Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Pagal šio straipsnio 2 dalį, Civilinio kodekso 5.8 straipsnis taikomas, jeigu, įsigaliojus šiam kodeksui, dar nebuvo pasibaigęs šio kodekso 5.8 straipsnyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas.

Ieškovė prašo nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad ji po savo motinos S. Z. mirties ( mirusi (duomenys neskelbtini) ) priėmė palikimą – ½ dalį turto ( gyvenamojo namo, ūkinio pastato, pirties, kiemo statinių ), esančio ( duomenys neskelbtini ), pradėjusi faktiškai turtą valdyti.

Nustatyta, kad ieškovės V. K., gim. ( duomenys neskelbtini ), ( pavardė iki santuokos ( duomenys neskelbtini )– Z.) ir A. Z., gim. ( duomenys neskelbtini ), ( mirusi (duomenys neskelbtini) ) tėvai yra F. Z. ( miręs ( duomenys neskelbtini )) ir S. Z. ( mirusi (duomenys neskelbtini) ), ir V. K. ( ieškovė ) su A. Z. yra seserys.

Atsakovė D. B. ( pavardė iki santuokos ( duomenys neskelbtini ) ( registro Nr. 69 ) – K.) yra A. Z. dukra.

Iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, kad A. Z. vardu registruotas nekilnojamasis turtas, esantis ( duomenys neskelbtini ).: 1) 0,47 ha ploto žemės sklypas ( unikalus daikto Nr. ( duomenys neskelbtini )) suformuotas atliekant preliminarius matavimus įregistruotas 2002-09-23 apskrities viršininko sprendimo Nr. ( duomenys neskelbtini )pagrindu, įrašas galioja nuo 2002-09-23; 2) gyvenamasis namas ( unikalus daikto Nr. ( duomenys neskelbtini ) ), pastatas – ūkinis pastatas ( unikalus daikto Nr. ( duomenys neskelbtini )), pastatas – pirtis ( unikalus daikto Nr. ( duomenys neskelbtini )), kiti inžinieriniai statiniai – kiemo statiniai ( unikalus daikto Nr. ( duomenys neskelbtini )) įregistruoti ( duomenys neskelbtini ) paveldėjimo teisės liudijimo Nr. ( duomenys neskelbtini ) pagrindu, įrašas galioja nuo 1997-06-26.

Iš 1997-06-09 paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą ( registro Nr. ( duomenys neskelbtini )) matyti, kad S. Z., mirusios (duomenys neskelbtini), turtą paveldi jos duktė A. Z.. Paveldimą turtą, kuriam išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą sudaro: 1) medinis gyvenamasis namas, tvartas, pirtis ir kiemo įrenginiai, esantys ( duomenys neskelbtini ) priklausantieji mirusiajai S. Z. pagal 1997-03-18 VĮ „Respublikinis inventorizacijos, projektavimo ir paslaugų biuras“ Vilniaus filialo detalizuotą pažymėjimą Nr. 061479 ir 1997-03-12 ( duomenys neskelbtini ) pažymėjimą Nr. 62; 2) piniginis indėlis su palūkanomis ir kompensacija, esantis AB „Lietuvos taupomasis bankas“ Švenčionių skyriuje pagal sąskaitą Nr. 19276.

Iš 2022-03-01 paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą ( notarinio registro Nr. ( duomenys neskelbtini )), matyti, kad D. K., gim. ( duomenys neskelbtini ), paveldi palikėjos A. Z., mirusios (duomenys neskelbtini), turtą: 1) pastatą – gyvenamąjį namą ( unikalus daikto Nr. ( duomenys neskelbtini )), pastatą – ūkinį pastatą ( unikalus Nr. ( duomenys neskelbtini )), pastatą – pirtį ( unikalus daikto Nr. ( duomenys neskelbtini )), kitus inžinierinius statinius – kiemo statinius ( unikalus daikto Nr. ( duomenys neskelbtini )), 0,47 ha ploto žemės sklypą ( unikalus daikto Nr. ( duomenys neskelbtini ) ), esančius ( duomenys neskelbtini ); 2) 166/379 dalis 3,79 ha ploto žemės sklypo ( unikalus daikto Nr. ( duomenys neskelbtini )), esančio ( duomenys neskelbtini ); 3) automobilį Toyota Corola, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilį Opel Zafira-A, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia faktinė situacija, kad palikėja S. Z. turėjo vaikus A. Z., V. K. ( iki santuokos – Z. ), I. Z. ( miręs). Ginčo tarp šalių nėra, kad A. Z., mirusi (duomenys neskelbtini), palikimą – gyvenamąjį namą su priklausiniais ir kompensaciją už indėlį banke, atsiradusį po savo motinos S. Z. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė faktiškai pradėdama turtą valdyti. A. Z. 1997-06-09 išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą ( registro Nr. ( duomenys neskelbtini )). Ginčo nėra, kad ieškovė V. K. į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė.

