Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „Vakarė“ atstovui advokatui Regimantui Špelveriui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei L. S. dėl įpareigojimo netrukdyti patekti į patalpas ir pagal atsakovės L. S. priešieškinį ieškovei daugiabučio namo savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) dėl valdymo pažeidimo pašalinimo įpareigojant atlikti veiksmus, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: V. K., S. M. tikroji ūkinė bendrija (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), J. T., V. P., A. J., L. G., V. L., J. K., V. V., V. R., J. J., D. Š., A. B., L. B., V. B., G. H., S. P., E. V., J. K., I. S., A. U., I. F., E. K., D. S., L. J., I. P., N. S., G. B., V. S., A. S., J. A., R. T., I. P., E. S., D. Š., N. M., D. G., R. K., A. K., T. P., L. M.-P., D. M., J. T., A. Š., E. V., V. J., T. A., J. K., K. R., E. S., R. A., T. K., T. K., J. A., A. U., I. V., A. D., V. E., T. B., V. G., V. V., R. V., R. B., V. G., S. A., P. R., R. K., A. Š., S. K., H. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad gyvenamajame name (bendrabutyje) (duomenys neskelbtini) yra įsteigta ir veikia daugiabučio namo savininkų bendrija (duomenys neskelbtini), kurios tikslas įgyvendinti pastato patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, atnaujinimu (Bendrijos įstatų 7 p.). Negyvenamoji patalpa – pagalbinės patalpos, pažymėtos indeksais R-1, R-3, R-4, R-33, su bendro naudojimo patalpa, pažymėta R-35 (1/5 iš 33,73 kv.m), esančios adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 55,70 kv.m, nuo 2015-04-15 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. JP-1646 pagrindu nuosavybės teise priklauso atsakovei. Pagal UAB „Aidila“ sudarytą rūsio patalpų planą patalpoje, pažymėtoje R-1, yra daugiabučio gyvenamojo namo elektros įvado skydinės, kuriose sumontuoti elektros tiekėjų apskaitos įrenginiai. Šios elektros skydinės yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos. Patalpoje, pažymėtoje R-3, yra daugiabučio gyvenamojo namo šilumos valdymo bei apskaitos mazgas, kur sumontuoti šilumos punkto vamzdynai bei valdymo skydas. Šis šilumos punktas taip pat priskiriamas prie bendrosios pastato inžinerinės sistemos. Patalpoje, pažymėtoje R-4, yra daugiabučio gyvenamojo namo šalto vandens įvadas su apskaitos (skaitiklio) prietaisu bei pagrindine sklende.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Nagrinėjamu atveju daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektams valdyti yra įsteigta daugiabučio namo savininkų bendrija (duomenys neskelbtini) (ieškovė).

Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau ir – DNSBĮ) 2 straipsnio 15 dalies 2 punkte numatyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektai be kita ko yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus). Ieškovės į bylą pateikto 2016-02-03 daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų aprašo Nr. 2 II dalies „Bendrosios pastato inžinerinės sistemos“ 1, 4.1, 6 punktuose numatyta, kad vandentiekio sistema, šilumos punktas, elektros sistema yra pastato bendrojo naudojimo objektai, o aprašo III dalies „Bendrosios pastato konstrukcijos“ 7 punkte numatyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektai yra rūsio patalpose R-1 (14,45 m²) esanti elektros skydinė; R-3 (15,02 m²) esantis šilumos punktas; R-4 (12,25 m²) esantis vandentiekio įvadas su apskaitos prietaisu. Taigi paminėtos pastato inžinerinės sistemos yra įtrauktos į daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų aprašą ir priklauso pastato patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Daikto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, reikšdamas negatorinį ieškinį CK 4.98 straipsnio pagrindu. Dėl negatorinio ieškinio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad savininkas, pareiškęs tokį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-10-24 nutartis byloje Nr. 3K-3-949/2001; 2008-09-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010-06-22 nutartis byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2011-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Savininkas savo teises gali ginti reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis), taip pat ir kitais CK reglamentuotais savininko teisių gynimo būdais. Kiekvienam asmeniui aktualu, kad nebūtų varžomos jo teisės naudotis turimu turtu, tačiau, naudodamasis savo nuosavybe, asmuo neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Civiline teise, kuria reglamentuojami priešingus interesus turinčių asmenų santykiai, siekiama asmenų konfliktinius santykius sureguliuoti taip, kad būtų galima pasiekti kompromisą, užtikrinantį ginčo šalių interesų pusiausvyrą. Siekiant to, svarbu nesureikšminti vienos šalies interesų, jų gynimo poreikiu ir būdu neproporcingai neapriboti kitos šalies nuosavybės teisių ir atitinkamai – teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog, atsižvelgiant į tai, kad daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija steigiama tam, kad įgyvendintų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės turinį sudarančias valdymo ir naudojimo teises, ji turi įgaliojimus atstovauti butų ir kitų patalpų savininkams šiuose santykiuose, inter alia (be kita ko), reikšti materialiuosius teisinius reikalavimus teisme, jeigu tai būtina daugiabučio gyvenamojo namo ir jame esančių bendrojo naudojimo objektų valdymui ir naudojimui pagal paskirtį užtikrinti. Toks teisės normų, reglamentuojančių daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos, atstovaujančios butų ir kitų patalpų savininkams, teisę reikšti materialiuosius teisinius reikalavimus, susijusius su bendrosios dalinės nuosavybės teisės turinį sudarančių valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimu, aiškinimas atitinka kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2007; 2015 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-378/2015; 2017 m. sausio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-5-415/2017; 2019 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-403/2019) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-695/2019). Atsižvelgiant į šiuos kasacinio teismo išaiškinimus, darytina išvada, kad ieškovė, siekdama apginti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčių teises šiuos objektus naudoti ir prižiūrėti, taigi įgyvendindama jai įstatymo, įstatų suteiktą kompetenciją, turi teisę reikšti negatorinį ieškinį.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, jog inžineriniai įrenginiai, esantys ginčo patalpose, pažymėtose indeksais R-1, R-3 ir R-4, yra daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektai ir priklauso pastato patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Duomenų apie tai, jog inžineriniai įrenginiai būtų įrengti neteisėtai, taip pat nėra. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad patalpos, kuriose yra inžineriniai įrenginiai, atsakovei nuosavybės teise priklauso nuo 2015-04-15. Bylos nagrinėjimo metu liudytojas L. S. patvirtino, jog apie jo sugyventinei (atsakovei) priklausančiose patalpose esančius inžinerinius įrenginius buvo žinoma, ši aplinkybė buvo žinoma taip pat ir įsigyjant patalpas. Atsakovė iš esmės neginčijo, kad inžineriniai įrenginiai yra bendrojo naudojimo objektai, tačiau teigia, kad šiuo atveju būtų neteisinga ir nesąžininga, jog šie įrenginiai būtų atsakovės patalpose, ir ieškovės atstovų patekimas į atsakovės patalpas pažeidžia atsakovės teises į nuosavybę. Visgi pažymėtina, kad ieškovė, veikdama kaip daugiabučio namo savininkų bendrija, privalo užtikrinti tinkamą bendrojo naudojimo objektų (taip pat ir inžinerinių įrenginių) eksploatavimą ir priežiūrą. Liudytojas L. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad į patalpas, kuriose yra šilumos punktas ir elektros skydinės, būtina patekti bent kartą per mėnesį, o kuriose yra šalto vandens įvadas – bent du kartus per metus, tačiau esant avarinėms situacijoms pasiekti nurodytus inžinerinius įrenginius būtina nedelsiant. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, bylos šalių atstovų ir liudytojų paaiškinimų matyti, jog nevaržomas ieškovės atstovų ar jos įgaliotų asmenų patekimas į nurodytas patalpas nėra užtikrinamas. Iš UAB (duomenys neskelbtini) 2021-05-11 rašto ieškovės pirmininkei matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai, vykdydami šilumos punkto ir elektros skydinės aptarnavimo ir priežiūros paslaugas, susiduria su nepatekimo į šias patalpas problemomis. Rašte nurodyta, kad, tinkamam savo funkcijų vykdymui, turi į šias patalpas patekti 2-3 kartus per mėnesį. 2021-04-29 susidūrus su eiline problema - pakeistomis spynomis, UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas J. P. 11.15 val. nupjovė šilumos punkto patalpų durų spyną ir tik tokiu būdu pateko į šias patalpas. Šilumos punkte buvo mobilusis telefonas ir sumontuota video kamera. Darbuotojas atlikęs šilumos punkto apžiūrą, uždėjo naują spyną ir vieną raktų kopiją pasiliko sau, kitas perdavė ieškovei. 2021-05-18, 2021-12-10 UAB (duomenys neskelbtini) raštuose taip pat nurodyta apie nesklandumus patenkant į šilumos punkto ir elektros skydinės patalpas.

