Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Seselskytės, Larisos Šimanskienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Danutės Žvinklytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei L. S. dėl įpareigojimo netrukdyti patekti į patalpas ir pagal atsakovės L. S. priešieškinį ieškovei daugiabučio namo savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ dėl valdymo pažeidimo pašalinimo įpareigojant atlikti veiksmus, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. K., S. M. tikroji ūkinė bendrija „Organizacijų vystymo konsultacijos“, UAB „Baltjob“, UAB „Livita“, UAB „Austidėja“, J. T., V. P., A. J., L. G., V. L., J. K., V. V., V. R., J. J., D. Š., A. B., L. B., V. B., G. H., S. P., E. V., J. K., I. S., A. U., I. F., E. K., D. S., L. J., I. P., N. S., G. B., V. S., A. S., J. A., R. T., I. P., E. S., D. Š., N. M., D. G., R. K., A. K., T. P., L. M.-P., D. M., J. T., A. Š., E. V., V. J., T. A., J. K., K. R., E. S., R. A., T. K., T. K., J. A., A. U., I. V., A. D., V. E., T. B., V. G., V. V., R. V., R. B., V. G., S. A., P. R., R. K., A. Š., S. K., H. V..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – DNSB) „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovę L. S. netrukdyti ieškovei patekti į atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą – negyvenamąsias patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias adresu (duomenys neskelbtini), 2015 m. kovo 5 d. UAB „Aidila“ sudarytame rūsio plane pažymėtas indeksais: R-1 (14,45 kv. m), R-3 (15,02 kv. m), R-4 (12,25 kv. m), kartu išduodant šių patalpų raktų kopijas; priteisti iš atsakovės patirtas ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų bendrija. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registrų duomenimis, negyvenamoji patalpa – pagalbinės patalpos (R-1, R-3, R-4, R-33, su bendro naudojimo patalpa, pažymėta R-35 (1/5 iš 33,73 kv. m), adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 55,70 kv. m, nuosavybės teise priklauso atsakovei. Patalpoje, pažymėtoje R-1, yra daugiabučio gyvenamojo namo elektros įvado skydinės, jose sumontuoti elektros tiekėjų apskaitos įrenginiai. Šios elektros skydinės yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos. Patalpoje, pažymėtoje R-3, yra daugiabučio gyvenamojo namo šilumos valdymo ir apskaitos mazgas, jame sumontuoti šilumos punkto vamzdynai ir valdymo skydas. Šis šilumos punktas taip pat priskiriamas prie bendrosios pastato inžinerinės sistemos. Patalpoje, pažymėtoje R-4, yra daugiabučio gyvenamojo namo šalto vandens įvadas su apskaitos prietaisu (skaitikliu) ir pagrindine sklende. Prasidėjus teisminiams ginčams su atsakovės sugyventiniu L. S., ieškovės atstovė pradėjo susidurti su įvairiais apsunkinimais siekdama patekti į rūsio patalpas R-1, R-3, R-4. Nors ieškovės atstovė šių patalpų savininkei ir jai atstovaujančiam L. S. ne kartą nurodė, kad į minėtas patalpas nori patekti ne savo ar kitų asmenų asmeniniams poreikiams patenkinti, o tik atlikti privalomą inžinerinių tinklų priežiūrą, reguliavimą, apskaitos įrenginių patikrinimą, tačiau į tokius pranešimus ir paaiškinimus nebuvo atsižvelgta, dėl to ieškovė kreipėsi į teismą.

