Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. K., kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. K., būdama MB „X“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) direktore ir žinodama apie Bendrijos finansinę padėtį, kad Bendrija neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams patenkinti, ir turėdama mokestinę nepriemoką, kuri 2025 m. balandžio 27 d. sudarė 4 770,03 Eur, o 2025 m. rugpjūčio 17 d. sudarė 2 779,52 Eur, t.y, įsiskolinimą valstybės biudžetui, laikotarpiu nuo 2025 m. balandžio 27 d. iki 2025 m. rugpjūčio 17 d. neužtikrino, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitos paskesnės eilės kreditoriumi, o būtent iš įmonės sąskaitos buvo pervesta:

1) 2025 m. balandžio 27 d. 1 173,44 Eur „Guangzhou Sameway Electric Bicycle Co., Ltd.“.

ir tuo pažeidė ankstesnės trečios eilės kreditoriaus – VMI prie FM interesus. Tokiais veiksmais ji padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, būdami tinkamai el. pranešimais informuoti apie bylos nagrinėjimo vietą, datą ir laiką, į teismo posėdį neatvyko. VMI atstovė pateikė prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. D. K. neatvykimo priežasčių nepranešė. D. K. 2026 m. vasario 10 d. pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą 2026 m. vasario 11 d., kol bus baigtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-38169-25 jos sūnaus A. K. atžvilgiu. Teismas tenkino šį prašymą tik iš dalies, atidėjo teismo posėdį dviem savaitėms iki 2026 m. vasario 23 d. Dėl antrojo teismo posėdžio prašymų jį atidėti negauta. Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, 630 straipsnio 3 dalimi, byla nagrinėjama nedalyvaujant kreditoriaus VMI atstovui ir administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui rašytinio proceso tvarka.

Iš VMI pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo matyti, kad MB „X“ vadovė nuo 2024 m. gegužės 1 d. yra D. K.. VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis 2026 m. sausio 27 d. bendrovės mokestinę nepriemoką sudarė 12 717,71 Eur pridėtinės vertės mokesčio (12 240,14 PVM ir 477,57 Eur jo delspinigių). Bendrijos mokestinė nepriemoka susidarė bendrijai nustatytu terminu nesumokėjus deklaruoto PVM mokesčio už 2024 m. gruodžio mėn., 2025 m. sausio, kovo mėn., taip pat mokestinę prievolę nustačius mokesčių administratoriaus sprendimu, kadangi Bendrija nepateikė PVM deklaracijų už 2025 m. liepos - rugsėjo mėn. mokestinius laikotarpius. MAIS 2025 m. balandžio 27 d. duomenimis (laikotarpio, už kurį prašoma taikyti administracinę atsakomybę bendrijos vadovei, pradžiai) bendrija biudžetui buvo skolinga 4 770,03 Eur. Pareiškime nurodoma, jog laikotarpiu, už kurį prašoma taikyti administracinę atsakomybę bendrijos vadovei, su bendrija buvo sudaryta 2025 m. kovo 7 d. mokestinės paskolos sutartis Nr. (23.24-08) 327-18990 dėl 4 151,81 Eur mokestinės nepriemokos išdėstymo dalimis iki 2025 m. spalio 25 d. ir 2025 m. gegužės 12 d. mokestinės paskolos sutartis Nr. (23.24-08) 327-40394 dėl 4 242,00 Eur mokestinės nepriemokos išdėstymo dalimis iki 2025 m. rugsėjo 25 d. Šios sutartys 2025 m. rugsėjo 30 d. ir 2025 m. spalio 7 d. buvo nutrauktos, kadangi bendrija nesilaikė sutarčių sąlygų. Bendrija nuo mokestinės paskolos sutarčių sudarymo atliko tik tris mokėjimus įmokos kodu 8250.

