Tauragės apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Eglei Tolvaišienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. L. ieškinį atsakovui N. L., institucijai, teikiančiai išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

7) nustatyti, kad po santuokos nutraukimo atsakovui N. L. (duomenys neskelbtini) priklausys šis turtas:

8) po santuokos nutraukimo ieškovei Ž. L. (duomenys neskelbtini) palikti santuokinę pavardę - „L“, atsakovui N. L. (duomenys neskelbtini) palikti prigimtinę pavardę „L“;

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė pilnai, prašė jį tenkinti nurodytais motyvais ir argumentais.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Atsakovas atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė. Byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

I. Ž. L. (duomenys neskelbtini) ir atsakovas N. L. (duomenys neskelbtini) susituokė (duomenys neskelbtini)

Ieškovės ir atsakovo santuokinio gyvenimo pradžioje santuoka klostėsi kaip ir bet kurios šeimos - sutuoktiniai bandė sukurti darnią šeimą, turėjo bendrus planus ir tikslus. Santykiai buvo geri ir atrodė, kad taip bus visada, tačiau vėliau viskas pradėjo keistis. Sutuoktiniai pradėjo vienas su kitu nesutarti bei vienas kitą erzinti, santykiai ėmė blogėti, o ilgainiui tarpusavio santykiai ir visiškai atšalo. Šiai dienai šalių faktiniai santuokiniai santykiai yra iširę ir bendro ūkio jie neveda ir netvarko. Santuokos nutraukimo priežastys: išryškėjo sutuoktinių nesuderinami charakteriai, skirtingas požiūris į materialines ir dvasines vertybes bei į sutuoktinių tarpusavio santykius.

Ieškovės nuomone, santuoka nutrūko dėl abiejų šalių kaltės, nes šiuo atveju abipusiai trūko lojalumo, abipusės pagarbos, sutarimo, supratimo, savitarpio pagalbos bei moralinės paramos, noro ieškoti kompromisų, o tai ir padarė bendrą šalių gyvenimą negalimu.

Ieškovė įvykdė privalomąją mediaciją, todėl yra įvykdytos visos privalomos sąlygos kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka.

Dėl sutuoktinių taikinimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.64 straipsnyje nustatyta, kad teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, išskyrus atvejus, kai jų taikymas gali pakenkti reikalaujančio nutraukti santuoką sutuoktinio arba sutuoktinių nepilnamečių vaikų interesams. Teismo pareiga imtis priemonių šalims sutaikyti nagrinėjant šeimos bylas įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 376 straipsnio 2 dalyje.

Ieškovės nuomone, nėra jokios galimybės jai ir atsakovui vėl pradėti gyventi šeiminį gyvenimą. Ieškovė neketina santuokinio gyvenimo atkurti, kadangi tolesnis sutuoktinių gyvenimas santuokoje iš esmės prieštarautų ieškovės ir atsakovo teisėtiems interesams ir lūkesčiams, todėl darytina išvada, jog šalių santuoka iširusi negrįžtamai.

Taigi, ginčo atveju, sutuoktinių sutaikymui nėra jokių galimybių, kadangi termino sutuoktiniams susitaikyti skyrimas iš esmės pakenktų šalių interesams, nes, kaip minėta, ieškovės ir atsakovo bendras šeiminis gyvenimas tapo negalimas.

Konstatuotina, jog šalių santuoka faktiškai iširo ir nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi santuokinį gyvenimą, nes atkurti ieškovės ir atsakovo šeimos jau nebeįmanoma.

Teismui įstatymo suteiktos galios sutaikyti sutuoktinius savo tikslų nepasiektų, nes, kaip minėta, ieškovės apsisprendimas santuoką nutraukti yra tvirtas ir gerai apsvarstytas, todėl santuoka nutrauktina ir terminas susitaikyti nenustatytinas.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė su atsakovu, gyvendami kartu, susilaukė dukros D. L., (duomenys neskelbtini) ir dukros L. L., (duomenys neskelbtini)

CK 3.169 str. nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. CK 3.174 str. nustatyta, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą.

Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010; 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

Teismo nuomone, ji gali dukroms užtikrinti tinkamą bei saugią gyvenamąją vietą, kurioje joms būtų užtikrinama teisė sveikai augti, vystytis, namuose būtų stabili bei rami aplinka. Ieškovė užtikrintų saugų, stabilų ir disciplinuotą dukrų gyvenimą bei galėtų tinkamai ir deramai pasirūpinti jomis. Teismas laiko, kad dėl daugybės faktorių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove labiausiai atitiks dukros D. L., ir dukros L. L., poreikius ir jų interesus.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimo

Teismui nustačius vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo priteistinas išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams.

CK 3.192 straipsnyje numatyta, jog tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui

vystytis sąlygas.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 195/2011). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013).

Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y., ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Visiems žinoma, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą bei kt.

Taigi, įvertinus įprastus būtinus dukros D. L., ir dukros L. L., poreikius, tenkančios mėnesinės išlaidos vidutiniškai tėvo daliai vienam vaikui sudaro: = 250 Eur.

Vaikams reikalinga tinkama ir visavertė mityba, vitaminai, higienos prekės, lavinimosi priemonės, rūbai ir kt. Tenkinus ieškinį, vaikai gyventų su mama - ieškove, tai reiškia, kad jai tektų pareiga suteikti dukroms gyvenamąjį plotą, sudaryti tinkamas sąlygas jų augimui ir vystymuisi, taip pat ieškovei tektų kasdieninė vaikų priežiūra, rūpinimasis visais jų poreikiais.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, todėl tokių išlaidų bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) net nėra įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

Nuo 2025 m. sausio 1 d. minimalios mėnesinės algos dydis nustatytas 1 038 Eur (atskaičius mokėtinus mokesčius, yra 777 Eur) (taigi, jeigu išlaikymas teikiamas lygiomis dalimis, orientacinis išlaikymo dydis nuo 2025 m. abiem tėvams yra apie 389 Eur, įskaičius vaiko pinigus (2024 m. išmoka vaikui (vaiko pinigai) - 122,50 Eur) apie 327 Eur).

Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-71/2010).

Vis dėlto, griežtas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymo nustatymas kiekvienam vaikui - jokia taisyklė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo dydžio, vis dažniau nurodo, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, vis dar pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Kaip nurodo kasacinis teismas, tai, kad vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-71/2010).

Teismas kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius, nes išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus vyras, todėl būdamas sveikas ir darbingas, turi imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jo nepilnamečių vaikų poreikius. Manau, kad atsakovas yra pajėgus teikti prašomą po 250 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui. Tokio dydžio išlaikymas žymiai palengvintų ieškovei materialinę naštą išlaikant ir tenkinant būtiniausius minimalius nepilnamečių vaikų poreikius.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, teismas, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką, aukščiau išvardytus motyvus, išlaikymo dydžio vertę nustato skaičiuojant po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) periodinių išmokų ir iš atsakovo N. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukros D. L., ir dukros L. L., išlaikymui iki vaikų pilnametystės priteisti kas mėnesį mokamas periodines išmokas po 250 Eur (du šimtai penkiasdešimt eurų) kiekvienam vaikui.

Pažymėtina, kad ieškovė prašo, jog kiekvieno vaiko išlaikymui būtų priteista mažiau nei pusė minimalios mėnesinės algos. Prašoma priteisti išlaikymo suma artima teismų praktikoje pripažintam orientaciniam išlaikymo dydžiui, prašomas priteisti išlaikymas atitinka pagrindinius nepilnamečių vaikų būtinus faktinius poreikius, vaiko prioritetinių teisių apsaugos bei proporcingumo principus.

Dėl dalyvavimo vaikų auklėjime

Ieškovė be svarbios priežasties nekliudo atsakovui be jokių apribojimų matytis ir bendrauti su vaikais, jeigu tai nepažeistų teisėtų vaikų interesų. Pasimatymų su vaikais vieta, laikas, kitos aplinkybės nustatomi remiantis protingumo kriterijais ir abipusiu šalių sutarimu, įspėjus vienas kitą ne vėliau kaip likus 24 val. iki bendravimo pradžios.