Užtikrinti pastato inžinerinių įrenginių priežiūrą ir eksploatavimą yra ne tik ieškovės teisė, bet ir pareiga. Byloje dalyvaujantys asmenys ir liudytojai pripažino, jog nesant šių inžinerinių įrenginių, gyvenamasis namas nefunkcionuotų tinkamai. Taip pat pažymėtina, kad atsakovei pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso tik rūsio patalpos, kurios nėra jokių gyvenamųjų patalpų priklausinys. Įsigydama negyvenamąsias patalpas, atsakovė žinojo, jog jose yra įrengti viso namo inžineriniai įrenginiai, ir turėjo bei galėjo įvertinti aplinkybę, jog ieškovės atstovai ar įgalioti asmenys privalės patekti į šias patalpas, kad užtikrintų šių įrenginių tinkamą eksploatavimą ir priežiūrą.

Savininko teisė naudotis daiktu, be kita ko, reiškia jo galimybę gauti naudos iš daikto naudingų vartojamųjų savybių. Tai pasiekiama daiktą netrukdomai naudojant pagal paskirtį. Atitinkamai jeigu savininkui yra trukdoma ar kitaip suvaržoma daiktą pagal paskirtį naudoti, tai yra pagrindo spręsti, kad yra pažeidžiamos savininko teisės ir jos gali būti ginamos patenkinant negatorinio ieškinio reikalavimus. Nagrinėjamu atveju atsakovės sąmoningas trukdymas/ribojimas patekti prie namo bendrojo naudojimo objektų – elektros, vandens, šilumos tiekimo inžinerinių sistemų sukuria objektyviai nepateisinamų apsunkinimų naudotis bendrojo naudojimo objektais ir juos valdyti.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, byloje ištirtus įrodymus, aptartą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad ieškovės ieškinio reikalavimas dėl atsakovės įpareigojimo netrukdyti patekti į patalpas, kuriose yra gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), inžineriniai įrenginiai, yra pagrįstas ir tenkintinas, patikslinant tokio patekimo tikslą – užtikrinti patalpose esančių inžinerinių sistemų priežiūrą ir eksploatavimą.

Atsakovė priešieškiniu prašo įpareigoti ieškovę iki 2022-06-01 iškelti jai nuosavybės teise priklausančius inžinerinius tinklus ir bet kokius kitus jai priklausančius daiktus iš atsakovei nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2015-03-05 UAB (duomenys neskelbtini) sudarytą rūsio planą pažymėtų indeksais R-1, R-3, R-4; nustatytu terminu to neatlikus, skirti ieškovei 50 Eur baudą atsakovės naudai už kiekvieną uždelstą dieną. Savo reikalavimą atsakovė grindžia iš esmės tuo, jog jai nuosavybės teise priklausančiose patalpose esantys inžineriniai įrenginiai ir privalėjimas užtikrinti ieškovės patekimą į patalpas sukelia atsakovei nepatogumų, jos teisės į nuosavybę yra pažeidžiamos.

Pagal DNSBĮ 2 straipsnio 7 dalį daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija – ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius. Pagal DNSBĮ 4 straipsnio 1 dalies nuostatas bendrijos steigimo tikslas – įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. Minėta, kad DNSBĮ 2 straipsnio 15 dalies 2 punkte numatyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektai be kita ko yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo, apsunkinimo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Išvadai daryti, kad savininko teisės yra pažeistos, reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas. Savininko teises suvaržęs asmuo gali veikti įgyvendindamas savo teises. Šių teisių vykdymas neretai detaliai būna reglamentuotas įstatymais, kurių reikalavimų turi būti paisoma. Be specializuotų teisės aktų reikalavimų taip pat turi būti paisoma bendro įpareigojimo savo teisėmis naudotis taip, kad būtų nepažeistos kitų asmenų, t. y. ir savininkų, teisės (CK 1.137 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019).