VMI prie FM duomenimis, bendrovės vardu atidarytos atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) „Paysera LT“, UAB, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) Revolut Payments UAB. Pareiškime nurodoma, kad pažeidžiant 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su kreditoriais eiliškumą, buvo atlikti didžiausi mokėjimai iš „Paysera LT“, UAB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini): 1) 2025 m. balandžio 27 d. 1 173,44 Eur „Guangzhou Sameway Electric Bicycle Co., Ltd.“, 2) 2025 m. balandžio 28 d. 1 800,00 Eur D. K., 3) 2025 m. gegužės 5 d. 1 080,39 Eur „Hong Kong Tongda E-Commerce Co., Limited“, 4) 2025 m. birželio 27 d. 145,00 Eur D. K., 5) 2025 m. liepos 30 d. 492 Eur D. K., 6) 2025 m. rugpjūčio 4 d. 238,20 Eur „Hong Kong Tongda E-Commerce Co., Limited“, 7) 2025 m. rugpjūčio 7 d. 90,00 Eur D. K., 8) 2025 m. rugpjūčio 8 d. 143,00 Eur D. K., 9) 2025 m. rugpjūčio 17 d. 1 010,00 Eur D. K.. Kaip matyti iš pirmiau nurodytų mokėjimų, bendrija turėjo susidariusią mokestinę nepriemoką ir pradelstus mokėjimus pagal mokestinės paskolos sutartis, tačiau bendrijos vadovė pirmenybę teikė ne biudžeto skolos dengimui, o sau ir kitiems kreditoriams. Vadovaujantis pirmiau išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, VMI daro išvadą, kad minėtų bendrijos veiksmų atlikimas pažeidė VMI prie FM kaip kreditoriaus teises, nes laikotarpiu 2025 m. balandžio 27 d.—2025 m. rugpjūčio 17 d. bendrija turėjo piniginių lėšų, todėl turėjo galimybę geranoriškai sumokėti įsiskolinimą biudžetui, tačiau, bendrija, nors ir turėjo mokestinę nepriemoką, vykdė atsiskaitymus su prekių tiekėjais ir/ar paslaugų teikėjais ar kitais, žemesnės eilės nei VMI prie FM, kreditoriais.

Motyvuojamoji dalis

Pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį, skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, jog skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Antra, turi būti nustatyta, kad skolininkas atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.930¹ straipsnio reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2AT-2-387/2026).

Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, nesumokėjus mokesčių arba sumokėjus juos ne laiku, valstybės iždas negauna pajamų, auga biudžeto deficitas, ribojamos ar net atimamos galimybės valstybei įgyvendinti savo uždavinius ir vykdyti funkcijas, gyvybiškai svarbias jos piliečiams, tautai, valstybei. Mokėti mokesčius yra konstitucinė pareiga, todėl turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad būtų užtikrintas mokesčių tinkamas mokėjimas ir mokesčiai būtų mokami laiku. Tam, paisant Lietuvos Respublikos Konstitucijos konstitucinių teisingumo, proporcingumo, teisinio tikrumo, aiškumo principų reikalavimų, gali būti pasirinktos įvairios priemonės kaip antai: baudos, delspinigiai, palūkanos ir kt. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. liepos 10 d., 2006 m. sausio 24 d. nutarimai) (Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis Nr. ATP-653-458/2016).

Iš byloje esančių įrodymų visumos (išrašų iš VMI duomenų bazės) nustatyta, kad įmonė MB „X“ turėjo mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, kuri 2025 m. balandžio 27 d. sudarė 4 770,03 Eur (4 242,61 Eur PVM ir jo delspinigių ir 527,42 Eur pagal mokestinės paskolos sutartį), MAIS 2025 m. gegužės 5 d. balanso duomenimis Bendrijos mokestinė nepriemoka buvo 4 248,48 Eur (4 248,36 Eur PVM ir jo delspinigių ir 0,12 Eur pagal mokestinės paskolos sutartį), 2025 m. birželio 27 d. balanso duomenimis nepriemoka buvo 1 386,37 Eur, 2025 m. liepos 30 d. balanso duomenimis ji buvo 2 765,83 Eur pagal mokestinės paskolos sutartį; 2025 m. rugpjūčio 4, 7, 8, 17 d. balansų duomenimis nepriemoka sudarė 2 779,52 Eur pagal mokestinės paskolos sutartį, o 2026 m. sausio 27 d. balanso duomenimis Bendrijos mokestinė nepriemoka buvo 12 717,71 Eur PVM ir jo delspinigių.

Kad MB „X“ neturėjo pakankamai lėšų visų kreditorių reikalavimams padengti patvirtina aplinkybės, kad ji 2025 m. kovo 7 d. bei 2025 m. gegužės 12 d. sudarė su VMI mokestinės paskolos sutartis Nr. (23.24-08) 327-18990 dėl 4 151,81 Eur mokestinės nepriemokos mokėjimo ir Nr. 23.24-08) 327-40394 dėl 4 242,00 Eur mokestinės nepriemokos mokėjimo (b.l. 18-19, 78). Akivaizdu, kad įmonė neturėjo pakankamai lėšų visų kreditorių pareikštiems reikalavimams tenkinti, todėl privalėjo atlikdama mokėjimus laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto eiliškumo ir ši pareiga bendrovės vadovei turėjo būti žinoma.