Ieškovė V. K. teigia, kad palikimą – ½ dalį gyvenamojo namo su priklausiniais ir ½ dalį kompensacijos už indėlį banke, atsiradusi po savo motinos S. Z. mirties taip pat priėmė pradėdama faktiškai turtą valdyti. Atsakovė nurodo, kad senelės S. Z. palikimą priėmė jos motina A. Z., ir nesutinka, kad ieškovė palikimą ( ½ jo dalį ) priėmė faktiškai pradėdama turtą valdyti.

Kaip jau minėta, pagal 1964 m. CK 587 straipsnį, įgyvendindamas savo teisę į palikimą įpėdinis palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę.

Ieškovė V. K. nurodė, kad sodyboje po motinos mirties 1994 m. buvo stalai, kėdes, namų apyvokos daiktai, puodai, katilai, kastuvai, grėbliai, kubilai, audimo staklės, rakandų buvo pilna, kuriais naudojosi. Jokių daiktų sau nepasiėmė, nes manė, kad tais daiktais naudosis sodyboje, sesuo ( A. Z. ) daugelį motinos daiktų tiesiog išdalino svetimiems žmonėms. Nurodė, kad medžiagas stogui pirko Vilniuje, dalį medžiagų pirko iš kaimyno A. K., tačiau pasakyti kiek tiksliai, kokių medžiagų pirko, kiek sumokėjo už stogo keitimo darbus negali. Nurodė, kad su seserimi buvo sutarusios, jog stogą pakeis A. K. su sūnumi, tačiau vėliau sesuo susirado kitus meistrus, darbininkai, kurie sodyboje dirbo, jau mirę. Ieškovės sesuo buvo jai ( ieškovei ) minėjusi, kad susigrąžino nuosavybės teises į žemę, tačiau joks įtarimas ieškovei dėl to kam atiteko palikimas nekilo. Sąskaitų už žemės mokestį pati negaudavo, buvo įsiskolinimas už šiukšlių išvežimą, matė, kad sąskaitos už komunalines paslaugas išrašytos A. Z. vardu. Sudaryti sutarties dėl elektros vartojimo važiavo abi su sese, bet sutartį pasirašė sesuo, sodybos draudimo sutarčių nėra sudariusi. Po savo motinos mirties į notarą nesikreipė, manė, kad palikimas „pereis savaime“, sesuo nuolat jai sakydavusi „tu nepergyvenk, viskas per pusę“, pasitikėjo seserimi. Be to gyveno Vilniuje, tai yra toli nuo Švenčionių r., vyras dažnai būdavo komandiruotėse, vaikai buvo maži, neturėjo galimybių važinėti, sesuo turėjo automobilį ir viską tvarkėsi. Nurodė, kad kartu su seserimi A. Z. visus darbus dirbo bendru sutarimu, apmokėjo bendromis lėšomis, todėl mano, kad po motinos mirties atsiradusį palikimą – ½ dalį, priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti.

Atsakovė D. B. neneigia, kad sodyboje ( duomenys neskelbtini ), ieškovė dažnai lankydavosi, taip pat sutinka, kad sodyboje buvo atlikti ir ieškovės nurodyti darbai: pakeistas namo stogas, pakeista dalis namo rastų, tačiau nesutinka, kad šie darbai buvo atlikti per šešių mėnesių laikotarpį po senelės mirties, t. y. iki ( duomenys neskelbtini ), bei nesutinka, jog ieškovė finansiškai prisidėjo prie šių atliktų darbų apmokėjimo. Nurodė, kad sodyboje atliktus darbus organizavo, už medžiagas ir atliktus darbus mokėjo jos vėlionė motina A. Z..

