- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-05
- Bylos Nr.
- e2A-578-894/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11069-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Romeika, Rasa Urbanavičiūtė, Jurgita Sujetienė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- T. K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Romeikos, Jurgitos Sujetienės ir Rasos Urbanavičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui T. K. dėl santuokos nutraukimo ir su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, tretieji asmenys – akcinė bendrovė (toliau – AB) SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „SB lizingas“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. K. (toliau ir – ieškovė) patikslintu ieškiniu (reg. Nr. DOK-114497) atsakovui T. K. (toliau ir – atsakovas) prašė: 1) A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo T. K. kaltės; 2) nustatyti nepilnamečio vaiko R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina A. K.; 3) nepilnametės dukters R. K. išlaikymui iš T. K. priteisti kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, turto tvarkytoja uzufrukto teise paskirti A. K.; 4) nustatyti T. K. ir dukters R. K. bendravimo tvarką: T. K., su dukra R. K. bendrauja kas antrą mėnesio šeštadienį nuo 11.00 val. iki 13.00 val. A. K. gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant A. K. arba kitam vaikui artimam asmeniui (seneliams); 5) po santuokos nutraukimo A. K. palikti santuokinę pavardę „K“; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra R. K.. Šalys bendro ūkio ir santuokinio gyvenimo neveda nuo (duomenys neskelbtini). Atsakovas pripažintinas kaltu dėl santuokos iširimo. Atsakovo naudojamas tiek psichologinis, tiek fizinis smurtas neatitinka tinkamo sutuoktinio pareigų vykdymo. Ieškovės žiniomis atsakovas turi (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), o tai galimai susiję su neadekvačiu bei neteisėtu atsakovo elgesiu ieškovės ir vaiko atžvilgiu. Šalių nepilnametė dukra yra mažo amžiaus, jos psichologinius ir fizinius poreikius gali užtikrinti tik motina, todėl dukters gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Ieškovė prašo nustatyti atsakovo T. K. ir dukters R. K. tokią bendravimo tvarką: atsakovas su dukra R. K. bendrauja kas antrą mėnesio šeštadienį nuo 11.00 val. iki 13.00 val. ieškovės A. K. gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant ieškovei arba kitam vaikui artimam asmeniui ((duomenys neskelbtini)). Ieškovė nurodė, kad šiuo metu nepilnamečio vaiko R. K. poreikiai per mėnesį sudaro apie 650,00 Eur. Iš atsakovo nepilnamečio vaiko R. K. išlaikymui priteistina 300,00 Eur suma, mokama periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Nurodė, kad ieškovė materialiai išlaiko save pati, todėl išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Iki santuokos sudarymo ieškovė yra įgijusi butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Butai yra ieškovės asmeninė nuosavybė ir šioje santuokos nutraukimo byloje nedalintini. Iki santuokos sudarymo atsakovas yra įgijęs transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šis turtas yra atsakovo asmeninė nuosavybė ir šioje santuokos nutraukimo byloje nedalintinas. Santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise šalys nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neįgijo. Ieškovė finansinių įsipareigojimų neturi, o apie atsakovo finansinius įsipareigojimus ieškovė duomenų neturi. Po santuokos nutraukimo ieškovė prašė palikti santuokinę pavardę „K“.
3. Ieškovė byloje pateikė vaiko poreikių lentelę (Reg. Nr. DOK-140222), kur nurodė šiuos vaiko poreikius ir jų piniginę išraišką (iš viso per mėnesį 819,05 Eur): auklės paslaugos; vidutiniškai 3 valandos per dieną (30 dienų); valandos įkainis – 5,00 Eur; iš viso – 450,00 Eur per mėnesį; maistas „Aptamil Comfort“ (patiriantiems pilvo dieglius ir vidurių užkietėjimą) 6 dienoms 1 pakuotė; pakuotės kaina – 9,00 Eur; per mėnesį – 45,00 Eur; „Milupa“ tyrelė su morkomis, veršiena, bulvėmis (250 g už 1,89 Eur, kas antrą dieną, 15 dienų per mėnesį) – 28,35 Eur; „Milupa“ tyrelė su morkomis, veršiena ir bulvėmis (250 g už 1,59 Eur, kas antrą dieną, 15 dienų per mėnesį) – 23,85 Eur; ekologiška pieniška grikių košė „Marmaluzi“ (190 g už 1,36 Eur kasdien) – 40,80 Eur; „Mamuko košė“ (240 g už 3,50 Eur, 5 pakuotės per mėnesį) – 17,50 Eur; per savaitę 2 l pieno (1 litro kaina – 0,65 ct.); per mėnesį – 5,20 Eur; 1 sulčių pakuotė (1,30 Eur), per mėnesį – 39,00 Eur; transporto išlaidos; vidutiniškai 10,00 Eur per mėnesį; rūbai, avalynė – 30,00 Eur per mėnesį; lovytė, maitinimo stalas – 200,00 Eur; mėnesio suma – 16,66 Eur; vaistai, vitaminai papildai – 30,00 Eur per mėnesį; sauskelnės – 40,00 Eur per mėnesį (4 pakuotės mėnesiui, pakuotės kaina – 10,00 Eur); drėgnos servetėlės kūdikiams – 2,69 Eur per mėnesį; būsto išlaikymo išlaidos – vidutiniškai 40,00 Eur per mėnesį.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į patikslintą ieškinį (reg. Nr. DOK-123979) atsakovas nurodė, kad sutinka su ieškinio reikalavimu dėl santuokos nutraukimo, neprieštarauja dėl ieškovės santuokinės pavardės, neprieštarauja dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina. Atsakovas nurodė, kad iš dalies sutinka su ieškinio reikalavimu priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Likusioje dalyje, t. y. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, atsakovas nurodė nesutinkantis. Ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų ieškinio pagrįstumą dėl išlaikymo vaikui ir bendravimo tvarkos. Atsakovas prašė nustatyti jo pateiktą atsakovo ir dukters bendravimo tvarką. Ieškovė nepateikė duomenų apie šalių turtinę padėtį, nenurodo apie kiekvieną mėnesį gaunamą išmoką už nepilnametį vaiką. Ieškovė neįrodė, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kaip ir neįrodė kitų ieškinio faktinį pagrindą sudarančių aplinkybių. Nepagrįsti ieškovės teiginiai apie atsakovo naudotą smurtą prieš ieškovę. Ieškovė, kaltindama atsakovą tariamu tiek psichologiniu, tiek fiziniu smurtu iki faktinio atsakovo išėjimo iš bendrų namų, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių nurodytas aplinkybes. Ieškovės kreipimasis į policiją buvo siekis išsiskirti su atsakovu, esant jo kaltei, ir tokiu būdu maksimaliai apriboti atsakovo bendravimą su dukra. Nors byloje yra pateikta duomenų apie tarp sutuoktinių kilusį konfliktą, pradėtą ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Ieškovės pozicija dėl smurto patvirtina, jog tarp sutuoktinių buvo tam tikras konfliktas. Tačiau šio konflikto teisinis įvertinimas neatliktas, aplinkybės nebuvo patikrintos ikiteisminio tyrimo institucijų. Ieškovė nurodė deklaratyvius teiginius, apibūdinančius atsakovą bei santykius su juo, atsakovo elgesį su ieškove bei dukra. Ieškovės teiginiai yra išgalvoti, siekiant suformuoti neigiamą nuomonę apie atsakovą. Ieškovė pateikė informaciją apie atsakovui (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir laikė tai atsakovo neadekvataus elgesio priežastimi. Tačiau atsakovo (duomenys neskelbtini) visiški nesusiję su agresija ar kitokia grėsme aplinkiniams. Atsakovui diagnozuotas sutrikimas yra išgydomas, yra vartojami medikamentai, šalinantys pasireiškiančius požymius ((duomenys neskelbtini)). Santuoka tarp ieškovės ir atsakovo iširo dėl ieškovės kaltės. Ieškovė pažeidė savo, kaip sutuoktinės, pareigas, nurodytas CK trečiojoje knygoje (lojalumas, tarpusavio pagalba ir moralinė bei turtinė parama). Atsakovui susidūrus su sunkumais, pasireiškusiais (duomenys neskelbtini), iš ieškovės, kaip sutuoktinės, jokios pagalbos nesulaukė. Priešingai, sulaukė konfliktų, šeimos problemų perpasakojimo tretiesiems asmenims (ieškovės draugėms, ieškovės motinai, ženkliai prisidėjusiai prie dar didesnių konfliktų ir kt.). Ieškovė buvo nuteikinėjama prieš atsakovą, ieškovės motina sprendė už sutuoktinius įvairius klausimus ar jiems iškilusias problemas, tokiu būdu ieškovė leido tretiesiems asmenims kištis ir reguliuoti sutuoktinių šeimyninį gyvenimą. Ilgainiui dingo ieškovės kantrybė išklausyti atsakovą, kalbėtis dėl sutuoktiniams iškilusių problemų, spręsti problemas. Tarp šalių ginčo nėra, jog po santuokos nutraukimo buvę sutuoktiniai neturi pareigos išlaikyti vienas kitą. Po santuokos nutraukimo atsakovas T. K. nurodė pageidaujantis pasilikti pavardę „K“. Taip pat nurodė neprieštaraujantis dėl ieškovės pavardės „K“. Ginčo tarp šalių dėl turto nėra. Šalys yra sudariusios ikivedybinę sutartį, pagal kurią susitarė, kad bet koks turtas (kilnojamas ir nekilnojamas turtas, turtinės teisės, prievolės, lėšos banko sąskaitose, darbo užmokestis, vertybiniai popieriai ir pajamos iš vertybinių popierių, dividendai, pajamos ir kita), kuris kiekvieno iš būsimųjų sutuoktinių įgytas tiek iki santuokos, tiek ir po santuokos sudarymo, t. y. gyvenant susituokus, vieno iš būsimojo sutuoktinio vardu ir/arba registruotas iš būsimojo sutuoktinio vardu, bus atitinkamai kiekvieno būsimojo sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Atsakovas pažymėjo, jog iki santuokos sudarymo atsakovas buvo įgijęs šį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą: butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 33,85 kv. m, esantį (duomenys neskelbtini), įgytą (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, ir transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovė iki santuokos sudarymo yra įgijusi butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šis turtas po santuokos nutraukimo lieka kiekvieno iš jų asmenine nuosavybe ir yra nedalintinas. Iki santuokos sudarymo atsakovas buvo prisiėmęs šiuos turtinius įsipareigojimus: (duomenys neskelbtini) su UAB „SB lizingas“ sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią suteiktas 1 000,00 Eur kreditas 36 mėnesių laikotarpiui, t. y. iki (duomenys neskelbtini). Mėnesio įmoka sudaro 39,78 Eur sumą; (duomenys neskelbtini) su UAB „SB lizingas“ sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią suteiktas 500,00 Eur kreditas 30 mėnesių laikotarpiui, t. y. iki (duomenys neskelbtini). Mėnesio įmoka sudaro 20,92 