3. Atsakovė L. S. pareiškė priešieškinį, juo prašo įpareigoti ieškovę iki 2022 m. birželio 1 d. iškelti jai nuosavybės teise priklausančius inžinerinius tinklus ir bet kokius kitus jai priklausančius daiktus iš atsakovei L. S. nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), 2015 m. kovo 5 d. UAB „Aidila“ sudarytame rūsio plane pažymėtų indeksais R-1 (14,45 kv. m), R-3 (15,02 kv. m), R-4 (12,25 kv. m); nustatytu terminu to neatlikus, skirti ieškovei 50,00 Eur baudą, mokamą atsakovei už kiekvieną uždelstą dieną; priteisti atsakovei iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje nurodė aplinkybes, analogiškas atsiliepimo į ieškinį aplinkybėms. Papildomai nurodė, kad atsakovės turtu naudojamasi be jokio teisinio pagrindo, ieškovės samdyti asmenys, veikiantys komerciniais pagrindais, savavališkai nupjauna atsakovės patalpų spynas, jas pakeičia, pasilieka raktus sau ir duoda ieškovei, t. y. pašaliniai asmenys užvaldo atsakovės turtą, kada nori ir kaip nori, neturėdami tam jokio teisėto pagrindo. Negyvenamosios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), pažymėtos indeksais R-1 (14,45 kv. m), R-3 (15,02 kv. m), R-4 (12,25 kv. m), nuosavybės teise priklauso atsakovei, taip pat nėra ginčo dėl to, kad dalis šių patalpų užimtos ieškovei priklausančiais inžineriniais tinklais, dėl to atsakovė negali šių patalpų naudoti savo nuožiūra, t. y. yra abi teismų praktikoje nustatytos ieškinio (priešieškinio) tenkinimo sąlygos. Šildymo sezonas paprastai nesiekia gegužės mėnesio, todėl iškeldinti savo turtą ieškovė įpareigotina per mėnesį nuo šildymo sezono pabaigos, t. y. iki birželio 1 dienos, numatant 50,00 Eur baudą už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną, kadangi dėl ieškovės neteisėto neveikimo atsakovė, negalėdama naudoti, pertvarkyti patalpų, jų išnuomoti, patiria nuostolių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10.7. Teigia, kad nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas apginti atsakovės pažeistas teises ir teisėtus interesus, įpareigojant ieškovę iškelti inžinerinius tinklus iš atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančių patalpų. Tokia galimybė pripažįstama ir teismų praktikoje.

11.1. Pažymėjo, kad ieškovė, būdama butų ir kitų patalpų savininkams atstovaujantis subjektas ir turėdama jai deleguotas funkcijas, susijusius su bendrosios dalinės nuosavybės teisės turinį sudarančių valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimu, siekdama apginti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčių teises, yra tinkamas subjektas reikšti tokio pobūdžio reikalavimą. Tokios praktikos laikosi ir kasacinis teismas.

11.4. Mano, kad atsakovės reikalavimas tenkinti priešieškinį yra ne tik nepagrįstas, bet ir absurdiškas pagal susiklosčiusią faktinę situaciją, t. y.: 1) gyvenamojo namo bendrosios namo inžinerinės sistemos buvo įrengtos, sumontuotos dar iki atsakovei įsigyjant negyvenamosios paskirties patalpas, inžinerinės sistemos įrengtos teisėtai; 2) ieškovė, vykdydama jai deleguotas funkcijas, prieš keletą metų atnaujino inžinerinius tinklus, todėl jų iškėlimas būtų ekonomiškai nenaudingas ir neracionalus; atsakovė, būdama patalpų savininkė, niekada nėra pareiškusi prieštaravimų dėl atliekamų darbų.

11.6. Sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir motyvais. Mano, kad nėra pagrindo keisti sprendimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis).

14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

15. Pažymėtina, jog, pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija neperžengdama apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

16. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys dėl įpareigojimo netrukdyti patekti į patalpas tenkintas, o atsakovės priešieškinis dėl inžinerinių tinklų iškėlimo iš atsakovei priklausančių patalpų ir baudos skyrimo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal apeliaciniame skunde suformuluotus faktinius ir teisinius pagrindus. Atsakovė su minėtu teismo sprendimu nesutinka, motyvuodama tuo, kad iškovė, kreipdamasi į teismą, pasirinko netinkamą teisių gynimo būdą, o pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, pažeidė nuosavybės teisės suvaržymą reglamentuojančias materialinės teisės normas, įrodinėjimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, taip pat nukrypo nuo šiais klausimais suformuotos teismų praktikos. Dėl šių pažeidimų byla buvo išspręsta neteisingai, skundžiamas teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas ir priimtinas naujas – ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas. Priešingai, ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl ieškovės teisės reikšti ieškinio reikalavimus ir pasirinkto teisių gynimo būdo

17. Apeliantė teigia, kad ieškovė, pareikšdama ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovę netrukdyti patekti į atsakovei nuosavybės teises priklausančias negyvenamosios paskirties patalpas, kuriose yra įrengti daugiabučio gyvenamojo namo inžineriniai tinklai, išduodant raktų kopijas nuo šių patalpų, pasirinko netinkamą teisių gynimo būdą, kadangi daugiabučio gyvenamojo namo būtų savininkų sprendimas buvo kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo. Dėl to netinkamai taikius materialiosios teisės normas, nebuvo atskleista bylos esmė, o pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.