Kasacinio teismo praktikoje faktiniu palikimo priėmimu pripažįstami įpėdinio atliekami veiksmai, nukreipti į palikėjui priklausančių teisių atkūrimą ( pvz., paduoda pareiškimus atitinkamoms tarnyboms, kreipiasi dėl teisių įforminimo, teikia dokumentus, reikalingus joms įforminti, palikėjo ar savo vardu užveda ir dalyvauja bylose, kuriose priimami sprendimai, turintys reikšmės palikėjo teisių atkūrimui ar įgyvendinimui, ir pan. ), taip pat toks įpėdinio elgesys, kai nuosavybės teisės į žemę dar neatkurtos, tačiau įpėdinis kelerius metus bent dalimi sklypo nuolat naudojasi ir elgiasi kaip neatsisakęs nuo paveldėjimo įpėdinis ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2007; 2012-05-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2012; 2014-03-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2014 ).

Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra ( CPK 177 straipsnio 1 dalis ). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis ( CPK 177 straipsnio 2 dalis ). Taigi pareiškėjo žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė ( CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis ).

Ieškovė reikalavimą, kad palikimą, atsiradusi po savo motinos S. Z. mirties priėmė faktiškai pradėdama turtą valdyti grindžia liudytojų parodymais.

Liudytojas S. K., nurodė, kad po uošvės S. Z. mirties 1994 m. ėmė dažnai atvažiuoti į ( duomenys neskelbtini ), dengė stogą, už kurį buvo sumokėta 12000 Lt, šią sumą sumokėjo per pusę, t. y. 6000 Lt sumokėjo žmonos sesuo A. Z., kitą dalį – 6000 Lt, sumokėjo žmona, pinigus žmonai sumokėti už stogą davė jis. Kada tiksliai namo stogas buvo pakeistas nežino, bet neilgai trukus po uošvės mirties, gal 1994 m. pavasarį, birželio mėn. Nurodė, kad 1993-1994 m. dirbo užsienyje, turėjo gerą uždarbį, dirbo kontraktiniuose objektuose, išvykdavo dviem mėnesiams ir parvažiuodavo mėnesiui, turėjo pinigų ir galėjo prisidėti prie stogo dengimo.

Liudytojas A. K. nurodė, kad po tėvų mirties seserys A. ir V. sodybą tvarkė, jis galvojo, kad šeimininkės yra abi. Paaiškino, kad namo stogą ėmė tvarkyti gana greitai po S. Z. mirties, jis lentų stogo dengimui parūpino, tačiau tikslaus šių darbų atlikimo laiko nenurodė, paaiškino, kad tai „labai seniai“ buvo, A. ir V. motinos S. Z. mirties metų neprisimena. Paaiškino, kad pirmiau sodyboje stogas buvo perdengtas, vėliau tvora aptverta, tada pamatai sutvarkyti, kai sodyboje pavėsinę darė, tai lentas iš jo pirko, už lentas A. mokėjo. Seserys visur būdavo kartu, kiek suprato A. buvo pagrindinė organizatorė, nes jos charakteris toks. A. ateidavo tartis dėl darbų atlikimo. Mano, kad darbus abi užsakydavo, o tada tarpusavyje atsiskaitydavo, kai darbų kainas derindavo tai abi būdavo seserys. Draugiškai visus darbus darydavo, serbentų buvo pasodinti, daržai, ravėdavo, prižiūrėdavo abi, sodyboje ir V. vyrą S. matydavo, su trimeriu šienaudavo.

Liudytojas R. T., paaiškino, kad dešimt metų gyvena su ieškovės dukra, palaiko šeiminius santykius, ( duomenys neskelbtini ) buvo du kartus, 2019 m. K. prašymu su draugu pastatė malkinę, ir dar vieną kartą buvo šiaip pasibūti sodyboje. 2019 m. atvažiavo su savo draugu, suskaičiavo medžiagas, pasakė kiek apytikriai kainuos medžiagos ir darbas, tada nuvažiavo su A. nupirko 1,5 kubinio metro medienos, kiek supranta pinigus už medžiagas “susimetė“ A. ir V., ir pastatė malkinę. Paaiškino, kad yra statybininkas, uošvė jo klausė dėl stogo, tvoros, kaip geriau padaryti, kokios kainos ir kt., žino, kad namas buvo dažomas, žino, kad stogą keitė.