Dėl sutuoktiniams asmeninės ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio

Santuokoje ieškovė ir atsakovas bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo šį nekilnojamąjį

Santuokinis turtas padalintinas: ieškovei po santuokos nutraukimo priklausys šis turtas:

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2021 m. spalio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-403/2021, be kita ko, spręsdamas dėl teisės normų, reglamentuojančių nukrypimą nuo lygių dalių principo, dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, aiškinimo ir taikymo, pažymėjo, kad: „kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017, 51 punktas; kt.)";

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą CK 3.123 straipsnio taikymo praktiką, yra nurodęs, kad šiame straipsnyje pateikiamas kriterijų sąrašas, leidžiantis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nėra baigtinis. Teismas gali pripažinti svarbiais ir kitus kriterijus, priklausomai nuo byloje konstatuotų teisiškai reikšmingų faktų. Įstatymų leidėjui nurodžius CK 3.123 straipsnyje iš esmės pagrindinius kriterijus, kuriems esant galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, kitais kriterijais nuo šio principo galima nukrypti tik nustačius tam realų poreikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007; 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2009; kt.). Kasacinio teismo praktikoje kaip svarbus kriterijus, leidžiantis nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, be kita ko, pripažįstamas vieno iš sutuoktinių iki santuokos įgytų asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2006; 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011; 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55- 916/2019, 42punktas, kt.).

Pažymėtina, kad santuokos metu ieškovė aukščiau minėtą transporto priemonę įsigijo už asmenines lėšas. Be to, atsakovas net neturi teisės vairuoti transporto priemones. Sutinkamai su tuo, kas išdėstyta, ieškovė prašo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir atsakovui nepriteisti jokios kompensacijos iš ieškovės už jai po santuokos nutraukimo atitenkančią didesnę turto dalį. Šioje dalyje ieškovės prašymas tenkintinas.

Ieškovė patvirtina, jog jokio kito santuokoje įgyto ir dalintino nekilnojamojo ar kilnojamojo turto ieškovė ir atsakovas neturi.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų

Ieškovė neturi asmeninių prievolių kreditoriams. Turtinių prievolių kreditoriams ieškovė ir atsakovas, kaip sutuoktiniai, taip pat neturi.

Dėl pavardės

Po santuokos nutraukimo prašoma ieškovei Ž. L. palikti santuokinę pavardę - „L“, atsakovui N. L. palikti prigimtinę pavardę - „L“.

Dėl materialinio išlaikymo sutuoktiniui

Ieškovė materialinio išlaikymo iš atsakovo nereikalauja.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsni 1 dalis). Ieškovė neprašo priteisti bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 538, 541 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

1) santuoką tarp ieškovės Ž. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo N. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini) nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

2) dukros D. L., dukros L. L., gyvenamąją vietą po santuokos nutraukimo nustatyti su ieškove Ž. L. (duomenys neskelbtini)

3) priteisti iš atsakovo N. L. ((duomenys neskelbtini) dukrai D. L., išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur (du šimtai penkiasdešimt eurų) nuo ieškinio pateikimo dienos 2025-05-05 iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;

4) priteisti iš atsakovo N. L. (duomenys neskelbtini) dukrai L. L., išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur (du šimtai penkiasdešimt eurų) nuo ieškinio pateikimo dienos 2025-05-05 iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;

5) ieškovę Ž. L. (duomenys neskelbtini) paskirti dukros D. L., ir dukros L. L., lėšų tvarkytoja uzufrukto teise;

6) Santuokoje įgytą turtą padalinti.

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo ieškovei Ž. L. (duomenys neskelbtini) atitenka šis turtas:

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo atsakovui N. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atitenka šis turtas:

7) po santuokos nutraukimo ieškovei Ž. L. (duomenys neskelbtini) palikti santuokinę pavardę - „L“, atsakovui N. L. (duomenys neskelbtini) palikti prigimtinę pavardę „L“;

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Išaiškinti, kad santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą