi ne UAB „Autlita“ ieškovui pardavė nekokybišką automobilį, o atsakovė, todėl ieškovas UAB „Autlita“ jokių pretenzijų net neturi teisės reikšti.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškovo ieškinį atmesti, pakeisti J. Č. į tinkamą atsakovę UAB „Autlita“, pripažinti J. Č. trečiuoju asmeniu ir priteisti iš ieškovo jos bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 2 d. iš UAB „Autlita“ įsigijo ginčo automobilį, kurio įsigijimas buvo įformintas tą pačią dieną išrašyta PVM sąskaita faktūra ir pinigų priėmimo perdavimo kvitu. Prieš įsigyjant automobilį atsakovė susirašinėjo su UAB „Autlita“ vadovu, kuris 2021 m. liepos 31 d. siuntė atsakovei automobilio išorės ir vidaus fotonuotraukas, vaizdo įrašą, iš kurio matyti, kad automobilio odometro rodmuo yra 238 161, o tai reiškia, kad ne vėliau kaip 2021 m. liepos 31 d. automobilis buvo nuvažiavęs 238 161 km. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovo pateiktoje informacijoje apie tai, kad automobilio rida 2021 m. rugpjūčio mėnesį galėjo būti ties žyma 238 410, reiškia ne tai, kad atsakovė ar koks nors trečiasis asmuo iki tokios žymos atsuko ridą, o tai, kad tokia žyma buvo užfiksuota automobilio techninės apžiūros, atliktos 2021 m. rugpjūčio 3 d., metu. Duomenys, jog prieš automobilio pardavimą atsakovei automobilio rodmuo buvo 238 161, o techninės apžiūros atlikimo metu odometro žyma buvo 238 410, paneigia, kad atsakovė, įsigijusi iš UAB „Autlita“ automobilį su kažkuria iš nurodytų odometro žymų, tuo metu, kai buvo eksploatuojamas automobilis, pasiekė odometro žymą 332 792, ir tuomet (tariamai 2021 m. rugpjūčio mėnesį) ši riba buvo dirbtinai sumažinta iki 238 161 ar 238 410. Atsakovė pažymėjo, kad net ir darant prielaidą, kad automobilio rodmuo 238 161 2021 m. liepos 31 d. buvo teisingas (neteisėtai neatsuktas), atsakovė iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. automobiliu objektyviai negalėjo nuvažiuoti 94 631 km. Atsakovė nurodė, kad sugretinus ieškovo ir jos turimus duomenis apie automobilio odometro žymą, nėra jokio pagrindo nei daryti išvadą, kad odometro žymos 238 161 ar 238 410 yra tikros, nei daryti išvadą, kad automobilio odometro žyma 2021 m. rugpjūčio mėnesį, t. y. tuo metu, kai automobilis priklausė atsakovei, pasiekė 332 792, o tada atsakovė inicijavo šių odometro duomenų atsukimą iki 238 161 ar 238 410. Atsakovė pažymėjo, kad pakankamai nedidelis skirtumas tarp verčių 238 161 ir 238 410 įrodo ne tai, kad atsakovė suklastojo automobilio odometro duomenis, o tai, kad automobilio odometro duomenys buvo atsukti ne iki 238 410, o iki dar žemesnės odometro rodmens vertės, ir kad tai įvyko ne atsakovės iniciatyva, o iki to momento, kai atsakovė įsigijo automobilį. Atsakovė pažymėjo, kad techninių apžiūrų metu tarp užfiksuotų trūkumų nebuvo nurodytas trūkumas, susijęs su neteisingais ar netikrais automobilio ridos duomenimis, todėl atsakovei nebuvo jokio pagrindo abejoti, kad ji įsigijo, o vėliau pardavė automobilį su suklastota rida. Atsakovė pabrėžė, kad ji įsigijo automobilį iš juridinio asmens, kuris verčiasi automobilių verslu, be to, atsakovės pateikti argumentai dėl UAB „Autlita“ atsakomybės yra pagrįsti pridedamais duomenimis, todėl akivaizdu, kad ieškovas, siekdamas procesine ir materialine prasme tinkamai apginti savo teises, turėtų šioje byloje reikalavimus reikšti UAB „Autlita“ kaip tinkamai atsakovei. Triplike atsakovė papildomai nurodė, kad UAB „Autlita“ išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje yra klaida, t. y. vietoje skaičiaus „2020“ turi būti skaičius „2021“. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovas kaip vienu iš pagrindinių įrodymų remiasi CarVertical ataskaita, tačiau CarVertical duomenys neturi oficialaus dokumento galios, todėl tokios ataskaitos pagrindu kilusias abejones privalo įrodyti ja besiremianti šalis (ieškovas).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, nutraukė 2024 m. kovo 9 d. transporto priemonių pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovės, priteisė ieškovui iš atsakovės 10 000,00 Eur ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (10 000,00 Eur) nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško priteistos sumos sumokėjimo, grąžino automobilį iš ieškovo atsakovei bei priteisė ieškovui iš atsakovės 336,14 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (336,14 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. gegužės 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 422,74 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kitą ieškinio dalį atmetė.