Liudytojas D. K. paaiškino, kad ( duomenys neskelbtini ), 1996-1998 m. padėjo A. K., kuris yra jo dėdė, statyti pirtį. Kiek žino pirties statybos darbus organizavo D. mama A., jis draugiškai padėdavo, už pagalbą statant pirtį nemokėdavo. Pirtį statė tik jis su dėde, mano, kad dėdė pirtį statė ir vienas, tikslai neprisimena, ar sodyboje tuo metu būdavo ieškovė ar jos vyras, gal kartą ir buvo atvažiavę.

Liudytojas S. Z. paaiškino, kad S. Z. buvo jo močiutė, mirė (duomenys neskelbtini), jam tuo metu buvo 26 metai. Po močiutės mirties liko sodyba ( duomenys neskelbtini ), kurią tvarkė V. ir A., jo tėvas, kuris jau miręs, buvo S. Z. sūnus. Žino, kad pirmą pavasarį po močiutės mirties stogą keitė, nes stogas buvo avarinės būklės, kas organizavo ar mokėjo už stogo pakeitimą, nežino. Kol močiutė gyva buvo tėtis dažnai vykdavo į kaimą, mirus močiutei tėtis prie sodybos tvarkymo neprisidėjo. Dažnai pravažiuodavo pro sodybą ( duomenys neskelbtini ), matydavo pokyčius, sodyboje matydavo savo tetas A., V., jos vyrą S., užeidavo, kai tetos sodyboje būdavo. Prisimena, kad padėjo tvartą lyg tai išrinkti, abi tetos prašė tvartą išrinkti. Apie palikimo pasidalijimą nežino ar dokumentacijos registraciją nieko nežinojo, tetų tarpusavio santykiai buvo labai geri, kas už ką mokėdavo, nežino.

Kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų vertinimo nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovas yra bylos baigtimi suinteresuotas asmuo, ieškovo paaiškinimai turi būti kruopščiai teismo pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Detalūs ieškovo paaiškinimai apie bylos aplinkybes turi būti tikslūs ir išsamūs, padedantys atskleisti praeities įvykių loginę seką. Ieškovo parodymai pripažįstami nuosekliais, jeigu jie kiekvieną kartą yra nuolatos neprieštaraujantys vieni kitiems ir jų nepaneigiantys, t. y. paaiškinimai nuolatos tokio paties turinio, nesvarbu, kokiomis aplinkybėmis esant ir kuriems asmenims jie teikiami ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013 ). Į šias nuostatas turi būti atsižvelgiama ir vertinant pareiškėjo paaiškinimus civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad palikimą jis priėmė faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.

Kasacinis teismas, plėtodamas praktiką dėl ieškovo, kaip asmens, suinteresuoto bylos baigtimi, paaiškinimų vertinimo, taip pat yra išaiškinęs, kad pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjo paaiškinimus dėl palikimo priėmimo reikia vadovautis tuo, kad pareiškėjas turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jo paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiškimu dėl šio juridinio fakto nustatymo, nes tokia yra įstatymu nustatyta paveldėjimo įforminimo tvarka ir kitokia tvarka jis negali gauti reikiamo dokumento. Pareiškėjas nėra pažeidęs įstatymo reikalavimų, kadangi priimti palikimą faktiniais veiksmais yra teisėta, tik reikalaujama patikimai įrodyti faktą, kad atitinkami veiksmai buvo atlikti. Sprendžiant dėl suinteresuotumo reikia įvertinti, ar dėl šio fakto yra daugiau suinteresuotų asmenų, ar pareiškėjo prašymui yra prieštaraujama, ar dėl faktinių aplinkybių kyla ginčas, ar teikiami įrodymai, kurie ginčytų pareiškėjo nurodomus faktus. Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi. Ši aplinkybė svarbi vertinant, ar pareiškėjo paaiškinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą faktinei aplinkybei nustatyti ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-19 nutartis civilinėje byloje 3K-3-35-695/2018, 26 punktas).

Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008 ). Šios nuostatos taikomos ir civilinėse bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad palikimas priimtas pradėjus faktiškai valdyti turtą, nustatymo.

Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2006-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008 ). Jeigu asmuo turi tik netiesioginių įrodymų, kurių įrodomoji galia yra mažesnė negu tiesioginių, tai teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimantis teismas sprendžia, ar tokio pobūdžio įrodymai yra pakankami. Vien netiesioginiai įrodymai atskirais atvejais gali būti pakankamas pagrindas nustatyti šį faktą, o dėl to teismas nusprendžia atsižvelgdamas į pateiktų netiesioginių įrodymų visumą pagal konkrečios bylos aplinkybes ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-695/2018, 29 punktas ).

Nagrinėjamu atveju, nors ieškovė V. K. nurodė, kad namo, esančio ( duomenys neskelbtini ), stogas buvo pakeistas iki 1994 m. liepos mėn., jos ir sesers A. Z. bendromis lėšomis, bendru sutarimu ir darbu, tačiau ieškovė aplinkybių su namo stogo rekonstrukcija detaliai nurodyti negalėjo, t. y. ieškovė nenurodė kur konkrečiai Vilniuje pirko medžiagas, jų kiekį, kokiems asmenims, kokias terminais, už kokius konkrečiai darbus ar medžiagas, kokias konkrečiai sumas sumokėjo ir kt., todėl tokie nekonkretūs ir abstraktūs ieškovės paaiškinimai nėra pakankami juridiniam faktui dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti patvirtinti. Be to, savo nurodytų aplinkybių dėl namo stogo rekonstrukcijos darbų ieškovė negrindžia jokiais objektyviais duomenimis. Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad ji su seserimi buvo sutarusios, jog stogą pakeis A. K. su sūnumi, tačiau vėliau sesuo susirado kitus meistrus stogo rekonstrukcijos darbams atlikti, ir sprendžiant iš ieškovės paaiškinimų, ieškovė dėl to neprieštaravo, labiau patvirtina tai, jog būtent A. Z. savarankiškai sprendė kaip disponuoti turtu – namu, ir klausimą dėl to kas ( kokie asmenys ) atliks stogo rekonstrukcijos darbus priėmė savarankiškai, t. y. pakeitė su ieškove galimai buvusį susitarimą dėl darbininkų pasirinkimo. Nors liudytojas S. K. nurodė, kad namo stogas buvo pakeistas greičiausiai 1994 m. birželio mėn., už stogo keitimą jo sutuoktinė V. K. ir A. Z. mokėjo lygiomis dalimis, t. y. kiekviena po 6000 Lt, paaiškino, kad pinigus – 6000 Lt, stogo remontui davė žmonai, tačiau S. K. daugiau jokių aplinkybių, susijusių su stogo keitimui būtinų medžiagų įsigijimu ar stogo keitimo darbų atlikimu nenurodė ir nepaaiškino, byloje nėra jokių objektyvių jo parodymus patvirtinančių duomenų. S. K. yra ieškovės sutuoktinis, ir teismo vertinimu, suinteresuotas bylos baigtimi asmuo. Pažymėtina ir tai, kad nors liudytojas S. K. teigia, jog jo sutuoktinė sakė jam, kad „viskas su sese yra per pusę“, tačiau liudytojas nenurodė, kad tokius žodžius būtų girdėjęs sakant pačią sutuoktinės V. K. seserį A. Z.. Liudytojas S. Z. nurodė, kad žino, jog pirmą pavasarį po močiutės mirties stogą keitė, nes stogas buvo avarinės būklės, tačiau kas organizavo ar mokėjo už stogo pakeitimą nežino. Nurodė, kad pokyčius sodyboje matydavo pravažiuodamas, tetų ( V. K. ir A. Z. ) prašymu padėjo tvartą išrinkti, apie palikimo pasidalijimą ar dokumentacijos registraciją nieko nežino, kas už ką mokėdavo, nežino. Liudytojas S. Z. sodyboje lankydavosi periodiškai, jo paaiškinimai nėra detalūs, ir jų pagrindu negalima daryti vienareikšmiškos prielaidos, kad stogo rekonstrukcijos darbai buvo atliki įstatyme nustatytu terminu – iki ( duomenys neskelbtini ). Liudytojas A. K. nurodė, kad namo stogą ėmė tvarkyti gana greitai po S. Z. mirties, parūpino lentų stogo dengimui, už lentas mokėjo A., tačiau tikslaus šių darbų atlikimo laikotarpio nenurodė, paaiškino, kad tai „labai seniai“ buvo, A. ir V. motinos S. Z. mirties metų neprisimena. Liudytojas D. K. 1996-1998 m. kartu su savo dėde A. K. statė pirtį ( duomenys neskelbtini ), t. y. dirbo praėjus mažiausiai dvejiems metams po palikėjos S. Z. mirties, ir jau praėjus palikimo priėmimo terminui (( duomenys neskelbtini )). Nors liudytojas R. T. nurodė, kad: „100 proc. žino, kad jie ( uošviai ) keitė stogą, kadangi klausė kiek kainavo medžiagos, kokias medžiagas pirkti, pats yra statybininkas, tvorą darė“ ( 2022-11-17 posėdžio 2 val. 41 min. 37-53 sek.), jis pats nurodė, jog dešimt metų gyvena su ieškovės dukra nesudaręs santuokos, todėl jo duoti parodymai apie tai, jog ieškovė jo, kaip statybininko, klausė apie stogo keitimui reikalingas medžiagas, darbus, jų kainas, leidžia daryti prielaidą, tokius pokalbius buvus apie 2012 metus, t. y. ženkliai vėliau nei 1994 m., kai palikimas atsirado. Kiti asmenys, t. y. ieškovės sesuo A. Z., ar stogo rekonstrukciją atlikę asmenys, kurie galėtų patvirtinti ar paneigti ieškovės nurodytas aplinkybes apie stogo rekonstrukcijai reikalingų medžiagų įgijimą, darbų organizavimą ir atlikimą, atliktų darbų laikotarpį, apmokėjimą ir kt. aplinkybes, kaip kad nurodė ieškovė, jau yra mirę.