18. Pažymėtina, kad teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas, o pagrįstu – kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne interpretuojant atskirus faktus (CPK 185 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Rungimosi principas reikalauja, kad šalys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). CPK 176 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, nei jo nesant (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-260/2001; Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Kita vertus, teismas turi vertinti įrodymus vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais bei bendraisiais teisės principais, taip pat ir sąžiningumo, protingumo ir teisingumo.

19. Teisėjų kolegija, vertindama apeliantės teiginius dėl ieškovės teisės reikšti ieškinius daugiabučio namo gyventojų interesais ir pasirinkto teisės gynimo būdo, pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, ar apskritai ieškovė turi teisę reikšti ieškinius dėl daugiabučio namo gyventojų teisių, susijusių su bendrojo naudojimo patalpomis ir inžineriniais tinklais, kurie laikytini bendrojo naudojimo objektais ir yra daugiabučio namo gyventojų bendroji dalinė nuosavybė, įgyvendinimo. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo išaiškinimus, ieškovė, būdama daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija, siekdama apginti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčių teises šiuos objektus naudoti ir prižiūrėti, t. y. įgyvendindama jai įstatymo, įstatų suteiktą kompetenciją, turi teisę reikšti negatorinį ieškinį. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliantė ginčija ieškovės pasirinktą teisių gynimo būdą, teigia, kad daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkai 2021 m. kovo 16 d. susirinkimo metu nusprendė kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo, tačiau ieškovė tokio reikalavimo teisme nepareiškė.

20. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo specifiką, pažymi, kad CPK 5 straipsnio, reglamentuojančio asmens teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą.

21. CK 1.138 straipsnis numato, jog civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, šiame straipsnyje nurodytais ir kitais įstatymų nustatytais būdais. Toks teisinis reglamentavimas suponuoja bylą nagrinėjančio teismo pareigą įvertinti, ar ieškovo pasirinktas teisių gynybos būdas atitinka įstatyme įtvirtintą reglamentavimą, be kita ko, ar toks būdas gali būti taikomas konkretaus teisių pažeidimo atveju, ar egzistuoja alternatyvūs teisių gynybos būdai, ar įstatyme neįtvirtinta konkretaus teisių gynybos būdo taikymo.

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas teisės normų, reglamentuojančių civilinės bylos nagrinėjimo dalyko aiškinimo ir taikymo klausimais, ne kartą yra nurodęs, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

23. Išdėstant ieškinio dalyką turėtų būti aiškiai nurodyta asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas, kuriuos, į teismą besikreipiančio asmens nuomone, reikėtų ginti. Be to, ieškinyje būtina nurodyti asmens pageidaujamą ir teismo prašomą pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis). Civilinių teisių gynimo būdai nustatyti materialiosios teisės normose, kurios reguliuoja konkretų teisinį santykį, ir asmuo, kuris mano, kad jo civilinės teisės yra pažeistos, gali prašyti teismo taikyti vieną ar iš karto kelis civilinės teisės gynimo būdus, jeigu įstatymuose nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo. Ieškovas gynimo būdus ar būdą gali pasirinkti savo nuožiūra ir suformuluoti savo ieškinio reikalavimą. Taigi bylos nagrinėjimo ribas nulemia pareikštas reikalavimas ir tokio reikalavimo pagrindu nurodytos aplinkybės.

24. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) 2 straipsnio 7 dalį daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija – ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius. Pagal DNSBĮ 4 straipsnio 1 dalies nuostatas bendrijos steigimo tikslas – įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. DNSBĮ 2 straipsnio 15 dalies 2 punkte numatyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektai, be kita ko, yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos.