Šalies argumentai
5. Teismas nurodė, kad ieškiniu ieškovas prašo nutraukti sutartį, kadangi, ieškovo nuomone, jam parduotas automobilis turintis esminių trūkumų, automobilio rida yra suklastota, o atsakovė į ieškinį atsikerta remdamasis tuo, kad ji pati ridos neklastojo ir apie tai nieko nežino.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas pažymėjo, kad ieškovas neįrodinėja, kad po sutarties sudarymo atsirado automobilio trūkumų, kurie neleistų automobilio naudoti pagal paskirtį, tačiau ieškovas teigia, kad sutartis turi būti nutraukta dėl to, kad atsakovė nurodė neteisingą automobilio ridą. Reali automobilio rida yra beveik 100 000 km didesnė nei ieškovui deklaruota.
7. Teismas nurodė, kad ieškovas faktą, jog automobilio rida jo perdavimo ieškovui metu buvo kitokia, nei nurodyta sutartyje, įrodinėja su ieškiniu pateikta internetinio portalo CarVertical ataskaita apie automobilį, kurioje nurodyta, jog automobilio rida gali būti suklastota. Teismas pažymėjo, kad iš pateiktų įrodymų matyti, jog buvo rasti keturi automobilio ridos įrašai: 2020 m. gegužės mėnesį automobilio rida buvo 332 792 km, 2021 m. rugpjūčio mėnesį – 238 410 km, 2023 m. rugpjūčio mėnesį 288 501 km. Pagal šiuos duomenis, 2021 m. rugpjūčio mėnesį automobilio rida sumažėjo (buvo atsukta) 94 382 km (332 792 – 238 410). 2021 m. rugpjūčio mėnesio nurodyti duomenys sutampa su 2021 m. rugpjūčio 3 d. techninės apžiūros metu fiksuotais automobilio ridos duomenimis. Teismas nurodė, kad nors atsakovė kėlė abejones dėl galimumo įrodinėti ridos neatitikimą CarVertical ataskaita, tačiau teismas pabrėžė, kad tokia ataskaita, kaip rašytinis įrodymas, yra pripažįstamas teismų praktikoje. Atsakovė nepateikė įrodymų, iš kurių teismas būtų galėjęs spręsti, kad ataskaitoje pateikti automobilio odometro rodmenys yra netikslus ir (ar) neišsamūs, o tai, kad automobilio techninės apžiūros metu 2021 ir 2023 m. nebuvo fiksuotas automobilio trūkumas – ridos klastojimas – nepaneigia prieš tai rašytiniame įrodyme esančių duomenų dėl ridos keitimo (sumažinimo).
