Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.12; 1.2.25.4.1; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.1.14; 2.1.15.3.3.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2

2022 m. balandžio 26 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nesusituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), praeityje vieną kartą yra teistas, tačiau teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis M. K. 2021 m. gegužės 15 d. 22.05 val. Alytaus r. sav., Simno sen., Ostampo k., kelio Seirijai-Simnas-Igliauka, Nr. 181, 25,6 km., vairuodamas motociklą (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklas (toliau - v.n.ž.) (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9, 127, 128 punktų reikalavimus - nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių tam, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, kitų asmenų ar jų turto saugumui, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, viršydamas leistiną greitį, kelio posūkyje nepasirinko tokio važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki numatomos kliūties, artėdamas prie posūkio, privalėjo sulėtinti greitį, prireikus sustoti, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė vairuojamo motociklo ir nuvažiavo į griovį, ko pasėkoje motociklo keleiviai nukentėjusiajai S. R. padarė lengvo laipsnio galvos smegenų trauminę ligą, krūtininių stuburo VI, VII bei VIII slankstelių kompresinius lūžimus su nugaros stuburo smegenų pakenkimu bei išsivysčiusiu mielitu ir dėl krūtininių stuburo VI, VII bei VIII slankstelių kompresinių lūžimų su nugaros stuburo smegenų pakenkimu bei išsivysčiusiu mielitu sunkiai sutrikdė sveikatą.

Kaltinamasis M. K. savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, jog įvykio dieną su S. R. motociklu išvažiavo pasivažinėti. Motociklas (duomenys neskelbtini), jo galingumas 750 kubinių centimetrų, tai beveik galingiausios klasės motociklas. Įvykio metu jo motociklo vairavimo stažas buvo nepilni metai. Važiavo asfaltuotu keliu. Šiuo keliu važiavo pirmą kartą. Ant kelio dangos buvo nešvarumų, todėl keliose vietose ant posūkių motociklas slystelėjo. Mano, jog pakankamai gerai neįvertino šios aplinkybės, nes tokie dalykai įtakoja motociklo vairavimą. Užkilo ant kalniuko, buvo posūkis. Šis posūkis nepažymėtas. Tuo metu pažiūrėjo į spidometrą, rodė 100 km/h greitį, leistinas 90 km/h. Ėmė staigiai motociklą stabdyti, kad galėtų tinkamai padaryti posūkį. Jam paspaudus stabdžius, mano, jog kažkas papuolė po galiniu ratu, jis pradėjo slysti. Jam nepavyko motociklo ištiesinti, užvažiavo ant žvyrkelio ir nuo kelio nuvažiavo į griovį. Motociklas vertėsi ant dešinio šono. Jį numetė nuo motociklo, motociklas atsimušė jam į nugarą, o pats veidu krito ant žemės. Jis nematė, kaip S. krito. Kai atsigavo, ėjo žiūrėti S.. Ji nuo jo gulėjo apie tris ar daugiau metrų. S. sakė, jog negali įkvėpti oro. Paskambino medicinos pagalbai. Nuėmė S. šalmą. Ją ramino, prašė nejudėti. Abu vilkėjo specialią aprangą. Atvykus medicinos pagalbai, juos išvežė į ligoninę. Įvykio dieną su S. buvo sužadėtiniai, turėjo bendrų ateities planų. Po šio įvykio bendravo su S., stengėsi palaikyti ją morališkai, lankė klinikose, S. motinai davė pinigų. Kauno klinikose lankėsi apie 10 kartų, tiek, kiek leisdavo S. motina. Tuo metu buvo karantinas, todėl ligonių lankymas buvo apsunkintas. Šiuo metu su S. nėra sužadėtiniai. Mano, jog eismo įvykis kilo dėl to, kad nepasirinko saugaus greičio. Yra kaltas, kad nesugebėjo suvaldyti motociklo. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi.

Panašius parodymus kaltinamasis M. K. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b.l. 169–170, 173).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė pilnai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji S. R., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog šiuo metu yra gydoma Kauno klinikose, (duomenys neskelbtini) skyriuje dėl 2021-05-15 patirtų traumų eismo įvykio metu Alytaus rajone. Jos sveikatos būklė leidžia duoti parodymus, yra sąmoninga ir gali būti apklausiama. Įvykio metu patyrė galvos traumą, todėl dėl patirtos traumos neprisimena paties eismo įvykio ir kas įvyko savaitės eigoje iki įvykio. Prisimena, kad rašė sunkų bakalauro darbą ir vakarais, kad pakeisti aplinką ir pailsėti nuo mokslų, dažnai išvažiuodavo pasivažinėti su M. K. priklausančiu motociklu. Daugiau nieko neprisimena ir negali papasakoti (1 t., b.l. 76-79).

Nukentėjusioji S. R., papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog po gydymo jai negrįžo atmintis, negali nurodyti, kada, kur, iš kur važiavo, kas vežė ir kodėl įvyko eismo įvykis, kadangi eismo įvykio metu patyrė sunkią galvos smegenų traumą. Ligoninėje pažadinta iš dirbtinės komos buvo po 12 dienų, įvykius bandė suvokti iš mamos pasakojimų. Iš karto po eismo įvykio buvo gydoma Alytaus apskrities ligoninės reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje, kur buvo nustatyta stuburo trauma, apatinių galūnių plegija, galvos smegenų trauma, subarachoidinė hemoragija. Tą pačią naktį reanimobiliu buvo pervežta į Kauno klinikų (duomenys neskelbtini) skyrių, kur gydyta nuo 2021-05-16 iki 2021-09-03. Nustatyta galvos smegenų trauminė liga, ūmus periodas, lengva forma, krūtinės stuburo VI ir VII slankstelių lūžimai, trauminis mielitas, kojų paraplegija, absoliuti stuburo kanalo stenozė. Kauno klinikose 2021-05-16 buvo operuota, atlikta Th5/Th6/Th7 slankstelių spondilodezė, Th6 slankstelio laminektomija (pašalinti genetinėms ataugoms bei lankams), dekompresija. Nuo 2021-05-28 gydyta Kauno klinikų (duomenys neskelbtini) skyriuje, buvo paskirtas reabilitacijos etapas reabilitacija II. 2021-09-03 buvo išrašyta į namus, kur buvo paskirta būtina tolimesnė reabilitacija. 2021-09-06 buvo hospitalizuota į Palangos reabilitacijos ligoninę reabilitaciniam gydymui RII, iš jos išrašė 2021-09-10 ir tą pačia dieną pervežė į Kauno klinikų (duomenys neskelbtini) skyrių tęsti reabilitacijos gydymą RII, kur gydymas truko iki 2021-09-30. 2021-10-04 kelioms dienoms buvo paskirta reabilitacija Kulautuvos reabilitacijos ligoninėje. Nuo 2021-10-06 pagal medikų rekomendacijas, gydymą tęsė namuose savarankiškai ir papildomai savo lėšomis (3 kartus per savaitę) reabilitaciją teikia (duomenys neskelbtini), esanti Kaune, kadangi Teritorinė ligonių kasa ilgiau reabilitacijos neapmoka. Nors ilgą laiką praleido gydymo įstaigose, sveikata nepagerėjo, ji visiškai nevaikšto, medikai suteikia labai mažai vilties, kad galės vaikščioti, nurodo, kad reikia įdėti daug darbo dirbant apie 3-5 metus, kad būtų matyti pokyčiai. Kenčia didelius skausmus šonkaulių srityje, sutriko šlapinimosi ir tuštinimosi funkcijos, dingo menstruacijos, dažnai ištinka nevalingi raumenų traukuliai, kurie iškreipia kūną ir kelia didelį skausmą. Taip pat patiria nerimo priepuolius. Ji pilnai priklausoma nuo mamos L. R., pati neapsitarnauja buityje, nepasigamina maisto, nenusiprausia, net neapsirengia drabužių. 3 kartus per savaitę mama vežioja į (duomenys neskelbtini), kur jai taikomi reabilitacijos pratimai, dirba specialistai. Mama ją nešioja iš namų į automobilį, iš automobilio į gydymo įstaigą ir vėl neša į namus. Išgyvena dėl dingusių menstruacijų, kadangi supranta, kad gali prarasti galimybę turėti vaikų. Šeimoje ji vienintelė dukra, todėl tėvams negalės padovanoti anūkų. Prieš eismo įvykį mokėsi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ištęstinėse studijose (neakivaizdžiai), rašė bakalauro darbą. Mokydamasi dirbo (duomenys neskelbtini) kosmetikos parduotuvėje pardavėja, pilnu etatu. Dėl prastos sveikatos būklės bando tęsti mokslus, tačiau sunkiai sekasi, bet po truputį su dėstytojų pagalba planuoja baigti mokslus. Tvarkomi dokumentai dėl neįgalumo nustatymo, šiuo metu dar nėra nustatytas neįgalumas. Šiuo metu užsiima tik gydymu - su mamos pagalba važinėja į reabilitacijas pas specialistus. Su M. K. buvo pora, draugavo apie 4 metus. Maždaug apie 2020 m. gruodžio mėn. nusprendė išsiskirti, kadangi išsiskyrė interesai, susipyko. Praėjus nepilnai pusmečiui susitaikė ir pradėjo bendrauti kaip draugai, M. lankydavo jos šuniuką ir kartu aplankydavo ją. Bendraudami ne mažai laiko praleisdavo kartu, buvo įtemptas studijų laikotarpis, tad norėdama prasiblaškyti su juo kartu važiuodavo pasivažinėti po apylinkes. Ją jis vežiodavo savo motociklu, turėjo motociklininko aprangą. M. motociklą įsigijo 2020 m. apie liepos mėnesį, o teises įgijo truputį vėliau. Po eismo įvykio bendrauja minimaliai, tik susirašo žinutėmis, kaip sekasi, gal kas naujo ir tiek. Po eismo įvykio M. mamai davė 200 eurų, daugiau pinigų nei jai, nei šeimai nedavė. Kai buvo Kauno klinikose, M. atveždavo maisto ir higienos priemonių. Daugiau niekaip neprisidėjo prie gydymo - nei pagalba vežant pas medikus, nei kitaip. Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi į vairuotojo M. K. motociklo draudimo kompaniją. "Lietuvos draudimo" kompanija kompensavo 116,51 Eur gydymo išlaidų, 413,91 Eur kelionės išlaidų, 660 Eur už eismo įvykio metu sugadintus drabužius. Bei kompensavo 5136 Eur neturtinės žalos (1 t., b.l. 80–84).