Aplinkybę, kad namo stogas buvo pakeistas ženkliai vėliau nei per šešių mėnesių terminą, t. y. iki ( duomenys neskelbtini ), netiesiogiai patvirtina ir atsakovės pateikta būsto draudimo sutartis LD Nr. 92008347, sudaryta 2009-12-01 A. Z. su AB „Lietuvos draudimas“, kuria buvo draustas būstas – gyvenamasis namas, pagalbiniai pastatai ir pirtis, esantys ( duomenys neskelbtini ). Nors minėta būsto draudimo sutartis sudaryta draudiminiu laikotarpiu nuo 2009-12-04 iki 2010-12-03, t. y. praėjus terminui palikimui priimti, tačiau šioje draudimo sutartyje nurodyta, kad draudimo objekto – gyvenamojo namo likutinė vertė 58300 Lt, padidinta 13000 Lt investicijų suma: keistas stogas – 6000 Lt, apkaltas dailylentėmis – 7000 Lt, bendra draudimo suma – 62900 Lt, įmokos suma 426 Lt apmokėta A. Z. 2009-12-07. Minėtas būstas buvo draustas ir ankstesniais laikotarpiais, t. y. nuo 2004-07-12 iki 2005-07-11, ir nuo 2006-08-29 iki 2007-08-28. Laikotarpiu nuo 2004-07-12 iki 2005-07-11 draudžiamas objektas pažymėtas „vasarnamis“, draudimo suma – 25000 Lt, įmokos suma – 362 Lt, laikotarpiu nuo 2006-08-29 iki 2007-08-28 būsto draudimo suma 26000 Lt, įmokos suma 387 Lt, draudimo objektas – gyvenamasis namas, pirtis ir tuo pačiu laikotarpiu ( 2006-08-29 - 2007-08-28 ) sudaryta turto draudimo sutartis 9000 Lt draudimo sumai. Minėtos draudimo sutartys apmokėtos A. Z. 2004-07-01, 2004-10-01, 2006-07-14 pinigų priėmimo kvitais. Aplinkybė, kad būstas, kuris draudimo sutartyse 2004 - 2005 m. m. buvo įvertintas 25000 Lt suma, 2006 - 2007 m. m. įvertintas 26000 Lt suma, o draudžiamuoju 2009-2010 m. m. laikotarpiu du kartus didesne – 62900 Lt suma, ir tai, kad šioje draudimo sutartyje nurodyta, jog gyvenamojo namo likutinė vertė – 58300 Lt, padidinta 13000 Lt investicijų suma ( keistas stogas – 6000 Lt, apkaltas dailylentėmis – 7000 Lt ), sudaro pagrindo išvadai, kad namo stogo rekonstrukcijos ir namo apkalimo dailylentėmis darbai, buvo atlikti būtent šiuo laikotarpiu, t. y. ne vėliau kaip 2009 m., nes dėl investicijų ( 13000 Lt ) padidėjus būsto vertei, atitinkamai buvo padidinta draudžiamo būsto draudimo suma nuo 26000 Lt 2006 – 2007 m. m., iki 62900 Lt 2009 – 2010 m. m.