8. Teismas pažymėjo, kad atliekant pirmąją automobilio techninę apžiūrą Lietuvoje 2021 m. rugpjūčio 3 d., reikalavimai Techninėms motorinėms transporto priemonėms ir jų priekaboms buvo nustatyti Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2008 m. liepos 29 d. įsakyme Nr. 2B-290. Nuo 2023 m. vasario 1 d. įsigaliojo Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2022 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 2BE-260 patvirtinti reikalavimai Techninėms motorinėms transporto priemonėms ir jų priekaboms, tačiau teisės aktai nenustatė pareigos techninės priežiūros metu nustatyti, ar odometro duomenys yra teisingi. Teismas nurodė, kad tiek ieškovo, tiek atsakovės pozicija bylos nagrinėjimo metu leido spręsti, kad vizualiai matomų odometro trūkumų nebuvo, rida 2023 m., lyginant ją su pirmos techninės apžiūros metu Lietuvoje atlikimo metu buvusia, buvo didesnė. Todėl teismas sprendė, kad trūkumų, susijusių su odometru, nefiksavimas techninės apžiūros metu nesudarė pagrindo vertinti, kad rida techninės apžiūros metu buvo teisinga. Techninės apžiūros metu užfiksuotų odometro duomenų perkėlimas į sutartį, ridos teisingumo taip pat nepagrindžia.
9. Teismas pažymėjo, kad atsakovė iš esmės pripažino, kad 2021 ir 2023 m. techninės apžiūros duomenyse ir sutartyje užfiksuoti duomenys neatitinka tikrovės, automobilio rida realiai yra ženkliai didesnė, tačiau atsakovė kaip savo atsikirtimų pagrindą nurodė tai, kad ji neatsukinėjo (neklastojo) automobilio ridos duomenų, tą galimai atliko asmuo, iš kurio ji įsigijo automobilį iki automobilio įsigijimo 2021 m. rugpjūčio 2 d.
10. Teismas įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, konstatavo, kad ginčo automobilio rida jo perleidimo ieškovui metu buvo neteisinga. Nurodyti faktiniai duomenys reiškia, kad sutartyje nurodyta automobilio rida, neatitinka faktinės.
11. Teismas pažymėjo, kad ieškovui, kaip pirkėjui, atlikus automobilio vizualinę apžiūrą, nebuvo galimybės nustatyti faktinės automobilio ridos, todėl teismas sprendė, kad informacijos apie automobilio tikrąją ridą neatskleidimas laikytinas paslėptu trūkumu. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad rida jam buvo svarbi, jis iš karto atsakovės klausė, ar rida neatsukta, o atsakovė patikino, kad rida yra tikra. Atsakovė šių ieškovo paaiškinimų neneigė, todėl teismas sprendė, kad atsakovė neatskleidė ieškovui duomenų apie tikrąją transporto priemonės ridą. Duomenų, kad ieškovas žinojo apie suklastotus automobilio ridos duomenis, nėra, todėl konstatavo, kad atsakovė atsako už šį automobilio kokybės trūkumą (CK 6.327 straipsnio 1, 3 dalys).
12. Teismas sutiko su ieškovo teiginiais, kad tikslūs ridos duomenys būtų lėmę jo apsisprendimą įsigyti automobilį, taip pat turėję įtakos ir automobilio kainai, juolab, kad sutartyje nurodyti automobilio ridos duomenys (2024 m. kovo 9 d. fiksuoti ridos duomenys – 299 379 km), nuo iki prieš pirmą automobilio techninę apžiūrą Lietuvoje fiksuotų ridos duomenų (2020 m. gegužės mėnesį automobilio rida buvo 332 792 km) skiriasi 94 382 km. Teismas tokį ridos skirtumą laikė esminiu, darančiu įtaką ne tik ieškovo apsisprendimui įsigyti ginčo automobilį, tačiau ir neabejotinai turėtų įtakos ginčo automobilio kainai.