Eur sumą; (duomenys neskelbtini) su UAB SEB banku sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią suteiktas 2 000,00 Eur kreditas iki (duomenys neskelbtini). Mėnesio įmoka sudaro 42,95 Eur sumą; (duomenys neskelbtini) su UAB SEB banku sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią suteiktas 7 000,00 Eur kreditas iki (duomenys neskelbtini). Mėnesio įmoka sudaro 157,64 Eur sumą. Vadovaujantis tarp sutuoktinių sudaryta ikivedybine sutartimi, tarp sutuoktinių ginčo nėra, kad aukščiau nurodyti T. K. iki santuokos sudarymo įsigyti įsipareigojimai po santuokos nutraukimo lieka T. K. asmeninėmis prievolėmis. Tarp šalių ginčo nėra, jog dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina A. K.. Šalių nepilnametė dukra yra nedidelio amžiaus, specialiųjų poreikių neturi. Ieškovė neįrodė, kad dukrai per mėnesį yra reikalinga 650,00 Eur suma. 650,00 Eur suma sudaro ženkliai didesnę sumą nei Lietuvos Respublikoje patvirtinta minimali mėnesinė alga. Ieškovė nenurodė, kodėl iš atsakovo yra reikalaujama išlaikymui 300,00 Eur suma, nors dukros poreikiams per mėnesį yra reikalinga 650,00 Eur suma. Atsakovo vidutinis darbo užmokestis sudaro 1 043,50 Eur, jis turi įsipareigojimų, kurių mokėtina suma per mėnesį sudaro 261,29 Eur. Iš pajamų atėmus įsipareigojimų sumą, atsakovui lieka 782,21 Eur. Atsakovas asmeninės nuosavybės teise turi vieno kambario butą, kuriame ir gyvena. Atsakovui nėra žinomos ieškovės šiuo metu gaunamos pajamos, yra žinoma tik tai, jog ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso du butai. Viename iš butų ieškovė gyvena su dukra. Atsakovo vertinimu, dukters poreikiai galėtų sudaryti 360,00 Eur sumą ir šie poreikiai negali būti prilyginami suaugusio asmens poreikiams. Dukters išlaikymui reikalinga skirti kiekvienam iš tėvų po 180,00 Eur. Tai užtikrintų vaikui pilnavertę mitybą, aprangą, avalynę, higienos priemones, medicininę priežiūrą ir kt. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovo giminaičiai yra atidavę daug aprangos ir avalynės, skirtos skirtingam vaiko amžiui, todėl mano, jog dukters poreikiai aprangai bei avalynei šiai dienai jau yra iš dalies patenkinti, todėl tai turi būti taip pat įvertinta, skaičiuojant dukters poreikius ir priteisiant išlaikymą iš atsakovo. Nurodė, kad šiuo metu bendrauja su dukra teismo nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatyta tvarka. Tačiau tarp šalių ir toliau kyla ginčai dėl atsakovo bendravimo su dukra tvarkos (dėl bendravimo su dukra dažnumo, dėl dukros nakvynių pas atsakovą, dėl ieškovės bei kitų artimų žmonių dalyvavimo atsakovo bendravimo su dukra metu). Ieškovės nurodyta atsakovo bendravimo su dukra tvarka prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Pagal teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas su dukra matosi dažniau nei ieškiniu prašo nustatyti ieškovė. Ieškovės siūloma nustatyti nuolatinė atsakovo bendravimo su vaiku tvarka neatitinka vaiko interesų ir iš esmės juos pažeidžia. Byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovo bendravimas su dukra kaip nors pažeistų vaiko interesus ar jų neatitiktų, atsakovas negalėtų, nesugebėtų pasirūpinti dukra, ar kad atsakovas negalėtų sukurti dukros interesus atitinkančios aplinkos. Vaiko teisių apsaugos specialistai nėra nustatę jokių aplinkybių, kodėl atsakovas negalėtų bendrauti su dukra ar aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas maksimaliai riboti atsakovo bendravimą su dukra. Atsakovas niekada dukrai nekėlė jokios grėsmės. Priešingai, visada ja rūpinosi bei kūrė jos interesus atitinkančią aplinką. Atsakovas pabrėžė, jog po dukters gimimo iki santykių su ieškove nutrūkimo vaikas būdavo paliekamas tik su tėvu, kad ieškovė (mama) galėtų pailsėti, išsimiegoti, susitikti su draugėmis ir kt. Ieškovė byloje teikė klaidinančią ir tikrovės neatitinkančią informaciją, jog neva ieškovė bijo dėl dukters saugumo, kai ši yra su tėvu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2022 m. sausio 6 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė A. K. ir T. K. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo A. K. paliko pavardę „K“, T. K. paliko pavardę „K“. Nustatė nepilnamečio vaiko R. K. gyvenamąją vietą su motina A. K.. Nepilnametės dukters R. K. išlaikymui iš T. K. priteisė kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 180,00 Eur nuo 2020 m. liepos 17 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, turto tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė A. K.. Nustatė šalių nepilnamečio vaiko ir atsakovo bendravimo tvarką:
1) iki (duomenys neskelbtini) (iki R. K. sueis (duomenys neskelbtini) metai) T. K. turi teisę matytis ir bendrauti su dukra tokia tvarka:
– kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį T. K. turi teisę matytis ir bendrauti su dukra, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos nuo 18.00 val. ir ją grąžindamas į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.00 val.;
– kiekvieną šeštadienį T. K. turi teisę matytis ir bendrauti su dukra, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 11.00 val. ir ją grąžindamas į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 14.00 val.;
2) nuo (duomenys neskelbtini) (dukrai R. K. suėjus (duomenys neskelbtini) metams) T. K. turi teisę matytis ir bendrauti su dukra tokia tvarka:
– kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį T. K. turi teisę matytis ir bendrauti su dukra, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos nuo 18.00 val. ir ją grąžindamas į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20.00 val. Tuo atveju, jeigu dukra lanko ikimokyklinę ar kitą ugdymo įstaigą, T. K. pasiima dukrą iš jos lankomos ugdymo įstaigos;
– kas antrą savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį) T. K. turi teisę matytis ir bendrauti su dukra su nakvyne, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 9.00 val. ir ją grąžindamas į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20.00 val.;
3) T. K. turi teisę matytis ir bendrauti su dukra Šv. Velykų pirmąją dieną lyginiais metais, pasiimdamas dukrą iš jo gyvenamosios vietos nuo 9.30 val. ir ją grąžindamas į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20.00 val. T. K. turi teisę matytis ir bendrauti su dukra Šv. Velykų antrąją dieną nelyginiais metais, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos nuo 9.30 val. ir ją grąžindamas į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20.00 val.;
4) T. K. turi teisę matytis ir bendrauti su dukra Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.) lyginiais metais su nakvyne, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. nuo 9.30 val. ir ją grąžindamas į jos gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. iki 20.00 val. T. K. turi teisę matytis ir bendrauti su dukra antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) nelyginiais metais, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos nuo 9.30 val. ir ją grąžindamas į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20.00 val.;
5) T. K. turi teisę matytis ir bendrauti su dukra dukters gimtadienio dieną ((duomenys neskelbtini)) lyginiais metais, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos nuo 9.30 val. ir ją grąžindamas į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20.00 val. A. K. turi teisę bendrauti su dukra dukters gimtadienio dieną ((duomenys neskelbtini)) nelyginiais metais;
6) T. K. turi teisę matytis ir bendrauti su dukra kiekvienais metais savo gimimo dienos šventimo dieną, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos nuo 9.30 val. ir ją grąžindamas į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20.00 val. Atitinkamai A. K. turi teisę bendrauti su dukra savo gimtadienio šventimo dieną;
7) T. K. turi teisę matytis ir bendrauti su dukra kiekvienais metais Tėvo dieną (birželio pirmasis sekmadienis), pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos nuo 9.30 val. ir ją grąžindamas į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20.00 val. A. K. turi teisę bendrauti su dukra kiekvienais metais Motinos dieną (gegužės pirmasis sekmadienis);
8) dukrai R. K. sulaukus (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, T. K. turi teisę matytis ir bendrauti su dukra gruodžio 31 d. ir sausio 1 d. su nakvyne nelyginiais metais, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. (nelyginiais metais) šalių sutartu laiku ir ją grąžindamas į jos gyvenamąją vietą sausio 1 d. iki 20.00 val.;
9) šalys turi teisę matytis ir bendrauti su dukra vasaros sezono atostogų metu (dukrai lankant lopšelį–darželį vasaros metu (nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 25 d.), o dukrai pradėjus lankyti mokyklą – mokyklos atostogų metu (bet ne anksčiau kaip nuo birželio 15 d. ir ne vėliau kaip iki rugpjūčio 25 d.):
– dukrai lankant darželį, po 14 (keturiolika) dienų. Šis laikas dalinamas į etapus, ne ilgesnius kaip 7 (septynios) dienos;
– dukrai lankant mokyklą, po 30 dienų, šį laiką dalinant į etapus, ne trumpesnius kaip 7 (septynios) dienos (nebent šalys sutartų dėl trumpesnės trukmės etapų);
– vasaros sezono atostogų grafikai turi būti šalių suderinti elektroniniais laiškais iki einamųjų metų gegužės 15 dienos. Derinant vasaros atostogų su dukra laiką, turi būti atsižvelgiama į kiekvienos iš šalių darbovietėje numatytą atostogų laiką;
10) dukrai pradėjus lankyti mokyklą, kiekviena iš šalių turi teisę bendrauti su dukra pusę jos rudens, žiemos ir pavasario atostogų laiko. Atostogų grafikai turi būti šalių suderinti elektroniniais laiškais ne vėliau kaip prieš 2 (du) mėnesius iki dukters einamųjų atostogų pradžios;
11) jeigu T. K. galimybė matytis ir bendrauti su dukra pagal aukščiau nurodytą bendravimo tvarką negalėjo būti įgyvendinta dėl A. K. kaltės arba dėl to, kad A. K. pasiėmė dukrą slaugymui į vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą (arba T. K. pristatė dukrą motinai slaugymui į vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą), kaip tai numatyta šioje bendravimo tvarkoje, tokiu atveju bendravimo su dukra laikas yra perkeliamas į kitą šalių suderintą dieną.