Nukentėjusioji L. R., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog S. R. yra vienturtė duktė. 2021-05-15 S. sunkiai nukentėjo eismo įvykio metu. Jai dėl krūtininių stuburo VI, VII bei VIII slankstelių kompresinių lūžimų su nugaros stuburo smegenų pakenkimu bei išsivysčiusiu mielitu buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Dukra buvo gydoma Kauno Klinikų (duomenys neskelbtini) skyriuje, kur ją landydavo su vyru kasdien, nes reikėjo ją palaikyti psichologiškai ir padėti mankštintis kineziterapijos salėje. Paskui S. vežė į Palangos ligoninę reabilitacijai, iš jos atgal į Kauno klinikų (duomenys neskelbtini) skyrių, po to į Kulautuvos reabilitacijos ligoninę. Dukrai gydymo įstaigose negerėjo, ji taip ir liko visiškai negalinti pajudėti, jai nustatė kojų paraplegiją. Nuo šių metų birželio mėnesio S. prasidėjo stiprūs skausmai šonkaulių srityje, todėl reikėjo stiprių nuskausminamųjų vaistų ir kitų medikamentų, taip pat sutriko šlapinimosi ir tuštinimosi funkcijos, šiuo metu dingo menstruacijos. Dukrą ištinka nevalingi raumenų traukuliai, kurie iškreipia visą kūną ir sukelia didžiulį skausmą. S. gulint gydymo įstaigose dažnai užeidavo nerimo priepuoliai. Nuo spalio mėnesio dukra gyvena namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Dukra yra visiškai priklausoma nuo jos, pati neapsitarnauja buityje, nepasigamina maisto, nenusiprausia. Vonios kambarys yra namo antrame aukšte, todėl kasdien turi nešioti laiptais apsiprausti. Nuo dukros nešiojimo jai prasidėjo stiprūs nugaros skausmai. Sutuoktinis išvyko dirbti į užsienį, todėl visa dukros priežiūra tenka jai. S. grįžus iš ligoninių į namus, jai reabilitacijos pagalbą teikia Kaune esanti (duomenys neskelbtini), į kurią reikia 3 kartus per savaitę vežioti, vežioja savo transportu. Į automobilį reikia įkelti ir iškelti S.. Kiekvieną dieną mato nesibaigiančias dukters fizines ir dvasines kančias, kadangi gydytojai nesuteikia vilties, kad ji vaikščios ir bus savarankiška. Be to, dingę menstruacijos kelia didelį sielvartą, kad ji neturės vaikų. Taip pat dėl sumažėjusių jos galimybių nebaigs (duomenys neskelbtini). Ji labai pergyvena dėl dukros sveikatos būklės. Jų santykiai visą laiką buvo itin artimi, nuoširdūs, abi buvo ir yra ne tik motina ir dukra, bet ir pačios geriausios draugės. Matydama dukrą kančiose, pati patiria didelius pergyvenimus, dėl kurių prasidėjo stiprūs skausmai širdies plote, pradėjo kankinti nemiga, sumerkus akis sapnuoja košmarus. Tapo itin jautri, pažeidžiama, nuolat verkia, negali susikaupti darbe, nenori su niekuo bendrauti. Jaučiasi bejėgiška, kad nei ji, nei medikai negali atstatyti dukros sveikatos. Dėl skausmų širdies plote kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur buvo nustatyta krūtinės angina, somatoforminė autonominė disfunkcija, paskirtas gydymas, rekomenduota kardiologo konsultacija Kardiologas paskyrė magnio, kalio preparatus bei milgamma nervingumui mažinti. Taip pat dėl stuburo skausmų buvo paskirti tepalai, bei leidžiami vaistai. Blogėjant psichinei būklei buvo konsultuota psichiatro, kuris nustatė stiprią reakciją į stresą, paskyrė vaistus stresui mažinti, antidepresantų atsisakė, kadangi bijojo stipraus vaistų poveikio, bijojo būti užslopinta, kadangi turi dirbti ir nuolat prižiūrėti dukrą. Dėl šių aplinkybių prašo mane byloje pripažinti nukentėjusiąja. Jos kaip motinos patirti išgyvenimai dėl vienintelės dukros sveikatos sužalojimo yra išskirtiniai, todėl dėl dukros S. sunkaus sveikatos sutrikdymo, dėl jos ilgo sirgimo, nesibaigiančių reabilitacijų, abejotino sveikimo yra padaryta neturtinė žala, kurią vertina 10 000 eurų, todėl prašo mane pripažinti byloje civiline ieškove (1 t., b.l. 171–172).

Liudytojas J. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog jis dirba Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio pareigose. 2021-05-15 dirbant pagal iš anksto nustatytą darbo grafiką, kartu su E. M., apie 22.06 val. iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato gavo pranešimą, kad važiuojant nuo Simno link Igliaukos, 181 kelias, pavažiavus nuo Simno 7-8 kilometrus, pranešėjas nesuvaldė motociklo, įvyko eismo įvykis. Nuvykus nurodytu adresu, pamatė šalia kelio, ties kelio vingiu, nuvažiavusį ir gulintį motociklą (duomenys neskelbtini), v.n.ž. (duomenys neskelbtini), šalia jo mėtėsi įvairios motociklo detalės, o netoli nuo jo, ant žemės, ant nugaros gulėjo mergina, kuri buvo užsivilkusi motociklininko striukę, kuo dar buvo apsirengusi ar kuo avėjo, nepastebėjo. Šalia jos buvo vaikinas, kuris buvo pilnai apsirengęs motociklininko drabužiais. Vėliau atvažiavo greitoji pagalba ir merginą su vaikinu išvežė į ligoninę. Išmatavęs eismo įvykio vietą, subraižė eismo įvykio planą, kur pažymėjo, kad padangų slydimo žymės 50,90 m, o motociklas gulėjo 18,90 m atstumu (žiūrint nuo šalutinio kelio) ir 11 m ( žiūrint nuo pagrindinio kelio) (2 t., b.l. 2-3).

Liudytojas M. Š., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog jis dirba Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo pareigose. 2021-05-15 dirbant pagal iš anksto nustatytą darbo grafiką apie 22.00 val. iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato buvo gautas nurodymas nuvykti į Ostampos kaimą, Alytaus r., kur kelyje Seirijai-Simnas-Igliauka įvyko eismo įvykis. Nuvykus į Ostampos kaimą, Alytaus r. eismo įvykio vietoje jau buvo atvykę policijos pareigūnai J. B. ir E. M.. Kaip nurodė įvykio vietoje buvę policijos pareigūnai, nukentėjusioji mergina, motociklo keleivė ir pats motociklo vairuotojas jau išvežti greitosios medicinos pagalbos medikų į ligoninę. Jis padėjo kolegoms išmatuoti eismo įvykio vietą, po ko J. B. subraižė eismo įvykio planą, o jis, apžiūrėjęs įvyko vietą, surašė kelių eismo įvykio apžiūros protokolą. Dirbo tamsiu paros metu, buvo debesuota. Protokole pažymėjo, kad kelio danga buvo asfaltuota, sausa. Galiojimo zonoje buvo du kelio ženklai, t.y. šalutinis kelias iš dešinės ir kelio ženklas vingiai. Važiuojamosios dalies ženklinimas buvo siaura, ištisinė linija, skirianti skirtingų krypčių transporto srautus ir horizontalaus ženklinimo, artėjimo linija. Ant kelio matėsi ilgesnės nei 50 metrų stabdymo žymės. Įvykio vietoje rastas motociklas (duomenys neskelbtini), v.n.ž. (duomenys neskelbtini), motociklininko striukė, du šalmai, motociklo detalių nuolaužų ir kiti smulkūs daiktai. Motociklas su surinktomis detalėmis buvo išvežtas saugojimui į Alytaus AVPK Aptarnavimo skyriaus garažus, o kiti daiktai surinkti ir supakuoti į paketą Nr. 1 (1 t., b.l. 5–6).

Liudytojas E. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog 2021-05-15 dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu J. B. 22.06 val. buvo gautas pranešimas iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo, kad važiuojant nuo Simno link Igliaukos 181 kelias, pavažiavus nuo Simno apie 7-8 km. pranešėjas nesuvaldė motociklo. Keleivė moteris 24 m., sąmoninga, sunkiai kvėpuoja, kraujuoja iš burnos. Vyrui (duomenys neskelbtini) m., rankos trauma. Atvykus nurodytu adresu, šalia kelio buvo, kaip vėliau paaiškėjo, M. K. ir S. R.. M. K. paaiškino, kad jis su motociklu važiavo keliu, nesuvaldė motociklo ir nuvažiavo nuo kelio, taip pat pasakė, kad jau išsikvietė ir greitąją medicinos pagalbą. S. R. gulėjo ant nugaros, dejavo, į užduotus klausimus neatsakinėjo, negalėjo. Taip pat įvykio vietoje buvo du asmenys, kaip išsiaiškino, netoli nuo įvykio vietos gyvenantys L. ir J. K., kurie būdami namuose išgirdo, jog kažkokia transporto priemonė netoliese ilgai stabdė ir po to girdėjosi aukštų apsukų panašių, kurias skleistų motociklas garsas. Jie nuvažiavo pažiūrėti ar kažkas blogo nenutiko ir ar kažkam nereikia pagalbos. Kai atvyko, jiems M. K. pasakė, kad jau pats ką tik paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112. Daugiau jie nieko nepaaiškino, nes daugiau nieko ir nematė. M. K. skundėsi rankos ir pečio skausmais, sunkiai valdė kairę ranką. M. K. dar pasakė, kad važiuojant jam vis į šalmą trenkėsi įvairūs vabzdžiai, dėl to vis tekdavo valytis šalmo stiklą. Taip pat pasakė, kad nematė posūkio kelių ženklo, nes kaip tik tuo metu valėsi šalmo stiklą nuo prilipusių vabzdžių. Pasak jo, jei būtų matęs ženklą, būtų sumažinęs greitį, nes šis kelias jam nepažįstamas. Minėjo, kad važiavo šimto km/h greičiu ar šiek tiek greičiau. Atvykus dviem greitosios medicinos pagalbos automobiliams, medikai M. K. ir S. R. išvežė į ligoninę. Įvykio vieta buvo apsaugota, apžiūrėta, subraižyta schema. Motociklo vairuotojo blaivumo vietoje nepavyko patikrinti, dėl sužalojimų taip pat medikai skubėjo suteikti pirmąją pagalbą. Motociklas (duomenys neskelbtini), v.n.ž. (duomenys neskelbtini) buvo nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę adresu Alytus, Ulonų g. 14K (1 t., b.l. 8–9).

Liudytojas J. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog 2021-05-15 vakare, tiksliai valandos nežino, bet buvo jau sutemę, išėjo uždaryti šiltnamio, esančio prie namų, (duomenys neskelbtini). Būnant prie šiltnamio, išgirdo nuo (duomenys neskelbtini) kaimo pusės sklindantį atvažiuojančio motociklo garsą, vėliau pamatė šviesas, kurios artėjo link toje kelio vietoje esančio staigaus posūkio. Išgirdo stabdymo garsą, o po to žvyrkelio čiuožimo garsą, kaip šnypštimą, tada trijų iš eilės smūgių, kaip bumptelėjimų į žemę, garsą. Dar palaukė, tikėdamasis, kad gal bus bandoma kurti motociklą, bet to neišgirdo. Tada pasikvietė namuose buvusią žmoną ir abu nuvažiavo pasižiūrėti kas atsitiko, esant reikalui iškvieti greitąją pagalbą. Atvažiavus į vietą, pamatė, kad maždaug apie penki metrai nuo kelio, pasėlių lauke, ant nugaros, kojomis link kelio gulėjo mergina, o šalia jos atsitūpęs buvo vaikinas, kalbėjosi telefonu su greitąją ir laikė merginą, kad ji nesikeltų. Mergina vis bandė atsikelti. Kaip buvo apsirengę ir kuo avėjo abu jaunuoliai, nežino, nes neatkreipė dėmesio. Policijos pareigūnų dar nebuvo atvykę. Jo žmona paklausė, ar žinojo kad čia šis posūkis, vaikinas atsakė, kad nežinojo, nes pirmą kartą šiuo keliu važiavo. Jie daugiau nieko neklausinėjo, vaikinas tik pasakė, kad važiavo nuo (duomenys neskelbtini). Matėsi, kad merginai labai negerai. Po to kai atvyko policijos pareigūnai, atvyko ir greitosios medikai. Abu jaunuolius išsivežė į ligoninę. Po to jie išvažiavo namo. Šiame posūkyje tai ne pirmas eismo įvykis, nes jis labai staigus. Prieš posūkį yra kelio ženklas reiškiantis posūkį, tačiau tai negelbėja ir vis tiek čia įvyksta eismo įvykiai (2 t., b.l. 11-12).