13. Teismas nurodė, kad ieškovas prašė jo teises ginti taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą gynimo būdą – nutraukti sutartį. Ieškovas sutartį prašė nutraukti remdamasis ridos klastojimo faktu, nes automobilio faktinė rida yra ženkliai didesnė už tą, kuri įrašyta sutartyje, o rida turi tiesioginę įtaką transporto priemonės vertei, nuo ridos iš dalies priklauso transporto priemonės techninė būklė.
14. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju ginčo automobilio rida atsukta didele apimtimi, todėl vertino, kad ieškovas žinodamas tikrąją ridą nebūtų sudaręs sutarties.
15. Teismas nurodė, kad ieškovas būdamas suklaidintas dėl faktinės automobilio ridos, negalėjo visapusiškai įvertinti tikėtino automobilio nusidėvėjimo laipsnio. Teismas pabrėžė, kad sprendžiant dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, aplinkybė, ar atsakovė žinojo apie ridos klastojimą, ar ne, taip pat kas pakeitė odometro duomenis yra teisiškai nereikšminga, todėl atsakovės atsikirtimo į ieškinį argumentas, kad ji pati neklastojo ridos ir apie tai nežinojo, o tą galimai padarė asmuo, iš kurio ji pirko automobilį, nepanaikina atsakovės atsakomybės už tai, kad ji ieškovui pardavė automobilį su esminiais trūkumais. Teismas pažymėjo, kad atsakovei šiuo sprendimu nepaneigiama teisė reikšti reikalavimus asmeniui, iš kurio ji įsigijo transporto priemonę.
16. Teismas sprendė, kad atsakovė nepagrįstai teismo posėdžio metu teigė, kad ieškovas garantijų galėtų reikalauti iš atsakovės tik tuo atveju, jei jo būtų profesionali pardavėja, kadangi daikto kokybę jo pardavimo kitam asmeniui atveju privalo garantuoti pardavėjas, nedarant skirtumo, ar jis yra profesionalus pardavėjas, ar parduoda daiktą kaip fizinis asmuo, neužsiimantis verslu.
17. Teismas pažymėjo, kad ridos klastojimo mastas nagrinėjamu atveju yra toks, kad sudaro pagrindą pripažinti, jog sudarydamas sutartį, ieškovas įsigijo daiktą, kuris neatitinka objektyvių duomenų apie jo techninę būklę. Teismas darė išvadą, kad nėra prielaidų laikyti, kad šalių interesų pusiausvyra galėtų būti išlaikyta ieškovo teises ginant kitais būdais.
18. Teismas, remdamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybės, tenkino ieškovo reikalavimą nutraukti sutartį, o nutraukus sutartį, ieškovui iš atsakovės priteisė 10 000,00 Eur, o automobilį grąžino atsakovei.
19. Teismas nurodė, kad ieškovas prašo iš ieškovės taip pat priteisti 426,14 Eur nuostolių atlyginimą, į kurį įtraukia sumokėtą 336,14 Eur automobilio taršos mokestį ir 90,00 Eur patirtas išlaidas už ilgalaikį automobilio saugojimą nuo 2024 m. balandžio 19 d. iki 2024 m. birželio 1 d.
20. Teismas nurodė, kad iš atsakovės įgijęs automobilį, ieškovas privalėjo sumokėti VĮ „Regitra“ 336,14 Eur automobilio registracijos mokestį, kad automobilis būtų įregistruotas, tačiau šiuo sprendimu teismui nutraukus automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, nustačius, kad ieškovui buvo perduotas automobilis, neatitinkantis jo pardavimo metu deklaruotos kokybės apie kuriuos ieškovas nebuvo informuotas, būtent atsakovei tenka sutarties nutraukimo atsakomybė. Teismas vertino, kad šias išlaidas ieškovas patyrė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, pasireiškusių pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu, todėl minėtas išlaidas teismas pripažino ieškovo žala ir priteisė jas ieškovui iš atsakovės (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.247 straipsnis, 6.248 straipsnio 1 dalis, 6.249 straipsnio 1 dalis)
21. Teismas nepagrįstu laikė ieškovo reikalavimą dėl 90,00 Eur automobilio saugojimo stovėjimo aikštelėje išlaidų, kaip nuostolių atlyginimo, priteisimo. Teismas nurodė, kad šios išlaidos nėra susijusios su atsakovės neteisėtais veiksmais, kadangi automobilis iki šiol buvo ieškovo žinioje ir jis galėjo automobilį naudoti pagal paskirtį, o nusprendęs to nedaryti bei pastatyti automobilį saugojimo aikštelėje, ieškovas veikė savo rizika. Tai, kad ieškovas atsakovei pateikė pretenziją, o vėliau ir ieškinį, kurio pagrindu vyko teismo procesas, nepateisina tokių išlaidų patyrimo, todėl teismas vertino, kad tokios išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus ir dėl šių priežasčių atmetė ieškovo reikalavimą dėl 90,00 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo kaip nepagrįstą.
