Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Kaunas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Kaunas“ dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 2–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys atsakovei (daugiabučio namo administratorei) dėl žalos atlyginimo užliejus apdraustus butus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės

Dėl daugiabučių gyvenamųjų namų administratorės civilinės atsakomybės

21. Pažymėtina, kad neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Ši teisės norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-695/2020).

22. Nagrinėjamu atveju ieškovė, kaip butų gyventojų teisių į žalos atlyginimą perėmėja, ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės, kuri paskirta draudėjų daugiabučių namų administratore, žalos atlyginimą už užlietą butą dėl nesandaraus stogo ir užlietą butą dėl trūkusio karšto vandens bendro naudojimo vandentiekio vamzdžio. Ieškovė ieškiniu įrodinėjo, kad žala jos apdraustam turtui buvo padaryta dėl to, jog atsakovė tinkamai nevykdė pastatų, kuriose buvo apdraustas turtas (patalpos / butai), bendrojo naudojimo objektų administratorės pareigų, t. y. tinkamai jų neprižiūrėjo. Atsakovė su ieškiniu nesutiko bei laikėsi pozicijos, jog jai nekyla pareiga atlyginti ieškovės apdraustam turtui atsiradusią žalą, kadangi ji tinkamai, pagal savo galimybes ir buvusias faktines aplinkybes, vykdė ginčo pastatų priežiūrą, o daugeliu atveju kaltė dėl įvykusių draudiminių įvykių tenka patiems apdrausto turto (patalpų / butų) savininkams (apdailos detalėmis uždengusiems bendro naudojimo vamzdžius; nepritarusiems teiktiems siūlymams atlikti administruojamų pastatų remonto / renovacijos darbus).

23. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad abejais atvejais atsakovė netinkamai vykdė savo, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorės, pareigas bei nepagrįstai savo iniciatyva, be gyventojų sutikimo, neorganizavo daugiabučių namų bendrųjų patalpų (konstrukcijų) darbų, ir būtent atsakovės netinkamas, nepakankamas administruojamo daugiabučio gyvenamojo namo vamzdyno (duomenys neskelbtini) ir stogo (duomenys neskelbtini) priežiūros įgyvendinimas lėmė ieškovės prašomos atlyginti žalos atsiradimą, todėl ji atsakinga dėl padarytos žalos.

25. Remiantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu.

26. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Pagal šio straipsnio 7 dalį, buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui.

27. Pastato bendrojo naudojimo objektai detalizuoti Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje, kurioje nurodyta, kad tokie objektai yra: (1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos); (2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); (3) pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; (4) vietiniai inžineriniai tinklai; (5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas.

28. Remiantis CK 4.84 straipsnio 1 dalimi, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija.

29. Kasacinio teismo praktikoje dėl daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, kaip namo valdytojo, atsakomybės išaiškinta, kad vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti kitam asmeniui, savaime nepašalina savininko atsakomybės už pastato trūkumus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

30. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje bylose dėl bendraturčių teisių ir pareigų dėl bendrosios dalinės nuosavybės, išaiškinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia tai, jog įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos (tarp jų ir CK 4.83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareiga valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus), kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Taigi visais atvejais teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-152/2013; 2014 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

31. Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Mano Būstas Kaunas“ ginčo laikotarpiu buvo daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore. Taigi, draudžiamųjų įvykių kilimo metu būtent atsakovė buvo atsakinga už nurodytų pastatų bendrojo naudojimo objektų, įskaitant ir pagrindinių konstrukcijų (stogo) bei karšto vandens sistemos vamzdynų, techninę priežiūrą.

32. Apeliantė apeliaciniame skunde, visų pirma remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017, tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadas, kad atsakovė, vykdydama savo pareigas, sprendimus, taip pat ir sprendimą dėl stogo, vamzdynų, jų dalies remonto ar pakeitimo, esant duomenims apie blogą jų būklę, turėjo priimti savarankiškai, t. y. šias pareigas atsakovė privalėjo vykdyti nepriklausomai nuo butų ir kitų patalpų savininkų (bendrojo naudojimo objektų bendraturčių) valios (ne)buvimo.