A. K. priklausančios atostogų dienos nėra laikomos priežastimi perkelti T. K. bendravimo su dukra laiką;
12) A. K. turi teisę atsisakyti leisti T. K. bendrauti su dukra pagal nustatytą bendravimo tvarką, jeigu dukra serga. Tokiu atveju T. K. turi teisę pasimatyti su dukra dukters gyvenamojoje vietoje (ne ilgiau kaip 1 (vieną) valandą) ar kitoje vaiko slaugymo vietoje, laikantis vaikui gydančio gydytojo nustatyto gydymo ir poilsio režimo: lankyti dukrą jos gyvenamojoje vietoje T. K. turi teisę 1 (vieną) šalių suderintą valandą jam priklausančiu (pagal grafiką) bendravimo su dukra laiku;
13) dukrai susirgus bendravimo su tėvu T. K. metu, T. K. įsipareigoja nedelsiant informuoti apie tai motiną A. K. ir sudaryti galimybę A. K. pasimatyti su dukra bei pasiimti ją slaugymui į vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą arba pats pristatyti dukrą motinai slaugyti į vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą, o neatidėliotinu atveju informavus A. K. pristatyti dukrą į gydymo įstaigą. Tokiu atveju bendravimo su dukra dienos, kurių metu dukra susirgo ir sirgo (buvo perkeltas į vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą), yra perkeliamos į kitas šalių suderintas dienas;
14) T. K., negalėdamas dukters paimti šios bendravimo su dukra tvarkos 1–2 punktuose nustatytu laiku, turi apie tai pranešti A. K. ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) dieną iki numatytos bendravimo dienos. T. K., negalėdamas dukters paimti šios bendravimo su dukra tvarkos kituose punktuose nustatytu laiku, turi apie tai pranešti A. K. ne vėliau kaip prieš 7 (septynias) dienas iki numatytos bendravimo dienos. Vėluojant dukrą pristatyti šioje bendravimo su dukra tvarkoje numatytu laiku daugiau kaip 10 (dešimt) minučių, T. K. turi apie tai pranešti A. K. skambučiu arba SMS trumpąja žinute.
Kitus patikslinto ieškinio reikalavimus atmetė.
Priteisė atsakovui T. K. iš ieškovės A. K. 512,90 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas nustatė, kad A. K. ir T. K. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu, t. y. (duomenys neskelbtini), šalims gimė dukra R. K.. A. K. ir T. K. iki santuokos sudarymo, t. y. (duomenys neskelbtini), sudarė ikivedybinę sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (žr. procesinio dokumento Reg. Nr. DOK-114497 priedą). Ikivedybinės sutarties 2.1 papunkčiu šalys susitarė, kad bet koks turtas (kilnojamas ir nekilnojamas turtas, turtinės teisės, prievolės, lėšos banko sąskaitose, darbo užmokestis, vertybiniai popieriai ir pajamos iš vertybinių popierių, dividendai, pajamos ir kita), kuris kiekvieno iš būsimųjų sutuoktinių įgytas tiek iki santuokos, tiek ir po santuokos sudarymo, t. y. gyvenant susituokus, vieno iš būsimojo sutuoktinio vardu ir/arba registruotas iš būsimojo sutuoktinio vardu, bus atitinkamai kiekvieno būsimojo sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
7. Spręsdamas dėl santuokos nutraukimo teismas konstatavo, jog objektyvių duomenų, kurie neginčijamai patvirtintų šalių teiginius apie išimtinai vieno sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, byloje nėra. Abi šalys viena kitą itin neigiamai charakterizavo, tačiau nei viena šalis nepripažino savo kaltės dėl santuokos iširimo.
8. Nurodė, kad byloje liudytojomis apklaustos ieškovės motina B. S., atsakovo motina S. J. T., ieškovės motinos artima draugė J. S., atsakovo dėdė S. B. negalėjo pateikti detalių paaiškinimų apie sutuoktinių privatų gyvenimą, nes apie jį žinojo tik fragmentiškai. Minėti liudytojai yra artimi šalims asmenys, todėl jų suinteresuotumas yra akivaizdus – ieškovės motina ir ieškovės motinos artima draugė teigiamai atsiliepė apie ieškovę, kritikavo atsakovą. Tuo tarpu atsakovo motina ir dėdė parodymus teikė atsakovo naudai. Nurodė, jog liudytojų parodymų patikimumas, nesant kitų objektyvių duomenų, yra abejotinas.
9. Ieškovė A. K. leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė atsakovo naudoto psichologinio ar fizinio smurto jos atžvilgiu. Remtis tik prielaidomis, paremtomis išimtinai ieškovės žodiniu paaiškinimu, teismas neturi pagrindo. Ieškovės nurodytas atsakovo naudoto psichologinio (fizinio) smurto faktas grįstas tik pačios ieškovės žodiniais paaiškinimais, kurie, visų byloje esančių įrodymų kontekste, vertinami kaip nepakankami konstatuoti atsakovo kaltę (CPK 183, 185 straipsniai).
10. Įvertinęs šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas pripažino, kad šalys nepateikė pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad santuoka iširo tik dėl vieno sutuoktinio kaltės. Teismo vertinimu, faktine šalių santuokos iširimo priežastimi buvo skirtingas abiejų sutuoktinių požiūris į šeimą, į sutuoktinių teises ir tarpusavio pareigas. Šalys nedėjo pakankamai pastangų suprasti vienas kito poreikius, ieškoti kompromisų šeimoje, derintis vienas prie kito. Taigi, viena esminių šalių santuokos iširimo priežasčių yra ne vienos kurios nors iš jų kaltė, o skirtingi šalių požiūriai į atskirų problemų sprendimą ir nebegalėjimas bei nebenorėjimas šių požiūrių suderinti tarpusavyje. Šalys nebuvo lojalios ir negerbė viena kitos, neprisidėjo prie kito sutuoktinio poreikių tenkinimo ir tai bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu. Abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti bei remti vienas kitą, būti lojaliam ir pasitikėti vienas kitu, dėl to bendras šalių gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas (CK 3.27 straipsnis). Teismas konstatavo, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
11. Nutraukus santuoką ieškovei palikta santuokinė pavardė „K“, atsakovui palikt jo turėta pavardė „K“.
12. Teismas sprendė, kad abu sutuoktiniai yra darbingo amžiaus, galintys patys save išsilaikyti, byloje nėra duomenų, kad kuriam nors iš sutuoktinių būtų reikalingas išlaikymas, todėl išlaikymas nepriteisiamas.
13. A. K. ir T. K. iki santuokos sudarymo, t. y. (duomenys neskelbtini), sudarė ikivedybinę sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini); žr. procesinio dokumento Reg. Nr. DOK-114497 priedą), todėl santuokos nutraukimo byloje nespręstas klausimas dėl šalių iki santuokos sudarymo įgyto ir asmeninės nuosavybės teise registruoto turto (nekilnojamojo turto – butų, transporto priemonės) padalinimo bei prievolių vykdymo tretiesiems asmenims AB SEB bankui ir UAB „SB lizingas“.
14. Nesant tarp šalių ginčo, nepilnamečio vaiko R. K. gyvenamoji vieta nustatyta su motina A. K..
15. Spręsdamas dėl šalių dukrai priteistino išlaikymo dydžio teismas sprendė, kad ieškovės nurodyti beveik (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vaiko poreikiai maistui, aprangai, medikamentams, vitaminams, transporto išlaidoms, būsto užtikrinimui, kitoms išlaidoms (vaiko baldai, kiti daiktai ir pan.) yra protingi, adekvatūs ir pagrįsti. Šie poreikiai sietini su būtiniausių vaiko poreikių užtikrinimu. Nurodė, kad ieškovės nurodyta šių išlaidų piniginė išraiška (369,05 Eur per mėnesį; žr. teismo sprendimo 2.5 papunktį) laikoma adekvačia ir protinga – reikalauti, kad ieškovė pateiktų kiekvieno vaiko poreikiams užtikrinti daikto įsigijimo dokumentus (prekių čekius ir pan.) nėra pagrindo.
16. Teismas konstatavo, kad neįrodytos ieškovės nurodytos 450,00 Eur per mėnesį išlaidos auklei. Ieškovė neįrodė, kad kiekvieną mėnesį be išimties už auklės paslaugas yra mokama po 450,00 Eur. Į bylą pateiktas vienas mokėjimo nurodymas dėl 450,00 Eur pervedimo už 2021 m. sausio mėnesį tokių išlaidų reguliarumo nepatvirtina (žr. procesinio dokumento Reg. Nr. DOK-55878 priedą). Byloje liudytoja apklausta J. S. nepatvirtino ieškovės žodinių paaiškinimų, kad už 5,00 Eur valandinį atlygį ji teikia auklės paslaugas vidutiniškai po 3 valandas kiekvieną dieną. Byloje taip pat nėra duomenų, kad J. S. Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis tokio pobūdžio veikla (auklės paslaugos). Teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad, esant poreikiui, vaiko papildoma priežiūra galėtų pasirūpinti ir jis pats, kaip tėvas, jeigu jam būtų sudaryta galimybė dažniau matytis su dukra.
17. Teismo vertinimu, skirstant lėšas visoms nepilnamečio vaiko išlaidoms, vadovaujantis ekonomiškumo principu ir nepagrįstai neišlaidaujant, (duomenys neskelbtini) amžiaus R. K. poreikių patenkinimui per mėnesį 369,00 Eur suma (ieškovės nurodyta poreikių suma, neįskaitant išlaidų auklei) yra pakankama. Nurodė, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. kiekvienam vaikui skiriama ir mokama 73,50 Eur (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio) universali išmoka vaikui. Taigi vaiko poreikius iš dalies patenkina ir valstybė (369,00 Eur – 73,50 Eur = 295,50 Eur).
18. Teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, kad abiejų šalių turtinė padėtis yra pakankamai gera ir stabili. Abiejų šalių turtinė padėtis leidžia lygiomis dalimis, t. y. apytiksliai po 148,00 Eur (295,50 Eur : 2 = 147,75 Eur), prisidėti prie vaiko išlaikymo: abi šalys asmeninės nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto; atsakovas T. K. nuosavybės teise valdo ir vieną transporto priemonę; abi šalys gauna periodines pajamas (atsakovas gauna darbo užmokestį, ieškovė – išmokas iš valstybės); daugiau išlaikytinių šalys neturi; atsakovo įsipareigojimai dviem kreditoriams nėra itin dideli; byloje nėra duomenų, kad šalys negalėtų dėti pastangas ir gerinti savo turtinę padėtį, siekiant užtikrinti vienintelio vaiko materialiuosius poreikius.
19. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgęs į atsakovo argumentus, kad jis neprieštarauja dėl 180,00 Eur išlaikymo vaikui teikimo, teismas ieškinį tenkino iš dalies ir iš atsakovo priteisė nepilnametei R. K. po 180,00 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones priėmimo 2020 m. liepos 17 d. iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalis, 3.201 straipsnis, CPK 185 straipsnis).
20. Spręsdamas dėl nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos teismas konstatavo, jog ieškovė nepagrindė, dėl kokių priežasčių atsakovo T. K. bendravimas su skyrium gyvenančia dukterimi turėtų būti apribotas maksimaliai.
21. Nustatė, kad byloje nėra objektyvių duomenų, išskyrus ieškovės žodinius paaiškinimus, apie atsakovo galimai netinkamą elgesį vaiko atžvilgiu, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas nėra pajėgus savarankiškai prižiūrėti dukrą. Nurodė, kad teismas neturi pagrindo remtis ieškovės motinos B. S. ir jos artimos draugės J. S. subjektyvia nuomone, kad vaikui su atsakovu yra nesaugu. Šių liudytojų parodymai vertintini kaip subjektyvi ir neigiama šių asmenų nuomonė apie atsakovą, tai negali būti pakankamu įrodymu dėl atsakovo netinkamo elgesio vaiko atžvilgiu. Ieškovė nepateikė teismui medicininių dokumentų, patvirtinančių jos paaiškinimus, kad vaikas patiria nerimo ir miego sutrikimus po bendravimo su atsakovu. Ieškovės argumentus, kad atsakovas neturi socialinių įgūdžių vertino išimtinai tik kaip subjektyvią ieškovės nuomonę apie sutuoktinį, neturinčią teisinės reikšmės ginčo išsprendimui. Ieškovės argumentai apie galimai atsakovo nestabilią ir nuolat blogėjančią (duomenys neskelbtini) buvo paneigti objektyviais duomenimis (medicininiais dokumentais, (duomenys neskelbtini) liudijimu). (duomenys neskelbtini) paaiškinimai patvirtina atsakovo siekį (duomenys neskelbtini).