Liudytoja L. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog 2021-05-15 vakare, apie 22 val., būnat namuose, (duomenys neskelbtini)., į namus parėjo vyras J. ir pasakė, kad girdėjo, kaip važiavo motociklistas ir "apsivožė" t.y. padarė eismo įvykį. Jis paaiškino, kad girdėjo kaip motociklas čiuožė, o paskui virto, dar pamanė, kad gal tai kaimynų vaikas, nes ir jis turi motociklą. Abu nuvažiavo pasižiūrėti ir, esant reikalui, padėti. Atvažiavus į tą vietą, kur yra staigus posūkis, pamatė pasėlių lauke ant nugaros gulinčia merginą, o šalia klūpojo vaikinas, kuris jau buvo išsikvietęs greitąją. Jie nieko jo neklausė, nes matėsi, kad merginai labai blogai, o vaikinas vis jai sakė "S., nesikelk". Išgirdusi, kad ji sako, kad jai šalta, ji atsinešė iš automobilio pleduką ir užklojo ją. Po to atvažiavo policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba. Jie dar kiek pabuvo, padėjo su neštuvais nunešti jaunuolius į greitosios mašinas ir išvažiavo namo. Dar atsimena, kad tas vyrukas sakė, kad šitoks posūkis, nėra jokio ženklo ir, kad pirmą kartą važiavo šiuo keliu (2 t., b.l. 13-15).

Iš 2021 m. gegužės 16 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo su nuotraukomis ir planu, matyti, jog užfiksuota eismo įvykio vieta, esanti kelyje Nr. 181, Seirijai-Simnas-Igliauka, ties Ostampo k. Nurodyta, kad tiesaus horizontalaus ruožo pabaigoje prasideda vingis į kairę pusę. Važiuojamosios kelio dalies plotis yra 6 m, dešinėje esančios eismo juostos plotis 2,75 m, skiriamosios juostos plotis 0,15 m, ties skiriamąja juosta jos dešinėje pusėje matosi stabdymo žymės ant asfaltuotos kelio dangos. Stabdymo žymių ilgis su išlinkiu iki važiuojamosios dalies krašto yra 30,60 m, o stabdymo žymių tiesės ilgis yra 30 m, atstumas tarp stabdymo žymės su išlinkiu ir stabdymo žymės tiesės už 15,30 m nuo stabdymo žymių pradžios yra 0,30 m. Ties stabdymo žyme, važiuojamosios dalies krašte važiuojamosios eismo juostos plotis yra 3 m. Nuo važiuojamosios dalies krašto stabdymo žymės tęsiasi kelkraštyje ir žvyruotoje dangoje, kuri yra dėl dešinėje pusėje esančio šalutinio kelio. Stabdymo žymė žvyruotoje dangoje pereina į slydimo žymes. Stabdymo ir slydimo žymės bendras ilgis su išlinkiu yra 21 m, o stabdymo žymės tiesės ilgis yra 20,3 m, matuojant nuo žymės žvyruotoje dangoje ties važiuojamosios dalies kraštu iki žymės pabaigos, kuri nuo važiuojamos dalies krašto yra nutolusi 3,47 m. Nuo žymės žvyruotoje dangoje pabaigos už 18,90 m, dešinėje kelio pusėje esančiame griovyje yra motociklas, kuris nuo važiuojamosios kelio dalies yra nutolęs 11 m. Nuo žymės žvyruotoje dangoje tiesiai tarp žymės ir motociklo už 6,6 m yra spidometras, kuris nuo važiuojamosios kelio dalies yra nutolęs 8,6 m, nuo žymės žvyruotoje dangoje už 8,5 m, yra pabirusių motociklo dalių ir kitų daiktų centras, kurie pabirę vienas šalia kito. Daiktai nuo važiuojamosios dalies krašto yra 9,0 m atstumu. Nuo žymės žvyruotoje dangoje pabaigos už 9,0 m yra pabirusių motociklo dalių ir kitų daiktų centras, kurie pabirę vienas šalia kito. Pabirę dalys ir daiktai yra už 8,15 m nuo važiuojamosios dalies krašto. Nuo motociklo už 2,9 m ir 7,7 m nuo važiuojamosios dalies krašto yra keleivės buvimo vieta, bei daiktai (1 t., b.l. 19–32).

Iš 2021 m. gegužės 15 d. Transporto priemonės techninės būklės patikros ir apžiūros protokolo matyti, jog transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) savininkas M. K., registracijos liudijimas Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), privalomuoju transporto priemonės draudimu drausta, techninė apžiūra galioja iki 2022 m. birželio 22 d. Apžiūros metu nustatyti išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai: apgadinta apdaila, spidometras, stabdžių mechanizmas. Nurodyta, kad padangų būklė gera, protektoriaus piešinio gylis atitinka (1 t., b.l. 33–35).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados matyti, jog M. K. kraujyje amfetaminų, benzodiazepinų, kokaino, kokaino metabolitų, opiatų, tetrahidrokanabinolio, tetrahidrokanabinolio metabolitų, etilo alkoholio, nerasta (1 t., b.l. 54).

Iš 2021 m. birželio 30 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-1558(21) matyti, jog orientacinis motociklo (duomenys neskelbtini), v.n.ž. (duomenys neskelbtini), vairuojamo M. K., greitis prieš pat nuvažiuojant į griovį - apie 57 km/h. Orientacinis motociklo greitis prieš pat slydimo pėdsako pradžią - apie 98 km/h. Šio eismo įvykio eiga (mechanizmas) buvo tokia: M. K., vairuodamas motociklą (duomenys neskelbtini), v.n.ž. (duomenys neskelbtini), važiavo apie 98 km/h greičiu kryptimi link Simno. Kelio vingyje į kairę, žiūrint motociklo važiavimo kryptimi, vairuotojas užstabdė motociklą ir nuslydo nuo kelio važiuojamosios dalies į dešinę, o už važiuojamosios dalies ribų vertėsi. Šioje situacijoje motociklo (duomenys neskelbtini), v.n.ž. (duomenys neskelbtini), vairuotojas M. K., pasirinkdamas važiavimo greitį pagal kelio sąlygas, o būtent tai, kaip priekyje matomas kelias ir suvaldydamas motociklą turėjo techninę galimybę išvengti nuvažiavimo nuo kelio (1 t., b.l. 60–62).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 536/2021 (06) matyti, jog S. R. nustatyta lengvo laipsnio galvos smegenų trauminė liga, krūtininių stuburo VI, VII bei VIII slankstelių kompresiniai lūžimai su nugaros stuburo smegenų pakenkimu bei išsivysčiusių mielitu. Sužalojimai padaryti veikiant kietu buku žalojančiu daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu autoįvykio metu. Sužalojimas, dėl krūtininių stuburo VI, VII bei VIII slankstelių kompresinių lūžimų su nugaros stuburo smegenų pakenkimu bei išsivysčiusių mielitu, vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l. 67–68).

Iš Daiktų apžiūros protokolas su nuotraukoms, apžiūrėti ir aprašyti eismo įvykio vietos apžiūros metu paimti daiktai (2 t., b.l. 16-24).

Iš Daiktų apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėtas motociklas (duomenys neskelbtini), v.n.ž (duomenys neskelbtini), saugomas Alytaus AVPK Aptarnavimo skyriaus garažuose. Nurodyta, kad motociklas pastatytas ant stovėjimo kojelės, ant viso motociklo matosi įvairaus dydžio ir formos įbrėžimai, įlenkimai, priekinėje dalyje matomos nulūžusios metalinės detalės. Dešinė motociklo pusė (žiūrint iš priekio) yra sulankstyta, sulaužyta, kai kurios detalės nukritę ar kabo ore, dalinai besilaikančios prie motociklo rėmo. Motociklo benzino bakas sulankstytas, vairo mechanizmas, ties viduriu nulūžęs, galinėje dalyje, ties sėdyne, matomas atviras rėmas, nuo kurio žemyn yra nutįsę įvairūs vamzdeliai. Šalia motociklo yra sudėtos įvairaus dydžio motociklo rėmo dalys, kurios yra sulaužytos, sulankstytos, taip pat yra sėdynės dalis, žibinto dalis, suskaldytas veidrodėlis, žibintas, nulaužtas tachometras, švarios smulkios plastikinės ir metalinės dalys. Galinį motociklo padanga 190/50 ZR17 M/C (73W), protektoriaus gylis - 4,77 mm, 3,77 mm; priekinė motociklo padanga 120/70 ZR17 M/CD (73W), protektoriaus gylis - 3,55 mm, 2,82 mm (2 t., b.l. 25–33).

Iš Kitų objektų apžiūros protokolas, aprašyta vaizdo medžiaga iš įvykio vietoje buvusių policijos pareigūnų mobilių vaizdo registratorių (2 t., b.l. 41-45).

Iš Kitų objektų apžiūros protokolas, aprašytas Bendrojo pagalbos centro pateiktas įrašas (2 t., b.l. 50-52).

Iš 2021-11-26 AB „Lietuvos draudimas“ pranešimo matyti, jog dėl 2021-05-15 eismo įvykio, kurio metu nukentėjo S. R., 2021-09-09 (dar neturint duomenų apie nustatytą sveikatos sutrikdymo mastą) jai buvo išmokėta avansinė 5666, 42 Eur draudimo išmoka: kompensuotos patirtos gydymo išlaidos - 116,15 Eur; kompensuotos su gydymu susijusios kelionės išlaidos - 413,91 Eur; išmokėta 5136 Eur draudimo išmoka neturtinei (moralinei) žalai atlyginti. Gavus informacijos apie S. R. nustatytą sunkų sveikatos sutrikdymo mastą bei jos ir L. R. civilinius ieškinius, duomenys vertinami, sprendimas dėl papildomos žalos atlyginimo nepriimtas (2 t., b.l. 106).

Iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos meteorologininių ir aviacinių stebėjimų skyriaus pranešimo apie hidrometeorologines sąlygas eismo įvykio dieną matyti, jog 2021 m. gegužės 15 d. nuo 21 val. iki 23 val. kritulių nebuvo (2 t., b.l. 117)

Iš Valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos pranešimo matyti, jog kelio Nr. 181 ruože 22,384 - 30,343 km leistinas važiavimo greitis yra 90 km/h (2 t., b.l. 120).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Visi aukščiau aptarti bylos faktiniai duomenys gauti teisėtais būdais, įstatymo nustatyta tvarka, todėl teismas laiko juos įrodymais, kurie visumoje patvirtina M. K. kaltę jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo. M. K. 2021 m. gegužės 15 d. 22.05 val. Alytaus r. sav., Simno sen., Ostampo k., kelio Seirijai-Simnas-Igliauka, Nr. 181, 25,6 km., vairuodamas motociklą (duomenys neskelbtini), pažeidė KET 9, 127, 128 punktų reikalavimus - nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių tam, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, kitų asmenų ar jų turto saugumui, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, viršydamas leistiną greitį, kelio posūkyje nepasirinko tokio važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki numatomos kliūties, artėdamas prie posūkio, privalėjo sulėtinti greitį, prireikus sustoti, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė vairuojamo motociklo ir nuvažiavo į griovį, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajai S. R. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusiajai padarytas sveikatos sutrikdymo mastas patvirtintas specialisto išvada, jis konstatuotas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Pažymėtina, jog asmuo atsako pagal BK 281 straipsnį tik tais atvejais, kai šiame straipsnyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo (BK 281 straipsnio 7 dalis). Teismo nustatytų įvykio aplinkybių analizė leidžia spręsti, jog kaltinamasis M. K. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kadangi šis kaltinamasis nenumatė, kad dėl jos veikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo M. K. padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo įvykiu ir atsiradusiomis pasekmėmis – nukentėjusiosios sunkiu sveikatos sutrikdymu, todėl kaltinamojo M. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 3 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir į BK 54 straipsnio numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamasis M. K. padarė neatsargų nusikaltimą, dėl kurio kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailisi, ši aplinkybė pripažįstama lengvinančia jo atsakomybę. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. M. K. praeityje yra vieną kartą teistas dar būnant jam nepilnamečiu, tačiau baudžiamojo proceso prasme laikomas neteistu, kadangi nusikalstamos veikos padarymo metu teistumas yra išnykęs. Baustas administracine tvarka, pagrinde už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (2 t., b.l. 144–154). Kaltinamasis dirba (duomenys neskelbtini), darbovietės charakterizuojamas teigiamai (2 t., b.l. 162).

BK 281 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos bausmių rūšys yra bauda arba areštas, arba terminuotas laisvės atėmimas iki 5 metų. Valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė prašo kaltinamajam skirti 1 metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui. Tačiau teismas mano, jog kaltinamajam M. K. skiriant bausmę turi būti taikomos BK 55 straipsnio nuostatos, numatančios, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų, ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, o skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Iš bylos duomenų matyti, jog kaltinamasis nuo 2015 m. balandžio 9 d. dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), darbovietės charakterizuojamas teigiamai (2 t., b.l. 162). Kaltinamasis baudžiamojo įstatymo prasme laikomas neteistu, padarė neatsargų nusikaltimą. Nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Iš kaltinamojo pateikto prašymo (3 t., b.l. 132–133) ir paaiškinimų matyti, jog M. K. siekdamas didesnio uždarbio, vairuotoju ketina dirbti Europos Sąjungos valstybėje. Kaltinamasis savo elgesį vertina kritiškai, nuoširdžiai išgyvena dėl kilusių pasekmių, ketina atlyginti žalą, padėti nukentėjusiajai finansiškai. Todėl teismas mano, jog pačios griežčiausios bausmės skyrimas M. K. pagal jos pasekmes neatitinka kaltinamojo asmenybės individualizavimo, o BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam paskyrus nusikaltimo sankcijoje numatytą pačią švelniausią bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant mažesnį už jos vidurkį (BK 47 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Kaltinamasis savo kaltę pripažino pilnai, buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl jo atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir bausmė mažintina vienu trečdaliu. Įvertinus paskirtos baudos dydį, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, M. K. įpareigojamas baudą sumokėti per 9 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo

Valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė prašė kartu su bausme kaltinamajam M. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti trejus metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai yra padarytas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-421/2014). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog kaltinamasis M. K. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Teismas pripažįsta, jog M. K. padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai sukėlė sunkias pasekmes, taip pat, jog kaltinamasis eilę kartų yra pažeidęs Kelių eismo taisykles, dėl ko jam skirtos administracinės nuobaudos, pagrindinai už greičio viršijimą. Iš bylos duomenų matyti, jog M. K. nuo (duomenys neskelbtini) metų dirba (duomenys neskelbtini), jo darbas yra susijęs su transporto priemonės vairavimu, tai, teismo manymu, paaiškina nusižengimų dažnumą. Tačiau spręsdamas klausimą dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo ar neskyrimo, teismas labiausiai atsižvelgia į šiame eismo įvykyje nukentėjusiosios S. R. prašymą neskirti M. K. šios baudžiamojo poveikio priemonės. Kaltinamasis dirba, teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti, tai yra jo vienintelės pajamos. Teismas mano, jog uždraudžiant naudotis šia specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, bus pažeisti pačios nukentėjusiosios S. R. teisėti interesai į žalos atlyginimą. BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo atveju specialiosios teisės atėmimas nėra imperatyvus, šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas yra teismo diskrecija. Todėl teismas įvertinęs visas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, tai, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė būdamas blaivus, neatsargia kaltės forma, į nukentėjusiosios poziciją kaltinamojo atžvilgiu, sprendžiama, jog šiuo atveju, siekiant tiek visapusiško bausmės paskirties bei proporcingumo principo įgyvendinimo, tiek ir pačio kaltinamojo ir nukentėjusiosios interesų užtikrinimo, teismas mano, jog kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, nėra tikslinga. Šiuo atveju teisinga viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyra, bausmės paskirtis, įtvirtinta BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti ir be uždraudimo naudotis specialia teise.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusioji S. R. patikslintu civiliniu ieškiniu (3 t., b.l. 93–109) prašo iš civilinių atsakovų AB „Lietuvos draudimas“ ir kaltinamojo M. K. priteisti jai 2 813,27 Eur turtinės žalos atlyginimui ir iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ priteisti 84 592 eurus neturtinės žalos atlyginimo.

Patikslintame 2022 m. vasario 11 d. ieškinyje (3 t., b. l. 93-99) nukentėjusioji S. R. nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu civiliniams atsakovams 2021 m. spalio 27 d. buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 4 224,82 eurų turtinės žalos ir 94 864 eurų neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b.l. 90 – 165). Po ieškinio pareiškimo ji papildomai patyrė gydymosi ir kelionės išlaidų, dėl kurių atlyginimo dokumentus pateikė AB „Lietuvos draudimas“. AB „Lietuvos draudimas“ 2022 m. vasario 9 d. pateikė atsiliepimą į jos ieškinį ir pranešimą apie nuostolių atlyginimą, kuriame nurodė, kad dalinai atlygino jos patirtą turtinę ir neturtinę žalą, o būtent: 15 408 eurų neturtinės žalos ir 4 250,70 eurų turtinės žalos, kuri susideda iš: 1 475,91 eurų gydymosi išlaidų, 1 237,90 eurų už keliones į gydymosi įstaigas ir parkavimą, 876,89 eurų už jos negautas pajamas ir 660 eurų už eismo įvykio metu sugadintus jos drabužius. Dėl proceso ekonomiškumo ir aiškumo tikslina ieškinio reikalavimus ir nurodo tik tas išlaidas, kurias ,,Lietuvos draudimas“ atsisakė jai atlyginti.

Civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą - žalą padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas, tačiau šios minėtų asmenų pareigos atsiradimo pagrindai yra skirtingi. Žalą padariusio asmens pareiga atlyginti žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį ir nukentėjusįjį sieja deliktinė atsakomybė ir taikomas visiškas žalos atlyginimo principas (CK 6.251 str., 6.254 str. 2 d., 6.263 str. 2 d.). Draudiko pareiga atlyginti žalą kyla kitu pagrindu - iš draudimo sutarties, t. y. pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal pačią draudimo sutartį. Būtent, draudimo sutartinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir draudimo sutartis nustato, kokią žalą ir kokia apimtimi atlygina draudikas. Bendra taisyklė ta, kad draudikui visiškas nuostolių atlyginimo principas netaikomas, todėl, jeigu padarytos žalos visiškai nepadengia nukentėjusiajam išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį privalo atlyginti žalą padaręs asmuo. Taigi, tuo atveju, jeigu nukentėjusios prašomų sumų neatlygins draudikas, ji prašo jas priteisti iš kaltinamojo M. K..

Nukentėjusioji S. R. nurodė, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto 2021 m. rugsėjo 24 d. išvadoje Nr. G 536/2021 (06) nurodyta, kad 2021 m. gegužės 15 d. iš karto po eismo įvykio ji buvo gydyta Alytaus apskrities ligoninės reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje, jai buvo nustatyta stuburo trauma, apatinių galūnių plegija, galvos smegenų trauma, subarachoidinė hemoragija. Tą pačią naktį reanimobiliu imobilizuota ant lentos buvo pervežta į Kauno klinikų (duomenys neskelbtini) skyrių. Kauno klinikų reanimacijos ir intensyvios terapijos bei neurochirurgijos ir (duomenys neskelbtini) skyriuose buvo gydoma 2021 m. gegužės 16 d. – 2021 m. rugsėjo 3 d., nustatyta galvos smegenų trauminė liga, ūmus periodas, lengva forma, krūtinės stuburo VI ir VII slankstelių lūžimai, trauminis mielitas, kojų paraplegija, absoliuti stuburo kanalo stenozė. 2021 m. gegužės 16 d. buvo operuota, atlikta Th5/Th6/Th7 slankstelių spondilodezė, Th6 slankstelio laminektomija (pašalinant geterinę ataugą bei lankus), dekompresija. Nuo 2021 m. gegužės 28 d. buvo gydyta (duomenys neskelbtini) skyriuje, po ko išimties tvarka buvo skirtas naujas reabilitacijos etapas - reabilitacija II - 24 dienų terminui, tikintis apsitarnavimo ir judėjimo funkcijų pagerinimo, galūnių raumenų jėgos ir aktyvių judesių pagerinimo, savarankiško vaikščiojimo remiantis vaikštyne išmokymo. 2021 m. rugsėjo 3 d. buvo išrašyta į namus, nurodyta, kad jai būtina tolimesnė reabilitacija, užtikrinant pažeistų biosocialinių funkcijų (judėjimo, apsitarnavimo) atsigavimo tęstinumą (1 t., b. l. 67-68).

2021 m. rugsėjo 30 d. medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodyta, kad 2021 m rugsėjo 6 d. S. R. buvo hospitalizuota į Palangos reabilitacijos ligoninę reabilitaciniam gydymui RII, išrašyta 2021 m. rugsėjo 10 d. ir tą pačią dieną pervežta į Kauno klinikų (duomenys neskelbtini) skyrių tęsti reabilitacijos gydymą RII. Toks trumpas jos buvimas Palangos reabilitacijos ligoninėje buvo susijęs su tuo, kad reabilitacijos pobūdis pagal jos sveikatos būklę jai buvo per sunkus, nes ji viena visiškai nepastovi, o visi pratimai buvo skirti žymiai sveikesniems pacientams. Kauno klinikų reabilitacijos klinikoje, (duomenys neskelbtini) skyriuje buvo gydyta nuo 2021 m. rugsėjo 10 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. Nuo 2021 m. spalio 4 d. buvo reabilituojama Kulautuvos reabilitacijos ligoninėje 2 dienas, tačiau išvyko anksčiau nustatyto laiko, kadangi jai paskirta reabilitacija neatitiko jos sveikatos būklės (buvo per silpna, 1-o lygio minimali ambulatorinė reabilitacija, skirta beveik sveikiems žmonėms) (1 t., b. l. 101).