33. Bendrojo naudojimo objektų administratorius šiuos objektus administruoja pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtino Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus. Pagal šių nuostatų 2 punktą, administratorius savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais bei teisės aktais ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais nuostatais; pagal 4 punktą, pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. Įgyvendindamas savo pagrindinį uždavinį, administratorius, be kitų, atlieka šias funkcijas: sudaro namo bendrojo naudojimo objektų aprašą, kuriame, be kita ko, turi būti nurodyta bendrojo naudojimo objektų techninė būklė, prireikus aprašą papildo arba keičia (Nuostatų 5.2 punktas); vadovaudamasis gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomaisiais reikalavimais organizuoja namo techninę priežiūrą, namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą (Nuostatų 5.3 punktas); remdamasis namo bendrojo naudojimo objektų techninių apžiūrų duomenimis, rengia daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo metinius ir ilgalaikius darbų planus, imasi priemonių šiems planams įgyvendinti, darbų planai pateikiami patalpų savininkams, šie planai svarstomi patalpų savininkų susirinkime (Nuostatų 5.4 punktas); vadovaudamasis darbų planais, rengia pasiūlymus dėl lėšų kaupimo namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti ir jų naudojimo tvarkos (Nuostatų 5.41 punktas); Nuostatų 5.4, 5.41, 5.42, 7.1, 11, 12, 121 punktuose nurodytais atvejais 1/4 patalpų savininkų raštu pateiktu prašymu arba savo iniciatyva, vadovaudamasis CK 4.85 straipsnio 3 dalimi, šaukia patalpų savininkų susirinkimus arba šių Nuostatų 13 punkte nurodyta tvarka organizuoja patalpų savininkų balsavimą raštu. Administratorius turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius su namo bendrųjų konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų, bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekiant išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas (Nuostatų 6.1 punktas). Jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus administratorius turi imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Nuostatų 7.7 punktas).

34. Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 4, 5.2, 5.3, 5.4, 5.11, 6.1 punktuose.

35. Kaip pagrįstai pažymėjo apeliantė, šiai bylai aktualus yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017 pateiktas išaiškinimas, kad administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Jis tik, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai. Administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas.

36. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad, sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus, STR 1.12.05:2002 nuostatų kontekste turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar privalomi atlikti darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013).

37. Taigi pagal bendrąją taisyklę administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo, išskyrus minėtų Nuostatų 7.7 papunktyje nurodytą išimtį – jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai. Šiame kontekste pažymėtina, kad administratorė ne savo iniciatyva atlikusi remonto darbus, kurie nėra skirti statinio privalomiesiems reikalavimams užtikrinti, be kita ko, yra ir itin didelės materialinės vertės, netektų galimybės remtis CK 4.83 straipsnio 4 dalimi ir vėliau išsireikalauti iš namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčių dėl to patirtas išlaidas.

38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptartas teisinis reglamentavimas ir teismų praktika pagrindžia, kad sprendžiant dėl administratorės atsakomybės ir atsižvelgiant į šioje byloje kilusį ginčą, būtina išsiaiškinti, ar ginčo stogas bei karšto vandens vamzdynai buvo avarinės būklės, t. y. ar tai buvo privalomai atliktini darbai, priskiriami privalomiesiems reikalavimams, dėl kurių remonto darbų atsakovei nereikia daugiabučių namų savininkų pritarimo ir kurie turėjo būti vykdomi nedelsiant, ir ar atsakovė tinkamai vykdė jai teisės aktuose priskirtas daugiabučių namų priežiūros ir administravimo pareigas.

39. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrai yra keliami atitinkami reikalavimai, kurie nustatyti Statinių priežiūros reglamente (t. y. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 8 d.), pagal kurio 11 punktą, statinio priežiūros tikslas - užtikrinti Lietuvos Respublikos Statybos įstatyme bei statybos techniniuose dokumentuose nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas paskirdamas techninį prižiūrėtoją. Kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, jis turi paskirti už namo techninę priežiūrą atsakingą asmenį (Statinių priežiūros reglamento 84 punktas). Valdytojas ir techninis prižiūrėtojas, vadovaudamiesi Statinių priežiūros reglamente nurodytais teisės aktais, Statinių priežiūros reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę (Statinių priežiūros reglamento 85 punktas).

40. Remiantis Statinių priežiūros reglamento 34 punktu, nuolatiniai statinio būklės stebėjimai atliekami ne rečiau kaip kartą per mėnesį, išskyrus Statinių priežiūros reglamento 87.1 papunktyje nurodytus atvejus. Statinių priežiūros reglamento 37 punktas numato, kad nuolatinius statinio būklės stebėjimus atlieka techninis prižiūrėtojas arba, kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, – darbuotojas, kuriam yra pavesta atlikti nuolatinius statinio būklės stebėjimus. Statinių priežiūros reglamento 38 punktas numato, kad nuolatinių stebėjimų metu vizualiai tikrinamos statinio pagrindinės konstrukcijos, fiksuojami pastebėti defektai, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, vizualiai tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, patalpų ir aplinkos sanitarinė būklė. Statinių priežiūros reglamento 39 punktas numato, kad statinių periodines ir specializuotas apžiūras, be kita ko, sudaro kasmetinės statinio, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūros, kurios atliekamos pasibaigus žiemos sezonui (atsižvelgiant į statinio naudojimo ypatumus ir prieš prasidedant žiemos sezonui). Statinių priežiūros reglamento 43 punktas numato, kad kasmetinių apžiūrų metu detaliai apžiūrimos ir tikrinamos pagrindinės statinio konstrukcijos, inžinerinė įranga, nustatomas esamo statinio tyrimų poreikis, pastato defektai ir remonto darbų poreikis, įvertinama nuolatinių stebėjimų kokybė.

41. Remiantis Statinių priežiūros reglamento 91 straipsniu, atliekant nuolatinius stebėjimus, vizualiai apžiūrimi namo bendrojo naudojimo objektai: namo bendrosios konstrukcijos, bendrosios inžinerinės sistemos (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemas ir liftus, kurių priežiūrai nustatyti specialūs reikalavimai), bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė būklė, fiksuojami (įskaitant fotografavimą) pastebėti defektai ir deformacijos, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis; fiksuojami ir vertinami namo savininkų (naudotojų) pranešimai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus. Atsakingas už apžiūrą asmuo apie apžiūrų metu nustatytas deformacijas, defektus, dėl kurių pažeidžiami esminiai statinių reikalavimai ir kyla pavojus aplinkai, žmonių gyvybei, sveikatai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, privalo nedelsdamas apie tai informuoti namo savininkus (naudotojus), valdytoją ir (ar) techninį prižiūrėtoją, jei jis nedalyvauja apžiūroje, savivaldybės administraciją, atsakingą už statinio naudojimo priežiūros vykdymą (Statinių priežiūros reglamento 93 punktas). Pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir / ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir / ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus (Statinių priežiūros reglamento 96 punktas).

42. Šiame kontekste pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju būtent atsakovei teko pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų, nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių žalos kilimui išvengti, t. y. atliko bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, kasmetines apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti pastatų vamzdynus ir pan.

43. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakant dėl buto (duomenys neskelbtini), kuris užlietas dėl trūkusio virtuvės karšto vandens stovo, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas sprendė, kad techninės priežiūros žurnalas įrodo, kad administratorė periodiškai atlikinėjo nuolatinius namo (duomenys neskelbtini), būklės patikrinimus, tačiau iš statinio apžiūros akto matyti, kad name buvo nustatyti vamzdynų defektai, todėl defektų šalinimo darbus atsakovė privalėjo vykdyti nepriklausomai nuo butų ir kitų patalpų savininkų (bendrojo naudojimo objektų bendraturčių) valios (ne)buvimo. Atsakovės tvirtinimu, ji šiuo atveju tinkamai vykdė administratorės pareigas, o nustatyti defektai nebuvo avarinės būklės, todėl ji neturėjo teisės priimti sprendimų dėl remonto darbų atlikimo be gyventojų sutikimo.

44. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad byloje pateikto statinio priežiūros žurnalo išrašo duomenimis, atsakovė, kaip namo (duomenys neskelbtini) administratorė, nuo 2020 m. balandžio 5 d. iki ginčo įvykio periodiškai (apytiksliai kas du mėnesius) atlikinėjo statinio būklės nuolatinius stebėjimus (el. b. t. I, l. 67 – 68). 2021 m. gegužės 17 d. parengtas bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus 2021-2026 m. ilgalaikis planas (duomenys neskelbtini), pagal kurį turėjo būti atliekami šie darbai: sienų įtrūkimų hermetizavimas, pažeistų balkonų remonto darbai, rūsių langų keitimas, atšokusio tinko remonto darbai, bendrojo naudojimo šalto, karšto, šildymo, nuotekų vamzdynų, stovų keitimas (el. b. t. I, l. 61). Namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą dėl 2021-2026 m. ilgalaikio plano patvirtinimo atsakovė organizavo 3 kartus: 2021 m. liepos 5 d., 2021 m. rugsėjo 22 d. ir 2022 m. rugpjūčio 5 d., tačiau balsavimai buvo laikomi neįvykusias, pritarimas dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo negautas (el. b. t. I, l. 75, 82, 87 – 89).

46. Viena vertus apeliantė tvirtina, kad iki įvykio namo vamzdynai specialistų nebuvo pripažinti esantys avarinės būklės ir vamzdžių nusidėvėjimas negali būti savaime tapatinamas su jų avarine būkle, ir tokia jų būklė negali būti pripažinta defektu, dėl kurio kyla pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai, kita vertus, apeliantė neneigia, kad trūkęs vamzdis realiai nebuvo apžiūrėtas, kas sudaro pagrindą pritarti ieškovės argumentui, jog šiuo atveju nėra aišku, ar vamzdis tikrai nebuvo avarinės būklės, nes neapžiūrėjus viso vamzdyno objektyviai nėra galimybės tinkamai įvertinti jo būklės.

47. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad atsakovės pareigą rūpintis vamzdžiais šalinanti aplinkybė yra tai, kad perdangoje esančio ir konstrukcijomis uždengto vamzdžio stovis galėjo būti nustatytas tik išardžius konstrukcijas, o tai reiškia, kad net patekus į butus, atsakovės darbuotojai vamzdžio nepamatytų, o nustatyti jo būklės objektyviai negalėtų. Aukščiau aptartas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad administratoriui priskiriama pareiga ne tik vizualiai tikrinti gyvenamojo namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techninę būklę, bet ir vykdyti kasmetines apžiūras, kurių metu administratorius, pasitelkęs specialistus, privalo detaliai apžiūrėti ir patikrinti pagrindinių namo konstrukcijų ir bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos techninę būklę.

48. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad nors atsakovei jokie teisės aktai nesuteikia teisės savavališkai patekti į gyventojų butus, atidengti uždengtus vamzdžius ir juos apžiūrėti, tačiau pastebėtina, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų, kad ji buvo suplanavusi atlikti bendrojo naudojimo vamzdynų, esančių daugiabučio namo gyventojų butuose, apžiūrą, apie tai būtų tinkamai gyventojus informavusi, o namo gyventojai būtų trukdę atsakovei tai padaryti, pavyzdžiui, būtų trukdę patekti į butus ir (ar) kitokiu būdu nesudarę sąlygų vykdyti bendrojo naudojimo vamzdynų apžiūrą bei priežiūrą. Taipogi, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad buvo parengusi informacinius pranešimus gyventojams, kuriais juos būtų informavusi apie tai, kad namo gyventojai apžiūrėtų savo butuose esančius vamzdžius ir, pastebėjus menkiausius gedimus, apie tai ją nuolat informuotų. Pažymėtina, kad tokie atvejai naujausioje teismų praktikoje laikytini netinkamu administratorės pareigų vykdymu, pvz.: Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-80-921/2024; 2025 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-291-1043/2025; 2025 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-792-950/2025).

49. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vien šių duomenų pakanka padaryti išvadai, jog atsakovė savo pareigas vykdė netinkamai. Išdėstyti argumentai bei byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovė nevykdė visų daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų priežiūros, dėl to laiku nepastebėjo bendrojo naudojimo objekto – karšto vandens vamzdyno defektų, dėl kurių ir įvyko pratekėjimas, ir jų nepašalino, o tai leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog atsakovė savo pareigų nevykdė tinkamai ir turi atlyginti dėl to padarytą žalą. Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, būtent dėl atsakovės neveikimo susidarė sąlygos draudžiamajam įvykiui kilti ir žalai atsirasti.

50. Pasisakant dėl užlieto buto, esančio (duomenys neskelbtini), visų pirma pažymėtina, kad apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, jog užliejimo priežastis buvo netvarkingas stogas (pastato konstrukcijų nesandarumas) tvirtindama, kad vanduo prasiskverbė per pažeistus stoglangius, kurie nėra priskirtini bendrojo naudojimo konstrukcijoms už kurių priežiūrą atsakinga atsakovė. Apeliantė savo teiginį įrodinėja remdamasi byloje esančiu ieškovės atstovo surašytu 2023 m. birželio 28 d. Turto apžiūros aktu, kuriame nurodyta, jog įvykio priežastis – susidėvėjusi stogo danga, o įvykio numatomas kaltininkas – „laikas“. Taip pat kuriame nurodyta, jog atsilupę stoglangių dažai, išsivaikščioję stoglangių rėmai. Apeliantės vertinimu, užfiksuoti stoglangių (jų rėmų) defektai yra 2023 m. birželio 19 d. lietaus pasekmė.

51. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės argumentus byloje esančių įrodymų kontekste, neturi pagrindo nepritarti minėtai pirmosios instancijos teismo išvadai. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad žalos apibendrinime nurodyta, jog vanduo prasiskverbė pro čerpinį stogą, taip padarė žalą luboms ir sienoms aplink švieslangius (el. b. t. I, l. 15-16). 2023 m. birželio 28 d. Turto apžiūros akte nurodyta ši informacija: įvykio aplinkybės: pradėjo leisti stogas; įvykio priežastis: susidėvėjusi stogo danga; įvykio numanomas kaltininkas: laikas; turtu būklės po įvykio aprašymas: atsilupę stoglangių dažai, išsivaikščioję rėmai, pažeisti stoglangių langokraščiai – atšokę dažai, perdrėkęs gipsas, perdrėkę stoglangių rėmai išsivaikščioję, sudrėkusi siena, atšokę dažai. Iš akte pateiktų nuotraukų matyti, kad kai kuriose vietose pratekėjimai įvyko virš langų rėmų (pvz. 9, 10, 12 nuotraukos) (el. b. t. I, l. 17 – 26). Taigi, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog labiausiai tikėtina, kad pratekėjimą sąlygojo pažeista stogo danga, o ne stoglangiai. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas ir ieškovė, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų akte nurodytas aplinkybes ir remiasi tik savo deklaratyviais teiginiais.

52. Šiame kontekste pažymėtina, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip norėtų apeliantė, nereiškia, jog buvo pažeistos įrodinėjimo naštos paskirstymo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar teismas nevertino apeliantės pateiktų teisinių argumentų. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 44 punktas; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-611/2018).