22. Šalių tarpusavio santykiai yra itin konfliktiški. (duomenys neskelbtini) Kauno miesto socialinių paslaugų centro pagalbos planas Nr. (duomenys neskelbtini) bei Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato (duomenys neskelbtini) gruodžio raštas patvirtina, kad konfliktinės situacijos tarp šalių kyla ir dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Konfliktinės situacijos kyla, kai šalys faktiškai susitinka. Šalys negeba bendromis pastangomis, t. y. kartu, rūpintis vaiku, todėl vaiko ir skyrium gyvenančio atsakovo bendravimas turėtų (galėtų) vykti emociškai neutralesnėje vietoje nei vien tik ieškovės gyvenamoji vieta.
23. Atsakovo valia yra realiai prisidėti prie vaiko auginimo. Atsakovas, turėdamas reguliarias darbines pajamas, yra pajėgus užtikrinti vaikui tinkamas buities sąlygas ir savo gyvenamojoje vietoje.
24. Teismas nepagrįstu laikė reikalavimą nustatyti, kad duktė ir atsakovas bendrautų išimtinai tik ieškovės gyvenamojoje vietoje ir būtinai dalyvaujant kitam asmeniui. Toks reikalavimas prieštarauja vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo teisei savarankiškai kurti tarpusavio ryšį ir bendrauti betarpiškai. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad atsakovas keltų kokią nors realią grėsmę vaikui, negalėtų užtikrinti savo vaiko priežiūros tuo laikotarpiu, kai vaikas bendrautų su tėvu (atsakovu). Atsakovo gebėjimus rūpintis dukra paliudijo ir atsakovo motina S. J. T. bei dėdė S. B..
Atsiliepimas
25. Atsakovo atsiliepime į patikslintą ieškinį pateikta bendravimo tvarka yra pakankamai racionali bei užtikrinanti vaiko ir tėvo bendravimo realias galimybes. Išvadą teikianti institucija nurodė, jog vaikui sulaukus (duomenys neskelbtini) metų amžiaus tėvo ir dukters bendravimas turėtų būtų intensyvesnis. Atsakovo nurodyta bendravimo tvarka iš esmės yra racionali, atitinkanti tiek vaiko, tiek skyrium gyvenančio tėvo teises bei interesus, kartu užtikrinanti vaiko motinos teisę būti informuotai apie vaiką, šiam esant su tėvu. Teismas nurodė, kad teismo iniciatyva atsakovo nurodyta bendravimo tvarka koreguotina tik tiek, kiek reikalinga šalinti tokias nuostatas, kaip „šalių susitarimu“, nes iš bylos duomenų akivaizdu, kad kol kas šalių bendra valia nėra objektyviai įmanoma vaiko auklėjimo klausimu. Taip šalintinos abstraktaus bei sąlyginio pobūdžio nuostatos (bendravimo tvarkos 15–18 punktai netvirtintini).
Žemesnės instancijos teismas
26. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismas nurodė, kad atmestas ieškovės reikalavimas nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės; patenkintas reikalavimas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, tačiau dėl šio reikalavimo ginčo tarp šalių nebuvo; reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui patenkintas 60 procentų (prašyta priteisti 300,00 Eur išlaikymą, priteista – po 180,00 Eur per mėnesį); atmestas reikalavimas nustatyti vaiko ir tėvo bendravimo tvarką – nustatyta bendravimo tvarka pagal atsakovo atsiliepimą. Teismas laikė, kad patenkinta 20 procentų ieškinio reikalavimų, atmesta – 80 procentų ieškinio reikalavimų. Atitinkamai ieškovei A. K. iš atsakovo T. K. priteistina 297,50 Eur bylinėjimosi išlaidų suma: 20 procentų jos turėtų bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjo teisinę pagalbą – 260,00 Eur (1 300,00 Eur x 20 procentų = 260,00 Eur; žr. procesinio dokumento Reg. Nr. DOK-55977 priedus); 37,50 Eur už patenkintą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio (žr. procesinio dokumento Reg. Nr. DOK-83622 priedą). Atsakovui T. K. atitinkamai priteistina iš ieškovės 810,40 Eur bylinėjimosi išlaidų suma ((975,00 Eur išlaidos už advokato padėjėjos suteiktas teisines paslaugas + 38,00 Eur žyminis mokestis už atskirąjį skundą) x 80 procentų = 810,40 Eur (žr. procesinių dokumentų Reg. Nr. DOK-13555, Reg. Nr. DOK-125697 ir Reg. Nr. DOK-101667 priedus). Pritaikius priešpriešinių šalių turtinių reikalavimų įskaitymą, atsakovui T. K. iš ieškovės A. K. priteistina 512,90 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (810,40 Eur – 297,50 Eur = 512,90 Eur).
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
27. Apeliaciniu skundu ieškovė A. K. prašo iš dalies panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. sprendimą (išskyrus dalį dėl sutuoktinių pavardžių, tarpusavio išlaikymo nereikalingumo ir nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo) ir priimti naują sprendimą – A. K. ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Šalių santuoka yra faktiškai iširusi dėl atsakovo naudojamo smurto prieš ieškovę – dėl sutuoktinio T. K. panaudoto smurto ieškovė (duomenys neskelbtini) kreipėsi į policiją. Pranešime policijai buvo fiksuota, kad adresu (duomenys neskelbtini), ieškovė prašė kaimynų pagalbos, nes ją sutuoktinis užrakino bute, atėmė telefoną. Policijos pareigūnams A. K. paaiškino, kad sutuoktinis prieš ją naudojo psichologinį smurtą, elgėsi agresyviai, turi psichikos sutrikimų. Ieškovė nurodė fizinio smurto iš sutuoktinio nepatyrusi, tačiau išsigando dėl neadekvataus sutuoktinio elgesio. T. K. buvo sulaikytas. Ikiteisminis tyrimas 2020 m. liepos 16 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroro nutarimu buvo nutrauktas, padarius išvadą, kad T. K. veiksmuose nebūta nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą), požymių.
1.2. Bylos nagrinėjimo metu įrodyta, jog atsakovui (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), kas įtakoja jo neadekvatų, neteisėtą elgesį ieškovės atžvilgiu (ieškovas yra laužęs duris, kitas duris išėmęs, ne kartą atėmęs telefoną, raktus). (duomenys neskelbtini) atsakovas nuo ieškovės buvo nuslėpęs – jeigu būtų žinojusi, ji nebūtų sudariusi su atsakovu santuokos, bijodama atsakovo neadekvataus elgesio ir grėsmės savo saugumui. Nors atsakovas privalo (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini), dėl ko (duomenys neskelbtini).
1.3. Dėl teismo veiksmų buvo apribota ieškovės galimybė įrodyti atsakovo naudotą psichologinį smurtą ieškovės atžvilgiu, nes teismas nutarė apklausti tik du liudytojus, o vėliau padarė išvadą, jog liudytojai yra artimi šalims asmenys, todėl jų parodymų patikimumas yra abejotinas.
1.4. Teismo išvada dėl liudytojų nepatikimumo yra nepagrįsta. Dažniausiai šalių santuokos iširimo priežastis ir gali patvirtinti būtent artimi sutuoktinių giminaičiai, kadangi dėl jų artimo ryšio minėti asmenys daugiausia dalyvauja sutuoktinių gyvenime ir gali paliudyti apie tiesiogiai matytus įvykius.
1.5. Teismas atmetė tiek ieškovės, tiek atsakovo kviestų liudytojų parodymus, nors net ir atsakovo motina bei dėdė pripažino, jog tik nuo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus patikėtų atsakovui vienam pasiimti savo vaikus. Atsakovo kviesti liudytojai nepasitiki jo galimybėmis vienam būti su šalių nepilnamete dukterimi. Be to, pats atsakovas prisipažino, jog yra spyręs į duris, nes susierzino, pripažino, jog ieškovę vadindavo „(duomenys neskelbtini)“, nors ieškovė verkdama prašydavo taip nevadinti. Liudytojų parodymai ir atsakovo paaiškinimai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog atsakovo elgesys iš tiesų yra neprognozuojamas, jis lengvai netenka kantrybės, elgiasi su sutuoktine nepagarbiai, o jo elgesys kelia grėsmę tiek ieškovei, tiek šalių nepilnametei dukrai.
1.6. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes nors atsakovas ir nebuvo pripažintas kaltu, padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 145 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nes baudžiamojoje teisėje galioja nekaltumo prezumpcija ir kitokios kaltės įrodinėjimo taisyklės, tačiau minėto ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys buvo pakankami, juos vertinant kartu su liudytojų parodymais, siekiant charakterizuoti atsakovą ir padaryti išvadą, jog jo elgesys yra neprognozuojamas, neadekvatus.
1.7. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovė pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti bei remti vienas kitą, būti lojaliam ir pasitikėti vienas kitu.
1.8. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Minimalioji mėnesinė alga nuo 2022 m. sausio 1 d. neatskaičius mokesčių yra 730,00 Eur, o, atskaičius mokesčius, sudaro 533,65 Eur sumą per mėnesį. Iš šios sumos atimtina 73,50 Eur suma (nuo 2022 m. sausio 1 d.), kurią vaikui skiria Kauno miesto savivaldybės administracija („vaiko pinigai“), todėl tėvai privalėtų dengti ne mažesnius nei 460,15 Eur nepilnamečio vaiko poreikius, atitinkamai teismas privalėjo iš atsakovo priteisti ne mažiau nei 230,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų.
1.9. Teismas priteisė tokią išlaikymo sumą, su kuria sutiko atsakovas, nenurodydamas, kokių poreikių tenkinimui turėtų būti skiriama 64,45 Eur suma ((180*2) (teismo nustatyta tėvų teikiamo išlaikymo suma) + 73,50 (savivaldybės skiriami „vaiko pinigai“) =433,50 (vaikui išlaikyti skiriama suma) – 369,05 Eur (vaiko poreikiai nurodyti ieškovės lentelėje neskaitant lėšų auklei)). Nėra aišku, kodėl teismas nesutiko su ieškovės paaiškinimais, jog šalių nepilnametės dukters poreikių tenkinimui yra būtina samdyti auklę.
1.10. Į bylą pateikta vaiko poreikių lentelė atspindi tik minimalius dukters poreikius (auklė, maistas, transportas, rūbai, avalynė, keli baldai, vaistai, sauskelnės, drėgnos servetėlės, būsto išlaikymo išlaidos), tačiau į ją nėra įtrauktos higienos prekės (prausimosi priemonės, kremai, šampūnai, skalbimo priemonės, patalynė, rankšluosčiai), ugdymo priemonės (lavinamieji žaislai, knygos, pratybos, kanceliarinės prekės – pieštukai, guašas ir t. t., neįtrauktas neišvengiamas mokestis už darželį, rinkliavos, ugdymo priemonės darželiui, laisvalaikio išlaidos (žaislai, spektakliai, muziejai, šventės, atostogos), nenurodytos užklasinės veiklos (būreliai), nenumatytos išlaidos.