22. Teismas, tenkinęs ieškinį iš dalies, ieškovui iš atsakovės priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas, už priteistą 10 000,00 Eur automobilio kainą – nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško priteistos sumos sumokėjimo, už priteistą nuostolių atlyginimo sumą – nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. gegužės 10 d.) iki visiško priteistos sumos sumokėjimo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
23. Teismas patenkinęs ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidas priteisė ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas nurodė, kad buvo patenkinta 99,14 proc. ieškinio reikalavimų, todėl ieškovui iš atsakovės priteisė 2 441,42 bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o atsakovei iš ieškovo priteisė 18,68 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas atlikęs šių sumų įskaitymą, ieškovui iš atsakovės priteisė 2 422,74 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
24. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo – 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies, 2) nutraukti 2024 m. kovo 9 d. transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovės, 3) priteisti ieškovui iš atsakovės 10 000,00 Eur ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (10 000,00 Eur) nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško priteistos sumos sumokėjimo, 4) grąžinti automobilį iš ieškovo atsakovei kartu su BMW atstovybės Lietuvoje statusą turinčios UAB „Krasta Auto“ parengta automobilio būklės įvertinimo ataskaita automobilio grąžinimo datai, 5) priteisti ieškovui iš atsakovės 336,14 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (336,14 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. gegužės 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 422,74 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, 6) kitą ieškinio dalį atmesti, 7) priteisti iš ieškovo atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
24.1. Interneto portale CarVertical pateikiama informacija yra nepakankamas įrodymas, kad automobilio rida yra suklastota, todėl ieškovas, turėjo pateikti teismui tinkamą automobilio ridos klastojimo įrodymą, t. y. juridinio asmens, įgalioto Lietuvoje atstovauti automobilių BMW gamintojus, parengtą pažymą apie konkretaus automobilio būklę, įskaitant ir automobilio odometro duomenis.
Žemesnės instancijos teismas
24.2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ataskaitoje pateikti automobilio odometro rodmenys yra netikslūs ir / ar neišsamūs, tačiau iš CarVertical ataskaitos turinio akivaizdu, kad duomenys apie automobilio ridos suklastojimą 2021 m. rugpjūčio mėnesį yra neišsamūs, nes nėra nurodyta konkreti data, nei duomenų, kurie pateikti CarVertical ataskaitoje, gavimo šaltinis.
24.3. Įrodymų, kad ieškovas nežinojo apie suklastotus automobilio ridos duomenis dėl to, kad atsakovė nuslėpė tikruosius automobilio ridos duomenis, t. y. pati šiuos duomenis suklastojo ar prisidėjo prie to, kad ieškovas neturėtų galimybės sužinoti tikrųjų automobilio ridos duomenų, byloje nepateikta, todėl nėra pagrindo pripažinti atsakovės kaltės dėl netikros automobilio ridos paslėptumo atsiradimo.