VMI pareiškime pateikti duomenys, jog MB „X“ buvo atlikti mokėjimai, pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnio nuostatas dėl mokėjimo eiliškumų laikotarpiu nuo 2025 m. balandžio 17 d. iki 2025 m. rugpjūčio 17 d., tarp jų: 1) 2025 m. balandžio 27 d. 1 173,44 Eur „Guangzhou Sameway Electric Bicycle Co., Ltd.“, 2) 2025 m. balandžio 28 d. 1 800,00 Eur D. K., 3) 2025 m. gegužės 5 d. 1 080,39 Eur „Hong Kong Tongda E-Commerce Co., Limited“, 4) 2025 m. birželio 27 d. 145,00 Eur D. K., 5) 2025 m. liepos 30 d. 492 Eur D. K., 6) 2025 m. rugpjūčio 4 d. 238,20 Eur „Hong Kong Tongda E-Commerce Co., Limited“, 7) 2025 m. rugpjūčio 7 d. 90,00 Eur D. K., 8) 2025 m. rugpjūčio 8 d. 143,00 Eur D. K., 9) 2025 m. rugpjūčio 17 d. 1 010,00 Eur D. K., nors nei vienas iš šių mokėjimų nėra CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyti pirmos ar antros eilės mokėjimai kreditoriams, kurie turėtų pirmenybę prieš įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tai yra ketvirtos ar penktos eilės mokėjimai CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies prasme.

Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, t. y. kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises (2020 m. gruodžio 8 d. LAT nutartis Nr. 2AT-57-976/2020). D. K. kaip įmonės vadovė, atsakinga už veiklos organizavimą ir apskaitos tvarkymą, turėjo žinoti, kad neturint lėšų visų kreditorių pareikštiems reikalavimams patenkinti, ji privalo laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto mokėjimų eiliškumo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-266/2006, 3K-3-130/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-628/2019). Vadinasi, pareiga užtikrinti visų įmonės veikloje reikšmingų teisės aktų reikalavimų laikymąsi tenka jos vadovui, šiuo konkrečiu atveju – MB „X“ direktorei D. K..

D. K. teismui pateikė paaiškinimą, kad realiai įmonės veiklą organizavo, įmonės sąskaitomis disponavo jos sūnus, kuris net nebuvo įdarbintas šioje įmonėje.

Teismų praktikoje yra pažymėta, kad tais atvejais, kai, esant paskirtam juridinio asmens vadovui, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, jo funkcijas atlieka kitas asmuo – įmonės darbuotojas, akcininkas, valdybos ar stebėtojų tarybos narys, kt., net ir nustačius, kad įmonei vadovauja faktinis vadovas, tai neatleidžia de jure bendrovės vadovo nuo pareigos laikytis, be kita ko, imperatyvių įstatymo reikalavimų (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-432-806/2021).