1.11. Teismas neatsižvelgė, kad ieškovė į darbą grįš, (duomenys neskelbtini), t. y. nuo (duomenys neskelbtini), o dukra darželį–lopšelį galės pradėti lankyti tik nuo (duomenys neskelbtini), todėl (duomenys neskelbtini) mėnesius reikės naudotis auklės paslaugomis. Vėliau auklė bus reikalinga nuvedant arba parvedant dukrą iš darželio (atsakovas šiuo aspektu neturėtų galimybės padėti, nes jo darbo grafikas yra nuo 7 val. iki 18 val.). Ir šiuo metu ieškovė naudojasi auklės paslaugomis. Bylos nagrinėjimo metu liudytoja J. S. patvirtino, jog ji ateina prižiūrėti šalių dukros pagal poreikį, kas per dieną gaunasi po 3 valandas (15 Eur išlaidos per dieną). Šalių dukrai pradėjus lankyti darželį, už jį reikės mokėti apie 50 Eur/mėn. Pradėję lankyti ugdymo įstaigą vaikai itin daug laiko serga, tad tokiais atvejais ieškovei taip pat teks kreiptis į auklę. Be to, auklės paslaugos bus reikalingos ir ugdymo įstaigos atostogų metu, nes darbuotojai neturi tiek atostogų (atsakovas nurodė, jog atostogauti gali tik gruodžio ir liepos mėnesiais).
1.12. Teismas neatsižvelgė į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog skyrius palaiko ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio (300,00 Eur kas mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės) priteisimo.
1.13. Teismas nepagrįstai nepatvirtino ieškovės prašomos atsakovo ir dukters bendravimo tvarkos. Teismas neatsižvelgė į ieškovės nurodytus konkrečius atsakovo elgesio pavyzdžius, keliančius grėsmę šalių nepilnametei dukrai, jų nevertino.
1.14. Ieškovė nesutinka, kad atsakovui būtų suteikta teisė su mažamečiu vaiku bendrauti vienam be ieškovės ar kitų artimų giminaičių (dukters senelių), kadangi jis ne tik kad neturi jokių tėvystės įgūdžių, bet ir (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), kuri turi įtakos atsakovo elgesiui su vaiku ir dėl ko nepilnamečiam vaikui vienam likti su atsakovu yra nesaugu. Palikus galioti teismo nustatytą bendravimo tvarką, nepilnametei dukrai nebūtų užtikrinama saugi aplinka.
1.15. (duomenys neskelbtini) sąlygoja faktą, jog šalių dukrai vienai su atsakovu pasilikti yra nesaugu (pvz.:).
1.16. Ieškovė neturi galimybės pateikti medicininių dokumentų, patvirtinančių jos paaiškinimus, kad vaikas patiria nerimo ir miego sutrikimus po bendravimo su atsakovu. Šiuo metu šalių dukrai nėra (duomenys neskelbtini) metų – tokio amžiaus vaikas neturi galimybės išsakyti savo nuomonės, vaiko psichiatras ar psichologas taip pat tiesiogiai su vaiku negali bendrauti, tad jeigu būtų teikiami medicininiai dokumentai, jie būtų surašyti iš ieškovės paaiškinimų, kuriuos ji pateikė teismui.
1.17. Išvadą teikianti institucija palaikė ieškovės reikalaujamą nustatyti minimalią atsakovo ir šalių dukters bendravimo tvarką, nes atsižvelgė į tas aplinkybes, kad 2021 m. gruodžio mėn. atsakovas norėjo išsinešti sergančią šalių dukrą į lauką, dėl ko teko kviesti policijos pareigūnus, taip pat iki teisminio proceso atsakovas nesidomėjo mergaitės sveikata, nežinojo net kokioje poliklinikoje vaikas yra registruotas. Teismas į išvadą neatsižvelgė. Teismas sprendime citavo tik institucijos motyvą, jog vaikui sulaukus (duomenys neskelbtini) metų amžiaus tėvo ir dukters bendravimas turėtų būti intensyvesnis nei dvi valandos kas dvi savaites – tačiau skyrius nenurodė sutinkantis su atsakovo nurodoma maksimalia bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarka.
1.18. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovas nesiekia koreguoti savo elgesio dukters atžvilgiu, mokytis tramdyti pyktį.
1.19. Teismas, darydamas išvadą, jog patikslintu ieškiniu prašoma nustatyti bendravimo tvarka pernelyg riboja atsakovo ir šalių nepilnametės dukters ryšį, neprivalėjo vadovautis tik ieškovės ar atsakovo reikalaujama nustatyti bendravimo tvarka, o galėjo palikti galioti tokią tvarką, dėl kurios šalys buvo susitarusios.
1.20. Nustatyta atsakovo bendravimo su šalių nepilnamete dukra tvarka ne tik yra pernelyg plati, bet ir neatitinka dukters dienos režimo, yra neaiški: nustatyta, kad iki (duomenys neskelbtini) atsakovas dukrą turės pasiimti kiekvieną šeštadienį nuo 11.00 val. iki 14.00 val., nors dukra nuo 12.30 val. iki 15.00 val. miega pietų miego (toks režimas taikomas ir lopšelyje–darželyje); pareinamasis laikotarpis tik simbolinis, jis nebus vykdomas, nes byla apeliacine tvarka bus išnagrinėta pasibaigus pereinamajam laikotarpiui. Tokiu būdu atsakovas be jokio pereinamojo laikotarpio galės iškart pasiimti (duomenys neskelbtini) metų amžiaus dukrą su nakvyne, nors ji dar nė karto gyvenime nėra nakvojusi svetimoje aplinkoje be ieškovės. Pereinamasis laikotarpis turėtų būti nustatytas iki kol dukrai sueis (duomenys neskelbtini) metai. Atsakovas dirba iki 18.00 val., todėl antradieniais ir ketvirtadieniais atsakovas neturės galimybės paimti dukrą iš ugdymo įstaigos, nes darželis dirba iki 17.30 val. Nėra aiški bendravimo tvarka vasaros atostogų metu. Nei rudens, nei pavasario atostogų metu atsakovas neturės galimybių bendrauti su šalių dukra, todėl bendravimo tvarkos dalis, kurioje numatyta teisė atsakovui bendrauti su dukra pusę jos rudens, žiemos ir pavasario atostogų nebus realiai vykdoma. Bendravimo perkėlimas po vaiko ligos, tik dar labiau bendravimo tvarką daro komplikuota.
Atsiliepimas
28. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas T. K. prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų, teismo išvados pagrįstos bylos duomenimis, teismas nenukrypo nuo aukščiausiojo teismo praktikos, formuojamos tokio pobūdžio bylose, tuo tarpu ieškovė klaidina teismą.
Šalies argumentai
2.2. Teismas pagrįstai nustatė, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų kaltės. Ieškovės argumentai, susiję su santuokos nutraukimu, yra prieštaringi. Patikslintame ieškinyje nurodo, kad santuoka iširo dėl atsakovo fizinio ir psichologinio smurto prieš ieškovę. 2021 m. balandžio 30 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo naudojamas fizinis ir psichologinis smurtas tiek jos, tiek mergaitės atžvilgiu. Apeliaciniame skunde teigia, kad jos atžvilgiu naudotas tik psichologinis smurtas, o fizinio smurto nepatyrė.
2.3. Ieškovė santuokos iširimo priežastimi nurodomą atsakovo naudotą smurtą prieš ieškovę įrodinėjo vienintele aplinkybe, t. y. jog ji kreipėsi į teisėsaugos institucijas, ir tuo pagrindu pradėtu ikiteisminiu tyrimu. Tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių atsakovo psichologinį smurtą prieš ieškovę.
2.4. Apeliacinį skundą ieškovė grindžia aplinkybe, kad atsakovas nuslėpė (duomenys neskelbtini) ir jei būtų (duomenys neskelbtini) žinojusi, būtų netekėjusi. Tačiau sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ji nurodė, jog žinojo, kad atsakovas (duomenys neskelbtini). 2021 m. balandžio 30 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovė atsakovo elgesio nesiejo su (duomenys neskelbtini), o siejo su dukters gimimu ir pasikeitusia rutina.
2.5. Byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių neadekvatų atsakovo elgesį ieškovės atžvilgiu. Ieškovė nurodo tik bendruosius atsakovui (duomenys neskelbtini), kurie jos nuomone būdingi atsakovui. Atsakovui (duomenys neskelbtini), todėl faktiškai nėra galimybės nustatyti ar atsakovas faktiniu santuokos nutrūkimo momentu ((duomenys neskelbtini)) iš tiesų (duomenys neskelbtini) ir jam (duomenys neskelbtini), ar faktiniu santuokos nutrūkimo momentu atsakovui jau (duomenys neskelbtini). Be to, ieškovė nurodo tuos požymius, kurie palankesni jos nurodomoms aplinkybėms. Tačiau ieškovės vertinimas skiriasi nuo atsakovo vertinimo.
2.6. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės prašymą dėl trijų, iš keturių prašomų, liudytojų apklausos. Vėliau pati ieškovė nereiškė prašymo dėl V. R. apklausos. Apeliantė nenurodė kokių įrodymų byloje trūksta, kokius įrodymus pirmosios instancijos teismas turėjo išreikalauti ir kokias konkrečiais bylai reikšmingas aplinkybes šie įrodymai galėtų patvirtinti ar paneigti ar pan.
2.7. Ieškovė ignoravo atsakovo (duomenys neskelbtini), ja nesidomėjo. Ieškovė nesiekė spręsti tarpusavyje iškilusių problemų, konfliktinių situacijų ir pan., dėl ko, pažeidė savo, kaip sutuoktinės, įstatyme įtvirtintas pareigas būti lojaliai, teikti kitam sutuoktiniui moralinę paramą, rūpintis juo ir kt.
2.8. Tik apeliaciniame skunde ieškovė nurodo apie išlaidas higienos prekėms, ugdymo priemonėms, mokesčiui už darželį, laisvalaikio ir užklasines išlaidas bei nenumatytas išlaidas. Tačiau nenurodo jų dydžio, dažnumo. Pati ieškovė turėjo pareigą suformuoti ieškinio dalyką ir pagrindą.
2.9. Vaiko poreikių tenkinimui reikalinga pinigų suma nustatoma sprendimo priėmimo metu, todėl ieškovės argumentai, kad vaiko poreikiai augant didėja, ar ateityje didės dėl kitų aplinkybių, neturi reikšmės ginčo nagrinėjimui.
2.10. Pirmosios instancijos teismas pagrindė, kodėl netvirtinamos išlaidos auklei. Ieškovė neįrodė būtinybės samdyti auklę, nepagrindė faktinių išlaidų.