53. Taigi apeliacinės instancijos teismui nustačius, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad užliejimo priežastis bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo netvarkingas stogas (pastato konstrukcijų nesandarumas), teismas toliau pasisako ar atsakovė tinkamai vykdė administratorės pareigas ir ar stogas buvo avarinės būklės (stogo darbai buvo priskirtini privalomiems atlikti darbams).

54. Byloje pateiktas statinio techninės priežiūros žurnalas (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad atsakovė nuo 2019 m. birželio 3 d. iki ginčo įvykio, periodiškai (apytiksliai kas du mėnesius) tikrino namo (duomenys neskelbtini) techninę būklę bei vykdė namo bendro naudojimo objektų remonto darbus (el. b. t. I, l. 91 – 92). 2021 m. rugpjūčio 9 d. parengtas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo 2021-2026 metų ir ilgalaikių darbų planas, kuriame, be kita ko, numatyta atlikti pažeistų stogo dangos čerpių pakeitimas (el. b. t. I, l. 84). 2021 m. rugsėjo 5 d. vyko patalpų savininkų susirinkimas dėl šių darbų techninio projekto parengimo, tačiau balsavimas buvo laikomas neįvykusiu, pritarimas namo stogo, lietaus nuvedimo sistemos, visų sienų (fasado, balkonų) techninio darbo projekto parengimui negautas (el. b. t. I, l. 74). 2022 m. vasario 3 d. vyko patalpų savininkų susirinkimas dėl namo projekto rengimo, kuriame buvo svarstoma dėl susidėvėjusios stogo dangos keitimo (stogo dangos keitimas, kaminų remonto, stogo apsauginės tvorelės įrengimas, patekimo ant stogo įrengimas, tačiau balsavimas buvo laikomas neįvykusiu, namo projekto rengimo darbai nepatvirtinti (el. b. t. I, l. 69 – 72). 2022 m. vasario 24 d. taipogi vyko analogiškas balsavimas, kuris irgi buvo laikomas neįvykusiu (el. b. t. I, l. 83). Taigi, šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantei, kad namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai išliko pasyvūs.

55. Iš į bylą pateikto 2023 m. kovo 23 d. statinio apžiūros akto matyti, kad buvo atlikta buto, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūra ir konstatuota, jog dalis čerpių yra pasislinkusios tarp čerpių susidarę tarpai; viršutinėje stoglangių dalyje, ties stoglangio ir stogo sujungimu, yra suskilusios ir nutrupėjusios čerpės. Prie stoglangių atsiradę plyšiai per kuriuos gali patekti vanduo ir sniegas (el. b. t. I, l. 85 – 86). Apžiūrėjus stogą buvo užsakyti darbai – prie stoglangių esančių virš 8A buto perrinkti pasislinkusias čerpes, sutrūkusias čerpes pakeisti. 2023 metų balandžio mėnesį atlikti stogo sandarinimo darbai: stoglangių sandarinimo darbai, drenažinių latakų montavimo virš stoglangių darbai, čerpių perrinkimo darbai (el. b. t. I, l. 60). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovė turėjo pateikti įrodymus, kad minėti darbai buvo atlikti tinkamai. Be to, aplinkybės, jog atsakovė jau anksčiau nustatė stogo defektus ir rekomendavo gyventojams atlikti jo remonto darbus, bei tai, kad pratekėjimas įvyko tik po daugiau nei dviejų mėnesių po pasislinkusių čerpių sutvarkymo darbų, sudaro pagrindą daryti labiau tikėtiną išvadą, jog pratekėjimas įvyko dėl kitoje vietoje esančių stogo defektų.

56. Pažymėtina, kad ieškovė nepagrįstai tvirtina, jog stogo defektai savaime pagrindžia, kad stogas buvo avarinės būklės. Paminėtina, kad stogo (jo dalies) keitimas laikytinas paprastuoju remontu (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 58 dalis, statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622, 12 punktas). Įprastai paprastojo remonto darbai nėra priskirtini statinio privalomųjų reikalavimų užtikrinimo darbams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-612/2013).

57. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju stogo danga specialistų nebuvo pripažinta esanti avarinės būklės. O stogo čerpių perrinkimas nevertintinas kaip defektas, kurį namo priežiūrą organizuojanti atsakovė turėjo pareigą be bendraturčių sutikimo sutvarkyti, t. y. tai nebuvo privalomai atliktinas darbas, priskiriamas privalomiesiems reikalavimams. Ji turėjo pareigą apie stogo remonto darbų poreikį informuoti butų savininkus, tą ji minėtais organizuotais namų gyventojų susirinkimais/balsavimais ir padarė.

58. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantei, kad, nesant stogo avarinės būklės ir daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pritarimo, atsakovė neprivalėjo savo iniciatyva imtis stogo remonto darbų. Disponuodami informacija, susijusia su aptartais defektais, butų savininkai nepriėmė sprendimų dėl prevencinių priemonių (reikalingų darbų atlikimo) įgyvendinimo, nors pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį, 4.76 straipsnį, 4.83 straipsnio 3 dalį tokią pareigą turėjo. Dėl to pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė, nepriklausomai nuo daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų valios, privalėjo organizuoti stogo keitimo ir (ar) remonto darbus, teisiškai nepagrįsta.

59. Kadangi atsakovė nelaikytina už padarytą žalą atsakingu asmeniu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovės ieškinį šioje dalyje, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, nurodant, kad ieškovė neįrodė visų atsakovės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas.

Dėl priteistinos žalos dydžio ir kompensacinių palūkanų

60. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo.

61. Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus yra ieškovo, teigiančio, kad jis patyrė konkretaus dydžio žalą, pareiga, o atsakovo, atsikertančio į ieškovo reikalavimą, pareiga yra pateikti tai paneigiančius įrodymus.

62. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais. Kartu ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020 45 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-403/2024).

63. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-378/2016).

64. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad atsakovė šiuo atveju atsakinga tik dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), užliejimo, ieškovei iš atsakovės priteistina tik dėl šio buto išmokėta draudimo išmokos suma.

65. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad išmokėjo draudėjai 711,76 Eur draudimo išmoką už užliejimo (duomenys neskelbtini) metu padarytą žalą. Šios žalos dydį patvirtina turto žalos įvertinimo skaičiuoklė, kurioje nurodyta, kad žala draudėjo butui siekia 769,68 Eur (iš kurios atimama išskaita – 57,92 Eur). Pažymėtina, kad žala atlyginta atskaičius nusidėvėjimą, kuris šiuo atveju sudaro 3,83 Eur (paskutinis remontas 2019 m. 3 x 0,8 = 2,4 proc., medžiagos 159,65 Eur; 159,65 Eur x 2,4 proc. = 3,83 Eur).

66. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, žalos dydis yra pagrįstas, kuris įvertinus nusidėvėjimą yra 707,93 Eur. Nagrinėjamu atveju atsakovė nekvestionuoja šios žalos dydžio, t. y. atsakovė neįrodinėjo, kad kurie nors sąmatos elementai yra nepagrįsti ir žalos dydį paneigiančių įrodymų nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas šioje dalyje ieškinį tenkinti ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisiant ieškovei iš atsakovės 707,93 Eur žalos dydį.

67. Pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovės taip pat priteisė 111,01 Eur kompensacinių palūkanų, kurias ieškovė paskaičiavo nuo ieškiniu reikalaujamos priteisti žalos sumos, taikant 6 procentų metinę palūkanų normą nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę: 37,81 Eur kompensacinių palūkanų už butą (duomenys neskelbtini), skaičiuojamų nuo 2023 m. rugpjūčio 26 d. (+18 dienų nuo pranešimo (2023 m. rugpjūčio 7 d.) atsakovei išsiuntimo) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (2024 m. spalio 11 d.)), t. y. už 416 dienų; 73,20 Eur kompensacinių palūkanų už butą (duomenys neskelbtini), skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (nuo 2023 m. sausio 22 d. (+18 dienų nuo pranešimo (2023 m. sausio 3 d.) atsakovei išsiuntimo) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (2024 m. spalio 11 d.)).