24.4. Pardavėjo pareigos atskleisti visus su parduodamu daiktu susijusius trūkumus negalima interpretuoti kaip analogiškos ir tais atvejais, kai automobilį parduoda subjektas, veikiantis komerciniais tikslais ir turintis objektyvią galimybę gauti išsamią ir tikslią informaciją apie parduodamo automobilio charakteristikas ir eksploatavimo istoriją, ir tais atvejais, kai automobilį parduoda subjektas, kurio galimybės gauti išsamią ir tikslią informaciją apie parduodamo automobilio charakteristikas ir eksploatavimo istoriją yra ribotos dėl to, kad šis subjektas nėra verslininkas ir dėl įgaliojimų atstovauti automobilių gamintoją neturėjimo neturi resursų ir prieigos prie informacijos, kurios gavimas užtikrintų galimybę išvengti nežinojimo net ir apie paslėptus automobilio trūkumus.
24.5. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas galėdamas naudoti automobilį pagal paskirtį, nusprendė neeksploatuoti ir neprižiūrėti automobilio ir taip prisiimti visą riziką dėl pastatyto automobilio techninės būklės pablogėjimo ir automobilio vertės sumažėjimo. Pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas grąžinti atsakovei automobilį, bet nenurodęs, kad automobilis turi būti grąžintas tokios būklės, kokia ji buvo automobilio pirkimo – pardavimo metu, sudarė prielaidą ne užbaigti ginčą tarp šalių, o kilti ginčui dėl priimto teismo sprendimo teisingumo ir proporcingumo tiek, kiek tai yra susiję su papildomomis atsakovės išlaidomis atkurti automobilio techninę būklę, pablogėjusią dėl su atsakove nesuderinto automobilio neeksploatavimo tuo metu, kai tarp šalių vyko ginčas. Šiuo atveju ieškovas turėjo būtų įpareigotas grąžinti automobilį kartu su BMW atstovybės Lietuvoje statusą turinčios UAB „Krasta Auto“ parengta automobilio būklės įvertinimo ataskaita, kad būtų galima įsitikinti, ar grąžinamo automobilio būklė nėra pablogėjusi lyginant su 2024 m. kovo 9 d. pirkimo – pardavimo sutartyje užfiksuota automobilio būkle.
Atsiliepimas
25. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą 2024 m. gruodžio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir atsakovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš atsakovės ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
25.1. Atsakovė apeliaciniu skundu kelia naują reikalavimą, jog ieškovas vykdydamas sprendimą, turėtų atsakovei gražinti automobilį su UAB „Krasta Auto“ parengta automobilio būklės įvertinimo ataskaitą, tačiau toks reikalavimas laikytinas visiškai nepagrįstas, kadangi atsakovė nei savo procesiniuose dokumentuose, nei bylos nagrinėjimo metu nebuvo užsiminusi apie tai, todėl toks reikalavimas laikytinas prieštaraujančiu įstatymo nuostatai bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimui. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovė turėjo visas galimybes tokį reikalavimą išreikšti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau to nepadarė, todėl apeliaciniu skundu toks naujas reikalavimas negali būti keliamas.
25.2. Apeliacinio skundo argumentai, jog ieškovas turėjo ir toliau eksploatuoti automobilį, juo naudotis, rūpintis yra nesuvokiami, nes ieškovui naudojantis automobiliu, būtų susidaręs didesnis automobilio nusidėvėjimas, kas reikštų ir mažesnę pastarojo rinkos vertę.
25.3. Ieškovui negali kilti ir nekyla jokia pareiga automobilį perduoti atsakovei su UAB „Krasta Auto“ parengta automobilio būklės įvertinimo ataskaitą, kadangi būtent atsakovė yra kalta, jog automobilis neatitiko kokybės reikalavimų, nuo ieškovo buvo nuslėptas faktas apie suklastotą ridą. Pažymėtina, kad šioje situacijoje ieškovas yra nukentėjęs asmuo, todėl absurdiška, jog ieškovas turėtų mokėti pinigus už parduoto nekokybiško automobilio su suklastota rida būklės įvertinimo ataskaitas.