Ieškovė teigia, kad ( duomenys neskelbtini )seniūnijos 1997-03-12 pažymoje Nr. 61 nurodyti tikrovės neatitinkantys, melaginti duomenys, kadangi ieškovės sesuo A. Z. 1994 m. kovo mėnesį jokių pečių neremontavo, kiemo įrenginių nepatvarkė.

Ieškovės nurodytame, inventorizacijos biurui adresuotame ( duomenys neskelbtini ) seniūnijos 1997-03-12 pažymėjime Nr. 61 nurodyta, kad pagal įrašą ūkinėje knygoje Nr. 1, asmeninės sąskaita Nr. 2, S. Z. vardu užregistruotas medinis gyvenamasis namas, turintis 109,75 kv. m. bendro naudingo ploto, iš jų 32,20 kv. m. gyvenamojo ploto ir ūkiniai pastatai: tvartas, esantieji ( duomenys neskelbtini ) Po S. Z. mirties 1994 m. kovo mėn. remontavo pečius, kiemo įrengimus patvarkė, pastatus prižiūri ir naudojasi namų apyvokos daiktais jos duktė A. Z.. Pastatai priklauso asmeninės nuosavybės teisėmis. Pastatams areštas bei draudimas neuždėtas.

Analogiško turinio Švenčionių rajono Sarių seniūnijos 1997-03-12 pažymėjimas Nr. 62 yra adresuotas notarų biurui ir yra notarės O.Baranauskaitės suformuotoje paveldėjimo byloje.

Oficialios institucijos – ( duomenys neskelbtini ) seniūnijos 1997-03-12 išduoti pažymėjimai Nr. 61 ir Nr. 62, turi visus būtinus rekvizitus, byloje duomenų apie šių pažymėjimų ar vieno jų panaikinimą nėra, ir nors ieškovė teigia, kad seniūnijos pažymėjime Nr. 61 nurodyti tikrovės neatitinkantys ar melagingi duomenys, tačiau ieškovė teiginių, kad sodyboje nebuvo atlikti pažymėjime nurodyti darbai, jokiais objektyviais duomenimis negrindžia. Be to, paveldėjimo teisinius santykius įforminti įgaliotam asmeniui – notarei O.Baranauskaitei, pateiktas analogiško turinio 1997-03-12 pažymėjimas Nr. 62, nesukėlė abejonių nei dėl jo tikrumo, nei dėl jo turinio, ir notarė šio ir kitų dokumentų pagrindu išdavė A. Z. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, tokio pobūdžio dokumentai buvo tinkami patvirtinanti faktą, kad įpėdinis pradėjo valdyti palikėjo turtą, todėl ieškovės teiginiai šioje dalyje atmetami kaip nepagrįsti. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė aplinkybės, jog A. Z. priėmė palikimą, neginčija.

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad pagal galiojusį teisinį reglamentavimą, asmuo, priėmęs palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, ir norėdamas gauti jo nuosavybės teisę patvirtinantį dokumentą – paveldėjimo teisės liudijimą, privalėjo kreiptis į notarą ir pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad palikimas priimtas valdyti. Tokiais įrodymais galėjo būti: namų valdybos pažymėjimas, vietinės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto pažymėjimas, kad įpėdinis gyveno kartu su palikėju arba kad įpėdinis priėmė palikėjo turtą, finansų organo pažymėjimas, kad įpėdinis po palikimo atsiradimo mokėjo gyvenamojo namo mokesčius, arba mokesčių mokėjimo kvitai, įsigaliojusio teismo sprendimo, nustatančio faktą, jog palikimas buvo laiku priimtas, nuorašas bei kitokie dokumentai, patvirtinantys faktą, kad įpėdinis pradėjo valdyti palikėjo turtą ( teisingumo ministro 1975 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 8 patvirtintos Notarinių veiksmų atlikimo Lietuvos TSR valstybinėse notarinėse kontorose instrukcijos 95 punkto 2 dalis ). Taigi teismo sprendimas, kuriuo buvo nustatomas teisiškai reikšmingas faktas, kad asmuo priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, buvo vienas iš įrodymų, bet ne vienintelis palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, patvirtinti. Be to, pažymėtina, kad reikalavimas priimti palikimą per šešis mėnesius nuo palikėjo mirties palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti turtą, atveju yra taikytinas tuo aspektu, jog asmuo per nustatytą terminą turi atlikti aktyvius veiksmus, patvirtinančius jo siekį įgyti turtą nuosavybėn, teisiniam tokio palikimo priėmimo įforminimui šis terminas netaikytinas, t. y. šios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas ( žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008 ).