2021 m. spalio 6 d. medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodyta, kad rekomenduojama tęsti išmoktus kineziterapijos ir ergo terapijos pratimus savarankiškai namuose, nustatyti negalios lygį, tikslinga tęsti reabilitaciją, užtikrinant pažeistų biosocialinių funkcijų tęstinumą (1 t., b. l. 102). Grįžus namo, jos lėšomis apmokamą reabilitaciją jai teikia (duomenys neskelbtini), esanti Kaune, kadangi TLK ilgiau reabilitacijos neapmoka.

Dėl turtinės žalos nukentėjusioji S. R. nurodė, kad turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje ir apima: a) nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą (pavyzdžiui, sugadintas ar sužalotas turtas, pagrobti ar pasisavinti daiktai ir pan.); b) materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis (civilinis ieškovas) dėl padarytos nusikalstamos veikos (asmuo negavo pajamų, kurias jis butų gavęs, jeigu nebūtų padaryta nusikalstama veika); c) išlaidas, kurios patirtos pašalinant nusikalstamos veikos padarinius (pavyzdžiui, gydymo išlaidos ir pan.). Taigi, AB ,,Lietuvos draudimas“ jai neatlygino/nepilnai atlygino šias išlaidas:

1) naujai pirkti drabužiai - 372,64 eurų: treningas mankštai - 47 eurai, dvejos apatinės kelnaitės - 8,34 eurai ir 8,97 eurai, šortai - 14,99 eurų, pižama, chalatėlis ir sportinė liemenėlė - 108,97 eurai, trumpa pižama - 26,96 eurai, šortukai mankštai - 29,99 eurai, šortukai - 14,99 eurai, trumpa pižama, liemenėlė sportui ir apatinės kelnaitės - 57,48 eurai, sportinis džemperis ir kelnės - 54,95 eurai (šie drabužiai jai buvo reikalingi gulint ligoninėje atliekant mankštą bei higienos tikslais, po traumos teko dėvėti sauskelnes, dėl ko netilpo į turėtus iki eismo įvykio XS dydžio drabužius, turėjo pirkti M ir L dydžio (1 t., b. l. 104-105 ir 133);

2) lova su čiužiniu - 395 eurai (grįžus iš ligoninės gyventi pas tėvus, jų namo pirmame aukšte nebuvo jai tinkamos lovos, miegama lova yra tik antrame namo aukšte, o mamai vienai ją kas vakarą ir rytą nešioti į antrą aukštą per sunku, be to, dėl stuburo traumos reikalingas kietesnis čiužinys (1 t., b. l. 146-149);

3) nakvynė ir maitinimas Kulautuvos reabilitacijos ligoninėje - 38 eurai (šioje ligoninėje jai buvo paskirtas ambulatorinis gydymas, todėl už nakvynę bei maistą TLK nekompensavo, ir ji turėjo šias išlaidas apmokėti savo lėšomis; tuo atveju, jeigu būtų vežiojama iš (duomenys neskelbtini) į Kulautuvą, kuro išlaidos būtų kur kas didesnės (1 t., b. l. 150);

4) pagerintas maitinimas - 446,23 eurai (daugiausia pirkta proteino kokteiliai ir varškė, nes nuolat dėl traumos gulint vyto raumenys, buvo sutrikusi tuštinimosi funkcija, dėl ko reikėjo skaidulomis praturtinto maisto, be to, nuo ankstyvos vaikystės ji nevalgo maisto su svogūnais, jų organizmas netoleruoja, o ligoninės maiste praktiškai kiekvienam patiekale jų pridėta, tad jeigu ne tėvų atvežtas maistas, būtų alkana, todėl papildomas maistas jai buvo fiziologinė būtinybė (1 t., b. l. 116-132);

- 1,98 euro už ,,Gudobelės ekstraktą“ ir 7, 98 eurai už ,,Neurorubine forte“ pagal 2021 m. birželio 10 d. kvitą;

- 8,35 eurai už ,,Ambio“ kalį ir magnį pagal 2021 m. liepos 16 d. kvitą;

- 2,45 eurai už ,,Biokalį forte“ pagal 2021 m. liepos 16 d. kvitą;

- 16,51 eurai už maisto papildą ,,Dias beauty“ nuo plaukų slinkimo pagal 2021 m. liepos 10 d. kvitą;

- 14,15 eurų už maisto papildą ,,Dias beauty“ nuo plaukų slinkimo pagal 2021 m. rugpjūčio 13 d. kvitą;

- 7,16 eurų už ,,Simetigast forte“ (nuo pilvo pūtimo) ir 4,98 eurų už ,,Salutil“ (gerosios bakterijos) pagal 2021 m. rugsėjo 5 d. kvitą;

- 4,33 eurai už ,,Espumisaną“ ir 10,49 eurų už maisto papildą plaukams pagal 2021 m. spalio 29 d. kasos kvitą (1 t., b. l. 103);

6) 888 eurai už kurą (tėvai ją dažnai lankė Kauno klinikose, kad ją nuprausti, perrengti, padėti pavalgyti, išvežti su neįgaliojo vežimėliu į lauką, psichologiškai palaikyti, leidus gydytojui papildomai padėti jai mankštintis ligoninės sporto salėje, kad suaktyvinti kraujotakos ir virškinimo sistemą, atvežti maisto, kadangi pati neturėjo galimybės nusipirkti higienos reikmenų, rūbų, medikamentų, papildomo maisto, tėvams važinėjant automobiliu ,,BMW X3“, valstybinio numerio ženklas Nr. (duomenys neskelbtini) maršrutu Marijampolė-Kauno klinikos, vidutiniškai 140 km, vidutinės kuro sąnaudos 100 km 12 litrų dyzelino):

- kuro čekiai nuo 2021 m. birželio 8 d. iki 2021 m. liepos 25 d. – iš viso 637,54 eurų sumai (AB ,,Lietuvos draudimas“ pagal šiuos čekius kompensavo 413,91 eurus, nekompensuota 243,63 eurai. 2021 m. rugsėjo 8 d. gydytojo eksperto išvadoje Nr. 2659507/1164688 nurodyta, kad vertinama, kad galėjo būti įmanomas lankymas 1 k./sav. (pandemijos metu), viso paskaičiavo už 17 važiavimo kartų, važiuojant iš (duomenys neskelbtini) į KK į abi puses po 156,70 km, viso 2663 9 km. Tačiau ją tėvai, gydytojui leidus, atsižvelgiant į jos sunkią būklę, lankė beveik kiekvieną dieną);

- kuro čekiai nuo 2021 m. liepos 30 d. iki 2021 m. spalio 13 d. – iš viso 906,33 eurų sumai (AB ,,Lietuvos draudimas“ pagal šiuos čekius jai kompensavo 261,93 eurus, nekompensuota 418,83+225,54 eurai, viso nekompensuota 644,37 eurai. 2021 m. gruodžio 15 d. gydytojo eksperto išvadoje Nr. 2659507/1164688 nurodyta, kad vertinama, kad iš (duomenys neskelbtini) į KK važiuota 10 kartų po 156,7 km, iš viso 1567 km; važiuota iš (duomenys neskelbtini) į Kulautuvos reabilitacijos ligoninę 2 kartus 165,30 km. Tačiau neįvertinta, kad ją tėvai ir toliau lankė beveik kiekvieną dieną, be to, 2021 m. rugsėjo 6 d. iš KK buvo vežama į Palangos reabilitacijos ligoninę, kuro kvitas 62,29 eurų sumai. Iš Palangos reabilitacijos ligoninės 2021 m. rugsėjo 10 d. buvo vežama atgal į KK, 2021 m. rugsėjo 9 d. kuro kvitas 68,06 eurų sumai) (1 t., b. l. 104-110);

7) 600 eurų - už po eismo įvykio dingusias dvi auksines grandinėles nuo rankos.

Dėl neturtinės žalos nukentėjusioji nurodė, kad dėl eismo įvykio jai padaryta ir neturtinė žala. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sveikatos sužalojimo atveju yra žalos padariniai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Po eismo įvykio ją lydėjo nuolatinis didžiulis fizinis skausmas dėl stuburo slankstelių lūžių, ji visiškai nejudėjo, negalėjo nei atsisėsti, nei apsiversti, nuo krūtinės srities žemyn visiškai nejuto savo kūno, virš mėnesio laiko šlapinosi tik kateterio pagalba, be to buvo savaiminis tuštinimasis, dėl ko nuolat reikėjo sauskelnių. Iki šiol yra sutrikusi tuštinimosi funkcija - tai yra nuo stuburo pažeidimų. Nuo birželio mėnesio prasidėjo stiprūs neuralgininiai skausmai šonkaulių srityje, dėl ko buvo klijuojami pleistrai nuo skausmo, skirti stiprūs (narkotiniai) vaistai, nes skausmas buvo nepakeliamas. Skausmas plito į krūtinės sritį, dėl ko trikdavo kvėpavimas. Itin stiprūs skausmai tęsėsi savaitę laiko, vėliau jie pasikartodavo epizodiškai ir kartojasi iki šiol. Nuolat juto didelį galvos skausmą. Sutriko virškinimas, kuris neatsistato iki šiol, nuolat naudoja virškinimo fermentus ir gerąsias bakterijas, vaistus nuo vidurių pūtimo. Šiuo metu atsistoti gali tik sutelkus visas jėgas, tačiau kojose nėra jėgos ir dažnai krenta. Juda tik neįgaliojo vežimėlio pagalba. Iš jo persėsti ant šiek tiek aukštesnio paviršiaus pati negali. Grįžusi iš ligoninės gyvena tėvų name. Jai reikalinga nuolatinė pagalba, nes pati negali apsitarnauti, nusimaudyti, neįlipa į vonią. Vonios kambarys yra antrame namo aukšte, todėl į vonią nešioja motina L. R., nes tėvas yra išvykęs dirbti į užsienį. Yra visiškai priklausoma nuo kitų žmonių, negali pati išvažiuoti į lauką, nes prie namo nėra panduso, skirto invalido vežimėliui išvažiuoti, taigi, sumažėjo jos bendravimo galimybės, negali gyventi įprasto gyvenimo, susitikti su draugais, lankytis viešose vietose, renginiuose. Iki šiol gydosi reabilitacijos ligoninėse, kuriose turėjo mokytis atsistoti, nors kiek minimaliai pajudėti vaikštynės pagalba. Stuburo slankstelių lūžiai patvirtina, kokį baisų ir ilgą skausmą turėjo ištverti. Eismo įvykio pasekmės jai sukėlė didelį emocinį stresą, šoką, neigiamus dvasinius išgyvenimus, baimę, sukeltą nežinomybės dėl ateities. Net išleidus iš gydymo įstaigos, jos sveikatos būklė buvo įvertinta tik kaip patenkinama. Dėl eismo įvykio patirti sužalojimai, kurie yra išskirtinai dideli, iš esmės pakeitė jos nusistovėjusį ir ramų gyvenimą. Mokosi (duomenys neskelbtini) kurse, jai yra suteikta galimybė baigti studijas nuotoliniu būdu, individualiai atsiskaitant, tačiau dėl patirtų sužalojimų negali mokytis, nes nesukoncentruoja dėmesio, labai nusilpo atmintis. Iki 2022 metų gegužės mėnesio turi baigti studijas, nes kolegijoje nesudarinėjama ištęstinių studijų grupė, kurioje ji mokėsi, o lieka tik dieninės studijos, tačiau dėl sunkios sveikatos būklės abejoja savo mokymosi galimybėmis. Be to, prarado darbą parduotuvėje, kurioje dirbo nuo (duomenys neskelbtini). Nuolat jaučia vidinį nerimą dėl ateities, darbinės veiklos, nes visiškai nevaikšto, jai nustatytas nugaros smegenų pažeidimas, kojų paralyžius, kas kelia pagrįstų abejonių dėl jos gebėjimo judėti savarankiškai, nes negali pastovėti, neišlaiko lygsvaros. Be to, ją kamuoja depresinė nuotaika, verksmingumas, irzlumas, pyktis dėl pasikeitusios gyvenimo kokybės, bejėgiškumo. Tapo itin pažeidžiama, jautri, uždara, verksminga. Po eismo įvykio dingo menstruacijos, taigi, kamuoja abejonės dėl galimybės ateityje susilaukti vaikų. Iki šiol yra išlikusi raumenų spastika (nevaldomi traukuliai, kurie stipriai įtempia raumenis ir sutraukia juos, sukeldami didelį skausmą). Artimiausiu metu bus nustatomas neįgalumas. Sukeltos negrįžtamos pasekmės persekios visą likusį gyvenimą. Taigi, ji negali gyventi įprato gyvenimo, kankina nemiga, prarado savo mėgstamą veiklą - iki eismo įvykio savanoriavo šunelių prieglaudoje, be to, pati virš penkių metų augino šunelį, kurio dabar dėl sveikatos būklės negali turėti, kamuoja nuolatinis nerimas ir įtampa, jos sveikatai padaryti liekamieji reiškiniai ir itin skaudžios pasekmės. 2021 m. lapkričio 15 d. jai buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų netektas darbingumas iki (duomenys neskelbtini), taip pat nustatytas (duomenys neskelbtini) lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Padarytą neturtinę žalą bendrai įvertino 100 000 eurų. Kadangi ,,Lietuvos draudimas“ atlygino 15 408 eurus (24 MMA) neturtinės žalos, šia suma mažina jai priteistiną neturtinę žalą ir prašo iš ,,Lietuvos draudimo“ priteisti 84 592 eurus.