25. Nagrinėjamojoje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą įpareigoti atsakovę netrukdyti patekti į jai nuosavybės teise priklausančias negyvenamosios paskirties patalpas ir išduoti nuo šių patalpų raktų kopijas, t. y. iš esmės teismine tvarka siekia įpareigoti atsakovę sutikti su naudojimosi jai priklausančiu turtu sąlygų suvaržymais. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimus, nurodė, kad ieškovė turi teisę reikšti tokio pobūdžio reikalavimus, tačiau nepasisakė ir neargumentavo atsakovės nesutikimo su ieškinio reikalavimais motyvų, kuriuos grindė rašytiniais įrodymais, kad daugiabučio namo butų savininkai susirinkimo metu nusprendė į teismą kreiptis dėl servituto nustatymo, t. y. pasirinko konkretų teisių gynimo būdą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė, pasirinkdama kitą teisių gynimo būdą, nei buvo nuspręsta butų savininkų susirinkimo metu, viršijo savo įgaliojimus, o pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimus, neužtikrino tinkamo daugiabučio namo butų savininkų, kartu ir atsakovės, teisių įgyvendinimo.

26. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. Aiškindamas šią nuostatą Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas, bylos Nr. 34/2000-28/01). Nuosavybės teisės, taip pat ir jos apsaugos institutas visų pirma yra išplėtotas ir detalizuotas Civilinio kodekso normose.

27. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Taigi servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu.

28. Servituto santykiai grindžiami bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principais (CK 1.2 straipsnis), kurie, be kitų, reiškia, kad nustatant servitutą turi būti užtikrinta teisinga tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyra; civiliniams teisiniams santykiams būdingas atlygintinumas, todėl nuosavybės teisės suvaržymas turi būti teisingai atlygintas; viena teisinio santykio šalis, gaudama naudos, turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai.

29. Nuosavybės teisė yra savininko teisė valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti. Naudotis daiktu reiškia pritaikyti daikto naudingąsias savybes ir tokiu būdu gauti naudos. Atitinkamai naudojimosi galimybių sumažinimas yra nuosavybės teisių ribojimas. Savininko galimybė naudotis daiktu gali sumažėti nustačius galimybę daiktu ar jo dalimi naudotis ir kitam asmeniui servituto pagrindu (pvz., nustačius kelio servitutą susisiekimui, panaudojus sklypo dalį svetimam pastatui pastatyti, dalyje patalpų įrengus kito asmens įrenginius), apribojus daikto savininko veiksmus (nustačius draudimus, sąlygas vykdyti veiklą ar atlikti tam tikrus veiksmus ir kt.). Tokiu atveju tarnaujančiojo daikto savininkas netenka galimybės visa apimtimi naudotis savo daiktu, jo vertingosiomis savybėmis. Galimybė naudotis daiktu gali būti sumažinta (sumažėti) taip, kad savininkas apskritai neturėtų galimybės naudotis visu savo daiktu (pavyzdžiui, dėl nustatyto servituto savininkas netektų galimybės naudoti visą žemės sklypą, patalpas, pastatą ir kt.) ar esmine dalimi savininko teisių. Kiekvienu konkrečiu atveju reikia nustatyti, ar apribojimai tik sumažina naudojimosi daiktu galimybes, ar iš viso pašalina galimybę naudotis daikto vertingosiomis savybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-415-695-2018).

30. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau. Servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018).

31. Servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo; servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai būtinos viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal jo paskirtį. Viešpataujančiojo daikto savininkui negali būti suteikiamos teisės, neatitinkančios šių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieštarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikštų nepagrįstą tarnaujančiojo daikto savininko teisių suvaržymą. Nusprendžiant dėl servitutu suteikiamų ar atimamų teisių apimties būtina įvertinti viešpataujančiojo daikto tikslinę paskirtį, nes tai lemia faktinius daikto naudojimo poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2018 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-415-695-2018).

32. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad civilinių teisinių santykių teisingumo, interesų derinimo, atlygintinumo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai. Įgydama naudos viena civilinių santykių šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011).