25.4. Tenkinus apeliaciniu skundu keliamą reikalavimą būtų formuojama ydinga teismų praktika, kas reikštų, jog pripažinta teisi bei nukentėjusi teisinių santykių šalis dar turėtų savo lėšomis dengti ir kaltai šaliai teikti ataskaitas, kai aiškiai konstatuotas faktas, kurio neginčija ir atsakovė, kad automobilis buvo parduotas su nuslėptu defektu – suklastota rida.
Šalies argumentai
25.5. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, jog teismas priimdamas sprendimą rėmėsi netinkamais dokumentais, kurie neturi įrodomosios galios, tačiau apeliacinio teismo neprašo pakeisti teismo priimto sprendimo dėl sutarties nutraukimo, todėl tai tik įrodo faktą, jog apeliacinio skundo argumentai yra nesuvokiami ir absurdiški.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
26. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
Žemesnės instancijos teismas
27. Nagrinėjamoje byloje ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovės, ieškovui iš atsakovės priteisti 10 000,00 Eur už parduotą nekokybišką automobilį, taip pat iš atsakovės priteisti 426,14 Eur nuostolių, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, nutraukė 2024 m. kovo 9 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovės, priteisė ieškovui iš atsakovės 10 000,00 Eur ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (10 000,00 Eur) nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško priteistos sumos sumokėjimo, grąžino automobilį iš ieškovo atsakovei bei priteisė ieškovui iš atsakovės 336,14 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (336,14 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. gegužės 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 422,74 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kitą ieškinio dalį – dėl 90 Eur automobilio stovėjimo saugojimo aikštelėje išlaidų, kaip nuostolių atlyginimo, atmetė.
28. Apeliacinį skundą pateikė atsakovė, kuriuo prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies, 2) nutraukti 2024 m. kovo 9 d. transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovės, 3) priteisti ieškovui iš atsakovės 10 000,00 Eur ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (10 000,00 Eur) nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško priteistos sumos sumokėjimo, 4) grąžinti automobilį iš ieškovo atsakovei kartu su BMW atstovybės Lietuvoje statusą turinčios UAB „Krasta Auto“ parengta automobilio būklės įvertinimo ataskaita automobilio grąžinimo datai, 5) priteisti ieškovui iš atsakovės 336,14 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (336,14 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. gegužės 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 422,74 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, 6) kitą ieškinio dalį atmesti, 7) priteisti iš ieškovo atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Taigi, nors atsakovė apeliaciniame skunde formuluoja reikalavimą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, tačiau nurodydama kokį sprendimą turėtų priimti apeliacinės instancijos teismas, suformuluoja reikalavimus identiškus pirmosios instancijos teismo priimtam sprendimui, išskyrus apeliaciniame skunde nurodomą reikalavimą grąžinti automobilį kartu su BMW atstovybės Lietuvoje statusą turinčios UAB „Krasta Auto“ parengta automobilio būklės įvertinimo ataskaita automobilio grąžinimo datai. Taigi apeliantė nesiekia, kad būtų priimtas kitoks procesinis sprendimas dėl sutarties nutraukimo, piniginių lėšų priteisimo ir automobilio grąžinimo. Apeliaciniame skunde yra dėstomi argumentai, kuriais grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumas bei nepagrįstumas toje dalyje, kurioje ieškinys tenkintas, tačiau, kaip jau buvo minėta, apeliacinio skundu nesiekiama kito teisinio rezultato nei pirmosios instancijos teismo sprendime. Teisėjų kolegija neturi pagrindo analizuoti apeliacinio skundo argumentų dėl teismo sprendimo dalies, kuria tenkinti ieškinio reikalavimai nepagrįstumo ir neteisėtumo, kadangi tai neturės jokios įtakos civilinės bylos teisiniam rezultatui, pačiai apeliantei nesiekiant kitokio, nei pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo.