Nukentėjusioji L. R. civiliniu ieškiniu (1 t., b. l. 181-185) prašo priteisti jai iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimui ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo; iš kaltinamojo M. K. prašo priteisti jos patirtas išlaidas advokatės pagalbai apmokėti. Nukentėjusioji nurodė, kad byloje nukentėjusiąja pripažinta jos dukra S. R., kuriai dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo padaryta turtinė ir neturtinė žala, o jai dėl dukros sveikatos sutrikdymo - neturtinė žala. Eismo įvykio kaltininko M. K. vairuojamas jam priklausantis motociklas (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklas Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu AB ,,Lietuvos draudimas“, todėl neturtinę žalą prašo priteisti iš šios draudimo bendrovės, nes esant apdraustai atsakingo už žalos padarymą asmens civilinei atsakomybei, nukentėjusysis įgyja tiesioginio reikalavimo teisę draudikui. Draudiko bendrovės atsakomybės ribos nustatomos remiantis TPVCAPDĮ nuostatomis. Šiuo metu bei nagrinėjamo eismo įvykio metu galiojusiame šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

Jos dukrai dėl eismo įvykio metu įvykusių krūtininių stuburo VI, VII bei VIII slankstelių kompresinių lūžimų su nugaros stuburo smegenų pakenkimu bei išsivysčiusiu mielitu buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl patirto dukters sveikatos sutrikdymo ji patyrė didžiulį šoką, stresą, dvasinį sukrėtimą. Nuo pat dukters paguldymo į Kauno klinikų (duomenys neskelbtini) skyrių ji bei jos sutuoktinis kasdien važinėdavo iš (duomenys neskelbtini) į ligoninę Kaune lankyti dukrą, teikė dukrai psichologinį palaikymą, nes ji buvo fiziškai ir dvasiškai visiškai sugniuždyta. Matydama per dieną neįgalia tapusią vienintelę savo dukrą, palūžo dvasiškai. Iš sveikos, gyvybingos, besidžiaugiančios gyvenimu merginos dukra tapo visiškai neįgalia. Kasdieninis važinėjimas į Kauno klinikas buvo susijęs ir su tuo, kad gydytojai leisdavo jiems papildomai kineziterapijos salėje mankštinti S., jai padėdavo pasikeisti drabužius, nuveždavo neįgaliojo vežimėlyje į vonią, išplaudavo galvą, apiprausdavo, pirkdavo jai būtiną baltyminį maistą, medikamentus jos sveikatos palaikymui ir atstatymui. Su sutuoktiniu abu vežė S. į Palangos ligoninę reabilitacijai, iš jos - atgal į Kauno klinikas (duomenys neskelbtini) skyrių, po to - į Kulautuvos reabilitacijos ligoninę. Visada S. turėjo įkelti į automobilį ir iš jo iškelti, nes ji visiškai negali pajudėti, jai nustatyta kojų paraplegija. Dukrai nuo birželio mėnesio prasidėjo itin stiprūs neuralginiai skausmai šonkaulių srityje, kurie buvo nepakeliami, ji vos galėdavo juos ištverti, buvo paskirti klijuojami pleistrai nuo skausmo bei geriami stiprūs nuskausminamieji vaistai. Dukrai sutriko šlapinimosi ir tuštinimosi funkcija, iki dabar yra dingę jos menstruacijos, ją dažnai ištinka raumenų spastika, t. y. nevalingi raumenų traukuliai, kurie stipriai įtempia raumenis, iškreipia visą kūną ir sukelia jai didžiulį skausmą. Gulint gydymo įstaigose dukrai dažnai užeidavo nerimo priepuoliai, dėl ko ji jai skambindavo dienomis į darbą, naktimis - į namus, kad pakalbėti ir nusiraminti. Nuo 2021 m. spalio 6 d. S. gyvena su ja name, esančiame (duomenys neskelbtini), yra visiškai priklausoma nuo jos, pati neapsitarnauja buityje, nepasigamina maisto, nenusiprausia, neapsirengia. Jos sutuoktinis išvyko dirbti į užsienį, tad visa dukters priežiūros našta tenka jai vienai. Vonios kambarys yra namo antrame aukšte, tad kasdien turi dukrą nešioti laiptais nusiprausti rytais ir vakarais. Dėl to jai prasidėjo stiprūs nugaros skausmai. Grįžus iš Kulautuvos reabilitacijos ligoninės, S. reabilitacijos paslaugas teikia Kaune esanti (duomenys neskelbtini), į kurią ją vežioja tris kartus per savaitę savo transportu, įkelia į automobilį ir iškelia iš jo. Be to, S. negali savarankiškai išeiti į lauką, nes prie namo nėra panduso išvažiuoti su vežimėliu, ji turi į lauką išnešti vežimėlį, po to - dukrą. Matydama nesibaigiančias dukters fizines ir dvasines kančias, patyrė sveikatos, ypač psichologinės, pablogėjimą. Jos su S. santykiai visą laiką buvo itin artimi, nuoširdūs, abi buvo ir yra ne tik motina ir dukra, bet ir pačios geriausios draugės. Labai pergyvena dėl jos sveikatos būklės tiek esamu periodu, tiek ateities atžvilgiu, nes gydytojai nesuteikia vilties, kad ji vaikščios, bus savarankiška. Be to, dingę jos menstruacijos kelia didelį sielvartą, kad vienintelė dukra neturės vaikų, o ji - anūkų. Labai pergyvena dėl dukters išgyvenimų dėl galimybės baigti (duomenys neskelbtini), dėl jos sumažėjusių galimybių aktyviai leisti laiką ir bendrauti, dėl jos būklės pokyčių ateityje. Dėl patirtų pergyvenimų dėl S. sveikatos sunkių sužalojimų jai prasidėjo skausmai širdies plote, kamuoja nuolatinė nemiga, sapnuoja košmarus. Tapo itin jautri, pažeidžiama, nuolat verkia, negali susikaupti darbe, nenori su niekuo bendrauti, kalbėtis. Ją apėmęs bejėgiškumo jausmas, kad nei ji, nei medikai negali pagelbėti jos dukrai ir atstatyti jos sveikatą, buvusią iki eismo įvykio. Iš esmės pasikeitė jos gyvenimo kokybė, nes nuo pat eismo įvykio visas nors kiek laisvesnis laikas skirtas dukters lankymui ligoninėje, reabilitacijoje ir jos priežiūrai namuose. Teikia dukrai nuolatinę psichologinę pagalbą, ramina, kad ateityje sveikata pagerės. Dėl nuolatinių skausmų kairės krūtinės ląstos pusėje, kurie plito į kairę ranką ir kaklą, ji 2021 m. birželio 20 d. ir 2021 m. rugpjūčio 2 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur buvo apžiūrėta ir buvo nustatyta krūtinės angina, somatoforminė autonominė disfunkcija, paskirtas gydymas, tame tarpe raminantys vaistai, rekomenduota kardiologo konsultacija. Skausmams širdies plote nesiliaujant, 2021 m. liepos 15 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centrą, 2021 m. liepos 16 d. buvo konsultuota kardiologo, paskirti magnio, kalio preparatai bei ,,Milgamma“ nervingumui mažinti. Dėl dukters kilojimo ir nešiojimo atsirado stiprūs nuolatiniai stuburo skausmai, o 2021 m. spalio 13 d. ją tiesiog „surakino“, kad negalėjo pajudėti, dėl ko kreipėsi medicininės pagalbos į (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centrą, buvo paskirti tepalai nuo skausmo ir leidžiami vaistai. Psichinei būklei blogėjant, didėjant nerimui, depresinei nuotaikai, jaučiant tik beviltiškumą gyvenime, 2021 m. spalio 21 d. lankėsi (duomenys neskelbtini) pirminiame sveikatos priežiūros centre pas psichiatrą, nustatyta stipri reakcija į stresą, taikyta psichologo pagalba, paskirti vaistai stresui mažinti. Taigi, nukentėjusioji L. R. dėl dukters S. sveikatos sunkaus sutrikdymo, dėl jos ilgo sirgimo, nesibaigiančios reabilitacijos, abejotino pasveikimo galimybės prašo priteisti neturtinę žalą, kurią ji įvertino 10 000 eurų. Nukentėjusioji mano, kad jos, kaip motinos, patirti išgyvenimai dėl vienintelės dukters sveikatos sužalojimo yra išskirtiniai ir reikšmingi tam, kad būtų galima spręsti apie jos patirtų išgyvenimų kompensavimą taikant procese įtvirtintą neturtinės žalos atlyginimo mechanizmą. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala - tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Nukentėjusios patiriama rimta neturtinė žala pagrįsta ne tik išgyvenimais dėl dukros sužalojimo ir itin ilgo bei sunkaus gydymo, bet ir papildomos aplinkybės, kad jai prireikė kardiologo ir psichiatro pagalbos, kuri yra teikiama iki šiol. Taigi, ji patyrė ir iki šiol patiria nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su dukters sužalojimu, nes ne tik slaugė dukrą ligoninėje gydymo ir reabilitacijos laikotarpiu, rūpinosi ja, kasdien važinėjo į gydymo įstaigas, taip pat rūpinasi ir dabar, vežioja dukrą į reabilitaciją į Kauną tris kartus per savaitę. Jos dvasiniai išgyvenimai, pergyvenimai, stresas, nerimas, kasdien matant dukters patirtų sužalojimų pasekmes, jos bejėgiškumą tik stiprėja. Dėl padarytos nusikalstamos veikos iš nukentėjusios šeimos visam laikui atimta galimybė gyventi įprastą gyvenimą.