33. Atsižvelgdama į nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju ieškovė pasirinko netinkamą daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų teisių gynimo būdą: pareikštu reikalavimu iš esmės siekiama suvaržyti atsakovės nuosavybės teisę, įpareigojant ją sutikti su nustatytinais suvaržymais ir niekaip jai nekompensuojant patiriamų nepatogumų ir suvaržymų. Toks pasirinktas teisių gynimo būdas yra neproporcingas ir pažeidžia nuosavybės teisės esmę, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tenkinti taip suformuluoto ieškinio reikalavimo. Ieškovė, atstovaudama daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų teisėms ir teisėtiems interesams, žinodama apie jų sprendimą ir išreikštą valią ginčo situaciją spręsti kreipiantis į teismą dėl servituto nustatymo, atstovaujamų butų savininkų teises turėtų ginti prašydama taikyti servituto institutą, tai yra turėtų reikšti ieškinį dėl servituto nustatymo (CK 1.8 straipsnio 1 dalis). Tik ieškovei pareiškus nurodyto pobūdžio reikalavimą, pirmosios instancijos teismas turėtų teisinį pagrindą ginčo situacijai taikyti teisės normas, reglamentuojančios servitutą. Taip pat reiškiant tokį reikalavimą turėtų būti pagrindžiama tiek objektyvi tokių ribojimų taikymo būtinybė, tiek apimtis, laikantis minimalaus savininkų teisių ribojimų principo reikalavimų, taip pat sprendžiamas atlygintinumo klausimas.

34. Nustačius, jog ieškovė pasirinko netinkamą teisių gynimo būdą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškinį, kuriuo buvo prašoma įpareigoti atsakovę netrukdomai patekti į jai nuosavybės teise priklausančias negyvenamosios paskirties patalpas ir išduoti nuo šių patalpų raktus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir ieškinys atmestinas.

35. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės, vertinant skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, nepasisakytina. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimtos nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl priešieškinio reikalavimų ir jų pagrįstumo

36. Apeliantė teigia, kad nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos ir teisinis pagrindas apginti atsakovės pažeistas teises ir teisėtus interesus, įpareigojant ieškovę iškelti iš atsakovei nuosavybės teise priklausančių patalpų inžinerinius tinklus, t. y. atsakovė yra turto savininkė ir jos teisės yra pažeistos. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas priešieškinio reikalavimus, pažeidė CPK 270 straipsnyje nustatytus reikalavimus (šios nutarties 10.8 papunktis), taip pat įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, kartu ir rungimosi principą, ignoruodamas atsakovės argumentus ir pateiktus įrodymus, o ieškovę iš esmės atleisdamas nuo įrodinėjimo pareigos.

37. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad gyvenamajame name (bendrabutyje), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), yra įsteigta ir veikia daugiabučio namo savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, jos tikslas – įgyvendinti pastato patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, atnaujinimu (Bendrijos įstatų 7 punktas). Negyvenamoji patalpa – pagalbinės patalpos, pažymėtos indeksais R-1, R-3, R-4, R-33, su bendro naudojimo patalpa, pažymėta R-35 (1/5 iš 33,73 kv. m), adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 55,70 kv. m, 2015 m. balandžio 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. JP-1646 pagrindu nuosavybės teise priklauso atsakovei. Pagal UAB „Aidila“ sudarytą rūsio patalpų planą, patalpoje, pažymėtoje R-1, yra daugiabučio gyvenamojo namo elektros įvado skydinės, kuriose sumontuoti elektros tiekėjų apskaitos įrenginiai. Šios elektros skydinės yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos. Patalpoje, pažymėtoje R-3, yra daugiabučio gyvenamojo namo šilumos valdymo ir apskaitos mazgas, kur sumontuoti šilumos punkto vamzdynai bei valdymo skydas. Šis šilumos punktas taip pat priskiriamas prie bendrosios pastato inžinerinės sistemos. Patalpoje, pažymėtoje R-4, yra daugiabučio gyvenamojo namo šalto vandens įvadas su apskaitos prietaisu (skaitikliu) ir pagrindine sklende. Ieškovė, įgyvendindama jai įstatymu pavestas funkcijas užtikrinti pastato inžinerinių įrenginių priežiūrą ir eksploatavimą, siekia, kad atsakovė netrukdytų ieškovei ir (ar) jos atstovams nekliudomai patekti į atsakovei priklausančias patalpas, kuriose yra įrengti inžineriniai tinklai, motyvuodama tuo, kad atsakovė sudaro kliūtis, yra įdėtos spynos, patekimą į patalpas reikia derinti iš anksto. Tokią situaciją vertina kaip ieškovės teisių pažeidimą. Atsakovė nesutinka su ieškovės reikalavimu įpareigoti atsakovę netrukdomai pateikti į atsakovei nuosavybės teise priklausančias negyvenamosios paskirties patalpas, teigia, kad toks reikalavimas iš esmės pažeidžia jos konstitucinę teisę savo nuožiūra ir pagal paskirtį naudoti, disponuoti jai nuosavybes teise priklausančiomis patalpomis, todėl prašo iškelti inžinerinius tinklus iš atsakovei priklausančių patalpų.