29. Teismų praktikoje pripažįstama, kad gali būti skundžiamas tiek visas procesinis sprendimas, tiek jo motyvuojamoji dalis, nes teisinę reikšmę turi ne tik teismo sprendimo rezoliucinė dalis, bet ir konkrečių faktų ir teisinių santykių, kurie vertintini kaip prejudiciniai, turintys res judicata (teismo galutinai išspręsto klausimo) galią, nustatymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1142-798/2018). Taigi galimybė skųsti vien teismo procesinio sprendimo motyvus pripažįstama tais atvejais, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje padarytos išvados ir išdėstyti motyvai savarankiškai, t. y. nepriklausomai nuo teismo sprendimo rezoliucinės dalies konkrečioje byloje, daro poveikį byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ar pareigoms, jų teisiniam statusui ir gali jiems sukurti teisinius padarinius ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238-915/2015; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356-701/2016; 2019 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-162-421/2019). Tačiau apeliantė nesiekia teismo sprendimo motyvų peržiūrėjimo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktų ir / ar teisinių santykių prejudicijos, tad ir šiuo atveju neegzistuoja pagrindai apeliacine tvarka revizuoti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamąją dalį. Šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, tai yra išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Tad situacija, kuomet byloje dalyvaujantis asmuo siekia tik teismo sprendimo motyvų peržiūros, be jokio materialaus teisinio efekto, neatitinka civilinio proceso tikslų ir principų, pagal kuriuos teismo paskirtis yra ginti ne bet kokio, o suinteresuoto asmens, kurio teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, interesus (CPK 2 straipsnis, 5 straipsnio 1 dalis).
30. Pasisakydama dėl apeliaciniame skunde pareikšto reikalavimo grąžinti automobilį kartu su BMW atstovybės Lietuvoje statusą turinčios UAB „Krasta Auto“ parengta automobilio būklės įvertinimo ataskaita automobilio grąžinimo datai, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į du aspektus. Pirma, kad esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai).
31. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. CPK 306 straipsnyje apibrėžiamas apeliacinio skundo turinys, nurodyta, kad skundžiamo teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas turi būti grindžiamas bylos aplinkybėmis, įrodymais ir teisiniais argumentais, t. y. faktinio ir teisinio pobūdžio informacija. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. CPK 312 straipsnis numato, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
32. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovė nebuvo pareiškus reikalavimo dėl įpareigojimo automobilį grąžinti su automobilio būklės įvertinimo ataskaita automobilio grąžinimo datai. Kaip jau nurodyta, apeliacinis procesas nėra laikomas nauju, pakartotiniu bylos nagrinėjimu, todėl šiam apeliantės naujai apeliaciniame skunde pareikštam reikalavimui taikytinas CPK 312 straipsnyje nustatytas draudimas ir jo pagrįstumo vertinimas negali būti apeliacijos dalykas.
33. Antra, toks reikalavimas apskritai negali būti nagrinėjamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, nes juo iš esmės siekiama ne teisminės pažeistų teisių gynybos, o įrodymo gavimo. CK 6.222 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai, vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Kai grąžinimas natūra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams. Pagal CK 6.146 straipsnį restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims; tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Atsakovė, nesutikdama su restitucijos taikymu, kaip sandorio nutraukimo pasekme, turėjo pateikti argumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus dėl restitucijos taikymo negalimumo (CPK 178 straipsnis). Šios pareigos atsakovė neįvykdė, atskirsdama į jai reiškiamus reikalavimus, neįrodinėjo išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą netaikyti restitucijos (CK 6.145 straipsnio 2 dalis), o automobilio būklės nustatymas, kaip nurodoma apeliaciniame skunde – tikslu išvengti ginčų dėl teismo sprendimo vykdymo tinkamumo, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
34. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo sprendimo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
35. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad sumokėjo 605 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir prašė šias išlaidas priteisti iš atsakovės (el. b. 2 t., b. l. 31-32). Ieškovo prašomos priteisti išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą yra pagrįstos, neviršija maksimalių dydžių, patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (nauja redakcija nuo 2015 m. kovo 19 d.). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovui iš atsakovės priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui G. S. iš atsakovės J. Č. 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.