Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. A. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal atsakovės I. A. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei I. A. dėl negrąžintos kredito dalies, tarpininkavimo mokesčio, negautų pajamų ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

11. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Tauragės apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 16 d. nutartis, kuria netenkintas atsakovės I. A. pareiškimas dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. liepos 4 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „NEO Finance“ ieškinį atsakovei I. A. dėl negrąžintos kredito dalies, tarpininkavimo mokesčio, negautų pajamų ir palūkanų priteisimo.

12. Atskirasis skundas motyvuojamas iš esmės tuo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakydamas tenkinti atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netinkamai įvertino aplinkybes, jog atsakovei nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, ji nebuvo tinkamai informuota apie jai pradėtą teismo procesą, todėl atsakovė neteko galimybės pateikti atsiliepimo į ieškovės pateiktus reikalavimus, atsakyti į ieškovės poziciją dėl sprendimo už akių priėmimo bei galimybės sudaryti taikos sutartį, taip pat neteko galimybės pasisakyti apie tai teismo posėdžio metu, todėl nebuvo užtikrinta jos teisė į teisingą teismą.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

13. CPK 338 straipsnis nustato, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, todėl apeliaciniame procese byla nenagrinėjama iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo, nagrinėja fakto ir teisės klausimus, tačiau yra saistomas ne tik byloje pareikšto reikalavimo ribų, bet ir apelianto pasirinkto pažeistų teisių gynybos būdo apeliaciniame procese ir negali peržengti apeliaciniu skundu nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Proceso įstatymai įpareigoja apeliacinės instancijos teismą įvertinti visas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui reikšmingas aplinkybes, buvusias nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teismui tiriant ir vertinant ieškinio pagrindą sudarančių faktinių aplinkybių visumą, be teisėto pagrindo neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).

14. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui numato ribojimo išlygas. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).

15. Įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005). Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis – jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

16. Pareiškėja kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus. Kadangi dėl naujų įrodymų byloje dalyvaujantys asmenys turėjo galimybę pasisakyti, laikytina, jog šių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir gali būti susiję su nagrinėjamu ginču. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas naujai pateiktus įrodymus priima.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

17. CPK 142 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. Kai šalis be svarbių priežasčių per teismo nustatytą terminą nepateikia paruošiamojo dokumento (dubliko, tripliko), teismas kitos šalies prašymu turi teisę priimti sprendimą už akių (CPK 227 straipsnio 3 dalis). CPK 285 straipsnio 1 dalis nustato, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. CPK 285 straipsnio 2 dalis nustato, kad sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta CPK nustatyta tvarka.

18. Vadinasi, esant CPK 285 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali užbaigti bylą priimdamas sprendimą už akių. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų vienos ginčo šalies pateiktų ir (ar) nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), todėl sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma. Sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017). Sprendimo už akių institutas skirtas tam, kad būtų užtikrintas proceso koncentruotumo principas ir užkirstas kelias vilkinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019). Sprendimą už akių sudaro įžanginė ir rezoliucinė dalys bei sutrumpinti motyvai (CPK 286 straipsnio 1 dalis).

19. Teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių, kai: 1) neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai pranešta apie parengiamojo ar teismo posėdžio laiką ir vietą arba nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą; 2) iš neatvykusios šalies gautas prašymas atidėti parengiamąjį ar teismo posėdį ir jame nurodytos neatvykimo į posėdį priežastys, jeigu teismas šias priežastis pripažino svarbiomis; 3) atsakovui tinkamai pranešta tik dėl dalies ieškovo reikalavimų ir juos pagrindžiančių aplinkybių, tačiau kitų ieškinio reikalavimų negalima išnagrinėti skyrium; 4) atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies nurodytos aplinkybės ir jos pateikti bei nurodyti įrodymai kelia teismui rimtų abejonių; 5) kitais CPK numatytais atvejais, kai priimti sprendimo už akių neleidžiama (CPK 285 straipsnio 3 dalis).

20. Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 285 straipsnio 5 dalis). CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kita ko, turi būti nurodytos aplinkybės, liudijančios atsiliepimo į ieškinį nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes, o šios dalies 4 punkte – aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla. Sprendimo dėl atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priėmimo už akių klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo termino pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą pabaigos dienos rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus (CPK 285 straipsnio 6 dalis). Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas turi teisę: 1) pareiškimo netenkinti; 2) panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 288 straipsnio 3 dalis). Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis).

21. Iš to, kas paminėta, matyti, kad teismo teisė priimti sprendimą už akių glaudžiai susijusi su asmens teisių dalyvauti pradėtoje byloje ir išreikšti savo poziciją užtikrinimu. Sprendimo už akių civilinėje byloje pasyviai besielgiančiai šaliai priėmimo prielaida yra tinkamas šios šalies informavimas apie vykstantį teismo procesą, kitaip tariant, tinkamas procesinių dokumentų įteikimas jai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019).

22. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje yra nuosekliai pabrėžiama, kad gali būti taikomi įvairūs teisės kreiptis į teismą ribojimai. Šiuo aspektu EŽTT yra pažymėjęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnis reikalauja bei leidžia valstybėms narėms organizuoti savo teisinę sistemą tokiu būdu, kuris palengvintų greitus ir veiksmingus teisminius procesus, įskaitant ir galimybę priimti sprendimus už akių (žr., pvz., 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Gankin ir kiti prieš Rusiją, peticijų Nr. 2430/06, 1454/08, 11670/10 ir 12938/12), tačiau tai negali būti daroma kitų procesinių garantijų, ypač šalių lygiateisiškumo principo, sąskaita (žr. 2015 m. gegužės 21 d. sprendimą byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13). Šie ribojimai neturi suvaržyti asmens teisės kreiptis į teismą taip, kad būtų pažeista pati tokios teisės esmė. Taikomas ribojimas neatitiks Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jeigu juo nebus siekiama teisėto tikslo ir nebus pagrįsto proporcingumo ryšio tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (žr. 2017 m. vasario 16 d. sprendimą byloje Karakutsya prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06).

23. EŽTT nurodė, kad tais atvejais, kai civilinės bylos išnagrinėjamos nedalyvaujant vienai iš proceso šalių, reikia įvertinti šias aplinkybes: 1) ar teismas buvo pakankamai rūpestingas informuodamas šalis apie teisminį procesą ir ar šalys gali būti laikomos atsisakiusiomis savo teisės stoti prieš teismą ir gintis; 2) ar nacionalinė teisė suteikia galimybę asmenims, sužinojusiems apie prieš juos priimtą teismo sprendimą, reikalauti naujo teismo proceso, atitinkančio rungimosi principą (žr. 2015 m. spalio 8 d. sprendimą byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12). Sprendžiant klausimą dėl to, ar asmuo gali būti laikomas atsisakiusiu teisės stoti prieš teismą, išankstinė sąlyga yra ta, kad jis turi būti tinkamai informuotas apie tokią turimą teisę bei vykstantį teisminį procesą (žr. 2016 m. birželio 9 d. sprendimą byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08).

24. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytiems motyvams ir argumentams.

25. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2022 m. balandžio 28 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei prašydama priteisti iš atsakovės: 8 321,06 Eur negrąžintos kredito dalies, 743,78 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki 2022 m. kovo 8 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 153,14 Eur tarpininkavimo mokesčio, apskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos (2022 m. kovo 8 d.), 21 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (8 321,06 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. spalio 31 d.); 1 082,56 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu, už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2022 m. kovo 8 d.) dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2025 m. spalio 31 d.), 21,15 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2021 m. lapkričio 1 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. kovo 8 d.), 5 proc. procesinių metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė ieškiniu taip pat prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė be pateisinamos priežasties nepateiktų atsiliepimo į ieškinį.

26. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė faktiškai gyvena ir yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), t. y. adresu, kurį atsakovė nurodė ieškovei sudarydama 2020 m. liepos 29 d. kredito sutartį, taip pat kurį ieškinyje nurodė ieškovė. Šiuo atsakovės gyvenamosios vietos adresu 2022 m. gegužės 4 d. paštu nustačius 30 d. įteikimo terminą išsiųstas pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo su prie jo pridėtu ieškiniu, nustatant 14 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos terminą atsiliepimui į pareikštą ieškinį pateikti. Šie dokumentai 2022 m. birželio 17 d. grįžo neįteikti su žyma, kad atsakovė jų neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą (pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus data – 2022 m. gegužės 10 d.). Sutiktina, jog, vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3 dalimi, procesiniai dokumentai šiuo atveju laikomi įteiktais praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, t. y. 2022 m. birželio 10 d. Be to, teismas, 2022 m. birželio 17 d. patikrinęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenis, Gyventojų registro duomenis, duomenų apie atsakovės darbovietę ar kitą atsakovės adresą nenustatė.

27. Tam, kad asmenys galėtų tinkamai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, taip pat tam, kad šalys galėtų tinkamai pasinaudoti joms suteiktomis procesinėmis teisėmis, tarp jų ir teise skųsti joms nepalankius teismų procesinius sprendimus ir vykdyti joms įstatymų nustatytas pareigas, jos privalo žinoti ir būti tinkamai informuotos apie pradėtą teisminį procesą, apie konkrečius teismo atliekamus procesinius veiksmus, apie byloje gautus kitų šalių prašymus ir pareiškimus ir pan. Dėl šios priežasties CPK I dalies 11 skyriaus antrajame skirsnyje yra įtvirtinta procesinių dokumentų įteikimo tvarka, ji yra imperatyvi. CPK 117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pagrindiniai procesinių dokumentų įteikimo būdai: registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais CPK nurodytais būdais. Kiti procesinių dokumentų įteikimo būdai gali būti: įteikimas atstovui (CPK 118 straipsnis), advokatui (CPK 119 straipsnis), teisme (CPK 127 straipsnis), kuratoriui (CPK 129 straipsnis), viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis) ir kt. Konkretų procesinių dokumentų įteikimo būdą teismas privalo parinkti atsižvelgdamas į kiekvieną konkretų atvejį, konkrečias bylos aplinkybes, byloje susiklosčiusią situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018).