38. CK 4.98 straipsnyje, kuriame įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas – negatorinis ieškinys, nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisių pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.).

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo, kad patalpos, kuriose yra įrengti inžineriniai tinklai, nuosavybės teise priklauso atsakovei. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad tarp ieškovės ir atsakovės susidarė konfliktinė situacija dėl patekimo prie inžinerinių tinklų. Ieškovė teigia, kad atsakovė apsunkina jos galimybę patekti į patalpas, kuriose yra inžineriniai tinklai, kurių tinkamą priežiūrą ir eksploataciją privalo užtikrinti ieškovė. Atsakovė teigia, kad ieškovė, siekdama nevaržomai pakliūti į atsakovei priklausančias patalpas, pažeidžia jos teise, kliudo atsakovei jai priklausančias patalpas naudoti pagal paskirtį, ne kartą į atsakovei priklausančias patalpas pateko atsakovei nepranešusi, nupjaudama spynas ir pakabindama savas, o atsakovei palikdama spynų raktus. Pažymėjo, kad ne kartą siūlė spręsti šį klausimą daugiabučio namo gyventojų susirinkimuose, tačiau tiek ieškovė, tiek daugiabučio namo gyventojai (butų savininkai) nesuinteresuoti ginčo spręsti šalių bendru susitarimu, nepagrįstai siekia atsakovei perkelti visų bendraturčių pareigą prisidėti proporcingai savo daliai prie bendro daikto / turto (nagrinėjamu atveju inžinerinių tinklų) tinkamo funkcionavimo, suteikiant patalpas.

40. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinėje byloje kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo pareiga įvykdoma nurodant teisiškai reikšmingus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, renkant ir pateikiant įrodymus. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi.

41. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir CPK bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. CPK 183 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad įrodymų tyrimą nagrinėjimo teisme metu vykdo bylą nagrinėjantis teismas CPK nustatyta tvarka; įrodymų tyrimo tvarką nustato bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę.

42. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjimo dalykas – tai juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Faktais pagrįsti šalių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias būtina nustatyti taikant materialiosios teisės normas ginčo santykiams. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010).

43. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių paaiškinimus, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad atsakovė įrodė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja sąlygos tenkinti negatorinį ieškinį, t. y. atsakovei nuosavybės teise priklauso negyvenamosios paskirties patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kad dalis patalpų yra užimtos visiems gyventojams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais inžineriniais tinklais ir dėl to atsakovė negali šių patalpų naudoti savo nuožiūra. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovė, prieš įsigydama patalpas, žinojo, kad jose yra įrengti inžineriniai tinklai, todėl turėjo suprasti, kad, siekiant juos tinkamai prižiūrėti ir eksploatuoti, bus poreikis į jas kartais patekti, kad atsakovė anksčiau nereiškė dėl to pretenzijų, todėl atsakovės nuosavybės teisių ribojimas yra objektyviai pateisinamas. Visų pirma, pažymėtina, kad atsakovė ne kartą siekė išspręsti klausimą dėl inžinerinių tinklų iškėlimo iš jai nuosavybės teise priklausančių patalpų ir (ar) šių patalpų įsigijimo iš atsakovės. Aplinkybė, kad atsakovė inžinerinių įrenginių rekonstrukcijos metu ir po jos nereiškė pretenzijų, patvirtina, kad atsakovė neprieštaravo įrenginių atnaujinimui, tačiau tai savaime nereiškia, kad ji sutiko dėl įrenginių vietos. Remiantis byloje nustatytais faktais, šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais, darytina išvada, kad poreikis spręsti ginčo klausimą egzistavo nuo 2018 metų, kai atsakovė pateikė pasiūlymą išsipirkti jai nuosavybės teise priklausančias patalpas, kuriose yra įrengti viso daugiabučio gyvenamojo namo inžineriniai tinklai.

44. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį, nepagrįstai ir neteisėtai neproporcingai apribojo atsakovės teises. Priešingai, nei teigia ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, atsakovė pateikė įrodymus, kad yra galimybė iškelti inžinerinius tinklus ir kiek tai kainuotų, nors atsakovė teismui pateikė įrodymus ne dėl visų inžinerinių tinklų iškėlimo galimybės ir kaštų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai nepaneigė ieškovės pareigos įrodinėti savo atsikirtimus dėl atsakovės reikalavimų (ne)pagrįstumo, o atsakovės nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad techninės galimybės įvykdyti atsakovės reikalavimus yra ir kad jų įgyvendinimas kainuos nebrangiai, įvertinant narių skaičių, turinčią pareigą prisidėti prie tokių išlaidų atlyginimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė, teigdama, kad toks atsakovės reikalavimas yra neracionalus ir ekonomiškai nenaudingas, šių savo teisinių nepagrindė.

45. Pažymėtina, kad CK 4.76 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (CK 4.82 straipsnio 3, 4 dalys).

46. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad yra pagrindas tenkinti atsakovės priešieškinį ir įpareigoti ieškovę iškelti iš atsakovei priklausančių patalpų inžinerinius tinklus. Teisėjų kolegija patikslina, kad inžineriniai tinklai nuosavybės teise priklauso ne ieškovei, o daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkams, kartu ir atsakovei, bendrosios dalinės nuosavybės teise. Įpareigojimams įvykdyti nustatytinas 10 mėnesių terminas. Teisėjų kolegijos vertinimus, toks terminas yra protingas ir pakankamas ieškovei suorganizuoti daugiabučio namo gyventojų susirinkimą, siekiant priimti sprendimus dėl inžinerinių tinklų įrengimo vietos, darbų organizavimo ir jų finansavimo ir pan. Toks sprendimas laikytinas proporcingu, lygiaverčiu, nesuteikiančiu nė vienai iš ginčo šalių prioriteto, nepaneigiančiu jų teisėtų lūkesčių.

47. Atsakovė, be kita ko, prašė skirti ieškovei už įpareigojimų neįvykdymą nustatytu terminu 50,00 Eur baudą už kiekvieną pradelstą dieną, baudą mokant atsakovei kaip atsakovės nuostolių atlyginimą.

48. CPK 273 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. Jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas arba jeigu atsakovas įpareigojamas pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų (CPK 273 straipsnio 3 dalis).

49. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisinį reglamentavimą, pažymi, kad teismas turi diskreciją nuspręsti, ar teismo sprendime, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nurodyti įpareigojimų neįvykdymo nustatytu terminiu teisines pasekmes, numatytas CPK 273 straipsnyje. Įvertinusi tai, kad atsakovė nepagrindė savo reikalavimo dėl baudos skyrimo ieškovei kaip nuostolių atlyginimo atsakovei, teisėjų kolegija šį atsakovės reikalavimą atmeta kaip neįrodytą.

Dėl bylos procesinės baigties

50. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovės ieškinį, o atsakovės priešieškinį atmetė, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmetus, atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, šiuo klausimu pasisakant kitoje nutarties dalyje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

51. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

52. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

53. Ieškinį atmetus, ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas jai nepriteistinas (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

54. Atsakovė, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, prašė jai priteisti 83,00 Eur žyminį mokestį už priešieškinį ir 1 573,00 Eur bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai apmokėti. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų advokato pagalbai priteisimo šalis teismui pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Atsakovė pateikė teismui dokumentus, patvirtinančius, jog patyrė 1 573,00 Eur advokato teisinių paslaugų išlaidas, todėl šios išlaidos atsakovei priteistinos iš ieškovės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

55. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

56. Atsakovė nurodė, kad apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 176,00 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir patyrė 605,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų, rengiant apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių (8.11 punktas), jos priteistinos iš ieškovės, o ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti ieškovę iškelti jai nuosavybės teise priklausančius inžinerinius tinklus ir bet kokius kitus jai priklausančius daiktus iš atsakovei L. S. nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), 2015 m. kovo 5 d. UAB „Aidila“ sudarytame rūsio plane pažymėtų indeksais R-1 (14,45 kv. m), R-3 (15,02 kv. m), R-4 (12,25 kv. m); įpareigojimams įvykdyti nustatyti 10 mėnesių nuo sprendimo priėmimo dienos terminą.

Priteisti iš ieškovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atsakovei L. S. 1 573,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atsakovei L. S. 781,00 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.