2.11. Ieškovė nepagrįstai prie kasdieniniams poreikiams reikalingų išlaidų priskiria išlaidas lovytei, stalui, maitinimo stalui. Šios išlaidos nėra skirtos kasdieninių poreikių tenkinimui. Nepagrįstos būsto išlaikymo, transporto išlaidos. Net jei dukra ir negyventų su ieškove, ieškovė turėtų mokėti mokesčius. Be to, ieškovė nurodo nepagrįstai dideles išlaidas dukros maistui (199,70 Eur). Atsakovo teigimu 150,00 Eur suma maistui per mėnesį yra protinga ir jos nereikia papildomai įrodinėti rašytiniais įrodymais. Taip pat nepateikti įrodymai, kad dukrai reikalingos 30,00 Eur išlaidos vaistams kas mėnesį.
2.12. Tai, kad ieškovės nurodyta vaiko poreikiams reikalinga suma yra nepagrįsta, patvirtina aplinkybė, jog ieškovės gaunamos pajamos yra mažesnės už šią sumą. Ieškovės nurodoma dukrai būtina išlaikyti suma yra ženkliai didesnė nei minimali mėnesinė alga. Ieškovė nepateikė įrodymų, dėl kokių priežasčių dukros poreikiams patenkinti yra reikalinga ženkliai didesnė suma nei suaugusiam asmeniui.
2.13. Apeliantė siekia, jog atsakovas su dukra bendrautų per kalendorinį mėnesį vos 4 valandas, o tai galėtų būti tik išskirtiniu atveju. Apeliantė siekia, kad atsakovo bendravimas su dukra vyktų išimtinai dalyvaujant arba pačiai ieškovei, arba dalyvaujant trečiajam asmeniui, įvardijamam kaip dukrai artimam asmeniui (tačiau neaišku kokie asmenys patenka į šį apibūdinimą).
2.14. Ieškovės argumentai, susiję su atsakovo gebėjimu prižiūrėti dukrą yra prieštaringi. Ji nurodo, kad turi būti taikomas (duomenys neskelbtini) metų pereinamasis laikotarpis, nors toks reikalavimas byloje nebuvo pareikštas.
2.15. Pirmosios instancijos teismas motyvuotai atmetė ieškovės argumentus apie tai, kad dukrai atsakovas kelia ar keltų grėsmę, kenkia ar kenktų jos interesams, jog dukrai būtų nesaugu likti nakvoti su tėvu ir pan. Savo išvadas pirmosios instancijos teismas grindė byloje esančiais įrodymais, tame tarpe ir Vaiko teisų apsaugos skyriaus išvada. Ieškovė nenurodo kokios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas neturi tėvystės įgūdžių. Byloje nėra duomenų, jog atsakovui bendrauti su dukra būtų reikalinga psichologo pagalba. Tarp atsakovo ir dukros yra susidaręs emocinis ryšys.
2.16. Byloje nėra duomenų kokią grėsmę atsakovas sukėlė dukrai ar gali sukelti ateityje, jog būtų pažeisti dukros interesais. Nėra duomenų, jog dukros atžvilgiu būtų buvęs naudojamas smurtas, prieš ją panaudota agresija, atsakovas nebūtų pasirūpinęs dukra, kad šiai ko nors būtų trūkę ir pan. Ieškovės argumentai, jog duktė būna irzli, atsikelia naktimis (nemiega naktimis), paimama atsakovo verkia ir panašūs, labiau vertintini kaip mažam vaikui būdingi bruožai (kaip pavyzdžiui, vaikui naktimis kalasi dantukai ir kt.), kurie niekaip nėra įtakojami atsakovo elgesio. Be to, (duomenys neskelbtini) patvirtino, jog atsakovo (duomenys neskelbtini), jis gali vienas pasirūpinti vaiku.
2.17. Apeliantės nurodytos aplinkybės, susijusios su netinkamu atsakovo elgesiu arba neatitinka tikrovės, arba nurodytos iškovei palankia linkme. (duomenys neskelbtini).
2.18. Įtampą dukrai sukelia pačios ieškovės elgesys.
2.19. Apeliantė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovo bendravimo su dukra tvarka kenkia jos interesams, o apeliantės (ieškinyje) prašoma nustatyti tvarka yra racionalesnė, suteikianti geresnę galimybę užtikrinti dukros interesus.
2.20. Apeliantė nenurodė, kodėl atsakovas negali migdyti dukros ar pabūti kol ji miega pietų miego. Tėvai privalo užtikrinti, kad vaikas būdamas pas kiekvieną iš tėvų jaustųsi jam įprastoje aplinkoje. Ieškovė nenurodo, kodėl vaiko interesai nebus pažeisti jei ji nakvynei liks pas atsakovą, kai jai sueis (duomenys neskelbtini) metai. Kad dukra būtų paimta laiku ar kad būtų vykdomi kiti bendravimo tvarkos punktai, yra atsakovo pareiga.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
29. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau –ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis)). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl teisėjų kolegija patikrina skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus.
30. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta dėl abiejų sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas.
Dėl kaltės dėl santuokos iširimo
31. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė atsakovo naudoto psichologinio smurto jos atžvilgiu, buvo padaryta teismui užkertant kelią ieškovei įrodyti atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tik iš dalies tenkino ieškovės prašymą apklausti liudytojus, nurodydamas, kad iš keturių prašytų apklausti liudytojų bus apklausiami tik du. Apeliantės teigimu, tokiu būdu teismas apribojo ieškovės galimybes įrodyti ieškinio reikalavimą dėl atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo.
32. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais neturi pagrindo sutikti. Visų pirma pažymėtina, kad 2020 m. lapkričio 25 d. parengiamajame teismo posėdyje priimta protokoline teismo nutartimi buvo nutarta apklausti tris, o ne du iš ieškovės keturių prašytų apklausti liudytojų (2020 m. lapkričio 25 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 12:00 min.). Minėta protokoline teismo nutartimi ieškovės prašymas apklausti liudytoju kaimyną T. R. nebuvo tenkintas, motyvuojant, kad atsakovas tokio kaimyno nepažįsta. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė ir jos atstovai (advokato padėjėjas, advokatas) nei teikdami prašymą apklausti minėtą liudytoją, nei apeliaciniame skunde konkrečiai neįvardino, kokias reikšmingas bylai aplinkybes ieškovė įrodinėtų minėto liudytojo parodymais. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė, byloje atstovaujama profesionalaus teisininko advokato padėjėjo, laikydama, kad liudytojo T. R. parodymai turi esminę reikšmę jos įrodinėjamoms aplinkybėms nustatyti, turėjo galimybę vėlesnėje proceso stadijoje pakartotinai teikti prašymą dėl šio liudytojo apklausos, tačiau to nedarė.
33. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.60 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).
34. Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas).
35. Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).
36. Apeliantė A. K. nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovo prieš ją naudoto smurto. Nurodė, kad fizinio smurto iš sutuoktinio ji nėra patyrusi, tačiau ją gąsdino neadekvatus sutuoktinio elgesys. Šią aplinkybę A. K. įrodinėjo (duomenys neskelbtini) policijai pateiktu pranešimu, kuriame nurodoma, kad sutuoktinis ją užrakino bute, atėmė telefoną.
37. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovui (duomenys neskelbtini) įtakoja jo neadekvatų, neteisėtą elgesį ieškovės atžvilgiu (yra laužęs duris, kitas duris išėmęs iš staktos, ne kartą atėmęs telefoną, raktus).
38. 2021 m. balandžio 30 teismo posėdyje T. K. paaiškino, kad įvykus šalių konfliktui, jis virtuvėje išėmė duris, nes jos trukdė praeiti, ir padėjo jas į kambarį. Paaiškino, kad šalių konfliktai kildavo, kuomet A. K. su juo nekalbėdavo, užsidariusi tualeto patalpoje rašydavo mamai žinutes (2021 m. balandžio 30 teismo posėdžio garso įrašas nuo 50:00 min.).
39. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2021 m. spalio 6 d. teismo posėdyje apklaustas liudytojas (duomenys neskelbtini) M. J. paaiškino, jog T. K. (duomenys neskelbtini). Liudytojas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) (2021 m. spalio 6 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 17:00 min.).
40. 2021 m. balandžio 30 d. teismo posėdyje A. K. paaiškino, kad domėtis sutuoktinio sveikata ėmė tik po to, kai T. K. išsikraustė. Ieškovė nurodė, kad iki tol ji neieškojo būdų, kaip spręsti šeimoje kylančias problemas. A. K. paaiškino, kad ji nesigilino į tai, kokie (duomenys neskelbtini) yra reikalingi (duomenys neskelbtini) (2021 m. balandžio 30 teismo posėdžio garso įrašas nuo 45:00 min.; nuo 1 val. 11 min.).
41. Aptartos aplinkybės apeliacinio teismo vertinimu patvirtina, kad abi šalys tarpusavyje konfliktavo, viena kitos atžvilgiu nesielgė pagarbiai ir kantriai. Byloje esantys įrodymai leidžia spręsti, kad kai kurie atsakovo veiksmai (pvz. durų iškėlimas iš staktos) galimai buvo impulsyvūs. Kita vertus, byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovas ieškovės atžvilgiu naudojo smurtą ir (ar) buvo sukėlęs jai realią grėsmę. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės A. K. pasyvus elgesys, stebint sutuoktiniui T. K. (duomenys neskelbtini) ir nesuteikiant jam paramos, yra nesuderinamas su jos, kaip sutuoktinės, pareiga būti lojalia. Tokiu būdu pati ieškovė taip pat prisidėjo prie šalių santuokos iširimo.
42. Apibendrindamas šios nutarties 36-41 punktuose nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
Dėl išlaikymo dydžio
43. Apeliantė ginčijo pirmosios instancijos teismo išvadas, susijusias su šalių dukros R. K. poreikių dydžio nustatymu bei iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžiu.
44. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius vaiko poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).
45. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta 2022 m. MMA – 730,00 Eur, neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius sudaro 533,65 Eur.
46. Nagrinėjamo ginčo atveju ieškovė A. K. įrodinėjo 35 proc. didesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, sudarančius 819,05 Eur, todėl turėjo procesinę pareigą juos pagrįsti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.
47. Įvertinęs skundžiamo teismo sprendimo turinį, apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo argumentams bei teismo išvadoms. Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamas sprendimas priimtas tinkamai nustačius faktines bylos aplinkybes, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą bei atitinka teisės normų reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistino šalių nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydį, išsamiai vertino vaiko poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį, t. y. vadovavosi kasacinio teismo praktikoje suformuluotais išlaikymo dydžio nustatymo kriterijais. Byloje iš esmės sprendžiama dėl vaiko poreikių bei piniginių lėšų dydžio šiems poreikiams patenkinti pagrįstumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės bei argumentai nepaneigia fakto, kad teismo nustatyta 369,00 Eur dydžio suma, būtina vaiko poreikiams patenkinti, atitinka realius šalių nepilnamečio vaiko poreikius ir atsakovo galimybes bei pareigą teikti tokio dydžio išlaikymą. Toliau dėl apeliacinio skundo argumentų pasisakytina detaliau.