Civilinis atsakovas AB ,,Lietuvos draudimas“ dėl nukentėjusios S. R. civilinio ieškinio nurodė, kad dėl 2021 m. gegužės 15 d. eismo įvykio AB „Lietuvos draudimas“ : S. R. išmokėjo tokias išmokas – 5 666,42 Eur (tame tarpe: 5 136,00 Eur (8 MMA) dėl neturtinės žalos, 116,51 Eur už gydymo išlaidas ir 413,91 Eur už kelionių į gydymo įstaigas išlaidas); 517,22 Eur (tame tarpe: 239,99 Eur už gydymo išlaidas ir 277,23 Eur už kelionių į gydymo įstaigas išlaidas ir parkavimą); 12 116,87 Eur (tame tarpe: 10 272,00 Eur (16 MMA) dėl neturtinės žalos, 641,89 Eur už gydymo išlaidas, 326,29 Eur už kelionių į gydymo įstaigas išlaidas ir 876,89 Eur už negautas pajamas); 697,99 Eur (tame tarpe: 477,52 Eur už gydymo išlaidas ir 220,47 Eur už kelionės išlaidas); 660,00 Eur (už rūbus ir daiktus). Iš viso dėl neturtinės žalos S. R. yra išmokėta 15 408,00 Eur (arba 24 MMA) (3 t., b. l. 64-65, 67-82).

Civilinis atsakovas nurodė, kad išlaidos maisto papildams, įprastiniam maistui, įprastiniams rūbams bei nespecializuotiems baldams yra neatlyginamos, nes tai nėra vaistai ar kitokios būtinosios gydymo išlaidos, o maisto papildus, įprastinį maistą, rūbus ir baldus naudoja tiek sveiki, tiek ir sveikatos sutrikimų turintys asmenys. Taip pat įprastai nekompensuojama už tėvų vykimą lankyti dukros stacionariose gydymo įstaigose, nes laikoma, kad stacionariose gydymo įstaigose ligonis gauna visą būtiną medicininę pagalbą, todėl tai nėra būtinosios gydymo išlaidos, tačiau šiuo atveju buvo priimtas palankesnis nukentėjusiajai sprendimas ir apmokėta 17 nukentėjusiosios lankymų (1 kartas/sav.) LSMUL Kauno klinikose pradiniame nukentėjusiosios gydymo etape. Taip pat nurodė, kad draudimo išmoka dėl S. R. negautų pajamų galėtų būti perskaičiuota, tačiau patikslintame ieškinyje tokio reikalavimo nėra. Už įvykyje sugadintus daiktus kompensuota S. R. prašyta suma, išskyrus tai, kad neatlyginta 600 eurų už auksines grandinėles, nes vadovautasi Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kuriame tiesiogiai nurodyta, kad draudikas neprivalo atlyginti už juvelyrinius dirbinius. Mano, kad visa pagrįsta ir su nagrinėjamu eismo įvykiu susijusi turtinė žala yra tinkamai atlyginta, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo priteisinėti kokias nors papildomas sumas dėl turtinės žalos. Išmokėta draudimo išmoka dėl neturtinės žalos atitinka tiek įvykio aplinkybes, tiek „Eismo įvykio metu padalytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijas“, tiek ir teismų praktiką, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo priteisinėti kokias nors papildomas sumas ir dėl neturtinės žalos (3 t., b. l. 112-113).

Teisiamojo posėdžio metu civilinio atsakovo „AB „Lietuvos draudimas“ atstovas patikslino rašytiniame atsiliepime nurodytą poziciją ir parodė, jog sutinka atlyginti 38 eurus už nakvynę ir maitinimą Kulautuvos reabilitacijos ligoninėje.

Civilinis atsakovas AB ,,Lietuvos draudimas“ dėl nukentėjusios L. R. reikalavimo priteisti 10 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo mano, kad toks reikalavimas yra nepagrįstas, nes vaiko sužalojimas savaime nesudaro pagrindo reikalauti sau neturtinės žalos atlyginimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra asmeninė nukentėjusiojo teisė, o kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais. Tokią išvadą patvirtina ir 1975 m. kovo 15 d. Europos Tarybos komiteto priimta rezoliucija Nr. (75) 7. Joje rekomenduota valstybėms narėms Europos Tarybos narėms, savo įstatymuose numatyti teisę į neturtinės žalos atlyginimą, sužalojus sveikatą. Rezoliucijoje numatytas bendrasis principas, kad kiti asmenys neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą dėl išgyvenimų, susijusių su nukentėjusio asmens sužalojimu. Tėvai ir sutuoktinis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą tik patyrus nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su nukentėjusiojo sužalojimu (Rezoliucijos 13 p.; LAT 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2007 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2007), tačiau teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad neigiami emociniai išgyvenimai savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalą (LAT nutartys Nr. 2K-338/2008, 2K358/2008, 2K-380/2008, 2K-321/2009). S. R. mama L. R. pareiškė ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu. Byloje nekyla ginčas, kad L. R. patyrė sielvarto, rūpesčių dėl dukros sveikatos sutrikdymo, nepatogumų dėl pasikeitusio gyvenimo būdo, nukentėjusioji neabejotinai išgyveno dėl dukros patirto skausmo, dukros slaugymas paveikė ir jos asmeninį gyvenimą, tačiau neigiami emociniai išgyvenimai ir rūpinimasis šeimos nariu pagal teismų formuojamą praktiką savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalą, neturtinė žala nukentėjusiojo įstatyminiams atstovams nepriteisiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-270/2014,2K- 212-693/2015). Prašo L. R. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti (3 t., b. l. 64-65).

Dėl nukentėjusiosios S. R. civilinio ieškinio

Nukentėjusioji S. R. patikslintu ieškiniu prašo priteisti 2813,27 eurų turtinės žalos, kurią sudaro naujai pirkti drabužiai - 372,64 eurų; lova su čiužiniu - 395 eurai; nakvynė ir maitinimas Kulautuvos reabilitacijos ligoninėje - 38 eurai; pagerintas maitinimas - 446,23 eurai; gydymosi išlaidos - 73,40 eurų; 888 eurai už kurą; 600 eurų už po eismo įvykio dingusias dvi auksines grandinėles nuo rankos.

Teismas su civilinio atsakovo AB Lietuvos draudimas pozicija dėl turtinės žalos atlyginimo sutinka iš dalies. Teismas mano, jog naujai pirkti drabužiai, lova su čiužiniu, pagerintas maitinimas, išlaidos už kurą, nėra tiesiogiai skirti pasekmėms po traumos šalinti (CPK 179 straipsnis). Byloje nėra jokių įrodymų apie gydytojų paskyrimą ar rekomendaciją vartoti maisto papildus ar pagerintą maitinimą. Pirkta lova su čiužiniu naudojama ir bendriems poreikiams, ji nėra specializuota ar pritaikyta nukentėjusiosios patirtai traumai. Šis argumentas taikytinas ir naujai pirktiems drabužiams. Todėl laikytina, jog nėra duomenų, kad naujai pirkti drabužiai, pagerintas maistas, lova su čiužiniu būtų tiesiogiai skirti pasekmėms po traumos šalinti, jie nepagrįsti medicininiais dokumentais ir nesiejami su tiesioginiu eismo įvykio metu patirto sužalojimo gydymu. AB Lietuvos draudimas ekspertas įvertino S. R. patirtas išlaidas, kurios buvo būtinos ir susijusios su nagrinėjamu įvykiu, ir jos buvo kompensuotos. Tačiau teismas mano, jog yra pagrįsti reikalavimai priteisti 38 eurus už nakvynę ir maitinimą Kulautuvos reabilitacijos ligoninėje bei gydymo išlaidas už 73,40 eurų, kadangi šios išlaidos yra tiesiogiai susijusios su patirta trauma ir sukeltomis pasekmėmis. Todėl tenkinamas reikalavimas priteisti 111,40 eurų turtinės žalos. Ši turtinė žala priteisiama iš civilinio atsakovo AB Lietuvos draudimas. Taip pat teismas mano, jog AB „Lietuvos draudimas“ tinkamai kompensavo kuro išlaidas, jos įvertintos eksperto, todėl šis reikalavimas atsisakomas tenkinti. Nukentėjusioji S. R. prašo priteisti turtinę žalą 600 eurų sumoje už eismo įvykio metu dingusias dvi auksines grandinėles, jų vertę iš dalies patvirtina pateikta sąskaita (3 t., b.l. 137). Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog draudikas atleidžiamas nuo išmokos mokėjimo, jeigu žala padaryta netekus bižuterijos, juvelyrinių dirbinių. Todėl turtinė žala 600 eurų sumoje dėl papuošalų dingimo priteisiama iš kaltinamojo M. K.. Neturtinė žala yra apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą, taip pat atsižvelgiama į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013, 2K-331-976/2018). Asmens sveikata kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes.

Teisminėje praktikoje taip pat yra pažymėta, kad eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5792 Eur iki 34 504 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-52-942/2016, 2K-61-696/2016, 2K-25-489/2017, 2K-155-511/2017, 2K-94-696/2017.

Tačiau pažymėtina, jog kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus.

Iš bylos duomenų matyti, jog civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajai S. R. išmokėjo 15 408 eurus neturtinės žalos. Neturtinę žalą S. R. vertina bendra 100 000 eurų suma. Šiuo atveju nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad M. K. vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį – motociklą, suvokdamas, kad tokioje situacijoje jam taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė teisės aktų nustatytus saugaus eismo kelyje reikalavimus ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas kitas asmuo. Tokie M. K. veiksmai nukentėjusiajai S. R. sukėlė itin didelius ir ilgalaikius sveikatos pakitimus, kurių dalis neatkuriama, nukentėjusiajai, tikėtina, kad ilgą laiką S. R. bus teikiamos medicininės paslaugos. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai S. R. nustatyta krūtininių stuburo VI, VII bei VIII slankstelių kompresiniai lūžimai su nugaros stuburo smegenų pakenkimu bei išsivysčiusiu mielitu, dėl ko buvo sunkiai sutrikdyta jos sveikata. Patirti sužalojimai nukentėjusiajai sukėlė stiprų skausmą ir diskomfortą, suluošino ją, dėl ko ji junta apribojimus kasdienėje veikloje, yra priklausoma nuo kitų šeimos narių, sukeltos negrįžtamos pasekmės. S. R. po įvykio iki 2022 m. lapkričio 14 d. nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir 85 procentų netektas darbingumas. Be to, nenustatyta jokių nukentėjusiosios neatsargių veiksmų, nulėmusių eismo įvykio sukeltas pasekmes. Be to, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio atlyginimo, teismas vertina sveikatos sužalojimų pasekmes ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu. Nukentėjusiosios patirti negatyvūs reiškiniai ir pojūčiai teismui nekelia abejonių ir atitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą neturtinės žalos turinį. Bylos duomenys leidžia konstatuoti, kad nukentėjusioji S. R. dėl eismo įvykio patyrė kardinalius gyvenimo pakitimus, esminį gyvenimo kokybės sumažėjimą, ateities perspektyvų ir nesančios objektyvios tikimybės gyvenimą sugrąžinti į iki eismo įvykio buvusią padėtį. Nukentėjusioji S. R. yra labai jauno amžiaus, dėl patirtų sužalojimų jos įprastas gyvenimas tapo ribotas, priklausomas nuo artimųjų, gyvenimo perspektyva tapo neaiški. Todėl teismas mano, jog draudiko AB „Lietuvos draudimas“ išmokėtas 15 408 eurų (24 MMA) neturtinės žalos atlyginimas S. R. atžvilgiu neatitinka protingumo, sąžiningumo bei teisingumo reikalavimus, nėra pakankamas kompensuoti nukentėjusiosios S. R. patirtus išgyvenimus. Todėl atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus neturtinės žalos vertinimo kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisminę praktiką, teismas nukentėjusiajai S. R. padarytą neturtinę žalą įvertina 30 000 eurų suma. Atsižvelgiant į tai, jog civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo S. R. 15 408 eurų (24 MMA) neturtinės žalos, todėl priteisiama likusi neturtinės žalos suma – 14 592 eur.

Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2018 m. lapkričio 1 d. yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Ir tik tuo atveju, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, tai draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą, eismo įvykio kaltininkas ar transporto priemonės valdytojas. Teismas nustatė, jog nukentėjusiajai S. R. turtinės žalos suma sudaro 111,40 eur, o neišmokėtos neturtinės žalos sudaro 14 592 eur, šios sumos neviršija transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumų dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl šiuo atveju pareiga atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą, neviršijančią draudimo sumos ribų, kyla tik draudikui, tai yra civiliniam atsakovui draudimo bendrovei AB „Lietuvos draudimas“. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, jog draudikas atleidžiamas nuo išmokos mokėjimo, jeigu žala padaryta netekus bižuterijos, juvelyrinių dirbinių. Todėl reikalavimas priteisti 600 eurų turtinės žalos dėl auksinių grandinėlių netekimo nepatenka į draudiko išmokėtinos turtinės žalos ribas, todėl ji priteisiama iš kaltinamojo M. K.. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis M. K. parodė, jog jis sutinka atlyginti nukentėjusiajai S. R. padarytą žalą. Teismas S. R. ieškinio reikalavimus sprendė, laikantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo reikalavimų. Tačiau šis teismo sprendimas neužkerta kelio kaltinamajam M. K. geranoriškai atlyginti žalą, dėl kurios jis pats sutiko.

Dėl nukentėjusiosios L. R. civilinio ieškinio

Nukentėjusioji L. R. civiliniu ieškiniu prašo priteisti 10 000 eurų neturtinės žalos. Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nors neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, nukentėjusiu nuo neteisėtos veikos, tačiau kiti asmenys, kurie nėra tiesiogiai nukentėję, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, tam tikrais atvejais turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, jei įrodoma, kad jie tokią žalą patyrė (kasacinės nutartys bylose Nr. 3K-3-80-706/2015, 2K-61-696/2016, 2K-331-976/2018, Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartis byloje Nr. 1A-42-485/2021). Su sužalotu asmeniu susijusiems asmenims gali būti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu. Pirmiausia tai pasakytina apie asmenis, kurie emociškai labai susiję su nukentėjusiuoju. Tai – tėvai, vaikai, sutuoktiniai, kurių tarpusavio santykiai yra labai glaudūs. Ar jie tokie yra, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu nukentėjusioji S. R. yra vienintelis L. R. vaikas. Jai padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas pasireiškė itin pavojingu būdu – buvo padaryti krūtininių stuburo slankstelių kompresiniai lūžimai su nugaros stuburo smegenų pakenkimu bei išsivysčiusiu mielitu. Kauno klinikų reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose buvo gydyta nuo 2021 m. gegužės 16 d. iki rugsėjo 3 d., buvo operuota. Buvo ir yra reikalinga reabilitacija, pastovi priežiūra ir pagalba. Nustatytas neįgalumo lygis. Iš bylos aplinkybių akivaizdu, jog L. R. ir S. R. tarpusavio ryšys yra ypač glaudus, todėl L. R. dėl dukters sužalojimo neabejotinai patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, nerimą, išgyvenimus dėl jos gyvybės ir sveikatos, dukters ateities perspektyvų. L. R. nepertraukiamai rūpinosi S. R. gydymo įstaigoje, taip pat reabilitacijoje, taip ribodama savo asmeninį gyvenimą. Dėl patirto streso sutriko L. R. sveikata, taip pat dėl patirtų išgyvenimų buvo teikta jai psichologo pagalba (1 t., b. l. 186–199). Teismas sprendžia, kad L. R. patirti nepaprastai dideli išgyvenimai dėl vienintelio vaiko sveikatos sužalojimo sunkumo, gydymo trukmės, dėl jos būklės pokyčių ir sveikatos ateityje, gyvenimo perspektyvų patyrus gyvybei pavojingus sužalojimus buvo išskirtiniai, todėl turi teisę gauti tam tikrą kompensaciją. Tuo remiantis ir atsižvelgiant į teismų praktiką, L. R. priteistina 2 000 Eur kompensacija neturtinei žalai atlyginti iš civilinio atsakovo AB Lietuvos draudimas (BPK 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys, 6.254, 6.987, 6.997 straipsniai).

Dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų

Nukentėjusiosios S. R. ir L. R. prašo priteisti penkis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki žalos visiško įvykdymo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Baudžiamajame procese, visų pirma, sprendžiamas asmens kaltės klausimas, žalos padarymo faktas jo neteisėtais veiksmais ir nustatomas padarytos žalos dydis. Įsiteisėjus teismo sprendimui, atsiranda ir prievolė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Procesinių palūkanų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką baudžiamosiose bylose teisė reikalauti procesinių palūkanų atsiranda įsiteisėjus teismo sprendimui, nustatančiam nusikaltimu padarytos žalos dydį (kasacinės nutartys Nr. 2K-234/2010, 2K-181/2010). Atsižvelgiant į tai, ieškovėms priteisiamos 5 procentų metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos tiek iš kaltinamojo M. K., tiek iš draudimo kompanijos AB Lietuvos draudimas.

Dėl proceso išlaidų

Nukentėjusi ir civilinė ieškovė S. R. prašo atlyginti jai 1 000 eurų už advokatės suteiktą teisinę pagalbą – civilinio ieškinio parengimą, atstovavimą teisme, pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus (3 t., b. l. 53, 54, 55). Nukentėjusi ir civilinė ieškovė L. R. prašo atlyginti jai 500 eurų už advokatės suteiktą teisinę pagalbą – civilinio ieškinio parengimą, atstovavimą teisme, pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus (3 t., b.l. 56, 57, 58).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jų atstovas, paslaugoms apmokėti. Proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Teismo manymu, šios atstovavimo išlaidos nėra pernelyg didelės, atitinka teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus, todėl tenkinamos.

Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. BPK 103 straipsnio 5, 6 dalys numato, jog proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, o taip pat ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Byloje nustatyta, kad motociklas (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) buvo priverstinai nuvežtas į saugojimo aikštelę Ulonų g. 14K, Alytuje (1 t., b.l. 36). Alytaus apskrities VPK pažyma apie patirtas išlaidas už transporto priemonės nuvežimą, jos sudaro 35,09 eur (1 t., b.l. 37). Pagal teismų praktiką valstybės patirtos išlaidos, susijusios su transporto priemonių, kurios buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonėmis, priverstiniu nuvežimu bei saugojimu, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltais pripažintų asmenų (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 2 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-56-462/2018). Taigi, 35,09 Eur dydžio išlaidos, susijusios su motociklo (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) priverstiniu nuvežimu, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo M. K. Alytaus apskrities VPK naudai (BPK 103 straipsnio 6 punktas, 105 straipsnio 1 dalis).

Dėl kitų klausimų

Šios bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam M. K. siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 174 – 175). Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis tinkamai dalyvavo procese, jo nevengė, taip pat įvertinus jo asmenybę bei pateiktą prašymą (3 t., b.l. 132–133), manoma, jog siekiant užtikrinti šio nuosprendžio įvykdymą, jam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti tapo nereikalinga, todėl ji panaikinama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- motociklas (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), saugojamas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato aikštelėje, Ulonų g. 14K, Alytus (1 t., b.l. 36), striukė, pirštinės (3 vnt.), „Heets“ (2 vnt), dėžutė, rūkymo prietaisas, cigarečių pakelis „Winston“, raktų ryšulys (trys metaliniai raktai), raktas su juodos spalvos plastikiniu antgaliu, pakabukas, kaukė, raudonos spalvos pakelis su servetėlėmis, metalo spalvos grandinėlę su pusmėnulio formos grandinėle, juodos spalvos medžiaginis galvos apdangalas (2 vnt.), motociklininko šalmas (2 vnt.), saugojami Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje pagal kvitą Nr. 004949 (2 t., b.l. 35-37), grąžinami M. K. ar jo įgaliotam atstovui;

- keturi kompaktiniai diskai, kurie saugomi atskiruose vokuose prie bylos, paliekamas toliau saugoti prie bylos visą jos saugojimo laiką.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 302 – 308 straipsniais,

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu, padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje ir skirti jam bausmę – 81 MGL dydžio (4 050 eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. K. paskirti galutinę bausmę – 54 MGL (2 700) eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, nustatyti, kad M. K. jam paskirtą 54 MGL (2 700 eurų) dydžio baudą privalo sumokėti per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bet kuriame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, teismui pateikti mokėjimo kvitą. Per nustatytą terminą nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Ikiteisminio tyrimo metu M. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- motociklą (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), saugojamą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato aikštelėje, Ulonų g. 14K, Alytus (1 t., b.l. 36), striukę, pirštines (3 vnt.), pokelį „Heets“ (2 vnt), dėžutę, rūkymo prietaisą, cigarečių pakelį „Winston“, raktų ryšulį (trys metaliniai raktai), raktą su juodos spalvos plastikiniu antgaliu, pakabuką, kaukę, raudonos spalvos pakelį su servetėlėmis, metalo spalvos grandinėlę su pusmėnulio formos grandinėle, juodos spalvos medžiaginį galvos apdangalą (2 vnt.), motociklininko šalmą (2 vnt.), saugojamus Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje pagal kvitą Nr. 004949 (2 t., b.l. 35-37), grąžinti M. K. ar jo įgaliotam atstovui;

- keturis kompaktinius diskus palikti nuolatiniam saugojimui prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Pripažinti proceso išlaidomis motociklo (duomenys neskelbtini) valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) priverstinio nuvežimo išlaidas. Priteisti iš M. K. 35,09 eur proceso išlaidų Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, įmonės kodas 191008762 naudai, nurodant, kad šios išlaidos turi būti sumokėtos į AB SEB banke esančią Alytaus apskrities VPK atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. R. patikslintą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jos naudai iš AB „Lietuvos draudimas“ 111,40 eurų turtinės žalos, 14 592 eurus neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jos naudai iš AB „Lietuvos draudimas“ 2 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Tenkinti nukentėjusiųjų S. R. ir L. R. prašymus dėl proceso išlaidų priteisimo ir priteisti iš M. K. 1 000 eurų S. R. ir 500 eurų L. R. proceso išlaidų už advokatės suteiktą teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.