28. Pažymėtina, kad, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, atsakovė po procesinių dokumentų išsiuntimo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu 2022 m. gegužės 4 d. vakare ir 2022 m. gegužės 5 d. teismui į bylą pateikė du dokumentus EPP paskyroje (teisme abu dokumentai gauti 2022 m. gegužės 5 d.). Be to, atsakovė neginčija teismo nurodytos aplinkybės, kad 2022 m. birželio 17 d. teismas nustatė, kad atsakovė paskutinį kartą prisijungusi prie EPP buvo 2022 m. birželio 16 d. 7 val. 43 min. Sutiktina, kad akivaizdu, jog atsakovė aktyviai naudojosi EPP, todėl, net ir teismui nenurodžius dokumentų siųsti per EPP, ji neabejotinai matė ar turėjo ir galėjo matyti visus procesinius dokumentus, susijusius su šia byla, galėjo domėtis procesu, veikti jame aktyviai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent atsižvelgdamas į šį konkretų atvejį, konkrečias bylos aplinkybes, byloje susiklosčiusią situaciją (t. y. į tai, jog atsakovė aktyviai naudojosi EPP ir neabejotinai žinojo apie pradėtą teisminį procesą, kadangi teikė į bylą dokumentus, taip pat į tai, kad nebuvo duomenų apie kitas atsakovės gyvenamąsias ar darbo vietas) pirmosios instancijos teismas, siekdamas tinkamai informuoti atsakovę apie pradėtą teisminį procesą, teismo atliekamus procesinius veiksmus, apie byloje gautą ieškovės ieškinį ir jo reikalavimus bei kt. ir parinkdamas dokumentų įteikimo būdą, visiškai pagrįstai apsiribojo tuo, kad atsakovės gyvenamosios vietos adresu paštu nustatęs 30 d. įteikimo terminą išsiuntė pranešimą dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo su prie jo pridėtu ieškiniu, nustatė 14 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos terminą atsiliepimui į pareikštą ieškinį pateikti. Sutiktina, kad kitų papildomų dokumentų įteikimo būdų parinkimas nagrinėjamu atveju būtų buvęs perteklinis, prieštarautų tiek protingumo, tiek proceso ekonomiškumo, operatyvumo principams.

29. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė duomenis, kad laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 13 d. iki 2022 m. rugpjūčio 26 d. jai buvo išduoti elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai. Tačiau šie duomenys nepateisina aplinkybės, kad atsakovė laikotarpiu iki 2022 m. birželio 13 d. nesiėmė jokių veiksmų, nors jau 2022 m. gegužės 4 d. – 2022 m. gegužės 5 d. per EPP teikdama į bylą dokumentus turėjo matyti visus procesinius dokumentus – ieškinį, pranešimą dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo ir kt., be to, neabejotinai žinojo apie pradėtą teisminį procesą. Atsakovė procesinių dokumentų neatsiėmė pašte per 30 dienų siuntos saugojimo terminą, nors, bylos duomenimis, pranešimas apie įteiktinus procesinius dokumentus atsakovės deklaruotoje ir faktinėje gyvenamojoje vietoje paliktas 2022 m. gegužės 10 d., be to, atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad šiuo laikotarpiu buvo namuose.

30. CPK 42 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, be kita ko, šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus. Atsakovė ne tik per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo, tačiau taip pat nepateikė prašymo pratęsti terminą atsiliepimui pateikti, nepateikė duomenų, kad šiuo laikotarpiu būtų rūpinusis tinkamu atstovavimu byloje ar kt. Atsižvelgiant į tai, sutiktina, jog atsakovė nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas kitų aplinkybių, dėl kurių byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, taip pat nenustatė (CPK 285 straipsnio 3 dalis, 288 straipsnio 4 dalis 2 punktas).

31. Atsakovė akcentuoja, kad ji dar pusę metų iki ieškinio pateikimo turėjo tikslą taikiai susitarti su ieškove ir kad teismas nesiėmė veiksmų šalims sutaikyti. CPK 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šalys baigti bylą taikos sutartimi gali bet kurioje proceso stadijoje. Taigi, atsakovė, priėmus sprendimą už akių, iš esmės vis tiek turėjo teisę sudaryti taikos sutartį su atsakove, tačiau duomenų, kad būtų ėmusis kokių nors veiksmų baigti bylą taikos sutartimi, nepateikė. Atsakovė apskritai nenurodė jokių aplinkybių, galinčių turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, taip pat neteikė įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes (CPK 288 straipsnio 4 dalis 1 punktas).

32. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė neįrodė, jog egzistuoja nors viena CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodyta sąlyga, būtina sprendimo už akių panaikinimui, todėl atsakovės pareiškimas netenkintinas. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai ir argumentai kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui plačiau neanalizuotini ir dėl jų nepasisakytina. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai netenkino atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Dėl bylos procesinės baigties

33. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama 2022 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Priimti kartu su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus.

Atskirąjį skundą atmesti.

Tauragės apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.