48. Apeliantė nurodo, kad ieškovės į bylą pateiktoje vaiko poreikių lentelėje nėra įtrauktos higienos prekės, ugdymo priemonės, laisvalaikio išlaidos, nenurodytos jokios užklasinės veiklos, nenumatytos išlaidos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi šios nutarties 44 punkte nurodyta teismų praktika pažymi, kad ieškovė dėl vaiko poreikių, kurie neviršija MMA, neturėjo pareigos juos detaliai pagrįsti įrodymais. Šiame kontekste teisėjų kolegija išaiškina, kad ieškovė, pareiškusi reikalavimą priteisti vaikui išlaikymą, turėjo procesinę pareigą įvardinti ne tik vaiko poreikių dydį, bet ir nurodyti, iš ko tokie poreikiai susideda, t. y. tinkamai suformuluoti reikalavimo dalyką bei jo faktinį pagrindą, apsprendžiančius bylos nagrinėjimo ribas. Teisėjų kolegija sprendžia, jog šiame punkte aptarti apeliantės argumentai nesudaro pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė vaiko poreikių dydį.
49. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovei nėra būtinybės samdyti auklę bei patirti su tuo susijusias išlaidas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad ieškovė neįrodė šio vaiko poreikio apimties bei faktiškai patiriamų išlaidų. Poreikio auklei ir išlaidų šio poreikio patenkinimui įrodinėjimas negali būti prilyginamas tokiems kasdieniams poreikiams, kaip maistas, drabužiai ir pan. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė dėl vaiko priežiūros galėtų dažniau kreiptis į vaiko tėvą T. K., tokiu būdu išvengiant išlaidų auklei.
50. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, patvirtinančius, kad (duomenys neskelbtini), sprendžia, jog A. K. turėjo visas galimybes vaiką prižiūrėti pati. Be to, byloje esantys duomenys leidžia spręsti, kad ieškovei prižiūrėti vaiką dažnai padeda ir jos mama (vaiko senelė). Pažymėtina, jog byloje nėra pateikti įrodymai, kurie patvirtintų apeliantės nurodomą aplinkybę, jog ji nuo (duomenys neskelbtini) į darbą, o šalių dukra lopšelį–darželį galės pradėti lankyti tik nuo (duomenys neskelbtini). Atitinkamai apeliacinio skundo teiginys, kad auklės paslaugos nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) neišvengiamai būtinos, laikytinas hipotetiniu. Hipotetiniais taip pat laikytini apeliantės argumentai, susiję su būsiančiu auklės paslaugų poreikiu dukrai nuvesti ir parvesti iš ugdymo įstaigos, vaikui sergant ir negalint lankyti ugdymo įstaigos bei ugdymo įstaigos atostogų metu.
51. Teisėjų kolegija pažymi, jog nėra pagrindo priteisti tikėtinas, galbūt būsimas išlaidas ateityje, nesant tokias išlaidas pagrindžiančių įrodymų, kadangi išlaikymo dydis gali būti peržiūrimas iš naujo, jį sumažinant ar padidinant (CK 3.201 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį, vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).
52. Apeliantės vertinimu, teismas visiškai neatsižvelgė į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Vaiko teisių apsaugos tarnyba) (duomenys neskelbtini) išvadą, kuria palaikomas ieškovės reikalavimas dėl 300,00 Eur išlaikymo dydžio. Teisėjų kolegija šį argumentą atmeta kaip nepagrįstą.
53. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Aukščiau aptartos įrodinėjimo civiliniame procese taisyklės suponuoja, kad Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada teismui nėra privaloma. Tai, kad pirmosios instancijos teismas pagristu pripažino kitokį vaiko išlaikymo dydį, nei buvo nurodoma Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadoje, nereiškia, kad minėta išvada nebuvo vertinama visų byloje esančių įrodymų kontekste (CK 3.178 straipsnio 2 dalis).
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos
54. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio, tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-3-82-687/2018, 24 punktas).
55. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
56. Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 punktas).
57. Nagrinėjamu atveju ieškovė A. K. siekė, kad būtų nustatytas minimalus atsakovo bendravimas su dukra, argumentuodama tuo, kad atsakovas T. K. neprognozuojamais poelgiais vaikui kelia grėsmę.
58. Teisėju kolegija išklausiusi teismo posėdžio garso įrašą nustatė, kad 2021 m. balandžio 30 d. teismo posėdyje A. K. paaiškino, jog kai T. K. bendrauja su dukra „būna tikrai gražių akimirkų ir džiaugiuosi, kad tą tėtį turi“ (2021 m. balandžio 30 teismo posėdžio garso įrašas nuo 38:00 min.). Taip pat paaiškino, jog, iki faktinio šalių santuokos nutrūkimo, T. K. likdavo vienas su vaiku (2021 m. balandžio 30 teismo posėdžio garso įrašas nuo 42:00 min.).
59. Į bylą pateiktas medicinos dokumentų išrašas patvirtina, kad atsakovas T. K. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (2021 m. spalio 21 d. dokumento Nr. DOK-133985 priedas).
60. Į bylą pateiktas uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) raštas „Dėl medicininių dokumentų pateikimo“ patvirtina, kad T. K. (duomenys neskelbtini). Jam (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) (2021 m. spalio 21 d. dokumento Nr. DOK-133748 priedas).
61. 2021 m. spalio 6 d. teismo posėdyje apklaustas liudytojas (duomenys neskelbtini) M. J. paaiškino, kad T. K. (duomenys neskelbtini). Jam (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini). Liudytojas paaiškino, kad nemažai žmonių gyvena su (duomenys neskelbtini). Kartu paaiškino, kad T. K. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) nėra būdingas (2021 m. spalio 6 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 17:00 min.).
62. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Kauno miesto socialinių paslaugų centrui po (duomenys neskelbtini) teikiant socialines paslaugas šeimai, atsakovas neįvykdė jam nustatyto įpareigojimo stiprinti tėvystės įgūdžius. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, nustatė, kad atsakovui buvo pasiūlyta stiprinti tėvystės įgūdžius VšĮ Psichologinės paramos ir konsultavimo centre. Nors atsakovas šiuo pasiūlymu nepasinaudojo, Kauno socialinių paslaugų centras (duomenys neskelbtini) užbaigė atvejo vadybos procesą, nusprendęs, kad šeima gali toliau funkcionuoti savarankiškai. Šios nustatytos bylos aplinkybės nesudaro pagrindo laikyti pagrįstais apeliantės argumentus, kad atsakovas nesiekia koreguoti savo elgesio dukters atžvilgiu.
63. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad buvo pažeista ieškovės teisė į tinkamą procesą. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ieškovės nurodytus konkrečius atsakovo elgesio pavyzdžius, keliančius grėsmę šalių nepilnametei dukrai, jų nevertino. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais nesutinka.
64. Įvertinus bylos duomenis bei skundžiamo teismo sprendimo turinį, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė byloje nesant objektyvių duomenų, kurie pagrįstų ieškovės įrodinėtą aplinkybę apie atsakovo netinkamą elgesį su dukra ir (ar) T. K. keliamą grėsmę dukros interesams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįsti skundžiamame teismo sprendime nurodomi motyvai, kad byloje esantys T. K. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) M. J. paaiškinimai paneigia ieškovės argumentus apie atsakovo (duomenys neskelbtini). Pagrįsta laikytina pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas neturi socialinių (tėvystės) įgūdžių.
65. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, tinkamai įvertino šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien tai, kad apeliantė turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teises normas bei nesudaro pagrindo sprendimą panaikinti.
66. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas galėjo palikti galioti 2020 m. rugsėjo 11 d. šalių taikos sutartimi nustatytą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką. Teisėjų kolegija su tokiu argumentu nesutinka. Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartimi patvirtinta 2020 m. rugsėjo 11 d. šalių taikos sutartimi nustatyta laikina atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, nustatanti bendrai per mėnesį 12 val. tėvo bendravimo laiko su dukra. Tokia bendravimo tvarka nelaikytina atitinkančia šalių dukros R. K. interesus bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principą.
67. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nustatyta tėvo bendravimo su dukra tvarka neatitinka R. K. dienos režimo, yra neaiški. Apeliantė motyvuodama neatitikimu vaiko dienos režimui skundžia nustatytos bendravimo tvarkos 1 punktą. Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad bendravimo tvarkos 1 punktu yra nustatyta bendravimo tvarka iki (duomenys neskelbtini) (iki R. K. sueis (duomenys neskelbtini) metai), sprendžia, kad po (duomenys neskelbtini) aptartas bendravimo tvarkos punktas nebėra aktualus, todėl plačiau dėl jo nepasisako.
68. Apeliantė nurodo, kad teismas nustatė visiškai simbolišką pereinamąjį laikotarpį. Atsakovas galės iškart pasiimti (duomenys neskelbtini) metų amžiaus dukrą su nakvyne, nors ji niekada nėra nakvojusi svetimoje aplinkoje. Apeliantės teigimu, būtina pakeisti nustatytą bendravimo tvarką, nustatant pereinamąjį laikotarpį iki šalių vaikui sueis (duomenys neskelbtini) metai.
69. Teisėjų kolegija su šiuo apeliantės argumentu sutinka iš dalies. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas iš šeimos namų išsikraustė, kai šalių dukrai dar nebuvo suėję (duomenys neskelbtini). Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartimi patvirtinta 2020 m. rugsėjo 11 d. šalių taikos sutartimi nustatyta laikina atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, pagal kurią atsakovas su vaiku bendravo po 1 valandą antradieniais ir ketvirtadieniais bei po 2 valandas kas antrą šeštadienį. Bendravimas pagal nustatytą laikiną bendravimo tvarką vyko ieškovės namuose, dalyvaujant ieškovei ir vaiko senelei.
70. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į vaiko amžių ((duomenys neskelbtini) metai) bei į iki šiol galiojusią atsakovo bendravimo su dukra tvarką, sprendžia, jog tam, kad būtų sustiprintas T. K. ir R. K. emocinis ryšys, užmegztas pasitikėjimu grįstas santykis su vaiku ir būtų užtikrintas nuoseklus vaiko ir tėvo ryšio formavimasis yra reikalingas pereinamasis laikotarpis, kurio metu vaikas su tėvu bendrautų savaitgalio dienomis be nakvynės. Pasibaigus bendravimo tvarkos pereinamajam laikotarpiui, nustatytina bendravimo tvarka su nakvyne.
71. Ieškovė prašė nustatyti pereinamąjį laikotarpį iki vaikui sukaks (duomenys neskelbtini) metai. Tokią pereinamojo laikotarpio trukmę ieškovė motyvavo iš esmės vieninteliu argumentu, t. y. tuo, kad atsakovo kviesti liudytojai nurodė, jog atsakovo priežiūrai vaiką paliktų tik po to, kai vaikui sukaks (duomenys neskelbtini) metai. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė, nurodydama, kad „net ir atsakovo motina bei dėdė pripažino, jog tik nuo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus patikėtų atsakovui vienam pasiimti savo vaikus“ neteisingai interpretuoja liudytojų S. B. ir S. J. T. teismo posėdyje duotus parodymus.
