Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-12 nutarimo, kuriuo A. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį ir kuriuo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) reikalavimas pripažinti ją nukentėjusiąja ir priteisti iš A. S. nuostolius, netenkintas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. nubaustas už tai, kad jis, būdamas UAB „S.“ direktoriumi, žinodamas, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „S.“ neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi mokestinę nepriemoką, laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-03-31 pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, įtvirtinančias kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę: esant pareikštiems trečiosios eilės - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreditoriniams reikalavimams, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais- paskesnės eilės UAB „S.“ kreditoriais, tokiu būdu pažeidė kreditoriaus - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teises ir interesus.

Nutarimu VMI reikalavimas pripažinti ją nukentėjusiąja ir priteisti iš pažeidėjo nuostolius, netenkintas.

Apeliaciniu skundu VMI prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-12 nutarimą, priteisiant iš nusižengimą padariusio asmens 48 833,43 Eur dydžio nuostolių atlyginimą VMI naudai. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nepagrįstai netenkino VMI prašymo pripažinti ją nukentėjusiąja ir priteisti nuostolius.

Institucijos teigimu, ANK yra įtvirtinta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar padaryta turtinė žala ir kt. (ANK 567 straipsnio 2 dalis, 664 straipsnis, 665 straipsnis). Vadovaujasi ANK 665 straipsnio 1 dalimi, kurioje numatyta situacija, kai nusižengimu padarytos žalos dydis yra aiškus ir leidžia turtinę žalą priteisti nukentėjusiajam.

Skunde nurodoma, kad įrodytos visos aplinkybės, reikalingos tam, kad iš A. S. būtų priteisti dėl administracinio nusižengimo kilę nuostoliai, nes tarp nusižengimą padariusio asmens veiksmų ir susidariusios mokestinės nepriemokos yra būtinasis priežastinis ryšys.

Nesutinka su teismo sprendimu, kad bendrovės mokestinės nepriemokos turi būti sprendžiamos civilinio proceso tvarka nagrinėjant bendrovei iškeltą bankroto bylą, taikant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatas. Pažymi, kad UAB „S.“ Vilniaus apygardos teisme iškelta bankroto byla, o pagal esamus dokumentus, galimybė atgauti bendrovės skolą valstybės biudžetui bankroto procese nėra garantuota ir kelia abejonių.

VMI skunde pažymėjo, kad VMI nuostolius prašo atlyginti ne dėl to, kad bendrovė nesugeba įvykdyti savo prievolių dėl jos vadovo nesąžiningų veiksmų, bet dėl to, kad asmuo padarė administracinį nusižengimą. Minėto nusižengimo padarymas ir dėl jo kilusi žala yra asmens padariusio nusižengimą atsakomybė. Nurodo, kad teismui priteisus iš bendrovės direktoriaus prašomos žalos dydį ir jį išieškojus iš direktoriaus, jis įgytų regreso teisę į bendrovę sumokėtos nepriemokos sumos apimtyje. Vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota pozicija dėl kreditoriaus teisės kreiptis su tiesioginiu ieškiniu dėl žalos atlyginimo, kai skolininkei yra iškelta bankroto byla (nutarties Nr. 3K-3-12-219/2017). Pažymi, kad šioje byloje konstatuota kreditoriaus teisė reikalauti žalos atlyginimo iš bankrutuojančios įmonės vadovų ir tuo atveju, kai dėl šių asmenų veiksmų bendrovės turtinė padėtis iš esmės nepablogėjo ir kreditoriams, kaip interesų grupei, žala nepadaryta, tačiau dėl jų neteisėtų veiksmų nukentėjo konkretaus kreditoriaus turtiniai interesai, kurie būtų patenkinti, jei nebūtų prieš jį nukreiptų neteisėtų veiksmų.

Atsiliepimų byloje negauta.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas 2017-09-12 nutarimu netenkino VMI reikalavimo pripažinti ją nukentėjusiąja ir priteisti nuostolių atlyginimą iš nusižengimą padariusio asmens. Nurodė, kad toks ginčas turėtų būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija sutinka ir skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas.

Kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, teismų praktikoje bendrovės vadovo ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja, vien įmonės neteisėtos veikos nepakanka jo civilinei atsakomybei. Be to, vadovo atsakomybė atsiranda tuo atveju, kai bendrovė nepajėgi pati patenkinti kreditoriaus reikalavimų. Tai reiškia, kad bendrovės ir jos vadovo atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio (Kasacinės nutartys Nr. 3K-3-19/2012, 3K-3-283/2014). Tokiu atveju, įmonė turėtų būti įtraukta į procesą, kadangi priimtas sprendimas gali turėti įtakos šio juridinio asmens teisėms ir pareigoms, tačiau tokių naujų proceso dalyvių (bendra atsakovų) įtraukimas į bylos nagrinėjimą ANK nėra numatytas.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimus, t. y. kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimus, <...>. Šio straipsnio sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai. Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, nustatė, kad A. S. savo veiksmais, t. y. nesilaikydamas CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, o ne su VMI, taip pažeisdamas VMI kaip kreditorės teises ir tokiais savo veiksmais padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Kadangi ši veika yra formali, dėl administracinio nusižengimo padarymo VMI patirtos turtinės žalos (nuostolių) dydis nebuvo pirmosios instancijos teismo nustatinėjamas, todėl nebuvo pagrindo priteisti šią žalą iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens.

Atsižvelgiant į tai, kad VMI administraciniu teisės pažeidimu galimai padarytos žalos dydis nėra administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas, apylinkės teismas pagrįstai jos nenustatinėjo, todėl pagrįstai netenkino VMI prašymo pripažinti ją nukentėjusiąja ir priteisti nuostolius iš A. S..

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-12 nutarimą nepakeistą ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.