Ieškovė teigia mokesčius mokėjusi „per pusę“ su A. Z., teigia, kad sudaryti elektros vartojimo sutarties vyko kartu su A. Z., matė, kad minėtą sutartį pasirašė A. Z.. Nurodė, kad mokėjo už suvartotą elektros energiją, pateikė apmokėjimo už suvartotą elektros energiją kvitus ir elektros apskaitos knygelės kopijas. Iš 2004-04-23 Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. ( duomenys neskelbtini ), matyti, kad sutartis dėl elektros energijos tiekimo į objektą, esantį ( duomenys neskelbtini ), sudaryta A. Z. vardu ( vartotojo kodas ( duomenys neskelbtini ) ) su AB „Rytų skirstomieji tinklai“. Tad ieškovės nurodyta aplinkybė, kad sudaryti elektros vartojimo sutarties ji vyko kartu su A. Z., tačiau sutartį dėl elektros energijos prikimo pasirašė būtent A. Z., teismo vertinimu, patvirtina, kad ieškovė, būdama rūpestingas ir apdairus asmuo, turėjo suprasti, kad būtent turto savininkas turi teisę sudaryti ir pasirašyti su turtu susijusias sutartis. Ieškovė pateikė suvartotos elektros apskaitos knygelės ( vartotojo Nr. ( duomenys neskelbtini ) ) kopijas: 1) 2015 m. gruodžio mėn. apie suvartotą elektros energiją 15,22 Eur ir tai patvirtinantį 2015-12-21 mokėjimą; 2) 2016 m. lapkričio mėn. apie suvartotą elektros energiją 8,64 Eur, pridedamas mokėjimo kvitas neįskaitomas; 3) 2017 m. rugsėjo mėn. apie suvartotą elektros energiją 10,15 Eur sumai, pridedamas mokėjimo kvitas neįskaitomas; 4) 2017 m. gruodžio mėn. apie suvartotą elektros energiją 1,14 Eur sumai, ir tai patvirtinantį 2017-12-30 mokėjimo kvitą; 5) 2018 m. gruodžio mėn. apie suvartotą elektros energiją 11,72 Eur sumai, ir tai patvirtinantį 2018-12-31 mokėjimo kvitą; 6) 2019 m. gruodžio mėn. apie suvartotą elektros energiją 10,83 Eur sumai, ir tai patvirtinantį 2019-12-31 mokėjimo kvitą. Sutiktina, kad ieškovės pateikti mokėjimo kvitai ir suvartotos elektros energijos knygelės, kurioje nurodytas vartotojo kodas sutampa su Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytu vartotojo kodu, kopijos patvirtina aplinkybę, kad ieškovė apmokėjo už suvartotą elektros energiją už 2015 m. gruodžio, 2017 m. gruodžio mėn., 2018 m. gruodžio mėn., ir 2019 m. gruodžio mėn., tačiau šie ieškovės atilikti veiksmai – suvartotos elektros energijos apmokėjimas, teisinės reikšmės sprendžiant dėl ieškovės palikimo priėmimo faktiniu valdymu, neturi, kadangi atlikti praėjus net 21 metams ( 2015 m. gruodis ) po termino palikimui priimti pabaigos ( 1994-07-11 ). Pažymėtina ir tai, kad tiek pati ieškovė V. K. nurodė, tiek teisme apklausti liudytojai patvirtina, kad ieškovė dažnai lankėsi sodyboje, joje leido laiką kartu su seserimi A. Z., tiek viena ir/ar su sutuoktiniu, šios aplinkybės neginčija ir atsakovė, todėl neatmetama situacija, kad ieškovė savo iniciatyva ir/ar A. Z. prašoma, apmokėjo būtent už savo buvimo sodyboje metu suvartotą elektros energiją.