72. Liudytojas S. B. 2021 m. spalio 6 d. teismo posėdyje atsakydamas į klausimą, ar savo dukras patikėtų atsakovo priežiūrai, paaiškino: „Jei būtų kūdikis vienerių metų, tai bijočiau dukras palikti, nes ir uošvienei ir savo mamai bijojau palikti, nes labai jautriai, nes tai yra mano, bet jei vyresnės, tai be abejo palikčiau“ (2021 m. spalio 6 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 38:00 min.). Tokie liudytojo S. B. paaiškinimai negali būti vertinami, kaip liudytojo išreikštas nepasitikėjimas atsakovo gebėjimu pasirūpinti savo mažamete dukra. S. J. T. 2021 m. spalio 6 d. teismo posėdyje priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, taip pat nurodė, kad T. K. geba pasirūpinti vaiku.
73. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, nėra saistomas šalių nurodyto bendravimo grafiko, bet saugodamas vaikų, tėvų ir (ar) artimų vaikų giminaičių interesus teismas gali ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) nukrypti nuo minėtų pasiūlymų ir nuspręsti pritaikyti tokį bendravimo grafiką ir tokias dalyvavimo auklėjant vaikus formas, kurie šalių dokumentuose nebuvo nurodyti, ir šią teisę turi ne tik pirmosios instancijos teismas, bet ir apeliacinės instancijos bei kasacinis teismai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2002).
74. Civilinio proceso kodekso 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose įtvirtintą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis). Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. Minėta, kad kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai, nes šių asmenų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-403/2021, 53, 55 punktai).
75. Vadovaudamasis nutarties 69-74 punktuose nurodytais motyvais bei teismų praktika, apeliacinės instancijos teismas sprendžia esant pagrindui apeliacinį skundą iš dalies patenkinti ir pakeisti skundžiamu teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos 2 punktą, šį punktą išdėstant taip:
„Nuo (duomenys neskelbtini) (dukrai R. K. suėjus (duomenys neskelbtini) metams) T. K. turi teisę matytis ir bendrauti su dukra tokia tvarka:
- kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį T. K. turi teisę matytis ir bendrauti su dukra, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos nuo 18.00 val. ir ją grąžindamas į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20.00 val. Tuo atveju, jeigu dukra lanko ikimokyklinę ar kitą ugdymo įstaigą, T. K. pasiima dukrą iš jos lankomos ugdymo įstaigos;
- nustatyti keturių mėnesių pereinamąjį laikotarpį, kurio metu kiekvieną šeštadienį T. K. bendrauja su dukra be nakvynės, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos nuo 9.00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą iki 20.00 val.;
- Pasibaigus keturių mėnesių pereinamajam laikotarpiui, kas antrą savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį) T. K. bendrauja su dukra su nakvyne, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 9.00 val. ir ją grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20.00 val.“
76. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ugdymo įstaiga dirba iki 17.30 val., o atsakovo darbo diena baigiasi 18.00 val, todėl atsakovas negalės paimti vaiko iš ugdymo įstaigos, kaip nustatyta bendravimo tvarkoje. Teisėjų kolegija pažymi, kad nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teismui ieškovė nėra pateikusi objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad ugdymo įstaigos, kurią, ieškovės teigimu, šalių dukra pradės lankyti (duomenys neskelbtini), darbo laikas yra iki 17.30 val.
77. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu prieš nepilnamečio vaiko interesus, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 19 punktas).
78. Vadovaujantis nurodyta kasacinio teismo praktika, teisėjų kolegija pažymi, kad tais atvejais, kai atsakovas T. K. neturės objektyvios galimybės pasiimti dukrą iš ugdymo įstaigos, dukra privalės pasirūpinti vaiko motina. Apibendrinant tai, kas nurodyta anksčiau, teisėjų kolegija ieškovės apeliacinio skundo argumentą, susijusį su atsakovo negalėjimu bendravimo tvarkoje nustatytu laiku pasiimti dukrą iš ugdymo įstaigos, atmeta, kaip neįrodytą ir nepagrįstą.
79. Apeliantė nurodo, kad pagal skundžiamu teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, atsakovas dukrą turės grąžinti iki 20.00 val., nors žiemos metu šalių dukra migdoma apie 19.00 val. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šis apeliacinio skundo argumentas nesudaro pagrindo keisti nustatytą bendravimo tvarką. Visų pirma, pažymėtina, kad vaikui augant, jo dienos režimas keičiasi. Kita vertus, pagal Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartimi patvirtintą laikiną atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, atsakovas dukrą po bendravimo grąžina taip pat iki 20.00 val. Akcentuotina, kad dėl tokių bendravimo tvarkos sąlygų šalys susitarė 2020 m. rugsėjo 11 d. taikos sutartimi.
80. Apeliantės nuomone, nustatyta bendravimo tvarka vasaros atostogų metu yra neaiški. Nėra aišku, ar atsakovas su dukra turi bendrauti iš viso 14 dienų, ne ilgesniais nei 7 dienų etapais, ar kiekvienas iš tėvų vasaros metu gali bendrauti su dukra pakaitomis po 7 dienas, o tai būtų bendravimo tvarka rotaciniu principu.
81. Teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą laiko nepagrįstu. Visų pirma pažymėtina, kad tuo atveju, jei ieškovei yra neaiškus teismo sprendimas, ji turi teisę kreiptis su prašymu dėl šio sprendimo išaiškinimo į sprendimą priėmusį teismą (CPK 278 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis nurodyta teisės norma, sprendimą išaiškinti turi teisę tik šį sprendimą priėmęs teismas. Kita vertus, teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamų bendravimo tvarkos nuostatų turinį, sprendžia, nesant pagrindo išvadai, kad pagal ginčijamą tvarką yra nustatytas bendravimo modelis „50:50 procentų laiko“. Pagal minėtą modelį nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos atveju vaikas realiai pakaitomis gyvena su kiekvienu iš tėvų po lygiai laiko. Nagrinėjamu atveju vasaros atostogų laiku vaiko bendravimas su abiem tėvais nustatytas pariteto principu. Tokia bendravimo tvarka vasaros atostogų laiku nereiškia, jog yra nustatytas bendravimo modelis „50:50 procentų laiko“.
82. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nebus vykdoma bendravimo tvarkos dalis, kuria numatytas atsakovo bendravimas su vaiku pusę šalių dukros rudens, žiemos ir pavasario atostogų. Tokią išvadą apeliantė grindžia bylos nagrinėjimo metu atsakovo teiktais paaiškinimais, jog jam atostogos suteikiamos po dvi savaites gruodžio ir liepos mėnesiais. Teisėjų kolegija sprendžia, kad minėti apeliantės argumentai laikytini hipotetiniais, todėl nesudarančiais pagrindo keisti ir (ar) naikinti skundžiamą sprendimą.
83. Apeliantė nesutiko su teismo nustatytos bendravimo tvarkos 13 punkto nuostata, numatančia, kad, šalių dukters ligos atveju, atsakovo bendravimo su dukra laikas yra perkeliamas į kitą šalių suderintą laiką. Šią nuostatą apeliantė vertina, kaip nelygiateisę. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiu ieškovės vertinimu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėta bendravimo tvarkos sąlyga pirmiausia yra skirta užtikrinti vaiko interesą būti globojamam ir auklėjamam abiejų iš tėvų. Kartu pažymėtina, kad šalys, vykdydamos kooperavimosi pareigą įgyvendinant bendravimo su vaiku tvarką, turi teisę susitarti ir dėl kitokių atsakovo bendravimo su vaiku sąlygų.
Dėl kitų argumentų, nurodytų apeliaciniame skunde
84. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius apeliaciniame skunde keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
85. Ieškovė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo būdo neskundė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškinio reikalavimas nustatyti vaiko ir tėvo bendravimo tvarką atmestas – nustatyta bendravimo tvarka pagal atsakovo atsiliepimą. Įvertinusi ieškovės civilinėje byloje pareikštų ieškinio reikalavimų apimtį, tą aplinkybę, kad apeliaciniame procese tik iš dalies pakeista (nustatant pereinamąjį laikotarpį) skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka, teisėjų kolegija sprendžia, jog skundžiamu sprendimu tenkintų ieškovės reikalavimų apimtis nepasikeitė (ieškiniu nebuvo prašoma nustatyti pereinamojo laikotarpio), todėl šalių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neperskirstytinos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
86. Ieškovė A. K. už apeliacinį skundą sumokėjo 88,00 Eur žyminio mokesčio (DOK-16658 priedai).
87. Į bylą pateiktas ieškovės prašymas dėl 800,00 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų už apeliacinio skundo parengimą priteisimo iš atsakovo. Pateikti šias išlaidas patvirtinantys dokumentai (DOK-7657). Ieškovės A. K. prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, įrodytos, protingo dydžio, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių.
88. Į bylą pateiktas atsakovo prašymas dėl 726,00 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą priteisimo iš ieškovės. Pateikti šias išlaidas patvirtinantys dokumentai (DOK-6544). Atsakovo T. K. prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, įrodytos, protingo dydžio, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių.
89. Apeliaciniu skundu ieškovė reiškė 3 reikalavimus – dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, dėl vaiko išlaikymo dydžio, dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies (30 procentų) tenkino apeliacinio skundo reikalavimą dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos. Laikytina, kad tenkinta 10 procentų apeliacinio skundo reikalavimų (0 proc. + 0 proc. + 30 proc.) / 3), o atmesta 90 procentų reikalavimų.
90. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, proporcingai tenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteistinos 8,80 Eur bylinėjimosi išlaidos už sumokėtą žyminį mokestį apeliacinės instancijos teisme (88,00 Eur x 10 proc.).
91. Proporcingai patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteistinos 80,00 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (800,00 Eur x 10 proc.). Bendra ieškovei iš atsakovo priteistina bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme suma sudaro 88,80 Eur (80,00 Eur +8,80 Eur).
92. Proporcingai atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai, atsakovui iš ieškovės priteistinos 653,40 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (726,00 Eur x 90 proc.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. sprendimą pakeisti iš dalies.
Sprendimu nustatytos atsakovo T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarkos 2 punktą išdėstyti taip:
„2) Nuo (duomenys neskelbtini) (dukrai R. K. suėjus (duomenys neskelbtini) metams) T. K. turi teisę matytis ir bendrauti su dukra tokia tvarka:
- kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį T. K. turi teisę matytis ir bendrauti su dukra, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos nuo 18.00 val. ir ją grąžindamas į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20.00 val. Tuo atveju, jeigu dukra lanko ikimokyklinę ar kitą ugdymo įstaigą, T. K. pasiima dukrą iš jos lankomos ugdymo įstaigos;
- nustatyti keturių mėnesių pereinamąjį laikotarpį, kurio metu kiekvieną šeštadienį T. K. bendrauja su dukra be nakvynės, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos nuo 9.00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą iki 20.00 val.;
- Pasibaigus keturių mėnesių pereinamajam laikotarpiui, kas antrą savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį) T. K. bendrauja su dukra su nakvyne, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 9.00 val. ir ją grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20.00 val.“.
Kitą Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 88,80 Eur (aštuoniasdešimt aštuonis eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 653,40 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt tris eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.