Būtent bendrovės vadovas privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai. Pagal formuojamą LAT praktiką bendrovės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Vien tai, kad D. K. nesiejo savęs su vadovui įmonėje keliamomis pareigomis, be kita ko, įstatymų laikymosi užtikrinimo bendrovės veikloje pareiga, neatleidžia jos nuo atsakomybės dėl padaryto įstatymo pažeidimo. Nagrinėjamu atveju D. K. yra vienintelis atsakingas asmuo už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Vertindamas D. K. nurodytas aplinkybes teismas pažymi, kad kaip matyti iš VMI pareiškime nurodytų mokėjimų ir bendrijos sąskaitų išrašų, jai periodiškai buvo atliekami mokėjimai už vadovavimą, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tuos mokėjimus savo sąskaitoje turėjo matyti, lėšų gavimą suvokti, jos paskirtį matyti. Ji, žinodama, kad yra įmonės vadovė, šiems mokėjimams neprieštaravo, todėl nors ji galimai ir ne tiesiogiai pati atliko minėtus mokėjimus, tačiau laikytina, kad jie atitiko jos kaip vadovės valią. Pažymėtina ir tai, kad kaip matyti iš jos policijai teikto pareiškimo, įmonė buvo įkurta ir ji registruota jos vadove laisva valia, jai buvo žinoma įmonės veikla -prekyba dviračiais. Nors D. K. žinojo, kad ji yra įmonės vadovė, taigi atsakinga už jos veiklos ir finansinės apskaitos organizavimą, ji nurodė perdavusi įmonės veiklos organizavimą sūnui A. K., o pati į veiklą nesikišo. Pareiškime D. K. nurodė žinojusi, jog įmonės apskaitą tvarko samdyta buhalterė. Tai, kad ji nebuvo visiškai nusišalinusi nuo įmonės reikalų ir suvokė savo atsakomybę už jos veiklą, įrodo tai, kad įmonėje atsiradus netvarkingos apskaitos požymių, įmonės buhalterė A. S. kreipėsi būtent į ją, kad ji imtųsi priemonių, ji kaip vadovė inicijavo ikiteisminį tyrimą dėl įmonės lėšų neteisėto pasisavinimo. Pažymėtina ir tai, jog D. K. teigė gavusi iš buhalterės informaciją, kad įmonės lėšos yra panaudojamos neskaidriai, kad atliekami nepateisinami mokėjimai, nepagrįsti finansiniais dokumentais, 2025 m. liepos mėn. tačiau iki 2025 m. spalio mėn. nereagavo, nesusigrąžino įmonės veiklos ir sąskaitų tvarkymo kontrolės, tuo sudarydama sąlygas toliau atlikti mokėjimus kitiems kreditoriams, pažeidžiant mokėjimų kreditoriams eiliškumą.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog MB „X“ vadovė D. K., žinodama, jog jos vadovaujama Bendrija neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams patenkinti, ir turėdama mokestinę nepriemoką, kuri 2025 m. balandžio 27 d. sudarė 4 770,03 Eur, o 2025 m. rugpjūčio 17 d. sudarė 2 779,52 Eur, t.y, įsiskolinimą valstybės biudžetui, laikotarpiu nuo 2025 m. balandžio 27 d. iki 2025 m. rugpjūčio 17 d. neužtikrino, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitos paskesnės eilės kreditoriumi, o būtent buvo pervestos sumos:

1) 2025 m. balandžio 27 d. 1 173,44 Eur „Guangzhou Sameway Electric Bicycle Co., Ltd.“.

ir tuo pažeidė ankstesnės trečios eilės kreditoriaus – VMI prie FM interesus. Tokiais veiksmais ji padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Pažymėtina, kad ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas specialusis subjektas- už kreditorių teisių pažeidimą administracinėn atsakomybėn yra traukiamas juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiama D. K. nuo 2024 m. gegužės 1 d. yra MB „X“ vadovė. Teismų praktikoje kitu atsakingu asmeniu laikomas asmuo, kuris juridiniame asmenyje turėjo pareigą užtikrinti tam tikrų nurodytų teisės aktų reikalavimų laikymąsi (pvz. 2023 m. sausio 24 d. LAT nutartis Nr. 2AT-1-495/2023). Šiuo atveju D. K. pripažino, kad jos sūnus A. K. įmonėje įdarbintas nebuvo, ji nepateikė jokio dokumento, kurio pagrindu būtų galima teigti, kad kažkurios vadovo funkcijos buvo jam deleguotos. Nesant įmonėje nustatyto kito atsakingo asmens, už CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatų įgyvendinimą, atsakomybė už jų nesilaikymą ir kreditoriaus teisių pažeidimą taikoma juridinio asmens vadovui – D. K..

Nuobaudos skyrimas.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį (padarytas pažeidimas, susijęs su vadovaujamos įmonės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu), į šio nusižengimo padarymo aplinkybes (įmonė atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, nors prieš tai privalomai nebuvo įvykdyti visi atsiskaitymai su valstybės biudžetu), į tai, kad byloje nenustatyta D. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Be kita ko, teismas atsižvelgia ir į pažeidėjos asmenybę – brandaus amžiaus, dirbanti, neteista, duomenų apie jos baustumą administracine tvarka pateikta nėra. Įvertinęs visas šias aplinkybes, tai, kad tokio pobūdžio teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, kad nusižengimas buvo padarytas įmonės vadovei pernelyg nerūpestingai vertinant savo kaip vadovės pareigas ir nepagrįstai pasitikėjus savo šeimos nariu ir galimai jam patikėjus įmonės valdymo ir apskaitos organizavimo procesus, ir jų nekontroliavus, kad nagrinėjamu laikotarpiu, mokant kitiems kreditoriams pagal galimybes lygiagrečiai buvo mokami mokesčiai ir į valstybės biudžetą, mokestinė nepriemoka net kurį laiką mažėjo, atliekant paskutinius pareiškime nurodytus mokėjimus ji nebuvo labai didelė, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju taikytinos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtina švelnesnė nei sankcijoje numatyta nuobauda – įspėjimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pripažinti D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, skirti jai administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.