68. CK 6.210 straipsnio 1 dalis įtvirtinta, kad skolininkui praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, atsiranda pareiga mokėti metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.261 straipsnį, jeigu skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą, jis privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.37, 6.210 straipsniai). Įstatymo nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių, inter alia (be kita ko), ir esant deliktinei civilinei atsakomybei, kai atsiradusi žala atlyginama pinigais. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kompensuojamosios palūkanos savo prigimtimi atlieka minimalių nuostolių, kurių nereikia įrodinėti, kompensacinę funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1142/2014). Kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį ir priteisti kompensuojamąsias palūkanas, turi būti visos trys sąlygos. Pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė. Antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas. Trečia, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2006, 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014).

69. Teismui tenkinus ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo dalyje dėl 707,93 Eur, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl 111,01 Eur kompensacinių palūkanų priteisimo keistinas, priteisiant ieškovei iš atsakovės 73,20 Eur kompensacinių palūkanų.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

70. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai įvertino byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo kontekste – nepagrįstai sprendė, jog atsakovė atsakinga už žalą, kilusią bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, nurodant, kad šiuo atveju neįrodytos visos atsakovės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Likusioje dalyje apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

71. Kiti apeliacinio skundo argumentai, nepaminėti nutartyje, nėra teisiškai reikšmingi teisingam šios bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

72. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 93 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

73. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį tenkinus iš dalies, atitinkamai paskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos.

74. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 836,86 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 31 Eur už žyminis mokestis ir 805,86 Eur advokato suteiktos teisinės paslaugos.

75. Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 217,89 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktos teisinės paslaugos.

76. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės ieškinys tenkintas 52,54 proc. (781,13 Eur x 100 / 1 486,86 Eur), todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, kurios sudaro 439,69 Eur (836,86 Eur x 52,54 proc.), o atsakovei iš ieškovės proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai ir sudaro 103,41 Eur (217,89 Eur x 47,46 proc.).

77. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 696,96 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktos teisinės paslaugos.

78. Atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 323,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 33 Eur žyminis mokestis ir 290,40 Eur advokato suteiktos teisinės paslaugos.

79. Atsakovė pirmosios instancijos teismo sprendimą skundė pilna apimtimi – dėl priteistos 1 486,86 Eur sumos, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus ir priteisus ieškovei iš atsakovės bendrai 781,13 Eur sumą, laikytina, kad apeliacinis skundas tenkintas 47,46 proc. ( (1 486,86 Eur - 781,13 Eur) x 100 / 1 486,86 Eur). Todėl, pagal minėtą proporciją, atsakovei iš ieškovės priteistina 153,49 Eur (323,40 Eur x 47,46 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, o ieškovei iš atsakovės priteistina 366,18 Eur (696,96 Eur x 52,54 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

80. Kadangi ieškovei iš atsakovės iš viso priteistina 805,87 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovės 256,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl atsakovei priteistina suma įskaitytina į ieškovei priteistiną sumą ir ieškovei iš atsakovės priteistina galutinė bylinėjimosi išlaidų suma – 548,97 Eur bylinėjimosi išlaidų (805,87 Eur - 256,90 Eur).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Tenkinti iš dalies apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Kaunas“ apeliacinį skundą.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. balandžio 7 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Mano būstas Kaunas, juridinio asmens kodas 305174520, 707,93 Eur (septynis šimtus septynis eurus 93 ct) žalos atlyginimą, 73,20 Eur (septyniasdešimt tris eurus 20 ct) kompensacines palūkanas, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (781,13 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. spalio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 548,97 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 97 ct) bylinėjimosi išlaidas.