Kaip minėta, ieškovė veikia kaip daugiabučio namo savininkų bendrija – taigi vykdo DNSBĮ įtvirtintas funkcijas. Ieškovė įregistruota 2002-12-05; paskutiniai ieškovės įstatai įregistruoti 2013-09-09. Dalis daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų – inžineriniai įrenginiai – yra atsakovei nuosavybės teise priklausančiose patalpose. Bylos duomenimis nustatyta, jog ginčo namas yra pastatytas 1973 m., o ginčo inžineriniai įrenginiai buvo įrengti vėliau. Minėta, kad duomenų apie tai, jog šie inžineriniai įrenginiai būtų įrengti neteisėtai, nėra. Iš 2009-11-25 negyvenamųjų patalpų savininkų susitarimo matyti, jog jau tuo metu gyvenamojo namo rūsyje esančios negyvenamosios paskirties patalpos priklausė atskiriems subjektams ir nei viena patalpa nebuvo numatyta kaip bendrojo naudojimo patalpa. 2014-12-23 susitarimu buvo susitarta dėl naudojimosi patalpomis ir jų atskyrimo. Atsakovė įsigijo negyvenamąsias patalpas su jose esančiais inžineriniais įrenginiais 2015-04-15, taigi prieš įsigydama šias patalpas įvertino jų būklę bei aplinkybę, kad šiose patalpose yra minėti inžineriniai įrenginiai. Duomenų, jog prieš įsigydama minėtas patalpas atsakovė būtų reiškusi kokias nors pretenzijas ar būtų tarusis su ieškove dėl inžinerinių įrenginių iškėlimo, byloje nėra. Be to, ieškovė vykdė inžinerinių įrenginių atnaujinimo darbus: 2017 m. gruodžio mėnesį rūsio patalpoje R-3, kurioje yra šilumos punktas, buvo atlikta šio šilumos punkto rekonstrukcija, 2019 m. birželio mėnesį rūsio patalpose, taip pat ir R-4 ir R-1, buvo atlikti karšto, šalto ir cirkuliacinio magistralinio vamzdyno bei stovų keitimo darbai. Šių darbų suma siekia 46211,36 Eur. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, jog atsakovė būtų reiškusi pretenzijas dėl jos patalpose atliekamų inžinerinių įrenginių rekonstrukcijos darbų nei jų atlikimo metu, nei po jų atlikimo. Taip pat pažymėtina, jog atsakovės teikti 2018-08-03 ir 2021-04-12 pasiūlymai ieškovei išpirkti minėtas patalpas esminės teisinės reikšmės bylos nagrinėjimui neturi, nes būtent atsakovė pirma įsigijo šias patalpas, o po to siekė perparduoti ieškovei.

Taigi ieškovė, patekdama į atsakovės patalpas, vykdo jai įstatymų priskirtas funkcijas, siekdama tinkamai įgyvendinti inžinerinių įrenginių priežiūrą, kad būtų užtikrinti daugiabučio namo patalpų savininkų teisėti poreikiai, tuo labiau, kad atsakovei aplinkybė apie jos patalpose esančius bendrojo naudojimo objektus visada buvo žinoma ir ji dėl to niekada pretenzijų nereiškė, kol tarp ieškovės ir atsakovės sugyventinio L. S. nekilo teisminiai ginčai. Ieškovė, patekdama į atsakovės patalpas veikia teisėtai ir toks atsakovės nuosavybės teisių ribojimas yra objektyviai pateisinamas. Be to, iš bylos medžiagos matyti, jog visos namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsio patalpos turi savininkus, taigi net ir tuo atveju, jeigu būtų pagrindas tenkinti atsakovės priešieškinio reikalavimą, neaišku, kaip ieškovė galėtų šį reikalavimą įgyvendinti. Atsižvelgtina ir į tai, kad inžinerinių įrenginių iškėlimas iš atsakovės patalpų tikėtinai kainuotų neproporcingai atsakovės lūkesčiams ženklią piniginių lėšų sumą. Be to, pažymėtina, kad liudytojo L. S. pasvarstymai teismo posėdžio metu apie tai, kur galėtų būti iškelti inžineriniai įrenginiai, yra deklaratyvaus pobūdžio.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad atsakovės ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau ir – CPK, 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė patyrė 75 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėdama žyminį mokestį už ieškinį, ir turėjo 1150 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas. Patenkinus ieškinį, ieškovės turėtos 1225 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Patenkinus ieškinį ir atmetus priešieškinį, atsakovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Įpareigoti atsakovę L. S. netrukdyti ieškovę DNSB (duomenys neskelbtini) atstovaujančiam subjektui (pirmininkui ar kitam įgaliotam asmeniui) patekti į L. S. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto – negyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), patalpas, pagal 2015-03-05 UAB (duomenys neskelbtini) sudarytą rūsio planą pažymėtas indeksais: R-1 (14,45 kv. m), R-3 (15,02 kv. m), R-4 (12,25 kv. m), kartu išduodant šių patalpų raktų kopijas, tikslu užtikrinti šiose patalpose esančių inžinerinių sistemų priežiūrą ir eksploatavimą.

Priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės L. S. 1225 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei DNSB (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.